Pasak Vilniaus apskrities policijos, apie 16 valandą buvo gautas 1969 metais gimusios moters pranešimas, kad Pempių sodų 2-ojoje gatvėje esančiame kieme rastas negyvas šuo.

Policija dėl žiauraus elgesio su gyvūnais pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Trečiadienį 21.10 val. 1957 metais gimęs neblaivus (1.39 prom. girtumas) vyras prieš savo šunį smurtavo savo kieme. Šuo dėl to nugaišo.

Įtariamas sulaikytas.

Vis dažniau pasigirsta nuomonių dėl bausmių griežtinimo. Kokios bausmės šiandien yra taikomos dėl žiauraus elgesio su gyvūnais? Kokios galimos prevencinės priemonės ir ką reiktų daryti norint pažaboti šią problemą?

Lietuvoje gyvūnų savininkų teisės ir pareigos bei jų laikymo reikalavimai nustatyti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme. Šiame įstatyme yra aiškiai apibrėžti veiksmai, kai elgesys su gyvūnais yra laikomas žiauriu. Žiaurus elgesys su gyvūnais gali pasireikšti bet kokiu netoleruotinu elgesiu, kuriuo demonstruojama savivalė, negailestingumas, nepasitenkinimas gyvūnu ar gyvūnais.

Už žiaurų elgesį su gyvūnais ir jų kankinimą taikoma tiek administracinė, tiek baudžiamoji atsakomybė. Baudžiamoji atsakomybė taikoma tada, kai gyvūnas žūsta ar būna suluošintas, o administracinė – kai gyvūnui gresia žūtis ar suluošinimas.

2015 m. birželio 23 d. Seimas priėmė įstatymų pataisas, kurios sugriežtina atsakomybę tiems, kas žiauriai elgėsi su gyvūnais. Pataisose numatyta teisė atimti gyvūną iš šeimininkų, jei jis yra kankinamas ar neprižiūrimas. Taip pat sugriežtintos bausmės ir gyvūnų skriaudikams. Už žiaurų elgesį su gyvūnu, gresia ir piniginės baudos nuo 50 iki 2 300 eurų, viešieji darbai arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Pati bausmė, visada priklauso nuo to kokią traumą gyvūnas patyrė bei nuo to, ar žmogus už tai baustas pirmą kartą, ar tai pasikartojantis nusikaltimas.

Visuomenėje pasitaiko įvairių nuomonių dėl bausmių griežtinimo. Norima, kad už gyvūno nužudymą būtų ilginamas maksimalus įkalinimo laikotarpis netgi iki ketverių metų. Tačiau jeigu žiūrėtume iš teisinės perspektyvos, už nesunkų žmogaus sveikatos sutrikdymą dabar yra baudžiama iki trijų metų laisvės atėmimu. Už žiaurų elgesį su gyvūnu, gali būti baudžiama iki vienerių metų. Jeigu bausmė būtų sugriežtinta, nusikaltimas prieš žmogų būtų vertinamas švelniau nei prieš gyvūną. Ar manote, kad būtų teisinga sulyginti žmogaus ir gyvūno patiriamus galimus sužalojimus, mirtį, ir už tai skirti analogiškas bausmes?

Lietuvos įstatymuose numatytos bausmės iš esmės savo dydžiu neatsilieka nuo kitų Europos Sąjungos valstybių taikomų bausmių šioje srityje. Dėmesį reikia sutelkti ne į bausmių griežtinimą, o į žmonių švietimą, jų akiračio plėtimą, įstatymų  bei atsakomybės viešą aiškinimą. Be kita ko, laisvės atėmimo bausmė, yra didelė našta valstybei, o kartu ir jos žmonėms.

2016 metais teismuose buvo nubausta 30 asmenų, 11 asmenų skirti viešieji darbai, 1 – areštas, 15 – bauda, 1 – laisvės apribojimas, 2 – terminuotas laisvės atėmimas.

Žinoma smurtas yra neleistinas nei gyvūnų, nei žmonių atžvilgiu. Siekiant, kad situacija gerėtų reikia dar labiau didinti visuomenės sąmoningumo klausimą, pamačius vykdomą nusikaltimą nebijoti apie tai pranešti policijai, nebūti abejingiems.

Pastebima tendencija, kad informacijos viešoje erdvėje apie smurto atvejus prieš gyvūnus daugėja. Viena iš to priežasčių laikytina, visuomenės požiūrio permainos bei augantis suvokimas, jog savo pykčio ar nepasitenkinimo negalima nukreipti į gyvūnus. Be to, visuomenėje stiprėja ir nepakantumas aplinkiniams, smurtaujantiems prieš bejėgį gyvūną.

Vienas iš esamos situacijos dėl žiauraus elgesio su gyvūnais sprendimo būdų galėtų būti visuomenės švietimas, pradedamas dar ikimokykliniame vaikų ugdyme. Smurto problemą reikia pradėti spręsti kuo anksčiau. Neabejojama, kad mažos formos agresija ateityje perauga į didesnę, o agresija nukreipiama į silpną, negalintį apsiginti. Pradėję keisti aplinką nuo savęs, reaguodami į kitų žmonių poelgius, būdami neabejingi bei stiprindami visuomenės viešą pasmerkimą dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, be jokios abejonės sulauksime pozityvių permainų ateityje.

Laimingos ir gražios karvės

Akciją sumaniusi 25 metų Radvilė sukūrė glaustinukių kolekciją „Go Vegan“ ir pakvietė praleisti pusdienį pirmuose Lietuvoje gyvūnų saugos namuose „Trys paršeliai“.

Prie akcijos mielai prisijungusią daug metų modeliu dirbančią, o prieš penkerius metus vegetare tapusią ajurvedos konsultantę Eglę fotografas Mantas Kristijonas Kuliešis su gyvūnais įamžino Taujėnų dvare.

„Esu prieš gyvūnų žudymą, kankinimą, žmonių žiaurumą. Noriu, kad žmonės suprastų, jog gyvūnai taip pat jaučia baimę, skausmą, nenori prievartos ir smurto“, – tikino R. Labutytė. Ji negalėjo atsistebėti, kai „Trys paršeliai“ valdose nuolatinius namus radę naminiai gyvūnai atsišaukia į savo vardus kaip šunys.

„Jie – mieli, taikūs, o gyvūnų saugos namų įkūrėjai – veganai Viktorija Naujokaitė ir jos draugas Edvardas – su jais vaikštinėja po apylinkes, – šypsojosi tarp karvių, ožkų, avių, paršelių bei besigydančių vištų pusdienį praleidusi Radvilė. – Kaip elgiesi su gyvūnu, toks jis ir būna. Pamatytumėte juos! Jie net atrodo visiškai kitaip nei fermose baimėje auginami žudymui skirti gyvūnai. Kad ir karvė – čia didelė, graži ir neprimena tų gyslotomis kojomis, sunykusių ir nelaimingų, kurias augina skerdimui, gyvūnų.“

Elgėsi nehumaniškai

„Trys paršeliai“ valdose nuolatinius namus randa nuo skerdimo, žiaurios mirties ir blogų gyvenimo sąlygų išgelbėtos karvės, ožkos, avys, vištos, triušiai ir kiti ūkininkavimui išnaudojami gyvūnai.

Neįprasta Lietuvoje idėja – gelbėti maistui ant mūsų stalo turėjusius tapti gyvulius – jau sulaukė ir modelio dėmesio. „Pabuvus ten iš naujo atrandi ryšį su naminiais gyvūnais ir dar labiau supranti, kad ne tik katės ir šunys yra vertos mūsų meilės, globos, gailesčio“, – pastebėjo Radvilė.

Ji dar tik keturis mėnesius yra vegetarė, nors pastaraisiais metais mėsos valgė nedaug. „Bandžiau kelis mėnesius gyventi ir veganiškai, bet labai sunkiai sekėsi dėl nuolatinių kelionių po pasaulį, daugybės skrydžių, – prisipažino Kaune gyvenanti, bet Indonezijoje, Turkijoje, Singapūre, Filipinuose ir kitose šalyse ne kartą apsilankiusi R. Labutytė. – Sunku buvo atsisakyti sūrio, kurio yra daugelyje mano mėgiamų produktų, kiaušinių, vartoti tik aliejinius padažus. Gyvenant ilgiau kažkokiame mieste lengviau būtų galima rasti veganiškų patiekalų, kavinių. Keliaujant, kažkur praleidžiant tik mėnesį-du, tai sunku, o Kaune apskritai to trūksta.“

Tapti vegetare Radvilę netiesiogiai įtakojo dvi jos draugės – modeliai veganės: Kinijoje, kur veganams išties nelengva, gyvenanti kroatė bei Indonezijoje gyvenanti lenkė.

„Sekiau jas socialiniuose tinkluose ir pati suvokiau, kad labai myliu gyvūnus, kad namie turiu du šunelius, tačiau elgiuosi nelogiškai ir nehumaniškai – valgau gyvūnus“, – atviravo R. Labutytė.

Beje, būtent lenkė ir kroatė ir paprašė Radvilės sukurti kažką veganiško. Taip atsirado nauja glaustinukių kolekcija: linksmos daržovės ir užrašas ant krūtinės „Go Vegan“.

Gyvenimas atrodo šviesesnis

Prie Radvilės siunčiamos žinios žmonėms entuziastingai prisidėjusi ukmergiškė E. Terekaitė fotosesijai su gyvūnais vyko į Taujėnų dvarą.

Prieš daugiau nei 5 metus, su visa šeima atsisakius mėsos, jos gyvenimas gerokai pasikeitė. „Į mūsų kasdienybę pamažu įsiliejus tam tikroms žinioms, paskaitoms apie sveiką gyvenimų būdą, į savo gyvenimą ir širdis pamažu įsileidome ir sąmoningumą, meilę bei atjautą, – teigė ajurvedos konsultantė bei modelis Eglė. – Kaip ir atjautą kiekvienai gyvai būtybei. Neskirstome, kad mylime ir globojame vieną, o valgome kitą“.

Ji teigia, kad ne vienerius metus gyvūnus laiko savo draugais, broliais ir seserimis, tad mielai prisidėjo prie Radvilės vykdomos akcijos. Kasdienybėje Eglė sąmoningai stengiasi prisidėti prie gyvūnų gerovės: kai tik gali, maitina benamius gyvūnus, padeda gyvūnų prieglaudoms finansiškai: „Priglaudžiu, apkabinu, pamyluoju visus, kurie pasitaiko mano kelyje, žinoma, jų nevalgau ir skatinu kitus to nedaryti.“

Kartais ji savęs klausia: kaip galėjo taip ilgai gyventi užmerktomis akimis, sukietėjusia širdimi? „Kodėl ant stalo, prieš save regėdama vištienos kepsnį, nepagalvodavau, koks ilgas kelias, kol tas negyvo padarėlio gabalėlis atsirado mano lėkštėje? Kiek baimės ir skausmo kažkam reikėjo patirti, kad aš neva pasisotinčiau, – svarstė E. Terekaitė. – Dabar gyvenimas atrodo šviesesnis, neprisidedant prie mėsos bei pieno masinių pramonių gyvavimo. Kad ir kaip būtų, skausmo mūsų draugų gyvūnų gyvenime vis dar labai daug. Būčiau labai laiminga, jei kiekvienas galėtų prisidėti bent po kruopelę, kad to skausmo būtų mažiau“.

Klaipėdoje – smurtas prieš gyvūnus. Vilniečių porelę apstulbino mašinų stovėjimo aikštelėje talžomas haskis.

Dar praėjusią savaitę pora jaunuolių uostamiestyje, prekybos centro „Studlendas“ mašinų stovėjimo aikštelėje užfiksavo žiaurų elgesį su šunimi.

Karštą ketvirtadienio popietę jaunas, liudininkų teigimu, ne vyresnis nei trisdešimties metų vyras baltame Volkswagen markės automobilyje laikė Sibiro haskį. Ištraukęs šunį jis ėmė jį mušti

„Priekyje mūsų privažiavo baltas automobilis, o iš jo išlipo jaunas vyras. Jis buvo su mergina, kuri pridengė vyrą švarku. Atidarę mašinos bagažinę jie ištraukė haskį, vyras porą kartų jį papurtė, paskui triskart trenkė gyvūnui kumščiu per snukutį, stipriai spaudė rankose“, – pasakojo reginio priblokšta Gintarė Užaitė.

Pašnekovės teigimu, haskis garsiai inkštė, o po neilgo laiko tarpo buvo uždarytas to paties automobilio bagažinėje.

Šuns kankinimą matę liudininkai buvo šokiruoti. Atsitokėję jie iškvietė policijos pareigūnus, tačiau, jiems atvykus po mažiau nei dešimties minučių, vyro jau nebebuvo. Trys policininkai toliau ieškojo pažeidėjo.

„Prekybos centro aikštelė – labai didelė, todėl praėjo nemažai laiko, kol pasitikome pareigūnus. Deja, automobilis mums grįžus jau buvo nuvažiavęs. Pareigūnai pažadėjo pranešti, jei pavyks ką nors sužinoti“, – sakė G. Užaitė.

Tam, kad įtariamasis būtų nubaustas, trūksta įrodymų, mat pažeidėjas nebuvo užfiksuotas įvykio vietoje darantis nusikaltimą. „Mes nefilmavome, tik nufotografavome automobilio registracijos numerius. Todėl ir įrodymų – maža“, – akcentavo mergina.

Incidentas įvyko ketvirtadienio popietę, apie 13–14 val. Vilnietė Gintarė studijuoja Klaipėdos universitete ir tądien ji kaip tik gynėsi savo baigiamąjį darbą.

„Noriu, kad ši informacija pasklistų ir pasiektų kuo daugiau žmonių. Stebint tokį reginį man tiesiog drebėjo širdis. Gaila, bet nepavyko sulaikyti šių beširdžių žmonių, todėl labai tikiuosi, kad žinutė pasieks Klaipėdos gyventojus, galbūt net ir pačius pažeidėjus“, – svarstė vilnietė.

Žmonės socialiniame tinkle intensyviai dalinosi informacija apie kankinamą haskį.

Pastebėjus panašų nusikaltimą būtina pranešti apie tai atitinkamoms tarnyboms: valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai arba policijai. Esant galimybei, pravartu surinkti kuo daugiau įrodymų, padėsiančių nustatyti įvykio aplinkybes – nufotografuoti, užsirašyti automobilio registracijos numerį ir pan.

Už žiaurų elgesį su gyvūnais ir jų kankinimą taikoma administracinė ar baudžiamoji atsakomybė. 

Klaipėdos rajono policija per savaitę gavo jau antrą pranešimą apie žiauriai nužudytą katiną.

Sekmadienio naktį apie antrą valandą patruliai skubėjo į Dovilų miestelį. Vietos gyventojas pranešė, kad jo kaimynas žiauriai uždaužė savo katiną.

Triukšmas pažadino ir daugiau aplinkinių kaimynų. Įsiutęs doviliškis tiek trankė savo katiną į kieme stovėjusį automobilį, kad gyvūnas nudvėsė.

Paaiškėjo, kad sveikatos problemų turintis žmogus ne kartą jau yra siautėjęs. Policijai jį tramdyti teko ir šį kartą. Vyras atiduotas medikų globon dėl paūmėjusios psichikos ligos.

Klaipėdos rajono policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Tačiau ar pavyks kaltu pripažinti savo veiksmų nekontroliuojantį vyrą, sunku spėti. Pareigūnai baiminasi, jog byla subliūkš, nes gali paaiškėti, kad įtariamasis yra nepakaltinamas.

Dar viena mįslinga istorija, nutikusi Kisinių kaime esančioje sodų bendrijoje "Veteranas", kol kas neišaiškinta.

Rajono policijai tenka ieškoti, kas galėjo nudobti soduose slampinėjusius katinus ir išmesti į šiukšlių konteinerį.

Sodų bendrijoje kurį laiką sklandė kalbos, kad gyventojai pasigenda savo katinų. Tačiau soduose įsikūrusius žmones galiausiai sukrėtė vaizdas, kurį išvydo viena gyventoja, atvėrusi atliekų konteinerį.

Moteris iš jo ištraukė uždaužytą gyvūną.

"Gyventojai skundėsi, kad esą ne vienas katinas jau buvo dingęs. Juos rasdavo šiukšlių konteineryje. Nuvažiavome, apžiūrėjome viską, tačiau mes radome tik vieną. Mėginys buvo atiduotas į Maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo laboratoriją. Paaiškėjo, kad katinas nebuvo nunuodytas, o nugaišo dėl galvos traumos. Tai galėjo būti ir žmonių veikla", – aiškino Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža.

Vadovas raštu kreipėsi į Klaipėdos rajono policiją. Pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Tačiau tyrimas buvo sustabdytas.

"Nepavyksta rasti jokių liudininkų. Sodų bendrijos pirmininkė taip pat ne ką daugiau galėjo papasakoti. Jei atsilieptų žmonės, kurie galbūt ką nors žino, būtų puiku", – tikino Klaipėdos rajono Kriminalinės policijos skyriaus viršininkė Kristina Linkienė.

Pasak pareigūnės, netoli atliekų konteinerio policininkai rado gyvūno vidurius.

"Tačiau ar tai žmogaus darbas, ar kito gyvūno, mes nežinome. Kita vertus, pranešimą gavome po įvykio praėjus gerokai laiko", – kalbėjo pareigūnė.

Kretingos rajono policininkams šią savaitę tenka narplioti antrą situaciją, kai žmonės tyčia sužalojo ar net nudobė svetimus šunis.

Policija gavo 60-metės Kretingos rajono, Pryšmančių kaimo gyventojos skundą, kuriuo ji skundė kaimyną dėl sužaloto jų keturkojo.

Moteris pranešė, kad šeštadienio vidurdienį 41 metų kaimynas įvažiavo į jų kiemą savo automobiliu „Volkswagen Passat“ partrenkė pririštą jos rotveilerių veislės šunį. Gyvūnas buvo sunkiai sužalotas, tad šeimininkams jį teko užmigdyti.

Panašiu metu buvo gautas dar vienas pareiškimas. Šunį suvažinėjęs vyras skundė jo šeimininką sulaužius jam ranką.

Kokia buvo įvykių eiga, kuris veiksmas buvo pirmas, o kuris antras, dar aiškinasi policija.

Netrukus teismą pasieks dar viena byla dėl Kretingoje nudobto šuns. Jį kirviu nudaužė šeimininko samdinys. Vyras tikino, kad tai padaryti jį paprašė garbaus amžiaus sodybos savininkas.

Policininkai apklausė senolį, ir šis paneigė to prašęs. Pareigūnai ketina netrukus bylą dėl gyvūno kankinimo perduoti teismui. Įtarimai joje pareikšti tik gyvūną nudobusiam asmeniui.