Šiuo metu kompensuojama iki 50 proc. sumokėtų palūkanų, bet ne daugiau kaip 7 proc. metų palūkanų. Tačiau esant ribotiems valstybės biudžeto ištekliams pagal paraiškas, pateiktas nuo vasario 1-osios, kompensacijos mažinamos.

Kaip ir iki šiol, palūkanų kompensavimo laikas negali būti ilgesnis kaip 36 mėnesiai.

Palūkanų kompensavimas yra viena populiariausių „Invegos“ pagalbos verslui priemonių. Vien pernai verslams buvo išmokėta daugiau kaip 23 mln. eurų. 

Pasak įstaigos Tiesioginių skolinių produktų ir dotacijų skyriaus vadovės Žanos Ziminos, šios ir kitų priemonių sąlygos yra peržiūrimos atsižvelgiant į esamą ekonominę ir geopolitinę situaciją šalyje.

Kaip ir anksčiau, kompensuojamos tik investicinių paskolų ir finansinės nuomos (lizingo) palūkanos. Pagal paraiškas, pateiktas nuo šių metų vasario, investicine laikoma paskola, kurios ne mažiau kaip 71 proc. sumos (iki tol – 51 proc.) numatyta skirti investicijoms, o likusią dalį – apyvartinėms lėšoms.

Nuo vasario nebus kompensuojamos palūkanos už įsigyjamas M kategorijos transporto priemones, skirtas keleiviams vežti. Bus kompensuojamos tik iki 35 tūkst. eurų paskolos palūkanų dalis ir tik N, O kategorijos, specialios paskirties ir kitoms transporto priemonėms įsigyti.

Sostinės regione planuojama paskirstyti iki 2,5 mln. eurų, o vidurio ir vakarų Lietuvos regione – iki 5 mln. eurų, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

„Bus rengiami įvairūs mokymai darbuotojų kvalifikacijai kelti ir perkvalifikuoti, ypatingą dėmesį skiriant skaitmeniniams įgūdžiams“, – pranešime sakė ministrė Aušrinė Armonaitė.

Didžiausia finansavimo suma labai mažoms ir mažoms įmonėms  sieks 40 tūkst. eurų, o vidutinėms įmonėms – 100 tūkst. eurų.

„ES investicijomis skatinsime reikalingus pokyčius, kurie susiję su skaitmeninimu, darbo robotizavimu ar tvarių darbo vietų paklausa“, – pranešime sakė ministerijos kanclerė Iveta Paludnevičiūtė.

Projektų įgyvendinimo planus galima teikti Inovacijų agentūrai iki kitų metų vasario 5 dienos.

Dviejų draugių verslas

Dažnas pirkėjas nustemba, kad kolageno baltymais papildyti batonėliai „Ox Collagen“ itin patrauklioje pakuotėje gaminami Noreikiškių kaime. Dar daugiau nuostabos kelia, kad verslą vysto dvi jaunos moterys.

„Su kolege Guoda Zinkevičiūte juokaujame, kad mūsų verslą jungia trys dalykai: draugystė, sportas ir aistra sveikai maitintis. Likimas lėmė, kad Guoda Amerikoje dirbo su profesionalais sportininkais. Holivude konsultuojantis su Amerikos mitybos specialistais, kolegei kilo mintis gaminti užkandį su kolageno papildais. Jie patvirtino, kad sprendimas logiškas ir realu jį įgyvendinti“, – pasakojo Irmantė Jurelytė-Kovaliova, mažosios bendrijos „Kolageninis“ direktorė.

Guoda ir Irmantė – bendrakursės, abi baigė tarptautinio verslo specialybę. Kai 2022 m. G. Zinkevičiūtė grįžo iš Amerikos, Irmantė buvo pirmas žmogus, su kuriuo Guoda susitiko. Draugės pasidalijo planais apie verslus, nusprendė abi idėjas įgyvendinti kartu, o tą, kuri labiau seksis, – plėtoti.

„Atrodo, kad batonėlių gamybą pradėjome laiku ir vietoje, ji rutuliojosi taip staigiai, kad 2022 m. balandį įsteigėme mažąją bendriją, po kelių dienų patekome į vieno startuolio projektą, kuriame buvo žadėta: kas padarys didžiausią pažangą, tas ir laimės. Mums tai buvo pati didžiausia motyvacija kuo daugiau nuveikti. Per penkis mėnesius sugebėjome sukurti pakuočių dizainą, įsirengti patalpas ir pradėti gamybą“, – sakė Irmantė.

Augimas: įsigijusi įrangą bendrovė gali gaminti ir daugiau, aprūpinti prekybos tinklus, todėl daug dirbama siekiant išplėsti klientų ir vartotojų ratą. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kadangi norėjosi pažangos, „Kolageninis“ iš karto startavo su keturiais produktais: marcipaniniais, spanguoliniais, šokoladiniais ir avietiniais batonėliais. „Kiek įmanoma, stengiamės naudoti lietuviškus produktus, vienas tokių – liofilizuotos avietės. Žinoma, produkcijos nebuvo daug, bet jau galėjome pradėti prekybą, todėl sukūrėme ir atidarėme internetinę parduotuvę“, – vardijo verslininkė.

Verslininkės jau yra išbandžiusios ir penktojo batonėlio receptūrą, ketina pradėti gaminti dar šiais metais, tačiau prašė palikti intrigą, koks tai bus skonis. „Jei tik leis galimybės, norime dar dažniau kurti naujus produktus“, – šypsojosi pašnekovė.

Moterys dažnai sulaukia klausimo, kiek žmonių yra jų komandoje, ir lieka šokiruoti, kad dirba tik dviese. „Liūdnoji medalio pusė – nespėjame nuveikti tiek, kiek norėtume. Turime daug užmojų, bet realybė tokia: stengiamės taupyti gamybos kaštus, nes esame smulkusis verslas. Kai užaugsime, tikiuosi, galėsime pastiprinti komandą specialistais, kurie perims kai kurias mūsų vykdomas funkcijas, o mes galėsime koncentruotis į naujų produktų kūrimą“, – planais dalijosi Jurelytė-Kovaliova.

Pasirinkimas: Ilevičiai išsiskiria tuo, kad taiko ilgą ir lėtą fermentaciją, nenaudoja plastiko vakuumo, nors ši technologija – paprastesnė ir greitesnė. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Orientyras – užsienio rinkos

Dabar dvi jaunos moterys verslą plečia toliau. „Didžiausias orientyras – užsienio rinkos. Pernai dalyvavome parodoje „Rinkis prekę lietuvišką“, mūsų produktas netgi buvo apdovanotas diplomu, labai džiaugiamės, kad mus pastebėjo ir įvertino už išskirtinumą. Stebint situaciją akivaizdu, kad vis daugiau žmonių propaguoja arba ketina rinktis sveiką gyvenseną. Tendencija ypač sustiprėjo po pandemijos, žmonės daugiau dėmesio pradėjo skirti mitybai. Mūsų produktas yra natūralus, be glitimo ir laktozės, papildytas kolageno baltymais“, – tvirtino I. Jurelytė-Kovaliova.

Netrukus verslininkės pradės prekiauti užsienyje – startuos Vokietijoje. „Mums tai be galo svarbus žingsnis, džiaugiamės, kad mus pastebi ir susidomi. Prekiaujame internetu, batonėlių galima rasti pavienėse fizinėse parduotuvėse, mažose krautuvėlėse. Deramės ir su dideliais prekybų tinklais, tačiau smulkiajam verslui nelengva: gaminant mūsų produktą yra daug rankų darbo, nesame tiek mechanizavę, kad viską gamintų įrenginiai, todėl negalime tiekti didelių kiekių. Tačiau bandome augti, prisitaikyti prie rinkos, kad mūsų gaminių atsirastų didžiuosiuose miestuose“, – pasakojo Irmantė.

Didžiausia verslininkių svajonė – su savo produkcija atsidurti šalyje, kurioje ir gimė jo idėja. „Manau, visada verta turėti didesnę svajonę nei reali, nes vis tiek ji kada nors išsipildo. Per artimiausius penkerius metus būtų džiugu prekiauti ES – ne tik Vokietijoje, bet ir Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Skandinavijos šalyse, juolab kad aš moku švedų kalbą, man norisi su jais palaikyti ryšį“, – šypsojosi I. Jurelytė-Kovaliova.

Tikra: pasak D. Jurgelionio, raugų ir fermentuotų gėrimų poveikis organizmui patvirtintas mūsų šalies ir ES laboratorijų tyrimais. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Tapo nedidele gamyklėle

Dviese verslą pradėjo ir Donatas Jurgelionis, Domeikavoje veikiančios uždarosios akcinės bendrovės „Kseda“ komercijos direktorius ir įmonės įkūrėjas. Apie rūgšties naudą organizmui yra rašęs dar Simonas Daukantas (1793–1864). 2020 m. tokią verslo idėjos užuominą Donatas išgirdo iš tuomečio verslo partnerio, kuris bandė gaminti panašius raugus savo reikmėms.

„Tuo metu sveikatai palankių produktų platesniam vartotojų ratui Lietuvoje niekas negamino. Sukirtome su juo rankomis, kad kartu bandysime gaminti raugo gėrimus, kad jo idėją transformuosiu į verslo modelį. Taip 2020 m. pabaigoje gimė ekologiškas raugintas produktas „Zoe“, kuris sulaukė nemažo populiarumo, atsirado parduotuvių lentynose“, – pradžią prisiminė verslininkas.

Greičiau nei po metų D. Jurgelionio ir jo verslo partnerio keliai išsiskyrė, gimė naujas prekės ženklas „Avizo“ – patobulintas „Zoe“ variantas. Teigiamų pokyčių įvyko ir gamybos procese, pačiuose produktuose, padaugėjo fermentacijos žinių.

D. Jurgelionis pabrėžė: „Avizo“ – ne vaistai ar maisto papildai, tačiau teikia apčiuopiamą naudą žmogaus sveikatai. Kadangi tai vieninteliai tokio tipo ekologiški ir sertifikuoti produktai, gaminami Lietuvoje, juos greitai pamėgo vartotojai. Raugai ir fermentuoti gėrimai – be glitimo, pridėtinio cukraus, mielių, laktozės, veganiški, nepasterizuoti, kupini gyvybės ir teikia net 21 poveikio naudą organizmui. Poveikis yra patvirtintas mūsų šalies ir ES laboratorijų tyrimais: jis slopina patogenų dauginimąsi žarnyne. „Pabrėžiu: ne naikina, o slopina, nes tai ne antibiotikai“, – sakė pašnekovas.

Šiuo metu „Kseda“ gamina septynių skirtingų rūšių (nors vartotojai vadina skoniais) produktus: raugus ir gėrimus. Visuose juose bakterijų rūgštys yra vienodos, išgaunamos iš avižų, grikių ar ryžių, o skirtumą suteikia šaltalankiai, svarainiai, medus ir kt.

Pernai bendrovė gavo startuolio investicijų ir tapo nedidele gamyklėle. Įsigijusi įrangą bendrovė gali gaminti ir daugiau, galėtų aprūpinti prekybos tinklus, todėl daug dirbama siekiant išplėsti klientų ir vartotojų ratą. „Tiesa, prekybos tinklai iki šiol atsargiai stebi, koks tai produktas, bet pamažu ledai tirpsta – tiek prekybininkai, tiek prekybos tinklai atsigręžia į mus, akivaizdu, kad šie produktai bet kokiu atveju ateis į rinką“, – optimistiškai kalbėjo verslininkas.

„Ksedos“ prekybos partneriais jau yra tapę „Livin“, „Šilas“, „Rimi“, kai kurios „Maximos“ parduotuvės, įvairios mažos krautuvėlės. „Prieš šiuos prekybos partnerius žemai lenkiu galvą ir džiaugiuosi, kad užsakymų  vis daugėja“, – sakė Donatas.

Šiuo metu bendradarbiavimo užuomazgų jau esama Europoje ir net už Atlanto, tačiau nuolatinio tiekimo kol kas dar nėra. Domeikavos seniūnijoje pagaminti produktai keliauja į Ispaniją, į kaimyninę Lenkiją, jais domisi Vokietija, viena kita siunta iškeliauja į Ameriką.

Tvarumas: kadangi švaistyti maisto nesinorėjo, D. Ilevičienei gimė mintis išplėsti šių produktų gaminių ratą, kad nebūtų atliekų. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Verslas – trečias pametinukas

Dovilė Ilevičienė Ringaudų seniūnijoje vysto individualią veiklą ir gamina juoduosius česnakus. „Juodieji česnakai kilę iš Azijos. Japonai, vietnamiečiai, korėjiečiai juos naudoja daug metų ne kaip maisto pagardą, bet kaip sveikatinimo priemonę. VDU Žemės ūkio akademijoje kilo idėja patikrinti, ar fermentuojasi lietuviški  česnakai, pasigaminti juodųjų ir atlikti tolesnius tyrimus, kaip jie veikia žmogaus organizmą po sunkių „COVID-19“ atvejų. Norėta vienu šūviu nušauti du zuikius: kuo ilgiau išlaikyti lietuviškus česnakus tinkamus vartoti ir pasigaminti medžiagą tyrimui. Tačiau mokslo srityje konkurencija yra didžiulė, tolesniems tyrimams finansavimo negauta, česnakėliai taip ir liko tarsi pakibę“, – pasakojo moteris.

Po motinystės atostogų augindama pametinukus, D. Ilevičienė turėjo grįžti į senąjį darbą. „Mūsų šeimai juodieji česnakai labai patiko ir suvokėme, kad, jei nebus tolesnių tyrimų, mums jų niekas ir nepagamins. Pagalvojau, kad verta dirbti namuose ir pradėti populiarinti juoduosius česnakus. Todėl verslą vadiname trečiuoju pametinuku“, – šypsojosi pašnekovė.

Norisi tikėti, kad vieną dieną mums pavyks susidraugauti ir su kosmetikos įmonėmis, nes Rytų šalyse juodieji česnakai jai gaminti jau naudojami.

Pradžioje ketinta gaminti tik juoduosius česnakus. Tačiau fermentavimo metu lieka palyginti nemažai nekondicinės produkcijos, kurios Ilevičiai patys nesugebėjo įveikti. Kadangi švaistyti maisto nesinorėjo, gimė mintis apie platesnį gaminių ratą, kad gamyba būtų be atliekų. Šiuo metu verslininkė jau siūlo ir kanapių sėklų su juodųjų česnakų milteliais, druskos su juodaisiais česnakais, ir ruošinių užpiltinei.

Ilevičiai – vieninteliai juodųjų česnakų gamintojai Lietuvoje, o palyginti su kolegomis Europoje, pakaunės verslininkai išsiskiria tuo, kad taiko ilgą ir lėtą fermentaciją, nenaudoja plastiko vakuumo, nors ši technologija paprastesnė ir greitesnė. „Tačiau mes išvengiame plastiko dalelių gaminyje, be to, moksliniai tyrimai rodo, kad taip sukaupiama gerokai daugiau bioaktyvių savybių. Viena fermentuoto česnako skiltelė atstoja keturias paprastas, fermentuoti česnakai lengviau atpažįstami, absorbuojami ir virškinami, nepalieka nemalonaus kvapo ir sunkumo jausmo“, – patikino Dovilė.

Verslininkė norėtų, kad gamyba vyktų nepertraukiamai visus metus, tačiau dabar ji yra palyginti sezoninė. „Naudojame tik lietuviškus česnakus, o jų, jei neapdoroji chemiškai, išlaikyti ilgesnį laiką neįmanoma – geri jie vėliausiai iki gruodžio, o paskui pradeda vysti, džiūti, tampa netinkami fermentuoti. Pagaminame tiek, kiek turime žaliavos, ir stengiamės kuo ilgiau turėti produkcijos, bet, pavyzdžiui, šiemet pirkėjams jau balandį neturėjome ką pasiūlyti“, – apgailestavo Dovilė.

Nors Ilevičiai turi kur auginti česnakus, žaliavą perka: šiems augalams tinka ne bet koks dirvožemis. Norint išauginti gerą derlių, reikia turėti žinių. „Mūsų žemė netinkama, todėl perkame iš tų, kuriems sekasi geriau tai daryti. Lietuviai turi gilias auginimo tradicijas. Esame pasirinkę ūkius, kurie augina be chemikalų, derlių renka nemechanizuotai, nes mums reikalinga aukštos kokybės žaliava“, – patikino pašnekovė.

Verslininkė jau drąsiai gali teigti, kad lietuviai mėgsta šį produktą. Šiuo metu juoduosius česnakus tiekia penkiolikai pardavimo taškų: nedidelėms parduotuvėlėms, prekiaujančioms vietos gamintojų produkcija, tačiau daugiausia produkcijos realizuoja internetu.

„Šiuo metu mūsų tikslas – pagaminti tiek produkcijos, kad jos turėtume visus metus, ir šiek tiek plėstis. Plėtra neapimtų asortimento krepšelio didinimo. Galvojant apie tolesnę ateitį, norisi tikėti, kad vieną dieną mums pavyks susidraugauti ir su kosmetikos įmonėmis, nes Rytų šalyse juodieji česnakai jai gaminti jau naudojami. Bendradarbiaujame su mokslininkais – jiems juodieji česnakai taip pat labai įdomūs, atliekami tyrimai, kaip juos panaudoti kosmetikoje“, – planus atskleidė pašnekovė.

„Paramos gavėjai – mažieji juridiniai asmenys, mažas ir super mažas verslas, energetinės bendrijos. Ta pagalbos schema dar tik konstruojama, gyventojai į ją pretenduoti galės tik per bendrijas“, – pirmadienį BNS sakė V. Poderys.

Pasak jo, kvietimus paramai gauti LEA bus galima teikti nuo kitų metų pradžios.

„Dėl bendrijų ir kitų mažųjų darinių, tokie kaip ūkininkai ar maži labai verslai, tai kvietimas tokiai paramai bus nuo kitų metų pradžios, mūsų agentūra tą pasiūlys. Numatomas biudžetas – 67 milijonai eurų, tai labai tikimės, kad ir mažieji ūkininkai, vadinkime, mažieji verslai ir bendrijos kreipsis“, – pirmadienį LRT radijui sakė V. Poderys.

Anot jo, parama sieks 35-45 proc. elektrinės įsirengimo ar įsigijimo vertės: „Paramą teiksime pagal profilį, vieniems – 35 proc., kitiems – 45 proc.“

Jo manymu, gyventojai prioritetą turėtų teikti nuosavoms saulės elektrinėms įsirengti.

„Labai logiška pasiimti tą paramą, kurią valstybė siūlo. Atsipirkimas yra didelis visų pirma ir jeigu turi pasirinkimą – ant stogo ar nuotolinė – tai ant stogo turi būti pirmas pasirinkimas“, – teigė Lietuvos energetikos agentūros vadovas.

Šiemet gyventojų saulės elektrinėms ant namų stogų skirta daugiau nei 46 mln. eurų paramos, o nutolusioms elektrinėms įsigyti – 20 mln. eurų. Dar 4 mln. eurų gyventojams, savivaldybių bei valstybės įstaigoms skirta saulės elektrinių energijos kaupikliams.

Anot jo, pernai sektoriuje pritaikius lengvatą, padidėjo iš jo surenkamo gyventojų pajamų mokesčio (GPM), o tai rodo lengvatos svarbą šiam verslui.

„Kai mes kalbame apie kitus metus, mes galime kažkiek galvoti apie PVM netekimą pratęsus papildomą lengvatą, bet mes tikrai surinksime daugiau GPM, tai tikrai nekainuos valstybei tiek daug, kaip finansų ministrė sako, bet tai padės išgelbėti nemažai darbo vietų ir smulkaus verslo, kurio tame sektoriuje yra labai daug. Dėl to ir pasisakome už“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė V. Mitalas.

„Metų gale mes matome kitą skaičių – GPM surinkta 38 proc. daugiau ir tai reiškia, kad dirbančiųjų viešojo maitinimo įstaigose atlyginimai priartėjo prie realių skaičių, kurie ir yra nusistovėję šiame sektoriuje“, – pridūrė jis.

Anot V. Mitalo, lengvata taip pat padeda mažinti šešėlį maitinimo sektoriuje.

„Įvedus PVM lengvatą šiam sektoriui tikrai padidėjo sektoriaus apyvarta ir tai nėra paaiškinama, kad visi staigiai suplūdo į restoranus, kurių atsidarė daugiau ar dar kažkas. Tai paaiškinama veikiausiai tuo, kad šešėlio mastas šiame sektoriuje sumažėjo“, – sakė V. Mitalas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė ya ne kartą sakiusi, kad ši lengvata nėra aktuali daugumai įmonių, nes jos nėra PVM mokėtojos. Anot ministrės, didžiausia nauda tenka bendrovėms, turinčioms didelę apyvartą, – greitojo maisto restoranams ir picerijų tinklams.

Ministrė anksčiau atmetė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko teiginius, kad PVM lengvata aktuali 13 tūkst. maitinimo įmonių, kurių 99 proc. yra smulkus verslas. Anot jos, 15 didžiausių PVM lengvatos naudos gavėjų šiame sektoriuje yra greitojo maisto restoranai ir tinklinės picerijos, o tai nėra smulkus ir vidutinis verslas.

Lengvatinio 9 proc. PVM pratęsimas dar vieneriems metams – iki 2023 metų pabaigos, premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, biudžetui per metus kainuotų 100 mln. eurų.

Vyriausybė siūlo lengvatinį 9 proc. PVM tarifą maitinimo įstaigoms pratęsti pusmečiui, o Biudžeto ir finansų komitetas toliau laikosi nuomonės, kad jis būtų taikomas iki 2023 metų pabaigos.

Dėl lengvatos Seimas galutinai balsuoti ketina antradienį.

Pasak centrinio banko, nepaisant pastaruoju metu augančio šio verslo kreditavimo, daugiau nei pusė šio sektoriaus įmonių mano, kad bankų skolinimas joms yra apribotas. Bankų atstovai tai aiškina tuo, kad bankroto atveju jie iki šiol turėjo labai ribotas galimybes atgauti užstatą.

„Taip, nors SVV paskolų portfelis nuo pandemijos laikų išaugo beveik ketvirtadaliu, daugiau nei 40 proc. smulkių ir vidutinių įmonių iš bankų negauna prašomos paskolos“, – trečiadienį Seimo biudžeto ir finansų komiteto posėdyje teigė Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius.

Jo teigimu, pagrindinė priežastis, kodėl bankai atmeta prašymus, – 31 proc. per dideli įmonės įsipareigojimai, 22 proc. – prastai vertinama įmonės finansinė būklė ir tik 9 proc. įmonių rizikos susijusios su ekonomine situacija šalyje.

Komiteto pirmininko Mykolo Majausko teigimu, bankai nutyli, kad nuo pandemijos ir ypač karo Ukrainoje pradžios jie itin sugriežtino reikalavimus skolintis norinčiam verslui.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) teigimu, taip yra todėl, kad įmonės bankroto atveju bankai iki šiol turėjo labai ribotas galimybes atgauti užstatą.

„Bankroto procedūros neretai užtrunka 7-10 metų, o paskolas išdavusiems bankams tebeišlieka didžiulė rizika apskritai atgauti užstatą. Jeigu būtų įtvirtinta teisinė praktika bankui užstatą gražinti vos paskelbus bankrotą – reikalavimai paskoloms žymiai palengvėtų“, – posėdyje sakė LBA  vadovė Eivilė Čipkutė.  

LB atliktas tyrimas parodė, kad tik 40 proc. įmonių prašo paskolos iš bankų, daugiausia – apie 80 proc. – tam naudoja vidinius išteklius, o apie 60 proc. kreipiasi paramos ir garantijų į valstybės fondus.

Ekonomikos ir inovacijų viceministro Vinco Jurgučio įsitikinimu, valstybė ne visada turi prisiimti verslo riziką.

„Šiuo metu „Invegos“ portfelyje yra iki milijardo eurų, skirtų įmonėms, kurioms yra sunku pasiskolinti rinkoje. Kita vertus, nenorime konkurencijos su bankais, nes svarbus balansas ir pinigų kaina“, – sakė viceministras.

„Valstybė ne visada turi prisiimti visą riziką už verslą“, – pridūrė V. Jurgutis.

Lietuvos banko tyrimas parodė, kad šiemet smulkios ir vidutinės įmonė gavo apie 2,5 tūkst. paskolų – 60 proc. visų paskolų verslui, o valstybės garantijos šiam sektoriui nuo pandemijos pradžios išaugo nuo 2 iki 7 procentų.

Apie įmonių socialinės atsakomybės principus, ką šioje srityje gali pasiekti MVĮ ir kokią naudą tai gali atnešti pačioms įmonėms bei visuomenei buvo kalbama šią savaitę „Investors‘ Forum“ ir partnerių surengtame seminare Kauno regiono verslo bendruomenei. Jame savo įžvalgomis ir žiniomis dalijosi „Investors‘ Forum“, „Transparency International Lietuva“, „Baltijos Aplinkos Forumo“ bei „Baltosios bangos“ ekspertai.

Ne papildoma veikla, o verslo dalis

Asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomosios direktorės Rūtos Skyrienės teigimu, šalies įmonės vis dar skiria nepakankamai dėmesio socialinės atsakomybės idėjų diegimui ir įtraukimui į savo strategiją. Todėl pagrindinis iššūkis – paskatinti daugiau MVĮ sąmoningai ir aktyviau įsitraukti socialinę atsakomybę į savo veiklos strategiją. Anot jos, šis iššūkis yra didelis, bet laukiantis atlygis – dar didesnis.

„Įmonių socialinė atsakomybė turi išlikti praktiška ir orientuota į rezultatus, siūlanti sprendimus realioms problemoms, su kuriomis susiduria įmonė, vietovė ar sektorius. Todėl visos suinteresuotosios šalys turėtų būti skatinamos matyti galimybes, atsirandančias MVĮ ėmus spręsti socialinius ir aplinkosaugos klausimus, ir vertinti socialinę atsakomybę ne atskirai, o susiejant ją su platesnėmis sritimis, kaip socialinės atskirties mažinimas, verslaus požiūrio skatinimas ar išmetamų CO₂ dujų mažinimas“, – teigė R. Skyrienė.

Asociacijos „Investors‘ Forum“ politikos ir korporatyvinių reikalų vadovas Emilis Ruželė prideda, kad įmonėms socialinė atsakomybė yra svarbi ir logiškai bei ekonomiškai pagrįsta. „Tvarumas ir socialinė atsakomybė yra svarbūs siekiant ilgalaikio konkurencingumo. Kadangi verslas investuoja, vysto procesus ir dirba ne dienos ar mėnesio, o metų ir dešimtmečių laiko rėmuose, vertinant iš ilgalaikės ekonominės perspektyvos, proaktyvus požiūris į socialinę atsakomybę yra daug logiškesnis. Svarbu ir tai, kad socialinė atsakomybė ir tvarumas neturi prieštarauti pelno siekiui ilgalaikėje perspektyvoje“, – seminare kalbėjo E. Ruželė.

Socialinei atsakomybei – vis daugiau dėmesio

Socialinės atsakomybės svarbą patvirtina ir tyrimai. Šių metų „World Economic Forum“ tyrimo duomenimis, 66 proc. žmonių sako, kad tvarumas jiems yra svarbu renkantis pirkinį. Naujausia „Euromonitor International“ apklausa rodo, kad kas trečias pasaulio vartotojas renkasi prekės ženklus, kurių vertybės jiems artimos, kas ketvirtas – boikotuoja prekės ženklus, kurie neatskleidžia savo socialinių ir politinių pažiūrų, o daugiau negu penktadalis leidžia pinigus prekės ženklams, vedamiems didesnio tikslo.

Seminaro metu paliestos ir kitos su įmonių socialine atsakomybe susijusios aktualios temos. „Transparency International Lietuvos“ iniciatyvų koordinatorė Deimantė Žemgulytė pristatė naujas tvarkas dėl pranešėjų apsaugos įmonėse ir papasakojo apie būtinuosius skaidrumo ir korupcijos prevencijos žingsnius. Tuo tarpu darnaus verslo ekspertė ir konsultantė Audronė Alijošiutė-Paulauskienė kalbėjo apie pastarojo meto itin aktualią temą – aplinkosaugą bei žaliuosius pirkimus.

„Žalieji viešieji pirkimai yra itin svarbus instrumentas aplinkosaugos tikslams įgyvendinti, nes padeda formuoti žaliąją rinką – tiek vartotojai, tiek gamintojai gali prisidėti prie klimato kaitos, žiedinės ekonomikos ir kitų tikslų įgyvendinimo. Ambicingus nacionalinius žaliųjų viešųjų pirkimų įgyvendinimo 2021-2023 m. tikslus Vyriausybė patvirtino birželį, skatindama, kad pirkimų vykdytojai įsigytų daugiau prekių, paslaugų ar darbų, darančių kuo mažesnį poveikį aplinkai. Nuo 2023 m. žalieji pirkimai turi tapti dominuojančia viešųjų pirkimų rūšimi, o be atsakingų tiekėjų to pasiekti bus neįmanoma“, – pabrėžė A. Alijošiutė-Paulauskienė.

Įmonių atsakomybė yra nuolatinis procesas

Skaidraus verslo iniciatyvos „Baltoji banga“ vadovė Ieva Lapeikienė renginyje akcentavo, kad įmonių atsakomybės didinimas yra nuolatinis procesas. Į jį įsitraukusios bendrovės gerina savo valdymą, o ilgainiui mažina arba neutralizuoja poveikį aplinkai, prisideda prie visuomenės gerovės.

Tačiau vien skirti dėmesį aplinkos apsaugai dažnai nepakanka. Pasitaiko, kad įmonės didelį dėmesį skiria aplinkai, imasi spręsti socialines problemas, bet nėra dėl to netampa nė kiek skaidresnės ar labiau atsakingos. „Įmonės atsakomybė prasideda nuo labai paprastų dalykų: mokesčių mokėjimo, įstatymų laikymosi, sąžiningos ir skaidrios veiklos. Būtent skaidri įmonės veikla turi būti tvaraus, ilgalaikę vertę akcininkams ir visuomenei kuriančio verslo pagrindas“, – teigia I. Lapeikienė.

Gyventojų apklausos rodo, kad mūsų visuomenė didžiausią reikšmę skiria įmonių kuriamam santykiui su savo darbuotojais bei mokesčių mokėjimui. Lietuvoje šešėlinė ekonomika vis dar gana paplitęs reiškinys, (yra nerimą keliančių ženklų, kad pandemija situaciją dar pablogino), dar ne visos įmonės patenka į bazinį - higieninį atsakomybės lygį. Todėl I. Lapeikienė skatina įmones apie savo veiklos principus aiškiai komunikuoti savo darbuotojams ir vartotojams: „Atitinkamas įmonių prekių ir paslaugų ženklinimas – puiki priemonė tam siekti. „Baltoji banga“ – pirmasis jau beveik 15 metų naudojamas ir visuomenėje atpažįstamas skaidraus verslo ženklas Lietuvoje“, – teigia iniciatyvos vadovė.

„Rūpesčių kaip ir nėra, dauguma žmonių žino, o kas nežino, tai tiesiog paskaito skelbimą ir praeina pro šalį. Ir viskas. Yra, kurie galvoja, kad dar čia yra įėjimas iš lauko, yra mažos patalpos ir neprivalomas galimybių pasas. Deja, kažkokių piktumų nekyla. Turbūt buvo spaudoje paini informacija“, – sakė vienos batų parduotuvės Utenoje pardavėja Kristina.

Ji prisipažino, kad konfliktinių situacijų parduotuvėje dar nebuvo: „Pas mus labai geranoriški pirkėjai“.

Tačiau esą pasitaiko pasipiktinusių klientų: „Teko girdėti ir tokių: „ką čia išsigalvoja, kažkokie valdžios nurodymai, aš nesiskiepijau ir nesiskiepysiu“. Turbūt tradiciškai, kaip ir visur šneka“, – teigė Kristina.

„Mes neprašome dokumento, todėl, kad visus pirkėjus pažįstam. Daugumą pirkėjų pažįstam. Tikiuosi, kad taip bus ir toliau“, – šnekėjo Kristina.

Pardavėja kalbėjo, kad ji pritaria naujiems ribojimams: „Manyčiau, kad tai yra geriau nei visiškais uždarymas, kaip buvo karantino metu“.

Kitos drabužių parduotuvės Ukmergėje darbuotoja Gerda irgi teigė, kad ne visi žino, jog į drabužių parduotuvę be galimybių patekti negali: „Galvoja, kad nebūtina turėti galimybių paso einant į drabužių parduotuvę. Bet nebuvo nė vieno, kuris jo neturėtų“.

„Nesklandumų nekilo, tik 50 proc. sumažėjo pirkėjų“, – tikino Gerda.

Aš tikiuosi valdžios sprendimo, kad jie vis tiek kažką sutalpins į logikos rėmus, nes man gaila ir tų žmonių, aš ne už prievartą, o už pasirinkimus.

Šios parduotuvės savininkė Aušrytė Žemaitienė sakė, kad yra pikta ir nesupranta, kam tokie ribojimai reikalingi: „Mano parduotuvėlė yra žiauriai maža, 120 kvadratų. Riboti, kai šalia maisto prekėse žmonės galės ateiti ir su galimybių, ir be galimybių paso?... Kaip tiems žmonėms, kurie neturi galimybių paso, toliau gyventi? Negaliu. Aš pikta dar dėl to, kad neiškomunikavo tinkamai. Mes ant durų užsiklijavom, kad prašysim galimybių paso. Žmonės atėjo, jie visi turėjo, bet kai mes paprašėm jų parodyti, jie iškart įsižeidė: „taigi jūs esat mažiukai, ne 1500 kvadratinių metrų, kodėl jūs prašot galimybių paso?“ Visi žmonės nesupranta. Vien tas, kad neiškomunikuota, žmonės pasimetę, nežino, kaip elgtis. Nežinau, kaip mes gyvensim toliau ir kiek mes tai ištversim“.

„Aš tikiuosi valdžios sprendimo, kad jie vis tiek kažką sutalpins į logikos rėmus, nes man gaila ir tų žmonių. Aš ne už prievartą, o už pasirinkimus. Jeigu jie nesiskiepija, jie praranda visokias teises – nesąmonė“, – piktinosi A. Žemaitienė.

„Aš ir pati galvojau, kad pas mane bus didesnis srautas žmonių, kad ateis žmonių, kurie negalės patekti į didžiuosius prekybos centrus, bet dabar pasirodo, kad viskas tas pats“, – pripažino A. Žemaitienė.

„Nežinom, kaip elgtis, mes esam mažiukai, mes neturime kažkokios asociacijos. Kur mums kreiptis kažkokios pagalbos? Aš netgi skambinau institucijai, kurie prižiūri. Jie neatsakė tiksliai, kaip mes turėtume elgtis. Mano pardavėjoms jau spaudimas sukilo, jos jaučia įtampą“, – kalbėjo ji.

Apie įmonių socialinės atsakomybės principus, ką šioje srityje gali pasiekti MVĮ ir kokią naudą tai gali atnešti pačioms įmonėms bei visuomenei buvo kalbama šią savaitę „Investors‘ Forum“ ir partnerių surengtame seminare Klaipėdos verslo bendruomenei. Jame savo įžvalgomis ir žiniomis dalinosi „Investors‘ Forum“, „Transparency International Lietuva“ bei „Baltijos Aplinkos Forumo“ ekspertai, o seminaro dalyviai turėjo galimybę išgirsti ir praktinių patarimų bei gauti atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus apie socialinę atsakomybę, tvarumą, darnaus verslo konceptą.

Ne papildoma veikla, o verslo dalis

Asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomosios direktorės Rūtos Skyrienės teigimu, šalies įmonės vis dar skiria nepakankamai dėmesio socialinės atsakomybės idėjų diegimui ir įtraukimui į savo strategiją. Todėl pagrindinis iššūkis – paskatinti daugiau MVĮ sąmoningai ir aktyviau įsitraukti socialinę atsakomybę į savo veiklos strategiją. Anot jos, šis iššūkis yra didelis, bet laukiantis atlygis – dar didesnis.

„Įmonių socialinė atsakomybė turi išlikti praktiška ir orientuota į rezultatus, siūlanti sprendimus realioms problemoms, su kuriomis susiduria įmonė, vietovė ar sektorius. Todėl visos suinteresuotosios šalys turėtų būti skatinamos matyti galimybes, atsirandančias MVĮ ėmus spręsti socialinius ir aplinkosaugos klausimus, ir vertinti socialinę atsakomybę ne atskirai, o susiejant ją su platesnėmis sritimis, kaip socialinės atskirties mažinimas, verslaus požiūrio skatinimas ar išmetamų CO2 dujų mažinimas“, – teigė R. Skyrienė.

Asociacijos „Investors‘ Forum“ politikos ir korporatyvinių reikalų vadovas Emilis Ruželė prideda, kad įmonėms socialinė atsakomybė yra svarbi ir logiškai bei ekonomiškai pagrįsta. „Tvarumas ir socialinė atsakomybė yra svarbūs siekiant ilgalaikio konkurencingumo. Kadangi verslas investuoja, vysto procesus ir dirba ne dienos ar mėnesio, o metų ir dešimtmečių laiko rėmuose, vertinant iš ilgalaikės ekonominės perspektyvos, proaktyvus požiūris į socialinę atsakomybę yra daug logiškesnis. Svarbu ir tai, kad socialinė atsakomybė ir tvarumas neturi prieštarauti pelno siekiui ilgalaikėje perspektyvoje“, – seminare kalbėjo E. Ruželė.

Socialinei atsakomybei – vis daugiau dėmesio

Socialinės atsakomybės svarbą patvirtina ir tyrimai. Šių metų „World Economic Forum“ tyrimo duomenimis, 66 proc. žmonių sako, kad tvarumas jiems yra svarbu renkantis pirkinį. Naujausia „Euromonitor International“ apklausa rodo, kad kas trečias pasaulio vartotojas renkasi prekės ženklus, kurių vertybės jiems artimos, kas ketvirtas – boikotuoja prekės ženklus, kurie neatskleidžia savo socialinių ir politinių pažiūrų, o daugiau negu penktadalis leidžia pinigus prekės ženklams, vedamiems didesnio tikslo.

Seminaro metu paliestos ir kitos su įmonių socialine atsakomybe susijusios aktualios temos. „Transparency International Lietuvos“ iniciatyvų koordinatorė Deimantė Žemgulytė pristatė naujas tvarkas dėl pranešėjų apsaugos įmonėse ir papasakojo apie būtinuosius skaidrumo ir korupcijos prevencijos žingsnius. Tuo tarpu darnaus verslo ekspertė ir konsultantė Audronė Alijošiutė-Paulauskienė kalbėjo apie pastarojo meto itin aktualią temą – aplinkosaugą bei žaliuosius pirkimus.

„Žalieji viešieji pirkimai yra itin svarbus instrumentas aplinkosaugos tikslams įgyvendinti, nes padeda formuoti žaliąją rinką – tiek vartotojai, tiek gamintojai gali prisidėti prie klimato kaitos, žiedinės ekonomikos ir kitų tikslų įgyvendinimo. Ambicingus nacionalinius žaliųjų viešųjų pirkimų įgyvendinimo 2021-2023 m. tikslus Vyriausybė patvirtino birželį, skatindama, kad pirkimų vykdytojai įsigytų daugiau prekių, paslaugų ar darbų, darančių kuo mažesnį poveikį aplinkai. Nuo 2023 m. žalieji pirkimai turi tapti dominuojančia viešųjų pirkimų rūšimi, o be atsakingų tiekėjų to pasiekti bus neįmanoma“, – pabrėžė A. Alijošiutė-Paulauskienė.

Klaipėdos verslas domisi darniu vystymusi

Seminare apie įmonių socialinę atsakomybę kalbėta tiek iš teorinės, tiek ir iš praktinės pusės, o savo patirtimi ir geriausiomis verslo praktikomis įmonių socialinės atsakomybės srityje dalinosi Gargžduose įsikūrusios „Mars Lietuva“ korporacinių reikalų vadovas Mindaugas Rupšys.

Įmonės atstovas pristatė „Mars Lietuva“ vykdomas veiklas, iniciatyvas bei papasakojo, nuo ko galima pradėti mažoms ir vidutinėms įmonėms, norinčioms savo veiklą grįsti socialinės atsakomybės principais.

„Atsakomybė yra mūsų DNR dalis – tai vienas iš penkių „Mars“ principų, kuriais vadovaujamės kiekvieną dieną. Visos tvarios plėtros iniciatyvos visų pirma yra mūsų atsakomybė prieš bendruomenę, kurioje veikiame, ir ateities kartas, nes rytojus priklauso nuo to, kaip vykdome veiklą šiandien. Labai smagu matyti, kad Klaipėdos regiono organizacijos domisi darniu vystymusi – jei visi kartu žengsime bent po mažą žingsnį tvarumo link, bendra įtaka bus gerokai didesnė negu atskirų kompanijų didelės pastangos“, – pastebėjo M. Rupšys.

„Mars Lietuva“ socialinė atsakomybė neapsiriboja investicijomis į tvarios pakuotės sprendimus, medžiagų perdirbimu, išteklių suvartojimo mažinimu ir atsakingu požiūriu į darbuotojus – įmonė ypatingą dėmesį skiria ir gyvūnams bei jų augintojams. Gyvūnams draugiški biurai, specialios erdvės miestuose, švietėjiškos veiklos jau tapo įmonės vizitine kortele. Vienas iš netikėtų ir originalių sprendimų – įmonės darbuotojai gali pasinaudoti „pet-ernity leave“ ir gauti papildomą apmokamą atostogų dieną, išlaidų kompensavimą bei augintinio draudimą, suteikus naujus namus augintiniui iš prieglaudos.

Kaip sako „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė, tai tik patvirtina, kad socialinė atsakomybė apima kur kas daugiau nei socialinius ir aplinkosaugos klausimus. „Socialinė atsakomybė mažosiose ir vidutinėse įmonėse, lyginat su didelėmis įmonėmis, yra ne tokia oficiali ir daugiau intuityvi, tačiau dėl to ji nėra mažiau vertinga. Svarbu, kad įmonės suprastų šių veiklų svarbą, naudą bei paskatinti daugiau mažų ir vidutinių įmonių imtis didesnės socialinės atsakomybės“, – reziumavo R. Skyrienė.