„Ištraukus tralą, žuvėdros surengia tikrą koncertą“, – pasakoja jis.

Penktos kartos žvejys H. Sjogrenas vandenyse netoli Suomijos pietryčiuose esančios Kotkos krantų žuvį tinklais gaudo jau daugiau nei penkis dešimtmečius.

Uoste jo nekantriai laukia dešimtys pirkėjų, laimikį perkančių tiesiai iš laivo.

Tačiau Baltija, kurią supa keletas iš didžiausių Europoje pramoninių šalių, yra ir viena iš labiausiai užterštų jūrinių ekosistemų planetoje.

Dabar Suomijos žvejai baiminasi, kad tinklus padžiauti gali tekti visiems laikams.

„Daug kas nuogąstauja, kad gali tekti mesti darbą“, – atvirauja H. Sjogrenas.

Nors kai kurie ekspertai siūlo sumažinti žvejybos kvotas nusilpusiai ekosistemai apsaugoti, kiti baiminasi, kad žvejybos ribojimas gali padaryti daugiau žalos nei atnešti naudos.

Spalį Europos Sąjunga 2024 metams nustatė 43 proc. mažesnes Baltijos silkių kvotas, nors rugpjūtį Europos Komisija siūlė visiškai uždrausti gaudyti šias žuvis.

Mes sugauname tiek mažai silkių, kad įtakos bendram kiekiui tai neturi.

Tačiau Baltijos silkės Suomijoje sudaro maždaug 80 proc. metinio laimikio ir žvejai mano esantys baudžiami už problemą, kurios jie nesukėlė.

„Mes sugauname tiek mažai silkių, kad įtakos bendram kiekiui tai neturi – priešingai, tokiu būdu atnaujinama daugiau atsargų nei suvartojama“, – teigia H. Sjogrenas.

Jūra tampa ežeru

Atsargoms nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio mažėjant, Baltijos silkes gali ištikti ta pati lemtis, kurios sulaukė daugelis kitų regione beveik išnykusių rūšių.

Baltijos jūra yra neįtikėtinai sekli. Dydžiu ji prilygsta Juodajai, tačiau vandens joje yra 20 kartų mažiau. Tai reiškia, kad ji yra labiau pažeidžiama klimato kaitos ir žmonių veiklos atžvilgiu.

Kuo labiau Baltijos jūra taps panaši į ežerą, tuo labiau nukentės jūros gyvūnija ir augalija.

Kylanti temperatūra ir dėl gausesnių kritulių ir mažesnio iš Atlanto patenkančio vandens kiekio mažėjantis druskingumas kelia grėsmę daugeliui prisitaikyti mėginančių gyvūnų rūšių.

„Kuo labiau Baltijos jūra taps panaši į ežerą, tuo labiau nukentės jūros gyvūnija ir augalija“, – teigia Suomijos gamtos išteklių instituto (LUKE) mokslininkas Jukka Ponni.

Į jūros vandenis su žemės ūkio nuotekomis patenkant dideliam maistinių medžiagų kiekiui, ėmė sparčiai daugintis augmenija, todėl kai kuriose srityse labai sumažėjo deguonies lygis, o vasarą jūroje ėmė gausiai vešėti dumbliai.

Baltijai vis mažiau primenant jūrą, pirmosiomis aukomis tapo tokios stambesnių jūrų gyvūnų rūšys, kaip Baltijos menkė.

Dar praeito amžiaus devintajame dešimtmetyje menkių populiacija siekė rekordinį dydį, tačiau pagaunamų žuvų laimikis nuolat mažėjo, kol galų gale dėl susidariusios kritinės padėties 2020 m. ES teko uždrausti menkių žvejybą.

Kadaise Baltijos jūroje egzistavusi didžiulė milžiniškų Atlanto eršketų populiacija dėl taršos ir upėse, kuriose vykdavo jų migracija, pastatytų užtvankų išnyko.

„Draudimas gali ir nepadėti“

Nors ir yra raginama ženkliai sumažinti žvejybos kvotas siekiant apsaugoti likusias populiacijas, yra ir tokių, kurie laikosi kitokios nuomonės.

„Net ir visiškai uždraudus žvejybą, atsargoms tai teigiamo poveikio neturėtų. Efektas netgi būtų priešingas“, – kalbėjo J. Ponni.

Jo manymu, su klimato kaita ir aplinkos apsauga susijusios problemos populiacijoms kenkia labiau nei žvejyba.

Net ir visiškai uždraudus žvejybą, atsargoms tai teigiamo poveikio neturėtų. Efektas netgi būtų priešingas.

Išnykus Baltijos menkėms, silkės gamtoje turi labai nedaug priešų.

Tai reiškia, kad žvejams neretinant atsargų, populiacijos galėtų tapti „pernelyg didelės“ ir dėl maisto trūkumo „atskiri individai taptų mažesni“.

Tačiau su šiuo teiginiu nesutinka Pasaulinio fondo (WWF) žuvininkystės direktorius Matti Ovaska.

Anot jo, silkių atsargoms dėl intensyvios žūklės toliau mažėjant, egzistuoja rizika, kad jų vietą užims kitos gyvūnų rūšys, pavyzdžiui, austrės, kliudysiančios silkių populiacijoms atsigauti.

„Prireiks riboti visų silkių atsargų žvejybą“, – kalbėjo M. Ovaska.

Paskutinis silkių turgus?

Jau beveik tris šimtus metų Helsinkio centre esančioje turgavietėje kiekvieną rudenį verda prekyba, o vietiniai gyventojai kasmetiniame silkių turguje silkes perka tiesiai iš žvejų laivų.

„Silkę valgau kiekvieną savaitę“, – naujienų agentūrai AFP pasakojo vienas iš pirkėjų Markku Karjalainen.

Nuo marinuotų silkių su svogūnais ir lauro lapais iki rūkytos silkės – silkė, suomių kalba vadinama „silakka“, šimtmečiais buvo svarbi tradicinės Šiaurės šalių virtuvės dalis.

Tačiau, vis daugėjant apribojimų, J. Ponni baiminasi dėl pačios žvejybos ateities.

„Yra rizika, kad žvejybos visai nebeliks. Niekas į ją daugiau neinvestuos“, – kalbėjo J. Ponni.

J. Ponni teigimu, tai būtų liūdna, kadangi dėl pastaruoju metu įdiegtų naujovių silkė dabar prilygsta konservuotiems tunams.

Nepaisant apribojimų, H. Sjogrenas planuoja žvejoti tol, kol galės tai daryti.

„Briuselio primestą ES žuvininkystės politiką derėtų visiškai atnaujinti, o žvejams kaip tokiems derėtų rodyti daugiau pagarbos‘, – kalbėjo jis.

Vitamino C sandėlis

„Baltagūžiai kopūstai mūsų virtuvėje patys populiariausi, tačiau šiandien galime įsigyti apie dešimties skirtingų rūšių kopūstų, tad siūlau į šią daržovę pažvelgti plačiau ir į racioną taip pat įtraukti žiedinių, briuselinių, lapinių, raudonųjų kopūstų, kaliaropių, kurios irgi priskiriamos kopūstinių šeimai. Visi kopūstai turi mažai kalorijų ir yra tikras vitamino C užtaisas. Kopūstuose, ypač brokoliniuose, vitamino C daugiau nei citrinose. Šio vitamino kiekis organizme daro įtaką nuotaikai, aktyvumui, darbingumui ir atsparumui virusams. Teigiama, kad kopūstai išsaugo mažai pakitusį vitamino C kiekį iki aštuonių mėnesių nuo derliaus nuėmimo – tuo negali pasigirti jokios kitos daržovės“, – teigia V. Kurpienė.

Dietistė pabrėžia, kad kopūstuose gausu ne tik vitamino C, bet ir yra kalio, magnio, geležies druskų, fermentų, fitoncidų, vitaminų B5, PP ir U, daug ląstelienos, o brokoliniuose ir tamsios spalvos kopūstuose – ir kitų antioksidantų, teigiamai veikiančių mūsų organizmą. Kopūstuose esančios medžiagos padeda išlaikyti sveiką odą, raumenų tonusą,  skatina ląstelių atsinaujinimą, padeda skaidyti baltymus, angliavandenius ir riebalus, padeda mažinti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje ir skatina greičiau gyti žaizdas.

„Žiemą, kai tamsu, šalta ir siaučia virusai, būtų tiesiog nuodėmė į savo meniu neįtraukti raugintų kopūstų, – teigia V. Kurpienė. – Jie turi medžiagų, kurios padeda apsisaugoti nuo virusų, stiprinti žarnyno darbą, o per tai – ir organizmo atsparumą.“

Dietistė pataria raugintų kopūstų, kaip ir kitų raugintų daržovių, vartoti dažnai, bet po mažai – pavyzdžiui, po šaukštą prie pietų, vakarienės patiekalų ar užkandžių. Taip vis pamaitinsime žarnyno gerąsias bakterijas ir papildysime organizmą medžiagomis, padedančiomis virškinti maistą, bet išvengsime didelio kiekio druskos vienu metu. Tai ypač aktualu tiems, kurių aukštas kraujospūdis ar kurie vartoja mažai skysčių.

Burokėlių supergalios

Burokėliai turi daug ląstelienos, kuri gali pagerinti virškinimą ir suaktyvinti žarnyno judesius. Anot V. Kurpienės, šios daržovės padeda pasisavinti gyvūninės kilmės baltymus, sopina uždegimus, dėl turimų antioksidantų gali padėti sumažinti lėtinių ligų atsiradimą ir vystymąsi.

„Burokėliai gali padidinti ir palaikyti raumenų jėgą, ištvermę, tad juos valgyti aktualu ir sportuojantiems žmonėms, augančiam organizmui – vaikams ir paaugliams. Burokėliuose esantis cholinas gali padėti pagerinti kraujotaką ir sumažinti lėtinius uždegimus, palaikyti ląstelių apvalkalėlių struktūrą, padėti geriau išsimiegoti, stiprinti atmintį, tad yra naudingas mokantis. Taigi, šią daržovę prasminga įtraukti ne tik į moksleivių, bet ir visų amžiaus grupių žmonių mitybą – juk naujų dalykų mokomės kasdien ir maži, ir dideli. Burokėliai yra puikus liuteino ir zeaksantino šaltinis, kurie ypač naudingi akių sveikatai. Be to, tai yra betaino šaltinis, kuris svarbus serotonino – laimės hormono – gamybai smegenyse“, – kuklios daržovės supergalias vardija V. Kurpienė.

Tačiau ji pabrėžia, kad išvardytų naudų daugiausia galima gauti valgant termiškai neapdorotus burokėlius – šviežius arba raugintus, fermentuotus.

„Burokėliuose esanti alfa lipoinė rūgštis gali padėti sumažinti gliukozės kiekį, padidinti jautrumą insulinui ir padėti išvengti oksidacinio streso sukeltų pokyčių diabetu sergantiems žmonėms. Tačiau virti iki minkštumo burokėliai ir net šviežių burokėlių sultys organizme gali būti pasisavinami per greitai ir aktyviai nesportuojantiems žmonėms kaip tik gali padidinti per didelius gliukozės svyravimus ir su tuo susijusius uždegimus“, – aiškina mitybos specialistė.

V. Kurpienė pataria šviežius sutarkuotus burokėlius naudoti salotoms arba sumaišyti juos su raugintais kopūstais ir palaikyti valandą ar net visą dieną – bus ir skanu, ir sveika. Švieži burokėliai – kieti ir sunkokai kramtomi, bet, sutarkavus juos smulkiais šiaudeliais ir pafermentavus valandą ar ilgiau su rūgščiomis sultimis – citrinų, svarainių, greipfrutų ar raugintų kopūstų sunka, skonis sušvelnės, o daržovės suminkštės ir taps malonios valgyti. Papildoma nauda – šviežių burokėlių mažo kiekio pakanka sotumui pasiekti. Jei burokėlius verdame – virkime trumpiau nei įprastai, kad būtų ką pakramtyti.

Tiesa, burokėlių reikėtų saikingai valgyti tiems, kurių kraujospūdis labai žemas, mat ši daržovė gali sumažinti kraujospūdį. Saikingai burokėlius reikia vartoti sergantiems osteoporoze, nes burokėliai šiek tiek sunkina kalcio pasisavinimą, taip pat – sergant akmenlige, kuri gali paūmėti dėl burokėliuose esančios oksalo rūgšties.

Laimės maistas

Sumuštinį vietoje dešros galima pagardinti silke, jos galima dėti prie rytinio grūdų patiekalo, į salotas vietoj lašišos, valgyti tradiciškai su bulvėmis ar paruošti mišrainę su daržovėmis, gaminti patiekalus su mums mažiau įprastais, bet puikiai su silkėmis derančiais kaparėliais. Silkės puikiai tinka su burokėliais – ir šviežiais, ir keptais orkaitėje.

„Silkės – vertingas maisto produktas, kuriame daug vitaminų, mineralinių medžiagų, mikroelementų. Vertingiausia laikoma „Matjes“ silkė – tai jauna, švariuose vandenyse užaugusi žuvis, riebesnė už įprastas silkes ir turinti daugiau omega-3 riebalų rūgšties, kurios mūsų mitybai dažnai trūksta. Omega-3 riebalų rūgšties gausi riebi žuvis gali padėti pagerinti nuotaiką, sumažinti uždegimus, teigiamai veikia nervinę sistemą, padeda reguliuoti hormonus. Kita vertus, įprasta Atlanto silkė taip pat suteiks tokios pat naudos, tik šiek tiek mažiau, tad kiekvienas gali pasirinkti pagal savo finansines galimybes. Vertingai maitintis galima ir mažai lėšų skiriant maistui“, – pasakoja V. Kurpienė.

Mėgstantiems gaminti dietistė pataria rinktis neišdarinėtą silkę ir keletą papildomų minučių padirbėti namuose arba pirkti užšaldytą silkę – šitaip galima kontroliuoti patiekalo skonį, sudėtį ir išvengti nepageidaujamų ingredientų.

„Dėl omega-3 gausos silkę galima vadinti laimės maistu, mat šie riebalai net trumpuoju periodu padeda išsiskirti laimės hormonui – dopaminui, tad pavalgę silkės, tikėtina, pasijusime žvaliau ir linksmiau“, – teigia dietistė V. Kurpienė.

Kilo silkės kaina

Lietuviai mėgsta silkę.

„Čia yra pagrindinis Kūčių patiekalas, visa Kūčių stalo piramidė statoma ant silkės“, – kalbėjo „Vyganto žuvies“ savininkas Vygantas Vilbikas.

Šventės be silkės – ne šventės. Jau dabar sostinės Halės turguje prie silkės – kukli, bet eilutė.

„Šiuo metu yra populiariausia klasikinė su galva, silpnai sūdyta. Visi žmonės ieško, kad būtų silpnai sūdyta ir riebi“, – sakė V. Vilbikas.

Svarbiausia lietuviams, kad nereikėtų žuvies doroti patiems, o jei pabodo silkė pataluose, šeimininkai raitojasi rankovės ir gamina silkę su obuoliais, net kepa blynus.

„Aš gaminau su grybais, labai skanu. Be to, su majonezu – labai gerai, skanu. Dar dariau blynukus“, – pasakojo viena moteris.

„Iš vakaro obuolius nulupu, apipilu cukrumi ir palaikau. Tą sirupą nupilu, tada pakepinu svogūnėlį, obuoliukus įdedu ir razinų, jeigu norisi. Skanu. Po to dar paimu buroką, iškepu orkaitėje mažyčius, apvalius rutuliukus. Supjaustau, tada silkutę uždedu ir agurkėlį tokį ploną. Ir pasmeigiu gražiu smeigtuku“, – receptais dalijosi kita.

Silkės brangsta apie 10–15 proc. Tai nėra kažkas baisiai nuostabaus.

„Šventėms su grybais. Mėgstamiausia, kultinė. Išverdu džiovintus grybukus, apkepu, sumalu ir po to su svogūnėliais. Ir maišau su silke“, – šnekėjo dar viena.

Lietuviai vis dažniau išdrįsta išbandyti naujus produktus ir skonius. Tačiau šiemet maisto eksperimentams patariama ruoštis iš anksto. Keliaujančius į prekybos centrus, žuvies gėrybių pardavėjai įspėja: savo maisto šedevrams šiemet išleisti teks tikrai daugiau.

„Labai prastas sezonas, dėl to silkė automatiškai brango. Pagrindiniai du sūdyti dalykai Lietuvoje yra sūdyta skumbrė ir sūdyta silkė. Žaliavos šiemet buvo mažai, tad kainos žymiai augo“, – teigė V. Vilbikas.

Pardavėjas sakė, kad silkė pas jį pabrango daugiau nei 20 proc. Prekybos centruose kainų šuolis gal kiek mažesnis, bet visgi fiksuojamas.

„Silkės brangsta apie 10–15 proc. Tai nėra kažkas baisiai nuostabaus, nes mūsų dažniausiai vartojama silkė yra silkė aliejuje. Aliejus ten sudaro apie 20 proc., o aliejus brango apie 80 proc.“, – komentavo „Pricer“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.

Tad, pavyzdžiui, prieš metus litras aliejaus kainavo eurą, o dabar jo kaina siekia kone du. Užsukę į parduotuvę, pokytį išvys ir žuvies skyriuje.

„Jeigu žiūrėtume į pigiausią silkę, tai ji kainavo už kilogramą kartu su aliejumi apie 3,30 Eur. Dabar mes turime apie 3,79 Eur. Tad kaina kilo apie 10–15 proc.“, – aiškino P. Čepkauskas.

K. Vanago / „BNS Foto“ nuotr.

Kasdien mėgautis nederėtų

Silkės kaina išaugo ir dėl pabrangusio plastiko. Bet gal tik sveikatos specialistai dėl to gali trinti rankomis. Po sočių švenčių tarsi iš gausybės rago pasipila sveikatos sutrikimai. Ypač paūmėja virškinamojo trakto problemos. Ne paslaptis, kad ir silkė gali būti prie to uodegą prikišusi.

Jeigu per šventes nejudėsime, tai tikrai galime tapti silke pataluose.

„Silkė, kokia ji bebūtų skani, įvairiai paruošta, vis tiek ji neturi būti valgoma tris kartus per dieną ir tik silkė“, – tvirtino profesorius Rimantas Stukas.

Profesorius juokavo: taip dažnai silkute mėgautis pavyktų tik tuo atveju, jei silkę mes valgytume be jokių pagardų, aliejaus, ypač majonezo. Bet koks lietuvis silkę taip valgo?

„Silkė iš tikrųjų yra nepriskiriama kasdieniniam maisto patiekalui. Tai yra daugiau šventinis, išskirtinis patiekalas, nes bet kokiu atveju joje yra daug mineralinės medžiagos natrio, kuris daugeliui gali ir arterinį kraujospūdį užkelti. O jeigu yra patiekalas su majonezu, jau yra riebalai“, – tikino R. Stukas.

Tad silkę šventiniu laikotarpiu reikia valgyti saikingai. Čia tinka auksinė taisyklė – geriau mažiau, bet įvairiau.

„Tiek įvairiausių variantų, tiek įvairių patiekalų yra su silke ir ne visi yra labai riebūs ir ne visi yra labai kaloringi. Jei mes marinuotą silkę su svogūnais valgysime, tai tikrai mes gausime tą gryną silkę. Bet kartais tai neįdomu, norisi silkės pataluose arba dar kokios“, – sakė profesorius.

Ir pridūrė: svarbiausia – nepamiršti kartais pakilti nuo stalo.

„Patiems silkėmis tikrai nereikėtų tapti. Reikėtų stengtis kiek galima aktyviau, nes jeigu per šventes nejudėsime, tai tikrai galime tapti silke pataluose“, – juokavo R. Stukas.

Kaip visiems pažįstamą silkę paversti išskirtiniu patiekalu pasakoja lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ maisto meistrai.

Verta žinoti kelias subtilybes

Kulinarinis silkės potencialas yra milžiniškas, tačiau mes vis dar esame įpratę ją valgyti tradiciškai, į kompaniją pridėdami bulves, burokėlius, svogūnus ar grybus. Toks tradicinis silkės įvaizdis, anot „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės Ernestos Dapkienės, gali būti siejamas su stipriai įsitvirtinusiais šventinio stalo receptais. Tačiau silkė jau tikrai nėra vien švenčių patiekalas, nes jos bet kurio sezonu metu galima įsigyti dešimtis skirtingų rūšių.

„Mūsų pirkėjai dažniausiai silkę renkasi sūdytą, marinuotą, perka jos filė. Žinoma, šios žuvies pardavimų piką kasmet fiksuojame gruodžio mėnesį, prieš Kūčias ir Kalėdas. Tačiau pastebime bendrą tendenciją – žmonės eksperimentuoja vis dažniau, bando naujus receptus, derindami, pavyzdžiui, kelionėse ar tiesiog parduotuvių lentynose atrastus ingredientus. Tiesa, net ir keliauti toli nereikia, užtektų žvilgtelėti į Žemaitiją, kur gaminamas šmakalas – rūgpienio sriuba su silke, – kalba E. Dapkienė. – Silkės populiarumą neabejotinai palaiko ir jos maistinė vertė. Akivaizdu, jog, rūpindamiesi savo sveikata, vis dažniau silkę renkamės kaip alternatyvą mėsai. Tą rekomenduoja ir mitybos ekspertai.“

Jai pritaria ir Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė. Pasak kulinarijos ekspertės, silkė išties turtinga tiek naudingosiomis savybėmis, tiek panaudojimo virtuvėje būdų gausa. Tačiau, B. Baratinskaitės teigimu, prieš gaminant šios žuvies kulinarinius šedevrus, verta atsižvelgti į keletą jos paruošimo subtilybių.

„Norintiems sutaupyti laiko virtuvėje, įvairiausių patiekalų gamybai galima rinktis jau paruoštą, kokybišką silkių filė. Tačiau to dalis kulinarų imasi patys. Tokiu atveju, patartina rinktis neišdorotas, silpnai sūdytas silkes, įvertinti žuvies kvapą, kuris turi būti švelnus. Verta atkreipti dėmesį ir į stambumą, nes pasižyminčios stambiomis nugaromis silkės yra sultingesnės. Kitas svarbus dalykas – žuvų akys. Jos turi būti skaidrios, o oda – žvilgėti sidabru. Tuomet, išsirinkus kokybišką silkę, reiktų nuo galvos uodegos link perpjaukite papilvę, švariais pirštais pašalinti vidurius ir plėves. Vėliau – tokia pat kryptimi nulupti odą, tada – per visą ilgį įpjauti nugarą, atskirti vieną žuvies dalį nuo kitos, atsargiai ištraukti pagrindinį kaulą – stuburą“, – pasakoja B. Baratinskaitė.

Anot „Maximos“ kulinarijos ekspertės, sūraus skonio silkė puikiai dera su saldžiais ingredientais, pavyzdžiui, egzotiškąja papaja. Kviesdama tuo įsitikinti, ji dalijasi receptu, kuriuo vadovaujantis namuose šią žuvį kiekvienas galės pasigaminti tarsi geriausių pasaulio restoranų virtuvėje.

Įkvėpta Italijos: brusketa su silke, papaja ir žirnių daigais

Reikės:

pusės čiabatos,

1 silkės filė,

pusės papajos,

1 skiltelės česnako,

saujos žirnių daigų,

poros gabaliukų marinuotos paprikos,

šlakelio alyvuogių aliejaus,

žiupsnelio malto kumino.

Pirmiausia, supjaustykite čiabatą riekelėmis, tada sudėkite į kepimo formą ir keletą minučių paskrudinkite orkaitėje, įkaitintoje iki 200 laipsnių temperatūros. Kol duona skrus, nulupkite papają, supjaustykite ją plonomis juostelėmis, taip pat paruoškite ir papriką. Beje, maisto ekspertė primena, kad vidutinio dydžio papajos vaisiuje yra net 200 proc. vitamino C paros normos – daugiau nei apelsine ar citrinoje.

Tuomet juostelėmis supjaustykite silkę, sukapokite česnaką. Tada išimkite čiabatą, apšlakstykite riekeles alyvuogių aliejumi. Duoną įtrinkite česnaku, dėkite ant viršaus papajos ir silkių juosteles bei paprikų gabaliukus, papuoškite žirnių daigais, užberkite kumino. Skanaus!

„Šis užkandis pagaminamas greitai bei lengvai, o pavaišinti juo galima ir į svečius užsukusius draugus, ir šventinės vakarienės susirinkusius artimuosius. Toks itališkas skrebutis išties turtingas netikėtais poskoniais. Be to, padės šaltuoju sezonu papildyti naudingų medžiagų atsargas organizme“, – sako B. Baratinskaitė.

Šį šeštadienį 8.30 val. TV3 televizijos žiūrovus žadins ir į kulinarinę kelionę kvies laida „Virtuvės istorijos“. Karantino metu į azartišką dvikovą dėl geresnio kulinaro vardo stoja ne žinomi žmonės, o laidos vedėjai, šefai Ilona Juciūtė-Čibirkienė ir Dilanas Dampella Gamage. Nuspręsti, kuris iš jų geresnis kulinaras tenka kviestinei žvaigždei, kuri, įvertinusi abu patiekalus, išrinks skanesnį.

Laidos vedėjai gamins visiems puikiai pažįstamus šventinio stalo patiekalus, tačiau patobulintus moderniais akcentais ir šiuolaikiškais skoniais: Ilona ruoš baltą mišrainę su avokadais ir virtu kumpiu, o Dilanas obuolių sultyse mirkys silkę bei ją patieks su šeivamedžio sirupe marinuotais moliūgais ir burokėliais.

Siekiant, jog šefų kova būtų sąžininga, įvertinti jų kulinarinių sugebėjimų ir patiekalų atvyks tikras švenčių žinovas, renginių asas ir laidos „Penkių žvaigždučių būstas“ vedėjas Tomas Grigaitis. Vyras pasakoja, jog nors pats nėra gabus kulinarijoje, tačiau pavalgyti, o ypač padegustuoti dar neragautų skonių, tikrai neatsisako.

„Mano santykis su virtuve yra didelis, nes ten ateinu pavalgyti, tačiau su pačiu maisto ruošimu ryšys prilygtų kaip agurko su klaviatūra. Visgi, asmeniškai pats nesu didelis tradicinių lietuviškų patiekalų gerbėjas, juos valgau tik per Kūčias, jog su mama nereiktų pyktis. Tačiau ši Dilano ruošta silkė tikrai nustebino. Lai neįsižeidžia tie, kurių silkes esu ragavęs, bet ši buvo skaniausia“, – pagyrų laidoje negailės T. Grigaitis.

Renginių vedėjas prisipažįsta, jog su nekantrumu laukia švelnėjančių karantino sąlygų ir į trasą sugrįžtančių renginių maratono. Tačiau, kol dar tenka palaukti, Tomas taip pat nesėdi sudėjęs rankų ir organizuoja internetinius protmūšius.

Obuolių sultyse mirkyta silkė su šeivamedžio sirupe marinuotais moliūgais ir burokėliais

Reikės:

250 g silkės;

0,5 l obuolių sulčių;

2 svogūnų;

pusės šaukštelio cinamono;

3 cinamono lazdelių;

2 riekių juodos duonos;

0,5 kg virtų burokėlių;

100 ml balzaminio acto;

100 g sviesto;

2 šauktų rudojo cukraus;

200 g  majonezo;

20 g svogūnų laiškų;

100 g grietinės;

6 putpelių kiaušinių;

200 g moliūgų;

200 g šviežių burokėlių;

100 ml acto;

100 g cukraus;

100 ml šeivamedžio sirupo;

šlakelio sojų padažo;

saujelės mažų žalumynų.

Supjaustytą svogūną apipilkite obuolių sultimis, apibarstykite cinamonu, įdėkite cinamono lazdeles, užpilkite 25 ml acto ir viską gerai išmaišykite. Į šį marinatą sumerkite silkę ir palikite kuriam laikui pasimarinuoti. Tuo metu išvirkite putpelių kiaušinius. Daržovių marinatui sumaišykite 50 ml acto su 150 ml vandens ir pagardinkite šeivamedžio sirupu. Į marinatą sudėkite plonai pjaustytą moliūgą ir šviežius burokėlius bei palikite kuriam laikui pasimarinuoti. Virtus burokėlius supjaustykite kubeliais, pagardinkite cukrumi, šlakeliu sojų padažu bei balzaminiu actu ir pakepinkite keptuvėje ant gabalėlio sviesto. Juodos duonos riekeles sutrinkite trintuvu iki trupinių ir pakepinkite svieste. Padažui svogūnų laiškus susmulkinkite trintuvu bei sumaišykite su majonezu ir grietine. Marinuotą silkę patiekite kartu su daržovėmis, duonos trupiniais, virtais putpelių kiaušiniais bei paruoštu padažu.

Šia proga lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ atstovai dalijasi patarimais, ką daryti, jeigu šventinį stalą šiais metais pirmą kartą teks dengti savarankiškai.

Ant vieno stalo – tradiciniai ir mėgstami valgiai

Maisto gamybos departamento direktorė Brigita Baratinskaitė teigia, kad planuojant šventinį stalą, pirmiausia reikėtų sudaryti meniu, kokie patiekalai bus gaminami. Ji pastebi, kad nepaisant metai iš metų puoselėjamų tradicijų, šventiniame meniu atsiranda ne tik tradiciniai, bet ir nauji, kartais iš Vakarų pasaulio nusižiūrėti patiekalai.

„Šventinis stalas apipintas įvairiomis tradicijomis, tačiau ruošiant vaišes kiekviena šeima jas pritaiko pagal savo poreikius. Kūčių vakarienei ruošiami patiekalai dažniausiai būna su žuvimi, daržovėmis, grybais, bulvėmis ir miltine tešla, tačiau skirtingas jų patiekimas gali padėti įnešti ne tik įvairovės, bet ir sutrumpinti paruošimo procesą, ypač, jei patiekalus tenka gaminti pirmą kartą“, – aiškina B. Baratinskaitė.

„Maximos“ atstovė atkreipia dėmesį, kad paisant tradicijų reikėtų pasirūpinti, jog Kalėdų išvakarėse ant stalo šeimos nariai rastų kalėdaičių, o taip pat aguonų pieno, kisieliaus ir kūčiukų. Tai yra ne tik maistas, apie kurį per šventes ne vienas pagalvoja pirmiausiai, tačiau ir tradiciniai valgiai, kuriems priskiriama net ir atitinkama simbolika. Pavyzdžiui, kalėdaitis – simbolinė duonelė, o kūčiukai ir aguonų pienas yra tapatinami su sugrįžtančios saulės ir meilės simboliu bei simbolizuoja duoklę protėvių vėlėms.

Tradiciniai patiekalai netradiciškai

Kadangi Kūčių dieną, laikantis papročių, patiekalų su mėsa reikėtų vengti, B. Baratinskaitė pataria stalo vaišes paįvairinti žuvimi. Vienas iš tradicinių patiekalų – silkė su daržovėmis arba grybais. Šis patiekalas nereikalauja nei daug laiko, nei įgūdžių.

Viskas ko reikia – pasirūpinti silkės filė bei mėgstamomis daržovėmis. Tai gali būti morkos ir svogūnai, pagardinti kepintomis saulėgrąžomis, arba virti burokėliai su obuoliais ir pan.

Silkei su daržovėmis reikės:

3 bulvių,

1 virto burokėlio,

200 gramų silkių filė,

1 svogūno,

šiek tiek aliejaus, sezamo sėklų ir petražolių.

Virtas bulves ir burokėlius sutarkuokite per smulkią tarką bei gerai sumaišykite pagardindami druska ir pipirais. Tuomet silkę supjaustykite nedideliais kubeliais bei sumaišykite su smulkintu svogūnu. Trupučiu aliejaus suvilgę rankas, kad ingredientai prie jų nepriliptų, iš burokėlių ir bulvių masės padarykite paplotėlį, į jo vidų įdėkite silkės įdaro, paplotėlį užspauskite bei pirštais suformuokite braškės formą. Tam, kad ant stalo braškės atrodytų gražiau, jas papuoškite trupučiu sezamo sėklų bei šviežiomis petražolėmis.

Patiekalus ant šventinio stalo gali papildyti ir keptas karpis, kepta jūrinė lydeka, lašiša bei kita žuvis. Ją apdorojant svarbu pasirinkti gaminimo būdą. Žuvį galima kepti net tik keptuvėje, bet ir orkaitėje ar garų puode. Tiesa, reikėtų prisiminti, kad gaminant žuvį nereikėtų persistengti su prieskoniais. Prieskoniais reikėtų stengtis žuvies skonį atskleisti, o ne jį sukurti, todėl geriausiai tiktų įvairios žolelės ir citrina. B. Baratinskaitė dalijasi orkaitėje keptos lašišos receptu.

Keptai lašišai reikės:

6 vienetų lašišos filė arba pjaustinių,

300 ml sultinio,

1 šaukšto garstyčių,

2 šaukštų citrinos sulčių

tiek česnako, druskos, krapų, rozmarino, pipirų ir aliejaus.

Lašišos filė įtrinkite druska, pipirais, citrinos sultimis ir prieskoninėmis žolelėmis su išspaustu česnaku bei palikite valandai ar dviem pasimarinuoti. Jei laukti nenorite, galite iškart paruoštus lašišos gabalėlius sudėti į aliejumi pateptą kepimo indą bei sultiniu su garstyčiomis. Paruošę žuvį kepimui šaukite ją į iki 190 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepkite apie 15 minučių. Patiekti galite su ryžiais arba bulvėmis.

Tam, kad šventinis stalas neprimintų žuvies šventės, reikėtų pasirūpinti ir kitais patiekalais. Mėgstantys miltinius patiekalus Kūčių stalą gali praturtinti pyragėliais ar kibinais su grybais ar kopūstais.

Pyragėliams su grybais reikės:

1 pakuotės šaldytos sluoksniuotos bemielės tešlos,

300 g džiovintų, sūdytų ar virtų grybų,

2 svogūnų,

2 valgomųjų šaukštų sviesto ir mėgstamų prieskoninių žolelių,

1 arbatinio šaukštelio druskos,

žiupsnelio maltų juodųjų pipirų,

200 ml pomidorų pastos bei 1 kiaušinio.

Tešlą atšildykite ir supjaustykite dideliais kvadratėliais. Grybus, jei naudojate džiovintus, iš vakaro pamerkite į vandenį, o gamindami nuspauskite ir susmulkinkite. Smulkiai supjaustykite ir svogūnus bei pakepkite juos ant sviesto, kol pagels. Į svogūnų masę suberkite smulkintus grybus, šiek tiek pakepinkite, pagal skonį įberkite druskos, pipirų ir žolelių. Paruoštą grybų masę atvėsinkite, kad tešlos lakštai neišskystų, o po to griebdami po šaukštą padalinkite ant kiekvieno tešlos kvadratėlio. Pyragėlių kampus dailiai užlankstykite, aptepkite plaktu kiaušiniu ir 20 minučių kepkite iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje.

Švęsti sočiai, bet nepersivalgant

Kadangi šiais metais, tikėtina, laikydamiesi saugumo reikalavimų, lietuviai prie stalo sės mažesnėmis žmonių grupėmis, „Maximos“ atstovė pataria nepamiršti ir vieno kąsnio krepšelių bei šaukštelių. Tam, kad po švenčių galvos skausmu netaptų maisto likučiai, toks maisto patiekimas gali padėti patiekalų kiekius apskaičiuoti tiksliau.

Statistika rodo, kad gruodžio mėnesį skirtingų silkės gaminių šalyje parduodama beveik dukart daugiau nei kitais mėnesiais. Patiekalų su silke gaminama pačių įvairiausių: nuo tradicinių mišrainių iki įmantrių užkandėlių.

Prekybos tinklo „Maxima“ duomenys rodo, kad pernai gruodį Lietuvoje buvo parduota beveik 500 tonų silkės gaminių ir patiekalų, kurių sudėtyje yra silkės. Palyginimui, kitais mėnesiais silkės vidutiniškai parduodama apie 230 tonų, išskyrus pernykštį kovą, kai dėl balandžio pradžioje švęstų Velykų silkių pardavimai šoktelėjo iki beveik 314 tonų per mėnesį.

Panaši tendencija išlieka ir šį gruodį. Maža to, tikėtina, kad šį mėnesį silkių lietuviai suvalgys dar daugiau, mat jų gaminių pasiūla smarkiai plečiasi.

„Silkė – ypač populiarus patiekalas lietuviškame meniu, gyventojų mėgstamas įvairiomis formomis: tai ne tik patiekiamos aliejuje, sūdytos, rūkytos ar marinuotos, bet ir įvairios silkių mišrainės, pavyzdžiui, su burokėliais ar keptomis daržovėmis, salotos, drebučiai, šaltiena ir kita“, – sako „Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė.

Savo ruožtu gamybos ekspertas Aidas Poleninas dalijasi dažno dar neragautos keptos silkės gurmanišku receptu, puikiai tinkančiu paįvairinti šventinį stalą ir tapti pagrindiniu jo akcentu. Taip pat A. Poleninas siūlo idėją, kaip paįvairinti tradicinės silkės su morkomis ir svogūnais receptą.

Kaparėliais įdaryta kepta silkė

Reikės:

4 šviežių silkių;

sviesto;

pusės stiklinės džiūvėsėlių;

šaukštelio garstyčių miltelių;

citrinos;

šaukšto kaparėlių;

svogūno;

mėgstamų šviežių prieskoninių žolelių;

prieskonių – druskos, pipirų.

Paruošimas. Gaminant šį patiekalą, visų pirma paruoškite silkes – bent trims valandoms užmerkite jas šaltame vandenyje, kad sumažėtų sūrumo. Per tą laiką galite pasigaminti įdarą – sumaišykite džiūvėsėlius, garstyčių miltelius, smulkintas prieskonines žoleles, pavyzdžiui, petražoles, citrinos žievelę ir pusės citrinos sultis. Svieste pakepinkite druska ir pipirais pabarstytą svogūną, gautą masę supilkite į inde užmaišytą mišinį ir viską sumaišykite. Tuomet nuplaukite silkes ir išimkite kaulus, žuvis prikimškite pagamintu įdaru ir apriškite maistiniu siūlu, kad įdaras neištekėtų. Suguldę silkes ant skardos, uždėkite po gabalėlį sviesto, ir kepkite iki 220 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 15-20 minučių. 

Silkė su keptomis daržovėmis

Reikės:

Silkės;

4 salierų stiebų;

1 vid. dydžio morkos;

1 didelio lietuviško svogūno;

3-4 vid. dydžio lietuviškų bulvių;

prieskonių – druskos, pipirų.

Paruošimas. Susmulkinkite salierų stiebus ir morką griežinėliais. Su mėgstamais prieskoniais pakepinkite svogūnus. Orkaitėje arba keptuvėje iškepkite stambiai pjaustytas bulves, pagardintas druska ir pipirais. Sumaišę bulves ir pakepintas daržoves viską papuoškite silke. Ragaukite, kol bulvės dar šiltos!

Užkandis su silke, mangu ir kepintomis daržovėmis

Reikės:

400 g lapinio kopūsto (Kale)

200 g vyšninių pomidorų

2 česnako skiltelių

Mėlynojo svogūno

Prinokusio mango

250 g silpnai sūdytų silkių file

Farino cukraus

Balto balzaminio acto

Alyvuogių aliejaus

Persilade prieskonių

Druskos

Pipirų

Ciabatta duonos

Gaminimas. Susmulkinti lapinį kopūstą juostelėmis. Įkaitintoje keptuvėje su alyvuogių aliejumi trumpai apkepti česnaką ir sudėti kopūstą. Užpilti šlakelį balto balzaminio acto ir apkepti, kol kopūstas pradės minkštėti, tačiau dar išliks žalias. Supilti į į indą.

Riekelėmis supjaustyti svogūną ir apkepinti toje pačioje įkaitintoje keptuvėje. Tuomet įpilti šiek tiek vandens, kad svogūnas pasitroškintų. Įberti Persilade prieskonių ir šaukštą farino cukraus, sumažinti kaitrą ir pakepinti, kol svogūnai karamelizuosis. Juos išpilti į indą.

Į tą pačią keptuvę sudėti pusiau perpjautus pomidoriukus. Jie kepant karamelizuosis. Pagardinti pipirais ir balzaminiu actu. Išpilti į indą keptuvėje paliekant susidariusį skystį.

Ciabatta duonos riekeles pavilgyti keptuvėje likusiu skysčiu, pabarstyti druska ir pipirais ir apšlakstyti alyvuogių aliejumi. Kepti orkaitėje 180°C temperatūroje grilio ir ventiliatoriaus režimu 5-8 min.

Mangą nulupti ir supjaustyti riekelėmis. Silkę supjaustyti 1 cm storio kabaliukais.

Ant iškepusios duonos dėti pakepintą kopūstą, pomidoriukus, mangą su silke ir ant viršaus karamelizuotus svogūnus.

Keksas su cukatomis

Apelsinų cukatoms reikės:

3 apelsinų žievelių

500 ml vandens

380 g cukraus

Vanilės lazdelės, padalintos pusiau

Keksui reikės:

170 g sviesto

200 g rudojo cukraus

50 g migdolų miltų

3 kiaušinių

60 g pieno

240 g miltų

6 g kepimo miltelių

40 g cukatų

50 g lazdyno riešutų

60 g migdolų

Dekorui reikės:

300 g juodojo šokolado

Žiupsnelio druskos

Apelsinų cukatų

Gaminimas. Sudėti apelsinų skilteles į puodą ir užpilti vandeniu, kad apsemtų, ir užvirti. Tuomet nuskalauti šaltu vandeniu ir vėl užvirti. Tai pakartoti du kartus.

Sudėti nuvirtas žieveles į puodą, užpilti vandeniu, cukrumi, įdėti perpjautą vanilės lazdelę ir užvirti. Tuomet sumažinti kaitrą ir virti 30 min. Palikti atvėsti 30 min. Tuomet uždengti dangčiu ir laikyti per naktį. Po to vėl iš naujo užvirti ta patį puodą, sumažinti ant minimalios kaitros ir virti 2 valandas iki kol apelsinai suminkštės ir susicukruos. Palikti atvėsti nakčiai. Kitą dieną nupilti sirupą, žieveles padėti ant grotelių ir palikti išdžiūti 3-4 valandoms.

Keksui virtuviniame kombaine sumalti riešutus. Tuomet supilti miltus bei kepimo miltelius ir dar permalti, kad tolygiai pasiskirstytų. Cukrų išpurenti su kambario temperatūros sviestu. Į masę suberti migdolų miltus, įmušti kiaušinius ir supilti pieną. Išmaišyti iki vientisos masės. Tuomet suberti visus birius ingredientus ir permaišyti. Cukatas supjaustyti smulkiais kubeliais ir įmaišyti į tešlą.

Tešlą supilti į sviestu išteptą ir miltais pabarstytą formą. Kepti 145 °C  apie 1 valandą. Šokoladą ištirpinti garų vonelėje, įberti žiupsnelį druskos ir glazūruoti  kekso viršutinę dalį. Puošti apelsinų cukatomis.

Prie nuolatinių laidos šefų – grilio virtuozo V. Blauzdavičiaus ir istorinės virtuvės žinovo, profesionalaus šefo T. Rimydžio šiandien prisijungė žavi viešnia – O. Jackytė-Kudopčenkienė. Odeta kulinarine patirtimi ir receptais dalijasi savo tinklaraštyje „Samčio užrašai“, įvairiuose kulinariniuose portaluose ir žurnaluose. Odeta – už skanų ir paprastą maistą, kurį nesunkiai kiekvienas gali paruošti savo namuose. Be to, ji yra tikra silkės patiekalų entuziastė, tad su laidos žiūrovais pasidalys ne vienu receptu ir naudingu patarimu.

„Aš labai mėgstu silkę. Jos, kaip ir juodos duonos, mano šaldytuve turi būti kiekvieną dieną. O prieš kiekvienas šventes bandau atrasti kokį naują patiekalą su silke, naują derinį“, – sako kulinarė.

Odeta apie silkę žino tikrai daug. Ji atskleidė, kad silkės patinėliai būna skanesni nei patelės ir papasakojo, kaip juos atskirti. Tai pat, parodys kaip pasidaryti silkės filė.

Odeta „La Maistas“ žiūrovams gamins du patiekalus: vienas – „Silkė pataluose“, bet patiekta užkandžio pavidalu, kad būtų patogu valgyti ir kitas patiekalas – silkė su žirneliais ir porais.

Kitas laidos šefas – T. Rimydis nustebins visus silkės spurgomis, prie kurių patieks kopūstų uogienę ir dar vienas netikėtas patiekalas – silkės sriuba.

„Silkė atkeliavo į Lietuvą ganėtinai seniai, rašytiniuose šaltiniuose randama, kad net XVI amžiuje įvairiausių patiekalų buvome prisigalvoję su silke, pavyzdžiui barščiai su silke. Ta tematika aš ir improvizuosiu šiandien, tik burokėlius pakeisiu į pastarnoką. Geriausiai patiekalams naudoti šviežią silkę. Silkė – kaip kempinė, sugeria visus skonius, todėl iš jos galima net desertą pagaminti“, – kalbėjo T. Riomydis.

Tuo tarpu V. Blauzdavičius gamins blynelius su silkės įdaru ir silkės pataluose variaciją.

„Nors dažniausiai gaminu mėsos patiekalus, bet silkė irgi labai labai mėgstu. Marinuoju ją įvairiausiais skirtingais būdais – su pomidorų pasta, grybais, slyvomis ir t.t. Nemėgstu tik keptos silkės“, – sakė V. Blauzdavičius

Receptai, naudingi patarimai ir įdomybės laidoje „La Maistas“ – sekmadienį 9 val. per TV3.

Tačiau ar tikrai gražiausios metų šventės esmė yra maistas, dovanų gausa ir patirtas stresas? Pastarasis dažnai užgožia tikrąją Kalėdų prasmę – jaukų laiką su tais, kuriuos mylime. Kaip be streso paruošti šventinį stalą ir pajusti tikrąją Kalėdų dvasią, pataria iš Italijos kilęs žymus virtuvės šefas, kulinarinių laidų vedėjas Gian Luca Demarco.

Šefas pastebi, kad lietuviai, kaip ir jo tautiečiai, įprastai Kalėdų vaišėms gaminti skiria daug laiko ir net nesusimąsto, kad pasiruošti galima ir greičiau. 

„Man Kalėdos – tai šeimą vienijanti šventė. Kai visi šeimos nariai turi progą susiburti, kartu ruošti šventinius patiekalus, vėliau gražiai pasipuošti, sėsti prie bendro stalo ir viską ragauti, – pasakojo Gian Luca Demarco. – Tai nereiškia, kad Kalėdų stalas turi būti nukrautas daugybe maisto. Visuomet sakau, kad geriau kokybė, o ne kiekybė, todėl šventinėms vaišėms pakanka kelių nesudėtingai paruošiamų ir skanių patiekalų“.

Kelios šefo gudrybės

Norint, kad maistą gaminti netruktų ilgai, o artimieji būtų gardžiai pavalgę, G. L. Demarco sako, kad yra kelios paprastos gudrybės, tereikia  jomis naudotis. „Viskas prasideda nuo planavimo – skirkite laiko ir apgalvokite, kokius patiekalus norite ruošti. Iš anksto sudėliokite gaminimo grafiką ir eiliškumą, tai padės pagaminti greitai ir „neišeisite iš proto“ ruošdamiesi“, – šmaikštauja šefas, pridurdamas, kad nevalia persistengti ir su porcijų dydžiu. Jas rekomenduojama susiplanuoti taip, kad vėliau maisto nereiktų išmesti ar dalinti svečiams išsinešti – juk jie paprastai būna tokie sotūs, kad atsisako paimti.

„Pradėkite nuo užkandžių – jų pakanka dviejų, jei atrodo per mažai – galite gaminti ir tris, tačiau ne daugiau. Užkandžiai neturi būti sudėtingi ir labai įmantrūs. Jų nereikia gaminti tiek, kad jau vakarienės pradžioje jaustumėtės pavalgę. Užkandis skirtas ne pavalgyti, o ragauti, kai dar tik sėdame prie stalo, būname kartu, bendraujame ir laukiame pagrindinio patiekalo“, – pataria G. L. Demaco.

„Kita gudrybė norint sutaupyti laiko – pagrindinį patiekalą kepkite orkaitėje. Joje galėsite gaminti tiek žuvies, tiek mėsos patiekalus. Orkaitė dirbs už mus, o mes galėsime ruoštis toliau“, – „Maggi“ renginio svečiams pasakojo G. L. Demarco, kol pats orkaitėje gamino pagrindinį šventės patiekalą – anties krūtinėlę baltojo vyno ir ekologiško sultinio padaže. Šefo teigimu, orkaitė skubantiems padeda ir dėl to, kad joje gaminant namai būna švaresni – sutaupoma laiko tvarkantis, juk per Kalėdas švara yra būtina.

Pasak žinomo šefo, Kalėdų stalui taip pat puikiai tinka ir papildomo apdorojimo nereikalaujantys produktai: kumpeliai, sūriai ar alyvuogės. Šie produktai ne tik skanūs, bet ir puikiai puošia stalą. O tiems, kurie pietų stalo neįsivaizduoja be desertų, G. L. Demarco pataria jais pasirūpinti iš anksto arba paprasčiausiai nusipirkti. Šefo teigimu, Lietuvoje dirba geri konditeriai, galintys paruošti skanius ir kokybiškus desertus.

Kalėdų receptai – lengvi ir patikrinti 

Taigi, ruoškimės Kalėdoms be streso ir į vaišių ruošą žvelkime paprasčiau, bet vertinkime kokybę. G. L. Demarco siūlo išbandytus ir lengvai pagaminamus patiekalus, puikiai tinkančius Kalėdų stalui.

Anties krūtinėlė su karamelizuotais svogūnais

Ingredientai (4 porcijoms):

4 anties krūtinėlės,

stiklinė baltojo vyno,

8 mažų svogūnų (gali būti šalotinių tipo, tik būtinai balti),

3–4 šaukštai rudojo cukraus,

80 g sviesto,

druskos, rozmarino, šalavijo pagal skonį,

50 ml ekologiško žolelių sultinio.

Gaminimas. Gerai nuvalome anties krūtinėles. Sviestą ištirpiname gilioje keptuvėje, įmetame šalavijo ir rozmarino. Apkepame krūtinėles ant kaitrios ugnies – po 4 min. iš odos pusės ir 3 min. iš mėsos pusės. Kai kepiname iš odos pusės, išsiskyrusias anties sultis nuolat pilame ant krūtinėlės paviršiaus. Apskrudinus krūtinėles, pilame baltojo vyno ir leidžiame jam garuoti. Vynui išgaravus, dedame druską. Dedame krūtinėles į kepimo formą, užpilame susidariusį padažą ir pašauname į orkaitę, įkaitintą iki 200°C. Kepame apie 10 min., kol vynas garuoja, ruošiame svogūnus: nulupame išorinį sluoksnį, truputį patrumpiname šakneles, o viršūnėlę paliekame nepaliestą. Keptuvėje ištirpiname sviesto, apkepame svogūną švelniai vartydami, kol įgauna aukso spalvą. Tuomet suberiame cukrų, įpilame ekologiško žolelių sultinį ir uždengę troškiname apie 18–20 min.

Užkandis su Parmos kumpiu ir avokadu

Ingredientai (12 užkandžių):

2 vnt. avokadų,

50 g avinžirnių miltų,

50 g kvietinių miltų,

¼ arbat. š. kepimo miltelių,

120 ml kambario temperatūros vandens,

druskos,

12 gabaliukų pjaustyto kumpio,

2 valg. š. apelsinų džemo,

Persilado prieskonių

Gaminimas. Miltus persijokite į dubenėlį, įberkite kepimo miltelius, druską, viską išmaišykite. Po truputį pilkite vandenį ir maišykite tešlą, kol neliks gumuliukų. Įkaitinkite keptuvę. Kepkite blynelius, vienai pusei apkepti reikia 2–3 minučių (kol švelniai paruduos). Avokadą perpjaukite per pusę, išimkite kauliuką, nulupkite žievelę. Supjaustykite plonomis riekelėmis. Ant iškepto blynelio dėkite Parmos kumpį, avokadą ir apšlakstykite apelsinų džemu ir pabarstykite Persilado prieskoniais.

Silkė pagal Gian Luca Demarco

Ingredientai (6 porcijoms):

250 g silkės, 1vnt. mango,

1vnt. raudonojo svogūno,

rudojo cukraus,

balzaminio acto,

1 vnt. čiabatos,

500 g pomidoriukų su šakelėmis,

250 g lapinio kopūsto Kale,

250 g druskos ir pipirų

Gaminimas. Čiabatą supjaustyti, apibarstyti druska ir pipirais, apšlakstyti alyvuogių aliejumi ir įdėti kepti į orkaitę apie  3–4 minutes (200° C). Karamelizuoti raudonuosius svogūnus su cukrumi ir balzaminiu actu. Supjaustytą Kale kopūstą pakepinti keptuvėje su balzaminiu actu. Karamelizuoti supjaustytus pomidoriukus. Smulkiai supjaustyti mangą ir silkę. Viską sudėti ant čiabatos.