Pietinėje Klaipėdos pusėje gyvenanti klaipėdietė, vieną vakarą į lauką išvedusi šuniuką, sunkiai patikėjo savo akimis – prie šiukšlių konteinerių ant dailios kabyklos rikiavosi vyriški rūbai.

Atrodė lyg kažkas kabyklą būtų atnešęs iš parduotuvės. Greta pūpsojo maišai su tvarkingai sulankstytais drabužiais.

Nusistebėjusi pamatytu vaizdu, moteris net pagalvojo, ar nebus klaipėdiečiai sumanę kokios nors netradicinės paramos akcijos.

Ryte ši vieta jau buvo tuščia.

Pasirodo, kažkas nebereikalingus, bet gerus vyriškus rūbus sukabino ant metalinio rėmo, kuriame anksčiau puikavosi skelbimas apie tai, kur derėtų atsikratyti didelių šiukšlių ir kaip elgtis su žaliosiomis atliekomis.

Plokštė su ant jos parašytu skelbimu šioje vietoje jau seniai išspirta ir sunaikinta, o ją laikęs metalinis rėmas liko ir tapo patogia nebereikalingų rūbų kabykla.

Matyt, sumanymas – vykęs, nes daiktai greitai dingo.

Kažkuris praeivis svarstė, gal tai buvo mirusio žmogaus daiktai, o gal vyrą iš namų išvaryti sumaniusios žmonos darbas.

„Pagrindinė problema – sniego sankaupos, esančios miegamųjų rajonų kiemuose, kai neina privažiuoti dėl susiaurėjusių kelių arba mašinos sunkiasvorės negali įvažiuoti į kiemus, nes yra slidu“, – BNS pirmadienį sakė sostinės vicemeras Valdas Benkunskas.

Pasak jo, taip pat atliekų tvarkytojams išvežant šiukšles iššūkių kyla ir dėl šalia konteinerių pastatytų automobilių.

„Ir įprastinėmis sąlygomis išvežti šiukšles kai kur yra sunku, nes didelėms mašinoms sunku išlaviruoti, kai gyventojai bet kaip stato mašinas, o dabar dar labiau pasunkėjo“, – sakė vicemeras.

Pagrindinė problema – sniego sankaupos, esančios miegamųjų rajonų kiemuose, kai neina privažiuoti dėl susiaurėjusių kelių arba mašinos sunkiasvorės negali įvažiuoti į kiemus, nes yra slidu.

Anot savivaldybės, Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus (VASA) duomenys rodo, kad per savaitgalį „Ekonovus“ neaptarnavo 25 proc., o „Ecoservice“ – 20 proc. konteinerių.

V. Benkunsko teigimu, kiemus ir viešąsias teritorijas prižiūrinčios įmonės dar savaitgalį buvo paragintos suintensyvinti valymus, tačiau jis pabrėžia, kad tą jiems padaryti gali būti sudėtinga dėl nepakankamų žmogiškųjų resursų ir technikos trūkumo.

„Iš esmės tai yra praėjusios savaitės intensyvaus snygio padariniai, kuriuos mėginsime išspręsti. Kalbame ir su savivaldybės Aplinkos tvarkymo skyriumi, kad būtų su traktoriukais nuvažiuota ir tas sniegas nuvalytas, nukastas. Ir talkas organizuosime, jei reikės“, – kalbėjo vicemeras.

„Kooperuosime visus turimus pajėgumus, kad tą padarytume. (...) Pasitelksime ir „Grindą“, jei reikės“, – pridūrė jis.

Pasak V. Benkunsko, sutvarkyti susikaupusias atliekas savivaldybė planuoja per šią savaitę.

Kodėl to reikia?

Pirmas klausimas iš paprastų žmonių, kurį dažniausiai išgirsta ekologai: kodėl maistą reikia rūšiuoti? Todėl, kad tai pasaulinė problema. Mokslininkai suskaičiavo: kasmet 1,3 milijardo tonų maisto atliekų yra iššvaistoma, o pavertus tai pinigais gaunasi 1 milijardas dolerių. Kitas mokslininkų argumentas – jeigu maisto atliekos būtų valstybė, tai būtų trečia didžiausia šiltnamio efekto sukėlėja po JAV ir Kinijos. Mat pūdamas maistas išskiria milžiniškus kiekius anglies dvideginio dujų (CO2), kurios skatina klimato pokyčius.

Statyti daugiabučių kiemuose atskirus konteinerius maisto surinkimui yra brangiausias variantas. Todėl, kad reikėtų naujų konteinerių, vietų jiems pastatyti, specialių mašinų – cisternų.

ES aplinkosaugos ekspertai teigia, jog įgyvendinus visą kompleksą priemonių, o vienas iš jų yra būtent maisto atliekų rūšiavimas, ES įmonės galėtų sutaupyti 600 mlrd. eurų grynųjų lėšų, o bendras per metus išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažėtų 2–4 procentais. Taigi, verta pasistengti, juo labiau, kad tai jokia naujiena – Vokietijoje, Austrijoje, Estijoje ir net kai kuriose Lietuvos savivaldybėse gyventojai maisto atliekas jau rūšiuoja atskirai.

Kaip rūšiuosime Klaipėdoje

Klaipėdos mieste planuojama įdiegti maisto atliekų surinkimo spalvotais maišais sistemą, kokia populiari Skandinavijos šalyse.

Kas gyvena individualiuose namuose, gaus nedidelę virtuvinę rūšiavimo dėžutę, ryškiaspalvius maišelius ir juos išmes į papildomai suteiktą atskirą maisto atliekų konteinerį. O daugiabučiuose namuose gyvenantys klaipėdiečiai bus aprūpinami tokiais pat ryškiaspalviais maišais, į kuriuos turės sudėti maisto atliekas ir sandariai užrišus maišą jį išmesti į komunalinių atliekų konteinerį.

„Svarstėme įvairius variantus. Domėjomės ir stebėjome, kaip kitose šalyse veikia jau įdiegtos maisto rūšiavimo sistemos. Statyti daugiabučių kiemuose atskirus konteinerius maisto surinkimui yra brangiausias variantas. Todėl, kad reikėtų naujų konteinerių, vietų jiems pastatyti, specialių mašinų – cisternų. Dar būtina šias atliekas surinkti dažniau, kad išvengti nemalonių kvapų. O visos investicijos ir dažnesnio išvežimo kaštai neišvengiamai didintų mokesčius gyventojams“, – aiškino Šarūnas Reikalas, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) direktorius.

Kai maisto atliekos maišeliuose surenkamos kartu su komunalinėmis ta pačia vieno skyriaus šiukšliaveže, vežėjams nebereikia sukti papildomų reisų, taupomas kuras, gatvių dangos, švaresnis miesto oras. Planuojama, kad gyventojams suteikiami maišai maisto atliekoms irgi bus specialūs: pagaminti iš tvirtesnio plastiko, sandariai sulaikantys skysčius, turintys nuorinimo vožtuvą, kad neplyštų transportuojant iki rūšiavimo įrenginių.

Atvežus visas atliekas į rūšiavimo cechą skirtingų spalvų maišai skanerio pagalba bus automatiškai nukreipiami į atskirus konvejerius: maisto atliekos pateks į maišų draskytuvą (depakerį), o mišrios atliekos – į pagrindinį smulkintuvą. Abu srautai bus apdorojami atskirai.

„Skaičiavimus atlikę ekspertai tikina, kad maišų sistema nė kiek nepadidintų atliekų tvarkymo mokesčių uostamiesčio gyventojams. Toks maisto atliekų tvarkymo būdas būtų netgi pigesnis, nei dabartinis, kai jos kartu su perdirbimui netinkamu srautu nukreipiamos sudeginimui“, – sakė KRATC vadovas.

Kokia nauda iš maisto atliekų?

Vargome, stengėmės, išrūšiavome. O kas toliau? Galimybių išspausti naudą iš maisto atliekų yra bent keletas. Paprasčiausias būdas – supūdyti jas aukštoje temperatūroje ir pagaminti ypač derlingą kompostą. Taip daro atliekų tvarkytojai Taline. Tačiau jie susiduria su problema – nelabai kas to komposto nori. Panašiai gali nutikti ir Klaipėdoje. KRATC jau dabar turi komposto, pagaminto iš žaliųjų atliekų, perteklių ir kasmet nemokamai jį dalina regiono gyventojams.

Dar viena galimybė – uždaru ciklu pūdyti maisto atliekas ir iš išgaunamų dujų gaminti elektros energiją. O po pūdymo likusią masę kompostuoti arba sausinti ir sudeginti kogeneracinėje jėgainėje, išgaunant energiją.

Paskaičiuota, kad Klaipėdos apskrityje per metus susidarys iki 7 tūkst. tonų maisto atliekų. Tai yra per mažas kiekis, kad apsimokėtų kurti visą maisto atliekų perdirbimo infrastruktūrą. Todėl planuojama, kad KRATC tik atskirtų maisto atliekas ir jas perduotų tvarkyti šioje srityje besispecializuojančiai įmonei, kuri būtų parinkta viešojo konkurso būdu.

Didžiausia nauda, kokią KRATC numato pradėjus rūšiuoti atliekas – švaresnės antrinės žaliavos. Tuo Klaipėdos atliekų tvarkytojai akivaizdžiai įsitikino viešėdami Taline.

„Kai maisto atliekos nebesusimaišo su komunalinėmis atliekomis, į rūšiavimo įrenginius patekęs popierius, plastikai, mišri pakuotė yra sausi ir švarūs, tad išgaunami daug didesni perdirbimui tinkamų antrinių žaliavų kiekiai. Arba galima sausą perdirbimui nebetinkamų pakuočių masę realizuoti kaip kurą – jos turi didesnę energetinę vertę“, – aiškino Š. Reikalas.

Dar vienas nuspėjamas maisto rūšiavimo privalumas – mažiau nemalonių kvapų Dumpių sąvartyne ir klaipėdiečių kiemuose. Pasak aplinkosaugininkų, nemalonus atliekų puvimo kvapas formuojasi būtent tuomet, kai sparčiai gendančios maisto atliekos išmetamos palaidos ir susimaišo su kitomis atliekomis. Maistą išmetant atskirai supakuotą sandariuose maišuose ir tuos maišus išpakuojant uždarame ceche, kur naudojamos kvapų neutralizavimo priemonės, diskomforto būtų išvengta.

KRATC yra paruošusi viso Klaipėdos regiono maisto atliekų rūšiavimo investicinį projektą ir dar šiemet teiks paraišką Aplinkos projektų valdymo agentūrai, kad planuojamam projektui būtų skirta ES finansinė parama.

Sandarumas – pagrindinis reikalavimas

Dumpių sąvartynas žymi ekologiškos atliekų tvarkymo sistemos Klaipėdos apskrityje pradžią. Iki minėtų 2008-ųjų Vakarų Lietuvos septynių savivaldybių teritorijose veikė 32 miestelių šiukšlynai ir 7 dideli sąvartynai, kur atliekos buvo verčiamos tiesiog ant plikos žemės su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis. Pūvančių atliekų skysčiai, prisodrinti sunkiaisiais metalais ir pavojingomis cheminėmis medžiagomis, smelkėsi į gruntinius vandenis, tekėjo į upes, o per jas – į Baltijos jūrą. Parazitams tai buvo maisto rojus, o graužikams – nuostabiausia veisykla. Tokių gamtos piktžaizdžių Europos Sąjungos valstybėse jau seniai nebuvo, tad ir Lietuvai įstojus į civilizuotų šalių bendriją iškeltas reikalavimas: senieji šiukšlynai turėjo būti skubiai uždaryti ir nukenksminti, o atliekoms tinkamai sutvarkyti pastatyti nauji ekologijos standartus atitinkantys sąvartynai. Ir taip prieš dešimtmetį iš kone 800 Lietuvoje veikusių šiukšlynų liko tik 11. Bet tai jau buvo ne sovietmečio, o europietiškų ekologinių standartų atitikmuo.

Sandarumas. Tai svarbiausias tikslas, kuris keliamas šiuolaikiniams sąvartynams. Prieš įrengiant būsimąjį Dumpių sąvartyną jo vietoje iškasta 6 metrų gylio duobė, atliekų saugyklos dugne sutrambuotas pusės metro molio sluoksnis, po to paklota stabilizuojanti geotekstilė ir vientisa skysčiams nepralaidi geomembrana. Šis pagrindo "sumuštinis" užpiltas filtraciniu smėlio sluoksniu, įrengiant drenažo – filtrato surinkimo linijas. Ir visa tai tam, kad nė lašas užteršto skysčio iš atliekų kaupo nepatektų į dirvožemį, o per drenažinę sistemą būtų surenkamas ir išpumpuojamas į šalia esančius bendrovės „Klaipėdos vanduo“ valymo įrenginius.

„Dabar mes jau turime įsirengę ir savo filtrato valymo sistemą. Prie keletą metų vykdėme ES finansuojamą tarptautinį aplinkosauginį projektą ir pasinaudojome galimybe filtravimo sistemą pasistatyti pigiau. Šiuo metu atliekame techninį filtrų aptarnavimą, tiriame išvalyto filtrato mėginius ir ruošiamės pradėti eksploatuoti. Kitąmet, griežtėjant aplinkosauginiams reikalavimams, neišvengiamai pradėsime naudoti savo uždaro ciklo sistemą, kai filtratas neturi sąlyčio su lauko oru“, – pasakojo Ramunė Šličienė, KRATC ekologinės infrastruktūros skyriaus viršininkė.

Kalne daugiausia statybinių šiukšlių

Nors sąvartyno kaupas nepuošia natūralaus pajūrio lygumų kraštovaizdžio, gamtai apčiuopiamo pavojaus jis nekelia. Visų pirma, sąvartynas be perstojo sandarinamas ir užklojamas gruntu. O kita priežastis – ten laidojama vis mažiau buitinių atliekų, kurios ir yra didžiausias blogis: pūdamos išskiria įvairias dujas, į aplinką skleidžia nemalonius kvapus bei didina planetos šiltnamio efektą.

„Mūsų regioninis sąvartynas priskiriamas nepavojingų atliekų sąvartynų klasei. Paprasčiau sakant, čia gali būti šalinamos nepavojingos komunalinės atliekos, statybinės medžiagos, surinktos iš gyventojų ar įmonių. Paskutiniuosius ketverius metus į sąvartyną patekdavo labai mažai komunalinių atliekų – tik apie 10 procentų. O šiemet, atidarius baldų apdorojimo aikštelę, jau visos komunalinės atliekos yra apdorojamos, perdirbamos ir naudojamos energijai gauti. Todėl į kalną daugiausia gula statybinės atliekos, kurios nei kvapų, nei dujų neišskiria“, – aiškino Šarūnas Reikalas, KRATC direktorius.

Per dieną į Dumpių sąvartyną atliekas atveža apie 70–80 transporto priemonių. Maždaug pusė jų su buitinėmis atliekomis nukreipiamos į mechaninio rūšiavimo liniją. Iš šio srauto atrinkus naudingas antrines žaliavas likutis pervežamas į atliekų deginimo jėgainę, kur panaudojamas kaip kuras šilumos ir elektros gamybai.

Į kaupą gula tik statybinės atliekos, kurios nei kvapų, nei dujų neišskiria. / KRATC nuotr.

Mediena ir baldai gabenami į greta sąvartyno šiemet pastatytą apdorojimo aikštelę, kur senos spintos, foteliai, čiužiniai yra sumalami, iš jų magnetais pašalinamos metalo dalys, o likusi masė paverčiama kuru.

„Prieš trejus metus iškėlėme sau tikslą „Zero Ladfill“ – nulis atliekų į sąvartyną. Nes aplinkosauginiu požiūriu atliekas deponuoti sąvartyne – yra pats blogiausias jų tvarkymo būdas. Mums visiems už kiekvieną sąvartyne padėtą toną tenka mokėti vis didesnį valstybinį „sąvartyno mokestį“, jau nekalbant apie tai, kad kiekviena deponuota šiukšlė artina dieną, kai teks ieškoti vietos naujam regioniniam sąvartynui“, – sakė Š. Reikalas.

Pasak KRATC vadovo, pastačiusi mechaninio rūšiavimo liniją, pradėjusi baldų ir šlako apdorojimo aikšteles, bendrovė gerokai pasistūmėjo užsibrėžto tikslo „Zero Ladfill“ link ir nežada sustoti. Jau ruošiamos studijos, padėsiančios atsakyti į klausimus, kaip ekonomiškai naudingiausia būtų išrūšiuoti statybines atliekas, kokią įrangą dar reikėtų įsigyti.

Kodėl kalnas pilkas?

Mažai kam teko svečiuotis ant Dumpių sąvartyno kalno. Bet apsilankę pamatytumėte, jog atliekos čia verčiamos tik į mažą, kelių dešimčių kvadratinių metrų, plotą. O likusi dalis – jau užkonservuota ir paruošta rekultyvacijai.

„Kai atliekos atgabenamos į kalną, jos pirmiausia išsklaidomos buldozeriu bei suspaudžiamos sunkiasvoriu presu, kad užimtų kuo mažiau vietos. Po to apipilamos gruntu. O kai per savaitę uždengiamas didesnis plotas – tuo pačiu gruntu suformuojamas atitinkamo nuolydžio šlaitas“, – pasakojo Rimantas Gedrimas, KRATC direktoriaus pavaduotojas.

Dumpių regioniniame sąvartyne atliekų užpylimo ir dalinės rekultivacijos darbams naudojamas sijota ir nuo metalų išvalyta sudegintų atliekų šlako mineralinė medžiaga, todėl sąvartynas yra pilkos spalvos. Įspūdį dar sustiprina ant pietinio sąvartyno šlaito sandėliuojamas apdorotas šlakas – penkerius metus ant sąvartyno kaupo buvo vykdomi šlako sijojimo darbai, o atskirtos frakcijos, kaip statybinė medžiaga, saugoma kol ją bus galima panaudoti pagal paskirtį.

„Šlako mineralinė medžiaga šiame sąvartyno priežiūros etape yra bene geriausia iš visų įmanomų. Ji puikiai stabilizuoja šlaitus, be to joje sunkiai prigyja augmenija“, – kalbėjo R. Gedrimas.

Kai Dumpių sąvartynas bus visiškai užpildytas, jį, kaip ir kitus uždarytus ir KRATC prižiūrimus regiono sąvartynus, reikės apželdinti bei nuolatos vykdyti šienavimo darbus, kad ant šlaitų neaugtų krūmai bei medžiai, kurie gali pažeisti kaupo sandarumą. Tačiau iki Dumpių sąvartyno rekultivacijos dar toli.

Užteks dar 30 metų

Kai buvo planuojama statyti Dumpių sąvartyną, mokslininkai skaičiavo, kad jo Klaipėdos regionui pakaks maždaug 20–25 metams. Bet praėjo tik 12 ir galima teigti, kad mokslininkai smarkiai apsiriko. Kodėl? Turbūt nebuvo įvertinta, kad didelis atliekų kiekis regione bus išrūšiuotas ir perdirbamas, o dar didesnis – panaudojamas kaip kuras energijos gamybai.

Per 12 metų Dumpių sąvartyne yra užpildytos 2 sekcijos iš trijų suplanuotų ir deponuota virš 1,3 mln. tonų nepavojingų atliekų. Atliekų kalnas išaugo iki 30 metrų, o pagal projektą jo leistinas aukštis turi neviršyti 35 metrų. Kitąmet prasidės antras Dumpių sąvartyno eksploatacijos etapas – 4,5 hektarų plote bus įrengta trečia sekcija. Ten numatoma suvežti dar apie 1 mln. tonų nepavojingų atliekų.

2008 metais Dumpių sąvartyno dar nebuvo – tik paruošta sandari vieta atliekų priėmimui. / KRATC nuotr.

„Pernai bendras sąvartyne pašalintų atliekų kiekis viršijo 41 tūkst. tonų. Jeigu atsižvelgtume į mūsų šiuo metu vykdomus darbus ir planus, kad netrukus pradėsime rūšiuoti dar ir statybines atliekas, o gyventojų ir verslo sektoriuose taip pat gerės rūšiavimo įpročiai ir atsakingas vartojimai bei diegiamos beatliekinės technologijos, ateityje kasmet deponuotume apie 20 tūkst. – 30 tūkst. tonų per metus. Tokiu atveju dabartinio Dumpių sąvartyno mus dar tikrai pakaks trisdešimčiai metų“, – optimistiškai skaičiavo R. Šličienė.

Kaip per dešimtmetį pasikeitė situacija su atliekų tvarkymu Dumpių regioniniame sąvartyne, pakaktų palyginti kelis skaičius: 2009 metais buvo palaidota apie 190 000 tonų atliekų, o 2019 metais 41 755 tonos. 2009 metais atliekos visai nebuvo rūšiuojamos ir perdirbamos, nes tam nebuvo sukurti pajėgumai, o 2019 m. – 101597 tonos buvo sutvarkytos ir panaudotos kaip antrinės žaliavos arba kuras.

Rengdamiesi tam agentūros specialistai suskaičiavo šiukšles 100 metrų ilgio Melnragės paplūdimio atkarpoje.

Anot pranešimo, aptikta 786 šiukšlės, o siektina geros aplinkos būklės vertė – 20 šiukšlių tokio ilgio atkarpoje.

„Tyrimai vyko visu pakrantės pločiu nuo vandens linijos iki kopagūbrio. Tarp rastų šiukšlių daugiausia buvo plastiko atliekų (kamštelių, maišelių, šiaudelių ir kt.), cigarečių nuorūkų ir stiklo šukių“, – teigiama agentūros pranešime.

Baltijos jūrą teršiančių šiukšlių monitoringas bus atliekamas skirtingais metų sezonais – pavasarį, vasarą ir rudenį.

Šiukšles planuojama tirti ne tik pakrantėje, bet ir vandenyje bei dugno nuosėdose.

Monitoringo programoje numatytos mažiausiai keturios stebėjimo vietos paplūdimiuose ties Klaipėda-Karkle, Nemirseta-Palanga ir Kuršių nerija.

Šio monitoringo tikslas – įvertinti Baltijos jūros pakrantės, vandens ir dugno nuosėdų užterštumą šiukšlėmis ir nustatyti su žmogaus veikla susijusius taršos šaltinius. Jis bus vykdomas pagal atnaujintą Valstybinę aplinkos monitoringo 2017–2023 metų programą. 

Spalio 26 d. buvo publikuotos nuotraukos, kuriose matyti iš smėlio kyšantys plastiko maišai. Tuomet situaciją aiškinosi ne tik pajūrį prižiūrintys gelbėtojai, bet ir Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius.

Apėjau visą ruožą, niekur nematyti maišų. Tikėtina, kad jų galėjo atsirasti po audros.

Praėjusį savaitgalį tas pats pilietiškas gyventojas vėl nufotografavo maišų krūvas ties Karkle ir Giruliais.

"Tai, kad audros vis išplauna į paviršių šiuos maišus, tik rodo, kad jie čia galėjo būti metų metus. Vadinasi, aikšteles išsinuomojusiems verslininkams šiuos ruožus vertėtų prižiūrėti atidžiau", – pastebėjo miestietis.

Gyventojo nuotraukas gavęs Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas pats nuvažiavo į paplūdimį patikrinti situacijos.

"Panašu, žmogus plastiko maišus užfiksavo prieš kelias dienas, nes mes matome, kad jie jau surinkti. Apėjau visą ruožą, niekur nematyti maišų. Tikėtina, kad jų galėjo atsirasti po audros. Tačiau tinklinio aikštelių savininkai jau perspėti, kad retkarčiais privalo patikrinti situaciją ir surinkti šiukšles. Tikėtina, kad taip ir įvyko. Neabejoju, viešumas padėjo", – patikino L. Lapinskas.

Finalinis žygio renginys vyks lapkričio 7 d., šį šeštadienį, Kauno santakoje. Renginio pradžia – 12 val.

Kuriama „Vartojimo dėlionė“

Žygis prasidėjo rugpjūčio 16 d., kai iš Palangos pajudėjo žygeiviai aplink Lietuvą, kur iš pakelių ir pamiškių rinko šiukšles, jas rūšiavo – pagal tai bus sudarytas Lietuvos vartotojo portretas. Iš viso surinkta bei išrūšiuota 1 t 133 kg atliekų. Skirtinguose žygio etapuose iš viso dalyvavo apie 200 žygeivių, prie žygio organizavimo prisidėjo 40 savanorių.

Kiekvieną vakarą žygeivius priimdavo vis kitoje vietoje – nakvynei juos įleisdavo bendruomenių, kultūros centrai, mokyklos, kaimo turizmo sodybos, privatūs asmenys.

Daugiausia surinkta plastikinių depozitinių butelių bei transporto atliekų. Taip pat surinkta cigarečių pakelių, žiebtuvėlių, vienkartinių puodelių, sulčių pakelių ir maisto pakuočių.

„Už švarią Lietuvą!“ – tai pirmasis pėsčiųjų žygis aplink Lietuvą, kurio metu buvo ne tik renkamos, bet ir kasdien rūšiuojamos randamos šiukšlės. Dalis išrūšiuotų atliekų pateko į Kauno santakoje įrengtą meninę instaliaciją – čia yra kuriama „Vartojimo dėlionė“. Pagal tai, kokios šiukšlės yra sudėtos į specialius kubus, galima nustatyti, kokios atliekos labiausiai teršia Lietuvos gamtą. Likusios išrūšiuotos atliekos tiesiog išmestos į joms skirtus konteinerius.

Organizatorių nuotr.

Kiekvieną vakarą žygeivius priimdavo vis kitoje vietoje – nakvynei juos įleisdavo bendruomenių, kultūros centrai, mokyklos, kaimo turizmo sodybos, privatūs asmenys. Tai padėjo kurti bendrystę, skleisti žygio idėjas, ieškoti bendrų sprendimų. Buvo organizuojami ir renginiai didesniuose miestuose, vyko ekologinės dirbtuvės.

Žygio sumanytojas – socialinės iniciatyvos „Kūrybos kampas 360°“ vadovas, visuomenininkas Giedrius Bučas. Jis praėjo visą žygį nuo pradžios iki pabaigos.

„Kai kurie žmonės man sakė, kad vienas žmogus nieko nepadarys. Esą tas pats yra ir su atliekų rūšiavimu, vartojimo mažinimu. Bet aš parodžiau, kad ir vienas žmogus daug ką gali, o jo idėja daug ką gali įkvėpti. Bendrystę nėra lengva sukurti, bet ties šiuo tikslu mes dirbsime ir toliau“, – teigia G. Bučas.

Aplinkos ministerijai neįdomu

Žygis sulaukė įvairių žmonių dėmesio – prie jo jungėsi visuomeninių, ekologinių iniciatyvų atstovai, verslininkai, lietuviai ir užsieniečiai, tačiau dėmesio nesulaukta, nors ir buvo informuota, nei iš vietos savivaldos, nei iš Aplinkos ministerijos.

Organizatorių nuotr.

Daugiau nei du mėnesius su G. Buču ir kitais žygeiviais kartu ėjo ir 21-erių vilnietė studentė Dovilė Jadenkutė.

„Po žygio, atrodo, nesijaučia euforijos. Bet, manau, kad taip ir turi būti. Šis žygis – tai pokyčių kiekviename iš mūsų pradžia“, – įsitikinusi D. Jadenkutė.

Žygio tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į perteklinio vartojimo keliamas problemas ir jų poveikį mūsų planetai bei mūsų sveikatai. Su žygio rezultatais bus supažindinta visuomenė, verslas, mokslininkai ir valstybinės institucijos, visi bus pakviesti drauge ieškoti atliekų prevencijos sprendimų.

Preciziškas rūšiavimas

Išoriškai rūšiavimo įrenginių pastatas gal ir panašus į fabriką, bet jame tikrai niekas negaminama. Įrenginių paskirtis – atskirti ir išrūšiuoti įvairias atliekas. Tai, ko namie ar biuruose nepadaro žmonės, išrūšiuoja mechanizmai.

Kad būtų lengviau išrūšiuoti atliekas, priėmimo patalpoje jos susmulkinamos iki 30 centimetrų dydžio. Kitame etape iš konvejeriu slenkančio margo srauto vibraciniu sijotuvu atskiriamos birios medžiagos – žvyras, smėlis, žemės, kurios vėliau panaudojamos sąvartyno formavimui.

KRATC nuotr.

Magnetais iš susmulkintų atliekų išrenkami metalai, specialus rūšiavimo įrenginys – balistinis separatorius – atskiria polietileno plėveles, popierių, įvairias pakuotes. Programuojamas infraraudonųjų spindulių separatorius sugeba atskirti įvairias plastiko rūšis, nes ne visos plastiko atliekos gali būti perdirbamos. Galų gale prie konvejerio stovintys darbuotojai iš dviem elevatoriais slenkančių atliekų srauto išrenka mechanizmų nepastebėtas vertingas ir perdirbimui dar tinkamas antrines žaliavas. Tai, kas lieka po rūšiavimo, išvežama į „Fortum Klaipėda“ jėgainę ir sudeginama pagaminant elektros ir šilumos energiją.

Tiesa, krosnyje atliekų kelias nesibaigia: sudeginus 1 toną atliekų į sąvartyną grįžta apie 200 kg šlako, kuris dar kartą išrūšiuojamas: išrenkamas nesudegęs juodas ir spalvotas metalas, o šlakas išsijojamas į 4 skirtingo dydžio frakcijas. Tai puiki statybinė medžiaga, kuri pasaulyje kaip žvyro pakaitas naudojama įrengiant kelius ir gaminant statybines konstrukcijas.

KRATC nuotr.

„Svarbiausias ekologiškos atliekų tvarkymo sistemos tikslas, kad atliekos negultų į sąvartynus, o būtų perdirbamos, panaudojamos kurui, energijos gamybai arba gražinamos gamtai nekenksmingame pavidale“, – aiškino Šarūnas Reikalas, Klaipėdos regioninio atliekų tvarkymo centro direktorius.

Pernai septynias Klaipėdos regiono savivaldybes aptarnaujančiame Dumpių sąvartyne iš atgabentų 170386 tonų komunalinių atliekų buvo pašalinta tik 8,6 proc. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus sąvartynuose 2035 m. bus galima šalinti ne daugiau kaip 10 proc. komunalinių atliekų. Šį rodiklį KRATC pasiekė ir išlaiko nuo 2016 m., kai pradėjo atliekas rūšiuoti „atliekų fabrike“.

Kvapams suvaldyti – moderniausios technologijos

Savaime suprantama, kad iš septynių savivaldybių visas regiono atliekas suvežus į Dumpius čia turėtų būti pačių nemaloniausių kvapų zona. Tačiau mokslo ir inžinerijos pasiekimai leidžia neutralizuoti kad ir nemaloniausius aromatus.

KRATC nuotr.

„Kadangi visos komunalinės atliekos iškraunamos ir rūšiuojamos uždaroje patalpoje, pagrindinė mūsų užduotis neišleisti kvapų į lauką ir juos neutralizuoti visais įmanomais būdais. Tam esame pasitelkę moderniausias technologijas ir preparatus“, – sakė Š. Reikalas

Statant rūšiavimo įrenginių cechą iškart buvo suprojektuoti ir įrengti galingi biofiltrai, siurbiantys orą iš patalpų ir išvalantys jį iki bekvapės būsenos.

Svarbiausias ekologiškos atliekų tvarkymo sistemos tikslas, kad atliekos negultų į sąvartynus, o būtų perdirbamos, panaudojamos kurui, energijos gamybai arba gražinamos gamtai nekenksmingame pavidale.

Kad dar labiau sumažinti kvapų sklaidą KRATC papildomai priėmimo patalpoje ant angaro lubų ir sienų konstrukcijų yra įrengė purkštukus, kurie nuolatos skleidžia į rūką panašią dulksną. Kartu su vandens lašeliais į patalpos orą patenka „AirBorn“ preparatai iki 500000 kartų neutralizuojantys nemalonių kvapų sklaidą.

Dar viena technologija – probiotikai. Rūšiavimo procese atliekos ant konvejerio apipurškiamos probiotikais - skysčiu, kuris stabdo puvimo procesus ir tuo pačiu naikina nemalonius kvapus.

Po darbo valandų, kai rūšiavimo įrenginiai išjungiami, patalpose į darbą paleidžiami ozonatoriai, kurių pagalba naikinamos bakterijos, pelėsiai, grybeliai, virusai, suskaidomos sveikatai pavojingos toksinės ir cheminės medžiagos, pašalinami visi nemalonūs kvapai ir netgi sunaikinami smulkūs parazitai.

KRATC nuotr.

Kadangi dalis komunalinių atliekų vis dar patenka į sąvartyno kaupą, toje šlaito dalyje kur jos deponuojamos yra pastatoma kilnojama kvapo neutralizavimo įranga – „AirBorn“ purkštuvai. Jie perkeliami atsižvelgiant į vėjo kryptį, kad vandens dulksnos siena neleistų nemaloniems kvapams sklisti už sąvartyno teritorijos ribų.

Pasak Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos tyrimų, Dumpių sąvartyne kvapų koncentracija yra daug žemesnė už leistinas normas. O iš visų Dumpiuose veikiančių įmonių sąvartyno kvapų intensyvumas pats silpniausias, dešimtimis kartų mažesnis už kaimynų. Visgi, žiūrint į ateitį, KRATC siekiamybė yra iš sąvartyno visiškai eliminuoti kvapų sklaidą. Tam galėtų pasitarnauti ir po metų kitų Lietuvoje prasidėsiantis maisto atliekų rūšiavimas, ir pačių atliekų tvarkytojų technologiniai sprendimai.

KRATC nuotr.

„Ekologijos entuziastai kelia sau tikslą „Zero Waste“ – nulis nerūšiuotų atliekų buityje, kad žmonės naudotų kuo mažiau pakuočių, rūbų, daiktų ir taip planetoje mažintų atliekų kiekį. Mūsų, atliekų sistemos administratorių, tikslas kitoks: „Zero Landfill“ - nulis atliekų į sąvartyną. Tai susiję ne tik su ekologija, kvapais, bet ir su mūsų visų mokamais mokesčiais. Už kiekvieną į sąvartyną laidojamą atliekų toną tenka sumokėti valstybinį sąvartyno mokestį. Šiemet jis yra 5 eurai, kitąmet didės iki 10, o ateityje planuojama didinti iki 30 eurų už toną. Tad visi turime išmokti rūšiuoti dar stropiau. Žmonės - namuose, verslininkai – biuruose ir gamybos vietose, o mes – tobulindami savo įrangą ir procesus“, –argumentavo Š. Reikalas.

„Gal galima šitą kaip nors ištraukt, kol vanduo dar nusėdęs, dar ir pilnas šiukšlių? Ne vienerius metus pragulėjo po vandeniu, o dabar, kai ženkliai nusėdo vanduo, tai pasimatė, – į Kauno miesto savivaldybės atstovus feisbuke kreipėsi Andrius Cechanavičius, Vyriausybės atstovas Kauno apskričiai, gyvenantis Lampėdžiuose. – Padarytumėm patys, bet neturim tokios technikos“.

Į jo įrašą ir nuotraukas sureagavęs Kauno vicemeras Andrius Palionis pažadėjo tuo pasirūpinti. „Žinoma! Tokie daiktai turėtų būti žymiai tolėliau nuo vandens“, – komentavo vicemeras.

Aplinkosauginių akcijų metu aplink vandens telkinius ir juose randama pačių netikėčiausių dalykų, kurių ten tikrai neturėtų būti. Narai iš dugno traukia padangas, vonias. Randama ir nuskandintų prekybos centro vežimėlių, netgi dviračių, jau nekalbant apie smulkias šiukšles.

Cheminės medžiagos ir įvairios atliekos teršia greta Riešės esančio Užugriovio miško žemę. Situaciją aiškinosi TV3 laida „Žalioji byla“.

Užugriovio miškelis įtrauktas į saugotinų „Natura 2000“ teritorijų sąrašą. Bet vertingus jo augalus jau daugiau nei dvejus metus užgožia krūvos šiukšlių: rūdijančios pasenusių dažų talpos, didžiulės krūvos padangų, automobilių detalės, tepaluoti skudurai ir remonto liekanos. Čia būti pavojinga ir žmonėms, ir miško gyventojams.

Baisų šiukšlyną miške Riešės gyventojai aptiko prieš dvejus metus. Kreipėsi į seniūniją, suraitė raštą aplinkos apsaugos inspektoriams. Gyventojai net pasisiūlė savo jėgomis sutvarkyti teritoriją. Gavo atsakymą, jog miško žemė priklauso privačiam asmeniui, todėl jis ir privalo susitvarkyti. Tačiau atskleisti Riešės gyventojams kaimyno tapatybę ar kontaktus, valdžios institucijos atsisakė.

Vis tik, laidos „Žalioji byla“ komanda išsiaiškino, kad prišiukšlintos teritorijos savininkas – nekilnojamojo turto vystytojas p. Ričardas. Vyriškis čia negyvena, tik turi nemažą sklypą, kuriame ruošiasi statyti kotedžų kvartalą. Tačiau kol nestato, sklype šeimininkauja šiukšlintojai. Verslininkas tikina, kad šiukšlės guli visai ne jo žemėje, saviškę jis susitvarkė prieš kelis mėnesius, rodo žemėlapį. Bet atidžiau pažvelgus į žemėlapį, paaiškėja, kad ponas Ričardas turtingesnis – jis turi daugiau žemės! Bet blogoji žinia, kad jo „daugiau žemės“ skendi svetimose šiukšlėse.

Išvežti svetimas šiukšles ponui Ričardui jau kainavo 75 eurų baudą. Dar pusantro tūkstančio eurų teko sumokėti atliekų tvarkytojams. Kaip apsaugoti savo žemę nuo piktavalių šiukšlintojų, vyriškis nežino.

„Žalioji byla“ – sekmadienį, 12.00 val. per TV3.