Kauno miesto savivaldybės specialistai nuo šio trečiadienio (balandžio 17 d.) ragina vairuotojus vengti Vijūkų gatvės Šilainiuose.

„Rekonstrukcija prasidės atkarpoje tarp 9-ojo Forto ir Tyrlaukio gatvių. Čia bus atnaujinti požeminiai tinklai, asfalto danga, įrengtas šaligatvis su nauju apšvietimu“, – kas ir kur bus atliekama, nurodė savivaldybė.

Skelbiama, kad eismo ribojimai truks bent du mėnesius. Apie uždarytą gatvę vairuotojus įspės naujai įrengti ženklai. Tai reiškia, kad gyventojai turės apsišarvuoti kantrybe, kartais pastovėti spūstyse bei į namus keliauti aplinkkeliais.

„Pagrindinis siūlomas alternatyvus maršrutas – apylanka pro Vakarinį aplinkkelį. Autobusai, važiuojantys Romainių kryptimi, laikinai nestos Lazdynėlių gatvės stotelėje“, – apie pokyčius, kurie palies tiek vairuotojus, tiek viešojo transporto keleivius, informavo eismo specialistai.

„Šie pokyčiai ilgainiui prisidės prie patogesnės infrastruktūros Romainių gyventojams“, – pridūrė savivaldybės atstovai.

Eismo schemoje gyventojai gali matyti, kurios tiksliai gatvės uždarytos, bei kokiais maršrutais galima pasiekti norimas vietas.

Nerimo žinutės

Į „Kauno dienos“ redakciją paskambino Baltijos gatvės gyventojas ir išsakė savo abejones dėl tvarkomo skvero, esančio netoli Naujakurių gatvės. Kaunietis džiaugėsi, kad tvarkoma žalioji erdvė, tačiau turėjo pastabų.

„Ten įrengia naujus takelius, nors visą laiką buvo šiukšlynas. Toje vietoje seniai negenėti medžiai, tad šakos lūžta, krenta, praeiti neįmanoma. Nesuprantu, kodėl neišvežė šiukšlių, nepatvarkė aplinkos, o pradėjo takelius kloti. Atrodo, kad dalis takelių bus mediniai, tai, juos įrengus, kaip tada pravažiuos sunkioji technika? Juk viską sulaužys, kol tas šiukšles išveš, ir bus bereikalingai išmesti pinigai takų įrengimui“, – dienraščiui kalbėjo vietos gyventojas.

Pasak jo, darbai skvere jau kurį laiką vyksta, dabar esą dalis teritorijos užtverta nuo praeivių akių, tad nematyti, kiek takų jau įrengta. Tačiau gyventojas tikino, kad buvęs šiukšlynas vis dar teritorijoje ir nėra išvežtas.

Pastabos: pasak vietinių, iš žaliosios zonos reikėjo pirmiau išvežti šiukšles ir nugenėti medžius, o tik tada įrenginėti takus. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Mediniai takai

Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė dienraščiui nurodė, kad Šilainiuose šiuo metu vyksta Naujakurių skvero tvarkymo darbai. Jie esą vykdomi pagal patvirtintą techninį projektą, suderintą su visuomene.

„Dabar atliekamas trasos nužymėjimas, augalinio sluoksnio pašalinimas, grunto sandėliavimas ir sankasos įrengimas projekte numatytose vietose. Parke trinkelių takų nebus. Numatyta įrengti apie 400 m medinio paviršiaus taką su metaline konstrukcija ir gręžtiniais poliais. Likę takai bus šukuoto betono dangos“, – komentavo specialistė.

R. Savickienė informavo, kad skvere suplanuoti gėlynai, rekreacinės erdvės su sporto ir žaidimo įrenginiais įvairaus amžiaus kauniečiams, mažoji architektūra, apšvietimas.

Šiukšlės netrukdo?

Paprašėme įvertinti Šilainių gyventojo išsakytas pastabas, esą tvarkomoje teritorijoje pilna šiukšlių, reikia genėti medžių šakas. Ar vėliau atliekant tokius darbus nebus sugadinti naujai įrengti mediniai takai?

„Šiuo metu čia yra statybvietė. Joje rangovas gali laikyti ir sandėliuoti darbams reikalingas medžiagas. Teritorija bus visiškai sutvarkyta – išvežtos atliekos, atlikti medžių ir krūmų genėjimai, – kai darbai bus užbaigti, o skveras paruoštas atvėrimui“, – teigė Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja.

Naujakurių skverą kauniečiams planuojama atverti 2025 m. vasarą. Viso projekto vertė – daugiau kaip 1,1 mln. eurų.

Bendrystės nėra

226-oji daugiabučių namų savininkų bendrija (DNSB) jungia per 20 daugiabučių, esančių Kuršių ir Šarkuvos gatvėse. Tai viena didžiausių bendrijų Kaune. Tačiau bendrystės dvasia joje neviešpatauja. Atvirkščiai: daug nesutarimų, įtarimų, kaltinimų ir netgi atvirai konfliktinių situacijų, kai tenka panaudoti priverstines priemones.

Ne vieną mėnesį besitęsiančią priešpriešą dar labiau pakurstė prasidėjęs balsavimas, bandant perrinkti bendrijos administraciją. Pakeisti administraciją teko po Registrų centro sprendimo, kurį inicijavo Kauno miesto savivaldybė ir bendrijos vadovais nepatenkinti gyventojai. Pastarieji turėjo ir tebeturi abejonių dėl apskaitos skaidrumo bendrijoje ir jos nariams galimai nepalankios ar net žalingos veiklos.

226-ąją DNSB kritikuojančius gyventojus atstovaujanti Ieva Bagdonavičienė tvirtino matanti akivaizdžių bendrijos nelegalios veiklos požymių.

„Kreipėmės į Kauno miesto savivaldybės Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyrių (BMAES), kaip į prižiūrinčią instituciją, prašydami padėti iš bendrijos gauti gyventojams aktualią informaciją, ir sulaukėme paaiškinimo, kad, remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, 226-osios bendrijos pirmininkas Vidmantas Ardzijauskas išrinktas 1999 m. sausio 28 d., tad bendrijos valdymo organų kadencija seniausiai pasibaigusi“, – pasakojo I. Bagdonavičienė.

Tai „Kauno dienai“ patvirtino ir BMAES Administravimo ir valdytojų veiklos poskyrio vedėja Grita Jasevičienė, pabrėžusi, kad pirmininkas turi būti perrenkamas kas treji metai.

Anot poskyrio vedėjos, minėtoje bendrijoje pirmininkas neperrinktas 20 metų ir situacija čia panaši į pelkę, iš kurios išsikapanoti bus nelengva.

Kvartalai: bendrijai priklauso daugiabučiai, esantys Kuršių ir Šarkuvos gatvėse. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Nepateikė dokumentų

I. Bagdonavičienė pasakojo apie galimai neteisėtus bendrijos valdymą siekiančių išlaikyti žmonių veiksmus.

„Bendrijoje nesuformuoti valdymo organai, neatnaujinti duomenys Juridinių asmenų registre. Gyventojų ir savivaldybės iniciatyva buvo inicijuotas bendrijos likvidavimas. Pradėtas neplaninis veiklos patikrinimas, tačiau pirmininkas per numatytą terminą informacijos ir dokumentų kopijų nepateikė. Jam buvo paskirta administracinė bauda“, – pabrėžė I. Bagdonavičienė.

Netrukus buvo atliktas dar vienas patikrinimas, po kurio ir nuspręsta imtis bendrijos veiklą stabdančių sprendimų.

„Pagal naują skundą darėme papildoma patikrinimą. Pamatėme, kad niekas nesikeičia. Prašėme informacijos dėl kaupiamųjų lėšų, bet bendrijos pirmininkas mums nepateikė jokių dokumentų. Už tai jam buvo skirta bauda ir mes dėl 226-osios bendrijos veiklos nesuderinamumo su teisės aktais kreipėmės į Registrų centrą dėl bendrijos likvidavimo“, – „Kauno dienai“ paaiškino BMAES poskyrio vedėja G. Jasevičienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad bendravimas su 226-osios bendrijos vadovu – komplikuotas ir neproduktyvus.

„Kai Registrų centras priima sprendimą dėl bendrijos likvidavimo, savivaldybė turi skirti bendro naudojimo objektų administratorius. Tai ir buvo padaryta – administratorius pasirinko gyventojai ir mero potvarkiu jie buvo paskirti. Pagal Civilinį kodeksą, pasikeitus administracijai, reikia perduoti dokumentus. Bet ta bendrija dokumentų neperduoda, bando vykdyti funkcijas, kurių neturėtų vykdyti. Kiek girdėjau iš gyventojų, keliasi atlyginimus – žodžiu, kaip vykdė neteisėtai veiklą, taip ir tebevykdo. Gyventojai ne kartą skambino, sakydami, kad pas pirmininką neįmanoma patekti, kad jis šaukia, informacijos neduoda ir panašiai. Gyventojai skundžiasi negalintys net sužinoti, kaip naudojamos kaupiamosios lėšos. Taip neturėtų būti. Mes nežinome – gal su tomis kaupiamosiomis lėšomis viskas yra gerai. Bet jei gerai, kodėl neteikia informacijos, kodėl moka didžiules baudas?“ – svarstė savivaldybės specialistė.

Rengia balsavimą

I. Bagdonavičienės ir jos bendraminčių tvirtinimu, bendrijos pirmininkas V. Ardzijauskas bendrijos likvidavimui skirtą metų laikotarpį siekia išnaudoti savo naudai: surengti jam palankų balsavimą.

„Balsavimą dėl bendrijos atgaivinimo inicijavo tik keletas gyventojų, slaptai, nepasitarę su dauguma, nebuvo jokio susirinkimo. Naujoji numatoma pirmininkė yra dabartinio tariamo pirmininko gera pažįstama, jokių kitų kandidatų nėra. Niekas neinformavo ir nesiūlė kitiems kandidatuoti. Neva V. Ardzijauskas nusišalina. Visi kiti kandidatai yra tie patys dabar bendrijoje dirbantys asmenys – namų valdytojai, kaip jie juos vadina“, – pasakojo I. Bagdonavičienė.

Jos tvirtinimu, senosios bendrijos išsaugojimui galintys pasitarnauti gyventojų parašai renkami netinkamais būdais.

„Paaiškėjo, kad šiuo metu slapta renka parašus tik iš senųjų gyventojų, kad pasitvirtintų įstatus. Kaip žinoma, bendrijos likvidavimas trunka metus, šiuo atveju – iki rugsėjo 27 d. Tai arba sutvarkys ir dirbs toliau, arba bus likviduoti. Biuleteniai dalinami tik bendrijos nariams, kurių sąrašo taip pat neteikia, nors pagal įstatymą privalo tą daryti. Biuleteniai nėra adresuoti konkrečiai gyventojui, nėra nurodytas adresas. Tai suteikia galimybę juos klastoti. Jei gyventojas nepasirašo, kad paėmė, tai meta į pašto dėžutę. Taip net nebus aišku, kiek tų biuletenių buvo išdalinta“, – svarstė I. Bagdonavičienė.

Anot jos, balsavimui teikiami klausimai – painūs ir nesuprantami.

„Viskas suplakta. Kodėl, pavyzdžiui, neįtrauktas punktas dėl audito, nors labai gražiai rašoma, kad jau dabar bus viskas skaidriau. Ne visi kandidatai žinomi – pavyzdžiui, į revizoriaus poziciją. Naujieji įstatai taip pat taisyti su gyventojais nederinant ir nesitariant. Norima abejotinu būdu surinkti parašus ir kreiptis į teismą dėl likvidavimo statuso panaikinimo. Iš tiesų turėtų būti šaukiamas visuotinis susirinkimas, bet ir vėl ieškoma įstatymo spragų, todėl balsai renkami paštu“, – pastebėjo I. Bagdonavičienė.

Pasitelkia antstolius

226-osios DNSB veikla nepatenkintiems gyventojams atstovaujanti I. Bagdonavičienė pasakojo apie pasitaikančias ypač aštrias konfliktines situacijas.

I. Bagdonavičienės tvirtinimu, V. Ardzijauskas bendrauja ne geranoriškai ir dėl to kyla konfliktai, nesusipratimai.

„Geranoriškai neperduoda nei raktų, nei ataskaitų, nei namo dokumentacijos, nei informacijos apie sukauptas lėšas. Viena bendrovė, paskirta administruoti kai kuriuos namus, beveik visus juos savo žinion perėmė tik su antstolių pagalba, o trijuose daugiabučiuose (Kuršių g. 30, Šarkuvos g. 9 ir 19) teko net pjauti spynas“, – pasakojo I. Bagdonavičienė.

Pašnekovė atkreipė dėmesį į kai kuriuos kitus bendrijos veiklos ypatumus.

„Bendrija, jungianti apie 1,3 tūkst. gyventojų, neturi nei interneto svetainės, nei elektroninio pašto. Oficialiai skelbiamas tik laidinis telefono numeris, todėl ribojamos galimybės pateikti ir gauti prašomą informaciją“, – sakė I. Bagdonavičienė.

Ji informavo, kad dėl bendrijos veiklos buvo kreiptasi į prokuratūrą.

„Deja, gautas atsisakymas pradėti tyrimą, nes dokumentų nepateikimas, prokuratūros aiškinimu, negali būti traktuojamas kaip nusikalstama veika. O kaip dokumentus gauti, jei nei gyventojams, nei savivaldybei jie nepateikiami?“ – retoriškai klausė kaunietė.

Jos tvirtinimu, nemažai bendrijos daugiabučių savininkų nuogąstauja, kad gali patirti nuostolių.

„Bijome, kad galime likti be sukauptų lėšų, nes rugsėjo mėnesį daugelyje namų buvo vykdomi lauko įėjimo laiptų keitimo darbai, kai kur tvarkomas liftas, kai kur stogas ir pan. Mūsų žiniomis, sąmatos su gyventojais nederintos, oficialiai ši informacija neskelbiama. Todėl gyventojams būtų aktualu sužinoti kaupiamųjų lėšų banko sąskaitos likutį ir įsitikinti, kad turimuose žiniaraščiuose pateiktos sumos yra tikrai realios ir pinigai yra banko sąskaitoje“, – sakė I. Bagdonavičienė.

Ketina teistis

– Gyventojai tvirtina neturintys informacijos, kaip naudojamos lėšos, negauna išlaidų sąmatos ir panašiai. Kaip tai paaiškintumėte? – „Kauno diena“ paklausė V. Ardzijausko.

– Yra namų valdytojai, yra namų susirinkimai… Niekam, kas kreipiasi, šiaip sau jokių sąrašų neduoda. Kovo mėnesio pabaigoje ir balandžio pradžioje bus padarytos kiekvieno namo ataskaitos. Noriu pabrėžti, kad namo gyventojų susirinkimuose visi dokumentai yra pateikiami raštiškai, o tiems, kas pageidauja, pateikiamos ataskaitos pagal kiekvieną butą. Kai į mus kreipiasi dėl ataskaitų, turime konkrečiai žinoti – bendrijos nariai kreipėsi ar ne. Tokia yra tvarka. Visi reikalai tvarkomi su atskiro namo valdytoju. Jei su namo valdytoju neišsprendžiama, yra valdyba. Aiškinti telefonais, žinutėmis mums jau pabodo, mes čia tokių reikalų net nedarome. Dėl to, kad neva gyventojai negauna informacijos… Kiekvienas namas išsirenka savo valdytoją. Būna namo susirinkimai ir gyventojai visą ataskaitą pilnai gauna. O abejojantiems net į pašto dėžutę įmetama.

Mes nežinome – gal su tomis kaupiamosiomis lėšomis viskas yra gerai. Bet jei gerai, kodėl neteikia informacijos, kodėl moka didžiules baudas?

– Gyventojai neturi informacijos apie išlaidas.

– O kodėl jie tai turi žinoti. Kiekvienas namas turi savo – savo valdytoją, santechniką, elektriką ir juos renka pats namas.

– Kodėl bendrijoje nėra sutarimo?

– Jo niekada nebus, nes ten atstovaujama įvairiems interesams.

– Redakcijos pašnekovai sako, kad atliekami fiktyvūs darbai, abejoja, ar teisėtai viename iš daugiabučių veikia kirpykla.

– Jokie darbai neatliekami be namo gyventojų susirinkimo arba atliekami avariniu atveju. Kalbant apie kirpyklą, yra namo gyventojų susirinkimo protokolai. Nuomojasi žmonės ne bendro naudojimo patalpas, moka mokesčius namui. Dėl mūsų buvo surašytas skundas policijai, trijų lapų didelis skundas. Policija tik juokėsi ir sakė, kad čia bus paskutinis skundas ant mūsų…

– Bandote atkurti bendriją. Kokiame etape dabar esate?

– Dabar žmonėms nešiojami biuleteniai, vyksta bendrijos narių raštiškas balsavimas. Ir praėjusį kartą buvo raštiškas balsavimas, turėjome narių daugumą, bet jie neužskaitė. Neteisėtai. Mūsų tikslas – atstatyti bendriją pagal naujus nutarimus. Būstų savininkai spręs, ar bendrijas kurti pagal atskirus namus, ar keli namai norės jungtis į vieną bendriją. Čia, manau, konfrontacijos nevyksta, vyksta pinigų perskirstymas. Žodžiu, seni gyventojai niekuo nesiskundžia, bet yra atėję nauji gyventojai.

– Kodėl paskirtiems naujiems administratoriams nepateikėte dokumentų, neįleidote į patalpas?

– Mes nieko nesiruošiame leisti, nes savivaldybės sprendimai yra neteisėti… Viską spręs teismai… Bendrija susitvarkys dokumentus dėl naujų įstatų… Bendrija susitvarkyti įstatus turi iki rugpjūčio pabaigos, tai ir bus padaryta… Garantuoju 150 proc. Ir mes jau baigiame padaryti. Ir visos bendrijos, patekusios į panašią situaciją, taip elgiasi – paduoda savivaldybę į teismą. Taip padarė 216–oji bendrija, kuri yra Sukilėlių gatvėje. Visi jai nepalankūs savivaldybės sprendimai buvo anuliuoti. Taigi turime pavyzdį, ir tas pavyzdys svarbus ne mums vieniems. Aš esu ilgametis bendrijos pirmininkas ir esu gavęs vėliavą iš savivaldybės už labai gerą darbą, o čia, pasirodo, tapau kažkokiu parazitu.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Didelėms – sunkiau

– Kokią išeitį jūs, kaip specialistė, pasiūlytumėte gyventojams, bandantiems išsikapstyti iš padėties, kuri susidarė aptariamoje bendrijoje? – „Kauno diena“ pasiteiravo Kauno miesto savivaldybės BMAES poskyrio vedėjos G. Jasevičienės.

– Bendrijos pirmininkas ir visi turėtų laikytis teisės aktų, naujiems admistratoriams turi perduoti dokumentus, perduoti kaupiamąsias lėšas ir, jei norima bendrijai gero, nekiršinti gyventojų. Dabar vyksta bendrijos likvidavimo procesas, kuris trunka metus laiko. Pasibaigus šiai procedūrai, gyventojai gali pasilikti tą administratorių, kuris skirtas, gali pakeisti į kitą. Jie turėtų suprasti, kad vieno namo bendrija yra daug patogiau ir paprasčiau. Kai yra didelė bendrija, valdymas yra sudėtingas. Reikia suprasti, kad pagal įstatymą bendrija ar administratorius yra bendro naudojimo objektams valdyti. Keli namai neturi bendro naudojimo objektų. Bendrija turėtų būti steigiama vieno namo pagrindu. Tai yra racionalu ir patys žmonės priima sprendimus… Dabar įsivaizduokite: toje bendrijoje kelios dešimtys namų, bendrijos įstatai nepakeisti, pirmininkas nepakeistas, sprendimų priėmimas neaiškus, nes pagal galiojančius įstatymus yra įgaliotinių susirinkimas. Įgaliotinių susirinkimas turėtų būti numatytas įstatuose, bet minėtoje bendrijoje tokių susirinkimų nevykdavo… Ten yra pelkė.

Pasak G. Jasevičienės, žmonių situacija toje bendrijoje yra nepavydėtina.

„Jei ta bendrija išsiardys, butų savininkams atsiras galimybė, jei, žinoma, jie turės valios, įsisteigti vieno namo bendrijas. V. Ardzijauskas gali būti vieno ar dviejų namų pirmininkas, jeigu jis žmonėms patiko. Kaune yra didelių bendrijų ir visose didelėse bendrijose situacija yra panaši, nes didelėms bendrijos tvarkytis yra sunku“, – apibendrino savivaldybės specialistė.

Kauno policijos atstovė Reda Zarauskienė portalui kauno.diena.lt patvirtino, kad pareigūnai gavo pranešimą apie avariją Baltų pr. ir Prūsų g. žiedinėje sankryžoje. Apie įvykį pranešta 14.20 val.

Policijos turimais duomenimis, susidūrė „Hyundai“ ir „Fiat“ automobiliai. Juos vairavo atitinkamai 41 ir 40 metų moterys. Abi blaivios.

Jos sutarė dėl kaltės, užpildė eismo įvykio deklaraciją.

Buvo iškviesti medikai, kad apžiūrėtų „Fiat“ automobiliu važiavusiai dešimtmetei mergaitei. Po apžiūros paaiškėjo, kad mergaitė gali vykti namo – sužalojimų nenustatyta.

Kaip pranešė Policijos departamentas, pirmadienio vakarą, apie 23.25 val., Jotvingių gatvėje policijos pareigūnai sustabdė automobilį „BMW 740“, vairuojamą 40-mečio vyro.

Jame buvo rastas ir paimtas didelis kiekis gabenamų narkotinių medžiagų.

Vyras uždarytas į ilgalaikio sulaikymo kamerą.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu.

Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.

Iki šiol tik kosmetinio remonto sulaukdavęs Šilainių baseinas garsėja faktu, kad čia savo pirmuosius grybšnius atliko tituluočiausia Lietuvos plaukikė Rūta Meilutytė. Pastaraisiais metais pastato techninė būklė neatitiko higienos reikalavimų ir prašėsi didelių bei neatidėliotinų pokyčių.

„Pašalinome daiktus iš vidaus patalpų, kad nesusimaišytų su sunkaus betono laužo atliekomis. Viskas atrenkama, rūšiuojama. Nuo šios savaitės veiksmą pradės ekskavatorius –  „stumdys“ ir pačias konstrukcijas“, – teigė Kauno savivaldybės Statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius.

Baseinas Baltų prospekte aptvertas dar praėjusį mėnesį. Jo teritorijoje vyko paruošiamieji darbai. Rangovai griovimo ir kasimo darbus planuoja vykdyti per visą žiemą, jeigu tam nesutrukdys kritinės oro sąlygos.

„Rangovai konstrukcijas griaus iki pamatų. Pastato teritorija plėsis iki buvusios skalbyklos – jos neliks. Senas statinio konstrukcijas pakeis naujos. Pradėjus kasimo darbus, lygiagrečiai prasidės ir pamatų rinkimas. Jeigu šaltukas stipriau „nepaspaus“, statybos darbai vyks visą žiemą“, – pridūrė V. Abramavičius.

Skaičiuojama, kad statybininkai baseino rekonstrukcijai panaudos apie 2 tūkst. kubinių metrų naujų gelžbetonio konstrukcijų. Objekto plotas didės nuo 1,9 iki 2,6 tūkst. kv. metrų.

Kaip praneša savivaldybė, darbai vyks kaip įmanoma vengiant didesnių triukšmo šaltinių, atsižvelgiant į greta esančių daugiabučių ir švietimo įstaigų kaimynystę.

Pagrindinėje baseino patalpoje vietoje esamų keturių suplanuoti aštuoni 25 metrų ilgio, 2 m gylio takeliai, seklesnis baseinas mažiesiems plaukikams bei laisvalaikio zona. Tuo pačiu numatyta atnaujinti persirengimo kambarius.

Iš pagrindų rekonstruotose erdvėse tilps apie 140 lankytojų, suprojektuotos 100 vietų tribūnos. Baseinu galės naudotis ne tik vaikai ar profesionalūs sportininkai. Objektas bus pritaikytas ir gyventojų poreikiams – mėgėjiškoms treniruotėms ar poilsiui. Atnaujintu statiniu, anot savivaldybės, patogiai naudosis ir neįgalieji.

Takų žymėjimai, švieslentė, laiko apskaitos sistema atitiks Tarptautinės vandens sporto šakų federacijos reikalavimus. Numatyta suprojektuoti garso sistemą renginiams, varžyboms. Prie pastato suplanuota įrengti ir apie 50 stovėjimo vietų automobiliams.

Kauno plaukimo mokyklos administruojamą baseiną Šilainiuose rekonstruoja viešą rangos darbų konkursą laimėjusi statybų bendrovė „Verslo“. Darbai kainuos apie 9,82 mln. eurų (su PVM). Rekonstrukciją tikimasi užbaigti iki 2025 metų vasaros.

Netolimoje ateityje planuojama pradėti statybas ir Panemunėje. Naujas baseinas „nuo nulio“ iškils adresu Vaidoto g. 11. Čia 3 tūkst. kv. metrų ploto vieno aukšto pastate suprojektuoti aštuoni 25 metrų ilgio plaukimo takai su 150 vietų žiūrovams, patogios rūbinės ir kita infrastruktūra. Čia pat – grupinių užsiėmimų salė, atskiros trenerių rūbinės su poilsio patalpa ir medicinos punktu.

Eismas vos juda. „Kas bus, kai bus slidu?“ – stebėjosi vienas komentatorių. „***, kas čia darosi“, – trumpai ir aiškiai apibendrino šio ryto situaciją keliuose kitas.

„Seniai taip bemačiau“, – žodžių pristigo spūstyse Aleksote strigusi kaunietė.

Skaitytojai praneša, kad transporto kamščius sutirštino avarijos.

Minimos eismo nelaimės Pramonės pr. žiede važiuojant link prekybos miestelio „Urmas“.

Avarija su nelemtomis pasekmėmis šįryt užfiksuota ir Šilainių kalno papėdėje čia pat už žiedinės sankryžos, o taip pat Europos pr. bei kitur.

Kauno policijos atstovė Odeta Vaitkevičienė portalui kauno.diena.lt nurodė, kad 7.25 val. Kaune, Linkuvos g., susidūrė dvi transporto priemonės.

„Volkswagen Touran“, vairuojamas 63 metų vyro, atsitrenkė į BMW, kurį vairavo 27 metų vyras. Po to – smūgis į medį. BMW vairuotojui prireikė medikų pagalbos.

Policijos turimais duomenimis, abu vairuotojai blaivūs. 

Atskleidė statinio būklę

Vadinamoji Sargėnų sankryžos estakada pastatyta 1993 m., remontas atliktas 2005 m.

Susisiekimo ministerijos kartu su Kelių direkcija parengtose Valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros 2022–2035 m. strateginėse gairėse Sargėnų sankryžos estakados remontas numatytas šių metų pradžioje ir darbams atlikti skirta trylika mėnesių.

Problemos: strateginio transporto mazgo būklė specialistus verčia nerimauti. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Tačiau, kaip aiškėja, darbai gali užtrukti, nes estakadą pradėjusios remontuoti bendrovės „Autokausta“ specialistai spaudžia stabdį: atlikę parengiamuosius darbus jie pamatė, kad statinio būklė tokia prasta, kad jam reikia ne remonto, bet rimtesnių darbų – rekonstrukcijos.

Deja, atlikus esamų konstrukcijų ardymo darbus, pamatėme sulūžusias estakados perdangos sijas.

Bijo nelaimės

„Autokaustos“ atstovai „Kauno dieną“ informavo, kad darbus objekte pradėjo vadovaudamiesi Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) pateikto techninio darbo projekto sprendiniais.

„Deja, atlikę esamų konstrukcijų ardymo darbus, pamatėme sulūžusias estakados perdangos sijas. Nuvalius estakados laikančiąsias atramas (kolonas), pastebėjome, kad betonas nuo druskos poveikio yra ištrupėjęs ir praradęs sukibimą su armatūra, o armatūra – surūdijusi“, – vardijo „Autokaustos“ atstovas.

Kilus abejonių dėl statinio saugumo, „Autokausta“ savo iniciatyva nusprendė kreiptis į ekspertus.

Sistema: estakados konstrukcijų visumoje negali būti pažeistų vietų. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

„Kadangi objektas pagal rangos sutartį yra perduotas mūsų atsakomybei ir, nutikus nelaimei, atsakomybė už tai tektų ir mums, kreipėmės į statinių ekspertizę atliekančią įmonę „Ekspertika“ dėl esamos statinio būklės įvertinimo“, – informavo specialistai.

Dėl sprendimo neabejoja

Apžiūrą atlikę ir faktinę estakados būklę įvertinę specialistai konstatavo, kad statinys turi avarinės būklės požymių, o užsakovo (LAKD) pateiktame projekte numatytas statinio remonto būdas netinkamas.

„Gavę ekspertų išvadas nedelsdami sustabdėme darbus objekte, o apie esamą situaciją informavome Lietuvos automobilių kelių direkciją ir Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją.

Tikimės, kad minėtos institucijos, suprasdamos, kokie galėtų būti šio statinio avarijos padariniai, operatyviai ir objektyviai atliks situacijos vertinimą ir imsis reikiamų priemonių“, – vylėsi specialistas.

Jis atkreipė dėmesį, kad „Autokaustos“ gamybinė bazė yra įsikūrusi kelių kilometrų atstumu nuo šios estakados.

„Patys labai gerai žinome, koks automobilių eismo intensyvumas yra šiame transporto mazge. Buvome pasiryžę estakados remonto darbus užbaigti anksčiau sutartyje numatyto darbų atlikimo termino, deja akivaizdu, kad esama estakados būklė yra žymiai prastesnė, nei tai įvertinta Lietuvos automobilių kelių direkcijos pateiktame projekte. Tiek mūsų, tiek ekspertų vertinimu, projekto sprendiniai turėtų būti pakeisti, – pabrėžė „Autokaustos“ specialistas.

Mastai: dideli ir nenutrūkstantys automobilių srautai paspartino estakados susidėvėjimą. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Papildomas patikrinimas

LAKD atstovė Eglė Nemanytė „Kauno dieną“ informavo, kad estakados remonto vertė – 2,12 mln. eurų. Pagal sutartį darbai turi būti atlikti iki 2023 m. gruodžio 30 d.

– Kodėl buvo nuspręsta atlikti estakados remontą? – „Kauno diena“ paklausė LAKD atstovės

– 2020 m. atlikus estakados apžiūrą ir įvertinus jos būklę, buvo priimtas sprendimas atlikti statinio kapitalinį remontą, kurio metu numatoma pakeisti paklotą ir suremontuoti laikančiąsias konstrukcijas. Po projektavimo darbų pirkimo buvo organizuotas rangos darbų viešasis pirkimas ir sudaryta sutartis.

– Pagrįskite, dėl kokių priežasčių LAKD atmeta rangovų argumentus, kad tiltui reikia ne remonto, bet rekonstrukcijos?

Šiuo metu LAKD, gavusi informacijos iš rangovo, papildomai vertina esamą situaciją, siekdama nustatyti, ar kapitalinio remonto sprendiniai, atsižvelgiant į įvertintą statinio būklę, yra pakankami.

– Kelių direkcija oficialiai iš rangovo tokio prašymo negavo. Pagal galiojantį reglamentą kapitalinis remontas vykdomas tuomet, kai reikia pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų. Šiuo kapitaliniu remontu LAKD numatoma pakeisti paklotą ir suremontuoti laikančiąsias konstrukcijas, o statinio išoriniai matmenys liks tokie patys.

– Ar LAKD planuoja atlikti (kaip mano esant būtina rangovai) estakados būklės ekspertizę?

– Šiuo metu LAKD, gavusi informacijos iš rangovo, papildomai vertina esamą situaciją, siekdama nustatyti, ar kapitalinio remonto sprendiniai, atsižvelgiant į įvertintą statinio būklę, yra pakankami. LAKD kreipėsi į projektuotojus, kad jie atliktų laikomosios gebos skaičiavimus, kurie reikalingi tinkamai įvertinti statinio būklę.

Pasipylė incidentų

Tiltų būkle Lietuvoje susirūpinta po daugybės incidentų, atskleidusių, kad šie statiniai yra gerokai susidėvėję ir reikalauja skubaus remonto.

„Dauguma tiltų Lietuvoje buvo projektuoti ir statyti apie 1960–1980 m. Tada buvo neįmanoma nuspėti, kad ateityje tiltams teks visiškai kitokios apkrovos. Jos padidėjo ne dvigubai ar trigubai, bet gerokai daugiau. Tad visiškai suprantama, kodėl tiltai neatlaiko“, – „Kauno dienai“ yra sakęs sovietmečiu veikusios įstaigos „Kelprojektas“ Tiltų skyriaus projektų vadovas Juozas Plavinskas.

Anot specialistų, kone visus sovietmečiu statytus tiltus reikėtų perstatyti, bet greitai to nepadarysi, todėl būtina ypač atidžiai stebėti statinių būklę.

Susisiekimo ministerija skelbia apie pastaraisiais metais sparčiai atliekamus tiltų ir viadukų remontus.

Kriterijus: atramų patikimumas privalo nekelti jokių abejonių net ir priekabiausiems ekspertams. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

„Per 2022 m. jau sutvarkyti 25 tiltai ir viadukai, esantys valstybinės reikšmės kelių tinkle. Jiems sutvarkyti skirta apie 23 mln. eurų. 2023 m. planuojama sutvarkyti dar 27 statinių (planuojama bendra vertė apie 50 mln. eurų), o 2024 m. – 35 vnt. (planuojama bendra vertė apie 72 mln. eurų) tiltų ir viadukų, esančių valstybinės reikšmės kelių tinkle.

Planuojama, kad iki 2035 m. šalyje neliks prastos būklės tiltų ir viadukų. Toks tikslas nustatytas Susisiekimo ministerijos kartu su Kelių direkcija parengtose Valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros 2022–2035 m. Strateginėse gairėse“, – rašoma pranešime.

Pirmieji į šio įvykio, užregistruoto 20.30 val. vietą atskubėję ugniagesiai gelbėtojai iš Šilainių komandos nusprendė, kol neatvyks policija, į butą, kuriam priklauso šis balkonas, nesilaužti, nes buvo pagrindo įtarti, kad jo viduje yra žmonių.

Atvykus policijai ir greitosios medikams, buto duris atrakino viduje buvusi moteris.

Anot ikiteisminį tyrimą dėl šio įvykio pradėjusių teisėsaugininkų, ji teigė, kad aptiko sutuoktinį balkone, tik išgirdusi specialiųjų tarnybų sirenas ir išėjusi į jį pasižiūrėti, kas vyksta.

Be to, ji pasakojo, kad velionis, kuris buvo gimęs 1954 m., paskutiniu metu piktnaudžiavo alkoholiu ir turėjo suicidinių minčių.

Ir dėl šio įvykio Kauno policija pradėjo ikiteisminį tyrimą mirties priežasčiai nustatyti.

Šeštadienį po pietų juo jau kilo miestą iš aukščiau norintys pamatyti žmonės.

Šį atrakcioną į Kauną vėl atvežęs Gintaras Lisinskas portalui kauno.diena.lt pasakojo, kad kainos – tokios pat kaip ir pernai. Už penkis eurus klientai apsukami du ratus.

Pramoga veiks kiekvieną dieną. Darbą savaitgaliais ir šventinėmis dienomis apžvalgos ratas pradės nuo 12 val., kitomis dienomis – nuo 15 val. Suktis bus galima iki 22 val.

Apžvalgos ratas kauniečius ir miesto svečius džiugins gegužę ir dalį birželio. Po to bus išvežtas į Šventąją. 

Skaitytojos nuotr.

„Leidimą Kaune turime iki birželio 11 d., bet nežinau, ar tiek išbūsim. Žiūrėsim, kaip išeis. Visas parkas vasarą išvažiuos į Šventąją. Ir ratas ten bus reikalingas. Kaip bebūtų, vis tiek ten visa Lietuva suvažiuoja“, – kalbėjo G. Lisinskas.