Vidutinė sąskaita už 50 kv. metrų ploto buto renovuotame daugiabutyje šildymą gruodį siekia apie 55 eurus, o sename ir energetiškai neefektyviame name – 94 eurus.

Pasak VŠT, mažesnes šildymo sąskaitas lėmė mažesnė šilumos kaina bei, palyginti su tuo pačiu metu 2022 metais, aukštesnė vidutinė oro temperatūra – gruodį ji siekė 0,2 laipsnio šalčio (2022 metais – 3 laipsnius šalčio).

„Būtent lauko oro temperatūros pokyčiai ir lemia ženklesnius sąskaitų už šildymą svyravimus, kurie susiję su suvartotu šilumos kiekiu: kuo labiau atšąla, tuo daugiau šilumos reikia būstams apšildyti. Jeigu oras šyla, šilumos poreikis natūraliai mažėja“, – pranešime teigė VŠT klientų komandos vadovė Rūta Jasiulionienė.

Anot įmonės, gruodį šiluma Vilniuje kainavo 7,68 cento už kilovatvalandę (be PVM) – 9,3 proc. mažiau nei 2022-ųjų gruodį (8,47 cento).

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, sausį, palyginti su gruodžiu, šilumos kaina Vilniuje mažėja 0,9 proc. iki 7,61 cento už kWh.

Tarpušvenčiu šiaulietė Violeta daugiau laiko praleidžia namuose, tad gali palyginti sąskaitas už buto šildymą.

„Pažiūrėjau, kad už praeitą mėnesį mokėjau apie 48 eurus, o už praeitų metų tą patį laikotarpį mokėjau 54 eurus. Tas skirtumas labai nežymus“, – sakė šiaulietė Violeta.

Moteris gyvena viena, tad visus mokesčius susimokėti tenka pačiai. Sako, kad mažesnės sąskaitos visada pradžiugina.

„Už praeitų metų sausį buvo nemažai. Už šildymą mokėjau apie 95 eurus. Jei šiemet bus ketvirtadaliu mažiau, tai bus labai malonu. Juolab kad ir oras nėra labai šaltas, tai tikimės mažesnių sąskaitų“, – teigė moteris.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kad šiauliečiai sausį mokės gerokai mažiau nei pernai, skaičiuoja ir miesto šilumos tiekėjai.

„Lyginant 2023 metų sausį su ateinančių metų sausiu, pastebime, kad šilumos kaina mažėja ketvirtadaliu“, – sakė AB „Šiaulių energija“ atstovė Agnė Valiulytė.

Vidutinė šilumos kaina sausį bus 18 proc. mažesnė nei prieš metus.

Brangiausiai šildymas kainuos Nemenčinės gyventojams, pigiausiai – Utenos. Iš didžiųjų miestų daugiausiai mokės vilniečiai, mažiausiai – šiauliečiai. Šildymas sausį brangsta tik Klaipėdoje.

„Vilniečiams geros žinios, kad antrą mėnesį iš eilės kaina mažėja. Sausį mokėsime pigiau nei lapkritį“, – sakė laikinoji Lietuvos energetikos agentūros direktorė Agnė Bagočiutė.

Šildymas pinga dėl atpigusių žaliavų. Net 80 proc. šiauliečių šiluma gaminama naudojant biokurą. Tad, čia kaina už šildymą visada viena iš mažiausių Lietuvoje.

„Dėl to savo laiku teko labai stipriai pakovoti, bet buvo verta“, – sakė Šiaulių meras Artūras Visockas.

„Namų darbai su biokuru padaryti jau anksčiau, pasirašyti ilgalaikiai sandoriai“, – sakė A. Valiulytė.

Nematau čia tokios didelės tragedijos. Einame su pilnais maišais, reiškia, dar kažkaip gyvename.

Gyventojai tikina, kad sąskaitų už šildymą nelygina dažnai, nors praėjęs šildymo sezonas ir buvo rekordiškai brangus.

„Nematau čia tokios didelės tragedijos. Einame su pilnais maišais, reiškia, dar kažkaip gyvename“, – teigė moteris.

„Neskaičiavau. Galėjau užsimokėti ir ramu. Nesuku sau per daug galvos“, – sakė šiaulietė.

„Pernai gavau kompensaciją, tai mokėjau labai nedaug. Labai tuo džiaugiausi. O šiemet, kiek jau užrašys, tiek ir mokėsiu“, – kalbėjo senjorė.

Grąžinus turto vertinimą, kompensacijų už šildymą skiriama apie 30 proc. mažiau.

Bendrovės skaičiavimu, už 50 kv. metrų ploto buto šildymą renovuotame daugiabutyje klientai vidutiniškai mokės 42 eurus (vasarį – 50 eurų), nerenovuotame – 73 eurus (vasarį – 85 eurus).  

„Sėkmingai subalansavus skirtingas kuro rūšis šilumos kaina mūsų klientams nuosekliai mažėjo, todėl jau trečią mėnesį iš eilės pastebimai traukiasi ir sąskaitos už šildymo paslaugas“, – pranešime teigė VŠT Klientų komandos vadovas Laurynas Jakubauskas.

Pasak VŠT, mažesnes sąskaitas lėmė mažiausia per šį šildymo sezoną kovo mėnesio šilumos kaina ir 3,5 laipsnio šiltesnis mėnuo. Bendrovės teigimu, kovo mėnesį kompensacijos už šildymą pritaikytos daugiau nei 24 tūkst. gyventojų.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, vidutinė centralizuotos šilumos kaina Vilniuje kovą, palyginti su vasariu, sumažėjo 7,8 proc. iki 6,97 cento už kilovatvalandę (kWh, be PVM). 

Gamtinių dujų kainai sugrįžus į 2021 metų lygį, VŠT nuo kovo 31 dienos nebekūrena pernai lapkritį pradėto deginti mažasierio mazuto.

Sumažėjo ir skolininkų, ir jų skola už šilumą

Skolininkų už centralizuotą šildymą Vilniuje per metus sumažėjo, o jų skola smuko apie 0,6 mln. eurų, sako L. Jakubauskas.

Anot jo, per metus skolininkų vien tik už šildymo sezono metu gautas paslaugas sumažėjo 1,3 tūkst. iki 7,2 tūkst.

„Praeitais metais mes turėjome maždaug aštuonis su puse tūkstančio naujų skolininkų už praėjusį šildymo sezoną. Šiemet tas skaičius yra 7,2 tūkstančio, turime nemažą mažėjimą iš tikrųjų“, – antradienį LRT radijui sakė L. Jakubauskas.

Praeitais metais mes turėjome maždaug aštuonis su puse tūkstančio naujų skolininkų už praėjusį šildymo sezoną. Šiemet tas skaičius yra 7,2 tūkstančio.

VŠT atstovo teigimu, vidutinė klientų įsiskolinimo suma šiemet, palyginti su pernai, yra mažesnė apie 50 eurų, o bendra skola sumažėjo apie 0,6 mln. eurų iki 1 mln. eurų.

„Praeitas šildymo sezonas buvo žymiai brangesnis ir vidutinė skola buvo 180–200 eurų, tuo tarpu šiemet ji siekia iki 150 eurų. Bendroj sumoj mes turime apie milijoną eurų įsiskolinimų už šį šildymo sezoną. Praeitais metais skola buvo apie 1,6 milijono eurų“, – sakė L. Jakubauskas.

Jo teigimu, skolas klientams pavyko sumažinti dėl mažesnės šildymo kainos Vilniuje – šį sezoną šilumos gamybai vietoj gamtinių dujų laikinai naudotas pigesnis mazutas, taip pat dėl padidėjusio kompensacijas gaunančiųjų skaičiaus. 

„Suvaldyta su kaina, ji suvaldė iš esmės ir skolų augimą. Iš kitos pusės, ką mes žinome – labai daug klientų kreipėsi dėl kompensacijų. Ne visi gal gavo, bet tikrai didelis skaičius jau yra gavęs, tai turbūt tiesioginė įtaka, kuri koreliuoja su skolų mažėjimu“, – sakė L. Jakubauskas.

Vilniaus savivaldybė BNS informavo, kad iki šiol gauta daugiau nei 80 tūkst. prašymų dėl šildymo išlaidų kompensacijų, arba maždaug 1,5 karto daugiau nei 2021-2022 metų šildymo sezoną, kai buvo pateikta 53,4 tūkst. prašymų.

VŠT skelbia, kad vien kovą kompensacijas už šildymą gavo daugiau nei 24 tūkst. sostinės gyventojų.

L. Jakubausko teigimu, milijoninė skola VŠT veiklos netrikdo, nes bendrovės finansinė būklė yra gera.

„Kol kas mūsų finansinė padėtis yra pakankamai gera ir mes iš esmės susivaldome su tais skaičiais, prognozuojame tuos skaičius iš asmeninių duomenų, tai šiandien situacija yra pakankamai stabili“, – kalbėjo jis.

VŠT šilumos gamybai nuo lapkričio iki kovo deginus pigesnį mazutą L. Jakubauskas sako, kad šis sprendimas padėjo sutaupyti apie 30 mln. eurų.

„Tas mūsų planas B – mazuto deginimas būtent šį sezoną – vilniečiams sutaupė apie 30 milijonų eurų. Automatiškai ta įtaka atsispindėjo ir mūsų skolininkų augime“, – kalbėjo jis.

– Vilniečiai klauso ir galvoja – mazuto, dėl kurio Vilniuje buvo kilę ginčų, išraiška sąskaitose, pasirodo, mažesnė nei biokuro. Tiesa?

– Taip. Jeigu kalbame apie sausio mėnesio šilumos kainas visoje Lietuvoje, tai pačioje apačioje, prie mažiausių kainų tame trejetuke yra Vilnius, Tauragė ir Utena. Aukščiausios kainos, kurios kokius tris kartus didesnės, yra mažuose miesteliuose. O per vidurį yra tokie miestai, kaip Kaunas ir Panevėžys. Kitaip sakant, tas kainų skirtumas nuo pat apačios iki pat viršaus skiriasi maždaug tris kartus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kodėl toks skirtumas?

– Todėl, kad maži miesteliai turi mažesnę sistemą, mažiau efektyvūs, dėl to didėja kaina. Kai kurie miesteliai turi dujų daug, o tai dar labiau kelia kainą. Taip ir susidaro toks skirtumas. Pavyzdžiui, tarp didžiųjų miestų Vilniuje visada būdavo didžiausia kaina, bet dabar po daug metų turi pačią mažiausią dėl mazuto.

Čia yra laikinas sprendimas. Dėl didelės taršos tuo keliu, aišku, neisime. Vilniuje kitąmet mazutą pakeis biokuras.

 

– Tikrai atsiras žmonių, kurie sakys, kodėl kiti miestai negrįžta prie mazuto. Juk daugelis turi tas uždarytas mazuto krosnis, ar ne taip?

– Čia yra laikinas sprendimas. Dėl didelės taršos tuo keliu, aišku, neisime. Šalies strategija yra tokia, kad biokuras sudarytų apie 90 proc. pačiu artimiausiu metu. Ir tos strategijos turime laikytis. Vilnius turbūt yra vienintelis miestas, kuris prie to yra perėjęs. Kiti miestai ar miesteliai vis dar dujų turi. Bet, manau, kad tos linijos bus laikomasi – Vilniuje kitąmet mazutą pakeis biokuras.

– Buvo baimintasi šaltos, ilgos ir brangios žiemos. Už gruodį sąskaitas jau apmokėjome, laukia – už sausį. Kokias jūs matote tendencijas?

– Jeigu lygintume 2021 metų ir praėjusių metų gruodžio mėnesius, tai sąskaitos visoje Lietuvoje išaugo maždaug 25 proc. Ketvirčiu yra padidėjusios. Tą patį panašiai galima prognozuoti ir už sausį, jeigu lygintume praeitų ir šių metų mėnesius, nes biokuro kainos yra išsilyginusios, nešokinėja nei aukštyn, nei žemyn. Matyt taip įžengsime ir į vasarį, ko labai tikiuosi.

– O  lyginant su gruodžiu?

– Gruodžio šilumos kainas žinome, jos taip pat kokiais 3 proc. žemesnės. Bet vėlgi, sąskaita priklauso nuo to, kiek tos šilumos suvartosime. O tai lemia ir oro temperatūra. Minus 1 laipsnis į apačią sąskaitą padidina maždaug 4 proc. Tokia yra paprasta taisyklė. Jeigu orai atšals, kiekvienas  laipsnis žemyn padidins mūsų sąskaitas 4 proc. Ir, aišku, ta amžina energetikų apeliacija į visuomenę – daug lemia, ar yra modernus, apšiltintas namas, ar butai. Čia sąskaitos skiriasi 3–4 kartus, jei lygintume modernius, renovuotus namus ir neatnaujintus, blogos būklės. Šilumos švaistymas yra pinigų švaistymas.

„Kol kas situacija Lietuvoje išlieka nebloga, rugpjūčio mėnesį matėme netgi šiek tiek padidėjusias mažmeninės prekybos ir apdirbamosios gamybos apimtis. Šiuo metu yra daug dūmų, visi mažiname prognozes, ruošiamės sunkiai žiemai. Stebint tai, kaip elgėsi gyventojai šių metų vasarą, kaip atrodė įmonių rezultatai, tos problemos nebuvo. Bet rugsėjo mėnesį, žiūrėdami į gyventojų bankų kortelių duomenis, matydami, kam jie išleidžia pinigus, kam taupo, matome, kad ne pirmo būtinumo prekėms ir paslaugoms stengiasi išleisti mažiau – ruošiasi žiemos sezonui. Tikėtina, kad ta tendencija sustiprės. Įmonių eksporto užsakymai irgi pradėjo mažėti. Tai reiškia, kad nematysime ir tokio pramonės eksporto augimo. Visuose frontuose bus augimo sulėtėjimas. Bet tai nebus dramatiškas scenarijus. Mes prognozuojame gana švelnią ir nelabai ilgą recesiją“, – teigė ekonomistas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Dabar visi uždėję koją ant stabdžių. Ir jų nepaspaudė galvodami, kad reikia pergyventi šitą brangią ir, tikėtina, šaltą žiemą. Ar teisūs jie taip manydami? Jūs sakote, kad ir kiti metai gali būti taip pat sudėtingi, neužteks tik peržiemoti?

– Visų pirma reikėtų pasakyti, kad pastarieji keleri metai labai gerai iliustravo, kad mūsų gebėjimai prognozuoti ateitį yra labai riboti. Tai prasidėjo nuo pandemijos, po to pavirto į infliaciją tokią, kokios niekas neprognozavo. Dabar – energijos, karo Ukrainoje (kurio irgi niekas nesitikėjo) krizė. Todėl kalbos apie tai, kas bus po 2-3 metų yra hipotezių ir spėjimų lygyje. To negalima pavadinti prognozėmis.

Ką matome dabar? Praėjusiais metais Europa iš Rusijos importavo apie 40 proc. suvartojamų dujų. Dabar, rugsėjo mėn., tas lygis buvo nukritęs iki 5 proc. – kai užsidarė „Yamal- Europe“ vamzdynai, liko šiek tiek per „TurkStream“ ir per Ukrainą. Labai tikėtina, kad kitais metais arba ir liks tie 5 proc., arba visai nieko neliks.

Tai reiškia, kad tos dujų saugyklos, kurios yra dabar užpildytos, rodo, jog šiemet esame pasiruošę ateinančiai žiemai. Kitais metais jas reikės užpildyti kitomis dujomis, kitais šaltiniais. Taip, Europa stato daug suskystintų gamtinių dujų išdujinimo terminalų, vysto infrastruktūrą, pradėjo veikti dujų tiekimo vamzdis tarp Norvegijos ir Lenkijos, atsiranda nauji tiekėjai iš Afrikos, Vidurinių Rytų valstybių. Labiausiai tikėtinos prognozės rodo, kad vis tik gali neužtekti tų suskystintų dujų ir struktūros tam, kad pilnai užpildytume saugyklas ir pasiruoštume jau 2023-2023 metų žiemai. Tai reiškia, kad ta energijos transformacija – Europos visiškas atsiribojimas nuo Rusijos – tikrai truks daugiau nei pusmetį ar metus. Tikrai reikia nusiteikti tam, kad ir įmonės, ir gyventojai ateinančius kelis metus turės daug taupiau vartoti elektros energiją ir dujas.

Matome, kad ne pirmo būtinumo prekėms ir paslaugoms stengiasi išleisti mažiau – ruošiasi žiemos sezonui.

– Ar valstybė turėtų padėti visų pirma verslui? Nes kol kas net pažadų nėra jokių.

– Valstybės vaidmuo čia yra labai svarbus dvejuose frontuose. Vienas frontas – ilgalaikė strategija ir veiksmai, kaip užtikrinti energijos nepriklausomybę. Tai didžiulės investicijos į saulės, vėjo energiją, į naujas jungtis, elektros gamybos pajėgumus. Visa tai, ko mes turime nepakankamai tam, kad galėtume būti visiškai nepriklausomi nuo Rusijos ir kitų valstybių Rytų fronte. Kita sritis – tas trumpas laikotarpis: šis ruduo, žiema, pavasaris. Toms įmonėms, kurioms iš tiesų energijos sąnaudos jau dabar pradeda kenkti jų konkurencingumui, gali pavirsti į nemokumą, bankrotus, didesnį nedarbo lygį.

Daugelis Europos sąjungos valstybių pasiūlys ir siūlo įvairias priemones, kaip toms įmonėms padėti. Kartais tiesiog subsidijos, kompensacijos už tai, kad kuriam laikui yra stabdoma veikla, nes jos neįmanoma vykdyti prie tokių energijos kainų. Kitais atvejais yra pasiūloma bent dalis energijos ir dujų už mažesnę kainą. Manau, kad ir Lietuvos vyriausybė neišsišoks ir neeksperimentuos bei pasiūlys kompensacines priemones.

Noriu pabrėžti, kad tai neturi būti tokios kompensacijos, kurios visiškai nuima stresą, susijusį su energijos išteklių kainomis. Praėjusį penktadienį energijos ministrai nusprendė, kad visos valstybės privalo sumažinti 5 proc. energijos vartojimą. Nes jos tiesiog trūksta Europoje. Čia yra ne tik kainos klausimas, bet jos prieinamumo ir gebėjimo pasigaminti tą energiją klausimas. Jei kaina nepadidėja nei gyventojams, nei įmonėms, nėra motyvacijų, jokių paskatų taupiau naudoti energiją. Čia turės visi įsijungti. Savivaldybės turės nuspręsti, kada neapšviesti gatvių, kur mažiau apšviesti, kur sutaupyti elektros energijos. Galbūt mažiau šildyti viešuosius pastatus, kad temperatūra nebūtų tokiame aukštame komforto lygyje. Jei kompensuosime visas įmonių energijos sąnaudas, nebus paskatų greitai investuoti į energijos gavybą, energijos efektyvumo didinimo priemones. Kompensavimas irgi turi būti protingas, su tam tikromis ribomis. Pavyzdžiui, atsispiriant nuo to, kiek energijos, dujų buvo suvartota praėjusiais metais, 80 proc. to kainų lygio galima įšaldyti, likusią dalį įmonė susimoka rinkos kaina. Reiškia, kad turi labai aiškias paskatas taupyti, vartoti mažiau.

– Bet ar teisinga kryptis, apie kurią kalba Aušrinė Armonaitė – kad tuoj bus paskolos, mokesčių atidėjimai. Bet jie bus labai kryptingi, toms įmonėms, kurių energijos sąnaudos sudaro didžiąją dalį jų sąnaudų. Ar tai padės nesustabdyti ekonomikos variklio Lietuvoje?

– Vien paskolos ir mokesčių atidėjimas nelabai padeda, nes tai nėra vien šios žiemos krizė. Taip, įmonėms padėtų atidėti mokesčių mokėjimai, lengvatinės paskolos, jeigu reiktų išgyventi 2-4 mėnesius. Bet jei matome, kad tai yra aukštesnių energijos kainų problema, kuri tęsis dar 1-2 metus, nenorės ir negalės daug verslų tiesiog skolintis ir nuostolingai vykdyti veiklą 1-2 metus matydami ribotas galimybes finansinių įsipareigojimų vykdymui ateityje. Reikia kompleksinių priemonių.

Taip, kai kurioms įmonėms reikia likvidumą padėti – trūksta lėšų dabar, čia. Bet turi būti ir tos priemonės, kurios išsaugo įmonių konkurencingumą. Ir tai ne tik didžiausios įmonės. Didelės, stambios pramonės įmonės, kurios naudoja daug energijos išteklių, labai dažnai jau yra pagalvojusios apie tokias rizikas ir scenarijus bei turi savo elektrines: vėjo, saulės, biokuro. Turime daug mažų ir vidutinių įmonių. Maitinimo, apgyvendinimo ar kt. sektoriuose. Jos neturi savo elektrinių. Ten net jeigu elektra arba dujos sudaro 5 proc. visų sąnaudų, bet kai kaina pakyla 2-4 kartus, tai yra didelis šokas. Kai greta dar kyla ir visos kitos sąnaudos – minimalus darbo užmokestis didės 15 proc., vidutinis darbo užmokestis irgi sparčiai auga – reikia galvoti ne tik apie tai, kaip padėti įmonėms trumpalaikėmis, vienkartinėmis priemonėmis, bet ir sukurti tam tikrą kainų įšaldymo sistemą, kuri padėtų išgyventi šią energijos krizę.

Tokiai šiuo metu svarstomai galimybei pritartų 50 proc. vilniečių, rodo Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) užsakymu atlikta apklausa. Mažasierio mazuto naudojimui šilumos gamybai nepritaria 30 proc. respondentų, o 20 proc. neturi nuomonės.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta apklausa atskleidė, kad mažasierio mazuto kūrenimui, kaip alternatyvai šalia gamtinių dujų, biokuro naudojimo, nepriklausomų šilumos tiekėjų tiekiamos šilumos ir atliekų deginimo, kiek dažniau pritaria vyrai (54 proc.), pensininkai (61 proc.), žemesnių pajamų, kuomet mėnesio pajamos vienam šeimos nariui siekia iki 700 eurų, grupės atstovai (53 proc.). Šiai šildymo galimybei kiek dažniau nepritaria moterys (35 proc.), turintieji aukštąjį išsilavinimą (35 proc.) ir aukštesnių pajamų, kai mėnesio pajamos viršija 700 eurų šeimos nariui, grupės atstovai (37 proc.).

Galimybė ruošti karštą vandenį ir šildyti gyventojų namus deginant mažasierį mazutą buvo pradėta svarstyti šią vasarą, siekiant apsidrausti nuo galimo įprasto šilumos gamybai naudojamo kuro stygiaus bei pristabdyti šildymo kainų augimą artėjantį sezoną. Gamtinių dujų kaina šiuo metu yra beveik tris kartus didesnė už mazuto. Tuo tarpu mažasierio mazuto rinkoje netrūksta, todėl nenusimato ir didelių jo kainų šuolio.

Mazutas nėra naujiena sostinės šilumos ūkyje – kaip rezervinis kuras jis buvo naudojamas kelis dešimtmečius.

„Mazutas nėra naujiena sostinės šilumos ūkyje – kaip rezervinis kuras jis buvo naudojamas kelis dešimtmečius. Vėliau jo buvo visiškai atsisakyta, tačiau infrastruktūra, reikalinga jo naudojimui, liko. Šiuo metu mažasieris mazutas turi du didelius pliusus – gausią pasiūlą ir nedidelę kainą. Itin sudėtingoje geopolitinėje situacijoje, kai Rusija vykdo energetinį šantažą ribodama gamtinių dujų pasiūlą, tokia alternatyva yra beveik neišvengiama, jei norime suvaldyti rizikas dėl galimo gamtinių dujų trūkumo bei itin brangios šilumos gamybos“, – sakė Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.

„Vilmorus“ atlikta apklausa taip pat parodė, kad daugiau nei pusė vilniečių (58 proc.) žino, jog Vilniuje yra svarstoma galimybė artėjantį šildymo sezoną deginti mažasierį mazutą. Geriau apie šią galimybę žino pensininkai (77 proc.), turintys aukštąjį išsilavinimą (63 proc.), o mažiau – jaunimas (37 proc. žino ir 63 proc. nežino). Dauguma apklaustųjų (61 proc.) sakė manantys, kad laikinai deginti mažasierį mazutą planuojama dėl galimo gamtinių dujų stygiaus Europoje, dėl palankios šio kuro kainos ir galimybės jį įsigyti (54 proc.) bei siekiant išlaikyti stabilias šildymo kainas (52 proc.).

„Mažasierio mazuto deginimas būtų laikina priemonė tik vienam šildymo sezonui, be to, net ir priėmus šį laikiną sprendimą, mažasieris mazutas netaptų pagrindine kuro rūšimi, o tik papildytų jau esamas. Preliminariai skaičiuojama, kad lapkričio mėnesį mazutas sudarytų apie 30 procentų šilumos gamybai reikalingo kuro kiekio“, – pasakojo Gerimantas Bakanas, Vilniaus šilumos tinklų vadovas.

VŠT numato, kad mažasieris mazutas kaip alternatyvi kuro rūšis būtų naudojama laikinai – 6-7 mėnesius. Priklausomai nuo lauko oro temperatūros, dalis vilniečiams reikiamos šilumos energijos pagaminama naudojant tik biokurą. Vėstant orams ir augant šilumos energijos poreikiui, pradedamas naudoti ir kitas kuras – gamtinės dujos. Tačiau dabartinė situacija rodo, kad žiemą Europa gali susidurti su nestabiliu gamtinių dujų tiekimu, o šio resurso kaina yra istorinėse aukštumose. Taigi, mažasieris mazutas kaip alternatyva būtų naudojamas tuomet, kai ateinantį šildymo sezoną reikėtų patenkinti didesnį šilumos poreikį ir padėti subalansuoti šilumos gamybos kaštus.

VŠT specialistai skaičiuoja, kad mažasierio mazuto deginimas padėtų šilumos kainą sostinėje išlaikyti panašaus lygio, koks buvo praėjusių metų šildymo sezoną.

Kadangi mazutas, kaip rezervinis kuras, Vilniuje bei kituose šalies miestuose buvo naudojamas ir anksčiau, VŠT naudojami dujiniai katilai yra tinkami mažasierio mazuto deginimui. Šiuo metu įmonė investuoja į mazuto priėmimo, saugojimo, tiekimo į katilus sistemas, vykdo geležinkelio atšakos, kuria elektrinę pasiektų mazutas, atnaujinimo darbus.

Lygiagrečiai paruošta poveikio aplinkai vertinimo (PAV) atrankos ataskaita – atlikti oro taršos, kvapų, triukšmo sklaidos, skaičiavimai, jei Vilniaus antrojoje termofikacinėje elektrinėje būtų laikinai grąžintas skysto kuro naudojimas vandens šildymo ir garo katiluose. Oro taršos, kvapų ir triukšmo modeliavimas rodo, kad anglies monoksido, azoto dioksido, kietųjų dalelių ir sieros dioksido koncentracijos aplinkos ore deginant mazutą neviršytų aplinkos oro užterštumo normų, nustatytų teisės aktuose, ir neturėtų neigiamo poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai. Leistini kvapų ir triukšmo lygiai už įmonės teritorijos ribų taip pat nebūtų viršijami.

PAV atrankos ataskaita pateikta atsakingų institucijų vertinimui. Aplinkos apsaugos agentūra motyvuotą prašymą patikslinti ataskaitą arba sprendimą dėl jos turi pateikti iki rugsėjo 29 d.

„Vilmorus“ vilniečių apklausą atliko rugpjūčio mėn. 16–19 d. Joje dalyvavo 18 m. ir vyresni Vilniaus m. gyventojai, iš jų 51 proc. vyrų ir 49 proc. moterų. 53 proc. respondentai turi vidurinį ar spec. vidurinį, 42 proc. aukštąjį (kolegija, universitetas) išsilavinimą.

Pasak jo, vilniečių šildymo sąskaitos dėl to gali būti netgi šiek tiek mažesnės, negu praėjusį šildymo sezoną.

„Jeigu pernai panašiu laikotarpiu, vasaros pradžioje turėjome apie 29 eurus už MWh dujų, dabar kaina muša visus rekordus ir yra 270 eurų. Tokios neadekvačios kainos, kurios aišku yra sąlygotos karo Ukrainoje ir Rusijos diktatūros energetinio šantažo, daro šią kuro rūšį nebenaudojama. Vilniuje greičiausiai kitą šildymo sezoną vietoj dujų bus naudojamas mazutas, kaip kuro rūšis. Noriu pabrėžti, kad tai bus vieno sezono sprendimas, liečiantis penkis šalčiausius mėnesius, o kitą rudenį mes turėsime daugiau negu 90 proc. iš atsinaujinančių energetikos šaltinių savo kuro struktūroje, t.y. biokuras ir deginamos atliekos“, – antradienį „Delfi“ televizijai teigė V. Benkunskas.

Tokios neadekvačios kainos, kurios aišku yra sąlygotos karo Ukrainoje ir Rusijos diktatūros energetinio šantažo, daro šią kuro rūšį nebenaudojama.

„Artėjanti žiema ir šildymo sezonas mūsų skaičiavimais, turėtų būti panašus kaip ir praėjęs ir net galbūt šiek tiek pigesnis, tai yra vilniečiai tikėtina mokės šiek tiek mažiau, negu mokėjo praeitą šildymo sezoną”, – pridūrė jis.

Konservatorius aiškina, kad šiuo atveju dujos būtų absoliučiai pakeičiamos mazutu, o kuro struktūroje Vilniuje, dujos ir mazutas sudarytų apie 50 proc. viso naudojamo kuro, nes kita dalis yra naudojama iš biokuro ir deginamų atliekų.

„Procese galbūt būtų naudojama iki 2 proc. dujų, nes tai yra technologiškai reikalinga. Šiuo atveju, tų brangių dujų, kurios šimtus eurų už MWh dabar kainuoja, mes iš esmės galėtume atsisakyti, įsigydami kitą naftos produktą mazutą, kuris šiuo atveju yra daug pigesnis ir leidžia išlaikyti kainų lygį panašų, koks buvo praeitą šildymo sezoną”, – sakė Vilniaus vicemeras.

Jis taip pat tikina, kad mazuto naudojimas šildymui didelės žalos aplinkai bei žmonių sveikatai nesudarys.

„Paskutinėmis savaitėmis ir mėnesiais teko girdėti daug manipuliacijų, spekuliacijų, kartais ir piktybiškų dėl galimos taršos, iš tikrųjų tarša šio kuro yra didesnė, bet dabar kaip tik yra baigiama rengti poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, kuri rodo, kad esminės žalos žmonių sveikatai ir aplinkai, deginamas mazutas tikrai nesudarys”, – teigė V. Benkunskas.

ELTA primena, kad Vilniuje dėl vėluojančios kogeneracinės elektrinės statybos vis dar reikšminga dalis šilumos energijos pasigaminama iš dujų. Dėl to Vilniaus miesto savivaldybė, siekdama sutaupyti ir sumažinti šildymo kainas, svarsto laikinai nutraukti gamtinių dujų naudojimą ir miesto energetiniams poreikiams, karštam vandeniui bei šildymui naudoti taršesnį, bet pigesnį mazutą.

Tačiau seimo narys Lukas Savickas Savivaldybę kaltina taupant žmonių sveikatos sąskaita ir užsiimant populizmu. Demokratų frakcija Savivaldybei grasina parlamentiniu tyrimu ir kaltina neužtikrinus šildymo biokuru.

Tuo tarpu Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas priekaištus atmetė ir sakė, kad tokiu būdu tiesiog politikuojama, naudojantis socialiai jautriomis temomis. Pasak V. Benkunsko, esą pats L. Savickas, anksčiau dirbdamas premjero Sauliaus Skvernelio komandoje, darė viską, kad užkirstų kelią naujos biokuro jėgainės statybai, pasakojama LNK reportaže.

– Ar tiesa, kad Vilniaus savivaldybė prieš artėjančius rinkimus nenori vilniečiams mestelėti didelių sąskaitų?

– Aš tai sakyčiau kitaip. Mes darome viską, kad vilniečiams šildymo paslauga nesutriktų ir mes galėtume nemažinti temperatūros, kaip šį sezoną darys vokiečiai arba prancūzai. Svarbu, kad šioje situacijoje kainos būtų pačios mažiausios. Lietuva turi dujų terminalą, bet mes esame globalios rinkos dalis. Tai, kas vyksta pasaulinėje energetikos krizėje, daro įtaką ir mūsų padėčiai. Ta kaina, kuria mes atplukdome dujas ir naudojame savo poreikiams yra susijusi su tais dalykais, kurie vyksta Rusijos dirbtinai sukeltoje energetikos krizėje.

Mes darome viską, kad vilniečiams šildymo paslauga nesutriktų ir mes galėtume nemažinti temperatūros, kaip šį sezoną darys vokiečiai arba prancūzai.

Ruošdamiesi rudeniui bei būsimam šildymo sezonui mes dar vasaros pradžioje paskelbėme konkursą siekiant fiksuota kaina įsigyti visą kiekį reikiamų dujų. Deja, niekas neatėjo į konkursą ir nepasiūlė. Esame su „Ignitis“ pasirašę sutartį, jog reikiamas dujų kiekis galėtų būti pristatytas, bet jau už tą kainą, kuri bus žiemos laikotarpiu. O kaina yra kylanti.

Kainos šiuo metu yra spekuliatyvios, kaina galėtų augti ir daugiau. Prognozės yra nedėkingas dalykas. Matant, ką išdarinėja Rusija, nėra jokių prielaidų, kad kainos mažės.

– Ar Savivaldybė jau kreipėsi dėl kainų kompensavimo vilniečiams?

– Kompensacinis mechanizmas veikia nuo praeitų metų. Jis yra pasiteisinęs. Mažiausias pajamas gaunantys gyventojai nebus palikti vieni ir jiems šildymo paslaugos bus kompensuotos. Šiuo atveju mes galime kreiptis į Vyriausybę, bet kompensacijos neatsiranda iš dangaus. Jeigu atsisakysime arba fiksuosime dujų kainas, tada kokios nors kitos paslaugos bus nefinansuojamos arba nepakankamai finansuojamos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar galiotų praėjusių metų kompensacinis mechanizmas, ar buvo kreiptasi iš naujo?

– Kompensacinis mechanizmas, kuris veikė pernai, liks arba galbūt netgi bus plečiamas. Taip pat vyksta diskusijos dėl nulinio PVM tarifo. Finansų ir Socialinių reikalų ministerijos nuolatos peržiūri mūsų praktiką, kiek buvo pareiškėjų dėl šilumos kompensacijos. Beveik 8 mln. eurų buvo skirta vien Vilniaus mieste kompensacijų išmokėjimui.

Tai yra daroma ne iš didelės laimės, bet per sukąstus dantis, jog suvaldytume finansinę problemą.

Vyriausybė arba valstybė nespėjo pasidaryti planų, kurie jau 2014 metais buvo suplanuoti. Ponas L. Savickas praeitoje kadencijoje dėjo maksimalias pastangas, kad „Igničio“ valdomos jėgainės statybos strigtų kiek įmanoma daugiau. Buvo inicijuojamos komisijos tyrimas, net buvo kreiptasi į prokuratūrą su prašymais šį projektą stabdyti, bet to nebuvo padaryta.

– Kodėl taip vyksta, jeigu anksčiau kaišiojo pagalius į ratus, o dabar priekaištauja, kad dar nepasiruošę?

– Politikų darbas iš šių dalykų daryti politiką, tik čia ant kortos pastatyti rimti dalykai, socialiai jautri paslauga, kuri turi didelę reikšmę, ji gali brangti. Tad tos spekuliacijos ar bandymai rinktis politinius taškus yra suprantami. Kita vertus, mes dėmesį šiuo metu kreipiame visai kitur, nes nešame atsakomybę už tai, kad paslauga būtų ir ji būtų kuo pigesnė.

– Nemažai priekaištų susilaukiama dėl ekologinių klausimų. Sakoma, kad Vilnius yra žaliasis miestas, save taip pozicionuoja, tačiau sprendimas šildytis mazutu mestų nemažą dėmę ant miesto veido, tiesa?

– Tai tikrai yra žingsnis atgal iš ekologinės perspektyvos, nes mazutas paskutinį kartą buvo naudotas 2013–2014 metų šildymo sezone. Tai yra daroma ne iš didelės laimės, bet per sukąstus dantis, jog suvaldytume finansinę problemą.

Anot jos, Vyriausybės siūlymas yra kompensuoti PVM tarifą šildymui gyventojams nuo sausio 1 d., tad vasario mėnesio sąskaitose turėtų pasimatyti sumažintos sąskaitos už abu pirmuosius šių metų mėnesius.

„Energijos kainos išlieka aukštesnės negu buvo prognozuota, todėl atsižvelgiant į besikeičiančią situaciją, Vyriausybė pasiūlė sprendimą, kaip kompensuoti PVM gyventojams nuo sausio 1 d. Tai reiškia, kad atėjus vasario mėnesio sąskaitoms, jeigu būtų priimtas įstatymas iki to laiko, tiesiog sąskaitos būtų sumažintos tiek sausio mėnesio PVM dalimi, tiek ir vasario mėnesio“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė G. Skaistė.

ELTA primena, kad Vyriausybė yra pritarusi Energetikos ir Finansų ministerijų parengtam antrajam energijos kainų švelninimo paketui. Seimui bus siūloma centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui taikyti 0 proc. lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą, taip pat skirti papildomus 35 mln. eurų paramai nuosavai saulės elektrinei įsigyti.

Lengvata šildymui būtų taikoma atgaline data nuo šių metų sausio 1 d. ir galiotų šį šildymo sezoną – iki balandžio 30 d. Finansų ministerija skaičiuoja, kad iki nulio sumažinus dabartinį 9 proc. tarifą, gyventojams sąskaitos už centralizuotą šildymą mažėtų dešimtadaliu.

Ši priemonė būtų taikytina tik buitiniams vartotojams ir kainuotų apie 23,3 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Ilgas procesas

Renovacija (su visais savo pranašumais) yra ilgas ir sudėtingas procesas. O eilinė šilumininkų sąskaita ateis jau netrukus. Įsivaizduokite: specialistai skaičiuoja, kad šilumą namuose taupyti galima net ir mažais, nekapitaliniais pakeitimais. Pavyzdžiui, vien užsandarinę langus galite sutaupyti 5,7 proc. šilumos energijos. Ant radiatorių sudėję termostatus ir šilumos daliklius – 11,8 proc.

Palyginkime: daugiabutyje rekonstruotas ir atnaujintas šilumos punktas taupo 9,3 proc. sunaudojamos šilumos energijos. Rekonstravus buitinio karšto vandens sistemą, šilumos energijos naudojimas mažėja 8 proc.. Sudėtingesnis ir daugiau pastangų reikalaujantis procesas – pastato sienų šiltinimas. Čia taupymo erdvė dar didesnė, nes sustabdomas oro šildymas, kai energija prarandama per senas namo sienas, plyšius, vadinamuosius šalčio tiltus.

Taigi, pakartokime – kur patiriame didžiausių nuostolių? Per langus,  balkonus, stogą, namo sienas, duris, įvairias jungtis ar skirtingų medžiagų sandūras – vandentiekį, kanalizaciją ar ventiliaciją. Būtent čia dingsta didelė dalis į namą tiekiamos šilumos dalis – ji prarandama ne dėl temperatūros patalpose, bet dėl nuostolių, kol šiluma atkeliauja iki buto.

Tokios nedidelės priemonės padės, tačiau gerokai svariau sąskaita už šildymą sumažėtų, jei būtų atnaujintos pagrindinės šilumos sistemos ir pastatas būtų renovuotas.

Keturios kategorijos

Lietuvoje daugiabučiai skirstomi į keturias kategorijas pagal energijos taupymo lygį. Į pirmąją patenka naujos statybos, kokybiški namai, renovuoti namai. Į antrąją – naujos statybos ir kiti kažkiek šilumą taupantys namai. Tačiau kone du iš trijų daugiabučių vis dar priklauso trečiajai kategorijai – tai senos statybos nerenovuoti namai. Vidutiniškai juose sunaudojama apie 21 kWh šilumos energijos 1 kv. m per mėnesį. Tokių namų Lietuvoje – apie 59 proc. Namai, kuriuose 1 kv. m per mėnesį sunaudojama apie 35 ir daugiau kWh energijos, patenka į ketvirtąją kategoriją. Tokių yra 17 proc. daugiabučių.

Svarbu, kad nebūtina renovacijos daryti nuo–iki. Jau daug metų Lietuvoje įteisinta (ir valstybės remiama) ir dalinė renovacija. Užtenka subalansuoti pastato vidaus šildymo ir karšto vandens sistemas (kai sistema reguliuojama taip, kad vienas butas yra per daug šildomas, o kiti tuo pat metu šąla). Tam užtenka gerokai mažesnių investicijų ir greitai fiksuojamas žymus taupymas. Lygiai taip pat daugiabučio namo laiptinėje pakeitus langus ar įstačius sandarias duris irgi mažėtų energijos vartojimas.

Specialistai skaičiuoja, kad šilumą namuose taupyti galima net ir mažais, nekapitaliniais pakeitimais. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Nedidelės gudrybės

Pabaigoje galima priminti ir apie kasdienes mažas gudrybes, kurios leidžia greitai pasiekti didesnį komfortą.

Pirma, tai patalpų sandarumas – langai, balkonų durys. Pro plyšius patenkantis šaltas oras gaivina, tačiau ir šaldo. Ant langų lipdoma speciali stiklinė plėvelė taip pat gali pakelti bendrą temperatūrą net 1–2 °C, nes atspindi infraraudonuosius spindulius. Be to, vasarą ji neleidžia patalpoms perkaisti, o žiemą sulaiko šilumą.

Tvarka irgi padeda. Pavyzdžiui, nuvalius dulkes nuo radiatorių oras ir šiluma cirkuliuos geriau. Žaliuzės ar užuolaidos irgi yra natūrali kliūtis šilumai pabėgti. Žinoma, priešais radiatorius neturėtų būti baldų ar kitų kliūčių orui judėti. Už radiatoriaus rekomenduojama klijuoti šilumą sulaikančius ir atspindinčius ekranus (jie dažnai primena foliją). Šie taip pat patalpos temperatūrą gali padidinti net 1–2 °C.

Tokios nedidelės priemonės padės, tačiau gerokai svariau sąskaita už šildymą sumažėtų, jei būtų atnaujintos pagrindinės šilumos sistemos ir pastatas būtų renovuotas. Kaip tik laikas pradėti tvarkyti formalumus ir spėti tai padaryti iki pavasario darbymečio.