Akcijos bus išperkamos nuo sausio 15-os dienos iki vasario 26-osios, per „Nasdaq“ Baltijos biržą ketvirtadienį pranešė „DFDS Seaways“.

Už vieną akciją siūloma 0,63 euro. Maksimalus perkamų akcijų skaičius – 3,8 mln. vienetų, arba 1,15 proc. visų bendrovės akcijų.

Pagal 2022 metų lapkritį Seimo priimtas Akcinių bendrovių įstatymo pataisas nustatyta, jog daugiau kaip 95 proc. nelistinguojamos įmonės akcijų įsigijęs investuotojas gali reikalauti, jog smulkieji investuotojai privalomai parduotų turimas akcijas.

Keli smulkieji „DFDS Seaways“ akcininkai pernai spalį Lietuvos Aukščiausiajam Teismui apskundė žemesnės instancijos teismų sprendimus, atmetusius jų ieškinį pagrindinei akcininkei – Danijos bendrovei DFDS – dėl jos pasiūlytos ir jų netenkinančios privalomojo akcijų išpirkimo kainos. Akcininkai siekia, kad būtų panaikintos Klaipėdos apygardos teismo rugpjūčio 1-osios ir Lietuvos apeliacinio teismo rugsėjo 14-osios nutartys, o ieškinio priėmimo klausimas būtų perduotas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Abu teismai nutarė, kad ieškinys turi būti teikiamas Danijos teismui.

Proga palaikyti smulkiuosius ne tik žodžiais

„Nepaisant didžiųjų kompanijų įtakos ir svorio, smulkusis verslas vis tiek sudaro ekonomikos stuburą tiek Lietuvoje, tiek daugelyje kitų šalių. Žmonių sugebėjimas išlikti nepriklausomiems, verstis patiems, išlaikyti save ir savo šeimas yra svarbus kiekvienai visuomenei ir nusipelno visuotinio palaikymo.

Palaikyti galima ne tik žodžiais, bet ir konkrečiais veiksmais – atvykti ir apsipirkti pas mus.

„Urmo“ archyvo nuotr.

Šiuo žingsniu ne tik paremsite savarankiškai dirbančius žmones, bet ir turėsite naujų patirčių bei atradimų ir naudų. Prasmingesnis apsipirkimas žavi. Didelę dalį prekybininkų pas mus sudaro patys prekybos vietų savininkai, kurie šią veiklą puoselėja ir augina daugelį metų. Mylėdami ją, atiduoda visą širdį aptarnaudami klientus. Pavyksta kliento poreikius atliepti jaukiai ir maloniai“, – sakė „Urmo“ valdytoja Daiva Dankšienė.

„Urmo“ archyvo nuotr.

Maistas, paslaugos, laisvalaikis: rasite, ko nėra kitur

Prekybos miestelyje, beveik 18 ha teritorijoje, veikia daugiau kaip 800 prekybos vietų užimančių apie 90 tūkstančių kvadratinių metrų. Daugelis čia dirbančiųjų yra smulkieji verslininkai, turintys drabužių, maisto, baldų, buitinės technikos ir kitokio pobūdžio parduotuvių, veikia paslaugų sektorius (raktininkai, siuvėjai, juvelyrai), platus restoranų, kavinių, užkandinių pasirinkimas.

„Urmo“ archyvo nuotr.

Vis daugiau dėmesio skiriama ir laisvalaikiui – neseniai duris atvėrė profesionali futbolo treniruočių erdvė „Ibra Modern Training“.

Daug savarankiškai dirbančių prekybininkų telkiasi ir laukia jūsų prekybos miestelyje įsikūrusiame Centriniame Kauno turguje. Tai – didžiausias turgus po vienu stogu Kauno regione, garsėjantis ne tik tradicinių kaimiškų mėsos gaminių gausa, bet ir gurmaniškomis prekėmis iš užsienio, kurių kitur Lietuvoje sunku rasti. Pavyzdžiui, tikrų turkiškų saldumynų ar tiesiai iš Kaukazo šalių atkeliavusių autentiškų produktų, ar net liofilizuotų agurkų.

Aprengs, pamaitins, papuoš ir į gamtą išlydės

Užsukę pas rūbais prekiaujančius verslininkus būsite maloniai nustebinti prekių gausa ir pačiu apsiprikimu. Daugybėje prekybos vietų sau tinkančius madingus drabužius ras įvairaus amžiaus ir poreikių asmenybės.

Išsirinksite ne tik kasdienius, oficialius, laisvalaikio drabužius, pasiruošite artėjančiai žiemai, bet ir pasipuošite įvairioms šventėms.

Čia pat jūsų lauks ir bižuterijos, papuošalų parduotuvės, jaukūs butikai, užuolaidų salonų gausa ir kitos interjero poreikius atliepiančios parduotuvės. 

Po turiningo apsipirkimo galėsite laiką maloniai praleisti maitinimo įstaigose. Daugelis jų yra šeimos verslai ir suteikia galimybę mėgautis ne tik lietuviška virtuve, bet ir įvairiais pasaulio skoniais, įskaitant Kinijos, Tailando, Bangladešo, Artimųjų Rytų virtuves.

Kviečiame užsukti pas „Urme“ dirbančius smulkiuosius verslininkus jau ši savaitgalį, lapkričio 16–19 dienomis. Įsigyti tai, ko ieškojote jau seniai, atrasti tai, ko nerasite kitur, pasikrauti teigiamų emocijų ir padaryti gerą darbą – paremti nuoširdžiai dirbančius žmones.

„Urmo“ archyvo nuotr.

URMAS NUOLAIDŲ, URMAS GALIMYBIŲ, URMAS SKONIŲ!

Prekybos miestelis „Urmas“ yra įsikūręs Pramonės pr. 16.

Darbo laikas:

I – V  – 9–18 val.

VI – 9–17 val.

VII – 9–15 val.

Tokią Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą Seime registravo Biudžeto ir finansų komiteto narys Algirdas Butkevičius, tvirtinantis, kad pokytis turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai.

Jeigu Seimas pakeitimus priimtų, jie įsigaliotų nuo kitų metų.

Pasak Seimo nario, dabartinės sąlygos trukdo plėtotis jaunam verslui, neretai tokiu atveju stabdoma veikla ar pasitraukiama į šešėlį. Dabar taikoma 2014 metais nustatyta 45 tūkst. eurų riba.

Panašios pataisos liberalų iniciatyva Seime buvo pradėtos svarstyti praėjusią gegužę. Tuometinis Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas buvo pateikęs duomenis, kad padidinus registravimosi PVM mokėtojais apyvartos ribą nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų biudžeto pajamos iš PVM kasmet sumažėtų apie 6,4 mln. eurų, iki 70 tūkst. eurų – apie 16 mln. eurų, o iki 85 tūkst. eurų – apie 26 mln. eurų.

Pernai gegužę skelbta, kad dėl 45 tūkst. eurų ribos nesurinktas PVM siekė apie 13,2 mln. eurų per metus.  

Nuo 2025 metų pagal Europos Sąjungos (ES) PVM direktyvą įsigalios taisyklė, pagal kurią bus leidžiama visoms valstybėms taikyti ribą iki 85 tūkst. eurų.

Smulkusis verslas nuo 2021 metų ragino Vyriausybę didinti PVM mokėtojo ribą iki 85 tūkst. eurų, bet sprendimas nebuvo priimtas.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas teigia, jog siūlymas turėtų būti rimtai svarstomas, tačiau pirmiausia bus prašoma Vyriausybės išvados. Smulkiųjų verslininkų atstovė sako, kad ši riba galėtų būti 45 tūkst. eurų.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisos iniciatorius Algirdas Butkevičius sako, kad didėjant infliacijai ir kylant kainoms toks pakeitimas sumažintų mokestinę naštą smulkiajam verslui, padėtų išlaikyti konkurenciją, skaidriau apskaityti pajamas, vengti neteisingo prekių įsigijimo bei suteiktų daugiau motyvacijos plėsti verslą. 

„Tai palengvinimas smulkiajam verslui – verslo liudijimų turėtojams, dirbantiems pagal pažymas“, – BNS tvirtino parlamentaras.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, kad valdžios pareiga užtikrinti kuo palankesnes veiklos sąlygas smulkiam ir vidutiniam verslui.

„Visi siūlymai, susiję su biurokratinės ir mokestinės naštos mažinimu šiam segmentui, turėtų būti rimtai svarstomi. Prieš priimant sprendimus prašysime Vyriausybės išvados, kur turėtų būti išsamiai įvertinta Europos Sąjungos šalių praktika,  realus poveikis verslo sąlygoms ir galimi biudžeto netekimai“, – BNS tvirtino Seimo narys.

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė BNS teigė, kad smulkieji verslininkai PVM mokėtojais galėtų tapti peržengus 45 tūkst. eurų prekių įsigijimo ribą.

„Žmonės nebeišsilaiko tose senose apyvartose, nes kainos auga itin žiauriai – ką kažkada buvo galima įsigyti už 100 eurų, dabar nebegalima už 300 eurų“, – tvirtino ji. 

„Čia mūsų valstybės pasirinkimas, ES nieko neįtakoja“, – pridūrė asociacijos vadovė.

Pataisos iniciatoriai siūlo, kad 30 tūkst. eurų reikalavimas negaliotų įsigyjant naujas transporto priemones ar akcizines prekes.

„Kadangi karantinas tęsiasi labai ilgai, o išlaidos tikrai yra didžiulės, prašėme didesnės – 500 eurų turgavietės mokesčio kompensacijos. (...) Bet vis dėlto teigiamai vertiname šią pagalbos priemonę, nes turgaviečių mokesčiu galės pasinaudoti visi, kurie nėra sudarę nuolatinės sutarties su turgaviete ir neturėtų galimybės gauti panašios paramos, jeigu būtų teikiama tik subsidija sudariusiems nuomos sutartį“, – Eltai teigė ji.

Visgi Z. Sorokienė pabrėžė, kad panašios paramos trūksta daugeliui dirbančių pagal individualią veiklą ar verslo liudijimus, kurie negauna kompensacijos už prekybinių patalpų nuomos mokestį. Be to, ji taip pat sukritikavo valdžios sprendimą drausti vykdyti veiklą turgaus prekeiviams, įsikūrusiems paviljonuose ir kioskuose.

„Šį klausimą iškėliau Ekstremalių situacijų darbo grupės posėdyje. Buvo pripažinta, kad tai nelogiškas sprendimas, kai dirbantiems tomis pačiomis sąlygomis vieniems yra leista dirbti, o kitiems – ne. (...) Tai yra neteisinga, nes parduotuvės mieste, turinčios atskirus įėjimus, gali prekiauti, o kioskai, paviljonai su atskirais įėjimas turgavietėse po atviru dangumi, lauko teritorijoje to daryti negali. Tai tiesiog nelogiška, rengiami teisės aktai, bet pagrįstumo juose jokio“, – kalbėjo Z. Sorokienė.

Zita Sorokienė/M. Morkevičiaus (ELTOS) nuotr.

„Juolab savo raštuose visą laiką akcentavome, kad nekalbama apie kioskus ir paviljonus, kurie yra stacionariuose pastatuose“, – pridūrė ji.

Anot Z. Sorokienės, lygiavertiškumo principus pažeidžiantys valdžios sprendimai kelia verslo tarpusavio susipriešinimą.

„Tikiuosi, kad Vyriausybė įvertis situaciją ir mūsų reikalavimus, kiekvieno objekto galimybes. (...) Vyksta verslo supriešinimas, kuris kelia nepasitikėjimą valdžios institucijomis, verčia abejoti ekspertų darbo grupių sprendimais.

Netektys didžiulės jau dabar. Manome, kad apie 40 proc. prekybininkų, kurie šiuo metu negali vykdyti savo veiklos, bankrutuos.

Visi verslai šiuo metu reikalauja kuo skubiau leisti atnaujinti veiklą su sąlyga, kad būtų privaloma laikytis visų reikalavimų, ir tai padaryti kuo skubiau. Verslas kitaip pasmerktas žlugti“, – teigė ji, pridurdama, kad bankrotai kitu atveju gresia kone pusei smulkiųjų verslininkų Lietuvoje.

„Netektys didžiulės jau dabar. Manome, kad apie 40 proc. prekybininkų, kurie šiuo metu negali vykdyti savo veiklos, bankrutuos“, – akcentavo ji.

Z. Sorokienė taip pat pabrėžė, kad Vyriausybė iki šiol atsižvelgė tik į mažą dalį asociacijos teiktų pasiūlymų padėti smulkiajam verslui.

„Smulkusis verslas papildomai buvo finansuotas minimaliai, iš tų žadėtų dalykų liko labai maža dalis. Iš pradžių turėjome labai daug priekaištų, kad ne visos veiklos, kurios tikrai nukentėjo, buvo įtrauktos į paramos planą, ir tie žmonės negauna pajamų. Dar ir kitų pasiūlymų teikėme, bet į mažąją dalį tebuvo atsižvelgta“, – Eltai kalbėjo ji.

Nuo pirmadienio turgaus prekiautojai, kurie prekiauja ne maisto produktais ir atitinka Vyriausybės nustatytus kriterijus, gali pateikti paraišką negrąžintinai 300 eurų turgavietės mokesčio kompensacijai gauti.

Nuo vasario 15 dienos leidžiama vykdyti ne maisto prekių prekybą lauko sąlygomis nuo laikinų prekybos įrenginių, išnešiojamąją prekybą – pagal ne prekybos patalpose sudaromas sutartis. Veiklą draudžiama vykdyti kioskuose ir paviljonuose, kurie yra turgavietėse.

Jau trečia savaitė, kai Vyriausybė šiek tiek atlaisvino karantino gniaužtus. Leista veikti paslaugų teikėjams, jei gali užtikrinti 30 kv. m ploto vienam klientui ir apsaugos priemones, nedidelėms parduotuvėms, turinčioms atskirą įėjimą iš lauko. Tačiau daugybei tūkstančių smulkiųjų verslininkų dar draudžiama dirbti, jie priversti vaikščioti su ištiesta ranka, į kurią valdžia įberia gėdingai mažai paramos. 260 eurų per mėnesį atrodo net solidi suma, kai yra ir tokių, kuriems valstybė išdrebina tik po 100 eurų.

Parama – kaip pasityčiojimas

Turgavietėse kol kas triūsia tik maisto pardavėjai. Kiti prekiautojai kantriai laukia, ką pasakys įvairios ekspertų grupės, vieną dieną Vyriausybei žarstančios vienokius patarimus, kitą dieną viešai – kitokius. Laukia ministrų kabineto malonės dirbti, nes valstybės paramos jiems liežuvis neapsiverčia parama vadinti.

"Mažieji nedirba nuo gruodžio vidurio. Žadėta subsidija, ne mažesnė nei minimali mėnesio alga (MMA), – dienraščiui pasakojo Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos (LSVPA) pirmininkė Zita Sorokienė. – Šiandien kitokios nuostatos. Kiek smulkusis verslininkas sumokėjo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) 2019 m., tiek ir gaus. Tai gali būti ir 100, 200, 400 eurų, o kalbėta apie MMA. Nustatytos žemiausios ribos – 100 eurų."

Pasak jos, savivaldybių tarybų nariai, įvertinę vietos ekonominę aplinką, sutaria: leiskime smulkiesiems dirbti ir sumažinkime verslo liudijimo kainą. Sumažina ir iki minimumo, kad tik žmogus dirbtų, kad nereikėtų jo išlaikyti. O Vyriausybė dabar atsižvelgia būtent į sumokėtus mokesčius, nors jų sumažinimas buvo parama.

"Dabar tas žmogus yra pasmerktas, gali gauti vos 100 eurų. Daugumos toks likimas. Kaip valdžia drįsta pasakyti, kiek sumokėjote mokesčių, tiek ir gausite. Kokia čia parama? Tiek čia kompensuoja dėl to, kad neleido užsidirbti, dėl netekčių?" – piktinosi LSVPA vadovė.

Tačiau Vyriausybė paramos verslui paketus skaičiuoja milijardais eurų. Pandemijos padariniams sušvelninti metamo gelbėjimo rato vertė – beveik 6 mlrd. eurų. Kur jie, jei verslo atstovai kalba gaunantys mikroskopines sumas?

"Negaliu pasakyti, nieko tam smulkiajam ir vidutiniam verslui neskirta, – paklausta, ką galvoja apie valstybės pagalbą, dienraščiui atsakė Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė. – Visi tie paramos paketai kaip ir skirti. Bet ką pasiekė tie pinigai – neaišku. Viskas suverčiama į vieną krūvą, tačiau niekas nežino, kaip jie pasiskirsto.

Dalia Matukienė/M. Morkevičiaus (ELTOS) nuotr.

Dėl to smulkiajam verslo žmogui jau visiškai nebeaišku, ar dar stengtis kažkiek išsilaikyti, ar bankrutuoti. Galiu pasakyti tik tiek: neremkite jūs to verslo, leiskite dirbti. Neprikurkite įstatymų per metus tiek, kad nei patys perskaitote, nei verslininkai. Gana ir 5–6 įstatymų, kurie vienas kitam neprieštarauja. Verslo žmogus iš valstybės neprašo nieko, tik kad netrukdytų. O nuolat tenka gyventi lydint įtampai, stresui."

Visas verslas sustojęs, pajamų – nulis, o įsipareigojimai likę. Prekiautojai savo santaupas išleido, įklimpę į skolas.

Dalis prekiautojų – paraštėse

Labiausiai verslas iš valdžios laukia ne finansinės malonės, o leidimo dirbti. Bet žinių, kad taip nutiks, jokių.

"Vyriausybei prirašėme daug raštų, kodėl neleidžiama prekiauti turgaviečių kioskuose ir lauko paviljonuose, kurie taip pat turi atskirus įėjimus, laikėsi ir laikosi visų nustatytų karantino sąlygų, – kalbėjo Z.Sorokienė. – Lauko kioskelyje dirba vienas žmogus, savininkas, kodėl jam neleidžiama dirbti? Nesulaukėme jokių argumentų. Prekyba vyksta lauke, teritorijos didelės. Ir epidemiologai kalba apie tai, kad tikimybė užsikrėsti lauke mažiausia, palyginti su uždaromis erdvėmis."

Ji svarsto, kodėl taip nuspręsta. Pasak LSVPA pirmininkės, tikėtina, kad turgus prilygintas prekybos centrams, kuriuose įsikūrusios daugybė parduotuvėlių. Šioms neleido atsidaryti, tad greičiausiai šį principą pritaikė ir turgavietėms.

Nuo gruodžio vidurio suvaržius veiklą, turgavietės praktiškai tuščios, nors ir epidemiologai teigia, kad gryname ore užkrato pavojus labai menkas. (G. Skaraitienės / Fotobanko nuotr.)

"Bet jose kioskai ir paviljonai nėra bendrame pastate, yra atskiri, – akcentavo Z.Sorokienė. – Nekalbame apie bendrą pastatą, nors nėra jokių argumentų, kodėl jie negalėtų dirbti. Kodėl negali dirbti mažos parduotuvėles, kurios nuomojasi patalpas didžiuosiuose prekybos centruose? Po didįjį vaikščioti žmonės gali, o į mažą parduotuvėlę užeiti negali?"

LSVPA vadovės manymu, valdžia nekvaila, kad nesuprastų, ką daro leisdama didiesiems dirbti, o mažesnius uždarydama, kad diskriminuoja: "Jei nesupranta, tegu neina į valdžią. Dar niekada tiek daug žiemos sezono prekių prekybos centruose nebuvo, kaip per šį karantiną. Ar mūsų valdžia nemato? Ar ji nepastebėjo, kad pramoninių prekių prekybos gigantai persikvalifikavo į maisto? Neabejoju, viską matė ir mato. Mūsų valdžia atvirai, ciniškai nuolaidžiauja ir teisinasi grėsmėmis. Kur tos grėsmės? Ar milžiniškame prekybos centre po stogu, kur tiek prieš Kalėdas, tiek ir kitu laiku matėme minias besigrūdančių žmonių, ar turguje, kuris veikia atvirame ore?"

Nebekompensuoja nė nuompinigių

Z.Sorokienė piktinasi, kad nebeliko žadėto konkretaus dalinio nuomos mokesčio kompensavimo. Pasak jos, subsidija dabar kita – labiausiai nukentėjusioms įmonėms, o vietoj nuomos mokesčio atsiranda terminas "pastoviems kaštams padengti". Juos sudaro ir nuomos, ir komunaliniai, ir apsaugos mokesčiai, ir kitos nuolatinės išlaidos.

"Kai buvo priemonė dėl dalinio nuomos kompensavimo, šią paramą gauti galėjo visi subjektai pagal Verslo plėtros įstatymą. Tiek įmonės, tiek savarankiškai dirbantys asmenys. Dabar pastarieji eliminuoti, – valdžiai priekaištavo LSVPA pirmininkė. – O tai reiškia, kad visi kirpėjai, siuvėjai, batsiuviai, kitas paslaugas teikiantys individualia veikla užsiimantieji (kurie, beje, taip pat gali turėti samdomų darbuotojų) negaus kompensacijos už nuomą, bet įmonės ja pasinaudos. Iš tų smulkiųjų tik retas turi nuosavas patalpas, dauguma visą laiką jas nuomojasi. Visas verslas sustojęs, pajamų – nulis, o įsipareigojimai likę. Žmonės skolingi ir už prekes, kadangi jų užsisakė tikėdamiesi geros kalėdinės prekybos, tačiau, bumt, ji buvo uždrausta nuo gruodžio 16-osios. Savo santaupas išleido, įklimpę į skolas."

Išties dažname mieste iš langų šviečia skelbimai "Parduodamos patalpos", "Išnuomojamos patalpos", o ten prieš metus dar buvo kirpykla, parduotuvė, kepykla. Laikas ištrina iš šios dienos buvusius savininkus, nuomininkus.

"Neretai jas perėmę antstoliai, – atsiduso Z.Sorokienė. – Tas verslas, kuris užsiima patalpų nuoma, žinoma, bet kokiu būdu išsireikalaus nuompinigius. Galbūt valstybei reikėjo pagalvoti ir apie tai, kad pandemijos metu reikėtų sustabdyti ir antstolių veiklą. Ir kitų panašių institucijų. O paskui galvoti, kaip visiems išbristi iš liūdnos situacijos."

Pasak jos, didelė dalis individualiai dirbančiųjų ir nueis į darbo biržą. Dalis pasipiktinusiųjų dėl to, kaip valstybė neteisingai su jais elgiasi, pasitrauks į šešėlį, nes namie karantino nėra, šeimas išlaikyti reikia. Dar kiti paliks Lietuvą.

Šventa vieta tuščia nebūna

Tačiau valdžios institucijos tragedijos nemato dėl žlugdomo mažojo verslo. Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, nei pandemija ir su ja atsiradę gausūs suvaržymai nenuslopino lietuvių verslumo. 2020-aisiais šalyje įsteigta daugiau įmonių, nei užsidarė.

Iš šiemet Lietuvoje egzistuojančių 108 tūkst. ūkio subjektų, dauguma (82,6 proc.) Lietuvoje veikiančių įmonių – nedidelės. Jose darbuojasi mažiau nei dešimt darbuotojų, o jų metinės pajamos siekia iki 300 tūkst. eurų. Įmonės, kurių pajamos per metus siekia 40 mln. eurų ir daugiau, sudaro vos 0,3 proc. visų veikiančių ūkio subjektų.

Statistikos departamentas pagal turimus duomenis daro išvadą, kad steigiamos nedidelės įmonės gana greitai ir užsidaro. Iš 2007 m. veiklą pradėjusių įmonių dabar išlikę 17,6 proc., o iš įsteigtų 2010 m. – maždaug 30 proc.

"Nemanau, kad Užimtumo tarnyba gali daryti kokius nors apibendrinimus, nes tikrai nežino priežasčių, kodėl taip atsitiko, – teigė D.Matukienė. – Tai sausa informacija, ir tiek. Kita vertus, gal tada reikėtų pasakyti, dėl ko pas mus šiandien 250 tūkst. bedarbių. Kodėl nedarbas kai kuriuose rajonuose jau pasiekė 25 proc.?"

Problema nurašoma tiems, kurie anksčiau nesikreipdavo į Užimtumo tarnybą, dirbo šešėlyje, o registravosi dėl 200 eurų už darbo paieškas.

"Nurašoma, – pasipiktino SVVT pirmininkė. – Bet tas šešėlio gaudymas spintoje labai erzina. Valdžia viską nurašo šešėliui. Lengva juo manipuliuoti. Mokesčių inspekcija kažką pakrutino nepakrutino, tuoj šaukiama, kad iš šešėlio ištraukė 17 proc. daugiau pajamų.

Kiti net piršto nepajudina. Užimtumo tarnyba nėra jokia užimtumo. Tai yra tik bedarbių registracijos vieta. Tegu susiskaičiuoja, kiek surado darbo vietų tiems registruotiems bedarbiams, ypač ilgalaikiams bedarbiams. Kad džiaugiasi perkvalifikavę kažką, iš siuvėjo padaro kepėją, dar nereiškia, kad tas žmogus eina ir dirba. Išvis reikėtų pagalvoti, ką ši įstaiga veikia, kokia jos užduotis. O darbo vietas žmonės susikuria pasinaudodami gerais projektais – savarankiško užimtumo, vietinio užimtumo iniciatyvų arba neįgaliųjų. Susikuria patys."

Visi tie paramos paketai kaip ir skirti. Bet ką pasiekė tie pinigai – neaišku. Viskas suverčiama į vieną krūvą, tačiau niekas nežino, kaip jie pasiskirsto.

Krizė – spyris į užpakalį

Valdžia mėgsta akcentuoti, kad kiekviena krizė yra geras spyris verslui, ypač mažajam, į užpakalį tobulėti. Bet vargu ar kiekviena įmonė gali kurti kosminius laivus, sudėtingas technologijas ir pan., o pavežėjimo ar išvežiojimo rinkoje visi nesutilptų.

"Reikėtų kalbėti ne apie kažkurią vieną visuomenės dalį. Krizė turėtų būti spyris į užpakalį ir valdžiai. Bet taip nėra, – atkreipė dėmesį D.Matukienė. – 2008-ųjų krizę, kurią sukėlė bankai, pražiūrėjo ant jos slenksčio atsidūrusios ne tik mūsų vyriausybės, bet ir viso pasaulio. Kai užsileido sau ant galvos bankus su nekilnojamojo turto ir visais kitais burbulais. Šios krizės irgi negalima pavadinti nei žmonių, nei verslo krize. Pasaulio ir valstybės. O jai nebuvo pasirengta. Todėl viskas vėl užgriuvo žmonių pečius."

Išgyvename ne pirmą krizę per beveik 31 nepriklausomybės metus. Tačiau, kiekvienai jų atėjus, nežinoma, ko griebtis, kaip išvengti sunkių padariniių piliečiams verslui. Nė viena valdžia nesukūrė scenarijaus, tinkančio bet kuriai krizei suvaldyti. Panašu į anekdotą, kai kiekvieną gruodį žiema kelininkus užklumpa netikėtai.

"Labai patogu pasakyti, kad viskas ateina netikėtai, – sakė SVVT vadovė. – Mes dabar su teisininkais analizuojame, kokiu pagrindu turėtų būti priimami teisės aktai dėl ekstremalių situacijų. Norėtume, kad Konstitucinis Teismas išaiškintų, ar viskas atitinka Konstituciją. Turėtų būti visiems aišku, ką Vyriausybė privalo daryti pirma, antra, trečia ir t.t. Žinoma, kiekvieną kartą situacija yra kiek kitokia, bet Seimas tam ir yra, kad sukurtų tokius įstatymus, kurie visiems būtų teisingi, nediskriminuojant nė vieno: nei tų 5 proc., kurie šiandien Lietuvoje labai gerai gyvena, nei likusių 95 proc., gyvenančių prasčiau, kai kurie visiškai prastai, ir dėl to tarp ES šalių turime didžiausią atskirtį. Atėjo jauna Vyriausybė, jos požiūris į dirbantį žmogų turėtų būti palankus. Gerbiami turėtų būti ne tie, kurie gerai atrodo ar moka gražiai pakalbėti, o tie, kurie sunkiai dirba, sumoka visu mokesčius nieko neprašydami iš valstybės. Ypač tie mažieji, kurių yra daugiausia (80 proc. visų įmonių). Kurie užsiimdami verslu rizikuoja savo turtu, plėtodami veiklą užstato net savo namus."

"Gyvulių ūkis"

Ne tik nevienodos karantino sąlygos kelia nerimą mažiesiems verslininkams. Vis plačiau diskutuojama apie būtiną šalyje mokesčių reformą, nes prikurta daugybė nuolaidų. Suburta darbo grupė regiasi panaikinti mokesčių srityje, kaip sako Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas prof. Raimondas Kuodis, "gyvulių ūkį".

"Esu ir aš toje darbo grupėje, kuri tariasi dėl mokesčių, – kalbėdama su dienraščio žurnalistu atsiduso Z.Sorokienė. – Nesakau, kad nieko nereikia daryti mokesčių sistemoje. Reikia."

Ji džiaugiasi bent tuo, kad valdžia skubiai nieko nedarys: aiškinsis, žiūrės, analizuos. Pasak LSVPA vadovės, be abejo, lengvatų yra labai daug, tačiau didžiosios skirtos didžiajam verslui.

"Diskutuojama dėl verslo formų panaikinimo, jas siūlo R.Kuodis. Susidaro įspūdis, kad profesorius tik pavadinimą George’o Orwello "Gyvulių ūkio" skaitęs, – neslėpė emocijų Z.Sorokienė. – O ten labai aiškiai atskirta, kas dirba ir kas valdo. Neturėtų jis gyvulių ūkiu vadinti smulkiųjų verslininkų, kurie dirba ir užsidirba. Iš pradžių reikėtų padaryti tvarką valstybės valdyme, valdininkijoje. G.Orwellas rašo, kaip išauga kiaulės (jos protingesnės), kaip perima valdymą, o tie, kurie dirba, taip ir lieka dirbti.

Pasak Z.Sorokienės, visas verslas sustojęs, pajamų – nulis, o įsipareigojimai likę. Prekiautojai savo santaupas išleido , įklimpę į skolas. (Š. Mažeikos/Fotobanko nuotr.)

Kuo skiriasi Lietuvos banko valdybos nario darbas ir banko kasos darbuotojos, kurios atsakomybė labai didelė? Tuo, kad pirmojo atlyginimas, neatskaičiavus mokesčių, per mėnesį siekia daugiau nei 12 tūkst. eurų, o antrosios 1,5–2 tūkst. Kodėl čia neįžvelgiamas "gyvulių ūkis"? Gal profesorius norėjo ir save pakritikuoti?"

Asociacijos vadovė pastebi, kad valdžios atstovai priekaištauja, kad individualus verslas uždirba milijonus ir mažai sumoka mokesčių. Tačiau, pasak jos, reikia atidžiai pasižiūrėti, kas tuos milijonus uždirba: ne mažieji prekeiviai, paslaugų teikėjai, o visiškai kitų profesijų, nesusijusių su smulkiuoju verslu, atstovai. Juos esą ir reikia atskirti, o ne visus mauti ant vieno kurpalio.

"Kas nutiks panaikinus galimybę užsiimti individualia veikla? – svarstė Z.Sorokienė. – Ar yra kokių nors skaičiavimų, kiek žmonių steigs įmones? Ir toliau dirbs vienas žmogus, bet jau reikės apskaitos, buhalterijos. Veikla liks minimali, bet taps daug sudėtingesnė.

Reikia pripažinti, juk ne visos veiklos turi didelę apyvartą, ne visos pelningos. Yra tokių, kuriomis užsiimdami žmonės uždirba labai mažai, tačiau valstybės pašalpų neprašo, bet per karantinus jie palikti likimo valiai. Individuali veikla – pagrindinė užimtumo priemonė regionuose, nes tai paprasčiausia verslo forma. Kaip valdžia nesuvokia, kad geriau turėti dirbantį žmogų, kuris bent šiek tiek moka valstybei ir dar save, savo šeimą išlaiko? Pamiršo ji ir Smulkiojo verslo komunikatą, pamiršo, kad mažieji turi turėti išskirtines sąlygas. Ar geriau turėti daugiau bedarbių ir mokėti pašalpas?"

"Neaišku, ar valdžia apskritai turi kažkokį požiūrį į smulkųjį ir vidutinį verslą, – kalbėjo ir D.Matukienė. – Norint turėti požiūrį, reikia žinoti, kiek tų mažųjų yra, kokie tie mažieji, koks jų įnašas į valstybės biudžetą, kiek jie sumoka mokesčių, kiek įdarbina darbuotojų ir t.t. Dabar tokia informacija galbūt kažkam yra žinoma, bet atvirai, aiškiai niekur nėra išsakyta. Norint priimti sprendimus, reikia žinoti status quo.

Ką nors darydamos valstybės institucijos turėtų žinoti, kokią reikšmę turi mažieji. Va, kad ir 2017 m. duomenys: biudžete visų sumokėtų mokesčių smulkiojo ir vidutinio verslo dalis sudarė 78 proc., o įdarbintų žmonių mastas valstybėje siekė 80 proc. Todėl pačios kalbos, kad smulkusis verslas nieko vertas, irgi nieko vertos. Regionuose, neskaitant Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, 90 proc. verslo sudaro tik smulkusis. Iš viso šalyje yra maždaug 380 didelių verslo įmonių. Reikėtų visiems prasikrapštyti akis ir pasižiūrėti, kaip toje Lietuvoje iš tiesų yra."

Dideliems – didesnė meilė

Tačiau valdžia, imdamasi kokio nors naujo smulkiojo verslo reguliavimo, meta tradicinį argumentą: šešėlis! Mėgstama kaltinti, kad, pavyzdžiui, turguje milijonieriai, turintys individualios veiklos pažymėjimus, pasisamdo keletą dešimčių bobučių, irgi turinčių individualios veiklos pažymėjimus, ir visos jo pajamos nugrimzta šešėlyje.

"Juokas ima nuo tokių kalbų. Atrodo, kad Lietuvoje dauguma žmonių – nusikaltėliai, – pasakojo Z.Sorokienė. – Išgirdę kaltinimus ne kartą siūlėme sudaryti darbo grupes, atlikti tyrimus, nuvažiuoti į turgavietes ir parodyti, kur tie šešėliniai milijonieriai. Tiems, kurie turi tokių duomenų, sakome: imkite ir sutvarkykite, yra daugybė priežiūros instutucijų, tegu išgaudo. Anksčiau buvo vajus dėl mėsos prekybos. Buvo skelbiama, kad kažkokie mistiniai vežėjai atgabena sunkvežimius mėsos, padalija ją turgavietės prekeiviams ir susižeria pinigus išvengdami mokesčių. Net buvo nurodytas konkretus tų vežėjų skaičius – 30. Vadinasi, visi tikrintojams žinomi. Reikėjo imti ir užkardyti neteisėtą veiklą. Bet apie tai negirdėjome. Jei kažkoks vienas nesąžiningas papuola, kodėl už tai visus bausti?"

100 eurų – už tokią valstybės paramą per mėnesį turi išgyventi kai kurie smulkieji verslininkai.

Kodėl tai vyksta? LSVPA pirmininkė atsako: todėl, kad tai kova dėl rinkos. Ji tikrai nedidelė, o smulkieji verslininkai iš stambiųjų tikrai atima nemenką dalį.

"Valdžia mėgsta sakyti, kad sąlygos visam verslui turi būti vienodos. Tačiau didžiąją dalį mokesčių į biudžetą sumoka ne didieji, o mažieji, nors valstybė labiau remia pirmuosius, – kaltinimus valdžiai metė Z.Sorokienė. – Smulkusis verslas nėra taip globojamas valstybės, kaip stambusis. Ar mažiukai gali gauti paskolas? Ar mažiukai gali gauti ES paramą? Prieš trejus ar ketverius metus Finansų ministerijos raštu paklausėme, kodėl neleidžia smulkiesiems dalyvauti ES finansuojamuose projektuose? Buvo atsakyta, kad neleidžia Europos Komisija. Tada ministeriją privertėme kreiptis į ją tiesiogiai, kodėl tokia diskriminacija? Gavome atsakymą, kad tokio draudimo niekada nebuvo, kad gali dalyvauti kaip ir visi. Lietuvos valdžios atstovai pasiteisino, kodėl neduodavo ES paramos: "Kaip mes tuos smulkiuosius sukontroliuosime? Kaip sugaudysime, jei lėšas panaudos ne ten?" Yra institucijos! Tegu gaudo! Bet ne. Vėl noriu priminti tą kovą dėl rinkos, kurią pasinaudodami ES pinigais užėmė didieji.

Kiek dėl to mažieji verslininkai prarado? Dabar pas mus jau trečiasis 2021–2027 m. ES finansinis laikotarpis, o juk du praėjo diskriminuojant mus. Prieš keliolika metų visur buvo pilna smulkių parduotuvėlių su nacionaliniais gaminiais, kepyklėlių, skerdyklėlių, mėsos ir pieno perdirbimo cechelių. Kas atsitiko, kai atsirado ES parama? Ar mažieji ją gavo? Viską susižėrė ir dar labiau iškilo didieji perdirbėjai, gamintojai. Mažiukai buvo priversti užsidaryti."

Visoje Lietuvoje prie savivaldybių, Vilniuje prie vyriausybės surengtos protesto akcijos.

Protestuotojai prašė tik vieno - leisti dirbti. Ir ne nuo kovo ar balandžio, o jau nuo pirmadienio.

Su smulkaus verslo atstovais pasikalbėjęs prezidentas Gitanas Nausėda darbo nuo pirmadienio nežadėjo, bet patikino, kad pasikalbės su premjere.

Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį žada tik karantino atlaisvinimo planą, konkrečių atlaisvinimo datų - ne.

„Valstiečių“ lyderis turi savo receptą, kaip greičiau surasti sprendimą, pavyzdžiui, vienai iš liberalių partijų  pagrasinus pasitraukti iš valdančiosios koalicijos.

„Kreipimasis į Konstitucinį Teismą yra imitacinė priemonė, ji niekaip nesprendžia smulkaus ir vidutinio verslo problemų, nes tas sprendimas būtų neaišku kada. Antras dalykas: kreipimasis į KT yra priiminėjamas Seime balsų dauguma, balsų daugumos opozicija neturi. Tai reiškia, galima daryti prielaidą, kad būtų tik tai šurmulys, būtų tik apie tai šnekama. Tai yra kažkas iš Seimo narių parodytų, kad jiems tai rūpi, bet efekto realaus nebūtų. Seimo nariai gali surinkti 29 parašus ir kreiptis į KT be Seimo sprendimo, tada neįsigaliotų jo svarstymas skubos tvarka, bet skubos tvarka irgi yra mėnesiai, tai nėra rytoj, poryt... Todėl, mūsų nuomone, apie tai šnekėjome ir frakcijoje, tai yra imitacija rūpesčio“, – Eltai sake R. Karbauskis.

„Valstiečių“ lyderis teigė turįs receptą, ką daryti, kad nebūtų „imituojamas rūpestis“.

„Šiandien mano receptas smulkiesiems verslininkams yra paprastas: reikia „spausti“ abi liberalias partijas. Jeigu šitos partijos, nors viena partija nevaidina rūpesčio, o iš tikrųjų galvoja apie tai, tai vienai pasakius, kad mes išeiname iš koalicijos, jeigu nebus sprendimo dėl karantino atlaisvinimo, sprendimas bus tą pačią  dieną arba kitą dieną po šito pasakymo. Aš suprantu, kad dabar ir A. Armonaitė ir V. Čmilytė-Nielsen tiesiog vaidina rūpestį. Manau, kad joms tereikėtų pasakyti tiesiog vieną žodį – išeiname iš koalicijos, jeigu nebus šito sprendimo, ir jis iš karto bus padarytas. Liberalų sąjūdis sako, kad jiems tai svarbu jau kelintą savaitę, bet nieko absoliučiai nedaro. Tai šitoje situacijoje baikite maivytis, jeigu iš tikrųjų nors kiek  gerbiate  tuos verslininkus, kurie tikriausia už jus balsavo. Dabar yra proga įrodyti, kad jūs turite kokį nors stuburą, ir sprendimas bus rytoj. Į sveiką protą I. Šimonytė neįsiklauso, matosi, kad jai argumentai nereikalingi, jie neveikia“, – sakė R. Karbauskis.

„Valstiečių“ lyderis pripažino turįs galbūt keistą pasiūlymą, bet kitos išeities nematąs.

„Siūlau „užspausti“ tas partijas, kurios lyderės dabar turi progą įrodyti, kad nemelavo rinkėjams. Visi verslininkai turi dabar skambinti, rašyti laiškus A. Armonaitei, V. Čmilytei-Nielsen, tegul būna jų dešimt  tūkstančių. Reikėtų nors vieną iš tų frakcijų priversti padaryti tą pareiškimą dėl koalicijos ir tada bus atsakymas, nes KT sprendimo žmonės tiesiog nesulauks, tuo labiau žinant KT sudėtį“, – sakė R. Karbauskis. 

ELTA jau skelbė, kad Vyriausybės sprendimu atidėti karantino režimo atlaisvinimą nepatenkinta Darbo partijos frakcija kreipiasi į Seimo narius, prašydama pasirašyti dėl neeilinės Seimo sesijos sušaukimo, kad būtų galima kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl karantino laikotarpiu diskriminuojamo smulkiojo verslo.

Darbo partijos frakcija prašo visų Seimo narių, nepriklausomai nuo to ar jie priklauso opozicinėms, ar valdančiųjų frakcijoms, pasirašyti dėl neeilinės Seimo sesijos sušaukimo vasario 8-12 dienomis, kad Seimas kreiptųsi į Konstitucinį Teismą dėl ribojimų teisėtumo.

Viena iš verslininkių, kurią skaudžiai palietė nuolat pratęsiami karantino ribojimai – ukmergiškė Laura Zabarauskienė-Arnašienė.

„Sunku net ir ką pasakyti. Tai yra visiškas nežiūrėjimas į žmones, smulkiuosius ar kitus verslininkus, į jų padėtį, kuri yra labai sunki šiuo metu. Gyventi iš 257 eurų“, – kalbėjo verslininkė.

Moteriai priklauso dvi parduotuvės, tačiau jos yra uždarytos nuo gruodžio 15 dienos. „Pajamos yra 257 eurai ir iš vaikų pinigų ką gauname, taip ir gyvename visa šeima. Lendame į skolas jau, nes aš nebeturiu už nuomą ką susimokėti šį mėnesį. Kažkaip prašysime atidėti, neįsivaizduoju net kaip toliau gyventi“, – baiminosi ukmergiškė.

Besitęsiantis karantinas palietė ne tik pačią L. Zabarauskienė-Arnašienė, bet ir jos darbuotojas. „Viena darbuotoja ką tik yra atleista. Pati išėjo mergaitė, nes nebuvo gautos prastovos už ją. Negavome. Laukėme kelias savaites ir sužinojome, kad už prastovas jai nebus mokami pinigai. Kita mergaitė dirba internetu, bet labai sunkiai sekasi“, – apie kylančius rūpesčius kalbėjo moteris.

Verslininkės teigimu, už nuomojamas patalpas nuolaidos kol kas nėra taikomos. „Vasario 15 dieną žadame skambintis ir tik tada sakys apie nuolaidas. Kol kas gruodžio ir sausio mėnesį reikia susimokėti pilną sumą“, – teigė pašnekovė.

Klaba apie blogiausią scenarijų

Prezidento sudarytos Ekspertų tarybos narys Vaidotas Zemlys-Balevičius tvirtino, kad kol kas šalies savivaldybėse situacija yra svyruojanti – vienur susirgimų sparčiai mažėja, tačiau yra savivaldybių, kurios dar visai neseniai buvo D scenarijuje. „Ekspertų taryba patikslina tų veiklų epidemiologinius kriterijus, kada jas bus galima atidaryti. Ekspertų tarybos nuomone, dabartinis atidarymas, kai mes dar turime C scenarijų, ką tik mes išėjome D į C scenarijų, yra savivaldybių, kurios dar yra D scenarijuje, yra dar per skubus. Kai tie rodikliai sumažės, tada bus galima svarstyti tų veiklų atidarymą. Kol kas šiuo metu yra kelios savivaldybės, kurios netgi yra B scenarijuje, tai Vyriausybė paskelbė, kad bus svarstoma būtent tose savivaldybėse, kaip tas savivaldybes atidaryti“, – teigė Ekspertų tarybos narys.

„Bet bendrai Lietuvoje, pagal tuos atidarymus, kurie buvo siūlomi, vertindami epidemiologinę situaciją, dar neleidžiame, nes turime visas tas rizikas – britiškas variantas, nepakankamas testavimas, neturime dar sekvenavimo. Gaunasi tokia situacija, kad jeigu per anksti atidarysime, visa Lietuva grįšime į D scenarijų. Verslas bus atsidaręs vieną-dvi savaites ir paskui grįšime į D scenarijų, nes vėl pablogės visur epidemiologinė situacija. Mano nuomone, niekam iš to naudos nebūtų“, – sprendimą, kodėl neleista atidaryti kirpyklų ir parduotuvių, komentavo mokslininkas.

Premjerės patarėja: girdžiu, ką kalba smulkusis verslas

Premjerės Ingridos Šimonytės patarėja sveikatos apsaugos klausimais Živilė Gudlevičienė teigė, kad karantino švelninimo scenarijai artimiausiu metu bus peržvelgiami dar ne kartą. „Iš tiesų girdžiu, ką kalba smulkusis verslas, bet noriu iškart paoponuoti, kad ir suformuluotas klausimas: ar jau viskas, Vyriausybė nesvarstys artimiausiomis savaitėmis šitų atlaisvinimų scenarijų, tai ne, netiesa. Tikrai svarstys. Tik šitie scenarijai dabar pagilintai buvo peržiūrėti ir Ekspertų tarybos. Kaip ponas Vaidotas ir sakė – nepradėti atlaisvinimo nuo viršutinės C scenarijaus ribos, o truputėlį pereiti į bent jau į vidurinę ribą“, – teigė premjerės patarėja.

„Šitų mažų parduotuvėlių klausimas visą šią savaitę taip pat bus gvildenamas netgi su savivaldybių atstovais. Tose savivaldybėse, kuriose situacija yra gera, ko gero, bus galima jas atidaryti. Tas klausimas, ar mažoje parduotuvėlėje yra rizika užsikrėsti, tai žinoma – vėlgi, turėtų būti ir kontrolė priemonės, ir mechanizmai, kuriuos smulkusis verslas įsipareigoja užtikrinti. Sakykime ir stipresnės apsaugos priemonės – respiratoriai, dezinfekcija, galimas kontaktų atsekimas. Bet kalba eina, kaip ekspertai aiškina, apie atėjimą iki mažos parduotuvėlės. Jeigu į prekybos centrą žmogus ateina ir vienoje vietoje nusiperka dešimt prekių, tai vadinasi jam reikėtų pereiti dešimt mažų parduotuvėlių. Ir suprantate, kad kontakto išsiskleidimas iš vieno prekybos centro į dešimt padidina tikrai tą riziką“, – kalbėjo I. Šimonytės patarėja.

„Šis sprendimas tikrai yra sudėtingas. Vyriausybė turėtų pasverti visus už ir prieš ir priimti patį geriausią sprendimą. Tam tikrą sprendimą ji padarė ir, viena vertus, yra tam tikri iššūkiai smulkiesiems prekeiviams, kurie neprekiauja maisto produktais. Kita vertus, pagrindinis tikslas šiuo metu yra mažinti žmonių srautus, mažinti jų susibūrimus, nes tokiu būdu virusas plinta, ir tos griežtos priemonės, deja, pagal dabartinę situaciją yra reikalingos“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė S. Krėpšta.

Jis pritarė pirmadienį ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės išsakytai nuomonei, kad draudimas didiesiems prekybininkams prekiauti ne maisto prekėmis sukeltų iššūkių.

Vyriausybė turėtų pasverti visus už ir prieš ir priimti patį geriausią sprendimą.

„Tai sukeltų daug kitų iššūkių, kuriuos ministrė įvardijo. Tai vienas iš būdų, keliantis kitų problemų paskui save“, – teigė S. Krėpšta.

Vyriausybės priimtu nutarimu nuo trečiadienio turgavietėse bus galima prekiauti tik maistu, tuo metu parduotuvėse, užsiimančiose maisto prekyba, nebus draudžiama prekiauti ir ne maisto prekėmis.

Vyriausybė pirmadienį diskutavo apie šį ribojimą ir pripažino, kad tai iškreipia konkurencijos sąlygas, tačiau sprendimo nepriėmė.

„Neturiu gero sprendimo ir manau, kad nė vienas iš dalyvaujančių posėdyje ar priimančių sprendimus nesame laimingi ir pripažįstame, kad smulkiuosius tai paveiks, tačiau dabar imtis papildomų represinių priemonių ir STOP juostomis apvynioti šampūnus ar kitas prekes prekybos centruose būtų daugiau ne ten nukreiptos energijos“, – pirmadienį sakė A. Armonaitė.

Vyriausybė sekmadienį pratęsė karantiną iki sausio 31 dienos, taip pat sugriežtino karantino priemones: apribojo judėjimą iš vienos savivaldybės į kitą, uždraudė veikti nebūtinųjų prekių parduotuvėms, paliekant galimybę veikti maisto, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių parduotuvėms, vaistinėms, veterinarijos paslaugas teikiančioms įstaigoms.