Turkijoje šiandien gyvena daugiau nei 3,6 mln. pabėgėlių iš Sirijos, palikusių savo šalį 2011 metais ten prasidėjus pilietiniam karui.

Praėjusią savaitę pagrindinis opozicijos lyderis Kemalis Kilicdaroglu (Kemalis Kiličdarohlu) pareiškė, kad jam atėjus į valdžią jo Respublikonų liaudies partija (CHP) per dvejus metus sugrąžintų Sirijos pabėgėlius namo.

„Mes iš paskutiniųjų ginsime šiuos brolius, kurie pabėgo nuo karo ir rado prieglobstį mūsų šalyje“, kad ir ką tvirtintų CHP lyderis, per televiziją kalbėjo R. T. Erdoganas.

„Niekada neišsiųsime jų iš šios žemės, – patikino jis. – Mūsų durys jiems yra plačiai atvertos. Mes ir toliau juos priimsime. Neperduosime jų į rankas žudikams.“

R. T. Erdoganas susiduria su augančiu visuomenės nepasitenkinimu dėl pabėgėlių ir yra atsargus vertindamas šią problemą, tikriausiai tapsiančią viena iš pagrindinių per prezidento rinkimų kampaniją ateinančiais metais.

Turkija iš viso priėmė beveik 5 mln. pabėgėlių, įskaitant sirus ir afganistaniečius. Tačiau jų buvimas šalyje kelia vietinių gyventojų nepasitenkinimą, juolab kai šalies ekonominė padėtis darosi vis sunkesnė dėl silpstančios liros ir sparčiai kylančių energijos bei maisto kainų.

Praėjusią savaitę R. T. Erdoganas pareiškė, jog Ankara siekia paskatinti milijoną pabėgėlių grįžti namo, statydama namus ir kurdama vietos infrastruktūrą Sirijoje.

Likus keliems mėnesiams iki puolimo Šiaurės rytų Sirijoje, Turkija privertė Sirijos pabėgėlius sugrįžti į karo zoną, kur jų gyvybėms grėsė pavojus, rašoma „Amnesty International“ paskelbtoje ataskaitoje.

„Turkijos tvirtinimai, kad pabėgėliai iš Sirijos savanoriškai pasirenka grįžti tiesiai į karo zoną, yra pavojingi ir nesąžiningi“, – teigė organizacijos pabėgėlių ir migrantų teisių tyrėja Anna Shea.

Dešimtys pabėgėlių organizacijai sakė, kad Turkijos policijos pareigūnai juos mušė ir grasino, versdami pasirašyti dokumentus, kuriuose teigiama, jog į Siriją pabėgėliai sugrįžta savanoriškai. Remiantis šiemet nuo liepos iki spalio vykdytais interviu, tyrėjai apskaičiavo, kad neteisėtai ir prieš savo valią buvo išsiųsti šimtai žmonių.

Turkijos vyriausybės dokumentuose yra skelbiama, kad į Siriją iš Turkijos savanoriškai sugrįžo 315 000 žmonių.

Šiuo metu žmones siųsti į Siriją yra neteisėta, tokiu atveju gali būti pažeidžiamos žmogaus teisės.

Kai kurie pabėgėliai buvo mušami, jiems grasinta smurtu ar kalėjimu, kitus policija suklaidino, apgavo, kad šie pasirašytų savanoriško sugrįžimo pareiškimus, teigia „Amnesty International“ atstovai.

Pabėgėliams buvo sakoma, kad dokumentai, kuriuos pasirašo, yra registracijos formos, kvitai ar net pareiškimai, kuriais tvirtinamas noras pasilikti Turkijoje. Kitiems policija paprasčiausiai pasakė, kad jie nėra tinkamai užsiregistravę vienoje ar kitoje Turkijos provincijoje, todėl privalo sugrįžti į Siriją.

Remiantis organizacijos ataskaita, Turkijoje paprasčiausias susidūrimas su policija arba migracijos pareigūnais – atnaujinant dokumentus arba gatvėje rodant asmens tapatybės pažymėjimus – gali baigtis išsiuntimu į karo zoną.

Vokietijos Heinricho Böllo fondo Stambule direktorius Kristianas Brakelis DW reporteriams rugsėjį sakė, kad yra tekę susidurti su patikimais Sirijos pabėgėlių Turkijoje pranešimais. Juose rašoma, kad, policijos skyriuose užsiregistravę prieglobsčio prašytojo statuso pratęsimui, jie buvo priverčiami pasirašyti „savanorišką išvykimo“ iš šalies raštą. K. Brakelis taip pat sakė, kad Turkijos valdžia pagrasino smurtu, kad būtų aišku, jog nebus priimama jokių apeliacijų.

„Žinoma, kad daugiau nebegalime kalbėti apie šiuos išvykimus taip, tarsi jie būtų savanoriški“, – sakė K. Brakelis.

„Amnesty International“ organizacijai pavyko patvirtinti 20 priverstinės deportacijos atvejų. Visos aukos buvo išsiųstos sieną kirsti autobusu, pilnu žmonių surištomis rankomis. Dauguma išsiųstųjų, atrodo, buvo vyrai, tačiau organizacija atskleidė ir tokius atvejus, kai pareigūnai išsiuntė paauglius ir šeimas su mažais vaikais.

„Baisu yra tai, kad Turkijos susitarimu su Rusija pritariama „saugiam ir savanoriškam“ pabėgėlių sugrįžimui į dar tik steigsimą „saugią zoną“. Iki šiol sugrįžimai nebuvo nei saugūs, nei savanoriški, o dabar su šia grėsme susidurti rizikuoja dar daugiau milijonų pabėgėlių iš Sirijos“, – sakė A. Shea.

Jei būtų patvirtinta, kad Turkija iš tiesų vykdo priverstinę pabėgėlių deportaciją, tai parodytų, kad Ankara nėra atvira padėti pabėgėliams, nors nuo to laiko, kai 2011 metais prasidėjo Sirijos karas, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ir kiti politikai nuolatos pabrėžė šalies norą pagelbėti.

„Tai tradicija ir mūsų kultūra. Kai kaimynas kenčia nuo alkio, privalu bandyti padėti“, – 2017 metais DW reporteriams sakė Turkijos miesto Gaziantepo merė ir valdančiosios R. T. Erdogano partijos narė Fatma Sahin.

Pasak A. Shea, „Amnesty International“ ataskaita rodo, kad pabėgėlių problemos buvo nustumtos į paraštes, bet dėl to reikėtų kaltinti ne tik Turkiją.

„ES ir visa tarptautinė bendruomenė, užuot skyrusi energiją užkirsti kelią prieglobsčio prašantiems žmonėms patekti į šalių teritorijas, turėtų smarkiai išplėsti Sirijos pabėgėlių iš Turkijos priėmimo įsipareigojimus“, – teigė organizacijos atstovė A. Shea.

„Kol Sirijos režimas nedės pastangų taikiai išspręsti konfliktą, nebendradarbiaus su Jungtinėmis Tautomis ir Sirijos pabėgėliams nebus sudarytos sąlygos saugiai ir oriai sugrįžti namo, tol Lietuva rems tarptautines sankcijas Sirijos režimui“, - konferencijos metu teigė viceministras N. Germanas.

Pagal Užsienio reikalų ministerijos pranešimą, viceministras taip pat patvirtino Lietuvos įsipareigojimą padėti nuo konflikto nukentėjusiems Sirijos gyventojams. Šiemet Lietuva skiria 30 tūkst. eurų paramą Sirijoje pagalbą teikiančiai JT paramos ir darbo agentūrai. Nuo karo Sirijoje pradžios Lietuva humanitarinei pagalbai iš viso skyrė daugiau nei 300 tūkstančių eurų, o pagal bendrą ES susitarimą su Turkija 2019 metais yra įsipareigojusi skirti 2,6 milijono eurų.

Europos Sąjungos (ES) kartu su Jungtinėmis Tautomis (JT) rengiamai konferencijai „Parama Sirijos ir regiono ateičiai“ pirmininkavusi Vyriausioji įgaliotinė ES užsienio reikalams Federica Mogherini akcentavo paramą Sirijos pilietinei visuomenei, pabrėžė moterų vaidmens svarbą JT vadovaujamame Sirijos taikos procese ir teisinės atsakomybės už Sirijoje įvykdytus karo nusikaltimus užtikrinimą.

Trečius metus iš eilės Briuselyje organizuojamo renginio tikslas - užtikrinti tolimesnę paramą labiausiai nuo konflikto Sirijoje nukentėjusiems asmenims bei pabėgėlius priimančioms regiono šalims.

Europos Sąjunga yra didžiausia finansinės paramos teikėja nuo konflikto Sirijoje nukentėjusiems asmenims. Nuo Sirijos konflikto pradžios ES skyrė beveik 17 milijardų eurų. Šiemet planuojama 560 mln. eurų parama.

Humanitarinė padėtis nuo 2011 metų karinio konflikto alinamoje Sirijoje 2018 metais smarkiai pablogėjo. Šiuo metu Sirijoje yra apie 6,5 milijono priverstinai perkeltų asmenų, 13,1 milijonų sirų reikalinga humanitarinė pagalba. Įvairiais duomenimis, nuo konflikto pradžios Sirijoje žuvo apie 500 tūkst. šalies gyventojų.

Rusijos kariuomenės Generalinio štabo viršininkas generolas Valerijus Gerasimovas laišką išsiuntė JAV Štabų vadų komiteto pirmininkui generolui Josephui Dunfordui (Džozefui Danfordui). Laiške teigiama, kad Maskva yra linkusi bendradarbiauti su Vašingtonu padedant atstatyti Siriją bei sugrąžinti pabėgėlius namo.

Apie laišką žiniasklaidoje buvo pranešta dieną anksčiau, kas supykdė Rusijos pareigūnus.

„Esame nusivylę, kad amerikiečiai nesugebėjo laikytis susitarimo dėl diskusijų turinio skelbimo tik tuomet, kai dėl to sutinka abi šalys“, – pranešime teigė Rusijos gynybos ministerija.

Maskva laiške užsiminė, kad JAV ir Rusija galėtų bendradarbiauti išminuojant šalį, įskaitant Rakos miestą, taip pat „atsižvelgti į kitas prioritetines humanitarines problemas, reikalingas Sirijoje įtvirtinti taikų gyvenimą“.

Rusija yra vienas pagrindinių Sirijos prezidento Basharo al-Assado (Bašaro al-Asado) rėmėjų konflikte, kuris pražudė daugiau nei 350 tūkst. žmonių bei milijonus privertė pabėgti iš šalies.

2015 metais pradėta Maskvos karinė intervencija dažnai yra laikoma pilietinio karo lūžio tašku.

Lėšos bus skirtos pritraukti investuotojus ir vykdyti reformas, kurios padėtų užtikrinti sąlygas darbo rinkoje įsitvirtinti sirų darbo jėgai, sakoma Pasaulio banko pranešime.

Daugiau sirų gaus leidimus dirbti ir galės „gauti teisėto darbo ir tinkamas darbo sąlygas“, – nurodoma jame.

„Sudarydama sąlygas plėstis investavimui ir darbo vietų kūrimui, leisdama pabėgėliams, esantiems šalyje, ieškoti darbo ir prisidėti prie ekonomikos, Jordanija nuo išskirtinai humanitarinės pagalbos projektų pereina prie plėtros galimybių paieškų“, – sakė Pasaulio banko Artimųjų Rytų departamento direktorius Feridas Belhajas (Feridas Belhadžas).

Sudarydama šalyje palankias ekonomines sąlygas sirų pabėgėliams, Jordanija parodys tarptautinei bendruomenei kelią, kuris „šiandien yra dar neišžvalgyta teritorija“, sakė jis.

Jordanija tvirtina, kad šiuo metu šalyje glaudžiasi apie 1,4 mln. pabėgėlių, o Jungtinės Tautos (JT) jų yra užregistravusios tik daugiau kaip 600 000.

Amanas nuolat priekaištauja, kad šalyje gyvenantys pabėgėliai nesulaukia pakankamai tarptautinės pagalbos ir kad „pasiekė savo (galimybių) ribas“.

Rugsėjo pradžioje JT pareiškė, kad beveik 70 tūkst. Sirijos pabėgėlių gyvenimo sąlygos pasienyje yra labai prastos. Pasienyje su Sirija Jordanija uždarė perėją, o IS mirtininkui sprogdintojui įvykdžius ataką prie pabėgėlių stovyklos, žuvo septyni šalies kariai.

„Noriu paskelbti gerų žinių“, – žiniasklaida citavo R.T.Erdogano pareiškimą per Ramadano pasninko nutraukimo vakarienę, surengtą šeštadienį Kiliso provincijoje prie sienos su Sirija.

„Ketiname padėti mūsų draugams sirams, pasiūlydami galimybę jiems panorėjus įgyti Turkijos pilietybę“, – sakė jis.

Vidaus reikalų ministerija netrukus paskelbs, kaip veiks natūralizacijos procedūra, pridūrė R.T.Erdoganas, nepateikdamas daugiau detalių.

„Laikome jus savo broliais ir seserimis – jūs nesate toli nuo tėvynės, tik toli nuo savo namų ir žemės, – prezidentas sakė grupei sirų pabėgėlių Kilise. – Turkija irgi yra jūsų tėvynė.“

Turkija yra priėmusi per 2,7 mln. pabėgėlių iš konflikto krečiamos Sirijos, bet Ankara atsisakė jiems suteikti pabėgėlių statusą, įvardydama tuos žmones „svečiais“.

Tik nedaugeliui sirų buvo suteikti leidimai dirbti ir gyventi Turkijoje.

R.T.Erdogano pareiškimas išprovokavo debatų bangą socialiniuose tinkluose, o daugelis turkų internautų reiškė abejones, ar toks sumanymas tikrai geras.

„Pilietybės suteikimas neturėtų priklausyti nuo vieno žmogaus noro. Mums reikia referendumo!“ – rašo „Twitter“ vartotojas Mahometas Mahometas (Machometas Machometas).

Kiti kritikai kėlė prielaidą, kad tokiu žingsniu R.T.Erdoganas ketina susikurti dėkingų sirų rinkėjų armiją, kuri palaikytų jo planus sustiprinti prezidento galias.

Jie vyko į Libaną, kur glaudžiasi daugiau nei milijonas pabėgėlių iš kaimyninės Sirijos. Įdomiausius kadrus į filmą „Svetimoje žemėje“ sudėjusi komanda savo kūrinį pristatys gegužės 5 d.

Paauglė Hala, mažasis Mohamedas, mokyklai pabėgėlių stovykloje vadovaujantis Abdulas – karo išvyti ir svetimoje žemėje, Libane, atsidūrę sirai. Penkios lietuvių užfiksuotos istorijos sklaido populiarius mitus apie pabėgėlius ir parodo, kad vieno būdo jiems apibūdinti nėra. Vieni siekia išsilavinimo, kitiems rūpi šiandiena. Kai kurie buria bendruomenę, ją stiprina, o kiti tiesiog gyvena geresnio gyvenimo viltimi.

Kūrybinė grupė lankėsi Jungtinių Tautų įkurtose pabėgėlių stovyklose Bekaa slėnyje, Akkar regiono miesteliuose prie Libano–Sirijos sienos, Tripolyje bei Beirute.

„Svetimoje žemėje“ – LRT televizijos kūrybinės grupės dokumentinis filmas apie Sirijos pabėgėlius Libane, kuris gegužės 5 d. 18 val. bus pirmą kartą rodomas didžiajame ekrane.

Po filmo vyks diskusija su filmo kūrėjais ir ekspertais apie dabartinę situaciją konflikto krečiamoje Sirijoje ir Lietuvos galimybes priimti į Europą plūstančius karo pabėgėlius.

Filmas bus rodomas sostinės kino teatre „Pasaka” (Šv. Ignoto g. 4).

Seansas nemokamas, bet vietų skaičius kino salėje ribotas. Nemokami bilietai dalinami kino teatro kasoje valandą prieš seansą.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį mėgins rasti sprendinių besiplečiančiai migrantų krizei ir tarsis, kaip stiprinti diplomatinį spaudimą Turkijai, kad ji padėtų mažinti pabėgėlių iš Sirijos srautą.

Viršūnių susitikime dėmesys bus sutelktas į pastangas bendradarbiauti su šalimis už ES sienų, kad būtų suvaldyta didžiausia tokio pobūdžio krizė Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.

Lyderiai taip diskutuos galimybę sukurti saugią zoną karo krečiamos Sirijos šiaurėje.

Pagrindinė problema – įtikinti skeptiškai nusiteikusią Turkiją pritarti ES planui, kad šalies teritorijoje būtų apgyvendinta per 2 mln. pabėgėlių. Vokietijos kanclerė Angela Merkel vyks derybų į tą šalį sekmadienį.

Tuo tarpu ES viceprezidentas Franssa Timmermansas (Fransas Timermansas) ir kiti aukšto rango pareigūnai trečiadienį atvyko į Turkiją spausti vyriausybės dėl šio plano, atidėję anksčiau suplanuotą vizitą dėl pražūtingų mirtininkų sprogdintojų atakų Ankaroje praeitą savaitgalį.

„Susitarimas – ir nuolaidos – Turkijai būtų prasmingi tik tuo atveju, jeigu ji veiksmingai sumažintų pabėgėlių antplūdį“, – Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas sakė ruošdamasis vadovauti viršūnių susitikimui.

Europos lyderiai tikisi, kad pagalba Turkijoje esantiems pabėgėliams, lėšų skyrimas Ankarai ir pagalba tai šaliai stiprinti savo jūrinių sienų kontrolę atgrasytų sirus pabėgėlius nuo pavojingų kelionių jūra ir sausuma į Senojo žemyno gilumą.

Sirija ir Rusija 

Tačiau Turkija, kurios prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) praeitą savaitę lankėsi Briuselyje, nori daugiau lėšų ir atmeta pasiūlymus įkurti daugiau pabėgėlių stovyklų.

R.T.Erdoganas taip pat nori glaudesnio bendradarbiavimo su ES kovoje su „terorizmu“, nukreiptoje tiek prieš kurdų separatistus, tiek prieš džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“ (IS).

D.Tuskas, kuris praeitą mėnesį lankėsi Turkijoje ir Jordanijoje, sakė, kad per ES viršūnių susitikimą taip pat bus aptariami „sudėtingi“ klausimai, „įskaitant klausimą dėl saugios zonos Sirijoje. Turkija jos nori. Rusija atvirai nusiteikusi prieš.“

Turkija ragino nustatyti saugią teritoriją ir neskraidymo zoną Sirijos šiaurėje, iš kurios būtų išstumtos tiek prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado), tiek IS pajėgos, bet Europos Sąjungos šalys nusiteikusios „skeptiškai“, ypač kai Rusija pradėjo karinius veiksmus Sirijoje, sakė diplomatai.

„Tai tikra dilema, o dėl Rusijos ir Irano intervencijos padėtis tampa dar labiau sudėtinga“, – sakė vienas Europos diplomatas.

Rusijos intervencijos šešėlis temdys viršūnių susitikimą, o ES lyderiai ketina perspėti, kad aviacijos smūgiai, kurių taikiniai, anot Maskvos, yra „Islamo valstybės“ kovotojai, sukels tik dar didesnį chaosą.

„Europos Vadovų Taryba išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos atakų prieš Sirijos opoziciją ir civilius ir dėl tolesnio karinio eskalavimo rizikos“, – sakoma viršūnių susitikimo išvadų juodraštyje, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP.

Susitikimo baigiamajame dokumente taip pat ketinama pareikšti, kad Sirijoje „negali būti tvarios taikos“, kol gyvuos B.al Assado režimas, bet jame konkrečiai nesakoma, ar pats B.al Assadas galėtų būti politinio pereinamojo proceso dalis.

Turkija susirūpinusi, kad į šalį gali plūstelėti dar daugiau pabėgėlių iš Sirijos, kur Rusija pradėjo intensyvią bombardavimo kampaniją, penktadienį nurodė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Tanju Bilgicas (Tanžus Bilgičas).

Jis taip pat sakė žurnalistams, kad Ankara, jau priėmusi apie 2 mln. migrantų, tęsia derybas su NATO ir dvišaliais partneriais dėl šalies gynybos pajėgumų sustiprinimo, įskaitant zenitinių raketų sistemų „Patriot“ dislokavimą, bet neprašė Aljanso atsiųsti į Turkiją karinių pajėgų.

Lietuvos ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms imponuoja tūkstantmetė Sirijos žemdirbystės patirtis, tačiau ieškodami trūkstamų žmonių į laisvas darbo vietas jie ir toliau mieliau dairysis į darbo biržą - idėja įdarbinti karo pabėgėlius iš Sirijos mūsų šalies ūkininkų nežavi, penktadienį rašo "Lietuvos žinios".

Ūkininkai sako neįveiksiantys kalbos barjero.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidento Jeronimo Kraujelio teigimu, reikalingų sau specialistų tarp Sirijos pabėgėlių neieškos, nes jų parengiama ir Lietuvoje, bet informacijos apie bent atrinktų pabėgėlių kvalifikacijas reikėtų.

"Kol kas nėra žinių, kokių žemės ūkio kvalifikacijų galima tikėtis iš sirų pabėgėlių. Tokia informacija būtų reikalinga. Kita vertus, per porą dešimtmečių Lietuvos žemės ūkyje labai pakito technika, technologijos. Galų gale tokios pat kultūros skirtingose klimato zonose auginamos tarpusavyje niekaip nesuderintomis technologijomis", - dienraščiui svarstė J.Kraujelis.