Pasak statistikos, 90,8 proc. vaikų nukentėjo nuo savo tėvų ar įtėvių.

Taip pat pažymima, kad daugiau nei ketvirtadaliu išaugo seksualinių nusikaltimų skaičius, o didžioji dalis smurtautojų išlieka vyrai.

Agentūros teigimu, iš viso 2022 metais dėl smurto artimoje aplinkoje buvo užregistruoti 5872 nusikaltimai, padaryti dėl smurto artimoje aplinkoje. Tai yra 1,2 proc. daugiau nei 2021-aisiais.

Dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruoti nusikaltimai sudarė 14,4 proc. visų registruotų nusikaltimų, o aštuoni iš dešimt dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų aukų – moterys.

„2022 metais užregistruota 6 119 asmenų, nukentėjusių nuo nusikaltimų, padarytų dėl smurto artimoje aplinkoje (mieste – 3,9 tūkst., arba 64,2 proc. asmenų, kaime – 2,2 tūkst., arba 35,8 proc.). Dauguma (4,3 tūkst., arba 78,8 proc.) suaugusių nukentėjusiųjų buvo moterys, iš jų 80,6 proc. nukentėjo nuo intymaus partnerio“, – teigiama pranešime.

Dauguma (5,5 tūkst., arba 94,1 proc.) praėjusiais metais dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų – nesunkūs sveikatos sutrikdymai. Jie sudarė 60,9 proc. visų šalyje užregistruotų nesunkių sveikatos sutrikdymų – kiek mažiau, nei 2021 metais (62,7 proc.).

Pranešime nurodoma, jog praėjusius metus lyginant su 2021-aisiais 29 proc. padaugėjo seksualinės prievartos nusikaltimų, 26,6 proc. daugiau užregistruota ir sunkių sveikatos sutrikdymų, taip pat išaugo nužudymų artimoje aplinkoje (nuo 21 iki 25).

2022 metais buvo užregistruoti 4 388 įtariami asmenys, padarę nusikaltimus dėl smurto artimoje aplinkoje (2 proc. mažiau nei 2021 metais). Iš jų 86,3 proc. buvo vyrai.

Daugiau kaip pusė įtariamų (kaltinamų) asmenų (57,7 proc.) turėjo vidurinį ar profesinį išsilavinimą, daugiau kaip penktadalis (21,3 proc.) – pagrindinį, 13,7 proc. – aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą ir 7,2 proc. – pradinį ar neturėjo jokio išsilavinimo.

Pernai šoktelėjo ir sunkių sveikatos sutrikdymų skaičius.

Smurto artimoje aplinkoje ekspertai linkę manyti, kad dėl griežto karantino, kai smurtautojas ir jo auka priversti izoliuotis vienoje patalpoje, kyla daug daugiau pavojų, o galimybės pranešti apie patiriamą smurtą – menkos.

Nukentėjusiųjų izoliavimas yra viena pagrindinių smurtautojo elgesio strategijų. 

Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė įsitikinusi, kad skelbiami duomenys apie smurtinius nusikaltimus artimoje aplinkoje, ko gero, neatspindi tikrosios padėties.

Pasak M. Jankauskaitės, karantinas labai parankus smurtautojų kėslams – jiems net nereikia papildomų pastangų. „Dėl karantino visi esame izoliuoti namuose. Nukentėjusiųjų izoliavimas yra viena pagrindinių smurtautojo elgesio strategijų. Ja siekiama primesti nepageidaujamą kontrolę – kuo mažiau akių, tuo lengviau manipuliuoti“, – sako ekspertė.

Margarita Jankauskaitė. D. Labučio / ELTOS nuotr.

Statistikos departamento pateiktais duomenimis, dėl smurto artimoje aplinkoje praėjusiais metais užregistruota 7,1 tūkst. nusikaltimų – 7,3 proc. mažiau nei 2019 m.

Pernai 38,7 proc. sumažėjo seksualinės prievartos atvejų, tačiau 13 proc. daugiau užregistruota sunkių sveikatos sutrikdymų, o nužudymų padaugėjo net 33,3 proc.

Pranešama, kad 2019 m. artimoje aplinkoje buvo įvykdytas 21 nužudymas, o pernai – 28. Ypač žiaurus nusikaltimas įvykdytas ir šiomis dienomis: dukrai paskambinęs neblaivus vyras pranešė, kad peiliu subadė jos motiną.

Panašių nusikaltimų nuslėpti beveik neįmanoma, tačiau kitos smurto formos, pasak specialistų, gali likti nepastebėtos ilgą laiką.

O kaip apie tai pranešti, jei smurtautojas visada šalia, o aukai stengiantis išsivaduoti rizika patirti sunkų sužalojimą ar gal net būti nužudytai padidėja 70 procentų?

M. Jankauskaitė nesistebi, kad pernai sumažėjo pranešimų apie artimoje aplinkoje patiriamą smurtą.

„O kaip apie tai pranešti, jei smurtautojas visada šalia, o aukai stengiantis išsivaduoti rizika patirti sunkų sužalojimą ar gal net būti nužudytai padidėja 70 procentų? Ką darytume mes? Rizikuotume būti nužudyti ar ir vėl nepraneštume? Nestebina ir tai, kad padidėjo sunkių nusikaltimų skaičius, – smurto artimoje aplinkoje latentiškumas dėl to ir pavojingas, kad pamatome tik labai sunkius atvejus, kurių jau nebeįmanoma nuslėpti“, – sako Lygių galimybių plėtros centro ekspertė.

Pasak jos, namai moterims niekada nebuvo saugi tvirtovė ir pandemija tai tik išryškino. „Mažėjantys pranešimų apie smurtą skaičiai mus turėtų ne džiuginti, o skatinti suklusti. Tai pavojaus signalas“, – mano M. Jankauskaitė, kurios įsitikinimu, smurto artimoje aplinkoje mastas prilygsta pandemijai.

Tiesa, per pirmąjį karantiną pavasarį smurto šeimose atvejų padažnėjimą fiksavę pareigūnai tvirtina, kad rudenį jis gerokai nuslūgo.

A. Ufarto / Fotobanko nuotr.

„Situacija stabilizavosi, tokio ryškaus šuolio, kokį matėme pirmojo karantino metu, šiuo metu jau nefiksuojame“, – prasidėjus antrajam karantinui lapkritį džiaugėsi policijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Arūnas Paulauskas.

Policijos atstovas aiškino, kad per pastarąjį karantiną žmonės yra mažiau suvaržyti nei pavasarį.

Tačiau ilgas buvimas namuose, nebendravimas su kitais asmenimis keičia žmonių psichologiją bei elgseną. „Jie darosi neprognozuojami“, – komentuodami naujausius duomenis apie smurtą artimoje aplinkoje nerimo neslepia pareigūnai.

Remiantis išankstiniais Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, pernai dėl smurto daugiausia kentėjo moterys: aštuonių iš dešimties nusikaltimų aukos buvo moterys, kas dešimtas smurtą patyręs asmuo – vaikas. Dauguma nepilnamečių (84,8 proc.) nukentėjo nuo tėvų ar įtėvių.

Statistika rodo, kad labiausiai smurtauti linkę 30–49 metų asmenys (54,5 proc.), turintys vidurinį ar profesinį išsilavinimą (58 proc.), ir darbo neturintys asmenys.

Niekur nedirbo ir nesimokė 44,5 proc. smurtautojų, net 55,2 proc. jų buvo apsvaigę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, nurodoma Statistiko departamento pranešime.

Pareigūnų teigimu, didžioji dalis nusikaltimų įvykdyta girtaujant, per buitinius konfliktus. Tokiais atvejais smurtauti linkę asmenys griebia peilį, kirvį ar kitą po ranka pasitaikiusį daiktą.

Pandemija turėjo įtakos ir kitiems nusikaltimams. Policija skelbia, kad per karantiną užfiksuoja mažiau nusikaltimų, padaromų viešosiose vietose, mažėjo plėšimų bei vagysčių.

Neblaivūs smurtautojai sekmadienį siautėjo Pramonės prospekto bei Partizanų gatvės daugiabučiuose.

Apie 15.45 val. Pramonės prospekte įkaušęs 38-erių metų tėvas konflikto metu peiliu sužalojo savo sūnų. Pirminiais duomenimis, jam sužeista ranka. Nors nukentėjusysis gydosi ambulatoriškai, smurtautojas uždarytas į areštinę – pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo.

Apie 17.30 val. nuo 73-ejų metų tėvo, kuriam nustatytas 1,28 promilių girtumas, nukentėjo sūnus ir Partizanų gatvės daugiabutyje. Tik šį kartą į darbą buvo paleisti kumščiai, nors išpuolis smurtautojui baigėsi tokia pačia kelione į areštinę ir tokiu pačiu ikiteisminiu tyrimu.

Pragerto sekmadienio sąrašą vainikavo taip pat kumščių nesuvaldęs neblaivus Jonučių gyventojas, kuriam nustatytas 1,57 prom. girtumas. Nuo jo nukentėjo sugyventinė, kuri buvo šiek tiek blaivesnė – 1,04 prom. Dėl jai sukelto fizinio skausmo taip pat pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įtariamasis taip pat nakvojo areštinėje.

Galimam dar ne vieno žmogaus sužalojimui sekmadienio pavakarę spėta užbėgti už akių. Apie 17.20 val. Savanorių prospekte – prekybos centro „Hyper Maxima“ prieigose policijos patruliai sulaikė neblaivų automobilio „Opel Astra“ vairuotoją. Šiam 37-erių metų asmeniui nustatytas sunkus girtumas – 2,95 prom. Ir tai buvo daugiau, negu pripūtė į alkoholio matuoklį visi per šeštadienį Kaune vykusį policijos reidą įkliuvę neblaivūs vairuotojai. Vienas iš jų įpūtė 0,5 promiles. Kitiems konstatuotas nustatytas leistinas alkoholio kiekis vairuojant – nuo 0,08 iki 0,43.

Peticija buvo paskelbta prieš kurį laiką, bet atsidūrė dėmesio centre tik šią savaitę, Rusijos tinklaraštininkėms ir moterų teisių gynėjams išreiškus šiai iniciatyvai palaikymą ir pradėjus aktyvią interneto kampaniją.

Moterys internete paskelbė nuotraukų, kuriose jos matomos nugrimuotos, kad jų veidai atrodytų tarsi nusėti žaizdomis ir kraujosruvomis. Ant nuotraukų užrašytas šūkis: „Nenorėjau mirti.“

Rusijoje nuo buitinio smurto kasmet nukenčia beveik 16 mln. moterų.

Kampanijos organizatoriai siekė atkreipti visuomenės dėmesį į žinomos moterų teisių aktyvistės Alionos Popovos parengtą peticiją, raginančią Rusiją priimti teisės aktus, turinčius saugoti žmones nuo šeiminio smurto, nuo kurio dažniausiai nukenčia moterys.

Rusijos teisinė sistema iš esmės nesuteikia moterims jokios valstybės apsaugos nuo piktnaudžiavimo namuose. Ši problema retai viešai aptariama, o policija, aktyvistų teigimu, dažnai ignoruoja tokius atvejus. „Rusijoje nuo buitinio smurto kasmet nukenčia beveik 16 mln. moterų“, – per pirmadienį surengtą spaudos konferenciją pareiškė A. Popova. Ji pridūrė, kad interneto kampanija padėjo surinkti daugiau nei 650 tūkst. parašų.

Šalyje nėra atskiro įstatymo, reglamentuojančio šeiminio smurto atvejus, kai auka gyvena su užpuoliku. Tokiais atvejais paprastai keliamos bylos dėl sumušimo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas 2017 metais pasirašė įsaką, kuriuo buvo sušvelnintos bausmės už smurtavimą prieš šeimos narius. Be to, už pirmąjį nusižengimą pradėta bausti tik bauda, o ne laisvės atėmimu.

Scanpix nuotr.

Liepos mėnesį Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) nutarė, kad Rusijos valdžia „nelinkusi pripažinti problemos rimtumo“. Nutarime nurodoma, kad pareigūnams nepavyko įgyvendinti priemonių aukoms nuo smurtavimo šeimose apsaugoti.

„Rusijoje vieną iš trijų moterų muša vyras partneris. Kas 45 minutes namuose žūsta moteris – šie skaičiai kelia siaubą“, – anksčiau šį mėnesį savo „Instagram“ puslapyje parašė Olga Kravcova, socialiniuose tinkluose daug sekėjų turinti tinklaraštininkė.

Rusijos teisėsaugos sprendimas iškelti bylą trims paauglėms seserims, nužudžiusioms jų tėvą, kuris, kaip įtariama, kelerius metus smurtavo prieš savo dukras, praėjusį mėnesį išprovokavo protestų ir išryškino šeiminio smurto problemą.

2017 metų pabaigoje šalį sukrėtė Margaritos Gračiovos likimas: jos vyras nuvežė žmoną į mišką, kur ją kankino ir nukirto jai plaštakas. Incidentas įvyko policijai ignoravus jos skundus.

Kinijos valstybės tarybos Honkongo ir Makao reikalų biuro atstovas Yang Guangas (Jang Guangas) išreiškė viltį, kad „visi Honkongo gyventojai aiškiai nepritars smurtui ir jam priešinsis“.

Anot Y. Guango, smurtas, kuriuo jis apkaltino „kelis radikalus“, sudavė skaudų smūgį Honkongo klestėjimui ir stabilumui, taip pat pakirto „vienos šalies, dviejų sistemų“ principą, pagal kurį valdomas šis tarptautinis finansų centras.

„Nei viena civilizuota ar teisės viršenybės principo besilaikanti visuomenė netoleruos nevaldomo smurto“, – per neeilinę spaudos konferenciją kalbėjo Yang Guangas.

„Tikimės, kad plačioji visuomenė aiškiai supras dabartinės padėties rimtumą ir vienbalsiai pasmerks radikalų vykdomus nepriimtinus veiksmus bei nusikaltimus, taip pat neleis jiems padaryti žalos Honkongui“, – pridūrė jis.

Yang Guangas pažymėjo, kad Pekino centrinė vyriausybė „tvirtai“ palaiko spaudžiamą Honkongo lyderę Carrie Lam (Keri Lam) ir miesto policijos pajėgas, kaltinamas naudojant neproporcingą jėgą prieš protestuotojus.

„Taip pat manome, kad šiuo metu Honkongo pagrindinis prioritetas – vadovujantis įstatymais nubausti už smurtą ir neteisėtus veiksmus, kaip įmanoma greičiau atkurti viešąją tvarką ir išlaikyti gerą aplinką verslui“, – per spaudos konferenciją pareiškė dar viena Honkongo ir Makao reikalų biuro atstovė Xu Luying (Siu Luing).

Siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes, policija kviečia atsiliepti asmenis, mačiusius minėtą įvykį, kurie galėtų suteikti tyrimui reikšmingos informacijos.

Policija prašo informuoti Alytaus apskr. VPK Veiklos skyriaus vyriausiąją tyrėją Ievą Baziukevičienę tel. +370 700 65732, el. paštu ieva.baziukeviciene@policija.lt arba bendruoju pagalbos telefonu 112.

Kaip praneša Panevėžio apskrities pareigūnai, abu konfliktai įvyko penktadienį apie 23.30 val. Vienas vyras, gimęs 1984 metais smurtavo prieš savo 1989 metais gimusią sugyventinę. Pareigūnai vyrui nustatė 1,63 promilės girtumą, o moteriai - 1,95 promilės girtumą.

Kitame konflikte 1988 metais gimęs vyras užsipuolė savo 1982 metais gimusią sutuoktinę. Vyrui nustatytas 2,01 promilės girtumas.

Abu smurtautojai sulaikyti.

Paėmė ginklą

Šeštadienio rytą policijos patruliai pagal gautą iškvietimą skubėjo į vieną Mogiliovo gatvės namų.

Vienos šeimos bute kilo konfliktas. Neblaivus vyras, matant mažamečiams vaikams, smurtavo prieš savo gyvenimo draugę.

Konfliktas įsiplieskė tarp neblaivaus 27 metų vyro ir bendraamžės sugyventinės. Moters teigimu, vyras trenkė jai į veidą ir koja spyrė į krūtinę.

Sumušta moteris teigė, kad tai ne pirmas vyro išpuolis.

Paaiškėjo, jog kiek anksčiau vyras jai grasino ginklu. Pareigūnai apieškojo namus ir rado pneumatinį ginklą. Leidimo šiam ginklui nereikia.

Tačiau pareigūnai nusprendė paimti ginklą iš neblaivaus vyriškio, o patį smurtautoją nugabeno į areštinę.

Vyrui nustatytas 1,60 promilės girtumas. Moteris taip pat buvo išgėrusi, jai nustatytas 1,23 promilės girtumas.

Lūžo kaulas

Dar viena smurto auka bandė gelbėtis iššokdama pro langą.

Sekmadienį pareigūnai pranešimą gavo iš vienos uostamiesčio ligoninių. Į medikus pagalbos kreipėsi kojos kaulą susilaužiusi moteris.

33 metų nukentėjusioji dėl vyro smurto nusprendė iššokti pro antrojo aukšto buto langą. Prieš ją smurtavo sugyventinis.

Paaiškėjo, kad nusileidimas ant žemės nebuvo sėkmingas.

Moteriai lūžo kulnikaulis. Kol medikai apžiūrinėjo nukentėjusiosios pėdą, girtas sugyventinis kėlė triukšmą ligoninės priimamajame.

Vyras žemaitiškai šūkaliojo, pykdamas, kad moteriškės rankinėje yra piniginė, o jam skubiai prireikė pinigų.

Tėvui rovė plaukus

Medikai sugipsavo lūžusią moters koją, o triukšmadarį teko raminti apsaugos tarnybos vyrams.

Galiausiai, negavęs prašytų eurų, vyriškis buvo išvežtas policijos pareigūnų tarnybiniu transportu. Smurtautojas uždarytas į areštinę, jam nustatytas 1,04 promilės girtumas.

O štai vyro moteriai teko pačiai kulniuoti namo, ji sugipsuota pėda paleista gydytis į namus.

Šilutės rajono Uostiškių kaime 28 metų sūnus smurtavo prieš 57-erių tėvą. Smaugdamas jį, raudamas plaukus sūnus dar ir kumščiu smogė šiam į veidą.

Nukentėjusysis pristatytas į ligoninę. Įtariamasis sulaikytas ir uždarytas į areštinę.

Tauragės policijos komisariate savaitgalį gauti keli pranešimai apie neprižiūrimus vaikus ir girtaujančius jų tėvus.

Sulaukta pranešimo ir apie kiek anksčiau nuo smurtautojų Klaipėdoje nukentėjusį autobuso vairuotoją.

Šeštadienį į uostamiesčio policijos pareigūnus kreipėsi 1989 m. ir 1976 m. gimę vyrai, kurie pranešė, kad apie 16.45 val. į I.Simonaitytės gatvėje esantį butą atvyko du vyrai, prisistatę policijos pareigūnais.

Nelaukti svečiai sumušė abu bute buvusius vyrus ir privertė pasirašyti vekselį, kuriame numatoma, jog jie skolingi po 2 tūkst. eurų.

Smurtautojai savo jėgą demonstravo ir prieš moteris. 1958 m. gimusią klaipėdietę šeštadienį apie 21.35 val. Mokyklos gatvėje užpuolė du jaunuoliai.

Vienas jų spyrė moteriai į veidą ir paspruko. Vieno užpuolikų, kuriam galėtų būti apie 20 metų, ūgis tesiekė 155 cm, o kito, kuriam galėtų būti apie 30 metų – apie 185 cm.

Smurto protrūkių būta ir Kretingoje. Šeštadienio rytą, apie 7.45 val. Geležinkelio gatvėje, namo laiptinėje, prie laiptų į rūsį, buvo prastas be sąmonės gulintis vyras.

Žmogaus, kurio tapatybė nenustatyta, veidas buvo sužalotas, matyti kraujosrūvų.

Medikai vyrui konstatavo smegenų sumušimą, smegenų sukrėtimą, veido sumušimą. Vyras gydomas uostamiestyje, ligoninėje.

Nuketėjusiojo amžius – apie 30-40 metų, jo plaukai – trumpi ir juodi. Maždaug 170 cm ūgio vyras vilkėjo juodą odinę striukę, tamsius džinsus.

Informuojama ir apie dar vieną smurtautojų išpuolį. Tiesa, jis įvyko kiek anskčiau.

Policijos pareigūnams buvo pranešta apie ketvirtadienio vakarą viename miesto autobusų nutikusį incidentą.

Apie 21.53 val. „Alksnynės“ stotelėje į 6 maršruto autobusą įlipęs jaunuolis nepažymėjo bilieto ir papurškė neaiškaus skysčio vairuotojui į akis.

Išpuolis užfiksuotas autobuse esančiomis vaizdo kameromis.

Seime pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje aptariant praėjusią savaitę pateiktas fizines bausmes uždraudžiančias pataisas organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadovė Rasa Dičpetrienė pažymėjo, kad Vaiko teisių konvenciją Lietuva ratifikavo dar 1995 metais ir iš Jungtinių Tautų atitinkamų komitetų nuolat susilaukia raginimų uždrausti fizines bausmes vaikams.

„1996 metais atsirado Lietuvoje Vaiko teisių pagrindų įstatymas, kuriame yra vienas nuo praėjusio amžiaus nepajudintas straipsnis, kad vaiką, vengiantį atlikti savo pareigas, už drausmės pažeidimus, tėvai gali atitinkamai drausminti savo nuožiūra, išskyrus psichinį ar fizinį kankinimą, kitokį žiaurių elgesį, vaiko garbės ir orumo žeminimą. Ką tai reiškia žmonių kalba: Lietuvai esant Europos Sąjungoje šiame amžiume ko mes neleidžiame tėvams – tik kankinti vaikų“, – sakė R.Dičpetrienė.

„Seime buvo ne vienas ir ne du (bandymai), kaip turėtų atrodyti nemušimo įstatymas ir fizinių bausmių (draudimo) apibrėžimas, kai kuriais atvejais pritrūkdavo vos poros balsų, bet vis atsitrenkiame į tą pačią sieną, girdime: „Mane mušė, o žiūrėkite, aš Seimo narys“, – apgailestavo „Gelbėkit vaikus“ vadovė.

Paramos vaikams centro vadovė Aušra Kurienė pabrėžė, kad fizinės bausmės ir vaikų drausminimas neturi nieko bendro. „Man džiugu, kad Seimas grįžta prie nepaprastai svarbaus įstatymo, kad ir kokais mažais žingsniais, bet judame teisinga kryptimi, kad tie apibrėžimai pagaliau atsiras. Bet vien apibrėžimus įteisinus žmonių sąmonė ir veiksmai ne iškart pasikeičia, ir kai aš girdžiu abejones, ar įmanoma vaikus užauginti be fizinių bausmių, labai svarbu suprasti, kad fizinės bausmės ir vaikų drausminimas neturi nieko bendro“, – kalbėjo A.Kurienė.

„Naudodami fizines bausmes mes vaikams labai aiškiai pasakome – mušti, skriausti kitą žmogų galima, tik reikia suprasti, kokiom sąlygom. Kai esi didelis, gali mušti mažą, kai turi jėgą, gali mažą klupdyti ant žirnių, uždaryti tamsiame rūsyje, neleisti miegoti, ir aš čia ne fantazuoju, aš pasakoju istorijas, kurias mes girdim kasdien. Paramos vaikams centras suteikiame pagalbą per metus daugiau kaip šimtui vaikų, nukentėjusių nuo smurto“, – sakė centro vadovė.

„Muštas vaikas gauna žinią, kad mušti galima, muštas vaikas gauna žinią, kad jo orumas yra nieko vertas, kad jo nuomonė, norai, jausmai nelabai reikšmingi ir jis turi tokiais smurtiniais būdais išsikovoti vietą po saule“, – pabrėžė A.Kurienė.

Viena projekto iniciatorių Dovilė Šakalienė sakė, kad laukimas – nepateisinamas. „Kiekvienas mėnuo atidėto neapibrėžti smurto prieš vaikus mums kainuoja vaikų gyvybes, šiaip vidutiniškai dvi per mėnesį  ir tokia yra kaina, kadmes nesugebam šitų klausimų sutvarkyti“, – sakė parlamentarė.

Seimo Savižudybių prevencijos komisijos inicijuotomis pataisomis būtų nustatyta, kad visų formų – fizinis, emocinis, seksualinis – smurtas prieš vaiką, įskaitant fizines bausmes, yra draudžiamas, kaip smurtas apibrėžiama ir nepriežiūra – nuolatinis nepakankamas pagrindinių vaiko fizinių, emocinių, socialinių poreikių tenkinimas ar netenkinimas, keliantis grėsmę vaiko sveikatai, raidai ar orumui.

Per ankstesnes kadencijas Seime jau buvo svarstymos iniciatyvos uždrausti vaikams taikyti fizines bausmes, tačiau jos taip ir nebuvo priimtos, pataisų kritikai paprastai argumentuodavo, kad tai būtų kišimasis į šeimos gyvenimą, neleisiantis tėvams savo nuožiūra auklėti vaikų.

Praėjusią kadenciją Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pateikė naujos redakcijos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektą, kuriame be kita ko uždraudžiamos fizinės bausmės vaikams, tačiau jis kol kas yra svarstymo stadijoje.

Naujų pataisų iniciatoriai argumentuoja, kad jomis fizinės bausmės būtų uždraustos greičiau nei bus priimtas naujos redakcijos SADM projektas, aprėpiantis daugiau sričių.