„Aš tiesiog kalbėjau telefonu balkone, septintame aukšte, atskrido širšė ir kalė man į ranką. Aš jos net nemačiau, nebaidžiau, netrankiau, nesivijau. Tas jų piktumas tikrai suaktyvėjęs šiais metais“, – apie savo neįprastą susidūrimą su širše pasakojo „69 danguje“ grupės narė Ingrida Martinkėnaitė.

Žinoma atlikėja įgėlimams alergiška. Vienas toks susidūrimas su širše vos nesibaigė nelaime.

„Mane labai sualergizavo, man buvo sunku kvėpuoti, visa ištinau, prireikė ir gydytojų pagalbos – tai buvo labai nemaloni situacija. Dėl to šią vasarą aš labai bijojau tų širšių“, – sakė atlikėja.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Alergiškiems žmonėms po įgėlimo patartina skubiai kreiptis į medikus, turėti antialerginių vaistų. Vis dėlto, greita reakcija susidūrus su širšėmis svarbi visiems. Ne kartą sugeltiems žmonėms gali nukristi spaudimas, sutrikti kvėpavimas.

„Geriausia yra įgėlimo vietą šaldyti, stengtis netrinti, nes tai gali labiau paskirstyti nuodus ir tada ilgiau skaudės, labiau niežės ir bus ilgesnis gijimo periodas“, – patarė vidaus ligų gydytoja Božena Markevič.

Akistata su širšėmis neretai įvyksta prie stalo, nes dažniausiai jas traukia saldūs patiekalai ir gėrimai.

„Pavojingiausia, kuomet yra išgeriama, nes net ir nealergiškiems žmonės įgėlimas į gomurį ar liežuvį gali sukelti mirtį“, – perspėjo gydytoja.

Rugpjūtis ir rugsėjo pradžia širšėms yra aktyviausi. Šiemet iškvietimų – kur kas daugiau.

„Mes šių metų liepos mėnesį turėjome septynis kartus daugiau iškvietimų nei praeitais. Rugpjūtis dar nesibaigė, bet irgi turime dvigubai daugiau nei praeitų metų rugpjūtį. Manau, šilti orai daro įtaką greitesniam jų kolonijų augimą“, – pastebėjo „Definzos“ paslaugų vadovas Liutauras Grigaliūnas.

„Natūraliai dauguma Lietuvos širšių gyvena medžių uoksuose, lizdus daro uoksuose, o tų uoksų nelabai likę, nes sanitarinių kirtimų metu tokie medžiai yra iškertami. Tai, kaip ir paukščiams mes kabiname lizdus, taip širšės irgi apsigyvena arba lizduose, arba mūsų pastatuose. Rezultatas tas, kad miške tų širšių yra mažiau negu mūsų gyvenvietėse“, – aiškino Gamtos tyrimų centro (GTC) mokslininkas daktaras Eduardas Budrys.

Tačiau tragedijų kol kas pavyko išvengti.

„Ačiū Dievui, kol kas dar negirdėjome, kad būtų labai skausmingų, bent jau mūsų klinikoje nepasitaikė. Nes praeitais ar užpraeitais metais pasitaikė tokių atvejų, kai žmogus nuo bičių, širšių arba vapsvų įgėlimo tiesiog mirė“, – pasidžiaugė pagerėjusia situacija gydytoja B. Markevič.

Ankstyvą rytą, kai jų didžioji dalis dar būna lizde, gali priėjęs tą lizdą su maišu uždengti, nuplėšti, užrišti, ir baigta.

Ekspertai akcentuoja, kad su širšėmis galima susigyventi.

„Tiesiog jos negelia, jos gelia prispaustos. Jeigu jūs ją bandysite ją griebti ar ji bus paskendusi alaus skardinėje ir jūs gerdami suspausite ją lūpomis, tuomet ji įgels. Arba prie lizdo, kur ji gina savo šeimą ir vaikus“, – pasakojo E. Budrys.

Pasiryžusiems patiems iškraustyti širšes iš namų siūloma nemosikuoti – širšės labai jautrios staigiems judesiams.

„Priėjus kažkur per 2–2,5 m prie lizdo reikia kvėpuoti po savimi, nepūsti joms savo nevalytų dantų kvapo, tai gali joms nepatikti, ir, jeigu ramiai elgsimės, galime su jomis ir selfių pasidaryti“, – šmaikštavo mokslininkas.

„Ankstyvą rytą, kai jų didžioji dalis dar būna lizde, gali priėjęs tą lizdą su maišu uždengti, nuplėšti, užrišti, ir baigta. Tačiau jei įdienoja, jau saulė aukščiau, prasideda jų skraidymas, geriau pačiam nelįsti“, – patarė „Dezinfa“ vadovas.

Pirmadienį gelbėtojai buvo iškviesti į Pelėdnagių seniūniją, Nociūnų kaimą.

Jiems buvo pranešta, kad Kėdainių kultūros centro Nociūnų skyriaus patalpoje širšės susisuko lizdus ir prasigraužė į sieną. Buvo baiminamasi, kad jos gali sugelti stovyklaujančius 35 vaikus.

Atvykę gelbėtojai du širšių lizdus išpurškė nuodais ir parankinėmis priemonėmis nuėmė, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Širšių išgraužtos skylės sienoje buvo užpurkštos montažiniais klijais.

Ūmi alerginė reakcija

Įgėlus vabzdžiui, paprastai oda nežymiai parausta. Tokią vietą užtenka pašaldyti. Jei žmogus alergiškas, patariama suvartoti ir vaistų nuo alergijos. Didžiausias pavojus iškyla tada, kai žmogų ištinka anafilaksinis šokas. Tai ūmi perteklinė imuninės sistemos reakcija į alergenus: vabzdžių nuodus, taip pat ir į maisto produktus, vaistus, žiedadulkes ar net lateksą. Kauno klinikų vaikų alergologė docentė Jolanta Kudzytė skiria keturias sistemas, kurias pažeidžia anafilaksinis šokas: širdies ir kraujagyslių, virškinimo, kvėpavimo bei odos.

Ištikus tokiai alerginei reakcijai, visų pirma rekomenduojama susileisti adrenalino dozę, o tik tada kviesti greitąją pagalbą. Anksčiau šiai procedūrai atlikti reikėdavo vaistu užpildytos ampulės, kurią nulaužus, turinys supilamas į insulino švirkštą. Gydytoja J.Kudzytė ramina, kad šiandien jau galima įsigyti specialų adrenalinu užpildytą prietaisą, kurį rekomenduojama leisti į vidurinio šlaunies trečdalio išorinio paviršiaus raumenis. Paprastai šis vaistas yra receptinis, tačiau jei žmogus anksčiau patyrė anafilaksinį šoką ir pateikia gydytojo pažymą, jam adrenalino švirkštas yra išrašomas ir kompensuojamas.

Visada po ranka

Gydytoja įspėja, kad širšių sezono metu stipriai alergiškiems žmonėms šis prietaisas turi būti visuomet po ranka.

Adrenalino reikėtų nelaikyti šaldytuve ar automobilyje, būtina saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių ir didelių temperatūros svyravimų. Optimali jo aplinkos temperatūra turėtų būti nuo 15 ºC iki 30 ºC. Pasibaigus galiojimui ar netinkamai laikant, vaistas gali tapti rožinės spalvos ar paruduoti. Jam pakeitus spalvą, naudoti nerekomenduojama.

Jei pajutote bent kelis anafilaksinio šoko simptomus ir skubiai atvykote į gydymo įstaigą – pasielgėte teisingai.

Suleidus švirkštą adrenalino, kol laukiama greitosios pagalbos, žmogų reikia paguldyti į horizontalią padėtį ir šiek tiek kilstelėti jo kojas, o pykinant – paversti ant šono. Atsiradus dusuliui – nedelsiant pradėti gaivinti.

Gydytoja teigia, kad vyresnio amžiaus ar astma sergantys asmenys labiausiai rizikuoja patirti anafilaksinį šoką. Vaikams stipri alerginė reakcija nuo vabzdžių pasireiškia retai, didesnis priešas – maistas. Nuo jo mažamečius anafilaksinis šokas ištinka gerokai dažniau.

Alergijos simptomai dažniausiai atsiranda praėjus pusvalandžiui, rečiau – po keleto valandų nuo įgėlimo, tačiau būna atvejų, kai šokas ištinka praėjus parai. Pavėluota organizmo reakcija yra taip pat pavojinga, tačiau jos simptomai gali būti ne tokie ryškūs.

Išvengti padeda imunoterapija

Pasak J.Kudzytės, vienas naujausių būdų, padedantis išvengti anafilaksinio šoko, – imunoterapija. Tai yra gydymas, sukeliantis toleranciją nuodams alergiškam asmeniui ir sumažinantis sisteminių reakcijų riziką po vabzdžio įgėlimo. Organizmas pripranta prie tam tikro alergeno ir nustoja į jį reaguoti neteisingai. Imunoterapija trunka keletą metų, tačiau gydytoja tikina, kad po jų alergiškas žmogus gali lengviau atsikvėpti – jam anafilaksinis šokas nebegresia. Deja, kol kas šis metodas Lietuvoje nėra kompensuojamas.

Alergologės teigimu, nėra pastebėta, kad per pastaruosius metus daugėtų alergiškų žmonių. Tačiau kiekvieno sezono metu gydytojai dažnai sulaukia pacientų, kurie po įgėlimo skuba į gydymo įstaigą, nes nežino, kaip tinkamai elgtis. J.Kudzytė tikina: "Jei pajutote bent kelis anafilaksinio šoko simptomus ir skubiai atvykote į gydymo įstaigą – pasielgėte teisingai."

Ištikus anafilaksiniam šokui, pasireiškia šie simptomai:

• Sloga, čiaudulys.

• Kūno niežėjimas, dilgelinė, odos patinimas ar paraudimas.

• Kosėjimas, skausmas krūtinės plote.

• Silpnumo jausmas, galvos svaigimas, alpulys.

• Oro trūkumas, bronchų spazmai.

• Pagreitėjęs širdies ritmas ir žemas kraujospūdis.

• Ištinusios ar niežtinčios lūpos, kaklas, nosis ir gerklė.

• Vėmimas, viduriavimas, mėšlungis.

Nenurimstantis zyzimas ir pavojus sveikatai

Musės yra bene plačiausiai visame pasaulyje paplitusi skraidančių vabzdžių rūšis, žmonijai žinoma nuo neatmenamų laikų, o akistata su jomis gali net tik sugadinti nuotaiką, bet ir stipriai pakenkti sveikatai.

Anot biologo, kenkėjų kontrolės eksperto Liutauro Grigaliūno, nors musės nėra tiesiogiai pavojingos žmonėms, jų gyvenimo būdas ir įpročiai gali lemti sveikatos sutrikimus. Musės yra potencialios tokių ligų, kaip vidurių šiltinė, cholera, bakterinė dizenterija, hepatitas, akių uždegimas, poliomielitas, tuberkuliozė ir kt., platintojos.

„Musės mėgsta nešvarias vietas, dauginasi įvairiose gendančiose organinės kilmės medžiagose, o ieškodamos maisto ar veisimosi vietų dažnai zuja netoli maisto produktų, todėl bakterijoms pasklisti nuo musių galūnių ar išmatų pakanka kelių sekundžių, ypač kai musės tupia ant nepridengto maisto. Gyventojai pasakoja atvejų, kai iš šaldiklio išimtoje mėsoje, praėjus vos pusvalandžiui, buvo padėti kiaušinėliai“, – komentuoja L. Grigaliūnas.

Kol sezonas nesibaigė

Musių aktyvumo laikotarpis baigiasi, kai oro temperatūra nukrinta žemiau 10  laipsnių šilumos. Tada vabzdžių medžiagų apykaita sulėtėja ir saugiai pasislėpusios musės žiemoja laukdamos pavasario šilumos. Visgi užsitęsus vasarai reikia imtis papildomų priemonių, kad musių apgultis būtų suvaldyta.

Gyventojai pasakoja atvejų, kai iš šaldiklio išimtoje mėsoje, praėjus vos pusvalandžiui, buvo padėti kiaušinėliai.

„Kaip ir pavasario pradžioje, pirmiausia rekomenduojame specialiais tinkleliais dengti  varstomus langus ir duris, kad musės negalėtų taip lengvai patekti į patalpas. Tiek patalpose, tiek atvirose vietose lauke būtina nuo musių saugoti maistą, o atliekas laikyti sandariose talpose. Gyvenamosiose patalpose, sodybose, biuruose ir kitose patalpose galima naudoti patentuotas led technologija veikiančias lempas, kurios privilioja ir sunaikina skraidančius vabzdžius. Labai dažnai įvairios musės žiemą praleidžia žmogaus nešildomose patalpose, o pavasarį sušilusios iš karto spiečiumi užplūsta patalpas, tuomet gali tekti imtis ir cheminių kovos metodų“ – apie prevencijos ir naikinimo priemones primena kenkėjų kontrolės specialistas  L. Grigaliūnas.

Šiltesnė vasara – daugiau ir širšių

Kaip teigia kenkėjų kontrolės ekspertai, netrūksta nusiskundimų ir širšėmis. Nors rudens antroje pusėje nukritus temperatūrai dauguma širšių mirs, kol kas jų keliamas pavojus gyventojų sveikatai labai realus.

Kaip pasakoja vienas Plungės gyventojas, širšių kolonija neseniai įbaugino visus namiškius. Širšės iš pradžių įsikūrė išorinėje namo sienoje po palange, pabandžius jas iš ten išprašyti, vabzdžiai pasklido po namus. Nors širšes iš patalpų pavyko išvaikyti, o plyšius išorėje užtaisyti, po kelių dienų paaiškėjo, kad širšių liko sienoje esančiuose oro tarpuose. Tuomet beliko kviesti specialistus, kurie geliančius „svečius“ išnaikino specialiomis priemonėmis.

„Pasisekė, kad nė vienas iš namiškių nebuvo alergiškas širšėms, nes užplūdusios namus, jos ėmė mus gelti. Baisu net pagalvoti, kaip visa ši kova būtų pasibaigusi, jei ne specialistai“, – grėsmingą situaciją reziumavo plungiškis.

Pasak L. Grigaliūno, rugsėjo mėnesį širšių kolonijos būna jau pasiekusios savo maksimalų dydį, o  laikantis šiltiems orams širšės būna ypatingai aktyvios. Alergiškiems žmonėms širšių įgėlimas gali sukelti stiprias alergines reakcijas, net anafilaksinį šoką. Tokiu atveju delsimas suteikti pirmąją pagalbą gali baigtis net mirtimi.

„Širšės dažniausiai gelia tik tada, kai kas nors jas suerzina, be to, viena širšė gali gelti ne vieną kartą, nes įkandimo vietoje ji nepalieka geluonies. Svarbiausias patarimas susidūrus su širšėmis – jokiu būtu negalima patiems judinti širšių lizdo. Be to, būtina žinoti, kad parduotuvėje įsigytos priemonės purškimas gali tik dar labiau sudirginti kenkėjus. Apibendrinant Plungėje nutikusią istoriją, reikia pabrėžti, kad užsandarinti lizdo angas taip pat nėra gera mintis: širšės tikrai prasigrauš kitą įėjimą arba išėjimą, be to, suirzusios puls smarkiau“, – perspėja bendrovės „Dezinfa“ biologas L. Grigaliūnas.

Įdomūs faktai

Kiekvienas musės akies lęšis veikia savarankiškai ir mato tik atitinkamą aplinkos dalį. Musių akys geba apdoroti 300 kadrų per sekundę, o žmogaus akis gali matyti tik 24 kadrus per sekundę.

Širšės priklauso vapsvų šeimai, o didžioji dauguma širšių rūšių yra kilusios iš Azijos. Šiame žemyne paplitusi Azijos gigantiškoji širšė gali išaugti net iki 6 cm ilgio, dažnai minta bitėmis.

Keturių metrų aukštyje vabzdžiai susisuko didžiulį lizdą.

Iš pradžių vaikus gelbėti buvo iškviesti ugniagesiai, turintys ilgas kopėčias, tačiau darbus pabaigė kenkėjų naikintojų specialistai.

Nors lizdas vis dar kabo virš įėjimo į darželį, teigiama, kad vaikams pavojaus nebeliko.

Vaikų tėvai tvirtino, kad nebuvo išsigandę.

Akimirkos kaina

Rugsėjo 4-ąją diena išaušo šilta ir saulėta, kaip dauguma šią vasarą. Janinos Derenčienės namų Aukštutiniuose Kaniūkuose kieme žaliuojantys augalai ir žydinčios gėlės veši nuo saulės ir šeimininkės rankų šilumos.

Tą dieną, vyrui išvažiavus į parduotuvę, Janina, kiek papurenusi gėlynus, nusprendė apkarpyti dekoratyvinius krūmus. Pasiėmė elektrines žirkles, kuriomis karpo gyvatvorę. Jų laido negalėjo palikti ant vejos, nes ją pjovė robotas, todėl užmetė ant augalų: vynuogės, alyvos krūmo ir jurgino, kuris šįmet užaugo labai aukštas.

Janina nebegali pasakyti, nuo kurio augalo pakilo širšių debesis. Jis pasuko tiesiai į moterį. Nespėjus net susivokti, smigo į galvą, kaklą, ranką, kuria bandė užsidengti galvą.

Laimio Steponavičiaus nuotr.

Moteris puolė į namo vidų, prisiminė, kad turi klaritino – vaistų, kad smarkiai nesutintų. Janina yra daug kam alergiška, todėl gydytojai jai yra paskyrę šių vaistų.

"Įbėgau į namus, išgeriau tabletę, pradėjo dilgčioti visą kūną. Žvilgterėjau į veidrodį – matau, kad esu visa raudona. Apėmė silpnumas", – mena Janina, per porą minučių tapusi ligone.

Žinodama alerginio šoko padarinius, kuriuos matė, kai nuo vaistų ši būklė buvo ištikusi jos dukrą, o ir pati prieš penkerius metus buvusi įgelta vabzdžių ir dėl to sutinusi, Janina pati išsikvietė greitąją medicinos pagalbą.

Tiesa, prieš tai skambino vyrui, bet jis neatsiliepė, o sesuo greitosios pagalbos negalėjo iškviesti, nes išgirdusi, kas nutiko, iš išgąsčio pamiršo Janinos namų adresą.

Laukė ant slenksčio

Pati nukentėjusioji, besikviesdama medicinos pagalbą, jautė, kad jai ima trūkti oro, lyg kas smaugtų. Suprato, kad tinsta balso stygos ir gerklos, todėl nebesiklausė patarimo atrakinti duris, uždaryti šunis.

Besikviesdama medicinos pagalbą jautė, kad jai ima trūkti oro, lyg kas smaugtų. Suprato, kad tinsta balso stygos ir gerklos, todėl nebesiklausė patarimo atrakinti duris, uždaryti šunis.

Atsisėdo ant slenksčio ir laukė greitosios pagalbos medikų. Čia ją radęs iš parduotuvės grįžęs vyras, natūralu, labai nustebo.

"Esu labai labai dėkinga medikams. Apie juos kartais ir negražiai pašnekame, ir paburbame, bet dabar supratau, kad taip elgdamiesi esame neteisūs. Kai reikia skubios pagalbos, ją ir gauname", – apibendrina J.Derenčienė.

Ji pasakoja, kad greitosios pagalbos brigada atvažiavo labai greitai. Nedelsiant nė akimirkos suleido vaistus, prijungė deguonies aparatą. Konstatavo, kad kraujospūdis labai žemas, pulsas – labai retas. Moteris buvo sutinusi, net kojos, dėl po kraują pasklidusių nuodų.

"Išvežė į ligoninę, ir viskas baigėsi laimingai", – nusišypso Janina, bet tęsiant pasakojimą akyse vėl šmėsteli nerimo šešėlis.

Gulėjo ligoninėje

Kauno klinikinės ligoninės Suaugusiųjų priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje J.Derenčienei buvo atliktos diagnostikos ir gydymo procedūros.

"Man tapo geriau jau nuo greitosios pagalbos medikės Irenos Zdancevičienės, kurios vardą ir pavardę sužinojau vėliau, norėdama jai padėkoti, suleistų vaistų. Ligoninėje juos lašino, nuolat matavo kraujospūdį, registravo širdies veiklą", – J.Derenčienė žavisi medikų profesionalumu ir operatyvumu, tai, ką patyrė, gretina su vaizdais, matytais užsienio šalių kino filmuose.

Iš Suaugusiųjų priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus ligonė buvo perkelta į Odos ir venerinių ligų skyrių. Jame, anot Janinos, – vėl apžiūra, vėl vaistai. Gydytojos Almos Mekienės teigimu, šios pacientės gyvybei pavojus buvo iškilęs dėl to, kad ji serga alerginėmis ligomis ir net kelių širšių buvo sugelta į galvos sritį, juolab sugelta nebe pirmą kartą. Imunitetas įgėlimams, pabrėžė gydytoja, nesusidaro.

"Pirmą kartą sugeltam žmogui reakcija dažniausiai būna nedidelė, nebent jis labai alergiškas, anksčiau kažkas buvo sugėlę ir įvyko kryžminė reakcija. Vienai bitei, širšei ar vapsvai įgėlus sveikam žmogui tokia pavojinga reakcija taip pat nebūna", – bailius ramina gydytoja A.Mekienė.

Jos pacientė J.Derenčienė po trijų dienų iš ligoninės buvo išleista namo, šeimos gydytojo priežiūrai, dar tęsiant gydymą hormoniniais antialerginiais vaistais.

Tiki likimu

"Man silpna, dar labai silpna, kojos rankos tirta, – sakė Janina, kai kalbėjomės, praėjus savaitei po sugėlimo. – Nesistebiu, kad taip jaučiuosi tiek daug vaistų gavusi, organizmui patyrus sukrėtimą. Ačiū Dievui ir gydytojams, viskas gerai baigėsi, likau gyva."

Moteris mena, kad tomis siaubo minutėmis apie mirtį negalvojo, bet dabar suvokia: viskas galėjo baigtis tragiškai. Dabar gydytojai jai paskyrė vaistų, kuriuos reikia susišvirkšti tą pačią minutę, net per drabužius, jei vėl širšė ar bitė įgeltų.

Kaip saugotis šių vabzdžių įgėlimų, Janina neįsivaizduoja.

"Aš tik laidą užkabinau, niekur jokių širšių nemačiau. Gal jos piktos, kad ruduo. Nežinau, koks jų gyvenimo būdas. Labai jau didelės jos buvo, – atsidūsta moteris, tikinti likimu. – Jei užkoduota, taip ir bus."

Saugantis reikia saugotis

Gydytoja A.Mekienė į klausimą, kaip apsisaugoti nuo vabzdžių įgėlimų, atsako žaismingai: "Reikia saugotis."

Nesistebiu, kad taip jaučiuosi tiek daug vaistų gavusi, organizmui patyrus sukrėtimą.

Alergiški žmonės, eidami į gamtą, turi turėti kišenėje adrenalino. Visiems bėgti tikrintis savo būklę dėl galimų įkandimų reakcijos nereikia. Pirmą kartą įgėlus retam ji būna pavojinga. Jei taip atsitinka, reikia skubiai kviestis greitąją medicinos pagalbą. Tai kartu yra įspėjimas, kad žmogus alergiškas ir ateityje jam reikės su savimi turėti antialerginių vaistų.

Janina Vasilavičienė, Kauno klinikinės ligoninės Odos ir venerinių ligų skyriaus vadovė, patvirtina, kad alergiškų žmonių daugėja ir dėl alerginių reakcijų jų vis daugiau patenka į ligoninę.

"Anksčiau, būdavo, įgeltas žmogus pasikaso, ir praeina, o dabar nuo kasymosi net uždegimas išsivysto, antrinė infekcija prisideda", – perspėja prityrusi gydytoja dermatovenerologė J.Vasilavičienė.

Ji pakomentuoja, kad niežėjimas, patinimas yra normali reakcija į širšės, vapsvos, bitės ar aklės įkandimą. Alergiškiems žmonėms, tokiems, kaip J.Derenčienė, – kas kita. Kiekvienam žmogui reakcija yra individuali.

Ruduo – vaisių metas

Gydytoja A.Mekienė patvirtina: dabar, rudenį, į medikus kreipiasi labai daug bičių, širšių, vapsvų sugeltų ligonių. Šiuos vabzdžius vilioja obuoliai, slyvos, kriaušės, todėl juos valgantieji ar vaikštantieji po sodus turi būti itin budrūs.

Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties pamainos vyresnioji gydytoja Virginija Barankevičienė nesistebi, kad kviečiančiųjų greitąją medicinos pagalbą, vabzdžiams sugėlus, yra daug.

"Ruduo šiltas, vaisių daug, – vardija priežastis ir nė kiek neramina: – Jei žmogus alergiškas, ir vienas įkandimas gali kainuoti gyvybę."

Pati gydytoja sako ne kartą buvusi sugelta bičių, nes ji yra bitininkė. Laimei, nealergiška vabzdžių įkandimams. Nemalonius pojūčius gydytoja pataria slopinti šaldant įgėlimo vietą, ledą įvyniojus į kokį nors audinį. Gydytoja J.Vasilavičienė žino, kad liaudies medicinos šalininkai vietoje ledo naudoja prapjautą svogūną, praskiesto acto kompresą. Medikė pataria pasitepti bet kokiu tepalu: antivirusiniu, antibiotikų ir panašiai, ką turime.

Siuprizas rekuperacinėje sistemoje

Vilniaus gyventoja savo namuose, esančiuose daugiabučio penktame aukšte, užtiko širšių lizdą rekuperacinėje sistemoje. Kenkėjai įsitaisė rekuperatoriui skirtoje angoje tuomet, kai ji buvo išvykusi. Į neseniai įkurtus namus grįžusi po ilgesnės pertraukos, vilnietė pastebėjo per sieną iš angos bėgantį įtartiną rudą skystį, nors jokių pašalinių garsų nebuvo.

"Girdėjau, kad širšių įkandimai gali būti labai pavojingi, be to, nežinia, kaip jos elgiasi esant tokioms situacijoms, todėl pamačiusi, kad ertmė sienoje užpildyta kažkokiu rudu dariniu, nieko nejudinau. Labiausiai baiminausi, kad vabalai ar vabzdžiai ims plisti po butą. Vis dėlto, kai per sieną nutekėjo antras skysčio takelis, supratau, kad problema didesnė, nei tikėjausi, tad ilgiau nedelsdama ėmiau ieškoti profesionalios pagalbos", – pasakojo vilnietė.

Nekviesti svečiai jos namuose buvo neutralizuoti kenkėjų kontrolės ir naikinimo specialistų. Vienas jų, biologas Liutauras Grigaliūnas, pabrėžia, kad, tęsiantis vasariškiems orams, širšės ir vapsvos vis dar labai aktyvios.

"Šiuo metu širšių ir vapsvų kolonijos yra pasiekusios maksimalų savo dydį, vabzdžių jose būna iki keleto tūkstančių, todėl jie dažnai dūzgia arti gyventojų namų, o lizdus būna susukę bet kokiose saugesnėse ertmėse: pastogėse, pašiūrėse, balkonuose ir net daugiabučių sienose", – sako L.Grigaliūnas.

Tai, kad kaimynystėje įsikūrė širšių kolonija, galima suprasti, jeigu kasdien matome aplinkoje skraidančias širšes. Jeigu sienoje, palėpėje, pastogėje ar kitoje vietoje girdimas dūzgimas ir krebždesys, labai tikėtina, kad ten apsigyvenusios širšės arba vapsvos.

Radus lizdą, nevalia jo liesti, baidyti jo gyventojus, naudoti purškalus. Svarbu neleisti prie lizdo artintis vaikams ar augintiniams. Staigūs judesiai, širšių aplinkoje neįprasti veiksmai, kvapai tik dar labiau jas erzina, todėl tikimybė būti sugeltiems išauga.

Klaipėdos vaikų ligoninę teko gelbėti nuo širšių – šios lizdą susisuko palėpėje.

Po vaikų ligoninės stogu susuktą širšių lizdą pamatė į ligoninės palėpę užsikorę ligoninės darbuotojai.

„Kada ruošiamės rudens sezonui, kai apžiūrime, ar pro stogą nelis vanduo, ūkio dalies vedėja kartu su savo komanda ėjo apžiūrėti, ar nėra skylių čerpėse ir pamatė didžiulį guzą. Įtarė širšių lizdą, nes pamatė, kad skraido“, – teigė vaikų ligoninės vyr. gydytojas Virginijus Žalimas.

Medikai išsikvietė ugniagesius. Šie širšių lizdą sugrūdo į maišą ir išvežė į mišką.

Klaipėdiečiai pastebi, kad šiemet širšių apstu.

Ugniagesiai pataria su širšėmis būti atsargiais. Šiuo laiku širšės būna aktyviausios, o jų lizdai – didžiausi.

Nuo vabzdžių įkandimų Lietuvoje mirčių pasitaiko beveik kasmet.

Antradienį prieš pietus pietinėje Klaipėdos pusėje I.Simonaitytės gatvės pradžioje esančios "Versmės" progimnazijos darbuotojai paprašė gelbėtojus pašalinti nuo mokyklos sienos širšių lizdą.

Gelbėtojai palypėjo kopėčiomis iki trečiojo pastato aukšto. Širšės buvo susisukusios lizdą ant sienos, šalia lango rėmo.

Nupurkšti šių vabzdžių nepavyko, vos prisiartinus prie jų gelbėtojams, didžiosios širšės puldavo ginti savo būsto.

Nemažos patirties dirbant tokius darbus turintys ugniagesiai nusprendė prie mokyklos grįžti sutemus, kai vabzdžiai yra ne tokie aktyvūs.

Antroji operacijos dalis pradėta antradienį apie 22.30 val. Gelbėtojai vėl lipo kopėčiomis, apipurškė lizdą specialiu aerozoliu ir jį nuėmė.

Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos operacijų vadovas Vytautas Kasparaitis pasakojo, kad paprastai širšės nėra sunaikinamos.

"Tokiems darbams skiriame tiek pajėgų, kiek būtina juos atlikti, dažniausiai užtenka poros gelbėtojų. Tas ugniagesys, kuris skiriamas nuimti širšes, apsivelka kostiumą, kuriuo rengiasi gesindamas gaisrą, užsideda kvėpavimo kaukę, nepaliekamas nė menkiausias atviros odos plotelis, kad gelbėtojo nesugeltų. Tada jis lizdą apgaubia maišu ir nukrapšto jį kastuvėliu nuo sienos. Vabzdžių nenaikiname, nuvežame už miesto į laukus ir ten paleidžiame. Juk gyvi padarai, gaila žudyti", – kalbėjo V.Kasparaitis.

Paprastai ugniagesiai širšių lizdus ar bičių spiečius imasi pašalinti nuo visuomeninių įstaigų: ligoninių, vaikų darželių, mokyklų.

Privačių namų gyventojai, susidūrę su piktais vabzdžiais, patys turi spręsti šią bėdą.

Ankstyva vasara šiemet lepina žmones šiluma, daugelis tikina, kad paplūdimiuose ypač daug širšių, jos skrenda prie gatvėse parduodamų vaisių, lenda į taromatus, tačiau ugniagesiai šiemet gelbėti nuo įsiveisusių vabzdžių kviečiami rečiau nei ankstesniais metais.

Pirmadienį policija gavo pranešimą, kad Sintautų seniūnijoje Gaisrių kaime, rastas 47 metų moters kūnas be išorinių smurto žymių.

Marijampolės apskrities policijos atstovė Daiva Klimavičienė BNS sakė, kad atvykę pareigūnai jau rado greitosios medikus. Nelaimė įvyko vidurdienį.

„Užlipo į palėpę, užpuolė vabzdžiai, sugėlė, pasekmės skaudžios“, – BNS sakė ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis prokuroras Audrius Ažukas.

Lietuvoje mirčių nuo vabzdžių įkandimo pasitaiko beveik kasmet.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras sako, kad reakcija į įgėlimą gali būti dvejopa: normali ir alerginė. Įgėlimais vadinamos žaizdelės, pažeidžiančios minkštuosius audinius.

Priklausomai nuo žmogaus individualios reakcijos,  gali būti pavojingi gyvybei ir net mirtini, jei laiku nesuteikiama pagalba, ypač jei žmogus

patiria sunkią alerginę reakciją. Įgėlus vabzdžiui, visada reikia stebėti, ar nekyla alerginės reakcijos, kurios gali progresuoti iki anafilaksinio šoko. Įgėlus į burną ar ryklę, gali staiga sutinti kvėpavimo takai ir žmogus gali uždusti.

Užlipo į palėpę, užpuolė vabzdžiai, sugėlė, pasekmės skaudžios.

Sunkėjant alerginei reakcijai, gali atsirasti dusulys, veido tinimas,  pasunkėti kvėpavimas, pasireikšti dilgėlinis viso kūno bėrimas, nukristi kraujospūdis ir kt.

Lietuvos alergijos ir astmos asociacijos prezidentės docentė Violeta Kvedarienė BNS sakė, kad pirmieji anafilaksinio šoko simptomai yra niežulys (padų ir delnų) raudimas, silpnumas, dusulys.

„Nereikia laukti, reikia kviesti greitąją. Jeigu anksčiau buvo kokie nors panašūs simptomai, po tokio įgėlimo po mėnesio pasirodyti specialistui. Anksčiau kreipusis gali nepavykti tyrimai. Tačiau per porą dienų reikia apsilankyti pas šeimos gydytoją, visada turėti tabletę prieš alergiją. Dalis jų parduodamos be recepto, geriau išgerti, jos nieko blogo nepadarys“, – BNS sakė V. Kvedarienė.

Pasak jos, reakcija į įkandimą išsivysto per valandą ir sugeltas žmogus gali spėti išgerti vaistų nuo alergijos.

„Tai nebūna sekundžių reikalas, tai būna minučių reikalas – 10, 15 minučių, pusvalandis, per valandą reakcija vyksta. Reikia tučtuojau kviesti greitąją pagalbą ir sakyti, kad sugėlė“, – BNS sakė V. Kvedarienė.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras pataria sugeltam žmogui duoti išgerti antihistamininių vaistų. Paklausti, ar nukentėjęs žmogus turi su savimi adrenalino automatinį švirkštą, padėti jam susišvirkšti vaistų į šlaunies ar peties raumenis.

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Vaistų saugumo ir informacijos skyriaus vyriausioji specialistė Renata Tomaševič BNS patvirtino, kad minėtas adrenalino švirkštas vaistinėse yra parduodamas tik pateikus gydytojo receptą.

„Pats švirkštas, tas vaistas nėra toks paprastas, jis taip pat gali nužudyti žmogų, kuriam jo nereikia. Ypatingai jei yra širdies ritmo sutrikimų, kepenų veiklos sutrikimų, gali dar pabloginti situaciją. Jeigu paaiškėja, kad jis reikalingas, medikai išrašo, jis dabar turėtų būti netgi kompensuojamas“, – BNS sakė V. Kvedarienė.

Ji sako, kad vabzdžiams alergiški žmonės yra gydomi imunoterapija.

„Gydymas yra tais pačiais nuodų alergenais. Tada žmogaus organizme susiformuoja imuninės ląstelės, kurios pačios jį apsaugo“, – sakė medikė.  

"Ant kaip visuomet per anksti prabėgusios vasaros širsta ne tik žmonės, bet ir širšės", – konstatavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų Skubiosios medicinos klinikos darbuotojai.

Anot jų, pastarosiomis dienomis daug kaip niekada šią vasarą  tenka gelbėti šių vabzdžių sugeltus ir anafilaksijos – sunkios alerginės reakcijos – ištiktus žmones.

Dėl smarkios alerginės reakcijos laiku nesiėmus tinkamų priemonių, mirtis gali ištikti žaibiškai - netgi per keletą minučių, tačiau bent jau Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties žiniomis, šiemet visus sugeltuosius pavyko išgelbėti.

Liepą greitąją medicinos pagalbą po širšės įgėlimo kvietėsi septyni kauniečiai, rugpjūtį sulaukta trigubai daugiau iškvietimų - 21.

Septyni pacientai, juos apžiūrėjus, kaip pasakojo stoties pamainos vyresnioji gydytoja, buvo palikti namie, o keturiolikai vis tik prireikė atidesnės medikų priežiūros. Jie buvo nuvežti į ligoninę.

LSMU Kauno klinikų Viešosios komunikacijos tarnybos vyriausioji specialistė Eglė Audickaitė teigė, kad praėjusią savaitę kiekvieną dieną Kauno klinikų Skubios medicinos klinika sulaukdavo po du-tris pacientus, kurie kreipėsi dėl širšių įkandimų sukeltų alerginių reakcijų.

"Džiaugiamės, jog visiems pacientams buvo laiku suteikta reikiama pagalba. Dauguma pacientų į gydytojus kreipėsi patys, kuomet pajausdavo alergijos simptomus", - kalbėjo E. Audickaitė.

"Norime priminti, jog jeigu po įkandimo tampa sunku kvėpuoti, ryti, tinsta akių vokai, padažnėja ir susilpnėja pulsas, svaigsta galva, pradeda pykinti, kūną išberia pūslėmis, - reikėtų nedelsiant kviesti greitosios medicinos pagalbą arba patiems vykti į artimiausią ligoninę", - patarė E. Audickaitė. 

Ji pastebėjo, kad šią savaitę Skubios pagalbos skyriuje sumažėjo pacientų, kuriems pasireiškė alerginės reakcijos, tačiau gyventojus vis tik ragina išlikti budriems, saugoti save, artimuosius ir atsakingai mėgautis paskutinėmis vasaros dienomis.

Jeigu įgėlus širšei, bitei ar kitam vabzdžiui ima niežtėti, tinti lūpos, burna ir/ar liežuvis, gerklė, užkimsta balsas taip pat būtina kreiptis pagalbos skambinant 033 arba 112.

Laukiant, kol atskubės medikai, sunegalavusiam žmogui reikia atlaisvinti rūbus, nuimti žiedus, grandinėles. Po vabzdžio įkandimo blogai besijaučiantį žmogų patartina paguldyti ant nugaros, kilstelėjus jo kojas aukščiau.