Anot policijos pranešimo, kovo 9-ąją Švedijos skelbimų portale buvo rastas skelbimas apie parduodamą automobilį „Volkswagen Tiguan“, o po keturių dienų į bendrovės elektroninį paštą buvo gauta klaidinanti informacija bei apgaulės būdu išvilioti pinigai.

Pradėtas tyrimas dėl didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaulės būdu.

Skelbimas portale aruodas.lt pasirodė neseniai, netrukus po to, kai Klaipėdos miesto meras paskelbė, kad jau išsiųsti dokumentai ir pradėta žemės nuomos sutarties panaikinimo po šiuo apleistu pastatu nutraukimo procedūra.

Vienoje gražiausių senamiesčio vietų, Žvejų gatvėje esantis pastatas turėjo virsti biuro, prekybinės, viešbučių, paslaugų, maitinimo ir kitos paskirties statiniu.

Nurodoma pageidaujama kaina – 968 tūkst. eurų, o tai yra 621 eurai už kvadratinį metrą.

Skelbime teigiama, kad tai yra penkių aukštų pastatas, o bendras jo plotas – 1559,8 kvadratiniai metrai. Esą tai yra nebaigtas statyti objektas.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Dabar tai – investicinis objektas, kuriam yra parengtas projektas ir gautas statybos leidimas. Greta įrenginėjami visiškai nauji akmens dangos privažiavimo ir pėsčiųjų keliai. Greta – judriausia visoje Klaipėdoje – Danės krantinės promenada“, – teigiama skelbime.

Statybos leidimas – pastato rekonstrukcijai į apartamentų viešbutį su komercinėmis, maitinimo, prekybos patalpomis.

Trečiadienį iki pietų šį skelbimą peržiūrėjo 207 žmonės, vien trečiadienį jis sudomino per 30 asmenų, devyni pasižymėjo jį kaip labai dominantį.

Gruodžio 8 dieną Šiaulių rajono gyventojas, radęs skelbimą apie parduodamą traktorių, susisiekė su pardavėju telefonu bei pervedė 3 tūkst. eurų avansą.

Traktorius turėjo būti atvežtas gruodžio 13 dieną, tačiau iki šiol nėra gautas, su pardavėju susisiekti nebepavyksta, sakoma policijos pranešime.

Greičiausias pasaulyje

Nevykęs pokštas. O gal sukčių pinklės? Tokios mintys sukosi galvoje pamačius stulbinantį autoplius.lt portalo skelbimą apie parduodamą "Bugatti Veyron". Šis vienetinis superautomobilis laikomas greičiausiu pasaulyje, galinčiu važinėti įprastinėmis gatvėmis.

Susisiekus su pardavėju – bendrove iš Vilniaus "Coax Trade", paaiškėjo, kad siūlomas pirkinys ne tik realus, tačiau ir sulaukė didžiulio susidomėjimo Lietuvoje bei labai greitai buvo parduotas, tiesa, užsieniečiams.

Kad suprastume šio sandorio išskirtinumą, pakanka paminėti keletą automobilio techninių charakteristikų. Pavyzdžiui tai, kad "Veyron EB 16.4" modelis gali išvystyti maksimalų 408 km/val. greitį. 100 km/val. bolidas pasiekia vos per 2,46 sek. Žaibišką dinamiškumą jam suteikia neįtikėtinos galios – 1001 arklio galių (AG), arba 736 kW, net 8 l darbinio tūrio 16 cilindrų variklis.

Prabanga: "Veyron" salonas papildomai buvo aptrauktas išskirtine oda, tad pirkėjas mašinos iš gamyklos turėjo laukti daugiau nei metus. / Pardavėjo nuotr.

Už paprastam žmogui kosminę sumą Lietuvoje siūlytas pirkti mėlynas dviejų durų kupė toli gražu nenaujas – skaičiuoja jau tryliktus metus. Tačiau nuo 2008-ųjų jis nuvažiavo tik 7,4 tūkst. km.

Prabangiai pervilko saloną

Pasak kalbinto sostinės bendrovės atstovo Vaclovo, vilniečiai siūlė pirkti ne nuosavą, o jų pažįstamo verslininko kadaise įsigytą "Bugatti". Paklaustas apie savininką, pardavėjas atskleidė, kad tai turtingo Lietuvos piliečio, gyvenančio užsienyje, nuosavybė. Superautomobilis taip pat yra ne Lietuvoje, o Šveicarijoje.

"Šio žmogaus garaže buvo ne vienas superautomobilis. Žinoma, "Bugatti" – išskirtiniausias. Kadangi užsiimame automobilių prekyba ir esame pardavę ne vieną prabangų modelį, jis pasiūlė mums paieškoti pirkėjų ir jo automobiliui", – aiškino Vaclovas.

Jo žiniomis, minėtas verslininkas "Bugatti" įsigijo naujutėlį tiesiai iš gamintojų. Tiesa, net ir turint reikalingą sumą, jam reikėjo gerokai palaukti, nes šie vienetiniai automobilių pramonės šedevrai gaminami pagal individualų užsakymą. Beje, savininkas laukė ilgiau nei metus, kol pagal jo norus bus įrengtas automobilio salonas – sėdynės, vairas, prietaisų skydas, porankiai bus aptraukti išskirtine šviesiai ruda oda.

"Kiek žinau, pirkdamas jis dėvėjo tokios spalvos striukę, todėl gamintojas pasiūlė atitinkamai pritaikyti ir salono odos spalvą. Pirkėjas sutiko, todėl turėjo daugiau nei metus laukti", – šypsojosi pardavėjas.

Siūlė keisti į namą

Nepaisat unikalaus salono, superautomobilis turi ir ne vieną techninį pranašumą. Tiesa, tarp gausybės išvardytų įrenginių, įdiegtų technologijų ir dizaino naujovių nėra galinio vaizdo kameros. Nors šiam greičio monstrui galinio vaizdo turbūt nelabai ir reikia. Pakanka girdėti adrenaliną žadinantį galingo variklio riaumojimą ir padangų, užmautų ant 20 colių diametro ratlankių, cypimą.

Skelbimai apie parduodamą "Veyron" buvo įdėti ne tik į lietuviškus, bet ir į didžiausius Vokietijos bei dar kelių Europos valstybių automobilių pardavimo portalus. Kad ir kaip būtų keista, būtent Lietuvoje jis sulaukė išskirtinai didelio dėmesio.

"Žmonės domėjosi, kiek galima derėtis, kiti siūlė mainyti automobilį į namą Klaipėdoje prie jūros. Buvo ir pokštautojų, kurie klausė, ar pavyktų įsirengti dujų įrangą, kad būtų pigiau važinėti", – juokėsi pašnekovas.

Netrūko ir pašaipų

Humoro nestokojo ir skelbimą "Facebook" socialiniame tinkle komentavę internautai. Vos per kelias valandas skelbimo nuoroda sulaukė per 500 komentarų.

"Jei važiuosi ramiai, degalų sąnaudos bus apie 20 l/100 km, jei lakstysi, turbūt ir 40 l neužteks", – juokavo vienas.

"Jo variklio aptarnavimas kainuoja tiek, kiek vieno kambario butas", – antrino kitas.

"Kas čia pirks, jei jo taršos mokestis – net 270 eurų", – juokavo trečias.

Buvo siūliusių keisti į maždaug 100 kartų pigesnį "Volkswagen Passat", tiesa, su padidinta variklio galia. Kai kam trūko bagažinės pirkiniams susidėti. Spėliodami, kas Lietuvoje galėtų įsigyti "Bugatti", komentatoriai minėjo sportinių automobilių pomėgiu ir problemomis su kelių policija garsėjantį Selą – Egidijų Dragūną, taip pat Lietuvos pilietį, kuris neseniai vienoje loterijų laimėjo 13 mln. eurų, ir netgi Kauno merą Visvaldą Matijošaitį.

Ne vienam internautui kliuvo neįprastas "Bugatti" dizainas. "Reto baisumo mašina... Išskyrus 700 kW, daugiau jokio gėrio neįžvelgiu", – replikavo vienas virtualiųjų "specialistų". "Kam pirkti negražią mašiną su 1 000 arklių už 1,2 mln., kai gali nusipirkti tokį pat negražų, bet tokį pat galingą GTR dešimt kartų pigiau", – pritarė kitas.

Buvo ir logiškai klaususių, kur mažytėje Lietuvoje prasilėkti su tokiu kelių monstru, kai visur pristatyta stacionarių ir kilnojamųjų greičio matuoklių.

Tačiau galiausiai visus skeptikus nutildė komentatorius, pirmas pastebėjęs, kad per keletą valandų, kol virė diskusija, automobilis jau buvo parduotas.

"Nevarkite, jau rezervuota", – nuramino jis diskusijos dalyvius.

Šveicarai nusiderėjo 200 tūkst.

Iš tiesų, skelbimas buvo matomas vos keletą dienų. Netrukus jį įdėję vilniečiai sulaukė automobilio savininko skambučio, kad su juo susisiekė vienas Šveicarijos automobilių prekybos salonų ir, nieko nelaukdamas, nupirko lietuvio "Veyron". Tiesa, savininkas sutiko padaryti žymią nuolaidą – vietoj iš pradžių prašytų 1,2 mln. pardavė už milijoną.

Nors iš "Bugatti" sandorio neuždirbo, neliko nuskriausta ir sostinės bendrovė. Vilniečiai prieš tai pardavė to paties turtuolio garaže nuobodžiavusį kitą sportinį automobilį – "Ferrari 458 Spider". Už 2013 m. italų galiūną jie gavo 155 tūkst. eurų.

"Nepaisant visų šmaikščių komentatorių, įsitikinome, kad Lietuvoje pakanka turtingų žmonių. Kaip ir tų, kurie vertina išskirtinius automobilius ir žino jų tikrąją vertę, kuri, metams bėgant, tik didėja", – dėstė Vaclovas.

Pasak verslininko, esant poreikiui, jų bendrovė yra pasirengusi Lietuvos rinkai pasiūlyti ir daugiau išskirtinių automobilių, tačiau pastarąjį pusmetį tarptautinę prekybą gerokai kausto pandemijos apribojimai. "Bugatti" pardavimo atveju, jei ne karantinas, išskirtinius klientus būtų galima nuvežti į Šveicariją, apgyvendinti, atlikti išsamų automobilio testą.

Yra ir "Bentley", ir "Ferrari"

Kad Lietuvos rinkoje prabangių transporto priemonių poreikis gyvuoja, akivaizdu vien peržvelgus lietuviškų portalų skelbimus. Tiesa, šią savaitę nepavyko aptikti nė vieno pasiūlymo, kuris bent priartėtų prie minėtos rekordinės sumos. Brangiausi automobiliai toli gražu neperkopė 0,5 mln. eurų.

Didžiausia kaina – vienos vilniečių bendrovės prašyti 290 tūkst. eurų už "Bentley Continental" 4 l kupė. Šių metų gamybos keturiais ratais  varomas automobilis – jūros spalvos ir iš išorės atrodo nepriekaištingai, ypač jei dažnai vykstate į verslo keliones. Prabanga alsuoja ir salonas, kurio prietaisų skydelyje įmontuotas prestižinis šveicariškas "Breitling" laikrodis. Analogiškas praėjusių metų gamybos modelis, tik baltos spalvos ir nuriedėjęs 500 km, lietuviškuose skelbimuose kainuoja 205 tūkst. eurų.

Pasiūla: klaipėdiečiai vos už 260 tūkst. jums pristatys greitą ir įsiutusį "Ferrari 812". / Pardavėjo nuotr.

Nuo vilniečių pasiūlymų neatsilieka klaipėdiečiai. Uostamiesčio bendrovė už 260 tūkst. eurų jums pristatys greitą ir įsiutusį "Ferrari 812". Jau paties modelio pavadinime pridėtas žodelis "Superfast" nurodo, kad pagrindinė ryškaus raudono žvėries savybė – kvapą gniaužiantis pagreitis. 6,5 l 800 AG galingumo monstras 100 km/val. greitį pasiekia per 2,9 sek. 2019 m. automobilis yra nuvažiavęs 10 tūkst. km. Beje, "Ferrari" pardavėjai, skirtingai nuo "Bentley" atstovų, neskelbia apie trejų metų garantiją.

Į brangiausių lietuviškuose skelbimuose parduodamų automobilių penketą pateko ir dar du "Bentley" modeliai – juodas net 6 l 635 AG chaki spalvos "Flying Spur" sedanas (254 tūkst. eurų) su daugeliu privalumų, tarp kurių ir jonizuoto oro įsiurbimo sistema, bei "Bentayga" – 4 l 550 AG pilkas visureigis (236 tūkst. eurų).

Nesusipratimas: tarp brangiausių Lietuvoje skelbimuose parduodamų mašinų pateko ir šis kuklus "Citroen C3", įvertintas 158 tūkst. eurų. / Pardavėjo nuotr.

Tarp kainos rekordininkų netikėtai praslydo ir kur kas žemiškesnis automobilis – "Citroen C3". Už šešerių metų senumo darbinį arkliuką prašyta net 158 tūkst. eurų. Galima pagalvoti, kad šis vyšninės spalvos vienatūris turi užslėptų unikalių savybių, kurios pateisintų jo kosminę kainą. Pavyzdžiui, galbūt juo Prancūzijoje laisvalaikiu važinėjo šalies prezidentas Emmanuelis Macronas. Tačiau, skelbimą panagrinėjus atidžiau, paaiškėjo, kad šis vienatūris su vos 1,6 l darbinio tūrio varikliu yra visiškai standartinis. O jo kainą, automobilį parduodantys tauragiškiai, matyt, per klaidą sumaišė su nuvažiuotų kilometrų skaičiumi. "Citroen" kilometražas sutampa su kainoženklyje nurodyta eurų suma.

Kaip rodo Informatikos ir ryšių departamento surinkti duomenys, Vilniuje praėjusiais metas buvo ištirta 17 proc. mažiau vagysčių nei 2019-aisiais. Pernai sostinėje buvo užregistruotos 2667 vagystės, iš kurių ištirta 652, o tuo tarpu 2019-aisiais atitinkamai skaičiai buvo 3265 ir 786.

Visų nusikaltimų ištiriamumas sostinėje sumažėjo beveik 5 proc. Šis rodiklis yra smuktelėjęs visuose didžiuosiuose šalies miestuose, išskyrus Panevėžį.

Vagį užtiko internete

Kaip sakė pats su vagimi susidūręs fotografas mėgėjas Arūnas Anskaitis, ieškoti pavogtų daiktų patiems nukentėjusiesiems yra įprasta praktika. „Vagysčių atveju policija padeda toli gražu ne visada, jei pats neieškosi, nežiūrinėsi skelbimų internete, neapeisi lombardų ir turgų, nepaskelbsi apie vagystę viešai, greičiausiai tas daiktas ir neatsiras. Pats esu susidūręs su vienu sėkmingu atveju“, – teigė fotografas.

Vyras prisiminė atvejį, kai buvo nusprendęs pirkti tam tikro modelio fotoaparatą. „Norimo daikto, tai buvo „Canon 70D“, dairiausi internete. Tuo metu kaip tik pamačiau žinutę socialiniame tinkle, kad Kaune išdaužus automobilio stiklą buvo pavogta kuprinė su fotoįranga. Nukentėjęs žmogus paviešino ir fotoaparato serijinį numerį. Praėjus gal porai dienų po šios žinutės, randu skelbimą apie parduodamą 70D už padorią kainą Vilniuje. Dėl visa ko užsirašiau pavogto fotoaparato serijinį numerį ir nuvažiavau susitikti su pardavėju“, – pasakojo A. Anskaitis.

Numeriai sutapo, tai aš pardavėjui tiesiai šviesiai ir pasakiau – šis daiktas vogtas. Žmogelis labai sutriko, išsigando ir tiesiog atidavė man tą daiktą.

Pašnekovo teigimu, gavęs išbandyti parduodamą fotoaparatą, jis patikrino jo serijinį numerį. „Numeriai sutapo, tai aš pardavėjui tiesiai šviesiai ir pasakiau – šis daiktas vogtas. Žmogelis labai sutriko, išsigando ir tiesiog atidavė man tą daiktą. Atsisveikino ir skubiai pasišalino. Na, aš susisiekiau su savininku, jis laimingas atvažiavo iš Kauno ir atgavo savo turtą. Tokia va, išskirtinė istorija. Gaila, bet taip pasiseka retam“, – sakė A. Anskaitis.

Kreivai žiūri į lombardus

Kitas kalbintas ir savo vardo nenorėjęs viešinti fotografas (pavardė Eltai žinoma) tikino, kad ne kartą yra matęs įtartinų skelbimų su parduodama foto ar videoįranga.

„Kalbant apie tokius skelbimus, atpažinti nesąžiningą pardavėją nėra itin sunku, dažnai jie rašo su gramatinėmis klaidomis, nieko neišmano apie parduodamą daiktą, kaina būna gerokai žemesnė nei rinkos. Tad visiems, kurie nukentėję nuo vagių, pirmiausiai siūlyčiau dairytis internete. Dar yra lombardai, bet su jais sunku, ten į nenuolatinius klientus žiūri įtartinai“, – sakė fototechniką kolekcionuojantis ir ja dažnai prekiaujantis vyras.

Fotografo įsitikinimu, lombardai didmiesčiuose apskritai yra bene pagrindiniai vogtų daiktų realizavimo taškai. „Daugiausiai prekių ten suneša įtartini asmenys, narkomanai ir panašiai. Mano galva, ten tikros vagių irštvos, kurias reiktų, jei ne uždaryti, tai bent labiau kontroliuoti“, – įsitikinęs fotografas.

Savo daiktų internete ir lombarduose ieškojo ir Eltos fotožurnalistas, kuriam praėjusių metų gruodžio pabaigoje automobilių aikštelėje, šalia Seimo, buvo pavogta fotokuprinė. Nuostoliai siekia per 3 tūkst. eurų. Nors aikštelė stebima Seimo apsaugos kamerų, nustatyti vagies jos nepadėjo, tad ikiteismininis tyrimas buvo sustabdytas. Savarankiškos paieškos rezultatų taip pat nedavė.

Vogti daiktai keliauja ir į Baltarusiją

Tai, kad vogti daiktai neretai atsiduria lombarduose, pritaria ir policijos atstovai. „Pareigūnai, vykdydami žvalgybinį darbą, nagrinėdami gautą informaciją, aptinka vogtų daiktų supirkimo ir realizavimo taškų. Dažniausiai vogti daiktai patenka į lombardus, į nelegaliai akcizinėmis ar narkotinėmis medžiagomis prekiaujančius „taškus“, taip pat pas asmenis, kurie perperka vogtus daiktus turėdami tikslą juos parduoti brangiau“, – sakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) atstovė Julija Samorokovskaja.

Jos teigimu, tvirtinti, kad lombardai, taip pat taksi vairuotojai yra pagrindiniai vogtų daiktų realizavimo taškai, negalima, tačiau sąsajų, žinoma, yra.

„Lombardų veiklą dažnai tikrina pareigūnai, priimant daiktus yra reikalaujama asmens dokumento ar daiktų įsigijimo dokumentų, todėl vogtų daiktų realizacija per supirktuves tapo sudėtinga. Tą patį galima būtų pasakyti apie taksi vairuotojų veiklą – kiekviena taksi paslaugas teikianti bendrovė saugo savo vardą, todėl savininkai, sužinoję apie galimai nesąžiningus vairuotojus, tą informaciją vertina, tokių veiksmų netoleruoja ir dažnai atsisveikina su tokiais darbuotojais“, – komentavo J. Samorokovskaja.

Pasak jos, taip pat nebėra tendencijos, kai vogtais daiktais prekiaujama turgavietėse, dažniau vogtus daiktus asmenys bando realizuoti per skelbimus, todėl pareigūnai stebi viešąją erdvę, skelbimų portalus. „Atliekant tyrimus taip pat nustatyta, kad vogtų daiktų galutinis realizacijos taškas buvo užsienio valstybės, pavydžiui, Baltarusija. Pagrindiniai daiktai – tai automobilių detalės, mobiliojo ryšio telefonai“, – teigė policijos atstovė.

Viešose vietose nusikalsta rečiau

Policijos duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje užregistruotų vagysčių sumažėjo 16 proc., tiesa, didelės vertės turto vagysčių atvejų padaugėjo net penktadaliu.

„Vagysčių pobūdis išlieka panašus – tai vagystės iš butų, transporto priemonių detalių vagystės, vagystės iš atvirų vietovių, sezono metu vagiami dviračiai, paspirtukai. Džiugu, kad vis mažiau pasitaiko plėšimų, kai iš asmenų, panaudojus fizinę jėgą, yra pagrobiami daiktai“, – teigė J. Samorokovskaja.

2020 m. šalyje buvo užregistruota 10 proc. mažiau nusikaltimų nei užpernai. 34 proc. sumažėjo viešosios tvarkos pažeidimų, 28 proc. – plėšimų, 11,5 proc. mažiau registruota sukčiavimų, 17 proc. – grasinimų nužudyti, 5 proc. – sunkių ir labai sunkių nusikaltimų. Tačiau pernai registruota 12 proc. daugiau nužudymų.

Kaip sakė Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis, karantino metu pastebėta, kad daugiau nusikalstamų veikų padaroma namuose, už uždarų durų, tačiau mažiau – viešose vietose. „Galimai taip yra ir dėl to, kad viešose vietose yra daug mažiau žmonių“, – teigė policijos atstovas.

Prašė suvesti kortelės duomenis

„Būkite dėmesingi!!! Parduodama naudotas sofas internetu gavau žinute į „Viber“ programėlę. Žmogus prisistatė Alina iš Kauno. Rašė rusų kalba, bet iš lietuviško numerio +37064828221. Susitarėme dėl kainos“, – pasakojo viena susidūrusiųjų su sukčiais pardavėjų.

Po to sekė žinutė, kad prekės atvažiuos pasiimti DPD kurjeris bei atsiuntė nuorodą, kurią atsidarius ir suvedus duomenis už prekę sutarti pinigai įkris į sąskaitą.

Nuoroda nukreipė į netikrą DPD puslapį, kur reikėjo pasirinkti „GAUTI LĖŠŲ“, suvesti korteles duomenis, vardą bei pavardę. Tačiau tokiu būdu pinigai ne jums atkeliautų, o iš jūsų sąskaitos visus pinigus galėtų siurbti sukčiai, perspėjo moteris.

Į redakciją kreipęsis Anatolijus pasakojo sukčių žinutės sulaukęs taip pat per vaiberį.

„Įdėjau skelbimą į skelbiu.lt, kad parduodu šildytuvą ir gaunu į „Viber“ programėlę žinutę, kad kažkokia Sandra norėtų ji nusipirkti. Visą mūsų susirašinėjimą prisegu. Akivaizdu, kad aferistai. Beje, jau antrą kartą tas pats, tik iš skirtingų žmonių. Praeitą kartą irgi buvo moteris, tik atseit iš Baltarusijos, rašė rusų kalba, neva norėjo šildytuvą nupirkt ir nusiųsti giminaitei, kuri gyvena Vilniuje. Gal aktualu, kad žmonės neužkibtų“, – rašė Anatolijus, kuriam sukčiai taip pat siuntė netikras nuorodas, suokė apie atsiskaitymą per DPD sistemą, ir prašė parduodamą daiktą perduoti kurjeriams.

Skaitytojo susirašinėjimas su įtariamais sukčiais/Asmeninio arch. nuotr.

Nuoroda jau užblokuota

Anot „DPD Lietuva“ rinkodaros ir pardavimų vadovo Baltijos šalyse Gabrieliaus Bilevičiaus, nors nuorodos adrese buvo minimas įmonės pavadinimas, „DPD Lietuva“ su šia nuoroda niekaip susijusi nebuvo, o įtartina nuoroda, pranešus apie tai atsakingoms institucijoms ir nustačius, kad yra kenkėjiška, buvo užblokuota.

G. Bilevičiaus teigimu, oficialios „DPD Lietuva“ siuntų savitarnos nuorodos yra esiunta.dpd.lt ir esiunta.lt, o įmonė nei viename iš šių puslapių nerenka mokėjimų už žmonių  parduodamas prekes.

Skaitytojų nuotr.

Pareigūnai: neskubėkite

Kauno pareigūnai taip pat ragina būti atidesniems ir bando paaiškinti, kuo vadovaujasi sukčiai.

„Kauno apskrities policijos kriminalistams tokios sukčiavimo schemos yra žinomos. Nors patys kriminalistai lig šiol ikiteisminių tyrimų dėl būtent tokio sukčiavimo modelio neturėjo (dėl vieno panašaus pobūdžio pranešimo vyksta aplinkybių patikslinimas), tačiau nuolat domisi kolegų užsienyje praktika, kurie su tokiais atvejais jau susiduria“, – portalui kaunodiena.lt teigė Kauno policijos atstovai.

Anot jų, sukčiai savo schemai specialiai pasirenka žinomų portalų, žinomų siuntų ar kitokių kompanijų pavadinimus. „Visa tai tam, kad gyventojai būtų suklaidinti. Pastarieji, pamatę nuorodą su pažįstamu pavadinimu, dažnai intuityviai pasitikėdami žinomu vardu nieko neįtaria, iki galo neįsitikina patikimumu ir atlieka nurodytus veiksmus“, – komentavo pareigūnai.

Gyventojai turėtų atkreipti dėmesį, kad sukčiaujantys asmenys dažniausiai tai daro raštu, naudojasi mobiliosiomis programėlėmis, prašo suvesti kortelės duomenis.

Susidūrusius su tokia schema pareigūnai ragina neatlikti minėtų veiksmų, atidžiai įsigilinti į siunčiamas nuorodas (ypač, ar jos lietuviškos) bei, žinoma, informuoti pareigūnus apie galimą sukčiavimo atvejį.

„Būkite dėmesingi!!! Parduodama naudotas sofas internetu gavau žinute į „Viber“ programėlę. Žmogus prisistatė Alina iš Kauno. Rašė rusų kalba, bet iš lietuviško numerio +37064828221. Susitarėme dėl kainos“, – pasakojo viena susidūrusiųjų su sukčiais pardavėjų.

Po to sekė žinutė, kad prekės atvažiuos pasiimti DPD kurjeris bei atsiuntė nuorodą, kurią atsidarius ir suvedus duomenis už prekę sutarti pinigai įkris į sąskaitą.

Nuoroda nukreipė į netikrą DPD puslapį, kur reikėjo pasirinkti „GAUTI LĖŠŲ“, suvesti korteles duomenis, vardą bei pavardę. Tačiau tokiu būdu pinigai ne jums atkeliautų, o iš jūsų sąskaitos visus pinigus galėtų siurbti sukčiai, perspėjo moteris.

Į redakciją kreipęsis Anatolijus pasakojo sukčių žinutės sulaukęs taip pat per vaiberį.

„Įdėjau skelbimą į skelbiu.lt, kad parduodu šildytuvą ir gaunu į „Viber“ programėlę žinutę, kad kažkokia Sandra norėtų ji nusipirkti. Visą mūsų susirašinėjimą prisegu. Akivaizdu, kad aferistai. Beje, jau antrą kartą tas pats, tik iš skirtingų žmonių. Praeitą kartą irgi buvo moteris, tik atseit iš Baltarusijos, rašė rusų kalba, neva norėjo šildytuvą nupirkt ir nusiųsti giminaitei, kuri gyvena Vilniuje. Gal aktualu, kad žmonės neužkibtų“, – rašė Anatolijus, kuriam sukčiai taip pat siuntė netikras nuorodas, suokė apie atsiskaitymą per DPD sistemą, ir prašė parduodamą daiktą perduoti kurjeriams.

Skaitytojo susirašinėjimas su įtariamais sukčiais/Asmeninio arch. nuotr.

Laukiame Kauno pareigūnų turimos informacijos apie tokius sukčiavimo atvejus.

Ragina neužkibti

Tuo tarpu „DPD Lietuva“ suskubo išplatinti pranešimą, kad į juos kreipėsi nemažai asmenų, kai internetiniai sukčiai bando išvilioti asmenų, pardavinėjančių prekes skelbimų portaluose, mokėjimo kortelių duomenis.

„Tai buvo daroma imituojant siuntų savitarnos internetinę svetainę esiunta.lt ir dpd.lt. Siuntų pristatymo bendrovė ragina gyventojus būti itin atidžiais ir primena, kad visuomet įsitikintų, jog atidaromi DPD internetiniai puslapiai baigiasi būtent galūne „dpd.lt“ (jeigu baigiasi galūne „dpdlt“ (be taško), tai nėra bendrovei priklausantis puslapis)“, – rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai.

Tai buvo daroma imituojant siuntų savitarnos internetinę svetainę esiunta.lt ir dpd.lt.

Anot „DPD Lietuva“ rinkodaros ir pardavimų vadovo Baltijos šalyse Gabrieliaus Bilevičiaus, šį sekmadienį buvo sulaukta informacijos apie kenkėjišką internetinę nuorodą, į kurią buvo prašoma suvesti mokėjimo kortelės duomenis.

Jis tikina, kad nors nuorodos adrese buvo minimas įmonės pavadinimas, „DPD Lietuva“ su šia nuoroda niekaip susijusi nebuvo, o įtartina nuoroda, pranešus apie tai atsakingoms institucijoms ir nustačius, kad yra kenkėjiška, buvo užblokuota.

G. Bilevičiaus teigimu, oficialios „DPD Lietuva“ siuntų savitarnos nuorodos yra esiunta.dpd.lt ir esiunta.lt, o įmonė nei viename iš šių puslapių nerenka mokėjimų už žmonių  parduodamas prekes.

„Gyventojai visuomet turėtų būti atsargūs, atidarinėdami neaiškios kilmės nuorodas. Rekomenduojame visuomet įsitikinti, kad puslapis, kuriame lankotės, yra saugus ir nekelia grėsmės jūsų asmeniniams ar finansiniams duomenims bei pinigams. Pastebėjus panašias sukčių veiklas „DPD Lietuva“ vardu, prašome apie tai pranešti el. paštu kas@dpd.lt“, – teigė „DPD Lietuva“ rinkodaros ir pardavimų vadovas Baltijos šalyse.