„Tokį atsakymą galėtų suteikti kreipimasis į nuosprendį priėmusį apygardos teismą, (...) komisija šiuo metu svarsto galimybę kreiptis į teismą“, – per spaudos konferenciją pirmadienį Seime sakė M. Reznikovas.

Jis pažymėjo, kad VRK sprendimą braukti K. Tubį iš rinkimų panaikinęs Lietuvos vyriausiasis administracijos teismas (LVAT) nutartyje nurodė, jog Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio apimtis dėl draudimo K. Tubiui eiti tam tikras pareigas yra nevienareikšmiška.

„Dėl pono K. Tubio yra pasakęs LVAT, jis vertino VRK sprendimą braukti jį iš kandidatų, LVAT nutartyje pasakyta, kad pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonės apimtis nevienareikšmiška ir nei administracinis teismas pagal savo kompetenciją, nei VRK negali vienareikšmiškai atsakyti“, – pabrėžė M. Reznikovas.

Anykščių rajono meru sekmadienį išrinktas „valstiečių“ kandidatas K. Tubis prieš antrąjį turą buvo kelioms dienoms pašalintas iš rinkimų kovos dėl bausmės, skirtos už prekybą poveikiu.

Pirmiausia VRK turėtų patvirtinti arba nepatvirtinti rezultatus savivaldybėse, dėl kurių kyla klausimas šitoje nestandartinėje situacijoje.

Tokį sprendimą VRK priėmė po pirmojo merų rinkimų turo, kovo 7-ąją, nes Panevėžio apygardos teismas pateikė išaiškinimą, kad dėl prekybos poveikiu nuteistam politikui skirta bausmė – atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje – apima ir draudimą dirbti renkamas pareigas.

Tačiau kovo 14-ąją Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino šį sprendimą, nes anot jo, Panevėžio apygardos teismo sprendime įvardytas apribojimas – teisės dirbti valstybės tarnyboje ketveriems metams atėmimas – nėra aiškus ir negali būti vienareikšmiškai suprantamas kaip apribojantis būti renkamam į mero pareigas. Be to, išaiškinti nuosprendį privalėjo ne vienas teisėjas, o teismas savo nutartimi. Todėl dar tą pačią dieną VRK jį gražino į rinkimus.

„Kiek priklauso nuo VRK, mes turėtume ieškoti šio atsakymo ir tikimės, kad bendrosios kompetencijos teismai atskys dėl nutarties apimties“, – pridūrė M. Reznikovas.

Jis teigė, kad panaši situacija rinkimuose buvo susiklosčiusi dviejose savivaldybėse – Anykščiuose ir Visagine, bet dėl „Laisvės ir teisingumo“ kandidatės Dalios Štraupaitės galimybių eiti renkamas pareigas yra pasisakęs bendrosios kompetencijos teismas.

„Dėl ponios Štraupaitės yra pasisakęs teismas, tuo atveju yra įneštas aiškumas, kad paskirta sankcija neapima renkamų pareigų ir šioje istorijoje padėtas taškas“, – sakė M. VRK narys.

Į klausimą, ar rinkimų rezultatai Anykščiuose ir Visagine gali būti naikinami, M. Reznikovas teigė, jog VRK savaitės pabaigoje spręs dėl rinkimų rezultatų patvirtinimo, ir koks bebūtų sprendimas, jis galės būti skundžiamas teismui.

„Pirmiausia VRK turėtų patvirtinti arba nepatvirtinti rezultatus savivaldybėse, dėl kurių kyla klausimas šitoje nestandartinėje situacijoje, (draudžiamos) renkamos pareigos ar skiriamos pareigos, teisinė situacija nėra aiški. Mes atsidūrėme teisinio neaiškumo situacijoje, kai rinkimų rezultatai yra kvestionuojami“, – teigė VRK vicepirmininkas.

Anot jo, Rinkimų kodekse nurodyti pagrindai pripažinti rinkimų rezultatus negaliojančiais, ir koks bebūtų komisijos sprendimas – patvirtinti rezultatus Visagine ir Anykščiuose ar nepatvirtinti jų, jis gali būti skundžiamas teismui.

„Teismai gali atsakyti, ar nepakankamas kandidatų lygiateisiškumas iškreipė tiek rezultatus, kad jie turėtų būti naikinami. Į šį klausimą gali atsakyti tik teismas“, – pažymėjo M. Reznikovas.

Kadangi K. Tubis į rinkimus grąžintas jau prasidėjus balsavimui iš anksto, VRK nutarė panaikinti antradienį balsavusiųjų Anykščių rajono rinkėjų balsus ir pakvietė juos atvykti balsuoti dar kartą. Šia galimybe pasinaudojo 74 anykštėnai iš 100.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, per pakartotinį balsavimą K. Tubis surinko 52 proc. balsų, jo varžovas socialdemokratas Dainius Žiogelis – 46 proc. balsų.

Taip pat iš rinkimų pašalinta ir po teismų sprendimų į juos grąžinta buvo „Laisvės ir teisingumo“ kandidatė D. Štraupaitė Visagine.

Mero rinkimus laimėjus dabartiniam savivaldybės vadovui Erlandui Galaguzui, jo konkurentė D. Štraupaitė žada skųsti rezultatus.

D. Štraupaitės registracija kandidatuoti į meres buvo panaikinta VRK gavus patikslintą Panevėžio apygardos teismo nuosprendį. Teismas patikslino dėl piktnaudžiavimo tarnyba nuteistos „Laisvės ir teisingumo“ kandidatės nuosprendžio rezoliucinę dalį, kad ji negali būti skiriama mere.

Tačiau praėjusį pirmadienį Lietuvos apeliacinis teismas pakeitė šį Panevėžio teismo sprendimą, palikdamas galioti anksčiau skirtą bausmę – draudimą dirbti tik skiriamose pareigose.

Dėl to VRK šiai kandidatei leido dalyvauti antrajame mero rinkimų ture.

Visagine rinkimus sekmadienį antrajame ture laimėjo „valstietis“ E. Galaguzas, surinkęs 52,15 proc. balsų, o D. Štraupaitė gavo 46,24 procento.

„Skundžiamas VRK sprendimas buvo panaikintas“, – BNS informavo LVAT atstovė Neringa Lukoševičienė.

Vis dėlto ji teigė, kad LVAT netenkino reikalavimo „įpareigoti VRK atstatyti kandidato K. Tubio registravimą kandidatu“.

VRK antradienio vakarą renkasi į posėdį spręsti situacijai, BNS patvirtino komisijos atstovė spaudai Indrė Ramanavičienė.

Kovo 7 dieną VRK iš Anykščių rajono mero rinkimų antrojo turo pašalino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatą K. Tubį, nes Panevėžio apygardos teismas pateikė išaiškinimą, kad dėl prekybos poveikiu nuteistam politikam skirta bausmė – atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje – apima ir draudimą dirbti renkamas pareigas.

LVAT nutartyje nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo sprendime įvardytas apribojimas – teisės dirbti valstybės tarnyboje ketveriems metams atėmimas – nėra aiškus ir negali būti vienareikšmiškai suprantamas kaip apribojantis būti renkamam į mero pareigas.

Teismas nurodė, kad kilus neaiškumui dėl nuosprendžio, Panevėžio apygardos teismas jį patikslinti galėjo nutartimi, tuo tarpu VRK šalindama kandidatą iš rinkimų rėmėsi vieno iš bylos teisėjų paaiškinimu, kuris, be kita ko, „yra prieštaringas“.

„Vykdant nuosprendį kylančias abejones ir neaiškumus teismas nagrinėja ir išsprendžia Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. (...) Klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų, taip pat klausimus, numatytus Bausmių vykdymo kodekse, nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas“, – sakoma nutartyje.

Per pirmąjį rinkimų turą K. Tubis Anykščiuose surinko daugiausia – 29,39 proc. – rinkėjų balsų.

Jį pašalinus iš tolesnės kovos, antrajame mero rinkimų ture VRK paliko rungtis mažiau balsų gavusius politikus – antrą vietą užėmusį socialdemokratą Dainių Žiogelį ir trečiuoju likusį dabartinį merą konservatorių Sigutį Obelevičių. Antradienį prasidėjo išankstinis balsavimas merų rinkimų antrajame ture.

Buvęs Anykščių rajono meras K. Tubis vasario pradžioje Panevėžio apygardos teismo pripažintas kaltu dėl prekybos poveikiu. Jam skirta beveik 10 tūkst. eurų bauda, taip pat atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje.

Kaip pranešė teismas, religinė bendruomenė yra pateikusi Seimui atitinkamą prašymą, o Teisingumo ministerija pernai pasamdė ekspertus, kuriems buvo pateikti klausimai apie Jehovos liudytojų mokymo ir apeigų santykį su konstitucine doros samprata ir įstatymu.

Jehovos liudytojai paprašė Teisingumo ministerijos pateikti ekspertų išvadą bei sudaryti galimybę pateikti rašytinius paaiškinimus – kol bendruomenė nepareikš pastabų, ministerijos prašyta neteikti galutinės išvados Seimui.

Tačiau Teisingumo ministerija po mėnesio informavo pareiškėją, kad išvada Seimui pateikta.

Teismas, išnagrinėjęs šią administracinę bylą, konstatavo, kad ginčijama Teisingumo ministerijos išvada pati savaime nedaro įtakos pareiškėjos teisiniam statusui, kadangi jos teisiniam statusui įtakos turi tik Seimo priimami sprendimai dėl religinės bendrijos pripažinimo.

Tai, pasak teismo, yra tik institucijos nuomonė, teikiama kitai institucijai, siekiant padėti pasiruošti sprendimui priimti, todėl yra tik tarpinis administracinės procedūros dokumentas, kuris negali būti ginčo administraciniame teisme objektas.

Pabrėžiama, kad pareiškėjai, 2017 metais pateikusiai Seimui prašymą suteikti pripažintos religijos statusą, nėra užkirsta galimybė teikti savo paaiškinimus Seimui, kuris ir priims galutinį sprendimą dėl pareiškėjos.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį iš dalies patenkino „Inter RAO Lietuvos“ skundą, kuriuo ji prašė panaikinti FNTT praėjusių metų spalio įsakymą dėl juridinių asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašo bei įpareigoti FNTT išbraukti pareiškėją iš sąrašo.

„Pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria nuspręsta pareiškėjo skundo dalį dėl antro skundo reikalavimo atsisakyti priimti (...), negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl ji yra naikinama“, – rašoma LVAT nutartyje.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) pernai gruodį priėmė nagrinėti pirmą skundo reikalavimą ir nepriėmė antrojo. VAAT teigė, kad „Inter RAO Lietuva“ jau yra inicijavusi bylą, kurioje priimtas vienas iš jos skundo reikalavimų – įpareigoti FNTT išbraukti ją iš sąrašo, o joje dalyvauja tos pačios šalys.

„Inter RAO Lietuva“ teigė, kad ankstesnė byla ir ši nėra tapačios, todėl pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti antrą skundo reikalavimą, priėmė neteisėtą nutartį.

LVAT aiškino, kad VAAT atsisakymą priimti šį reikalavimą iš esmės grindė tuo, jog bendrovė abiejuose skunduose suformulavo lingvistiškai identiškus reikalavimus, tačiau vien tai savaime nereiškia, kad jis neturi būti nagrinėjamas.

„Inter RAO Lietuva“ ginčija FNTT 2022 metų spalio įsakymą, kuriuo ji naujai įtraukiama į sankcionuotų įmonių sąrašą. Ankstesniame skunde įmonė ginčija FNTT sprendimus, kuriais atsisakyta nutraukti ribojamųjų priemonių taikymą, ir prašo pašalinti ją iš sąrašo. Bendrovė aiškina, kad jos įtraukimas į sąrašą ir atsisakymas pašalinti iš jo yra du atskiri ir skirtingi teisiniai veiksmai.

Įmonė nurodė siekianti išvengti situacijos, kai net ir panaikinus FNTT 2022 metų spalio įsakymą, FNTT negalėtų neišbraukti jos iš sąrašo vien dėl to, kad teismas to padaryti neįpareigojo.

Vilniaus apygardos administracinio teismo atstovas Audris Kutrevičius BNS pranešė, kad teismui iki šiol skundus pateikė įmonės „Inreal“, „Apus turtas“, „NTA 21 Amžius“, „Etapas“, „Citus“, „Proreal Invest“, „Renatos namai“ ir „Juda NT“.

Tuo metu kai kurios kitos dideles baudas gavusios įmonės ir Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacija (LNTAA) tai ketina padaryti pirmadienį Asociacijos direktorė Inga Andriulevičienė nurodė, jog skundą planuoja pateikti pirmadienį po pietų.

„Mes nesutinkame su Konkurencijos tarybos sprendimu iš esmės. Tas visas sprendimas ir baudos apskritai yra nelogiškos ir mes prašome teismo visiškai panaikinti šitą sprendimą, nes mes nelaikome pagrįstu nė vieno jų įrodymo, kad mes kažką blogo padarėme, nes tikrai nebuvo siekta jokios konkurencijos riboti ir mes niekam žalos nepadarėme“, – sakė Inga Andriulevičienė.

Ji teigė nežinanti, ar kitos asociacijos narės planuoja pateikti skundus arba jau juos pateikė: „Negaliu atsakyti už kitas agentūras, jos man neatsiskato ir tokios informacijos neteikia, tai negaliu pakomentuoti“.

Mes nesutinkame su Konkurencijos tarybos sprendimu iš esmės.

Didžiausią baudą gavusios „Ober-Haus“ generalinis direktorius Audrius Šapoka sakė, jog įmonė taip pat planuoja pateikti skundą, nes pirmadienis yra paskutinė diena, kai sprendimą galima skųsti. 

„Mes kategoriškai nesutinkame su tokiu Konkurencijos tarybos sprendimu ir paskirta nuobauda. Apskritai nesutinkame su jokia nuobauda visame šiame kontekste. Mes nekvestionuojame vien tik kažkurios tyrimo dalies, mes kvestionuojame visą tyrimą ir atitinkamai teikiame tą skundą“, – BNS Plius tvirtino jis.

Vienas didžiausių baudų gavusių bendrovių „Capital Realty“ ir „Inreal“ atstovai BNS Plius patvirtino skundus teismui jau pateikę.

Pasak A. Kutrevičiaus, „Capital Realty“ skundo kol kas nėra.  

Konkurencijos taryba gruodžio pabaigoje asociacijai ir 39 jos narėms už susitarimą nevilioti vienos kitų klientų bei brokerių skyrė 969 tūkst. eurų baudų. Anot KT, tokiu susitarimu buvo apribota konkurencija. 

LNTAA skirta 4,5 tūkst. eurų, „Ober-Haus nekilnojamas turtas“ – 450,6 tūkst., „Inreal“ – 124,7 tūkst., „Capital Realty“ – 69,9 tūkst., „Apus turtas“ – 38,3 tūkst., „NTA 21 Amžius“ – 23,9 tūkst., „Resolution LT“ – 21,2 tūkst., „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“ – 16,4 tūkst., „Etapas“ – 21 tūkst., „Vilniaus turtas“ – 28,3 tūkst., „Gijoneda“ – 16 tūkst., „Rebesta“ – 13,2 tūkst., „JG Franchise“ – 14 tūkst.,  „NT Savas Būstas“ – 14,9 tūkst., „Citus“ – 21 tūkst. eurų baudos.

Kitoms įmonėms skirtos baudos nuo 100 iki 12,5 tūkst. eurų. 

Vilniaus apygardos administracinis teismas antradienį pranešė, kad sprendimą šioje byloje skelbs vasario 9 dieną.

V. Valančius teismo prašė įpareigoti Vyriausybę atnaujinti pretendentų į ES Bendrojo Teismą derinimo procedūras ir siūlyti nepriklausomos pretendentų vertinimo grupės geriausiai įvertintą kandidatą.

Atranka į ES Bendrojo Teismo teisėjus paskelbta 2021 metais kovą ir atrankos organizavimo darbo grupė tinkamiausiu pretendentu pripažino V. Valančių, tačiau Vyriausybė pastarąjį kartą yra pasiūliusi Sauliaus Luko Kalėdos kandidatūrą.

Anksčiau specialus vertinimo komitetas Liuksemburge atmetė į šias pareigas pasiūlyto Tomo Davulio kandidatūrą. Vyriausybė tuomet siūlė pratęsti V. Valančiaus buvimą teisme dar vienai kadencijai, bet tam nepritarė prezidentas Gitanas Nausėda.

Tiek T. Davulis, tiek S. L. Kalėda, tiek skundą teismui parašęs V. Valančius 2021 metais dalyvavo toje pačioje atrankoje į ES Bendrąjį Teismą. Tuomet Teisingumo ministerija geriausiu kandidatu pripažino V. Valančių.

ES Bendrajame Teisme Lietuvai atstovauja du teisininkai. V. Valančiaus kadencija baigėsi 2020 metų spalį, bet strigus paskyrimo procedūroms jis toliau eina šias pareigas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas praėjusių metų pabaigoje panaikino sprendimą stabdyti S. L. Kalėdos siūlymo pretendentu į ES Bendrojo Teismo teisėjus procedūrą, kol bus išnagrinėtas V. Valančiaus skundas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) pirmadienį pranešė priėmęs nagrinėti skundus.

Lietuvos vaistinių asociacija ir bendrovės „Eurovaistinė“, EVD, EVRC, „Siromed pharma“, „Benu“, „Tamro“, „Limedika“ ir „Gintarinė vaistinė“ teismo prašo panaikinti tarybos nutarimą arba sumažinti skirtas baudas.

Kaip teigiama pranešime, bendrovių ir asociacijos skundai bus sujungti į vieną bylą.

„Kadangi ginčas kilęs dėl to paties nutarimo, reikalavimai reiškiami tai pačiai atsakovei, todėl, siekdamas išvengti skirtingų procesinių sprendimų, formuodamas vienodą teismo praktiką, vadovaudamasis proceso operatyvumo, koncentruotumo ir ekonomiškumo principais, teismas nusprendė visų pareiškėjų skundus sujungti į vieną administracinę bylą“, – pranešė VAAT.

Tačiau teismas atmetė kai kurių pareiškėjų prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti Konkurencijos tarybos nutarimo galiojimą.

Konkurencijos taryba gruodžio 9 dieną Lietuvos vaistinių asociacijai ir aštuonioms vaistų prekybos ir konsultacijų bendrovėms, susitarusioms dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių, skyrė apie 72,6 mln. eurų baudų.

Tarybos teigimu, baudos skirtos individualiai, atsižvelgiant į 2017 metais kiekvienos įmonės padarytą pažeidimo mastą, trukmę bei lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, tačiau neviršijant 10 proc. praėjusių metų jų apyvartos.

Nepaisant skundų teismui, pagal Konkurencijos įstatymą vaistinės baudas privalo sumokėti per tris mėnesius – iki kovo 9-osios.

Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė gruodį pareiškė neturinti nė mažiausio pagrindo abejoti, kad galutinis teismo sprendimas bus palankus vaistinėms.

Ji neigė, kad LVA ir jos narės 2017 metais sudarė neteisėtą susitarimą, siekdamos netiesiogiai nustatyti naujus kompensuojamųjų vaistų antkainius ir taip apriboti konkurenciją.

EK Lietuvos bendrovei 2017 metais skyrė beveik 28 mln. eurų baudą, kurią ES Bendrasis Teismas Liuksemburge 2020 metais sumažino iki 20 mln. eurų atmetęs bendrovės prašymą panaikinti EK sprendimą dėl baudos.

Pasak ESTT pranešimo, „Lietuvos geležinkeliai“ teismo prašo visiškai arba iš dalies panaikinti tiek Bendrojo Teismo, tiek EK sprendimus, o nepatenkinus šių prašymų – panaikinti arba dar labiau sumažinti bendrovei skirtą baudą.

Generalinis bylos advokatas Atanasijas Rantas (Athanasios Rantos) pernai liepą paskelbtoje išvadoje pasiūlė Teisingumo Teismui atmesti LTG apeliacinį skundą ir nurodyti įmonei padengti ne tik savo, bet ir EK patirtas bylinėjimosi išlaidas.

„LTG ginčija Bendrojo Teismo vertinimą dėl skirtos baudos dydžio atsižvelgiant į bylos aplinkybes, tačiau neįrodo ir net neteigia, kad šis dydis yra ne tik netinkamas, bet ir toks didelis, kad jį būtų galima laikyti neproporcingu. Todėl Teisingumo Teismas taip pat galėtų atmesti šią dalį kaip nepriimtiną“, – teigė advokatas.

„Lietuvos geležinkeliai“ skundą ESTT pateikė 2021 metų sausį – po to, kai 2020-ųjų lapkritį ES Bendrasis Teismas paskelbė, kad įmonė, 2008 metais išardžiusi 19 kilometrų ilgio ruožą iš „Orlen Lietuvos“ naftos perdirbimo gamyklos Mažeikiuose į Rengę Latvijoje, piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi Lietuvos krovinių vežimo rinkoje.

Bendrasis Teismas tuomet atmetė LTG ieškinį, kuriuo bendrovė prašė panaikinti EK sprendimą skirti jai 27,873 mln. eurų baudą, tačiau atsižvelgęs į pažeidimo sunkumą ir trukmę ją sumažino iki 20,069 mln. eurų.

Teismo teigimu, „Lietuvos geležinkeliams“ nepavyko įrodyti, kad Rengės ruožo būklė buvo tokia prasta, kad buvo pateisinama nedelsiant jį visą išardyti.

Nepaisant inicijuoto teismo proceso, LTG 2018-ųjų sausį sumokėjo baudą, todėl teismui ją sumažinus 7,804 mln. eurų bendrovei buvo grąžinti.

19 kilometrų ilgio ruožą „Lietuvos geležinkeliai“ už 10 mln. eurų atstatė 2019-ųjų pabaigoje.