-
Pamatei šiukšlintoją – pranešk! Jis kenkia mums visiems 40
Keliame grėsmę sau ir kitiems
Bendrojo naudojimo konteinerius ar šalia esančią teritoriją užkraudami didelių gabaritų, žaliosiomis atliekomis, padangomis ar kitomis atliekomis, žmonės, pirmiausia, kuria netvarką savo mieste. Šalia konteinerių įrengiami nelegalūs sąvartynai, kurie gali kelti pavojų žmonių sveikatai, teršti dirvožemį, vandenį ar skleisti nemalonų kvapą.
Atliekas draudžiama palikti šalia konteinerių, gatvėse, aikštėse, skveruose, parkuose ar kitose tam neskirtose vietose. Taip pat draudžiama didelių gabaritų, statybines, žaliąsias atliekas, senus baldus, panaudotas padangas mesti į mišrių komunalinių atliekų, pakuočių atliekų ar kitus šioms atliekoms neskirtus konteinerius.
Įmonės nuotr.
Aplinkos apsaugos departamento (AAD) Komunikacijos ir aplinkai saugaus elgesio skatinimo departamento direktorė Renata Surovec pastebi, kad ir miškuose vis dar metamos ne tik įvairios buitinės, bet ir didžiagabaritės, statybinės atliekos, automobilių padangos, plastikas ir kitos atliekos, kurios gadina gamtovaizdį, jau nekalbant apie tai, kad kelia didelių pavojų gyvūnams, žmogui, visai gamtai. Taršą didina ir atliekų atidavimas neatsakingiems jų tvarkytojams, kurie tik paima atliekas, tačiau atsakingai jų nesutvarko.
Kiekvienas daiktas turi turėti savo vietą
Greta pripildytų mišrių komunalinių atliekų konteinerių įrengti popieriaus ir kartono, plastiko ir metalo, stiklo pakuočių atliekų konteineriai neretai būna pustuščiai. Jeigu gyventojai tinkamai atliktų pirminį atliekų rūšiavimą dar namuose, atliekų srautas pasiskirstytų tolygiau ir didelė dalis jų nugultų ne į komunalinių, o į pakuočių konteinerius. Į šiuos konteinerius metamos popieriaus pakuotės turi būti kiek įmanoma išlankstytos ir suspaustos, kad konteineryje užimtų kuo mažiau vietos, o plastiko pakuotės – sausos ir tuščios, kad neužterštų kitų konteineryje esančių atliekų.
„Kauno švara“ primena, kad į rūšiavimo konteinerius metamos pakuočių atliekos yra išvežamos nemokamai – jų surinkimą ir tvarkymą finansuoja gamintojų ir importuotojų organizacijos. Kuo daugiau atliekų išrūšiuojama, tuo mažiau jų patenka į bendrus mišrių atliekų konteinerius, už kurių išvežimą ir sutvarkymą sumoka gyventojai.
Atliekų kalnai neatsiranda iš niekur. Juos šalia atliekų konteinerių aikštelių suneša ar net dideliais kiekiais atveža patys gyventojai. Didžiagabarites, žaliąsias, statybines atliekas šalia konteinerių ar kitose atliekoms neskirtose vietose palikti draudžiama. Gyventojai šias atliekas nemokamai gali nuvežti į Kauno regioninio atliekų tvarkymo centro (RATC) atliekų surinkimo aikšteles (https://www.kaunoratc.lt/aiksteles/, daugiau informacijos skelbiama: https://www.kaunoratc.lt/paslaugos/gyventojams/). Taip pat Kaune, trijose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, veikia daiktų „Atiduotuvės“. Jos įkurtos tam, kad geri, bet nebereikalingi daiktai nevirstų atliekomis. Į „Atiduotuves“ daiktus atvežti ir juos pasiimti galima visiškai nemokamai. „Atiduotuvės“ Kaune veikia aikštelėse, esančiose Energetikų g. 60, Kuršių g. 9E, Julijanavos g. 1A.
Įmonės nuotr.
Kauno RATC Edukacijos ir viešųjų ryšių specialistė, prabilusi apie vis dar gajų elgesį, kai didžiagabaritės atliekos paliekamos prie buitinių atliekų konteinerių ar nelegaliuose sąvartynuose, želdynuose ar miškuose, spėjo, kad pagrindinė priežastis – žmonių sąmoningumo trūkumas. Ji pastebėjo, kad bendras didelių gabaritų atliekų, pristatytų į surinkimo aikšteles, kiekis šiemet išlieka panašus kaip ir pernykštį pusmetį. Pernai sausį–birželį buvo priimta apie 16,7 tūkst. t atliekų, o šiemet per tą patį laikotarpį – 16,4 tūkst. t atliekų. „Kai kurių atliekų atvežta daugiau nei pernai, o kai kurių mažiau. Pavyzdžiui, surinktų mišrių statybinių atliekų kiekis šiek tiek padidėjo, elektronikos atliekų padidėjo apie 100 t, o baldų atliekų surinkta šiek tiek mažiau“, – skaičiavo specialistė.
Aplinkosauginio sąmoningumo, atliekų kultūros trūkumas
Kodėl vienuose miesto mikrorajonuose gyventojai tvarko atliekas atsakingai ir gyvena gražioje aplinkoje, o kituose – šalia konteinerių ar kitose atliekoms mesti netinkamose vietose padaryti sąvartynai? Ar žmonių kultūros lygis, socialinė padėtis nulemia aplinkosauginį atsakingumą ir suvokimą, kad atliekos negali būti metamos bet kur ir teršiama aplinka, kurioje gyvename? Galbūt neatsakingą elgesį lemia žinių stoka?
Žmonės turi žinoti, kad kuo daugiau išrūšiuos, tuo geriau. Nors rūšiavimo ir nerūšiavimo konteinerių atliekos yra perrūšiuojamos, tačiau kai žmonės patys atliekas išrūšiuoja, yra išsaugoma pirminė žaliavų kokybė. Jeigu popierių įmesime į paprastą konteinerį, o ant jo primesime bioskaidžių atliekų, jis jau taps nebeperdirbamas. Atliekas rūšiuoti yra labai nesudėtinga. Įprastai ant konteinerių galima rasti sąrašą atliekų, kurios turi keliauti į jo vidų.
Įmonės nuotr.
Žmonės turi žinoti ne tik pirmines rūšiavimo taisykles, tačiau ir vietas, kur reikia nuvežti didžiagabarites, statybines, žaliąsias ir kitas rūšiavimui netinkamas ir nekomunalines atliekas. Pagirtina, kad atliekų turėtojai žino atliekų tvarkytojų pareigas, tačiau turėtų žinoti ir savo pareigas ir suprasti, kad teisingas atliekų tvarkymas yra susijęs su jų pačių gyvenimo kokybe, mokesčiais ir tuo, kokią planetą paliksime ateinančioms kartoms.
Tiems, kas domisi, visada stengiamės paaiškinti ir padėti rasti tinkamiausią sprendimą, tačiau nepamirškime, kad taisyklių nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.
Padeda išvežti
Tokiais atvejais, kai gyventojai neturi galimybės pristatyti nereikalingų daiktų į didžiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles, prašome kreiptis į „Kauno švarą“, kuri teikia atliekų išvežimo iš namų paslaugą. „Kauno švaros“ darbuotojai ne tik išveš nebereikalingus, nebeveikiančius namų apyvokos daiktus (buitinę techniką, baldus ar kt.), bet ir išneš juos iš jūsų namų. „Atliekos bus saugiai pristatytos į Kauno RATC tolimesniam atliekų tvarkymui, o jūsų tvarkymosi laikas žymiai sutrumpės“, – pagalbą siūlo „Kauno švara“.
Įmonės nuotr.
Didžiagabaričių atliekų išvežimo paslaugą galite užsisakyti labai paprastai, tereikia paskambinti tel. +370 699 55 328 arba parašyti e. paštu isvezimas@svara.lt. Daugiau informacijos https://www.svara.lt/isvezimas/.
Dėl statybinių atliekų išvežimo kreiptis tel. +370 601 14 821 arba rašyti e. paštu statybinis@svara.lt. Daugiau informacijos https://www.svara.lt/statybinis/.
Žaliųjų atliekų konteinerius „Kauno švara“ suteikia nemokamai. Už papildomą mokestį galima rinktis šių atliekų išvežimo paslaugą – https://www.svara.lt/zaliosios/.
Šiukšlinimas yra administracinis nusižengimas
Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 366 str. „Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas“ reikalavimų pažeidimų juos padariusiems asmenims skiriamos administracinės nuobaudos. Tiems, kurie vis tik numoja ranka ir šiukšlina kiemuose ar kitose viešosiose erdvėse, primename, kad, nesilaikant savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių, gresia įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 140 eurų. Pakartotinai padarytas nusižengimas užtraukia baudą nuo 140 iki 600 eurų.
„Kauno švaros“ įrengtos kameros šalia atliekų konteinerių fiksuoja pažeidėjus, kurie meta ar net automobiliais atveža ir šalia konteinerių iškrauna nemažus kiekius didžiagabaričių, statybinių, žaliųjų ar kitų atliekų. Toks šiukšlinimas yra draudžiamas, tai – administracinis nusižengimas. Medžiaga su užfiksuotais pažeidėjais siunčiama į Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių, skiriamos baudos.
Būkime pilietiški – fiksuokime ir drausminkime šiukšlintojus! Tyla, nepastebėjimas, susitaikymas šiukšlintojus drąsina veikti toliau. Tik nuo mūsų visų bendrų pastangų priklauso miesto grožis, todėl nesirinkime tylos, bet nedelsdami kartu išgyvendinkime ydingus įpročius. Pastebėjus Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimų pažeidėjus, prašome užfiksuoti pažeidimą ir nedelsiant kreiptis į Viešosios tvarkos skyrių internetiniu adresu https://epaslaugos.kaunas.lt/paslaugos/viesosios-tvarkos-pazeidimai/ arba į „Kauno švarą“ e. paštu kokybe@svara.lt. Taip pat galite kreiptis į skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112 (visą parą) arba per policijos elektroninių paslaugų sistemą ePolicija.lt, informaciją galima pateikti e. paštu ir AAD prie Aplinkos ministerijos info@aad.am.lt.
-
Piktybiniams šiukšlintojams – baudos be pasigailėjimo 16
Palikti atliekas šalia konteinerių negalima!
Miesto tvarkdariai Klaipėdoje susiduria su dviem pagrindinėmis problemomis. Didžiausia bėda – šalia konteinerių sukraunamos atliekos. Dar 2011 m. Klaipėdos miesto savivaldybės patvirtintose Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėse numatyta, jog miesto erdvėse, taip pat ir šalia konteinerių, draudžiama palikti mišrias komunalines, buityje susidarančias pavojingas bei elektros ir elektronines įrangos atliekas, statybos ir griovimo atliekas, didžiąsias atliekas, naudotas padangas, antrines žaliavas. Atliekos turi būti metamos tik į konteinerius, o netelpančios nugabenamos į jų surinkimo aikšteles.
Vienintelė išimtis taikoma žaliosioms atliekoms (lapai, vaisiai, daržovės, žolė), kurias daugiabučių kvartaluose kol kas leidžiama palikti maišuose šalia konteinerių, taip pat ir iki 1 m ilgio šakas. „Prie naujų požeminių konteinerių aikštelių yra pastatyti stendai, kuriuose aiškiai įspėjama, jog palikus atliekas šalia konteinerių gresia iki 600 eurų bauda. Neleistinas atliekų tvarkymas yra toks pat administracinės teisės pažeidimas, kaip ir Kelių eismo taisyklių. Tik skirtumas toks, kad eismo taisyklių pažeidėjus gaudo gausios policijos pajėgos, fiksuoja kameros, radarai, o Atliekų tvarkymo taisyklių pažeidėjai kol kas jaučiasi gana ramiai. Tačiau viešosios tvarkos inspektoriai yra informuoti, jog ši sritis Klaipėdoje turi būti kontroliuojama griežčiau, ir jau ėmėsi atidžiau stebėti situaciją kiemuose“, – pasakojo Andrius Dobranskis, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.
Vadovas priminė, jog gyventojams susidūrus su situacija, kai konteineris yra perpildytas, būtina informuoti KRATC atliekų išvežimo padalinį tel. (8 46) 390 781 , e. p. kokybe@kratc.lt, o savo atliekų jokiu būdu nedėti šalia konteinerio, bet nunešti į artimiausią neperpildytą šiukšliadėžę.
„Jei atliekas paliksite šalia konteinerio, nepadarysite gero darbo nei gamtai, nei sau, nei aplinkiniams. O dideles atliekas, kurios netelpa pro konteinerio angą, reikia patiems pristatyti į specialias aikšteles. Tokia tvarka galioja visoje Lietuvoje bei daugelyje Europos šalių, ir tik taip galima išvengti netvarkos kiemuose“, – aiškino A.Dobranskis.
Atidaryti ne visi nauji konteineriai
Antra nemenka problema su atliekų tvarkymu Klaipėdoje – naujosios pusiau požeminių konteinerių aikštelės.
Jų Klaipėdoje bus įrengta 268, o kol kas galima naudotis 152. Kitos statomos, registruojamos, laukiama, kol prie jų bus pastatyti autotransporto stovėjimą ribojantys ženklai ar nupieštos geltonosios linijos. Tačiau žmonės nepasidomi, ar aikštelė šalia jų namų jau atidaryta, ir pradeda krauti atliekas į nenaudojamus konteinerius ar šalia jų.
„Nenaudojami konteineriai būna apvynioti polietileno plėvele, stop juostomis, pažymėti lipdukais „Atliekas mesti draudžiama“. Kur įmanoma, konteinerių dangčiai būna užrakinti. Tačiau, ne visus šios priemonės sustabdo. Dangčiai išlaužiami, juostos nuplėšiamos ir tuomet turime išklausyti padorių klaipėdiečių nusiskundimus bei iškuopti nelegalius šiukšlynus. Turėtume suprasti, jog šios papildomos paslaugos kainuoja mums visiems“, – sakė A.Dobranskis.
Pusiau požeminių konteinerių aikštelių statyba pavasarį ir vasarą vyks gana sparčiai, tad kone kas savaitę naudojamų konteinerių sąrašas yra papildomas. Veikiančių aikštelių sąrašas yra skelbiamas internete https://kratc.lt/lt/2021/11/24/veikiancios-naujos-konteineriu-aiksteles/ arba šią informaciją galima pasitikslinti tel. 8 800 133 44.