Širdies nepakankamumas dažniausiai atsiranda kaip kitų širdies ir kraujagyslių ligų – miokardo infarkto, negydomos arterinės hipertenzijos, širdies ritmo sutrikimo ir kitų, priskiriamų kardiologinėms ligoms, o kartais ir tam tikrų lėtinių nekardiologinių ligų klasei, – padarinys.

„Siekiame, kad ši liga būtų diagnozuojama laiku, kad ligoniams būtų paskirtas tinkamas gydymas, kad jis būtų visiškai kompensuojamas ir prieinamas visur Lietuvoje: tiek Kaune, Klaipėdoje, Vilniuje, tiek pasienio miesteliuose“, – sako Lietuvos kardiologų draugijos (LKD) Širdies nepakankamumo darbo grupės vadovė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės direktorė medicinai, gydytoja kardiologė profesorė dr. Diana Žaliaduonytė.

– Prieš keletą dienų grįžote iš Širdies nepakankamumo mėnesiui skirtų renginių užsienyje. Kokią užsienio patirtį galima būtų įdiegti Lietuvoje?

– Lankiausi Širdies nepakankamumo dienos centre Švedijoje, Karolio ligoninėje. Mes turime tam tikrą analogą, nors darbo organizavimo ir pacientų priėmimo tvarka skiriasi, – širdies nepakankamumo kabinetus. Taip pat dalyvavau Europos kardiologų draugijos metiniame kongrese, šiemet vykusiame Prahoje. Ten taip pat atnaujinau žinias.

Tiek iš viešnagės Švedijos ligoninėje, tiek iš kongreso Čekijoje naujienų supratau, kad mes Lietuvoje beveik neatsiliekame nuo pasaulinių standartų. Turime visų vaistų ir priemonių, reikalingų širdies nepakankamumui gydyti. Tiesa, ne visi vaistai Lietuvoje, deja, yra  kompensuojami. Be to, ambulatorinė pacientų priežiūra yra organizuojama kiek kitaip. Šiuo metu vizitus į širdies nepakankamumo kabinetus galime skirti tik pacientams po šios ligos gydymo stacionare, kur jie buvo gydyti dėl pirmą kartą diagnozuoto širdies nepakankamumo, ar pakartotinai, ar esant galutinės stadijos širdies nepakankamumui, kai atsiranda širdies transplantacijos indikacijos. Jei ši liga žmogui nustatoma ambulatoriškai, šiuo metu galimybės patekti į širdies nepakankamumo kabinetą Lietuvoje nėra. Tuo tarpu Švedijoje priimami bet kokie pacientai, kuriems reikalinga specializuota širdies nepakankamumo gydytojo ir slaugytojo konsultacija. Aišku, pacientai po stacionarinio gydymo dėl širdies nepakankamumo būna patys pažeidžiamiausi, rizika pakartotinai pakliūti į ligoninę, staigiai mirti ir pan. – didžiausia, todėl labai svarbu užtikrinti tinkamą tokių pacientų priežiūrą po stacionaro, ir tokia galimybė Lietuvoje yra.

Antras dalykas, kuris man pasirodė išskirtinis, – tam tikrų konsultacijų, tokių kaip simptomų įvertinimas, vaistų dozės titravimas, šalutinių reiškinių įvertinimas, teikimas yra perduotas slaugytojoms. Širdies nepakankamumo slaugytojos turi specialų pasiruošimą ir žinių apie šią ligą. Susidarė įspūdis, kad užsienio šalių pacientai į širdies nepakankamumo kabinetus ar klinikas patenka paprasčiau. Jiems nereikia eiti tokio ilgo kelio kaip Lietuvoje: gali ir iškart užsiregistruoti, jei nustatyta ši liga, dalį konsultacijų teikia slaugytojos, atliekami tyrimai ir suleidžiami intraveniniai vaistai, jeigu indikuotina.

Pirmas mėnuo pacientui išvykus iš ligoninės yra pats jautriausias. Remiantis statistika, tuo metu net ketvirtadalis jų grįžta į stacionarą.

Kongreso naujienose akcentuojama, kad vyksta nauji klinikiniai tyrimai, ieškoma naujų vaistų ir intervencinio gydymo sprendimo būdų, kad būtų galima padėti širdies nepakankamumu sergantiems žmonėms, nes, nepaisant optimalaus gydymo, šios ligos prognozė vis vien nėra labai gera. Svarbiausias akcentas – būtina vartoti vaistus, ir kuo greičiau nuo diagnozės nustatymo.

– Kurie širdies nepakankamumui gydyti skirti vaistai nekompensuojami?

– Širdies nepakankamumu sergantys žmonės visuomet vartoja labai daug vaistų. Remiantis naujausiomis mokslinėmis rekomendacijomis, yra keturios bazinės privalomos vaistų grupės širdies nepakankamumui gydyti. Jei, vartojant tuos vaistus, nėra efekto, gydymas dar gali būti papildomais naujais vaistais, kurių Lietuvoje irgi yra. Keturi vaistai: viena šių vaistų grupė yra angiotenzino receptorių neprilizino inhibitoriai arba angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai. Antroji – betaadrenoblokatoriai, trečioji – mineralreceptorių antagonistai ir ketvirtoji grupė – naujausi vaistai SGLT2 inhibitoriai. Ne visi iš bazinių vaistų yra kompensuojami. Tai SGTL2 inhibitoriai, kurių efektyvumas rodo, kad jie tikrai turi būti skiriami širdies nepakankamumui gydyti, nes įvairiais aspektais mažina nepalankių įvykių skaičių 30–40 proc. Kol kas jie kompensuojami tik cukrinio diabeto ligoniams, kurie serga ir širdies nepakankamumu. Kiti šį vaistą turi pirkti už visą kainą. Per mėnesį vidutiniškai tai atsieina apie 30–40 eurų. Mano akimis, problema dar didesnė, kad net ir kompensuojami šiuolaikiniai vaistai nepasiekia visų pacientų. Kalbu apie angiotenzino receptorių neprilizino inhibitorius, vienus naujesnių vaistų, turinčių didelį efektą apsaugant nuo mirties, širdies remodeliavimosi ir kitų komplikacijų, kurie kompensuojami jau seniai, bet, deja, dėl gydytojų inercijos, o gal nežinojimo, neskiriami adekvačiai pacientams, tad labai kviečiu atkreipti dėmesį į tai.

Taip pat labai svarbu, kad gydymas būtų inicijuotas kuo anksčiau ir kuo greičiau (rekomenduojama per 4–6 savaites) būtų paskirti visi vaistai, pacientui pritaikytomis dozėmis – tokios naujausios rekomendacijos. Kartais skundžiamasi, kad sunku patekti pas kardiologą, nes gydymą gali paskirti tik jis, bet juk širdies nepakankamumu susergama jau sergant kita širdies liga ir paprastai žmogus jau vartoja vaistų iki nustatant širdies nepakankamumą, kartais reikia gydymą pakoreguoti, arba kai kuriuos vaistus gali skirti ir šeimos gydytojas, kol pacientas sulauks vizito pas kardiologą.

– Kokius žingsnių imasi LKD, kad šie vaistai būtų kompensuojami?

– Kiek žinau, LKD dėl vaistų kompensavimo kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM). Draugija yra atkreipusi dėmesį ir dėl kitos vaistų grupės, angiotenzino receptorių neprilizino inhibitorių. Dabar jie skiriami siauresnei pacientų grupei, t. y. tiems, kurių kairiojo skilvelio išstūmio frakcija (KSIF) yra mažesnė nei 35. Tačiau šie vaistai turėtų būti skiriami visiems, kurių KSIF yra mažesnė nei 40 proc.

– Kodėl svarbu žinoti KSIF?

– Pacientai, medikai (ne kardiologai) traktuoja, kad širdies nepakankamumas yra tik tada, kai reikšmingai sumažėjęs širdies sugebėjimas išstumti kraują, sutrikusi širdies kontrakcija, t. y. sumažėjusi kairiojo skilvelio išstūmio frakcija (KSIF). Tai dydis, nustatomas atliekant širdies echoskopinį tyrimą. Sunkiausių pacientų KSIF yra mažesnė nei 40. Šių pacientų prognozė – pati nepalankiausia, palyginti su tais, kurių širdies kontrakcija geresnė. Tačiau šios grupės pacientų gydymas reglamentuotas labai aiškiai. Minėtos keturios vaistų grupės yra skirtos būtent šiai pacientų grupei.

Normali žmogaus KSIF siekia 55 proc. ir daugiau. Iki šiol mažiau dėmesio buvo skiriama tai pacientų grupei, kurios KSIF yra normali arba vidutiniškai sumažėjusi, t. y. siekia 40–50 proc. Tačiau, jei širdies kontrakcija (gebėjimas susitraukti) gera, bet yra širdies nepakankamumo simptomų, tokių kaip dusulys, kulkšnių tinimas, nuovargis, padidėję natriureziniai peptidai (NP), tokiems žmonėms nustatoma ši diagnozė ir turi būti taikomas adekvatus gydymas. Šie ligoniai taip pat kenčia ir miršta, jei negydomi.

Siekiant nustatyti, ar NP nėra padidėję, atliekamas kraujo tyrimas iš venos. Širdies nepakankamumas, esant gerai širdies kontrakcijai, dažniau nustatomas moterims, jaunesniems žmonėms, sergantiems sunkia arterine hipertenzija ir pan. Geros žinios, kad gydyti vaistų yra. Reikia gydyti pagrindinę kardiologinę ligą, taip pat įrodyta, kad gydymui tinka diuretikai ir SGLT2 inhibitoriai.

– Kodėl širdies nepakankamumas ne visada nustatomas anksti – žmonės laiku nesikreipia į gydytojus ar kažkas stringa sveikatos apsaugos sistemoje?

– Matyt, abi priežastys. Iš praktikos tenka pastebėti: pacientą iš atokesnės gyvenamosios vietovės dažniausiai pamatome tik atvykusį į stacionarą, kai liga jau labai įsisenėjusi. Tokie pacientai atvyksta labai sutinę, kankinami stipraus dusulio, tačiau iki tol nesikreipę į gydytojus kardiologus. Jų liga pažengusi, gydymas – sudėtingesnis, užtrunka ilgiau. Tačiau, gydytojo kardiologo prieinamumo problema yra didelė ir regionuose, ir didmiesčiuose. Lietuviai serga širdies ligomis vis dar daug. Aišku, ir atranka į kardiologo konsultaciją turėtų būti atidesnė, kad patektų tik tie pacientai, kuriems tikrai neužtenka šeimos gydytojų kompetencijos, o šeimos gydytojai šiais laikais tikrai labai kompetentingi. Mes, kardiologai, vis stengiamės supažindinti su širdies nepakankamumo gydymo naujienomis, organizuojame jiems konferencijas, kviečiame į seminarus ir visaip kaip bendradarbiaujame. Juk daugelio vaistų skyrimą gali inicijuoti šeimos gydytojas. Bent jau pradžioje, tol, kol pacientas pateks pas kardiologą.

– Širdies nepakankamumą gali nustatyti ir šeimos gydytojas, ne vien gydytojas kardiologas?

– Taip. Tai labai padėtų pacientams tuo laikotarpiu, kol jie laukia patekti pas gydytoją kardiologą.

Europos kardiologų draugijos šių metų šūkis yra „Aptikti nepastebėtą“, t. y. kuo anksčiau, kol dar nėra simptomų, nustatyti šią ligą – kol žmogus dar nedūsta, netinsta, kol jam dar nereikia su greitąja važiuoti į ligoninės priėmimo skyrių. Tada, kai jis dėl širdies sveikatos problemų dar tik kreipiasi į pirminės sveikatos priežiūros gydytoją: skundžiasi dusuliu, šeimos gydytojas užrašo širdies elektrokardiogramą – mato, kad yra tam tikrų pakitimų. Dabar šeimos gydytojai turi galimybę skirti NP tyrimą. Pagal NP padidėjimą šeimos gydytojai gali orientuotis, yra širdies nepakankamumas, ar ne. Taigi, šeimos gydytojai tikrai turi galimybę atrinkti pacientus, kuriuos toliau gydyti reikia siųsti pas gydytojus kardiologus. Žmonėms, kurie dūsta, bet jų NP nepadidėję, reikia ieškoti kitų dusulio priežasčių.

– Jei širdies nepakankamumo simptomų kartais atsiranda ne iš karto, kokiu atveju žmogus turėtų sunerimti ir kreiptis į gydytojus?

– Visų pirma, reikia suprasti, kad širdies nepakankamumas neatsiranda netikėtai, tarsi iš niekur. Ši liga yra ankstesnių paciento širdies ligų padarinys. Bet kuri liga turi būti atitinkamai gydoma. Labai daug pacientų sako: taip, mano kraujospūdis aukštas, bet man tai netrukdo – nieko neskauda, gerai jaučiuosi. Tačiau po 5–10 metų ši liga gali baigtis širdies nepakankamumu. Todėl labai svarbu pradinis ir adekvatus bet kokios širdies ligos gydymas ir priežiūra, kad visa tai neišaugtų į širdies nepakankamumą. Pakartosiu: siekiant šią ligą nustatyti anksti, svarbiausia yra gydyti esamą kardiologinę ligą – kraujospūdį, ritmo sutrikimus, išeminę širdies ligą. Jei žmogus, sirgdamas aukšto arterinio kraujospūdžio liga, pradeda dusti, tai jau simptomas – šeimos gydytojas turi reaguoti: skirti NP tyrimą ir patikrinti, ar tai nėra širdies nepakankamumo pradžia ir ar nereikia stiprinti gydymo. Juk arterinės hipertenzijos gydymas yra vienoks, o širdies nepakankamumo – kitoks: deja, vaistų skiriama daugiau.

– Dusulys širdies nepakankamumo atveju ima varginti iš karto ir ramybės būsenos, ar iš pradžių tik greičiau paėjėjus, pabėgėjus ima trūkti oro?

– Vienas simptomas pasitaiko retai, dažniausiai tai būna visas simptomų kompleksas. Sergant širdies nepakankamumu nebus taip, kad vieną rytą atsikelsite ir pradėsite dusti. Širdies nepakankamumas ir jo simptomai vystosi bėgant laikui, jie reta atsiranda staiga. Pirmiausiai atsiranda fizinio krūvio toleravimo sutrikimų. T. y. žmogus, anksčiau galėjęs daugiau dirbti, bėgti, būti aktyvus, pastebi, kad fizinio krūvio metu atsiranda dusulys. Vienas iš ankstyvųjų simptomų – tinstančios kojos, ypač kulkšnys. Vėliau, pažengusioje stadijoje, kojos pradeda labai tinti. Kartais žmonės taip susigyvena su simptomais, kad net nesusigaudo, jog kojos labai sutinusios, tik akcentuoja, kad labai priaugo svorio. Širdies nepakankamumas dažniausiai yra vyresnio amžiaus žmonių liga, bet ja galima susirgti ir daug metų sirgus lėtinėmis plaučių ligomis, cukriniu diabetu, daug metų turint didelį antsvorį.

– Šių metų Širdies nepakankamumo mėnesio šūkis – „Aptikti nepastebėtą“. Kiek gali būti žmonių, kurie nė nenutuokia sergantys širdies nepakankamumu?

Žmogus pastebi, kad fizinio krūvio metu atsiranda dusulys. Vienas iš ankstyvųjų simptomų – tinstančios kojos, ypač kulkšnys.

– Dažniausiai kalbame apie atvejus, kai širdies nepakankamumas nustatytas: tokių žmonių Lietuvoje – ne mažiau kaip 130 tūkst. Nustatyti, kiek yra tokių, kurie serga šia liga, tačiau nėra kreipęsi į gydytojus, labai sudėtinga. Didelėse šalyse, kur yra širdies nepakankamumo registrai, nustatyta, kad, pvz., 8 iš 10 pacientų ši liga diagnozuojama ligoninės priėmimo skyriuje. Taigi, užleisti, ilgai nediagnozuojami širdies nepakankamumo atvejai – ne vien Lietuvos problema.

– Lietuvoje širdies nepakankamumo registro nėra?

– Deja,  bendro registro nėra. Vieni lyderių šioje srityje yra švedai. Toks registras Švedijoje yra daugiau kaip 10 metų. Todėl jie tiksliau žino situaciją, statistiką, ligonių, sergančių širdies nepakankamumu, hospitalizacijų dažnį, stebi jų vaistų vartojimą. Tokios žinios labai naudingos formuojant ateities strategiją, planuojant ligos atvejų valdymo finansus, atliekant mokslinius tyrimus, diegiant naujus vaistus. Lietuvai toks registras taip pat būtų labai naudingas. LSMU Kardiologijos instituto vadovės profesorės Gintarės Šakalytės vadovaujama komanda taip pat pasisako už tokį registrą ir kitų ligų registrų būtinybę, jau yra ir veikiančių regioninių registrų institute (insulto, miokardo infarkto), ir toliau dirbama ta linkme. Tačiau surinkti duomenis net ir tokioje mažoje šalyje kaip Lietuva nelabai paprasta. Reikia sisteminių sprendimų, kad tie duomenys patektų į registrą.

– Kartą nustačius širdies nepakankamumą, vaistus teks vartoti visą likusį gyvenimą. Kuo svarbus vaistų vartojimas iš karto po gydymo stacionare?

– Kalbant apie vaistus, labai svarbus laikas, kai pacientas išrašomas iš ligoninės. Tuo metu pacientui paprastai skiriami minėtų keturių grupių vaistai, dėl gretutinių ligų gali būti paskirta ir dar kitų. Vaistų tikrai daug, bet jie reikalingi. Pirmas mėnuo, pacientui išvykus iš ligoninės, yra pats jautriausias. Remiantis statistika, tuo metu net ketvirtadalis jų grįžta į stacionarą. To priežastys – įvairios: per maža vaistų dozė, pacientas nutraukė gydymą, o gal nepakankamai išgydytas buvo išleistas į namus. Negalima nutraukti gydymo savarankiškai, idealu, jei, išėję iš ligoninės, tokie žmonės patenka į širdies nepakankamumo kabinetą per 2 savaites, jei nepavyksta taip, tai bent per pirmą mėnesį. Ten turėtų būti peržiūrimos paskirtų vaistų dozės, siekiant jas priderinti pagal pacientą, įvertinti, ar nėra vaistų šalutinių efektų, galų gale, ne visuomet visas sveikatos problemas pavyksta išspręsti stacionarinio gydymo metu ir pacientą galima ir reikia nusiųsti į kitų specialistų konsultacijas.

– Ar visi žmonės, gydęsi širdies nepakankamumą ligoninės stacionare, į tokius kabinetus patenka?

– Tikrai ne visi, labiau mažoji dalis. Kodėl? Gal ir gydytojas pamiršta jį nusiųsti, o kartais paciento būklė dar gana sunki ir jis nesutinka atvažiuoti konsultacijų į kabinetą arba nėra kam palydėti, nes ligonių būklė dažniausiai gana sunki ir jiems reikalinga artimųjų pagalba. Tiesa, jei pasikeičia aplinkybės, pvz., būklė pagerėja ar atsiranda sąlygos atvykti į minėtą kabinetą, vėliau siuntimą gali išrašyti ir šeimos, vidaus ligų gydytojai. Pirma konsultacija, kaip minėjau, turėtų įvykti bent jau per pirmą mėnesį. Aišku, mūsų tikslas – kad jei ne visi, tai beveik visi pacientai, dėl širdies nepakankamumo gydyti ligoninės stacionare, patektų į tokius kabinetus. Kaune tokių kabinetų – 2, Klaipėdoje pernai veikė 3. Iš viso Lietuvoje jų yra 15, bet skaičius turėtų padidėti po SAM vykdomo projekto. Džiaugiuosi, kad vyksta intensyvūs mokymai tiek gydytojams, tiek slaugytojams ir ambulatorinės širdies nepakankamumo paslaugos prieinamumas padidės.

– Minėtuose kabinetuose žmogus išmokomas gyventi sergant širdies nepakankamumu?

– Taip. Čia ne tik atliekami tyrimai, peržiūrimos ir koreguojamos vaistų dozės, bet ir vyksta mokymai. Pacientui gali būti skiriami 4 vizitai. Kabinete siekiama pakoreguoti bazinio gydymo vaistų dozes, kad pacientas jaustųsi geriau, atliekami tyrimai: širdies echoskopija, impedanso kardiografija, kurie padeda įvertinti gydymo efektą ir paciento būklę. Kaip sudaromas vizitų grafikas, gydytojas ir slaugytojas, pas kuriuos į širdies nepakankamumo kabinetą ateina pacientas, sprendžia individualiai.

Šiuose kabinetuose vyksta ir paciento mokymai, ir tai svarbiausia. Individualius mokymus veda širdies nepakankamumo slaugytojos. Pacientai mokomi, kaip gyventi sergant šia liga, pateikiama informacija apie vaistus, jų dozes, derinimą, šalutinį poveikį, aptariamos mitybos ir fizinio aktyvumo rekomendacijos. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad pacientai, kurie išmoksta savirūpos, sirgdami širdies nepakankamumu išgyvena ilgiau ir kokybiškiau nei tie, kurie patys neįtraukti į gydymosi procesą.

Bendra statistika nėra gera: per penkerius metus apie pusė žmonių, susirgusių širdies nepakankamumu, miršta. Trečdalis šia liga susirgusių žmonių miršta pirmaisiais metais po diagnozės ir, net jei pacientas optimaliai gydomas, mirties rizika išlieka. Jei nesigydo, rizika išauga dešimtis kartų. Todėl gydymas – labai svarbu.

Kalbant apie širdies nepakankamumo kabinetus, aš tikiuosi, kad slaugytojos ateityje čia galės atlikti didesnę dalį darbo, kad joms čia bus skirta atlikti daugiau funkcijų nei dabar. Pvz., Švedijoje slaugytojai širdies nepakankamumo klinikose teikia daugiau konsultacijų ir dalį sprendimų priima savarankiškai, o gydytojas konsultuoja naujais ir sudėtingais atvejais. Manau, ir mūsų slaugytojos gana kompetentingos savarankiškiau dirbti širdies nepakankamumo kabinetuose.

– Kaip turėtų gyventi žmogus, kad išvengtų širdies nepakankamumo?

– Visų pirma, gydytis esamą širdies ligą. Vartoti vaistus, kurie paskirti. Jei net nėra simptomų, bet serga, ligą reikia gydyti. Pats svarbiausias dalykas – pirminė prevencija, kad niekada nesusirgtume širdies ir kraujagyslių ligomis: sveika gyvensena, sveika mityba, mokyti vaikus sveikos gyvensenos, didinti sportinį aktyvumą. Tai pagrindiniai dalykai, padedantys užbėgti už akių įvairioms širdies ligoms ateityje. Jei žmogus jau serga tam tikra širdies liga, jos gydymas turi būti adekvatus. Jei tai aukšto kraujospūdžio liga, reikia vartoti kraujospūdį mažinančius vaistus. Jei išeminė širdies liga – būtinai ir cholesterolį mažinančius, kraują skystinančius vaistus. Tik taip galima išvengti širdies nepakankamumo diagnozės. Jei jau diagnozuojamas širdies nepakankamumas – būtini visi vaistai, kuriuos paskyrė gydytojas, kardiologo konsultacijos 1–2 kartus per metus, nuolatinė šeimos gydytojo kontrolė, toks fizinis aktyvumas, kiek pajėgia pacientas, sveika mityba, skiepai nuo gripo, pneumokokinės infekcijos ir savikontrolė.

Gegužės mėnuo tradiciškai skiriamas širdies nepakankamumo viešinimo veikloms. Tiek mes, gydytojai kardiologai, tiek pacientai, kuriuos vienija Sergančiųjų širdies nepakankamumu asociacija, siekiame, kad apie šią ligą žinotų visi: sveiki žmonės, pacientai, visų sričių medikai, politikai, visuomenės veikėjai. Siekiame, kad ši liga būtų diagnozuojama laiku, kad pacientams būtų skiriamas tinkamas gydymas, kad jis būtų visiškai kompensuojamas ir prieinamas visur Lietuvoje: tiek Kaune, Klaipėdoje, Vilniuje, tiek pasienio miesteliuose.

Galimi širdies nepakankamumo simptomai:

Bendras nuovargis, silpnumas

Skausmas krūtinėje, kartais – galvos skausmas

Dusulys

Kosulys

Patinimai (kojų, juosmens srities)

Dažnas širdies plakimas

Odos pamėlynavimas.

Širdies nepakankamumo kabinetai veikia:

Kaune: Kauno klinikose ir LSMU Kauno ligoninėje (padalinyje Hipodromo g. 13).

Klaipėdoje: Klaipėdos universiteto ligoninės filiale Jūrininkų ligoninėje, Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje, Kardiologijos ir reabilitacijos klinikoje.

Vilniuje: Santaros klinikose, Centro, Karoliniškių ir Antakalnio poliklinikose.

Ne visi žino, kad serga

„Europoje gyvena apie 15 mln., Lietuvoje – per 120 tūkst. žmonių, kuriems diagnozuotas širdies funkcijos nepakankamumas. Tačiau nežinoma, kiek realiai yra žmonių, sergančių šia liga, tik jiems širdies nepakankamumas nenustatytas ir jie nesulaukia reikiamo gydymo“, – teigia Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupės pirmininkė prof. dr. Diana Žaliaduonytė.

Perspėjimas: „Širdies nepakankamumo atvejais prarastas laikas, delsimas pradėti tinkamą gydymą gali būti pražūtingi“, – teigia prof. D. Žaliaduonytė. (LSMU Kauno ligoninės archyvo nuotr.)

„Tie žmonės anksčiau ar vėliau pateks pas kardiologus, bet bus prarastas laikas. Pažengusio, vėlai diagnozuoto širdies nepakankamumo prognozė prasta“, – kalba profesorė. Diagnozavus šią ligą, per penkerius metus miršta pusė pacientų.

Europos širdies nepakankamumo asociacijos (EŠNA) paskelbtas šūkis „Aptikti nepastebėtus“ kviečia žmones įvertinti savo rizikos faktorius, atkreipti dėmesį į galimus širdies nepakankamumo simptomus ir aktyviau kreiptis, kad būtų ištirti ir paskirtas gydymas. Tai ir raginimas gydytojams, sveikatos politikos formuotojams skirti deramą dėmesį šiai sunkiai lėtinei ligai.

EŠNA paskelbė apie iniciatyvą „25 per 25“, kuria užsibrėžta per būsimus 25 metus mirtingumą nuo širdies nepakankamumo pirmaisiais metais po diagnozės nustatymo sumažinti 25 proc.

Silpstanti širdis

Dažniausiai širdies nepakankamumas būna kitų ligų – miokardo infarkto, nereguliuojamo aukšto arterinio kraujospūdžio, negydytos širdies vožtuvų ligos ar ritmo sutrikimų, virusinių širdies raumens uždegimų padarinys. Tarp galimų priežasčių minimas piktnaudžiavimas svaigalais ir kvaišalais, tam tikri chemoterapijos vaistai. Tik nedaugeliu atvejų širdies nepakankamumo priežastys nulemtos genetiškai arba tiesiog nežinomos.

Gydytojos kardiologės prof. D. Žaliaduonytės pacientas 71 metų Gediminas Daujotas sako, kad jam širdies nepakankamumas išsivystė dėl ritmo sutrikimų, prasidėjusių prieš daugiau kaip tris dešimtmečius. Vargino ir aukštas kraujospūdis.

„Dirbau elektriku, vėliau – energetiku. Grįžęs namo kibdavau į ūkio darbus, poilsiui laiko beveik nelikdavo. Rūkiau, valgiau, kas papuola. Netausojau sveikatos, kol esi gana jaunas, nesuki dėl to galvos“, – apie savo gyvenimo būdą pasakojo G. Daujotas.

Netausojau sveikatos, kol esi gana jaunas, nesuki dėl to galvos.

Kai pirmą kartą, sulaukus 34-erių, jam sutriko širdies ritmas, Gediminas pernelyg neišsigando. Jis atsidūrė ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje, kur širdies ritmas buvo atkurtas ir pacientas išleistas namo.

Po kurio laiko širdies ritmas vėl sutriko. Tai ėmė kartotis. Vyras kaskart atsidurdavo Priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje, kur širdies ritmas būdavo sureguliuojamas. „Kartais išsikviesdavau greitukę, kartais į ligoninę nuvykdavau pats. Žinojau, kad reikia suspėti per 48 valandas. Atkurdavo man tą ritmą, važiuodavau namo ir gyvenau įprastai, kartais net porą metų, kol ritmas vėl nesutrikdavo“, – pasakoja G. Daujotas. Jis sulaukdavo skubios pagalbos, tačiau nuolat gydomas nebuvo. Tuo metu vyro širdis palaipsniui silpo.

Gyvenimo kokybė pradėjo prastėti, kai širdies ritmo sutrikimai ėmė kartotis dažniau. „Ėmė kankinti dusulys. Patino kojos. Tada supratau, kad prasti popieriai. Visai nebeturėjau jėgų, pailsėdamas neįstengiau nueiti 300 m“, – prisimena G. Daujotas.

Pažanga: G. Daujotas jaučiasi žymiai geriau, todėl supranta, kad jo liga gydoma tinkamai. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Po kurio laiko jis pradėjo dusti net gulėdamas lovoje. „Galiausiai, prieš metus, atsidūriau Kauno klinikų priėmimo skyriuje, iš jo buvau pervežtas į Kauno ligoninės, Hipodromo g. 13, Kardiologijos skyrių ir tapau profesorės D. Žaliaduonytės pacientu, ji mane pradėjo gydyti dėl širdies nepakankamumo“, – pasakoja Gediminas.

Sunkios ligos valdymas

Pasibaigus stacionariam gydymui Kardiologijos skyriuje, G. Daujotas tapo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Konsultacijų poliklinikoje veikiančio Širdies nepakankamumo kabineto pacientu.

„Ten gavau žinių apie gyvenimą sergant šia liga. Lankiausi kas mėnesį, susitikdavau su profesore ir slaugytoja, mane apžiūrėdavo, atlikdavo tyrimus, išrašydavo vaistų. Jų dabar geriu daug ir turiu tai daryti tvarkingai, pagal grafiką. Išmokau laikytis tokio režimo“, – kalba G. Daujotas apie naują gyvenimo etapą.

Vyras neberūko, stengiasi neviršyti rekomenduojamos per parą skysčių normos, laikytis poilsio režimo, tik dėl mitybos, prisipažįsta, reikėtų susiimti. „Gyvenu normaliai, esu pensininkas, vaikštau po sodą, apžiūriu, visiems darbo duodu“, – juokauja Gediminas.

Jo būklė į gerąją pusę smarkiai pasikeitė po neseniai atliktos operacijos. „Man įstatė širdies stimuliatorių ir dabar jaučiuosi žymiai stipriau. Gegužės viduryje laukia dar viena operacija. Manau, bus dar geriau“, – juokiasi linksmo būdo vyras.

Lietuvoje atliekamų intervencinių procedūrų skaičius yra per mažas. Tikslingai atrinkdami pacientus mes galėtume padėti didesniam skaičiui žmonių.

„Šiam pacientui pritaikytas vienas intervencinių širdies nepakankamumo gydymo metodų – resinchronizuojamasis gydymas, kai implantuojamas specialus bikamerinis širdies stimuliatorius, o netrukus bus atlikta dar viena intervencija – Hiso pluošto destrukcija, kuri užtikrins nuolatinį ir efektyvesnį stimuliatoriaus veikimą“, – paaiškina D. Žaliaduonytė. Sinchroniškas širdies skilvelių darbas lengvina širdies nepakankamumo simptomus ir gerina paciento prognozę. Šias operacijas atlieka gydytojai elektrofiziologai LSMU Kauno klinikose.

„Širdies nepakankamumui reikalingas nuoseklus, ilgas, pastovus gydymas, – kalba profesorė. – Įvertinus medikamentinio gydymo efektyvumą, jei per 3–6 mėnesius nėra norimo efekto, daliai pacientų priimamas sprendimas dėl intervencinio gydymo galimybių. Remiantis Europos Širdies atlaso duomenimis, kalbant apie širdies nepakankamumą, Lietuvoje atliekamų intervencinių procedūrų skaičius yra per mažas. Tikslingai atrinkdami pacientus mes galėtume padėti didesniam skaičiui žmonių.“

Galimi širdies nepakankamumo simptomai

Bendras nuovargis, silpnumas

Skausmas krūtinėje, kartais galvos skausmas

Dusulys

Kosulys

Patinimai (kojų, juosmens srities)

Dažnas širdies plakimas

Odos pamėlynavimas

Atminties pablogėjimas

Patyrė šoką

Energinga jauna moteris širdies nepakankamumu susirgo prieš šešerius metus gyvendama Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Tuomet neturėjo nė 30 metų. Simptomai buvo netipiški: pradėjo sausai kosėti, staiga ėmė augti svoris. Per porą mėnesių priaugo 8 kg, nors nei gyvenimo būdas, nei mityba nepasikeitė. Nerimą kėlė ir ramybės būsenoje 100 dūžių per minutę neretai siekdavęs pulsas. Širdies nepakankamumas Aistei diagnozuotas ne iš karto – gydytojo patarta, kelis mėnesius Dubajuje ji tik žolelių arbatomis gydėsi tariamą peršalimą. Savijauta vis blogėjo. Po poros savaičių jau nebegalėjo atsigulti – nuo skysčio plaučiuose pradėdavo dusti. Kosulys intensyvėjo, sutriko miegas, virškinimas, dingo apetitas, jautė silpnumą.

Kai pulsas ramybės būsenoje pasiekė 160 dūžių per minutę, moteris atsidūrė ligoninės priimamajame. Ten ir išgirdo diagnozę – širdies nepakankamumas. Širdis buvo kone dvigubai išsiplėtusi ir vos funkcionavo.

„Išgirdus diagnozę mane ištiko šokas. Nežinojau, ko griebtis, ką daryti. Atrodė, kad gyvenimas baigiasi. Tuo momentu nebebuvo jokios motyvacijos gyventi – buvo labai sunku, – prisimena Aistė. – Paskui po truputį stojausi ant kojų, mokiausi gyventi kitaip – daug lėčiau, atsargiau. Suvokiau, ką reiškia būti bejėgei. Nenorėjau, kad tai tęstųsi visą gyvenimą, ir dariau viską, kad taip nenutiktų.“

Plakė dirbtinė širdis

Grįžus į Lietuvą ir pradėjus vartoti Santaros klinikų kardiologų skirtus vaistus, situacija laikinai pagerėjo. Tačiau organizmas greitai prie jų priprato – Aistės būklė vėl ėmė smarkiai blogėti. Mergina atsidūrė ligoninės reanimacijoje. Ji prisimena, kad tuo metu vos galėdavo įkvėpti – plaučiai buvo pilni skysčių. Tapo aišku: būtina širdies transplantacija. Kad Aistė sulauktų tinkamo donoro ir jo laukdama bent kiek sustiprėtų, nuspręsta implantuoti dirbtinę širdį.

Po sudėtingos operacijos buvo implantuotas mažas aparatėlis, nuo kurio per pilvą į organizmo išorę vedė laidas, tvirtinamas prie dviejų baterijų. Jas Aistė visada nešiodavosi su savimi – iš viso apie 3 kg įrangos. Nuolat nešiojant tokį svorį, iškrypo stuburas – ėmė varginti nugaros skausmai. Dėl išvesto laido Aistė vaikščiojo su atvira pilvo žaizda ir jai grėsė infekcijos rizika. Be to, persekiojo  nerimas, ar dirbtinė širdis nesustos. Tačiau, laukdama širdies transplantacijos, Aistė stengėsi nepasiduoti blogoms mintims ir gyventi kuo sveikiau: kasdien mankštindavosi, atlikdavo tempimo pratimus, daug vaikščiodavo, kelis kartus per savaitę eidavo į sporto klubą.

Ji sako visada buvusi atsakinga pacientė. Į vaistų vartojimą žiūrėjo netgi pedantiškai. „Kartą vizito pas gydytoją metu suskambo priminimas, kad turiu išgerti vaistus. Atsiprašiau gydytojos ir nurijau tabletę. Gydytoja nusijuokė: jokio skirtumo, ar vaistus išgersiu dabar, ar po 5 minučių. Pasakiau, kad man reikia išgerti dabar, ir viskas“, – situaciją gydytojos kabinete prisimena Aistė.

Galėjo nebesugrįžti

Lemtingo skambučio, kad atsirado donoro širdis, ji sulaukė praėjusių metų pavasarį. Važiuodama į operacinę, Aistė suprato, kad iš jos gali nebesugrįžti. Tokių operacijų rizika labai didelė – tik apie pusę jų būna sėkmingos, tačiau ji pasikliovė medikais ir likimu.

Kai dešimt valandų trukusi operacija baigėsi sėkmingai ir Aistė, pabudusi po narkozės, pajuto savo krūtinėje stipriai plakančią donoro širdį, išgyveno euforiją. Tada ėmė vykdyti sau duotą pažadą – džiaugtis kiekviena gyvenimo diena ir padėti kitiems.

Susirgusi širdies nepakankamumu, informacijos apie šią ligą Aistė laukė ne tik iš gydytojų lūpų – ir pati savarankiškai ieškojo internete, patikimose interneto svetainėse.

„Suvokiau, kad, kaip pacientė, žinau nemažai. Atėjo noras dalytis šiomis žiniomis su kitais, kalbėti su jaunimu. Juk širdies nepakankamumu serga ir jauni žmonės“, – sako Aistė.

Kuo giliau ėjau į gyvenimo nežinomybę – dirbtinė širdis, transplantacija, tuo labiau norėjau gyventi.

Iš savo patirties ji žino: ši diagnozė sukrečia, kartais net atima norą gyventi. Dar sunkiau, kai nėra su kuo apie tai pasikalbėti. Siekdama, kad žmonės, kuriems diagnozuota ši liga, neliktų vieniši, Aistė kviečia juos burtis į bendruomenę, bendrauti. Atkreipia dėmesį į tai, ką žmogus pats turėtų padaryti dėl geresnės savo sveikatos.

„Sveikatos už pinigus nenusipirksime. Galime tik saugoti save, bendradarbiauti su gydytojais ir siekti, kad bendri rezultatai būtų kiek įmanoma geresni“, – įsitikinusi Aistė.

Svarbu tikrintis sveikatą

Pašnekovė primena: labai svarbu – profilaktiniai sveikatos patikrinimai. „Mes, lietuviai, pas gydytoją einame tada, kai sveikata jau tikrai labai prastai. Širdies ir kraujagyslių ar onkologinių ligų prevencinėmis programomis net vyresnio amžiaus žmonės ne visada pasinaudoja. Tačiau, norint užbėgti ligai už akių, net sveikieji periodiškai turėtų pasitikrinti sveikatą“, – sako ji.

Stengiantis anksti diagnozuoti širdies ligas, ji pataria pirmiausia išsiaiškinti, ar šiomis ligomis nėra sirgę šeimos nariai, artimi giminaičiai. „Nemažai širdies ligų perduodamos iš kartos į kartą, tačiau iškyla rizika, kad jaunam žmogui jos gali būti laiku nediagnozuotos, – remdamasi asmenine patirtimi pasakoja Aistė. – Pakenkti širdžiai gali ir išoriniai veiksniai – stresas, netinkamas gyvenimo būdas, dažnas persivalgymas, nesveika mityba, rūkymas, alkoholis.“

Pasak jos, siekiant išvengti minėtų ligų, reikėtų pakankamai ilsėtis, vengti streso, būti fiziškai aktyviam: kuo daugiau mankštintis, judėti. Tie, kurie jau serga, sveikatai, savo psichinei ir fizinei gerovei turėtų skirti didesnį dėmesį, gyvenantys nesveikai – pakeisti gyvenimo būdą.

„Yra sakančių, kad tai neįmanoma. Pvz., žmogus sako: aš negaliu mesti rūkyti, ir viskas. Arba negaliu numesti svorio. Tačiau visi žinome, kad tai įmanoma. Aišku, reikia valios pastangų. Motyvuotiems žmonėms tai pavyksta pasiekti“, – pirmiausia, pašnekovės žodžiais, pats žmogus turėtų norėti gerai jaustis, būti sveikesnis.

Aistė prisimena – kai sirgo, blogai jautėsi, jos tikslas buvo būti sveikai: „Mačiau, kad sirgdama tampu praktiškai visiškai neveiksniu žmogumi. Kad susigrąžinčiau bent minimalią gyvenimo kontrolę, galėčiau realizuoti bent minimalius savo tikslus, svajones, turėjau būti sveika. Noras neprarasti savo gyvenimo kontrolės skatino kažką daryti: keisti mitybą, daugiau užsiimti fizine veikla, judėti, vaikščioti, rūpintis emocine būkle. Norėjau pasiekti tam tikrą rezultatą ir dariau viską, kad jį pasiekčiau. Ir pasiekiau – kiek įmanoma sustiprinau savo fizinę sveikatą.“

Laikosi principų

Antrus metus gyvendama su donoro širdimi, A.Štaraitė laikosi tų pačių principų: neturėti žalingų įpročių, maitintis sveikai, kiekvieną dieną judėti. „Žinoma, būna, kad pasilepinu ir suvalgau desertą. Bet tortų kiekvieną dieną tikrai nevalgau“, – šypsosi Aistė.

Ji pastebi: visuomenei trūksta žinių apie fizinį aktyvumą kaip palaikantį širdies veiklą, nutolinantį tam tikrų ligų progresavimą.

„Žmonėms paprastai tai sunkiai suprantama: kaip čia specialiai judėsi, jei sergi ir vos pajudi. Tačiau visi žinome, kad širdis taip pat yra raumuo. Tam, kad jis būtų stipresnis, reikia jį treniruoti. Judėti nereiškia, kad būtina kilnoti 100 kg štangas. Mėgėjams, pradedantiems, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis to daryti tikrai nereikia. Fizinis aktyvumas – tai bent 15–20 minučių pasivaikščiojimas, jeigu galima – šiek tiek spartesniu žingsniu“, – palygina Aistė.

Pasak jos, vieną savaitę kasdien išeinant 15 minučių pasivaikščioti, antras toks pasivaikščiojimas jau bus per lengvas – norėsis eiti 30 minučių. Taip gerės širdies raumens darbas, ištvermė.

„Tas pats ir dėl maisto. Iš pradžių gal sunku pereiti prie sveikesnių produktų, pradėti daugiau maisto gaminti namuose, bet ilgainiui žmogus tuo tik džiaugiasi“, – sako Aistė.

Ji apgailestauja, kad edukacijų apie sveiką ir nesveiką maistą, lengvai prieinamos informacijos apie tai, kokius produktus su kuo derinti, trūksta. ŠNSA prezidentė ragina nepamiršti, kad apie sveiką mitybą galima pasitarti su gydytojais, dietologais, sporto treneriais.

Suvokiau, ką reiškia būti bejėgei. Nenorėjau, kad tai tęstųsi visą gyvenimą, ir dariau viską, kad taip nenutiktų.

Tobulėjo ir keitė

„Aš labai norėjau gyventi. Tai buvo pagrindinis mano tikslas pastaruosius šešerius metus. Dėkodama savo donorui, dabar galiu pasidžiaugti, kad esu sveika ir stipri. Susirgusi širdies nepakankamumu, kiekviename etape (medikamentinis gydymas–dirbtinė širdis–transplantacijos laukimas–gyvenimas su donoro širdimi) aš tobulėjau ir vis kažką keičiau. Kuo giliau ėjau į gyvenimo nežinomybę – dirbtinė širdis, transplantacija, tuo labiau norėjau gyventi. Kitaip tariant, kuo mažiau šansų buvo išgyventi, tuo labiau norėjau gyventi. Kuo labiau norėjau gyventi, tuo daugiau dėmesio kreipiau į tai, kas padeda išgyventi, išlikti sveikesnei“, – pasakoja Aistė.

Po širdies transplantacijos ji geria imunosupresinius – organizmo imunitetą slopinančius – vaistus. To reikia, kad jis kaip svetimo organo neatmestų donoro širdies.

„Mano imuninė sistema slopinama, todėl, jei į organizmą patektų vienoka ar kitokia nepageidaujama bakterija arba kas dar pavojingiau – virusas, jis silpniau su jais kovotų. Vadinasi, aš turiu ypač saugotis, kad tų bakterijų, virusų į mano organizmą patektų kuo mažiau. Dabar, po širdies operacijos, stengiuosi labai gerai nuplauti vaisius ir daržoves. Žalios mėsos, žalios žuvies nevalgau. Stengiuosi maitintis kuo natūraliau, rinktis ūkininkų užaugintas daržoves, mėsą, kiaušinius. Dažniausiai maistą gaminu pati. Žinoma, būna, kad ir restorane pavalgau. Tada renkuosi blankesnio skonio patiekalus. Paprastai pasakau, kad kepsnį gerai iškeptų ar nebertų druskos“, – pasakoja jos visiškai atsisakiusi Aistė.

Tai padarė sužinojusi, kad druska sulaiko organizme skysčius. Tada širdies nepakankamumo simptomai dar labiau išryškėja – širdžiai tampa sunkiau dirbti. „Jautiesi apsunkęs, sunkiau kvėpuoti, gali net prasidėti dusulys“, – simptomus prisimena ŠNSA prezidentė.

Dabar daug sveikesnė

„Yra toks posakis: kai pats stengiesi, ir Dievas padeda. Aš tikrai stengiausi išgyventi ir būti kuo stipresnė, sveikesnė. Paskui pats gyvenimas ar Dievas viską sudėlioja tam tikra vaga. Atsirado donoras. Operacija. Organizmas neatmetė donoro širdies. Aš gyvenu ir esu daug sveikesnė nei iki operacijos. Džiaugiuosi gyvenimu, kiekvieną dieną mintyse už jį padėkoju ir savo širdies donorui, ir jo šeimai“, – savo poziciją atskleidžia pašnekovė.

Rugsėjo 29 d., minint Pasaulinę širdies dieną, A.Štaraitės vadovaujama ŠNSA ruošiasi išleisti ir išplatinti dokumentą. Juo siekiama atkreipti dėmesį į tai, ką, gerindamas širdies sveikatą, gali padaryti pats žmogus, prisiimdamas atsakomybę už savo būklę ir siekdamas bendradarbiauti su sveikatos priežiūros sistema, tam kad Lietuvoje sumažėtų hospitalizacijų ir mirčių dėl širdies nepakankamumo.

„Apie tai, ar gyvename taip, kaip turėtume, susimąstome tik tada, kai atsiduriame prie mirties slenksčio. To patirti nelinkėčiau niekam. Linkiu keisti gyvenimo būdą, pradėti gyventi sveikiau. Pasinaudokite tai patyrusių žmonių patarimais. Sveikata – svarbiausias dalykas gyvenime. Verta ja pasirūpinti. Visiems ligoniams linkiu atrasti norą keisti savo gyvenimą ir apskritai norėti gyventi“, – sako Aistė.

Širdies nepakankamumo liga serga labai daug žmonių: Europoje skaičiuojama per 15 mln., Lietuvoje – ne mažiau kaip 130 tūkst. Dažnai sakoma, kad tai visų ekonomiškai išsivysčiusių šalių problema. Širdies nepakankamumas yra kitų širdies ir kraujagyslių ligų – miokardo infarkto, negydomos arterinės hipertenzijos, širdies ritmo sutrikimo ir kitų, priskiriamų kardiologinių ligų klasei, – padarinys.

Gydytojų teiginys, kad širdies nepakankamumas yra mirtina liga, žmonėms, kuriems ji diagnozuota, sukelia neramių minčių. Apie tai, ką turėtų labai tiksliai žinoti širdies nepakankamumo ligoniai, kaip gyventi sergant šia liga, „Kauno diena“ kalbina Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupės vadovę, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorę Dianą Žaliaduonytę.

– Kada žmonės susirūpina širdies sveikata?

– Žmonės per mažai dėmesio kreipia į širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją. Taip jau yra, kad kol žmogus sveikas, jis nevertina sveikatos. Rūpintis pradedama tada, kai kažkas atsitinka. Žmonės širdies ir kraujagyslių ligomis, kurių padarinys vėliau būna širdies nepakankamumas, nesuserga staiga. Kai jau serga širdies liga, neretai gydomas neadekvačiai, užsiima savigyda, pats nusprendžia, kada jam nutraukti vartoti vaistus, neklauso gydytojų nurodymų.

Tačiau negalima sakyti, kad visada kaltas tik pacientas. Būna visaip – gal žmogus ne visada gauna tinkamą pagalbą. Blogas paslaugų prieinamumas (tai matėme per pandemiją) – eilės pas specialistus ar kliūtys užsiregistruoti – priežastys, dėl kurių ligonis lieka be tinkamo gydymo.

Dar egzistuoja mitas – priprasime prie vaistų ir jie nebepadės. Tai netinka kalbant apie kardiologinius vaistus.

– Širdies nepakankamumo ligoniai ne visada gydomi tinkamai?

– Dar ir šiandien pacientui, kai liga pažengusi, kai jau aiški širdies nepakankamumo diagnozė, ne visada skiriamas 100 proc. tinkamas gydymas. Mes daug dėmesio skiriame supažindinti gydytojus, slaugytojus, rezidentus, studentus su šiandieniu moderniu širdies nepakankamumo gydymu. Informuojame, kad yra net keletas vaistų grupių, kurios privalo būti skirtos širdies nepakankamumo ligoniui, jei norime suvaldyti ligą. Jie veikia skirtingas širdies nepakankamumo vystymosi grandis. Yra naujų vaistų grupių, kurie turėtų atsirasti pacientų gydymo schemoje tam, kad prailgintume gyvenimą ir pagerintume gyvenimo kokybę. Pabrėžiame, kad būtina nuolatinė tokio ligonio priežiūra, kad reikia pakeisti požiūrį į šią ligą ir išmokti su ja gyventi. Tai ne taip paprasta, kad paskyrei vaistus ir gali pamiršti pacientą. Ši liga reikalauja ligonį apžiūrėti kas pusę metų, pakoreguoti gydymą, titruoti dozes, peržiūrėti, ar nėra vaistų šalutinių efektų, galbūt laikas siųsti intervenciniais būdais gydyti širdies nepakankamumą, ruošti širdies transplantacijai. Reikia žinoti ir tai, kad kai kuriuos vaistus ligonis gali ir pats pasikoreguoti, jeigu mes išmokome jį tai daryti.

Pastaba: anot profesorės D.Žaliaduonytės, žmonės per mažai dėmesio skiria širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai. Vilmanto Raupelio nuotr.

– Pacientui reikia išmokti gyventi su šia liga. Tačiau kaip išmokti?

– Lietuvoje ilgai nebuvo žinių, kaip išmokyti ligonį gyventi sergant širdies nepakankamumu. Esame perėmę skandinavų širdies nepakankamumo priežiūros patirtis. Tai šiandien įgyvendinama, bet dar ne visoje Lietuvoje prieinama.

Lietuvoje yra širdies nepakankamumo kabinetų, į kuriuos pacientai gali patekti po stacionarinio gydymo dėl paūmėjusio širdies nepakankamumo. Tuose kabinetuose jie ir yra mokomi, kaip gyventi sergant širdies nepakankamumu. Pokalbio taip pat kviečiami ir ligonio artimieji. Aiškinama viskas: ir ką valgyti, ir kaip vartoti vaistus, kada laikas pas gydytoją, kada pakanka gydytojui paskambinti, kada ligonis pats gali susireguliuoti vaistus, išaiškinama, kokia tai liga.

Jungtinėse Amerikos Valstijose yra širdies nepakankamumo klinikų, kuriose apmokytas slaugytojas suteikia informaciją. Lietuvoje tokių klinikų nėra. Šiandien už širdies nepakankamumą turinčių pacientų mokymą atsakingi širdies nepakankamumo kabinetuose dirbantys gydytojai ir slaugytojai, šeimos gydytojai, kardiologai.

Kai kurie gydytojai spėja suteikti ligoniui visą reikalingą informaciją, kai kurie nespėja. Vis dėlto manau, kad tai turėtų būti ne gydytojo darbas, o labiau slaugytojo.

– Užsiminėte apie širdies nepakankamumo kabinetus Lietuvoje. Kiek tokių kabinetų yra Kaune?

– Lietuvoje teikiamos gydytojo kardiologo ir slaugytojo konsultacijos, į kurias įeina paciento mokymas sergant širdies nepakankamumu (taip oficialiai vadinasi specializuota programa). Kaune veikia du tokie kabinetai. Vienas – Kauno klinikų Kardiologijos klinikos konsultacijų ir diagnostikos centre, kitas – Kauno ligoninės Šančių padalinyje, Konsultacijų poliklinikoje.

– Ar žmonės žino apie tokius specializuotus kabinetus?

– Man atrodo, kad žinomumas nepakankamas, nors ir stengiamės apie tai informuoti. Kadangi pati dirbu tame kabinete ir Klinikose, ir Kauno ligoninėje, laukiame pacientų, nes priimti jų galėtume ir daugiau. Čia dirba puikiai parengtos komandos. Tai gydytojai ir slaugytojai, kurie, prieš teikdami šią paslaugą, specialiai apmokomi. Ir Klinikose, ir Kauno ligoninėje yra kelios komandos, galinčios dirbti šį darbą, suteikti informaciją.

Mes, gydytojai, stengiamės, kad stacionaro skyriuose gulintys pacientai jau ten sužinotų apie šią paslaugą, kviečiame gydytojus pasakyti ligoniams apie teikiamą specializuotą širdies nepakankamumo paslaugą. Tačiau net jei atsitinka taip, kad paciento nenusiunčia į tokį kabinetą gydytojas, kuris jį gydė stacionare, dabar (pagal galiojantį sveikatos apsaugos ministro įsakymą) tai gali padaryti ir šeimos gydytojas, ir vidaus ligų gydytojas, jei ligonis po stacionaraus gydymo sugrįžo pas jį. Šeimos gydytojas, žvelgdamas į epikrizę, mato, kad žmogus gulėjo ligoninėje dėl širdies nepakankamumo. Jis taip pat turi teisę nusiųsti pacientą į širdies nepakankamumo kabinetą.

Šiandien gerdami vaistus ilginame savo ateities metus. Reikia laiko ir būti kantriems siekiant vaistų efekto.

– Ko pacientui tikėtis širdies nepakankamumo kabinete?

– Yra sudaryta tam tikra programa, įtvirtinta Sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Kiekvienam pacientui, turinčiam siuntimą į šį kabinetą, priklauso keturios konsultacijos. Jos gali būti išdėstytos metams, kas dvi savaites ar kas mėnesį. Gydytojas sprendžia, kaip paskirstyti tas konsultacijas. Norime, kad ligonis po stacionaraus gydymo į mūsų kabinetą patektų bent jau po poros savaičių. Vienas iš šio kabineto tikslų – pritaikyti vaistus, ypač jų dozes. Išvykdamas po stacionaraus gydymo, pacientas dar negauna optimalių vaistų dozių, todėl labai svarbu gydymo tąsa ir korekcija kuo anksčiau po stacionaraus gydymo.

Minėtų keturių susitikimų metu ligonis patenka pas gydytoją, tačiau svarbiausias vaidmuo tenka slaugytojui. Slaugytojas dvi akademines valandas praleidžia su pacientu – suteikia žinių apie ligą, jos eigą, prognozę, vaistus, kuriuos jis turės gerti, apie tai, kaip vaistai veikia, kada pamažinti dozes, kada padidinti, kaip ligonis gali leisti laisvalaikį, kaip vartoti skysčius, ką tinka valgyti ir ko nevalgyti.

Kiekvieno apsilankymo metu atliekami kraujo tyrimai, gydytojas gali vertinti paciento būklę – gerėja ji ar blogėja. Dažniausiai širdies nepakankamumo ligonių, besilankančių tokiuose kabinetuose, būklė gerėja ir mes dėl to labai džiaugiamės. Mokslinių tyrimų rezultatai rodo: jei pacientui teikiamos specializuotos širdies nepakankamumo paslaugos, gerėja ligos prognozė, mažėja pakartotinių hospitalizacijų. Tai ir yra pagrindiniai gydymo tikslai.

– Į diagnozę – širdies nepakankamumą, ypač jei savijauta dar nėra labai bloga, neretai pažiūrima pro pirštus. Tačiau skelbiama, kad, diagnozavus šią ligą, gyvenimo trukmė tesiekia penkerius metus.

Kai žmogui diagnozuota tokia liga, tikėtina, kad gydymas jam jau  paskirtas. Tačiau atlikti klinikiniai tyrimai rodo: gana sunku užtikrinti, kad pacientas vartotų jam skirtus vaistus. Tai nėra tik Lietuvos problema, taip yra ir kitose Europos šalyse. Yra daug priežasčių, kodėl ligonis nesigydo maksimaliai – vienas pamiršta, kitam gydytojas nepaskiria visko, kas priklauso, ir pan.

Iš anksčiau yra atėjusi manipuliacija širdies nepakankamumu kaip diagnoze. Gal dėl diagnostikos trūkumo, gal dėl požiūrio: ai, tau čia skauda krūtinę, tai greičiausiai bus koks nors širdies nepakankamumas. Šiandien bandome keisti šią tradiciją – aiškiname, kad tai yra liga, kuri turi etiologinių priežasčių. Be to, yra diagnostika, kuri gana paprasta, liga nustatoma remiantis echokardiografija ir kraujo tyrimais (tiriami natriureziniai peptidai). Kai jau tikrai nustatytas širdies nepakankamumas, tai prognozės požiūriu yra labai nepalanki liga. Mūsų, medikų, tikslas yra keisti pacientų mąstymo koncepciją, t.y. juos įtikinti: jei jau patvirtintas širdies nepakankamumas, labai svarbu gydytis, nes kitaip prognozė – labai bloga.

– Tačiau, nepaisant grėsmingos prognozės, dalis pacientų, pagerėjus būklei, nutaria, kad jie sveiki ir ignoruoja skirtą gydymą.

– Negaliu jų smerkti, nes taip elgtis, kai savijauta pagerėja, labai žmogiška. Tačiau labai kviesčiau žmones vartoti jiems skirtus vaistus. Pagerėjusi sveikata yra vaistų efektas. Jeigu pacientas nutraukia vartoti vaistus, tai dar kažkiek laiko jo sveikata išlieka nebloga, tačiau ilgainiui būklė vėl pablogėja, o tada viską reikia pradėti nuo pradžių.

Tačiau svarbiausias dalykas, kurio mūsų pacientai gal ne visada supranta, – vaistų efektas nėra trumpalaikis. Širdies nepakankamumui skirti vaistai veikia plačiai, daug lemia įvairūs neurohormonai, kuriuos ne taip greitai sureguliuoja vaistai, – gali užtrukti mėnesį, o gali ir šešis mėnesius, ir, aišku, tų vaistų poveikis tęsiasi ilgėliau. Efektas toks, kad šiandien gerdami vaistus ilginame savo ateities metus. Reikia laiko ir  būti kantriems siekiant vaistų efekto. Pradėdami gydymą skiriame mažesnes dozes, kad prisitaikytų organizmas, kraujospūdis, širdies susitraukimo dažnis, kad persitvarkytų neurohormonai; ilgainiui dozes didiname siekdami geriausio efekto.

Dar egzistuoja mitas – priprasime prie vaistų ir jie nebepadės. Tai netinka kalbant apie kardiologinius vaistus. Pagrindinės vaistų grupės – širdies remodeliavimąsi veikiantys, širdies susitraukimo dažnį ir kraujospūdį veikiantys, šlapimą skatinantys vaistai.

– Vis dėlto paslaugų prieinamumas išlieka problema. Štai pavyzdys: pacientas tris mėnesius laukė vizito pas kardiologą vienoje Kauno poliklinikoje. Likus kelioms dienoms iki paskirto vizito, jam pranešė, kad vizitas atšauktas ir rekomendavo registruotis iš naujo. Vėl trys mėnesiai laukimo.

– Aš taip pat kartais girdžiu tokių istorijų ir dėl to labai liūdna. Tik galiu užtikrinti, kad visos gydymo įstaigos stengiasi priimti ligonius kuo greičiau, o kartais nutinka visaip, gydytojai irgi suserga. Šiandien yra galimybių pas kardiologą patekti ne vienoje poliklinikoje, yra poliklinikų padalinių, yra ligoninių poliklinikų, privačių centrų. Laikas, per kurį ligonis patenka pas gydytoją, yra labai svarbus, o vieta, kur pas jį pateks, ne tiek svarbi. Kiekvienas kardiologas žino šiuolaikinius širdies nepakankamumo gydymo standartus ir ras galimybių nusiųsti ligonį  gauti reikalingų paslaugų pagal jo poreikį.

„Ketvirtadienį didžiuosiuose Lietuvos miestuose organizavome pacientų, medicinos darbuotojų, visuomenės narių žygį „Iš širdies į širdį“. Jo metu ne tik pabrėžėme fizinio aktyvumo svarbą, rodėme palaikymą didelei sergančiųjų bendruomenei, tačiau tuo pačiu ir sveikiems save laikantiems žmonėms norėjome parodyti, kad širdies nepakankamumu serga įvairaus amžiaus, fizinio sudėjimo ir aktyvumo žmonės. Ne vienas nuoširdžiai nustebo man priėjus su oranžiniu balionu ir pakvietus prisijungti – jie negalėjo patikėti, kad aš, sveikai atrodanti jauna moteris sirgau širdies nepakankamumu ir mano krūtinėje jau metus plaka donoro širdis“, – įspūdžiais dalijosi Širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacijos vadovė Aistė Štaraitė.

Tarp lūkesčių ir atsakomybių

30-ies sužinojusi, kad jos širdis veikia nepakankamai, ir praėjusiais metais antrą galimybę gyventi – donoro širdį – gavusi moteris šiandien aktyviai šviečia visuomenę apie šią ligą, jos simptomus ir tai, ką kiekvienas pacientas gali padaryti, kad padidintų savo šansus ilgai ir kokybiškai gyventi. Pirmas žingsnis, jos teigimu, yra įsiklausyti į savo kūną ir išgirsti jos siunčiamus signalus. Antras – reguliariai lankytis pas šeimos gydytoją, atvirai dalintis sveikatos negandomis ir laikytis gydytojo nurodymų. Vėliau, jau išgirdus diagnozę, šį duetą papildo didelis specialistų ratas – nuo gydytojų dietologų, kardiologų, širdies nepakankamumo slaugytojų, gretutinių ligų gydytojų iki psichologų, chirurgų, kineziterapeutų ir dar daugiau.

Jie negalėjo patikėti, kad aš, sveikai atrodanti jauna moteris sirgau širdies nepakankamumu ir mano krūtinėje jau metus plaka donoro širdis.

„Greitu metu Širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacija bendradarbiaudama su Tarptautiniu širdies aljansu išleis Paciento lūkesčių ir atsakomybių gaires – praktinį dokumentą, primenantį, kad pacientas ne tik turi teisę į profesionalų komandą ir naujausią gydymą, tačiau ir daug atsakomybių – vartoti jam paskirtus vaistus, reguliariai tikrinti sveikatą, komunikuoti su savo gydytoju, koreguoti gyvenseną – mitybą ir fizinį aktyvumą, saugoti emocinę sveikatą. Labai svarbu suvokti, kad sergant ŠN, nėra vienos tabletės, kuri išsprendžia visas bėdas, todėl susirgus reikia pasiryžti sunkiai dirbti – tik tada galima tikėtis tikrai kokybiško ir ilgo gyvenimo. Savo pavyzdžiu noriu parodyti, kad pacientui įgyvendinant savo atsakomybes, liga nebevaldo mano gyvenimo“, – pabrėžė A. Štaraitė.

Lietuvoje – pažangiausias ŠN gydymas

Nuo ligos pradžios Aistę už rankos vedusi Santaros klinikų gydytoja kardiologė dr. Vytė Maneikienė pripažįsta turėjusi ne vieną jauną, sveikai atrodantį pacientą, kurio širdis neveikė tinkamai.

„Aistės atvejis nėra tipinis, bet tokių pacientų yra tikrai nemažai. Labai apmaudu, kai amžius suklaidina ir tada pas kardiologus jau pasibeldžia pacientai su tikrai „užleista“ liga, kuri jau būna palikusi pėdsakus. Todėl labiausiai raginame atkreipti dėmesį į dusulį, neįprastą nuovargį, įprastinės fizinio krūvio tolerancijos sumažėjimą (jei žmogus visą dieną dirba kompiuteriu ir pavaikšto tik kelis šimtus metrų, jis ilgai gali nė nepastebėti savijautos suprastėjimo. Greičiausiai pojūčius pastebi aktyvūs, sportuojantys, fizinį darbą dirbantys žmonės). Vėliau jau seka kardiogramos užrašymas, krūtinės ląstos rentgenograma, kurioje irgi galima pamatyti širdies kontūro, širdies šešėlio pasikeitimus, kas leistų įtarti ne plaučių, o būtent širdies bėdas. Mat jauniems žmonėms dažniausiai nustatoma plaučių liga – dusulys paaiškinamas bronchitu ar pan. Tad, jei šie simptomai ir tyrimai sukelia abejonių, pacientas jau siunčiamas echoskopijai. Tiksliausias tyrimas yra širdies echokardioskopija“, – vardijo dr. V. Maneikienė.

Gydytoja pasakojo, kad jauno ir garbaus amžiaus paciento „kelionė“ iki širdies nepakankamumo diagnozės būna skirtinga.

„Vyresniam pacientui reikšmės turi jo gyvensena ir rizikos faktoriai, priklausantys nuo paties žmogaus – nutukimas, sėslus gyvenimo būdas, netvarkinga mityba. Visa tai sumuojasi ir galiausiai išsilieja į kažkokią ligą – prasideda padidinto kraujospūdžio liga, nekontroliuojamu cholesteroliu, tada įvyksta infarktas ir kaip išdava atsiranda komplikacija – širdies nepakankamumas. Jauniems žmonėms dažniau būna atsitiktinumas – netinkamu laiku netinkamoje vietoje, pavyzdžiui, persirgus virusine liga, nusilpus organizmo imunitetui ar turint genetinį polinkį, pažeidžiamas širdies raumuo. Jauname amžiuje ryškus, įrodytas rizikos faktorius, priklausantis nuo žmogaus, yra toksinių medžiagų vartojimas – alkoholis ir narkotikai. Nutraukus šių medžiagų vartojimą dažnai būna sėkmingas grįžimas į sveikos širdies būvį. Jei pradedama vartoti iš naujo ar tęsiamas šių medžiagų vartojimas, išeitys dažniausiai būna mirtinos“, – kalbėjo Santaros klinikų specialistė.

Lietuvoje ŠN diagnozuotas apie 130 tūkst. gyventojų, tačiau yra ir kuo pasidžiaugti – pacientams prieinamas moderniausias šios ligos gydymas.

„Pacientams pasiekiami visų grupių vaistai, kurie vos pasirodo ir yra patvirtinami, beveik viskas iki šiol yra ir kompensuojama (sunkiems ligoniams pasiekiama nemokamai). Taip pat prieinami visi nemedikamentiniai širdies nepakankamumo gydymo metodai (implantuojami elektrofiziologiniai prietaisai, palaikomosios kraujotakos prietaisai, dirbtinė širdis) – ko įrodymas ir yra puiki Aistės būsena dabar. Viskas, kas naudojama pažangiausiose pasaulio ligoninėse, yra prieinama Lietuvoje“, – džiaugėsi dr. V. Maneikienė.

Kreipiasi pavėluotai

Klaipėdos universitete gausiai susirinkusiems renginio dalyviams Jūrininkų ligoninės kardiologai priminė, koks klastingas gali būti širdies nepakankamumas. „Pradžioje nebylus, o kai pasireiškia simptomai – padėti pacientui tampa sudėtingiau. Per penkerius metus kas antras, išgirdęs šią diagnozę, miršta“, – sakė viena iš renginio ini-ciatorių, Klaipėdos jūrininkų ligoninės Širdies aritmijų skyriaus vedėja, gydytoja kardiologė Roma Kavaliauskienė.

Širdies nepakankamumas pasireiškia, kai dėl nusilpusios raumens funkcijos širdis nebespėja aprūpinti or-ganizmo reikiamu deguonies ir kraujo kiekiu.

Lietuvoje širdies nepakankamumu serga 120 tūkst. gyventojų. Jiems reikia specialių žinių ir pagalbos, todėl planuojama, kad šalyje veiks apie 30 širdies nepakankamumo kabinetų, kur pacientai galės gauti daugiau žinių apie pačią ligą, išmokti sau padėti, pasirinkti reikiamą vaistų dozę ir sužinoti, kada būtina kreiptis į medikus.

„Dveji pandemijos metai gerokai komplikavo situaciją dėl širdies nepakankamo gydymo. Skaičiuojama, kad per šiuos dvejus metus vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje sutrumpėjo 17 mėnesių: nuo 75,6 iki 75,1 m. Net 16 proc. daugiau negu 2019 m. pacientų mirė nuo infarkto. Daugiau nei 26 proc. pacientų nesikreipė pagalbos laiku, baimindamiesi koronaviruso, tad dabar į ligoninę dažnai patenka daug užleistų atvejų, kai jau būna sunku padėti pacientui“, –apgailestavo R.Kavaliauskienė.

Sulaukė individualių rekomendacijų

Klaipėdos jūrininkų ligoninėje jau veikia Širdies nepakankamumo kabinetas. Jo veikloje dalyvaujantys kardi-ologai Eglė Drebickaitė, Gintarė Martinkutė ir Paulius Orda auditoriją plačiau supažindino su liga, jos požymiais ir simptomais, atsakė į rūpimus klausimus ir pakvietė išbandyti savo galimybes žygyje miško taku.

Po paskaitos gausus klaipėdiečių būrys kartu su medikais mišku patraukė Klaipėdos jūrininkų ligoninės link. Tarp žygeivių buvo ir sergančiųjų pažengusiu širdies nepakankamumu, ir besidominčių šia problema. Visi jie sėkmingai įveikė kelių kilometrų atstumą.

Visą žygį klaipėdiečius lydėjo medikų komanda – gydytojai, slaugytojos, kineziterapeutės – kurie keliuose tarpiniuose sustojimuose vertino žygiuojančiųjų sveikatą: matavo kraujospūdį, vertino fizinę būklę.

Nauda: Širdies nepakankamumo savaitės renginyje dalyvavę klaipėdiečiai sulaukė naudingų žinių ir realių rekomendacijų iš Klaipėdos jūrininkų ligoninės kardiologų E.Drebickaitės, R.Kavaliauskienės, P.Ordos ir E.Martinkutės. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Išbandė pirmą kartą

Žygio metu pirmą kartą Lietuvoje atliktas specialus 6 minučių ėjimo testas su nešiojamu spiroergometru – buvo vertinama funkcinė širdies ir plaučių būklė.

Kaip pasakojo Klaipėdos jūrininkų ligoninės kardiologas P.Orda, iš panorusiųjų pasitikrinti širdies būklę vienam žygeiviui tyrimas parodė sutrikusią plaučių ventiliaciją, tad jam buvo rekomenduota atlikti išsamesnį sveikatos tyrimą.

Ligoninėje iki šiol buvo naudojamas stacionarus spiroergometras, skirtas sergantiems sunkiu širdies nepakankamumu, siekiant išsiaiškinti, ar pacientą jau reikėtų įtraukti į laukiančiųjų širdies transplantac-ijos sąrašą.

„Trečiojo amžiaus universiteto studentams ir prie jų prisijungusiems klaipėdiečiams patiko toks sveikatinimo žygis ir jie pageidautų, kad tokie renginiai būtų kuo dažnesni. Tai buvo puiki proga gauti specialistų konsultacijas ir rekomendacijas tiesiog čia ir dabar, vertinant sveikatos būklę kasdienėje veikloje. Žmonėms labai svarbu suprasti, kad sveikata reikia rū-pintis ir domėtis ne tik gydytojo kabinete, kad daug kas priklauso nuo jų pačių gyvenimo būdo ir pastangų“, – sakė Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanas prof. dr. Saulius Raugelė.

Kaip išvengti širdies nepakankamumo, kaip anksti jį atpažinti, kaip gyventi susirgus – Klaipėdos universiteto auditorijoje „Studlende“ pasakos Klaipėdos jūrininkų ligoninės gydytojai kardiologai.

Viena iš renginio iniciatorių, Jūrininkų ligoninės Širdies aritmijų skyriaus vedėja, gydytoja kardiologė Roma Kavaliauskienė pabrėžė, kad širdies nepakankamumas gresia 1 iš 5 žmonių, peržengusių keturiasdešimtmetį, tad svarbu žinoti, kokia tai liga.

Tai liga, kai dėl nusilpusios raumenų funkcijos širdis nebespėja aprūpinti organizmo reikiamu deguonies ir kraujo kiekiu. Dusulys, kulkšnių tinimas, oro trūkumas, nuovargis – pradžioje judant, o vėliau ir esant ramybės būklėje. Pasaulyje širdies nepakankamumas įgauna pandemijos mastą: serga apie 26 mln. žmonių. Lietuvoje sergančiųjų skaičius siekia apie 130 tūkstančių žmonių. Medikų skaičiavimais, širdies nepakankamumu sergantiems žmonėms gydyti Lietuvoje per metus reikia apie 42 mln. eurų, o kas antras pacientas miršta per penkerius metus nuo širdies nepakankamumo diagnozės nustatymo.

Po paskaitos rengiamas žygis mišku iki Klaipėdos jūrininkų ligoninės. Keliose sustojimo vietose žygio dalyviams bus matuojamas kraujospūdis, nešiojamu spiroergometru žygio dalyviams bus tiriama funkcinė plaučių ir širdies būklė. Tai vienas tiksliausių būdų įvertinti, koks fizinis krūvis pacientui jau yra per didelis, kokia yra dusulio kilmė, ar reikia tolesnių invazinių tyrimų.

Viso žygio metu dalyvius lydės medikai. Pasiekusiųjų finišą lauks atminimo dovanėlės ir žygio dalyvių pažymėjimai.

Renginio data: gegužės 10 d., antradienis,

Starto laikas ir vieta: 13 val. KU auditorija (Studlendas, Herkaus Manto g.92)

Finišo laikas ir vieta: 16 val. Klaipėdos jūrininkų ligoninės kiemelis ( Liepojos g. 45)

Renginį organizuoja: Klaipėdos jūrininkų ligoninė, Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetas, Lietuvos širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacija.

15 mln. sergančiųjų ŠN – europiečiai. Lietuvoje 2020 m. užregistruota daugiau nei 132 tūkst. sergančiųjų ŠN. Net 47 iš 1000 Lietuvos gyventojų patiria kasdienę veiklą ir gyvenimo kokybę sutrikdančius ŠN simptomus.

Kaip išvengti ŠN, kaip atpažinti jo simptomus ir ką daryti jiems atsiradus, pataria LSMU ligoninės Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Širdies nepakankamumo ir ydų skyriaus vadovė profesorė Gintarė Šakalytė.

„Apie būdus, kaip išvengti tiek širdies ir kraujagyslių ligų, tiek ŠN, augantis žmogus turėtų girdėti nuo vaikystės, taip pat jaunystėje, – visais amžiaus tarpsniais, kol jie dar neserga minėtomis ligomis, neturi ŠN“, – sako gydytoja kardiologė.

– Kodėl susergama ŠN?

– ŠN neserga pacientai, kurių širdis yra sveika. Tai yra kitų širdies ligų pasekmė, nors labai retai ŠN gali sukelti ir ne širdies patologija.

Viena iš dažniausių ŠN priežasčių yra negydoma arba blogai gydoma arterinė hipertenzija. Visi suprantame, kad arterinės hipertenzijos gydymas trunka visą gyvenimą, o kraujospūdis turi būti ne tik sumažintas, bet pasiektos tikslinės vertės. Gydant vaistais ir taikant nemedikamentines priemones daugumas pacientų kraujospūdis turi būti 120-130 ir 70-80 mmHg, tačiau realybė, deja, yra kitokia – daugiau nei 60 proc. sergančiųjų arterine hipertenzija tikslinis kraujospūdis nėra pasiekiamas.

Kita labai dažna ŠN priežastimi yra išeminė (arba koronarinė) širdies liga. Buvęs miokardo infarktas (ypač jeigu pacientas kreipėsi per vėlai ir pirmosiomis miokardo infarkto valandomis nebuvo atverta užsikišusi kraujagyslė) taip pat yra ŠN priežastimi. Nuraminsiu - net ir persirgus miokardo infarktu, bet nuolat vartojant gydytojo paskirtą gydymą, galima nutolinti ŠN išsivystymą. Labai svarbu lankytis pas šeimos gydytoją ir gydytoją kardiologą, aptarti tolimesnius veiksmus - laikytis mitybos ir fizinio aktyvumo nuorodų nei gydymo vaistais rekomendacijų.

Pasikartojantys, ilgai trunkantys ritmo sutrikimai, ypač jeigu širdies susitraukimų dažnis (pulsas) yra per didelis taip pat lemia ŠN. Patarimas– stebėti savijautą, lankytis pas šeimos gydytoją, o jis tikrai nukreips konsultacijai pas reikiamą specialistą. Širdies raumens uždegimas (ūmus ir buvęs anksčiau), vožtuvų ar širdies raumens ligos taip pat gali būti ŠN priežastimi.

ŠN gali vystytis ir nesergant širdies ligomis, jeigu asmuo vartoja toksines medžiagas (alkoholį, kokainą, amfetaminą ar anabolinius steroidus), yra negydoma anemija, skydliaukės funkcijos sutrikimai ir kt.

– Kuo pasireiškia ŠN?

– Būdingiausi ŠN simptomai yra dusulys nedidelio fizinio krūvio metu arba ramybėje, naktinis dusulys, sausas kosulys, sumažėjęs fizinis pajėgumas, bendras silpnumas, nuovargis, juntamas skysčių susilaikymas organizme (svorio didėjimas, kojų tinimas, pilvo apimties didėjimas), dažnas arba neritmiškas širdies plakimas. Simptomų ir požymių yra gana daug, tačiau dusulys, bendro silpnumo pojūtis ir tinstančios kojos yra dažniausiai pasireiškiantys nusiskundimai, dėl kurių pacientai kreipiasi į gydytoją.

ŠN diagnozuojamas išklausius paciento skundus, įvertinus jo ankstesnes ligas ir kraujo tyrimo rezultatus, atliekama širdies echoskopija, kurioje matomi širdies ligoms būdingi pakitimai, vožtuvų būklė, širdies gebėjimas prisipildyti krauju bei jį išstumti.

Labai pažengus ŠN, gali blogėti tiek kepenų, tiek inkstų funkcija. Dėl ŠN gali atsirasti viso organizmo pažaida. Tolimesnių stadijų ŠN verčia bendradarbiauti įvairių sričių specialistus.

– Teigiama, kad pandemija paveikė širdies sveikatą. Kokią įtaką tai turėjo ŠN ligoniams?

– Pandemija tebėra terra incognita (lot. – nežinoma žemė), apie kurią sužinome ir sužinosime vis daugiau. Jungtinėse Amerikos valstijose tyrimais nustatyta, kad pandemijos metu kraujospūdžio vidurkis padidėjo 2–4 mmHg. Dėl ko tai galėjo atsitikti? Galbūt tai lėmė tai lėmė nuolatinė įtampa, stresas. Na, ir, žinoma, nuotolinė paciento konsultacija ne visada visavertė. Per nuotolinę konsultaciją gydytojas remiasi tuo, ką pasakoja pacientas, o galimybės atlikti tyrimus nėra. Tačiau net ir kraujospūdį pacientas namuose gali pasimatuoti netiksliai, naudodamas netinkamą manžetę, prieš tai ramiai nepasėdėjęs. Ir tada gydytojas sprendimą gali priimti remdamasis klaidingais duomenimis. Taigi, pandemijos nulemtas nuotolinių konsultacijų gausėjimas blogino lėtinių širdies ligų gydymą. Iš kitos pusės, nuotolinės konsultacijos metu galime pratęsti vaisto skyrimą, tačiau tam reikia labai gerai žinoti to paciento būklę, jo ligą ir, žinoma, žmogus pats privalo domėtis savimi ir stebėti simptomus.

Be to, COVID-19, kaip ir kitos virusinės infekcijos, gali turėti įtakos širdies raumens pažaidai. Vadinamieji širdies raumens uždegimai, arba miokarditai, dažniau nustatomi jauniems pacientams, yra viena priežasčių, dėl ko susergama ŠN. Tai tam tikru procentu padidino ŠN dažnį. Jeigu žmogus, tarkime, izoliavosi namuose, neatkreipė dėmesio į pirminius miokardito simptomus, jį galime pamatyti jau persirgusį miokarditu, jaučiantį ŠN simptomų ir požymių.

Profesorė Gintarė Šakalytė. J. Kalinsko / BNS nuotr.

– Kaip gydomas ŠN? Ar apskritai ši liga gali būti išgydoma?

– Galbūt galima išgydyti slogą, anginą, infekcines ligas. Tačiau širdies ir kraujagyslių ligos, deja, yra lėtinės, o ne infekcinės. Jų gydymas trunka visą gyvenimą. Nuolat vartoti vaistus – būtina sąlyga gydyti širdies ligas, o ŠN reikalauja kelių dalykų. Viena – tai paciento savistebėsena. Kaip keičiasi simptomai, kokį atstumą ligonis nueina nedūsdamas, kaip kinta jo svoris, kaip keičiasi kraujospūdis, širdies susitraukimų dažnis ar pulsas. Pacientas turi reguliariai vartoti vaistus ir žiūrėti, ką valgo. Jeigu žmogus, sergantis ŠN, valgo labai sūriai, natūralu, kad ima kauptis skysčiai, didėja dusulys, tinsta kojos ir prireikia skubios gydytojo konsultacijos, kartais – ir gydymo stacionare. Turėjau pacientę, kurios būklė netikėtai pablogėjo. Iš pradžių nesupratau priežasties, kol nepamačiau ant jos stalo šviežiai raugintų agurkų stiklainio. O juk raugintuose agurkuose tiek daug druskos...

Taigi, ŠN gydomas visą gyvenimą, be to, reikalinga paciento rodiklių stebėsena, prisižiūrėti to, ką valgo, kaip elgiasi – žmogus turi būti kažkiek fiziškai aktyvus, vengti tam tikrų produktų, vartoti vaistus.

ŠN gydymas vaistais dabar yra puikiai ištirtas. Yra aiškios rekomendacijos. Pernai jos pasikeitė – nustatytos naujos papildomos vaistų klasės. Tai ne tik mažina pacientų, pasiekiančių ligoninių stacionarą, skaičių, dažnumą, bet ir gerina prognozę, ilgina išgyvenamumą. Taigi, vaistų tikrai yra – tiek koreguoti skysčių apykaitą, tiek blokuoti aktyvius neurohormonus, kurie aktyvesni sergant ŠN, tiek koreguoti arterinį kraujospūdį, elektrolitų (kalio, magnio, natrio, kalcio ir pan.) apykaitą.

Mes, universiteto atstovai, tiek studentams, tiek kitiems gydytojams pristatome naujausias rekomendacijas, kaip gydyti pacientus, sergančius ŠN. Pacientai turėtų klausyti gydytojo rekomendacijų, vaistus vartoti taip, kaip rekomenduota, ir nekoreguoti gydymo. Nuotolinė konsultacija tikslinga, jeigu reikia pasitarti dėl tokio gydymo niuansų – kartais tai galima daryti ir telefonu. Tačiau kartais reikia vadinamosios kontaktinės konsultacijos – jeigu keičiame vaistus, koreguojame dozę ir pan. Sergant ŠN labai svarbi vaistų dozių korekcija, nustatyti optimalią vaisto dozę konkrečiam pacientui. Taigi, svarbu paskirti visus reikalingus vaistus ir tinkamą jų dozę konkrečiam ligoniui. Net ir labai panašiems ligoniams vaistų dozės gali būti skirtingos.

– Kokios priemonės pasitelkiamos, jei gydymo vaistais nebepakanka?

– Tokiu atveju gali būti implantuojami tam tikri specialūs prietaisai, kurie palengvina širdies darbą. Tai gali būti ir specialūs stimuliatoriai, kurie, tarkime, sureguliuoja širdies raumens susitraukimus ir juos padaro panašesnius į sveikos širdies. Tai gali būti pavaduojantys širdį prietaisai, kuriuos implantuoja kardiochirurgai. Turime pagalbinį kairįjį skilvelį, atliekantį dalį to darbo, kurio nebegali padaryti širdis, kai širdies raumens kaip siurblio funkcija yra per silpna. Kalbant apie gydymą ne medikamentais, o intervencija arba chirurginėmis priemonėmis, tai tiek ŠN gydyti, tiek iš dalies prevencijai būtina šalinti šią ligą sukeliančias priežastis. Tarkime, jei tai išemine širdies liga sergantys pacientai, o ją sukelia kraujagyslių susiaurėjimas, tai kraujagyslės išplėtimas įdedant stentą arba kardiochirurgams suformuojant nuosruvius ir aplenkiant kliūtį, kuri trikdo raumens kraujotaką, yra vienas būdų gydyti tokius ŠN ligonius. Lygiai taip pat ir vožtuvų korekcija. Koreguojamas vožtuvų nesandarumas, per kateterius implantuojami arba chirurginiu būdu implantuojami nauji mechaniniai vožtuvai pacientams, kurie serga vožtuvine širdies liga ir dėl to vystosi ŠN. Radikaliausias ŠN gydymas, kuris taip pat yra sėkmingas, – širdies transplantacija. Tiesa, tokių operacijų nebūna daug – jas skaičiuojame vienetais per metus, nors šiemet sausį–vasarį net keturiems pacientams Kauno klinikose buvo atliktos širdies transplantacijos operacijos. Tai taip pat sėkmingas ŠN gydymo būdas, kurį pritaikius pacientų gyvenimo kokybė pagerėja. Žinoma, padidėja vartojamų vaistų skaičius, nes prisideda organizmo imunitetą veikiantys vaistai, kad donoro širdis nebūtų atmesta.

Dusulys, bendro silpnumo pojūtis ir tinstančios kojos yra dažniausiai pasireiškiantys nusiskundimai, dėl kurių pacientai kreipiasi į gydytoją.

– Kokia yra ŠN ligonių gyvenimo kokybė? Ar dažnai jie dūsta net ir nuo mažiausio fizinio krūvio, ar daugelis pacientų tokio simptomo vis dėlto išvengia?

– Paciento savijauta priklauso nuo ligos sunkumo, tačiau mūsų su pacientu užduotis – maksimaliai pagerinti gyvenimo kokybę. Iš esmės ji gerinama vaistais. Jie skiriami siekiant sumažinti simptomus ir pagerinti paciento savijautą, t.y. pagerinti gyvenimo kokybę, taip pat ligos prognozę. T.y. kad jis rečiau patektų į ligoninę, ilgiau gyventų ir būtų mažiau komplikacijų. Pacientų gyvenimo kokybė, skiriant tinkamą klinikiniais tyrimais, t.y. mokslu pagrįstą gydymą, gerėja, ir gana greitai. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad tokiu atveju jau per pirmus mėnesius statistiškai reikšmingai pagerėja ligonių, sergančių ŠN, gyvenimo kokybė. Jei žmogus vartoja gydytojo paskirtus vaistus, stebi savo būklę, yra labai daug atvejų, kai tokie pacientai metų metais serga ŠN ir su gydytojo priežiūra gyvena gana kokybišką gyvenimą, jausdami minimalius simptomus.

Kauno klinikose ir kituose centruose pacientai, kurie dėl paūmėjusio lėtinio ŠN buvo stacionarizuoti, paskui dar metus laiko stebimi. Į Kardiologijos ambulatoriją jiems rekomenduojami keturi vizitai. Tokių vizitų metu ne tik gydytojas koreguoja gydymą, paskiria reikalingų vaistų, koreguoja dozes, bet ir slaugytoja moko ligonį, kaip elgtis, įvertina mitybos ypatybes, fizinio pajėgumo galimybes, aptaria visus jam rūpimus klausimus, t.y. moko pacientą gyventi sergant ŠN. Rezultatai – akivaizdūs. Visame pasaulyje kalbama ne tik apie gydymą vaistais, intervencijomis arba chirurgine pagalba, bet ir apie gyvensenos korekcijos būtinybę ir gyvensenos pokyčius, savistebėseną ir paciento mokymą. Tai labai svarbi sudedamoji ŠN gydymo dalis. Viso to mokoma ŠN kabinetuose. Ten dirba specialiai apmokyti gydytojai, kvalifikaciją įgiję LSMU arba Vilniaus universitete, taip pat slaugytojos, išklausiusios specialų daugiau kaip 200 val. kursą.

– Šiais laikais, kai, sergant ŠN, vaistais galima geriau koreguoti būklę, dedama pastangų išmokyti ŠN ligonius koreguoti gyvenseną, žmonės, sergantys šia liga, gyvena ilgiau?

– Palyginti su tuo, kas buvo, sakykime, prieš dešimt metų, dabar ŠN pacientai gauna iš esmės geresnį gydymą, jie patiria reikšmingai mažiau simptomų, jų gyvenimo kokybė geresnė. Tam skiriama vaistų, chirurginių ir kitų intervencinių priemonių, pavaduojančių priedų, kad ligonio gyvenimo trukmė ilgėtų. Tačiau auksinė taisyklė tokia: daug lengviau išvengti ligos ir žymiai paprasčiau koreguoti priežastis, dėl ko vystosi ŠN, nei jį gydyti. Tol, kol ligos nėra, prognozė yra žymiai geresnė. Kiekvienos ligos atsiradimas blogina gyvenimo kokybę, priverčia vartoti vaistus arba daugiau jų. Bendra prognozė tokia, kad didelėmis medicinos pastangomis toks pacientas gali gyventi lygiai tiek pat ilgai, kaip ir sveikas. Tačiau tikrai sveikas žmogus gyvens geresnį gyvenimą – jam nereikės vartoti vaistų, dažnai lankytis pas gydytojus. Taigi, visada geriausia išvengti ligos. ŠN tikrai galime išvengti arba nutolinti. Jei gydome arterinę hipertenziją ir koreguojame kraujospūdį taip, kad būtų pasiektas tikslinis kraujospūdis, jei koreguojame tuos rizikos veiksnius, dėl ko atsiranda išeminė širdies liga, t.y. fizinis aktyvumas yra pakankamas, kūno svoris – normalus, lipidų apykaitos rodikliai (cholesterolis) yra normos ribų, nesergama diabetu, cukrus (glikemijos indeksas) – normos ribų, jei visa tai kontroliuojama, ir lemia tai, kad žmogus nesusirgs ŠN. Na, o jei žmogus jau serga širdies ir kraujagyslių ligomis, jas turime gydyti maksimaliai gerai. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad tai dvipusio eismo kelias: gydytojas gydo, o pacientas, klausydamas gydytojo, padeda pats sau. Ir jeigu mes taip minėtas ligas, kurios dažniausiai sukelia ŠN, pakoreguosime – nutolinsime susirgimą ŠN.

Viena iš dažniausių ŠN priežasčių yra negydoma arba blogai gydoma arterinė hipertenzija.

– Kokiais atvejais ŠN gali tapti mirties priežastimi?

– Kalbant apie kardiologines mirties priežastis, jos gali būti įvairios. Mirštama staiga sustojus širdžiai, mirštama ir nuo ūminių koronarinių sindromų, t.y. ūmaus miokardo infarkto ar nestabiliosios krūtinės anginos. Kartais mirštama dėl grėsmingų ritmo sutrikimų. Paprastai širdies ligomis ligoniai serga ilgai, metų metus ir dešimtmečius, jiems būdingi didesni ar mažesni ŠN simptomai ir požymiai. Mirties priežastimi gali tapti ir ŠN, ir širdies ritmo sutrikimai sergant ŠN, ir miokardo infarktas, kuris, sergant ŠN, taip pat pasitaiko. Kalbant apie mirties priežastį, visada sunku pasakyti kas gi buvo tas paskutinis lašas. Norisi kalbėti apie tai, ką mes galime padaryti, kad tai įvyktų kuo vėliau. Tai vėlgi yra ŠN rizikos veiksnių korekcijos būdai – tiek medikamentiniai, tiek nemedikamentiniai.

Apie būdus, kaip išvengti tiek širdies ir kraujagyslių ligų, tiek ŠN, augantis žmogus turėtų girdėti nuo vaikystės, taip pat jaunystėje, – visais amžiaus tarpsniais, kol dar neserga minėtomis ligomis, ŠN.

– Į kokius organizmo pokyčius, sergant ŠN, svarbu atkreipti dėmesį?

– Ypatingai reikia stebėti svorį. Jei jis per keletą dienų padidėja keliais kilogramais – tai tikrai nebus riebalai, tai skysčių sankaupos. Ir jei organizme ima kauptis skysčiai, tai skambutis, kad žmogaus širdies būklė smarkiai suprastėjo, kad metas susisiekti su gydytoju ir koreguoti vaistų dozes.

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad, sergant ŠN, bet kuri infekcija, ar gripas, ar pneumonija, ar COVID-19, reikšmingai pablogina būklę. Dėl to ŠN ligoniai turėtų skiepytis nuo infekcinių ligų.

Liga neatsiranda staiga

Gegužė – širdies nepakankamumo (ŠN) mėnuo. Jo metu tradiciškai daugiau kalbama apie pavargstantį svarbiausią žmogaus varikliuką, apie tai, kas tą nuovargį sukelia ir kas padėtų atsigauti. Dalis ŠN sukeliančių širdies ir kraujagyslių ligų priežasčių nuo žmogaus nepriklauso, bet dalis – tokios kaip antsvoris ir rūkymas – gali būti kontroliuojamos.

"Širdies nepakankamumas neatsiranda staiga, dažniausiai tai galutinė kažkurios kitos širdies ligos stadija. Kai visiškai nusilpsta širdies raumuo, jis nebesugeba išstumti tinkamo kiekio kraujo į žmogaus organizmą. Dėl to atsiranda daug įvairių simptomų, tokių kaip dusulys, blogas fizinio krūvio toleravimas, kosulys, kojų edemos (patinimai kaupiantis skysčiams – red. past.), pilvo apimties padidėjimas ir daugelis kitų, – teigia Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupės vadovė gydytoja kardiologė profesorė Diana Žaliaduonytė. – Vengiant ŠN, itin svarbu gydyti pagrindines širdies ligas, ar tai būtų krūtinės angina, ar arterinė hipertenzija, širdies ritmo sutrikimas ar vožtuvų ligos. – Jei sergant šiomis ligomis sveikata pablogėjo, atsirado dusulys, tinimai, žmogus nebepajėgia būti toks aktyvus savo kasdienėje veikloje, koks buvo anksčiau, tai ženklas, kad kažkas pasikeitė, nusilpo širdies raumuo ir laikas pas kardiologą."

Iki COVID-19 pandemijos skaičiuota, kad ŠN ligonių pasaulyje yra apie 26 mln., Europoje – apie 15 mln., Lietuvoje – apie 120 tūkst. Neabejojama, kad per pandemiją ligonių, sergančių šia liga, padaugėjo. Tačiau, pasak profesorės, tikslius skaičius įvardyti sunku. "Yra pakankamai mokslinių įrodymų, kad koronavirusas daliai ligonių pažeidžia širdį, o tai lemia naujus ŠN atvejus. Daugelio pacientų būklė pasunkėjo. Žmonės vengė lankytis pas gydytojus, kai kurie liovėsi vartoti paskirtus vaistus, išderino savo režimą, o tai, sergant ŠN, žada labai prastą išeitį, dažniausiai pasibaigiančią tragiškai", – atkreipė dėmesį gydytoja kardiologė.

Profesorės žodžiais, širdies nepakankamumą dažniausiai sukelia išeminė širdies liga, ji atsiranda metai iš metų susidarant aterosklerotinėms plokštelėms: "Yra tam tikrų genetinių faktorių, kurie nulemia išeminę širdies ligą. Tačiau, siekiant šios ligos išvengti, labai svarbi žmogaus gyvensena, kad žmogus nerūkytų, daugiau judėtų, sveikai maitintųsi."

Susirgus ŠN, anot profesorės, daug gydymo elementų nėra. "Anksčiau daug intervencinių metodų nebuvo ir atrodė, kad ŠN yra kelio galas. Bet šiais laikais jau yra daug įvairių naujų vaistų grupių. Yra intervencinis gydymas, širdies transplantacijos. Tačiau svarbiausia – dabar akcentuojama tai, kad galima apsisaugoti nuo ŠN. Jeigu mokysime visuomenę, kokie rizikos veiksniai skatina tam tikrų ligų, vedančių link ŠN, atsiradimą, žmogus galės pats sau labai daug padėti", – atkreipė dėmesį D. Žaliaduonytė.

Profesorė Diana Žaliaduonytė.

Įvairias širdies ligas, kurių galutinė stadija – ŠN, gali sukelti didelio laipsnio nutukimas, ilgalaikis rūkymas. Vis dėlto, gydytojams prabilus apie tai, kad reikia keisti gyvenimo būdą, mitybą, mesti rūkyti, pradėti daugiau judėti, suklūsta ne visi pacientai. "Sunku pasakyti, ką pacientai lengviau padaro – meta rūkyti ar svorį. Mes paaiškiname apie rūkymo žalą, atkreipiame dėmesį, kad gali ištikti miokardo infarktas, insulto rizika padidėja kelis kartus, periferinių kraujagyslių aterosklerozė kojose gresia daug dažniau – žmogus dėl to gali nepaeiti. Paaiškiname, ir dalis meta rūkyti. Valios, pasiryžimo reikia tiek mesti rūkyti, tiek kontroliuoti svorį. Reikia keisti mitybą, daugiau judėti. Per pandemiją judėjimo galimybės buvo apribotos, atsirado daugiau nesaugumo, streso – matome, kad širdies ir kraujagyslių ligų padaugėjo", – pastebėjo profesorė.

D. Žaliaduonytė ragino neignoruoti simptomų, susijusių su pablogėjusia širdies veikla. "Buvo laikas, kai dėl pandemijos medicinos paslaugų buvo teikiama mažiau. Dabar taip nėra, tačiau pacientai pas mus dar nesugrįžo. Noriu atkreipti dėmesį, kad žmonės nedelstų, nevengtų eiti pas gydytojus – paslaugos teikiamos, o diagnozavus ligą ankstyvos stadijos, ją gydyti daug lengviau", – pabrėžė ji.

Psichologai padeda mesti

Vilniaus universiteto Psichologijos instituto psichologė Laima Bulotaitė pastebėjo, kad žmonės neretai kreipiasi į psichologus pagalbos siekdami atsikratyti antsvorio, rūkymo, rečiau – alkoholio vartojimo. "Psichologai žino, kad įpročių atsisakyti nepaprasta. Pakeisti savo gyvenseną, kuri susiformavo ne per dieną, savaitę ar mėnesį, o per kelis, gal net keliasdešimt metų, yra tikrai labai sudėtinga. Yra žmonių, kuriems pavyksta tai padaryti patiems, bet tai labai reti atvejai. Dažniausiai jie gali pakeisti savo gyvenseną tik pasitarę su specialistais, psichologais", – sakė pašnekovė.

Pasak jos, psichologas nepakeis žmogaus – jis pats turi keistis, tačiau svarbu, kad žmogus suprastų, kodėl jis nori keistis. "Svarbu išsiaiškinti motyvus. Jei žmogus nori mesti rūkyti dėl to, kad kažkas liepė jam tai padaryti – kažkas iš artimųjų ar sutuoktinis, tai yra išorinis motyvas, dėl kurio nepasikeičiama. Lengviau radus vidinių motyvų, o psichologas ir padeda jų rasti", – teigė VU psichologė.

Žmonės vengė lankytis pas gydytojus, kai kurie liovėsi vartoti paskirtus vaistus, išderino savo režimą, o tai, sergant ŠN, žada labai prastą išeitį, dažniausiai pasibaigiančią tragiškai.

Jos teigimu, gal kam atrodo, kad tai yra tik akcentų perkėlimas kitur, tačiau žmogui svarbu suvokti: "Aš ne dėl mamos, tėčio ar sutuoktinio negersiu ar nerūkysiu, bet dėl to, kad noriu pasikeisti, noriu, kad mano mama ar mano sutuoktinis būtų laimingi, kad nesijaudintų dėl mano sveikatos. Taigi, ne dėl mamos, o dėl savęs."

Psichologai padeda žmogui surasti tinkamiausią jam būdą keisti gyvenseną, todėl tai padaryti tampa lengviau. Be to, atkreipia dėmesį, kad keitimasis yra ilgas procesas. "Jei prie tam tikros gyvensenos žmogus įprato per dešimt metų, vargu ar pakeis ją per mėnesį. Psichologas nuteikia žmogų, kad jis nesitikėtų greitų rezultatų, padeda žmogui susidaryti planą, kaip jis visa tai vykdys. Žmonėms labai reikia atgalinio ryšio ir pastiprinimo. Todėl reikėtų planuoti nedideliais etapais. Pavyzdžiui, planas, kad aš mėnesį nebevalgysiu saldumynų, yra blogas. Nes visą mėnesį aš negalėsiu pasidžiaugti rezultatu, o planas, kad nuo rytojaus nevalgysiu saldumynų, yra geras. Nes jo laikydamasis aš jau poryt galėsiu pasidžiaugti, kad vakar jį įvykdžiau", – apie mažų žingsnelių svarbą užsiminė L. Bulotaitė.

Laima Bulotaitė.

Pasak jos, taip po truputį galima pereiti prie ilgesnių laikotarpių be saldumynų, cigarečių, taurelės. Labai svarbu į pokyčių siekimo procesą įtraukti ir aplinkinius. "Jei įmanoma, reikia, kad aplinkiniai stebėtų pokyčius ir jais pasidžiaugtų. Nors ir sakoma, kad liekninamasi dėl savęs, bet juk paprastai norisi, kad kiti pamatytų. Žmogui svarbu, kad, kai įvyksta pokytis, kažkas tai pastebėtų, pasidžiaugtų. Mes skatiname artimuosius, kad jie pastebėtų ir pasakytų, pagirtų, kad ar žmogus mažiau rūko, ar mažiau saldumynų suvalgo ir numeta svorio – tada tam žmogui daug maloniau", – psichologės žodžiais, tokie pagyrimai svarbūs kiekvienam.

Jos teigimu, Lietuvoje jau rengiami sveikos gyvensenos specialistai, kurie padėtų žmogui keisti savo gyvenimo būdą nedarant drastiškų pokyčių. "Jei norisi saldumynų nebevalgyti – tai taip pat reikėtų daryti po žingsnelį. Pavyzdžiui, jei žmogus dedasi į arbatą tris šaukštelius cukraus, jam nesakome: nuo dabar visiškai nedėk cukraus. Mes sakome: iš pradžių tą kiekį sumažinkite šaukšteliu, puse ar ketvirtadaliu šaukštelio. Jei pradėjote nuo ketvirčio – po savaitės bandykite sumažinti iki pusės šaukštelio ir taip toliau. Taip daug didesnė tikimybė, kad per keletą mėnesių pavyks išmokti gerti nesaldintą arbatą, – ilgesnį, bet patikimesnį kelią atskleidė L.Bulotaitė. – Lygiai taip pat mes siūlome, kad žmogus, iki tol surūkydavęs pakelį cigarečių per dieną, pradėtų rūkyti viena cigarete mažiau. Stengtųsi, kad vakare pakelyje liktų bent viena nesurūkyta cigaretė. Ir taip po truputį siektų nesurūkytų cigarečių skaičių didinti."

Psichologės žodžiais, neretai žmonės sako, kad cigaretė ramina, kelia tam tikrą malonumą. "Tokiu atveju svarbu surasti kitą veiklą, kuri taip pat ramintų. Jei žmogus rūko dėl darbe patiriamo streso, jis galėtų išmokti kitokių būdų nusiraminti. Vieni tam ima sukti rutuliukus tarp pirštų, kiti eina sportuoti. Biuruose vis dažniau matome žaidžiant stalo tenisą – tai padeda atsikratyti streso, atsipalaiduoti", – pastebėjo pašnekovė.

Statistika rodo, kad be psichologų ar psichiatrų pagalbos mesti rūkyti pavyksta tik labai nedidelei daliai bandančių tai padaryti. O ką daryti, jei nepavyksta mesti rūkyti? Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatorinio skyriaus vedėja gydytoja psichiatrė Vilma Pukelevičienė yra pastebėjusi, kad jau kalbama apie rūkalų pakeitimą į mažiau žalingą jų rūšį.

"Nikotino vartojimas rūkant tradicines cigaretes yra pats pavojingiausias sveikatai. Cigaretės degimo metu išsiskiria šimtai nuodingų cheminių junginių, sukeliančių vėžį ir kitas ligas. Tyrimai rodo, kad nikotino vartojimas be tabako deginimo žymiai saugesnis nei įprastos cigaretės. Jei žmogus bando mesti rūkyti, iki tol, kol pavyks tai padaryti, geriau rinktis mažiausiai kenksmingą būdą", – pasak V.Pukelevičienės, lyginant su įprastomis cigaretėmis, tiek elektroninių cigarečių, tiek kaitinamojo tabako žala organizmui yra daug mažesnė.

Rūkiau ir alkoholio pavartodavau – visko buvo. Nemažas mano rūkymo stažas – apie 50 metų, bet dabar neberūkau. Tačiau turiu tokių pažįstamų, kurie net ir dėl širdies sveikatos bėdų nesugebėjo mesti rūkyti.

Sulaukė širdies donoro

"Prašau melstis už mane – einu širdies transplantacijos operacijos", – tokiu įrašu feisbuko paskyroje pirmadienį pasidalino Širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacijos prezidentė Aistė Štaraitė, jau kurį laiką laukusi donoro.

Aktyvų gyvenimą gyvenusi jauna moteris ŠN susirgo prieš penkerius metus, gyvendama Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Simptomai buvo netipiški: pradėjo sausai kosėti, staiga ėmė augti svoris. Nerimą kėlė ir ramybės būsenos 100 dūžių per minutę siekęs pulsas. Širdies nepakankamumas Aistei diagnozuotas ne iš karto – kelis mėnesius ji tik žolelių arbatomis gydėsi tariamą peršalimą. Praėjus dvejiems metams nuo grėsmingos diagnozės, Aistė buvo įrašyta į laukiančiųjų širdies donoro sąrašą. Su dirbtine širdimi gyvenanti vilnietė pastebi, kad jauni žmonės dažnai netausoja sveikatos.

Kai A. Štaraitė ėmė skleisti aplinkiniams žinias apie ŠN, sulaukė nemažai žinučių, kuriose jauni žmonės teigė dabar ėmę ir patys labiau vertinti savo sveikatą. "Sveikatos už pinigus nenusipirksime. Galime tik saugoti save, bendradarbiauti su gydytojais ir siekti, kad bendri rezultatai būtų kiek įmanoma geresni", – dar nežinodama, kad už kelių dienų sulauks donoro, pasakojo jauna moteris.

Ji primena: svarbūs profilaktiniai patikrinimai. Pašnekovės žodžiais, jei šeimoje yra sergančių ar sirgusių širdies ligomis, reikia bent kartą per metus pasikonsultuoti su kardiologu. Lietuvoje sveikam žmogui kardiologiniai tyrimai dėl širdies ir kraujagyslių ligų priklauso kartą per dvejus metus.

Aistė Štaraitė.

Stengiantis anksti diagnozuoti širdies ligas, A. Štaraitė pataria pirmiausia išsiaiškinti, ar šiomis ligomis yra sirgusių šeimos narių, artimų giminių. "Nemažai širdies ligų perduodamos iš kartos į kartą, tačiau iškyla rizika, kad jaunam žmogui jos gali būti laiku nediagnozuotos, – remdamasi asmenine patirtimi pasakojo Aistė. – Stresas, netinkamas gyvenimo būdas, dažnas persivalgymas, nesveika mityba, rūkymas, alkoholis viską dar labiau paspartina."

Pasak jos, siekiant išvengti minėtų ligų, reikėtų pakankamai ilsėtis, vengti streso, būti fiziškai aktyviam: kuo daugiau mankštintis, vaikščioti, judėti, važinėti dviračiu, bėgioti, daryti mankštą. "Čia platus pasirinkimas. Reikėtų vengti žalingų įpročių. Juk žmonės patys pasirenka, kaip gyventi, todėl turi prisiimti atsakomybę tada, kai sustreikuoja sveikata. Susidūrus su širdies sveikatos problemomis nereikėtų bijoti kreiptis į gydytojus – šeimos gydytoją, kardiologą, – Aistė pataria kalbėtis, prašyti pagalbos. – Jau geriau, pajutus įtartiną simptomą, nueiti pas gydytoją ir sužinoti, kad tai nieko rimto arba galbūt visai ne su širdies veikla susijęs simptomas, bet neužleisti rimtos ligos."

Išmoko gyventi kitaip

Gintariui Klikūnui, 69 metų inžinieriui, širdies ritmo sutrikimas ir ŠN nustatyti prieš penkerius metus. Tačiau intensyviai lankytis pas gydytojus jis pradėjo prieš metus, žymiai pablogėjus širdies būklei. Gali būti, kad tam įtakos turėjo vėlai diagnozuotas cukrinis diabetas.

Jei prie tam tikros gyvensenos žmogus įprato per dešimt metų, vargu ar pakeis ją per mėnesį. Psichologas nuteikia žmogų, kad jis nesitikėtų greitų rezultatų, padeda žmogui susidaryti planą.

Kauniečio teigimu, pablogėjimas prasidėjo, kai "širdis pradėjo labai maskatuotis". Pojūčius vyras apibūdina taip: "Būdavo, miegi, ir staiga kad pradės širdis daužytis, net spyruoklės dreba." G.Klikūnas nuo menkiausio fizinio krūvio ėmė dusti. Vieną naktį dusulys tapo toks stiprus, kad teko kviesti greitąją medicinos pagalbą. Taip vyras pateko į LSMU Kauno ligoninę. G. Klikūno žodžiais, čia gydytojai pastatė jį ant kojų. Konsultacijos su gydytojais ir tai, kad jis pradėjo lankytis LSMU Kauno ligoninės Konsultacijų poliklinikoje veikiančiame Širdies nepakankamumo kabinete, kauniečio žodžiais, buvo lemtingas lūžis jo vis labiau streikuojančios širdies gydymo istorijoje.

Širdies nepakankamumo kabinete buvo atlikta jo būklės analizė, įvairūs tyrimai, be to, paskirti visiškai kiti, negu kitados išrašyti ir nuo tada nė vieno gydytojo nekeisti vaistai. Kartą per mėnesį nuvykęs į širdies nepakankamumo kabinetą G. Klikūnas ten praleidžia pusdienį. Čia jis mokomas, kaip gyventi, sergant šia liga. "Širdies nepakankamumo slaugytoja per kiekvieną apsilankymą konsultuodavo, kaip turiu elgtis, – pasakojo G. Klikūnas. – Ji aiškino, kaip maitintis, vartoti skysčius, nusistatyti poilsio režimą, kiek žingsnių nueiti per dieną, kokių įpročių atisakyti – žodžiu, ką turiu daryti ir ko vengti, sergant ŠN. Čia, širdies nepakankamumo kabinete, manęs nuodugniai visko klausinėjo, siuntė pas kitus specialistus, stebėjo, analizavo, kokia mano širdies ir bendra organizmo būklė. Tris kartus buvo koreguoti vaistai, kurie, iškart pajutau, yra veiksmingi."

Gintaras Klikūnas.

Pašnekovo žodžiais, minėtame kabinete gauti mokymai apie svorio, fizinio krūvio, streso, apskritai gyvenimo būdo kontrolę buvo labai naudingi. Jis prisipažįsta, kad gyvenimo būdą keisti buvo sunku. "Rūkiau ir alkoholio pavartodavau – visko buvo. Nemažas mano rūkymo stažas – apie 50 metų, bet dabar neberūkau. Tačiau turiu tokių pažįstamų, kurie net ir dėl širdies sveikatos bėdų nesugebėjo mesti rūkyti. Aš sugebėjau. Man jau, kaip sakoma, kito kelio nelabai buvo. Ir antsvorio turėjau. Aš – stambus žmogus, vienu metu svėriau apie 120 kg. Dabar išmokau mitybą kontroliuoti – daugiau nei 20 kg numečiau", – pasakojo G. Klikūnas.

Tokių kabinetų – per mažai

Vyras stengiasi laikytis dietos, nevalgo vakarais, prieš miegą. Labai mėgstamais bulviniais patiekalais sau leidžia pasimėgauti retai ir saikingai, per dieną stengiasi kuo daugiau nueiti. Dėl to dažniausiai tris kartus per dieną išveda pavedžioti šunį. "Išmokau įsiklausyti į save, sulėtinau gyvenimo tempą, vartoju paskirtus vaistus, laikausi rekomendacijų", – vardijo kaunietis.

Vyras mano, kad jei žmogus su tokia problema kaip ŠN paliekamas likimo valiai, jis gyvena nuo vieno greitosios medicinos pagalbos iškvietimo iki kito ir yra tiesiog pasmerkiamas. Pasak jo, pakeisti gyvenimo būdą ir pagerinti sveikatą jam padėjo tai, ko jis išmoko širdies nepakankamumo kabinete. "Tokie kabinetai būtini. Šiandien man viskas geriau, o jei nebūčiau patekęs į tokį kabinetą, nežinau, ar dabar besikalbėtume", – įsitikinęs G. Klikūnas.

Pasak D. Žaliaduonytės, į širdies nepakankamumo kabinetus dažniausiai patenka asmenys, kuriems nustatyta antros, trečios ar ketvirtos stadijos ŠN. "Čia žmogus mokomas gyventi su šia liga, susireguliuoti mitybą, skysčių balansą, nepertraukiamai laikytis vaistų režimo, koreguoti šlapimą varančių vaistų dozes. Minėtuose kabinetuose dirba ir gydytojai, ir specialiai parengtos slaugytojos", – sakė D. Žaliaduonytė.

Profesorės žodžiais, tokių kabinetų Lietuvai pradžioje reikėtų mažiausiai 30. Iki pandemijos jų veikė keliolika, per pandemiją liko mažiau nei dešimt. Kaune tokie kabinetai šiuo metu veikia LSMU Kauno ligoninės padalinyje Hipodromo gatvėje ir Kauno klinikose. Uostamiestyje – Klaipėdos jūrininkų ligoninėje ir Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje.

Atsiranda nusilpus širdžiai

Širdies nepakankamumas – tai liga, kuria susergama nusilpus širdies raumeniui, kai, širdžiai nepajėgiant užtikrinti kiekvieno organo aprūpinimo deguonimi ir maisto medžiagomis, atsiranda ligos simptomų.

Širdies nepakankamumas dažniausiai išsivysto kaip kitų širdies ir kraujagyslių ligų padarinys. Širdies nepakankamumo išsivystymo rizikos veiksniai:

● padidėjęs ir negydomas arterinis kraujospūdis,

● sustorėjęs širdies raumuo,

● ilgalaikis rūkymas,

● cholesterolio apykaitos sutrikimai,

● cukraligė,

● esant inkstų pažeidimui,

● antsvoris.

Dėmesys širdies problemoms

Gegužę minimas Širdies nepakankamumo mėnuo. Suvienijus gydytojų ir pacientų jėgas, gegužės 27–28 d. Vilniuje rengiami švietėjiški renginiai, kuriais siekiama atkreipti dėmesį į širdies nepakankamumo problemas Lietuvoje ir jų sprendimo galimybes.

Gegužės 28 d. nuo 11 iki 15 val. Vilniuje, priešais Vyriausybės rūmus, Vinco Kudirkos aikštėje, veiks atvira Kardiologijos klinika ir informacinis centras, kur visi norintys galės pasitikrinti sveikatą ir pasikonsultuoti dėl širdies nepakankamumo. Renginio metu vaistininkai matuos kraujospūdį, dalys sveikatos dovanas.

Širdies nepakankamumo, kurio simptomus gali jausti vienas iš penkių vyresnių nei 40 metų žmonių,  statistika negailestinga: kas antras pacientas, nustačius šią diagnozę, išgyvena tik iki penkerių metų. 

Kokia situacija, kalbant apie šią lėtinę ligą, yra šiandien, pandemijos metu? „Mano ir mano kolegų pacientams tai buvo dramatiški metai“, – sako Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupės vadovė, gydytoja kardiologė prof. dr. Diana Žaliaduonytė.

– Iki COVID-19 pandemijos skaičiuota, kad sergančiųjų širdies nepakankamumu pasaulyje yra apie 26 mln., Europoje – apie 15 mln., Lietuvoje – apie 120 tūkst. Kaip epideminė situacija paveikė širdies nepakankamumo statistiką?

– Tikslius skaičius šiandien vargu ar įvardytume, bet neabejojama, kad padėtis dėl širdies nepakankamumo ir pasaulyje, ir Lietuvoje per pastaruosius dvejus metus pablogėjo. Jau yra pakankamai mokslinių įrodymų, kad koronavirusas daliai ligonių pažeidžia širdį, kas lemia naujus ŠN atvejus. Daugelio pacientų būklė pasunkėjo. Žmonės vengė lankytis pas gydytojus, kai kurie liovėsi vartoti paskirtus vaistus, išderino savo režimą, o tai, sergant ŠN, žada labai prastą išeitį, dažniausiai pasibaigiančią tragiškai. 

Daug mano pacientų nebepasirodė, buvo laikas, kai atrodė, kad jų tiesiog nėra.

Pandemijos metai sergantiesiems širdies nepakankamumu buvo dramatiški. Daug mano pacientų nebepasirodė, buvo laikas, kai atrodė, kad jų tiesiog nėra. Neabejoju, kad man pritars ir mano kolegos kardiologai: nemažos dalies tų žmonių, kuriems būtina gydytojo priežiūra, mes ir šiandien nesulaukiame. Kai nebeateina pacientas, kurio gydytoja daugelį metų buvai, kyla neramių minčių. Galbūt žmogus bijo užsikrėsi COVID-19 liga, todėl nesilanko? Tai – optimistinė prognozė, suteikianti vilties, kad pacientas gyvas ir anksčiau ar vėliau pasirodys. Labai liūdna konstatuoti, bet su kai kuriais pacientais toks susitikimas neįvyks. 

– Viešojoje erdvėje nemažai skundų, kad medikai visą dėmesį sutelkę į COVID-19, o kitoms ligoms, tarp jų ir širdies nepakankamumui, neskiria ar skiria nepakankamai dėmesio.

– Nors sudėtingi pastarieji metai pakeitė gydytojo ir širdies nepakankamumu sergančio paciento santykį, šiandien galima pasakyti – ligoninėje (prof. dr. D.Žaliaduonytė yra LSMU Kauno ligoninės direktorė medicinai – red. past.) mes turime tuščių vietų rezervą ir labai norėtume, kad tas kardiologijos lovas užimtų pacientai, kuriems reikia pagalbos. Kad jie laiku pas mus patektų, kad galėtume laiku diagnozuoti  širdies nepakankamumą ir pradėti skirti gydymą. Būtent laiku, nes daug blogesnis variantas, kai pacientas patenka pavėluotai, uždelsus. Arba kai jau atvažiuoja su Greitosios medicinos pagalbos švyturėliais ypač sunkios, kraštutinės būklės. Tuomet prognozė daug blogesnė.

Nekritinės būklės pacientų, sergančių ŠN, šiuo metu sulaukiame kur kas mažiau nei galėtume priimti. Galimybių turime, paslaugos, kiek įmanoma šiandieninėje situacijoje, yra maksimaliai saugios, personalas vakcinuotas. Net jei greitu metu nėra laisvų laikų pas ambulatoriškai konsultuojantį kardiologą, į kurį pacientai kreipiasi ir dėl kitų širdies ligų, o žmogus dūsta, tinsta, blogėja jo būklė, tai gal vertėtų, užuot laukus to vizito į polikliniką, skubėti tiesiai į ligoninės Priėmimo - skubios pagalbos skyrių, kur gali būti  priimtas sprendimas dėl skubaus stacionarinio gydymo būtinybės arba, pakoregavus būklę, pacientas bus išleistas  namo laukti vizito pas ambulatoriškai konsultuojantį specialistą.

– Per karantiną gyvenome priešingai kardiologų rekomendacijoms. Mažai judėjome, daug laiko leidome prie ekranų, o dar – stresas, kaloringas maistas. Kokios tokio gyvenimo būdo pasekmės gali būti jūsų pacientams, kurių dalis liovėsi lankytis pas gydytojus?

– Pasekmes jau jaučiame. Į stacionarą patenka tikrai sunkesnės būklės pacientai – su pažengusia ŠN liga, paūmėjusiomis gretutinėmis ligomis, tokiomis kaip cukrinis diabetas, skydliaukės funkcijų sutrikimai, lėtinės inkstų ligos, ribojančios vaistų skyrimą, pasikartojantis infarktas, virusinės plaučių ligos. Atitinkamai gydyti pastarąsias ligas irgi yra labai svarbu, nes jų aktyvumas blogina ŠN eigą.

Įvairių istorijų galėjo atsitikti per tą laiką, kai buvome priversti laikytis karantino apribojimų. Ne paslaptis, kad nemažai žmonių tuos mėnesius leido tikrai ne puoselėdami sveiką gyvenimo būdą. Sėslumas, gausesnis, sotesnis maistas. Pradėjome dusti ir storėti. Galbūt todėl, kad daugiau valgėme ir mažiau judėjome, bet gali būti ir dėl to, jog ėmė reikštis kitos problemos. Reikėtų į tai atkreipti dėmesį.

Širdies nepakankamumas neatsiranda staiga, tai dažniausiai kitų kardiologinių ligų išeitinė būklė, pasekmė. Todėl itin svarbu gydyti pagrindines širdies ligas, ar tai būtų krūtinės angina, ar arterinė hipertenzija, o gal žmogui ritmo sutrikimas, gal – širdies vožtuvų ligos. Jei jomis sergant sveikata pablogėjo, atsirado dusulys, tinimai, žmogus nebepajėgia būti tiek aktyvus savo kasdienėje veikloje, kiek anksčiau – tai ženklas, kad kažkas pasikeitė, nusilpo širdies raumuo ir laikas pas kardiologą.

Norėtųsi paraginti: nebijokime ligoninių ir gydytojų specialistų, bijokime uždelsti ir leisti ligai mus nužudyti.

– Kokią žinutę siunčia širdies nepakankamumo mėnuo?

– Visų pirma šis laikas skirtas priminimui, informavimui apie šią ligą, kuriai, Europos kardiologų draugijos iniciatyva, visame pasaulyje skiriamas simbolinis mėnuo. Tai metas paraginti visuomenę, žiniasklaidą, politikus atkreipti dėmesį į širdies nepakankamumą, kasmet nusinešantį daug gyvybių žmonių, kurie, skyrus tinkamą gydymą ir priežiūrą, dar galėjo nugyventi ne vienus kokybiškus metus. Tai laikas kalbėti ir apie prevenciją, ir apie savalaikę diagnostiką – tiek širdies nepakankamumo, tiek kitų ligų, ir apie politinius sprendimus: kiek šiai problemai spręsti skiriama lėšų, ką šia linkme jau esame nuveikę, ką dar turime padaryti.

Egzistuoja dvi širdies nepakankamumo gydymo grandys – ambulatorinė ir stacionarinė. Mes dažniau akcentuodavome pastarąją, kai žmogus paguldomas į ligoninę, taikant intensyvų medikamentinį gydymą jo būklė stabilizuojama ir pacientas išleidžiamas namo. Tačiau kas toliau? Žmogus, sugrįžęs į savo aplinką, po kurio laiko vėl sugrįžta į stacionarą su ta pačia problema.

Širdies nepakankamumas – nepagydoma liga. Ji gali būti kontroliuojama, bet kad būtų gerai sukontroliuota, turi būti intensyvi, gera priežiūra, reguliarūs vizitai pas gydytoją, arba, kaip yra pažangiame pasaulyje, pas širdies nepakankamumo slaugytoją. Tik tuomet širdies nepakankamumu sergantis pacientas turi daugiau galimybių atitolinti pačią nepalankiausią prognozę: mirtį ar terminalinės stadijos širdies nepakankamumą. Todėl šiandien mes vis daugiau kalbame apie ambulatorinę širdies nepakankamumo priežiūrą, kuri dar prieš penkerius metus Lietuvoje  neegzistavo. Džiugu, kad dabar jau turime ambulatorinių širdies nepakankamumo kabinetų ir galime kalbėti apie tolesnę jų plėtrą, kurios labai norisi, nes kol kas tokių kabinetų koncentracija sutelkta didžiuosiuose miestuose.

– Kokios yra ambulatorinio širdies nepakankamumo kabineto funkcijos? 

– Kai pacientas, paskyrus gydymą, palengvėjus būklei, išrašomas iš stacionaro, jis patenka į širdies nepakankamumo kabinetą, kuriame sulaukia tolesnės nuolatinės priežiūros. Žinoma, kalbame apie atvejus, kai žmogus gyvena ten, kur veikia ŠN kabinetas. Jame pacientui  atliekami ir laboratoriniai, ir instrumentiniai tyrimai, jų pagrindu gydytojas, jei reikia, atitinkamai pakoreguoja gydymą.

Ypač svarbus tokiuose kabinetuose yra pagal specialų kursą Lietuvos sveikatos mokslų universitete ar Vilniaus universitete parengtų širdies nepakankamumo slaugytojų mokymas, kaip gyventi su šia liga. Ką galima ir ko negalima valgyti, kiek išgerti skysčių ir judėti, kaip atsigulti, planuoti dienotvarkę, kodėl ir nuo ko būtina pasiskiepyti, ką daryti su gretutinėmis ligomis ir kt.

Šią nemedikamentinio ŠN gydymo praktiką perėmėme iš skandinavų, jie jau turi puikių rezultatų, rodančių, kad  jei pacientas yra išmokomas savirūpos, gauna žinių, kaip gyventi su šia liga ir jomis vadovaujasi, prognozė yra ženkliai geresnė ir jis nugyvena dar daug kokybiškų metų. Mums, visuomenei, svarbu, kad, nors ir sergant ŠN, turėtume socialiai sveiką asmenį, jei tai jaunesnio amžiaus žmogus – dirbantį, o jei senjoras, tai gražiai pasitinkantį gyvenimo rudenį.

– Taigi širdies nepakankamumas – dar ne beviltiška prognozė?

– Širdies nepakankamumas yra viena tų kardiologijos sričių, kurioje matome didžiausią pažangą kalbant apie medicininį, intervencinį gydymą, ir tie pacientai nėra tokie beviltiški, kaip būdavo prieš 10-20 metų, kai jiems negalėdavome padėti. Labai svarbu, kad žmogus gautų patogenezinį gydymą, tai yra, gydymą, darantį įtaką širdies nepakankamumo vystymuisi. Tinkamas patogenezinis gydymas gali tą procesą sulėtinti, o gal net ir sustabdyti – kai kuriais atvejais stebime grįžtamųjų pokyčių į teigiamą pusę: širdies funkcijos pagerėjimo, jos  dydžio sumažėjimo.

Per pastarąjį dešimtmetį atsirado net kelių grupių nauji vaistai, skirti gydyti ŠN,  tyrimai, ieškant efektyvesnių medikamentų, atliekami ir toliau. Pacientams į pagalbą ateina implantuojami prietaisai, suteikiantys galimybę gyventi ilgiau ir kokybiškiau. Galime pasidžiaugti tokiu medicinos mokslo proveržiu. Tačiau kad širdies nepakankamumas netaptų mirtinu nuosprendžiu, būtinas aktyvus paties paciento įsitraukimas į jo ligos eigos koregavimą ir stabilizavimą. Labai svarbu, kad naujausiais metodais grįstas gydymas, atsižvelgiant į ŠN simptomus, būtų pradėtas kuo anksčiau, nelaukiant paskutinės stadijos, nes tuomet net pasitelkus moderniausias priemones, deja, gali būti per vėlu.