Individualių namų savininkams metinis mokestis didėja 24 proc. – nuo 72 iki 89 eurų, butų gyventojams – 34 proc. nuo 8,2 iki 11 eurų už 10 kvadratinių metrų. Viešbučiams, prekybos, paslaugų, maitinimo ir kitoms įmonėms mokestis didėja 25 proc. iki 10 eurų.

Rinkliava negyvenamiems objektams auga 33 proc., deklaruojantiems komunalinių atliekų kiekį – 37 procentais.

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras nurodo, kad mokestį didinti būtina, nes planuojamos kitų metų sąnaudos  – apie 7,1 mln. eurų – yra 36 proc. didesnės nei suma, kuri būtų surinkta pagal dabartinius tarifus.

Šiuo metu galiojantys rinkliavos dydžiai buvo patvirtinti 2020-ųjų pabaigoje.

– Tai kaip ta šiukšlių išvežimo tvarka keisis?

– Na, iš tiesų šiuo metu yra peržiūrimos ir netrukus turėtų valstybė patvirtinti rinkliavų ar kitų įmokų už komunalinių atliekų tvarkymą skaičiavimo taisykles, jas taiko savivaldybės, kurios nustato konkretų įmokos dydį gyventojams ir kitiems komunalinių atliekų turėtojams. Na, ir šitų taisyklių peržiūrą sąlygoja, visų pirma, įstatymo pakeitimai, kurie buvo priimti 2021 metais ir pagal kuriuos komunalinių atliekų tvarkymo kainodaroje atsirado naujas žaidėjas – tai yra valstybinė energetikos reguliavimo taryba, kuriai yra patikėta ir suteikti įgaliojimai tvirtinti regionines atliekų tvarkymo kainas. Tai atsirado toks reguliuojamas subjektas, regioninis atliekų tvarkymo centras, kuris yra įsteigtas visų regionui priklausančių savivaldybių ir kuris šiandien dienai eksploatuoja sąvartyną, mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius, žalių atliekų kompostavimo aikšteles, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.

Tai yra ta regioninė infrastruktūra, kuri sudaro didžiąją dalį komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudų krepšelio ir po ilgo laiko, kuomet tie regioniniai atliekų tvarkymo centrai plėtėsi, atsirado poreikis vertintojo iš šalies. Ir pagrindinis tikslas yra skaidrinti tą sistemą, skaidrinti pačią kainodarą, kad ta kaina gyventojų mokoma būtų pagrįsta būtinosiomis sąnaudomis ir kad nebūtų perteklinių investicijų. Tai verto užduotis ir bus tokia. Ir kai ta regioninė kaina bus patvirtinta, jinai bus patvirtinta trims metams, tuomet savivaldybės prie tos regioninės kainos pridės atliekų surinkimo, vežimo sąnaudas, lėšų administravimo, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo sąnaudas ir paskirstys gyventojams įmoką. Paskirstymo kriterijai lieka tie patys, kokie yra. Yra tam tikri patikslinimai padaryti t. y. šiandien dieną nėra galimybės skaičiuoti pagal konteinerių tūrį, išvežimo dažnį būtinųjų sąnaudų nekilnojamo turto savininkams. Dabar yra įvedama tokia galimybė savivaldybėms tiems asmenims, kurie turi savo konteinerius – skaičiuoti ir būtinąją įmokos dalį pagal konteinerių skaičių, išvežimo dažnį ir tūrį. Nes buvo toks ir komunalinių atliekų turėtojų pageidavimas, ir skundų buvo gaunama daug.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Žmonės piktinosi, kad jeigu namas didelis, skaičiuojama pagal kvadratūrą, ar ne?

– Iš esmės, ploto vienetai išliks, bet, ką noriu pabrėžti, kad tam tikrais atvejais nebus įmanoma skaičiuoti pagal konteinerio tūrį. Nes, kaip žinia, yra naudojami kolektyviniai konteineriai ir ypač daugiabučiuose tai yra aktualu. Bet bet kokiu atveju jeigu stovės individualus konteineris, savivaldybė gali taikyti pagal konteinerių skaičių, išvežimo dažnį ir tūrį. Yra ir kitų tokių praktikoje kylančių aspektų sprendžiama, pavyzdžiui, daug skundų buvo gaunama dėl to, ar turėtų būti papildomai apmokestinti garažai, esantys po daugiabučiais namais. Ir dabar, na, tikrai rinkliavos atskiros tų garažų savininkai negaus, nes šiuo metu rinkliava neapmokestinami tik individualiose valdose esančių garažų savininkai, dabar bus ir daugiabučių garažų savininkai neapmokestinti. Tai tam tikrų niuansų ir praktinių yra sprendžiama, bet, kaip minėjau, šitų taisyklių pagrindinė paskirtis yra būtent įgyvendinti įstatymo numatytus pokyčius, tas taisykles pakoreguoti, atsiradus ekonominiam reguliuotojui kainodaroje t. y. savo įgaliojimus pradėjusiai vykdyti valstybinei energetikos reguliavimo tarybai.

– Kaip manote, ar kaina keisis? Ar didės ta kaina, o gal mažės dėl viso šito tokio perskaičiavimo?

Sąvartyno mokestis, kaip ekonominė priemonė, irgi valstybėje taikomas, kuris leidžia išpildyti tuos tikslus ir nuvesti atliekų judėjimą teisingu keliu.

– Pats perskaičiavimas ir pats rinkliavų taisyklių keitimas tiesioginės įtakos kainai nedaro. Esmė yra tokia, tai yra taisyklių rinkinys, kaip paskaičiuoti tą kainą, kokias sąnaudas įtraukti, ko negalima įtraukti, tam, kad tikrai ta kainodara būtų skaidri ir pagrįsta sąnaudomis. Tai, kas didina kainą arba kas turi įtakos kainai, tai šiaip bendrai patys reikalavimai, kurie keliami atliekų tvarkymui ir čia mes, kaip valstybė, vėlgi didžiąja dalimi taikom tuos pačius standartus, kurie yra taikytini kitose valstybėse. Tai, kas sąlygoja – kiek mes atliekų srautų turime rūšiuoti atliekų susidarymo vietoje, kaip tas atliekas turime apdoroti, ką iš jų gauti. Mes negalime iš maisto atliekų gaminti vadinamo techninio komposto, kurio nėra galimybės niekur padėti, tik į sąvartyną vežti. Nes, kaip žinia, sąvartynas apskritai turėtų būt toks objektas, kuris turėtų keliaut į užmarštį ir ten atliekų neturėtų būti. Sąvartyno mokestis, kaip ekonominė priemonė, irgi valstybėje taikomas, kuris leidžia išpildyti tuos tikslus ir nuvesti atliekų judėjimą teisingu keliu.

Tai tie patys reikalavimai, kuriuos miniu, nuo sausio mėnesio startuojantis maisto atliekų atskiras surinkimas t. y. gyventojai turės rūšiuoti maisto atliekas. Kas leidžia sumažinti įmoką, tai yra gerinimas tų paslaugų, kurių nefinansuoja gyventojai. Pavyzdžiui, pakuotės. Kuo daugiau gyventojai išrūšiuoja pakuočių į rūšiavimo konteinerius, tuo jiems ta dalimi nekainuoja atliekų tvarkymas, nes gamintojai padengia tas sąnaudas. Tai čia yra labai svarbu. Antras dalykas, ką mes irgi raginam savivaldybes daryti, net ir startavus maisto atliekų rūšiuojamajam surinkimui, paskatinti žmones, kurie turi individualias valdas, kompostuoti tokias atliekas susidarymo vietoje. Ir tas kompostines nebūtina naudoti kažkokias įmantrias ar reikalaujančias kažkokių papildomų investicijų, gali žmogus netgi pats įsirengti kompostinę ir kompostuoti.

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro projektų vadovas komunikacijai Arūnas Liubinavičius teigė, kad per šventes sulaukta tik dviejų pranešimų.

"Per pūgos laikotarpį nusiskundimų srautas buvo begalinis. Per šias šventes atsklido tik du pranešimai – apie I. Simonaitytės gatvėje neišvežtas komunalines atliekas ir viena pastaba apie neišvežtas popieriaus atliekas kitoje miesto dalyje. Sprendžiant iš to, kas atkeliavo į pašto dėžutę ir socialiniuose tinkluose, didesnio dėmesio tikrai nesulaukėme", – sakė pašnekovas.

Oro sąlygos taip pat buvo gana palankios. Vienintelė priežastis, dėl kurios atliekos galėjo būti neišvežtos, – gyventojų automobiliai, kuriuos jie pasistato prie pat konteinerių.

A. Liubinavičius taip pat informavo, kad šiukšlių išvežimas iš individualių namų – sistemingas ir nekintantis, o kalbant apie daugiabučius, įprastai yra reaguojama į visus pranešimus. Jeigu atsiranda perpildytų konteinerių, ten siunčiami darbuotojai, kurie juos ištuština.

Taip pat pranešama, kad nuo sausio 6 iki 12 d. uostamiestyje bus surenkamos nupuoštos eglutės.

"Skambučių dar nesulaukėme, bet šį savaitgalį bus sausio 6-oji, kai visiems tradiciškai baigsis šventės. Nuo penktadienio mieste atsiras papildomų konteinerių. Eglutes, kurias surinksime, atiduosime biokuro gamybai arba paliksime komposto gamybai žaliųjų atliekų aikštelėje", – paaiškino A. Liubinavičius.

Klaipėdoje Žardininkų, Kuncų, Liepų, Kretingos, Žolynų gatvėse bus pastatyti dideli konteineriai eglutėms surinkti.

Sausį eglutės priimamos ir visose Klaipėdos miesto didžiųjų atliekų aikštelėse: Tilžės, Plieno gatvėse, Šiaurės prospekte.

Eglutes galima nuvežti ir į žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę Glaudėnų kaime.

Vazonuose užaugintos eglutės nemokamai priimamos Klaipėdos universiteto botanikos sode.

"Iki sausio 23 d. pagal grafiką bus surenkamos žaliosios atliekos. Eglutes galima palikti ir šalia bendro naudojimo konteinerių. Bet kuriuo atveju, jau ne pirmus metus dirbame pagal šią sistemą, susitvarkysime", – teigė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro atstovas.

Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisas: už balsavo 63 Seimo nariai prieš buvo šeši, o susilaikė 22.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas įsitikinęs, kad toks mokestis turėtų atgrasyti nuo sąvartynų plėtros. Jis taip pat tikina, kad šis mokestis gyventojų išlaidų reikšmingai nepadidins.

„RATC-ai (Regioniniai atliekų tvarkymo centrai – BNS) neteikė skaičiavimų, kad gyventojams mokesčiai didės“, – Seime teigė ministras. 

Didesnio apmokestinimo siekia Vyriausybė, norinti sumažinti komunalinių atliekų gabenimą į sąvartynus. Šiemet mokestis už atliekų šalinimą sąvartynuose siekia 10 eurų, 2022 metais jis didės iki 15 eurų.

Lenkijoje šis mokestis siekia 61 eurą, Latvijoje – 65 eurus, o Estija planuoja jį padidinti iki 90 eurų.

S. Gentvilas taip pat tikisi, kad mokesčio didinimas nebeskatins į Lietuvą vežti atliekų iš kitų šalių.

2030 metais Lietuvoje į sąvartynus turėtų patekti ne daugiau kaip 5 proc. visų atliekų. Dabar į 10 regioninių sąvartynų atvežama 17 proc. šiukšlių.   

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas įsitikinęs, kad toks mokestis turėtų atgrasinti nuo sąvartynų plėtros. Jis taip pat tikina, kad šis mokestis gyventojų išlaidų reikšmingai nepadidins.

Ketvirtadienį taip pat vyks balsavimas, ar įpareigoti Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą reguliuoti atliekų rinką.    

Didesnio apmokestinimo siekia Vyriausybė, norinti sumažinti komunalinių atliekų gabenimą į sąvartynus. Šiemet mokestis už atliekų šalinimą sąvartynuose siekia 10 eurų, 2022 metais jis didės iki 15 eurų.

Lenkijoje šis mokestis siekia 61 eurą, Latvijoje – 65 eurus, o Estija planuoja jį padidinti iki 90 eurų.

S. Gentvilas taip pat tikisi, kad mokesčio didinimas nebeskatins į Lietuvą vežti atliekų iš kitų šalių.

2030 metais Lietuvoje į sąvartynus turėtų patekti ne daugiau kaip 5 proc. visų atliekų. Dabar į 10 regioninių sąvartynų atvežama 17 proc. šiukšlių. 

„Pagrindinė problema – sniego sankaupos, esančios miegamųjų rajonų kiemuose, kai neina privažiuoti dėl susiaurėjusių kelių arba mašinos sunkiasvorės negali įvažiuoti į kiemus, nes yra slidu“, – BNS pirmadienį sakė sostinės vicemeras Valdas Benkunskas.

Pasak jo, taip pat atliekų tvarkytojams išvežant šiukšles iššūkių kyla ir dėl šalia konteinerių pastatytų automobilių.

„Ir įprastinėmis sąlygomis išvežti šiukšles kai kur yra sunku, nes didelėms mašinoms sunku išlaviruoti, kai gyventojai bet kaip stato mašinas, o dabar dar labiau pasunkėjo“, – sakė vicemeras.

Pagrindinė problema – sniego sankaupos, esančios miegamųjų rajonų kiemuose, kai neina privažiuoti dėl susiaurėjusių kelių arba mašinos sunkiasvorės negali įvažiuoti į kiemus, nes yra slidu.

Anot savivaldybės, Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus (VASA) duomenys rodo, kad per savaitgalį „Ekonovus“ neaptarnavo 25 proc., o „Ecoservice“ – 20 proc. konteinerių.

V. Benkunsko teigimu, kiemus ir viešąsias teritorijas prižiūrinčios įmonės dar savaitgalį buvo paragintos suintensyvinti valymus, tačiau jis pabrėžia, kad tą jiems padaryti gali būti sudėtinga dėl nepakankamų žmogiškųjų resursų ir technikos trūkumo.

„Iš esmės tai yra praėjusios savaitės intensyvaus snygio padariniai, kuriuos mėginsime išspręsti. Kalbame ir su savivaldybės Aplinkos tvarkymo skyriumi, kad būtų su traktoriukais nuvažiuota ir tas sniegas nuvalytas, nukastas. Ir talkas organizuosime, jei reikės“, – kalbėjo vicemeras.

„Kooperuosime visus turimus pajėgumus, kad tą padarytume. (...) Pasitelksime ir „Grindą“, jei reikės“, – pridūrė jis.

Pasak V. Benkunsko, sutvarkyti susikaupusias atliekas savivaldybė planuoja per šią savaitę.

Šiemet ši paslauga vėl brangsta. Ar bus daugiau tvarkos? O prie netvarkos ir patys gyventojai nemenkai prisideda, kraudami prie konteinerių viską, kas jiems nereikalinga, – negąsdina net gresiančios baudos.

Laukia naujovės

Toli gražu ne visiems nereikalingiems daiktams išmesti skirti miesto atliekų konteineriai. Į juos neturėtų būti metama tekstilė, avalynė, stambiosios atliekos, baldai, statybinės medžiagos, padangos – visa tai, ką neretai ir matome po nakties išdygus šalia konteinerių. Ir atneša juos čia ne kas kitas, o patys gyventojai, kurių dalis vėliau ir piktinasi šiukšlėmis apkrautais konteineriais ir prastu atliekų vežėju darbu.

Kaip "Vilniaus dienai" teigė Vilniaus miesto savivaldybės Energetikos skyriaus Atliekų tvarkymo poskyrio patarėjas Vytautas Budreika, minėtas atliekas gyventojai turėtų ne krauti prie konteinerių, o nuvežti į specialias aikšteles. Šiuo metu nemokamai įvairias stambiagabarites ar remonto darbų atliekas galima priduoti Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro stambiųjų atliekų aikštelėse. Jų iš viso yra 5.

Šių metų liepą sostinės taryba patvirtino vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžius 2020-iesiems bei naujai siūlomas paslaugas. Todėl, pasak V.Budreikos, nuo sausio 1 d. Vilniaus mieste atsirdo net keletas svarbių vilniečiams naujovių.

Viena iš jų – nauja paslauga gyventojams: vieną kartą per 2 metus didelių gabaritų, statybos ir griovimo atliekos bus išvežamos tiesiai iš namų nemokamai.

Kita – nuo naujų metų prie prekybos centrų atsiras specialūs konteineriai drabužiams ir avalynei. Čia nebenaudojamą ir prastos kokybės tekstilę bus galima atiduoti nemokamai. Tokių konteinerių Vilniuje iš viso atsiras 105.

Dar viena svarbi naujovė – atsakomybė už ne vietoje paliktas atliekas. Jeigu vežėjai prie konteinerių ras stambiųjų atliekų, jos bus surenkamos ir išvežamos, tačiau už jų išvežimą bus išrašytos sąskaitos, kurias apmokės to namo, kuriam priskirtas konteineris, gyventojai. Jei bus nustatytas konkretus žmogus, palikęs didelių gabaritų atliekas, – sąskaita už tų atliekų sutvarkymą, o kartu ir bauda, bus skiriama jam.

Realybė: gyventojai prie konteinerių tempia senus baldus, elektros prietaisus, padangas – atliekas, kurias reikia vežti į stambiųjų atliekų aikšteles. Vytauto Petriko nuotr.

Tad gyventojai, pastebėję neleistiną šiukšlinimą, kviečiami pranešti apie tai savivaldybės Viešosios tvarkos pareigūnams, kurie, identifikavę teršėją, jį nubaus. Tikimasi, kad taip bus skatinamas sąmoningumas, sumažės netvarka prie konteinerių.

Auklėja kameros

Vykdydama atliekų tvarkymo prevenciją SĮ Vilniaus atliekų sistemos administratorius (VASA) mobiliomis stebėjimo kameromis jau fiksuoja atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimus. Iš viso per šiuos metus nustatyta apie 1 130 atliekų turėtojų pažeidimų, informacija apie 264 pažeidimus perduota Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui. Beveik 1 100 pažeidimų padarė atliekų vežėjai.

Pasak VASA atstovų, prie konteinerių gyventojai dažniausiai palieka didelių gabaritų atliekas. Vaizdo įrašuose matyti, kaip gyventojai prie konteinerių tempia senus baldus, elektros prietaisus, padangas. Šias atliekas reikia vežti į jau minėtas stambiųjų atliekų aikšteles.

Didesnei kontrolei VASA jau sausio mėnesį planuoja įsigyti 20 papildomų kilnojamųjų kamerų, kurios bus montuojamos tam tikram laikui probleminėse vietose. Pagal VASA duomenis, pridėjus šias kameras prie jau turimų, tiek turėtų pakakti problemiškiausių vietų kontrolei.

Didelių gabaritų atliekos bus surenkamos ir išvežamos, tačiau sąskaitas už tai apmokės namo, kuriam priskirtas konteineris, gyventojai.

Efektyviai atliekų tvarkymo paslaugų kokybei užtikrinti pirmosios šešios modernios stebėjimo kameros prie konteinerinių aikštelių įrengtos dar 2018 m. pabaigoje. Kaip šių metų vasarį teigė VASA direktorius Rimantas Juknevičius,vaizdo stebėjimo kameros skatina netvarkingus vilniečius keisti savo įpročius.

"Tam tikrose Vilniaus gatvėse esančios konteinerinės aikštelės buvo tapusios tikrais sąvartynais, o įrengus kameras gyventojų elgesys pasikeitė. Mūsų tikslas ir yra žmonių elgsenos pokytis. Turime visi suprasti, jog mus supanti aplinka priklauso nuo mūsų pačių", – sakė R.Juknevičius.

Skiriamos baudos

Sostinėje patruliuoja VASA Atliekų vežėjų kontrolės skyriaus darbuotojai, kurie vertina konteinerinių aikštelių būklę. Pastebėjus, kad tam tikrose vietose neleistinai atvežamos atliekos ir susikaupė jų krūva, – įrengiama vaizdo stebėjimo kamera. Situacija stebima maždaug apie savaitę, o neužfiksavus pažeidimų, kameros perkeliamos į kitas aikšteles.

"Siekiame, kad viskas vyktų kuo operatyviau ir kameras naudotume kuo efektyviau. Mūsų tikslas nėra pričiupti kuo daugiau aplinkos teršėjų. Mes norime, kad visiems gyventojams būtų patogu atliekas išmesti ir aplinka prie konteinerių būtų švari", – tikino VASA vadovas.

Tačiau keisti tokių žmonių suvokimą pastabomis, pokalbiais, gražiais pavyzdžiais – ne visada veiksminga, tenka imtis ir baudžiamųjų veiksmų. Sausi–vasario mėnesiais kameromis buvo stebimos 66 konteinerinės aikštelės ir užfiksuota 115 viešosios tvarkos pažeidimų.

Pažeidėjai yra identifikuojami pagal valstybinį automobilio numerį, duomenys iš karto yra perduodami Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui. Už atliekų išmetimą į ne tam skirtus konteinerius gresia baudos iki 600 eurų. Baudos dydis priklauso nuo įvairių faktorių – ar žmogus gailisi, ar tai nėra besikartojantis elgesys ir pan.

Vilniaus miesto savivaldybės pateiktais duomenimis, per praėjusius metus už atliekų tvarkymo pažeidimus Viešosios tvarkos skyrius pinigines baudas skyrė penkiolikai pažeidėjų, jie sumokėjo 1 235 eurus.

Brangsta atliekų išvežimas

"Vilniaus diena" taip pat primena, kad nuo sausio 1 d. Vilniuje įsigaliojo naujos – didesnės – atliekų tvarkymo kainos.

Kaip pranešė Vilniaus miesto savivaldybė, buvusi mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo kaina keisis nuo 16,71 euro už toną iki 41,96 euro už toną.

Pagrindinė brangimo priežastis – įvertintos visos esamos konteinerių ištuštinimo sąlygos, susijusios su atliekų svėrimu, į paslaugų kainą naujai įtrauktas konteinerių atvežimas ir pastatymas naujiems atliekų turėtojams, numatyta ir dažnesnio aptarnavimo paslauga to pageidaujantiems individualių namų valdų savininkams, teigia savivaldybė.

Nuo Naujųjų metų pasikeitusi paslaugos kaina išliks mažesnė ir nesieks iki atliekų reformos buvusio lygio. Pavyzdžiui, iki praėjusių metų gegužės 1 d., kai buvo įvestos rinkliavos, 60 kv. m butas daugiausia mokėdavo 6,53 euro per mėnesį. Nuo sausio 1 d. įsigaliojus naujai patvirtintoms kainoms, standartinis 60 kv. m dydžio butas mokės 4,79 euro per mėnesį. Iki reformos gyvenamasis namas, turintis 0,24 kub. m konteinerį, kuris būdavo vežamas du kartus per mėnesį, maksimaliai galėjo mokėti 8,11 euro per mėnesį. Dabar 170 kv. m namas mokės 4,86 euro per mėnesį pastoviąją dalį ir 2,85 euro kintamąją dalį – iš viso 7,71 euro per mėnesį.

Pastaruoju metu padaugėjo vilniečių skundų dėl neišvežtų šiukšlių.

Pasak vicemero konservatoriaus Valdo Benkunsko, taip nutiko nuo gruodžio Vilniaus centrinėje zonoje atliekų vežimą iš „VSA Vilnius“ perėmus įmonei „Ekonovus“ – ji šiuo metu aptarnauja tris iš penkių miesto zonų. Likusias dvi, kaip ir anksčiau, aptarnauja „Ecoservice“.

„Kitų pavienių atvejų gali būti, bet didžiausios problemos yra su „Ekonovus“, – tikino V. Benkunskas.

Anot jo, gruodį situacija buvo blogesnė, po Naujųjų susikaupusių atliekų prie daugiabučių yra mažiau ir tikimasi, kad problemos artimiausiu metu susitvarkys.

„Bet jeigu nepavyks susitarti su vežėjais ir užtikrinti, kad jų paslaugų kokybė, prisiimta pagal sutartis,  būtų visa apimtimi taikoma, neatmetame galimybės imtis kraštutinių priemonių ir nutraukti sutarti“, – tvirtino vicemeras.

Vien už lapkritį šiai įmonei už kitas dvi zonas buvo pritaikyta 30 tūkstančių eurų baudų.

Anot jo, savivaldybės valdomas Vilniaus atliekų sistemos administratorius (VASA) bendrovei „Ekonovus“ padėjo sureguliuoti grafiką, kad šiukšlės iš problemiškiausių vietų būtų išvežamos laiku, leido įmonei nesilaikyti savivaldybės triukšmo taisyklių ir dirbti naktį.

„Galų gale, matydami, kad yra aplaidumo, probleminių vietų pačioje įmonėje, pritaikėme finansines baudas. Tikslių baudų skaičių už gruodį dar negalime pasakyti, bet piniginės sankcijos bus taikomos. Vien už lapkritį šiai įmonei už kitas dvi zonas buvo pritaikyta 30 tūkstančių eurų baudų“, – teigė vicemeras.

„Ekonovus“ generalinis direktorius Romas Draskinis apgailestauja dėl nesklandumų ir tikina, kad įmonė daro viską, jog atliekos būtų išvežamos laiku.

„Apgailestaujame dėl nepatogumų, kurie dar pasitaikė miestiečiams. Šiai dienai vilniečius aptarnaujame su daugiau nei 30 atliekų surinkimo sunkvežimių. Svarbu pastebėti tai, kad atliekų išvežimas – pagal nustatytą grafiką – vykdomas visą dieną: tad, jei ryte atliekos dar neišvežtos, skatiname gyventojus neskubėti ir palaukti vakaro. Per grafike nustatytą dieną jos bus sutvarkytos“, – BNS teigė R. Draskinis.

Jis pripažino, kad gyventojai daugiausia nepatogumų dėl neišvežtų šiukšlių patyrė šventiniu laikotarpiu ir sako, kad tai įvyko dėl didesnių nei įprastai, atliekų kiekių, automobiliais užstatytų konteinerių – dėl to automobiliai surinkti šiukšles turi grįžti kitą grafike dieną.

Įmonės vadovas prašo gyventojų palikti privažiavimus prie konteinerių laisvus. R. Draskinis sako, kad padedant savivaldybės įmonei VASA statomi įspėjamieji ženklai, informuojama, kur reikėtų didesnio tūrio konteinerių.

Vilniaus savivaldybė 2017-ųjų spalį buvo pasirašiusi penkerių metų trukmės sutartis su trimis bendrovėmis – „Ekonovus“, „Ecoservice“ ir „VSA Vilnius“. Dvi minėtos bendrovės pernai išsireikalavo didesnių tarifų ir naujomis sutartimis užsitikrino 71,2 mln. eurų vertės užsakymą iki 2026 metų lapkričio. „VSA Vilnius“ sutartį dėl patiriamų nuostolių nutraukė.

Vilniuje dėl to nuo sausio brangsta ir pats atliekų išvežimas – daugiabučiams kaina gali kilti iki 70 procentų. V. Benkunskas sako, kad tikrasis brangimas paaiškės pavasarį, kai vilniečiai gaus pirmąsias sąskaitas, nes pagal naują skaičiavimo sistemą kaina iš dalies priklausys ir nuo nerūšiuotų atliekų svorio konteineriuose.

Specifinių atliekų surinkimo metu antrines žaliavas, didžiąsias atliekas, elektros ir elektroninės įrangos, pavojingąsias ir tekstilės atliekas kauniečiai galėjo palikti tam numatytose miesto rajonų vietose, šalia surinkimo vietose pastatytų informacinių stendų. Akcija vyko visose Kauno miesto seniūnijose: Vilijampolės, Žaliakalnio, Šilainių, Šančių, Eigulių, Panemunės, Aleksoto, Centro, Petrašiūnų, Dainavos ir Gričiupio, o per visą šį laiką buvo paskelbti 78 atliekų surinkimo taškai.

„Mūsų įmonė džiaugiasi sulaukusi tokio gyventojų aktyvumo. Nepaisant to, kad gyventojai ir šios akcijos metu suvežė didelius kiekius atliekų, pastebima tendencija, kad šiltuoju metų laiku šių atliekų būna kur kas daugiau. Visose Kauno miesto seniūnijose buvo paskelbta ir paviešinta apie 80 atliekų surinkimo taškų, o jų metu vien iš akcijos taškų sukrauta ir išvežta per 90 tonų specifinių atliekų“, – apie surengtą akciją kalbėjo „Kauno švaros“ Atliekų tvarkymo skyriaus vadovas Rimas Grigonis.

Matomas progresas

Dar visai nesenai vykdytos akcijos metu, „Kauno švara“ išvežė virš 330 t. atliekų. Šios akcijos metu daugiau nei 3 kartus mažiau – apie 90 t. Nepaisant to, įmonės specialistų tai nestebina – jie pastebi, kad šaltuoju metų laikų atliekų būna kur kas mažiau, o ir pačių kauniečių atliekų tvarymo kultūra tik gerėja. Juolab, vis daugiau kauniečių renkasi atliekas vežti į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles.

„Rugpjūčio mėnesį vykdytos akcijos gyventojų aktyvumas buvo kur kas didenis ir visos akcijos metu nemokamai išvežėme didelius kiekius atliekų. Nepaisant to, tuomet turėjome kovoti su viešosios tvarkos pažeidėjais: jie nesilaikė specifinių atliekų surinkimo akcijos taisyklių bei nurodyto atliekų palikimo laiko ir kūrė savavališkus „sąvartynus“. Taip pat – palikinėjo atliekas jau po nurodyto laiko ar net kitą dieną po numatytos akcijos. Tuo tarpu šios akcijos metu viskas praėjo labai sklandžiai, todėl galėjome tiesiogiai orientuotis į atliekų ir aplinkos tvarkymą“, - pasakojo R. Grigonis

Įmonė tikisi, kad prie ženklaus atliekų kiekio sumažėjimo ir gerėjančios gyventojų atliekų tvarkymo kultūros prisidėjo ir aktyvesnė atliekų rūšiavimo kampanija: šalia bendrojo naudojimo konteinerių „Kauno švara“ įrengė jau virš 40 aukštos raiškos vaizdo stebėjimo kamerų, kuriomis gali užfiksuoti viešosios tvarkos pažeidėjus. Taip pat, šalia konteinerių sustatytos stambiagabaričių atliekų atmintinės su adresais. Anot R. Grigonio, visi tokie neleistini atvejai, kurie buvo užfiksuoti šių vaizdo stebėjimo kamerų ar nufilmuoti ir atsiųsti kauniečių, buvo siunčiami Viešosios tvarkos skyriui, rajonų seniūnijoms ir Kauno miesto policijai.

„Vaizdo kameromis užfiksuoti neleistini atvejai buvo siunčiami siunčiami Viešosios tvarkos skyriui, rajonų seniūnijoms ir Kauno miesto policijai. Pastebima, kad dažniausiai nusižengimus atlikdavo tie patys žmonės, todėl už viešosios tvarkos nusižengimus jiems buvo taikoma administracinė nuobauda ir skiriama piniginė bauda iki kelių tūkstančių eurų. Nepaisant to, kad vis dar susiduriame su panašiais atvejais, matomas ženklus tvarkos pagerėjimas“. – sakė R. Grigonis.

Paslauga gyventojams

Pasak „Kauno švaros“ viešųjų ryšių specialisto Jono Tumpos, šia akcija buvo norima padėti gyventojams bei vyresnio amžiaus žmonėms, kurie neturi savo transporto priemonių ar fizinių galimybių nuvežti susikaupusias atliekas į atliekų surinkimo aikšteles.

„Pagrindinis tikslas - palengvinti atliekų tvarkymą gyventojams bei parodyti pavyzdį, kad su atliekomis taip pat reikia tvarkytis atitinkamai. Tikimės, kad miestiečiai laikysis viešosios tvarkos ir atliekų tvarkymo taisyklių ir tokiu būdu galėsime bendromis jėgomis išlaikyti švarią aplinką“, – kalbėjo J. Tumpa.

Specialistas teigia, kad tokios atliekų tvarkymo akcijos ugdo gyventojų sąmoningumą ir skatina gyventojus skirti daugiau dėmesio atliekų tvarkymo kultūrai.

„Džiaugiamės, kad ši akcija susilaukė didelio žmonių aktyvumo ir tokiu būdu jie atsikratė nereikalingais daiktais. Nepaisant to, norime paprašyti gyventojų, kad jie matydami atliekas ne vietoje paliekantį pilietį jį sudrausmintų ir taip kartu prisidėtų prie gražesnio Kauno kūrimo“.

Žaliakalnio seniūnijos seniūnas Bronis Girdauskas vykdytai akcijai negailėjo pagyrų, tačiau pridūrė, kad norint, jog miestas taptų dar švaresnis, vis dar reikia įdėti nemažai darbo.

„Šia akcija džiaugiasi ir gyventojai, ir seniūnai. Teritorijos tapo švaresnės ir tvarkingesnės. Matome, kad žmonės tampa supratingesni ir sąmoningesni atliekų tvarkymo klausimais. Žinoma, iki tobulybės dar reikia padirbėti, bet bendrai kalbant miestas per pastaruosius metus tapo kur kas draugiškesnis aplinkai. Tik bendras atliekų tvarkytojų, savivaldybės ir gyventojų darbas gali atnešti norimus rezultatus“, – teigė B. Girdauskas.

Žada tęsti pradėtą darbą

R. Grigonio pasiteiravus, ar ir ateityje planuojama tokia ar panaši akcija, „Kauno švaros“ Atliekų tvarkymo skyriaus vadovas teigė, kad pagrindinis įmonės tikslas yra užtikrinti švarą Kaune, todėl nemato priežasčių kodėl reikėtų ją nutraukti.

„Matome gyventojų poreikį ir aktyvumą. Taip pat, džiaugiamės, kad akcijai kartojantis, žmonės labiau atkreipia dėmesį į atliekų tvarkymo kultūrą ir vis labiau supranta kokia didelę svarbą ji turi formuojant miesto įvaizdį. Tikimės, kad išlaikysime šią gražią tradiciją ir akciją kartosime kiekvienais metais. Tačiau net ir nevykstant akcijoms, raginame žmones nebūti abejingais ir su atliekomis elgtis tinkamai ir atsakingai. Visas didelių gabaritų atliekas žmonės turėtų pristatyti į specializuotas surinkimo vietas. Kauno rajono ir miesto gyventojai tokio tipo atliekas gali nemokamai vežti į Kauno RATC ir „Kauno švaros“ didelių gabaritų ir pavojingų atliekų priėmimo aikšteles“, – teigė R. Grigonis.