D. Trumpas telefonu kalbėdamasis su turkų prezidentu spaudė „sustabdyti invaziją, tuojau pat nutraukti ugnį ir pradėti derybas su kurdų pajėgomis Sirijoje“, žurnalistams sakė M. Pence'as.

Jis taip pat pranešė, kad prezidento prašymu skubiai vyks į Turkiją.

„Jis nurodė man vadovauti delegacijai. Išvyksiu kuo greičiau į šį regioną siekti ugnies nutraukimo ir suderėto susitarimo“, – sakė M. Pence'as.

D. Trumpas įsakė išvesti iš Šiaurės Sirijos visus JAV karius – maždaug 1 tūkst. – Turkijai ten vykdant karinę operaciją prieš kurdų pajėgas.

M. Pence'as tvirtino, kad prezidentas „labai susirūpinęs nestabilumu regione“, ir neigė, kad D. Trumpas paskelbdamas apie JAV karių atitraukimą uždegė žalią šviesą Turkijos invazijai.

„JAV paprasčiausiai nebetoleruos Turkijos invazijos Sirijoje“, – pridūrė M. Pence'as.

Spausdamas Turkiją sustabdyti invaziją, kuri sudarė sąlygas atsigauti „Islamo valstybei“, D. Trumpas įvedė naujas sankcijas Ankarai.

JT pareiškime teigiama, kad generalinis sekretorius Antonio Guterresas „yra stipriai susirūpinęs dėl karinių veiksmų Šiaurės rytų Sirijoje“. A. Guterresas primygtinai ragino visas puses rūpimus klausimus išspręsti taikiais būdais. Jis teigė, „kad karo veiksmuose nedalyvaujantys civiliai visą laiką turi būti apsaugoti.“

JT generalinis sekretorius taip pat išsakė stiprų susirūpinimą dėl to, kad Turkijos operacija galėtų privesti prie netyčinio su „Islamo valstybe“ siejamų asmenų paleidimo.

Pentagonas sekmadienį pranešė, kad augant chaosui Sirijoje ir intensyvėjant Turkijos karinei operacijai prieš kurdų kovotojus, D. Trumpas nurodė iš šiaurinės karo nuniokotos šalies dalies atitraukti iki tūkstančio karių.

D. Trumpo sprendimas išvesti karius iš Sirijos praėjusią atvėrė kelią Turkijai pradėti puolimą, o Jungtinėse Valstijose buvo sutiktas kaip JAV sąjungininkų kurdų išdavystė, be to, būgštauta, kad tai gali sudaryti sąlygas atsikurti IS.

„Europa turėjo galimybę susigrąžinti savo ISIS kalinius, bet nenorėjo [mokėti] tos kainos. „Tegu moka JAV“, – sakė jie...“ – parašė D. Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“.

„Kurdai gali paleisti kai kuriuos [įkalintus džihadistus], kad mes įsitrauktume. [Juos] lengvai vėl sugautų Turkija ar Europos šalys, iš kur daugelis jų atvyko, bet jos turėtų veikti greitai“, – pridūrė jis.

Sekmadienį kurdų pareigūnai pranešė, kad apie 800 IS kovotojų šeimų narių, laikytų šiauriniame Sirijos Ain Isos mieste esančioje stovykloje, iš jos pabėgo dėl turkų bombardavimo.

Pirmadienį Turkija paneigė, kad jos karinė operacija leido IS kaliniams pabėgti iš sulaikymo stovyklų, ir apkaltino kurdus tyčia „ištuštinus“ vieną kalėjimą.

Turkija jau šeštą dieną vykdo savo karinę operaciją, nukreiptą prieš Sirijos kurdų Liaudies apsaugos dalinius (YPG), kuriuos ji laiko „teroristais“. Vis dėlto kurdų pajėgos buvo svarbūs JAV ir kitų Vakarų valstybių sąjungininkai kovoje su IS.

JAV ir jų partneriai pasmerkė turkų puolimą, bet jų grasinimai sankcijomis kol kas jo nesustabdė.

D. Trumpas: Turkijai gresia didelės sankcijos

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pirmadienį perspėjo, kad Turkijai gresia neišvengiamos sankcijos dėl karinės operacijos prieš kurdų kovotojus šiaurės rytų Sirijoje, tačiau leido suprasti, kad Vašingtonas vengs ginkluoto konflikto su Ankara.

„Turkijai ateina didelės sankcijos!“ – pareiškė D. Trumpas, savaitgalį Turkijai suintensyvinus puolimą prieš kurdus, kurie buvo svarbūs JAV sąjungininkai kovoje su džihadistų grupuote „Islamo valstybė“ (IS).

Tačiau D. Trumpas taip pat leido suprasti, kad kurdai bando įtraukti Jungtines Valstijas į konfliktą. Jo teigimu, kurdai sąmoningai paleidžia kai kuriuos įkalintus IS džihadistus, kad mes „įsitrauktume“ į šį konfliktą.

„Ar žmonės tikrai galvoja, kad mes turėtume pradėti kariauti su NATO nare Turkija?“ – klausė D. Trumpas, apgailestaudamas dėl „niekada nesibaigiančių karų“.

„Tie patys žmonės, kurie įtraukė mus į tą košę Artimuosiuose Rytuose, yra žmonės, kurie nori ten pasilikti!“ – kalbėjo jis.

Savaitgalį D. Trumpas nurodė atitraukti maždaug 1 tūkst. JAV karių iš pasienio regiono šiaurės Sirijoje, kad jie neatsidurtų konflikto zonoje.

„Amerikiečių pajėgos gali pakliūti tarp dviejų priešiškų [viena prie kitos] artėjančių kariuomenių, ir tai yra labai netinkama situacija“, – sekmadienį interviu CBS laidai „Face the Nation“ sakė gynybos sekretorius Markas Esperis.

Kelios Europos šalys, tarp jų Vokietija ir Prancūzija, sustabdė ginklų eksportą į Turkiją dėl jos puolimo, o tokios šalys kaip Italija siekia oficialaus ES uždraudimo.

Vis dėlto – kai kurioms ES šalims raginant veikti atsargiai ir dar labiau nepabloginti įtemptų santykių su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu) – Liuksemburge susitikusiems bloko užsienio reikalų ministrams tikriausiai nepavyks susitarti dėl griežtų konkrečių žingsnių.

„Mes neturime magiškų galių, bet galime daryti visą įmanomą spaudimą, kad sustabdytume šiuos veiksmus“, – atvykęs į susitikimą žurnalistams sakė Ispanijos užsienio reikalų ministras Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).

Ispanija paremtų ginklų embargą visos Europos mastu, sakė jis, bet perspėjo, kad būtų sunku užsitikrinti vieningą visų 28 ES valstybių paramą.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas (Heikas Masas) sakė, kad NATO narės Turkijos puolimas gali panaikinti pažangą siekiant politinio sprendimo Sirijos pilietiniam karui, nes kurdų pajėgos dabar vienijasi su prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) vyriausybe.

Tačiau H. Maasas sakė, jog „svarbu išlaikyti dialogą su Turkija, kad būtų galima ją paveikti“.

„Jei tai nepavyks, turėsime pasilikti teisę imtis tolesnių priemonių“, – pridūrė jis.

ES praėjusią savaitę visų 28 narių vardu paskelbė pareiškimą, kuriuo pasmerkė Turkijos puolimą ir perspėjo, kad jis gali išprovokuoti humanitarinę katastrofą bei pakenkti kovai su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS).

Problemos NATO

Prancūzijos diplomatijos vadovas Jeanas-Yves'as Le Drianas (Žanas Ivas Le Drianas) sakė, jog dabar svarbiausia, kad pirmadienio susitikimas pasiųstų aiškų signalą Turkijai.

Paryžius taip pat nori, kad JAV vadovaujama tarptautinė koalicija prieš IS, kuriai priklauso ir Turkija, susitiktų aptarti krizės, sakė J.-Y. Le Drianas.

Vašingtonui nurodžius atitraukti beveik visus JAV sausumos pajėgų karius Sirijoje, kurdai pasijuto apleisti savo sąjungininko kovoje su IS.

Turkijos puolimas reiškia didelį galvos skausmą NATO. Kelios NATO šalys puolimą vertina labai kritiškai ir net paskelbė ginklų embargą Aljanso narei.

Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas (Žanas Aselbornas) pavadino situaciją neįtikėtina ir klausė, kas nutiktų, jeigu Sirija surengtų kontrpuolimą.

„Ar būtų inicijuotas 5-asis straipsnis?“ – klausė jis, paminėdamas NATO kolektyvinės gynybos sutarties 5-ąjį straipsnį, numatantį, kad vienos Aljanso narės puolimas reikštų puolimą prieš visą bloką.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį derėjosi su R. T. Erdoganu ir jo užsienio reikalų ministru Mevlutu Cavusoglu (Mevliutu Čavušohlu), ir pareiškė jiems savo „labai rimtą susirūpinimą“ puolimu.

Pasak M. Cavusoglu, Ispanija pasakė Ankarai, kad dėl puolimo Sirijoje atšauks savo raketų „Patriot“ baterijas iš Turkijos, kai gruodžio mėnesį pasibaigs dabartinė misija. Šie raketų kompleksai iš pradžių buvo dislokuoti siekiant padėti Turkijai apsiginti nuo IS atakų.

„Sirijos (...) kariuomenės vienetai juda į šiaurę, kad stotų akis į akį su Turkijos agresija Sirijos teritorijoje“, – nurodė SANA.

Kurdų administracija šiaurės Sirijoje paskelbė, kad susitarė su Damasku dėl karių dislokavimo netoli sienos su Turkija.

„Tam, kad užkirstume kelią ir susiremtume su šia agresija, buvo pasiektas susitarimas su Sirijos vyriausybe, jog Sirijos kariuomenė gali dislokuotis ties Sirijos – Turkijos siena tam, kad padėtų Sirijos demokratinėms pajėgoms“, – feisbuke parašė administracija.

Turkijos pajėgos ir jas remiantys kovotojai sekmadienį pasistūmėjo gilyn į šalies teritoriją, o Vašingtonas paskelbė, kad patraukia tūkstantį karių iš Sirijos šiaurės.

Turkai jau pasiekė reikšmingų laimėjimų, nepaisant tarptautinės bendruomenės pasipiktinimo trečiadienį prasidėjusia operacija.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį dar kartą paragino Turkiją nutraukti puolimą.

Pasak E. Macrono, operacija šiaurės Sirijoje gali sukelti „nepakeliamą humanitarinę situaciją“.

„Mūsų bendras noras yra tai, kad puolimas liautųsi“, – bendroje spaudos konferencijoje sakė Prancūzijos lyderis.

A. Merkel pranešė sekmadienį valandą kalbėjusi su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdoganu) ir jam pasakiusi, kad „mes turime pabaigti šią Turkijos invaziją“.

„Tam yra humanitarinių priežasčių, – žurnalistams sakė Vokietijos kanclerė. – Daugiau nebegalime priimti šios situacijos prieš kurdus. Turi būti surastas kitas sprendimas“.

Nors Sirijoje buvo atstumti daugelį dešimtmečių, vietos kurdų mažuma per nuo 2011 metų kilusį karą išsikovojo faktiškai autonominį regioną, apimantį apie 30 proc. šalies teritorijos.

Grupuotei „Islamo valstybė“ 2014 metais išplitus visame regione, kurdų vadovaujamos Sirijos demokratinės pajėgos SDF nuožmiai gynėsi ir tapo pagrindine JAV vadovaujamos koalicijos partnere.

2018 metų pabaigoje Ankarai pagrasinus pradėti operaciją prieš kurdus Sirijoje, kurdų Liaudies apsaugos daliniai YPG paragino Sirijos kariuomenę dislokuotis aplink šiaurinį Manbidžo miestą ir paskelbė patys iš šios teritorijos pasitraukiantys.

Tuo metu sirai įsikūrė aplink Manbidžą, bet nėjo į patį miestą.

Ankara laiko YPG teroristais, susijusiais su Turkijoje veikiančiais kurdų sukilėliais.

Protestuotojai nešė kurdų vėliavą ir mojavo plakatais, ant kurių buvo parašyta „Trumpas = serijinis žudikas“, bei vadino Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą (Redžepą Tajipą Erdohaną) „tikruoju „Daesh“ lyderiu“, vartodami arabišką džihadistų grupuotės „Islamo valstybė“ (SI) pavadinimą.

Organizatoriai sakė, kad „daugiau nei 20 tūkst. žmonių“ dalyvavo demonstracijoje Paryžiuje po to, kai šeštadienį Ankarą ėmė dar aktyviau pulti kurdų valdomus miestus šiaurės rytinėje Sirijos dalyje, nepaisant kylančios tarptautinių sankcijų grėsmės.

„Turkija vykdo invaziją į Rojavą (kurdų zoną Sirijos šiaurės rytuose), o Europa stebi“, – Paryžiaus centre vykusios protesto akcijos metu šaukė žmonės.

Vienos kurdų grupės Prancūzijoje atstovas paragino Jungtines Valstijas ir Europos Sąjungą įvesti sankcijas Turkijai.

Panašūs protestai vyko ir kituose Prancūzijos miestuose: Marselyje, Strasbūre, kur posėdžiauja Europos Parlamentas, Bordo, Lilyje ir Grenoblyje.

Turkija pradėjo puolimą po to, kai Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) nurodė amerikiečių karius išvesti iš Sirijos pasienio. Dėl to JAV prezidentas susilaukė kritikos bangos, nes iš esmės apleido ištikimus sąjungininkus, kurie prisidėjo prie JAV vadovaujamos kampanijos prieš IS.

Kurdų palaikymo protestai vyko ir Vokietijoje. Pavyzdžiui, Kelne tokioje akcijoje dalyvavo daugiau nei 10 tūkst. žmonių, skelbia naujienų agentūra DPA.

Keli šimtai žmonių dalyvavo protestuose ir Vengrijos sostinėje Budapešte prie Turkijos ir JAV ambasadų, ir žmonės skandavo „Trumpas-Orbanas-Erdoganas yra diktatoriai!“

Dešimtys kurdų taip pat žygiavo ir Kipro sostinėje Nikosijoje. Čia protestuotojai nešė plakatą su užrašu „Nebūkite kurdų tautos genocido bendrininkais.“

„Etninis valymas“

Tūkstančiai žmonių žygiavo Vienoje, o Atėnuose apie 1 800 žmonių, kaip skelbia vietos policija, mėgino žygiuoti prie Turkijos ambasados skanduodami „Erdoganas – teroristas“.

Panaši protesto akcija vyko ir Ciuricho senajame kvartale, skambant kurdiškai muzikai. „Turkijos armija, lauk iš Kurdistano, – šaukė protestuotojai. – Nutraukite terorą.“

Stokholme maždaug 5 tūkst. žmonių žygiavo iki Švedijos parlamento. Panašūs protestai vyko Hagoje, Varšuvoje ir Briuselyje.

„Turkija mėgina įvykdyti etninį valymą ir sustiprinti džihadizmą, kad... priverstų Vakarus klauptis“, – Paryžiuje sakė Kurdų demokratinės tarybos atstovas Agitas Polatas. – Nuo Turkijos kariuomenės invazijos pradžios iki tol „miegojusios“ „Daesh“ grupelės įvykdė išpuolių. Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos bet kokia kaina privalo įvesti konkrečių ekonominių sankcijų Turkijai.“

A. Polatas taip pat paragino Prancūziją atšaukti iš Turkijos savo ambasadorių.

Eitynėse Paryžiuje dalyvavo ir keli Prancūzijos kairiųjų pažiūrų ir žaliesiems atstovaujantys politikai.

„Tai, kas vyksta Sirijos šiaurės rytuose, yra istorinė nesąmonė, nes jie yra ištikimiausi Prancūzijos sąjungininkai“, – sakė radikalios kairiųjų pažiūrų partijos „La France Insoumise“ („Nepasidavusi Prancūzija“) narys Ericas Coquerelis (Erikas Kokerelis).

Žaliųjų partijos senatorė Esther Benbassa (Estera Benbasa) paragino Prancūziją nutraukti ginklų pardavimą Turkijai. Apie tokias priemones jau paskelbė Suomija, Vokietija, Norvegija ir Nyderlandai.

Vis dėlto jis tvirtai gynė šį savo žingsnį, dėl kurio sulaukė kritikos tiek iš demokratų, tiek iš respublikonų dėl sukeltos grėsmės stabilumui Artimuosiuose Rytuose ir pavojaus Sirijos kurdų gyvybėms. Sąjungininkai kurdai padėjo JAV įveikti džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“ Sirijoje.

Tuo metu Turkija tuos kurdų kovotojus laiko teroristine grėsme ir anksčiau šią savaitę pradėjo prieš juos nukreiptą karinę operaciją.

D. Trumpas pareiškė, kad JAV negali kariauti „nesibaigiančiuose karuose“.

„Turime susigrąžinti mūsų puikiuosius herojus, mūsų puikiuosius karius, turime sugrąžinti juos namo. Metas, metas“, – kalbėjo JAV vadovas per socialinių konservatorių konferenciją.

Pasak D. Trumpo, padėtis Artimuosiuose Rytuose yra beviltiška, nepaisant ilgų metų JAV kariuomenės buvimo ten ir finansinės pagalbos.

„Dabar ten mažiau saugu. Mažiau saugu, mažiau stabilu, o jie kovoja, – kalbėjo prezidentas. – Štai ką jie daro: kovoja.“

D. Trumpas sakė skyręs 50 mln. dolerių pagalbos Sirijai, kad padėtų krikščionims ir kitoms religinėms mažumoms.

Prieš prezidento kalbą su juo ant scenos pasirodė amerikiečių pastorius Andrew Brunsonas (Endrius Bransonas), kurį Ankara paleido pernai po beveik dvejų metų kalinimo. Dėl jo įkalinimo buvo pašliję JAV ir Turkijos santykiai.

A. Brunsonas per šeštadienio renginį vadovavo maldai už prezidentą.

Vokietija kartu su daugeliu sąjungininkių pasmerkė operaciją, kuri, pasak Ankaros, yra nukreipta prieš Sirijos kurdų Liaudies apsaugos dalinius (YPG). Šios pajėgos suvaidino svarbų vaidmenį kovoje su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS) Sirijoje. 

„Vykstant Turkijos kariniam puolimui Šiaurės Rytų Sirijoje, vyriausybė neišduos jokių naujų leidimų bet kokiai karinei įrangai, kuri galėtų būti Turkijos panaudota Sirijoje," – sakė H. Maasas dienraščio „Bild“ sekmadieniniam leidiniui.

Pernai Vokietija eksportavo į taip pat NATO priklausančią Turkiją ginkluotės beveik už 243 mln. eurų. Tai sudarė beveik trečdalį visų šalies ginklų pardavimų, kurių vertė siekė 771 mln. eurų.

Per pirmuosius keturis šių metų mėnesius ginklų pardavimai Turkijai – didžiausiai Vokietijos užsakovei Aljanse – sudarė  184 mln. eurų.

Vokietijoje gyvena apie 2,5 mln. turkų kilmės žmonių. 

Vokietija yra viena didžiausių ginklų eksportuotojų pasaulyje kartu su JAV, Rusija, Kinija, Didžiąja Britanija ir Prancūzija.

Po žurnalisto Jamalo Khashoggi (Džamalo Chašogdžio) nužudymo Rijado konsulate Stambule Berlynas pernai įvedė ginklų pardavimo embargą Saudo Arabijai.

Šią savaitę H. Maasas įspėjo, kad Turkijos vykdoma karinė operacijos gali sukelti naują humanitarinę krizę ir sudaryti sąlygas atsigauti IS.  

Pateikiame trumpą apžvalgą apie kurdus, Kurdistaną ir svarbiausius įvykius, kurie lėmė dabartinį status quo regione.

Per keturias šalis

Kurdai gyvena daugiausia kalnuotose vietovėse pietryčių Turkijoje, šiaurės Sirijoje ir Irake bei vidurio Irane.

Daugiausia kurdų gyvena Turkijoje, kur jie sudaro apie 20 proc. šalies gyventojų. Kurdai taip pat sudaro 10 proc. Irano, 15-20 proc. Irako ir 15 proc. Sirijos populiacijos.

Mažesnes kurdų bendruomenes galima rasti Armėnijoje, Azerbaidžane ir Libane. Europoje, ypač Vokietijoje, gausi kurdų diaspora.

Tarp arabų šalių įsimaišę kurdai išlaikė savitą kultūrą, kalbą ir gentimis paremtus socialinius santykius.

Sudužusi svajonė

Po Pirmojo pasaulinio karo žlugus Osmanų imperijai, atsivėrė kelias sukurti kurdų valstybę, kurią sukurti Vakarai pasižadėjo 1920-ųjų Sevro taikos sutartimi.

Vis dėlto turkų nacionalistai, vedami armijos generolo Mustafos Kemalio Ataturko, pasipriešino taikos sutarties sąlygoms ir pradėjo dar vieną karą prieš Vakarus.

Norint nutraukti karą buvo nuspręsta pasirašyti 1923-ųjų Lozanos taikos sutartį, kuria buvo nustatytos dabartinės Turkijos sienos ir iš esmės buvo palaidotos kurdų svajonės turėti savo valstybę – nepriklausomą Kurdistaną.

Visgi kurdai išlaikė ambicijas sukurti savo valstybę, kurią keturių kurdų gyvenamų valstybių vadovai mato kaip grėsmę savo šalių suverenitetui.

Turkijos grėsmė

Turkijoje veikianti Kurdistano darbininkų partija (PKK), 35 metus kariavusi partizaninį karą daugiau kurdų apgyvendintuose šalies rytuose, yra uždrausta kaip teroristinė organizacija.

PKK įkūrėjas Abdullah Ocalanas už grotų sėdi jau nuo 1999-ųjų.

Sirijoje kurdai daugelį dešimtmečių buvo engiami. Kai 2011 m. prasidėjo Sirijos pilietinis karas, jie pasinaudojo chaosu ir įkūrė autonominį regioną šalies šiaurėje – taip vadinamą Rojavą, prie pat Turkijos pasienio, tuo įsiutindami turkus.

Turkija nuo tada įvykdė dvi karines operacijas prieš Sirijoje gyvenančius kurdus, 2016 ir 2018 m. Trečioji turkų operacija prasidėjo trečiadienį, spalio 9 dieną.

Nepriklausomybės referendumo fiasko

Tuo tarpu Irake kurdai buvo persekiojami sunitų dominuojamo Saddamo Husseinio režimo. Kurdams šalyje pavyko atsitiesti po Irako pralaimėjimo 1991-ųjų Persijos įlankos kare.

Jie įkūrė de facto autonominę šalį Irako šiaurėje, kuri buvo įtvirtinta 2005-ųjų Irako Konstitucijoje.

2017 m. Irako kurdai su didžiule persvara referendume nubalsavo už nepriklausomybę.

Bagdadas įsiuto dėl tokio žingsnio ir, atsakydamas į referendumą, užėmė didelę dalį kurdų gyvenamų teritorijų, įskaitant naftos telkinius, kurie buvo pagrindinis autonominio regiono lėšų šaltinis.

Irano, kur 1979-aisiais kurdų sukilimas buvo brutaliai numalšintas, pasienyje kelios kurdų grupuotės ėmėsi puldinėti už sienos esančias Irako karines bazes.

Kovos su IS priešakyje

Kurdų vedamos Sirijos demokratinės pajėgos (SDF) buvo pagrindinės JAV sąjungininkės kovoje su „Islamo valstybe“ (IS) Sirijoje. IS „kalifatas“ buvo sunaikintas šiemet kovą, kovoje su džihadistais kurdai neteko 11 tūkst. karių.

Vakarų šalys rėmė SDF oro antskrydžiais, ginkluote ir pratybomis. Tiesa, sunkiosios Vakarų ginkluotės kurdams išvysti neteko dėl nuolatinio Ankaros spaudimo.

Vidiniai nesutarimai

Kurdai niekada negyveno vadovaujami vienos centralizuotos valdžios. Ši tauta yra pasidalijusi po daugelį konkuruojančių partijų ir frakcijų.

Dalis kurdų grupių palaiko glaudžius santykius. Tuo tarpi kitos yra pasiryžusius gerklę viena kitai perrėžti dėl kontroversiško bendradarbiavimą su valstybėmis, po kurias ir yra išsibarsčiusi kurdų tauta.

Pavyzdžiui, pagrindinės dvi Irako kurdų partijos – Kurdistano demokratų partija (KDP) ir Kurdistano patriotų sąjunga (PUK) 1994-1998 m. kovojo tarpusavyje. Vidaus kare žuvo 3 tūkst. žmonių.

„Per sėkmingus veiksmus vykstant operacijai „Taikos šaltinis“ (Peace Spring) buvo perimta kontrolė Ras al Aino mieste į rytus nuo Eufrato“, – sakoma ministerijos „Twitter“ žinutėje.

Kurdų atstovai savo ruožtu neigė, kad miestas pateko į kurdų rankas.

„Ras al Ainas tebesipriešina, susirėmimai tebevyksta“, – sakė vienas kurdų vadovaujamų Sirijos demokratinių pajėgų (SDF) pareigūnas.

Vienas tame rajone esantis naujienų agentūros AFP korespondentas sakė, kad turkų kariai ir jų remiami sirų sukilėliai įžengė į miestą, bet dar jo neužėmė.

Didžiojoje Britanijoje įsikūrusi padėtį Sirijoje stebinti nevyriausybinė organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR) irgi pranešė, kad šis miestas, svarbus anksčiau šią savaitę pradėto turkų puolimo taikinys, dar nėra visiškai užimtas.

Turkijos valstybinis transliuotojas TRT savo ruožtu nurodė, kad miestą užėmė Turkijos kariškiams pavaldžios sirų pajėgos.

Ras al Ainas ir Tel Abjadas yra pagrindiniai miestai, kuriuos siekia užimti Turkijos pajėgos, trečiadienį pradėjusios puolimą prieš SDF.

Turkijos kariuomenė šiuos miestus intensyviai bombardavo ir nuolat prie jų artėjo. Kaip pranešama, iš šio regiono pabėgo dešimtys tūkstančių civilių.

Neigia apšaudžiusi Sirijoje esančius JAV karius

Turkija paneigė smogusi vienai JAV pajėgų bazei Sirijos šiaurėje, Pentagonui paskelbus, kad jo kariai buvo apšaudyti artilerijos.

„Į JAV stebėjimo postą nebuvo paleista nė vieno šūvio“, – sakoma valstybinės Anatolijos naujienų agentūros išplatintame gynybos ministro Hulusi Akaro (Chulusio Akaro) pareiškime.

Ministras nurodė, kad Turkija penktadienį atsakė ugnimi, kai kurdų Liaudies apsaugos daliniai (YPG) apšaudė vieną Turkijos pasieniečių postą iš kalvų, esančių už kilometro nuo minėto JAV stebėjimo posto Sirijoje.

Pentagonas nurodė, kad vienas sprogimas driokstelėjo „už kelių šimtų metrų“ nuo JAV pozicijų, esančių šalia Sirijos pasienio miesto Ain al Arabo (Kobanės), ir perspėjo esąs pasiruošęs atsakyti į agresiją „nedelsiamais gynybos veiksmais“.

H. Akaras savo ruožtu parašė: „Buvo imtasi visų būtinų atsargumo priemonių, kad JAV postui nebūtų padaryta žalos.“

Pasak jo, turkų pajėgos „dėl visa pikta“ nutraukė šaudymą, kai su jomis susisiekė amerikiečiai.

„Bet kokiu atveju, atliekamas būtinas veiksmų derinimas tarp mūsų vadaviečių ir amerikiečių“, – pridūrė H. Akaras.

JAV pajėgos praeitą savaitę atsitraukė iš pozicijų palei Turkijos ir Sirijos sieną, prieš Ankarai pradedant operaciją prieš kurdų kovotojus Sirijoje.

YPG pajėgos buvo itin svarbios JAV sąjungininkės kovojant su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“, bet Ankara jas laiko Turkijoje veikiančių kurdų kovotojų „teroristine“ atšaka.