Siekiant panaikinti įmonės turto areštą ir taikiai susitarti su VMI, PST akcininkai pritarė taikos sutarties sąlygoms su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI), per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė PST.

Pagal  sutartį palūkanos sieks 3,65 proc. nuo negrąžintos skolos sumos, jos bus mokamos kas mėnesį kartu su grąžinama skolos dalimi, o jų bendra suma per ketverius metus neviršys 450 tūkst. eurų.

Skolos grąžinimo laikotarpiu bendrovė nemokės dividendų, neteiks naujų paskolų, įkeis skolos dydžio savo ir antrinių įmonių turtą, apmokės skolos išieškojimo išlaidas.

Be to, PST antrinei įmonei „Šeškinės projektai“ pardavus Ukmergės gatvėje pastatyto verslo centro U219 turtą ar verslą, ne vėliau nei per tris mėnesius PST susigrąžins įmonei suteiktą paskolą ir gautą sumą skirs skolos padengimui.

Konkurencijos taryba 2017 metais PST skyrė skyrė 8,5 mln. eurų, o bankrutuojančiai Vilniaus statybų bendrovei „Active construction management“ (buvusiai „Irdaivai“) – 3,7 mln. eurų baudas už tai, kad jos prieš septynerius metus buvo sudariusios kartelinį susitarimą, dalyvaudamos Vilniaus savivaldybės skelbtuose darželių atnaujinimo konkursuose.

Skola su palūkanomis ir delspinigiais buvo pasiekusi apie 10,3 mln. eurų. Dalį baudos PST jau sumokėjo.

VMI 2020 metų vasarą sutiko leisti PST mokėti baudą dalimis, tačiau Konkurencijos taryba tokį sprendimą apskundė teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 metų sausį galutinai nutarė, kad antstolis, leidęs PST dalimis sumokėti baudą, viršijo įgaliojimus.

VMI dar 2020 metų gruodį kreipėsi į Europos Komisiją (EK) dėl valstybės pagalbos, išdėstant PST skirtos 10,3 mln. eurų (su palūkanomis) baudos mokėjimus. Pernai gegužę VMI gavo EK išaiškinimą, jog PST gali dalimis mokėti jai skirtą baudą, tačiau su papildomomis 3,65 proc. palūkanomis. 

Jeigu ji yra skolininkė mūsų visų Lietuvos biudžetui, o tokių skolininkų Lietuvoje yra visa armija, kodėl niekas nesiima tų skolininkų išaiškinti? Per tokius žmones nukenčia mūsų pensijos, atlyginimai.

Ši moteris galbūt labai džiaugiasi, kad neva negauna jokių laiškų, ir todėl skolos nemoka.

Tokių kaip ji per visą Lietuvą – tikra gausybė.

Ar įsivaizduojate, kokia bendra tų skolų suma susidaro? O ji juk dar ir auga. Tai yra baisu.

Mes niekada nebūsime turtinga valstybė. Niekada.

Todėl ir išvažiuoja žmonės iš Lietuvos, matydami tokią netvarką.

Ir čia kalta ne tik konservatorių valdžia, bet visos valdžios, kurios per 30 metų pas mus buvo ir nė viena tuo klausimu aktualiai nesirūpino. Tik vis duokite ir duokite, nes visus visada reikia šelpti.

O ką padarė Lietuva, kad Lietuvos biudžetas, o ne skolininkų armija didėtų?

Nei policija, nei kita kokia nors institucija skolininkų nesiima gaudyti. Nesuprantu tokių dalykų.

Tokias Civilinio proceso kodekso pataisas Seime šią savaitę registravo socialdemokratų darbo frakcijos nariai Rimantė Šalaševičiūtė ir Andrius Palionis.

Siūloma skolas išskaičiuoti iš gyventojų, gaunančių mažiau nei minimalią algą (400 eurų), nuolat darančių administracinius pažeidimus ir nemokančių baudų. Dažnai tokie žmonės sulaukia senaties termino ir jų skolos nurašomos.

Pavyzdžiui, turint tris ir daugiau neapmokėtų baudų valstybei, siūloma iš skolininko pajamų išskaityti 50 proc., o išieškant vieną baudą – 20 proc. jo mėnesio pajamų.   

Darbingiems skolininkams, kurie gauna tik pašalpas, būtų siūlomi viešieji darbai ar kita visuomenei naudinga veikla, o jei jie nesutiktų, būtų 10 proc. sumažinta jų socialinė išmoka.

Dabar tokiems skolininkams išskaičiuojama iki 50 proc. pajamų tik tada, kai išieškomi, pavyzdžiui, vaiko alimentai, žala dėl sveikatos sužalojimo, maitintojo gyvybės atėmimo ar nusikaltimo.

Kitais atvejais galima nuskaityti 20 proc. skolininko pajamų. 

Iš didesnes nei MMA pajamas gaunančių skolininkų jų skoloms dengti išskaitoma iki 70 proc. pajamų, o jeigu jie turi išlaikytinių, mažiau.

Antstolių duomenimis, dabar yra virš 0,5 mln. neišieškotų baudų už administracinius nusižengimus. 

Todėl taip pat siūloma griežtinti nedidelių įsiskolinimų valstybei – iki 2 tūkst. eurų – padengimą.

Skolininkai tokias skolas privalės susimokėti ne ilgiau kaip per dvejus metus, o didesnes – per penkerius metus, kaip dabar.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) lapkričio 6 dieną atmetė J. Blažytės ir V. Uspaskicho skundą dėl 2016 metų Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sprendimų, BNS pranešė teismo atstovė Sigita Baltaduonė.

Pasak jos, buvę sutuoktiniai prašė teismo panaikinti VMI sprendimus dėl mokesčių nepriemokų ir atleisti juos nuo dalies delspinigių mokėjimo.

„Teismas, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjęs bylą, padarė išvadą, kad mokesčių administratorius surinko pakankamai duomenų, siekdamas pagrįsti pareiškėjams papildomai apskaičiuotus mokesčius ir su jais susijusias sumas“, - BNS teigė S. Baltaduonė.

Vykstant bylinėjimuisi teisme, VMI kol kas nekomentuoja ginčo esmės.

„Kadangi teismo sprendimas yra tarpinis ir gali būti skundžiamas, negalime atskleisti su patikrinimu susijusios informacijos. Tai galėsime padaryti tuomet, kai įsiteisės galutinis teismo sprendimas“, – BNS teigė VMI atstovė Julija Balsė.

Portalo alfa.lt žiniomis, VMI užkliuvo koncerno „Vikonda“ ir jo bendrovės „Krekenavos pašarai“ veikla.

„Vikondos“ atstovė Gintarė Rožėnė informavo, kad koncernas nekomentuoja jokių J. Blažytės asmeninio gyvenimo detalių.

Po V. Uspaskicho ir J. Blažytės skyrybų „Vikondos“ kontrolę perėmė J. Blažytė, o mėsos perdirbimo įmonės „Krekenavos agrofirma“ valdymas atiteko V. Uspaskicho vaikams iš pirmosios santuokos.

VAAT sprendimas per mėnesį gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdyba ir Kauno apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl šiauliečio verslininko, kuris įtariamas mokesčių nesumokėjimu, turėtos bendrovės tūkstantinių lėšų pasisavinimu, apgaulinga buhalterine apskaita ir dokumentų klastojimu.

Tyrimo duomenimis, 2016 metais Šiauliuose registruotos bendrovės vadovas gavo mokesčių administratoriaus priminimą apie nesumokėtą per 10 tūkst. eurų siekiančią skolą valstybei. Šiaulietis skolos nusprendė nemokėti – surado 8 klases baigusį ir niekur nedirbantį kaunietį, kuriam pardavė bendrovės akcijas.

Kaip pranešė FNTT, tyrimo metu paaiškėjo, kad didmenine prekyba besiverčiančios bendrovės akcijos už beveik 2,9 tūkst. eurų buvo parduotos fiktyviai. Naujasis bendrovės akcininkas ir direktorius už 50 eurų atlygį pasirašė šiauliečio verslininko pateiktus dokumentus, kuriuos nurodyta, kad jam neva buvo perduota bendrovės buhalterinė apskaita ir beveik 27 tūkst. eurų grynųjų pinigų.

Dar 50 eurų kaunietis gavo už tai, kad pasirašė dokumentus Registrų centre apie jo, kaip naujojo akcininko ir direktoriaus, pakeitimą.

Įtariama, kad fiktyvų pardavimą organizavęs verslininkas bendrovės lėšas pasisavino. Be to, fiktyviai parduota bendrovė iš Šiaulių buvo perregistruota Kaune. Naujai jos registracijos buveinei išnuomotos patalpos, už kurių nuomą sumokėjo bendrovę pardavęs jos savininkas.

Baigta baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui.