Du vyrai, įvardyti tik kaip Dieteris S. (Dyteris S.) ir Alexander'as J. (Aleksandras J.), trečiadienį buvo sulaikyti Bairoite, pranešė prokurorai.

Jie kaltinami šnipinėję potencialius išpuolių taikinius, „įskaitant Vokietijoje dislokuotų JAV ginkluotųjų pajėgų objektus“.

Prokurorai sakė, kad Dieteris S. ir asmuo, siejamas su Rusijos žvalgyba, galimus sabotažo aktus Vokietijoje aptarinėjo nuo spalio ir kad pagrindinis tikslas buvo pakirsti Vokietijos karinę pagalbą Ukrainai. Dieteris S. pareiškė norintis vykdyti atakas – sprogdinimus ir padegimus – prieš kariuomenės naudojamą infrastruktūrą ir pramonės objektus, sakoma prokuratūros pareiškime.

Alexander'as J., kaip įtariama, padėjo jam vėliausiai nuo kovo.

Dieteris S., kaip teigiama, žvalgė kai kuriuos objektus, fotografuodavo ir filmuodavo karinį transportą bei įrangą, ir perduodavo informaciją savo kontaktiniam asmeniui.

Trečiadienį teisėjas nurodė suimti Dieterį S. iki galimo kaltinimų pateikimo. Alexander'as J. ketvirtadienį turi dalyvauti teismo posėdyje už uždarų durų.

Dieteriui S. atskirai taip pat gresia kaltinimai nuo 2014 metų gruodžio iki 2016 metų rugsėjo priklausius Rytų Ukrainos Donecko regiono prorusiškų separatistinių pajėgų vienam ginkluotam junginiui.

Rusijai daugiau kaip prieš dvejus metus pradėjus didelio masto invaziją į Ukrainą, Vokietija tapo antra svarbiausia ginklų Kyjivui tiekėja po Jungtinių Valstijų.

Ketvirtadienį paviešintoje grėsmių nacionaliniam saugumui 2023 metais vertinimo apžvalgoje taip pat įvardijama, kad Minske dirbantys Lietuvos diplomatai susiduria su šios šalies pareigūnų bauginimu siekiant verbuoti, kaimyninės šalies specialiųjų tarnybų taikiklyje atsidūrusi ir gausi baltarusių Lietuvoje diaspora.

Ataskaitoje teigiama, kad 2023 metų antrojoje pusėje Lietuvoje sulaikyti keli Lietuvos piliečiai, įtariami bendradarbiavę su Baltarusijos žvalgybos institucija, jiems pateikti įtarimai dėl šnipinėjimo.

„Sulaikyti asmenys, labai tikėtina, vykdydami Baltarusijos žvalgybos institucijos užduotis už atlygį rinko ir perdavė užsakovui surinktą informaciją“, – rašoma Valstybės saugumo ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamentų grėsmių vertinime.

Anot jų, nė vienas iš minimų asmenų neturėjo leidimo dirbti su įslaptinta informacija, su tokia informacija nedirbo ir neturėjo galimybės jos rinkti.

„Nors šių asmenų rinkta ir perduota informacija apie šalies ypatingos svarbos infrastruktūrą ir karinius objektus buvo neįslaptinta, šie duomenys padėjo Baltarusijos nedemokratinio režimo atstovams vykdyti veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos valstybę“, – teigia žvalgyba.

„Piliečiai rinko informaciją, perdavė Baltarusijos, tikėtina, žvalgybos tarnyboms, tikėtina buvo užverbuoti Baltarusijoje“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktorius pulkininkas Elegijus Paulavičius.

Jis teigė negalintis atskleisti, kiek asmenų buvo sulaikyta, taip pat jų tautybės.

E. Paulavičius taip pat patvirtino, kad asmenys buvo užverbuoti šiems vykstant į Baltarusiją.

Generalinė prokuratūra ketvirtadienį nurodė, kad 2023 metų antroje pusėje Lietuvoje buvo sulaikyti keli asmenys, kuriems buvo pareikšti įtarimai rinkus ir perdavus neįslaptintą informaciją apie Lietuvos kariuomenę, Krašto apsaugos savanorių pajėgas, karinės technikos judėjimą ir jos dislokacijos vietas, civilinius strateginės reikšmės objektus ir panašiai.

„Ikiteisminiame tyrime turimi duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamieji rinko užsienio valstybės žvalgybą dominančią informaciją, ją perdavė užsakovui ir gavo už tai atlygį vykdydami atitinkamų Baltarusijos struktūrų užduotis“, – nurodė prokuratūra.

Persekioja diplomatus

Ataskaitoje institucijos taip pat pabrėžia, kad pastaruoju metu fiksuojami itin agresyvūs Baltarusijos žvalgybos veiksmai prieš Lietuvos diplomatinės atstovybės Baltarusijoje darbuotojus.

Dokumente nurodoma, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos stebi Lietuvos ambasados Minske darbuotojus, renka duomenis apie jų ryšius, įpročius ar juos kompromituoti galinčią informaciją.

„Darbuotojai susiduria su bauginimu, tam pasitelkiama Baltarusijos žvalgybos surinkta informacija ir administracinės priemonės. Tokių Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiksmų tikslas – verbuoti Lietuvos diplomatinės atstovybės darbuotojus, priversti juos veikti prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus“, – rašoma grėsmių vertinime.

Lietuvos žvalgybos duomenimis, Baltarusijos specialiosios tarnybos veiklai prieš Lietuvą intensyviai naudojasi ir į kaimyninę šalį vykstančių asmenų apklausomis pasienyje. Anot ataskaitos, šios apklausos praėjusiais metais pasiekė didžiausią intensyvumą nuo karo Ukrainoje pradžios.

Per šias apklausas Baltarusijos pareigūnai renka informaciją apie Lietuvą ir bando identifikuoti asmenis, kurie turi galimybių Lietuvoje vykdyti žvalgybos veiklą.

Rusų žvalgybos klaidos

Panašūs dalykai vyksta ir pasienyje su Rusija, tik ten, pasak Lietuvos institucijų, bandymai verbuoti Lietuvos piliečius darosi vis mažiau skrupulingi – pastaruoju metu daugėja atvejų, kai siūlymai bendradarbiauti pateikiami tinkamai neatsirinkus kandidatų arba neįvertinus užsieniečių noro bendradarbiauti.

Labai tikėtina, kad, besitęsiant Rusijos kariniam konfliktui Ukrainoje, Rusijos žvalgybos pareigūnų motyvacija toliau silpnės.

„Be to, identifikuojami bandymai užverbuoti ne tik į Rusiją vykstančius asmenis, bet ir jų artimos aplinkos žmones. Toks verbavimo modelis lemia, kad apie mėginimus verbuoti Lietuvos žvalgybai pranešti yra pasiruošę dar daugiau žmonių“, – teigiama grėsmių vertinimo ataskaitoje.

Joje tvirtinama, kad į Lietuvos institucijas jau kreipėsi asmenys, atsisakę bendradarbiauti su Rusijos žvalgybos tarnybomis, įskaitant ir atvejus, kai siūlyta rinkti neįslaptintą informaciją.

„Labai tikėtina, kad, besitęsiant Rusijos kariniam konfliktui Ukrainoje, Rusijos žvalgybos pareigūnų motyvacija toliau silpnės. (...) Dėl pareigūnų aplaidumo daugės klaidų, kurios palengvins Lietuvos kontržvalgybos institucijų darbą atskleidžiant į nusikalstamą veiklą įtrauktus asmenis ir Rusijos veikimo metodus“, – rašoma ataskaitoje.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad praėjusių metų rudenį Baltarusija pradėjo svarstyti teisės aktų pakeitimus, kad jos gyventojai, išnuomoję patalpas užsieniečiams, apie tai privalėtų informuoti Vidaus reikalų ministeriją. Lietuvos žvalgybos tarnybos įspėja, kad tai leistų Baltarusijos tarnyboms surinkti daugiau duomenų apie atvykėlius.

Tuo metu Rusijoje svarstoma įpareigoti visus užsieniečius pasirašyti „lojalumo sutartį“ – specialų dokumentą, kuriuo jie įsipareigotų „nediskredituoti“ Rusijos valstybės politikos, institucijų ar pareigūnų ir netrukdyti jų veiklai.

„Tikėtina, kad tokios sutarties pasirašymas lems, kad užsieniečius bus galima persekioti už Rusijos valdžiai neparankios informacijos skleidimą. Tikėtina, kad prisidengiant tokia sutartimi bus siekiama griežčiau riboti užsienio piliečių teises Rusijoje ir rasti pretekstų jų teisiniam persekiojimui, o kartu – ir galimam verbavimui“, – teigia Lietuvos žvalgyba.

Verbuoja diasporos atstovus

Grėsmių vertinime rašoma, kad Baltarusijos specialiųjų tarnybų akiratyje yra ir į Lietuvą gyventi persikėlę šios valstybės piliečiai.

Lietuvoje baltarusių diasporą sudaro daugiau nei 60 tūkst. žmonių, per metus ji padidėja apie 15,5 tūkst. asmenų.

„Grėsmę Lietuvos nacionalinio saugumo interesams kelia į Lietuvą atvykę Baltarusijos piliečiai, kurių ryšys su Baltarusijos žvalgyba nėra nutrūkęs. Be to, Baltarusijos žvalgybos tarnybos naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. Galimybių tokiai tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo Baltarusijos valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema“, – rašoma ataskaitoje.

VSD vadovas Darius Jauniškis teigė matantis rimtų kontržvalgybinių grėsmių, susijusių su Lietuvoje esančiais baltarusiais.

„Mes manome, kad tie piliečiai, kurie yra tarnavę Baltarusijos kariuomenėje ar dirbę valstybės institucijose, įmonėse ar strategiškai reikšmingai sektoriuose, jie automatiškai yra keliantys tam tikrą riziką“, – sakė VSD vadas.

„Jiems yra pagrindas neišduoti leidimų gyventi čia ar įvažiuoti į Lietuvą“, – pridūrė D. Jauniškis.

Anot jo, pernai iš patikrintų 122 tūkst. Baltarusijos, Rusijos ir kitų piliečių, 1 415 buvo įvardyti kaip keliantys grėsmę valstybės saugumui.

VSD vadas abejojo, ar nuolat į Baltarusiją keliaujantys, bet į Lietuvą sugrįžtantys piliečiai yra ignoruojami Baltarusijos specialiųjų tarnybų.

„Mūsų įsitikinimu, prie kiekvieno yra prieinama, kiekviena yra bandomas ar verbuoti, ar priverčiamas įvairiais būdais teikti informaciją“, – teigė D. Jauniškis.

„Mes per šitą prizmę matome didelį pavojų, kad, matyt, nuteka nemažai informacijos Baltarusijos specialiosioms tarnyboms, ruošiantis tam tikriems ar darant kažkokius scenarijus, nukreiptus prieš Lietuvą“, – kalbėjo jis.

Anot ataskaitos, pastaruoju metu taip pat fiksuojama tendencija, kai Baltarusijos žvalgybos darbuotojai kontaktus su diasporos atstovais Lietuvoje mezga ir juos verbuoja nuotoliniu būdu.

„Baltarusių diasporos Lietuvoje didėjimas, be kontržvalgybinių grėsmių, kelia ir kitų rizikų. Tarp šios diasporos atstovų yra radikalias politines ideologijas propaguojančių asmenų“, – įspėjama dokumente.

Kaip to pavyzdys nurodytas litvinizmo – radikalios baltarusių šovinizmo atšakos – pasireiškimas. Šie asmenys neigia Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę valdžiusių kunigaikščių baltišką kilmę ir kvestionuoja Vilniaus krašto priklausomybę Lietuvos Respublikai.

„Platesnis šių nuostatų paplitimas baltarusių diasporoje Lietuvoje kenktų jų integracijai į šalies visuomenę, skatintų etninės įtampos augimą. Baltarusijos režimas naudojasi litvinizmu, panaudodamas informacines atakas siekia skatinti priešpriešą tarp į Lietuvą atvykusių baltarusių ir Lietuvos gyventojų“, – teigia Lietuvos žvalgybos institucijos.

Jų teigimu, tarp baltarusių diasporos atstovų yra ir dešiniojo ekstremizmo ideologijų rėmėjų.

2023 metų antrojoje pusėje jie Lietuvoje inicijavo tarptautinio dešiniųjų ekstremistų grupių tinklo „Active Club“ baltarusiško padalinio kūrimą.

„Active Club“ yra JAV dešiniojo ekstremisto Roberto Rundo inspiruotas ekstremistinis judėjimas, kurio sekėjai dešiniojo ekstremizmo ideologijų propagavimą ir propagandos platinimą derina su kovos menais ir kita sporto veikla.

Lietuvos žvalgybos institucijos kasmet skelbia grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Naujausiame dokumente vertinamos svarbiausios artimoje perspektyvoje (2024–2025 metais) Lietuvos nacionaliniam saugumui galinčios kilti grėsmės ir rizikos veiksniai.

Antradienį jie stojo prieš Londono teismą, jiems buvo paskirtas areštas.

Trys vyrai ir dvi moterys Vestminsterio magistratų teisme pasirodė vaizdo ryšiu, o kalbėdami patvirtino tik savo vardus ir gimimo datas.

Kiekvienas iš jų sulaukė kaltinimo sąmokslu rinkti informaciją, kuri būtų tiesiogiai ar netiesiogiai naudinga Maskvai, siekiant padaryti žalą kitų valstybių saugumui ir interesams.

Nurodoma, kad šie įtariami nusikaltimai buvo vykdomi nuo 2020-ųjų rugpjūčio 30-osios iki praėjusių metų vasario 8 dienos.

Vyriausiojo teisėjo pavaduotojas Tanas Ikramas šiems penkiems asmenims skyrė kardomąjį kalinimą, kol spalio 13 dieną bus surengtas kitas teismo posėdis.

Metų pradžioje kovos su terorizmu detektyvai sulaikė penkis asmenis – 45-erių Orliną Roussevą (Orliną Rusevą), 41-erių Bizerį Dzhambazovą (Bizerį Džambazovą), 32-erių Katriną Ivanovą, 31-erių Ivaną Stoyanovą (Ivaną Stojanovą) ir 29-erių Vanią Gaberovą, įtariamus įvykdžius nusikalstamą veiką pagal Valstybės paslapčių įstatymą.

O. Roussevas, B. Dzhambazovas ir K. Ivanova vasario viduryje sulaukė kaltinimų suklastotų tapatybės dokumentų laikymu turint neteisėtų ketinimų.

Anksčiau Lenkijoje buvo aptiktas didelis šnipų tinklas, bendradarbiaujantis su Rusijos specialiosiomis tarnybomis. Pasak Lenkijos tyrėjų, per kelias savaites agentams buvo pavesta žvalgyti Lenkijos jūrų uostus, pastatyti kameras palei geležinkelio linijas ir slėpti sekimo įrenginius kariniuose kroviniuose. Todėl kovo mėnesį buvo priimtas naujas įsakymas – nuleisti nuo bėgių traukinius, gabenančius ginklus į Ukrainą.

Lenkijos valdžia dabar mano, kad užsakovas buvo Rusijos karinės žvalgybos agentūra GRU ir kad sužlugdyta operacija yra rimčiausia grėsmė NATO teritorijai nuo praėjusių metų Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.

Rusijos tikslas buvo sutrikdyti ginklų srautą per Lenkiją, kuriai tenka daugiau nei 80 proc. Ukrainai tiekiamos karinės technikos.

Negalėdama ar nenorėdama pasikliauti savo darbuotojais, Rusija subūrė diletantų komandą, taip pat siuntė žinutes rusų kalba per telegramo kanalus Lenkijoje, kuriuose lankosi ukrainiečių pabėgėliai. Jei ši schema būtų pavykusi, ji būtų pasiteisinusi keliais lygmenimis – sumažinusi ginklų pasiūlą ir kursčiusi 1,5 milijono ukrainiečių, kurie nuo karo pradžios pabėgo į Lenkiją, nepasitenkinimą.

Lenkijos situacija atspindi teroristinių grupuočių ilgą laiką naudotą užsakomųjų paslaugų modelį, kai internetas pasitelkiamas įdarbinti darbuotojus ir surengti nuotolines atakas.

Žinutės, naudojamos siekiant pritraukti potencialius šnipus, buvo tarp darbo pasiūlymų, patarimų dėl būsto ir sukčiavimo schemų telegramo kanaluose, kuriuose lankosi pabėgėlių grupės Lenkijoje.

Sumos už grafičius prasidėjo nuo kelių dolerių, o už plakatą – iki 12 dolerių. Remiantis Lenkijos žvalgybos tarnybos pateikta informacija, atsirado ir lapeliai, ir plakatai su užrašais „Poland ≠ Ukraine“ (liet. „Lenkija ≠ Ukraina“), „NATO Go Home“ (liet. „NATO, važiuok namo“) ir „Do Not Biden“ (liet. „Ne Bidenui“).

Tokios medžiagos sklaida buvo skirta dviem tikslams: kurstyti antiukrainietiškas nuotaikas Lenkijoje ir patikrinti naujokų pasirengimą.

Tiems, kurie pateikdavo nuotraukas, buvo duodamos pavojingesnės užduotys – rinkti ataskaitas ir nuotraukas iš geležinkelio stočių, aerodromų ir jūrų uostų.

Pareigūnai sakė, kad naujokams buvo sumokėta kriptovaliutomis ir pavedimais iš neatsekamų banko sąskaitų. Brangiausiai kainavo nuleidimo nuo bėgių, padegimo ir žmogžudystės užduotys, nors ir šių kainos siekė tik kelis šimtus dolerių.

Panašu, jog Rusija nusitaikė į tuos žmones, kurių amžius ir kilmė buvo mažiau linkę atkreipti saugumo tarnybų dėmesį. Daugumai jų buvo apie 20 metų, o vienam asmeniui – tik 16 metų.

Tie, kurie buvo žemesniuose lygiuose, buvo laikomi tamsoje ir nepažinojo vienas kito, nebent tai buvo būtina.

Tyrime dalyvavę Lenkijos pareigūnai šį atvejį apibūdino kaip nepanašų į jokį kitą, su kuriuo jie buvo susidūrę, ir atspindintį Rusijos tarnybų gebėjimą improvizuoti.

Liepos pradžioje Lenkijoje buvo demaskuotas didžiausias Rusijos žvalgybos tinklas šalies istorijoje, sukurtas 2023 m. pradžioje. Rusijos diversantų tikslas, be kita ko, buvo traukinių, gabenančių ginklus ir humanitarinę pagalbą į Ukrainą, sabotažas.

Tarp sulaikytųjų yra Ukrainos ir Baltarusijos piliečių.

KGB pirmininkas Ivanas Tertelis pareiškė, kad užsienio žvalgybos tarnybos pastaruoju metu suintensyvino šnipinėjimą Baltarusijoje.

„Išduosiu jums paslaptį. Sulaikėme kelis Lenkijos piliečius, kurie mūsų šalyje vykdė šnipinėjimo operacijas“, – sakė jis.

I. Tertelis taip pat teigė, kad buvo sulaikyta dešimtys Ukrainos piliečių, kurie, kaip įtariama, vykdė teroristinius išpuolius ir šnipinėjimo operacijas.

Tarp sulaikytųjų dėl šnipinėjimo yra ir Baltijos šalių piliečių, pridūrė Baltarusijos KGB vadovas, nenurodydamas nei jų skaičiaus, nei konkrečios pilietybės. Jis nepaminėjo ir laiko, kada tokie sulaikymai vyko.

Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis trečiadienį informavo BNS, kad asmenys įtariami neteisėtu specialios technikos įrengimu ar panaudojimu rinkti informacijai.

Asmenys sulaikyti pirmadienį.

Jiems gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Kauno rajone yra įsikūrusi Giraitės ginkluotės gamykla.

Apie sulaikytus strateginius šalies objektus, tarp kurių – ir kariniai, fotografavusius asmenis anksčiau trečiadienį pranešė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Jis teigė, kad šiuo metu pastebima suaktyvėjusi Rusijos ir Baltarusijos žvalgybų veikla. Apie tai trečiadienį pranešė ir Valstybės saugumo departamentas.

Pataisomis būtų padidinama laisvės atėmimo bausmės apatinė riba: vietoje dabartinių 2–10 ir 3–15 metų už šnipinėjimą priklausimai nuo sunkumo siūloma nustatyti 4–10 ir 6–15 metų laisvės atėmimo bausmes.

Už padėjimą veikti kitai valstybei prieš Lietuvą nustatyti apatinę dvejų metų laisvės ribą. Šiuo metu už tai galima bausti iki septynerių metų nelaisvės, o apatinės bausmės ribos nėra.

Pataisomis taip pat būtų įtvirtinta juridinio asmens atsakomybė už šnipinėjimą.

Dar būtų įtvirtinta galimybė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jei asmuo prisipažintų iki įtarimų pateikimo ir padėtų teisėsaugai atskleisti aktyviai užsienio valstybės ar jos organizacijos atstovus, kuriems turėjo būti ar buvo perduota surinkta informacija.

Atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už šnipinėjimą būtų galima tik vieną kartą, taip pat atleidimas nebūtų taikomas, jei dėl nusikalstamos veikos žuvo žmogus ar atsirado kitokių sunkių padarinių.

KAM aiškinamajame rašte nurodo, kad „šnipinėjimas kelia didelę grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, tačiau nustatyta laisvės atėmimo bausmės apatinė riba yra pernelyg maža ir nesudaro būtinų prielaidų atgrasyti nuo tokios veikos“.

Ministerija pažymi, kad priešiškų užsienio valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybų vykdomas asmenų verbavimo procesas paprastai yra ilgalaikis, galintis tęstis iki kelerių metų.

Šio „draugiško“ bendravimo pradžioje prašoma pateikti neįslaptintos informacijos ir atlikti iš pirmo žvilgsnio nereikšmingas užduotis, už kurias atsilyginama maža dovanėle ar paslauga.

Ilgainiui užduotys tampa sudėtingesnės, o prašomos informacijos turinys susijęs su tarnybos ar valstybės paslaptimis.

Kartu žvalgybos ir saugumo tarnybos siekia sukurti tokias aplinkybes, kad užverbuotam asmeniui būtų sudėtinga atsisakyti tęsti bendradarbiavimą, asmuo į šią veiklą įtraukiamas palaipsniui ir nepastebimai.

KAM pažymi, kad Lietuvos saugumo tarnyboms svarbu turėti informacijos apie priešiškų valstybių tarnybų veiklą ir ją kontroliuojant neutralizuoti šnipinėjimu daromą žalą.

„Atsižvelgiant į tai, užverbuoto (verbuojamo) asmens teisėsaugos institucijoms suteikta informacija, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės, leistų efektyviau užtikrinti Lietuvos nacionalinio saugumo interesus nei tokio pavienio asmens nubaudimas“, – sakoma aiškinamajame rašte.

Lietuvoje iki šiol už šnipinėjimą buvo nuteisti aštuoni asmenys, jiems skirtos laisvės atėmimo bausmės siekia nuo trejų iki dešimties su puse metų.

„Pažvelkite į savo bendradarbius įmonėse. Aš turiu informacijos, kad kai kur ten liko keli niekšai ir [kad] jie siekia informuoti kolektyvinius Vakarus, kaip Parchomčykas su Nazaravu bando apeiti sankcijas. Faktiškai šnipinėja ir perduoda informaciją ten“, – sakė A. Lukašenka per susitikimą su pramonės ministru Piotru Parchomčyku ir šią sferą kuruojančiu vicepremjeru Juryjumi Nazaravu.

A. Lukašenką ketvirtadienį citavo prezidentūros spaudos tarnyba.

„Kelis mes išaiškinome. [Jie] sės – ir sės ilgam. Tai aš tiesiai sakau... Vis dėlto mes juos privalome matyti. Vienetai, bet dar liko. Ir tai ne vien žmonės, reiškiantys savo pilietinę poziciją. Tai žmonės, sąmoningai, už Vakarų specialiųjų tarnybų pinigus kenkiantys mūsų ekonomikai, o tuo pačiu ir mūsų valstybei. Į tai atkreipkite ypatingą direktorių dėmesį ir patys stebėkite šiuos procesus“, – nurodė A. Lukašenka.

Autoritarinis Baltarusijos lyderis pareiškė, kad pramonės sektorius neturi teisės „kristi“. „Reikia išsilaikyti šiame lygyje, kad ir kiek tai mums kainuotų. Aš žinau, kad jūs vyriausybėje priėmėte virtinę sprendimų dėl sankcijų poveikio mūsų ekonomikai maksimalaus sumažinimo“, – sakė jis.

Vakarų šalių vyriausybės yra paskelbusios Minsko režimui virtinę sankcijų dėl brutalaus protestų, prasidėjusių po pernai įvykusių ginčijamų prezidento rinkimų, slopinimo.

Kolumbijos pareigūnai antradienį informavo, kad šio mėnesio pradžioje išsiuntė iš šalies du rusų diplomatus, pažeidusius Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių, bet daugiau detalių nepateikė.

Pasak vietos žiniasklaidos, tie asmenys buvo įsitraukę į žvalgybinę veiklą.

Trečiadienio pranešime Rusijos užsienio reikalų ministerija sakė iškvietusi Kolumbijos ambasadorių Alfonso Lopezą Caballero ir pridūrė skelbianti du Kolumbijos ambasados Maskvoje darbuotojus nepageidaujamais asmenimis.

Rusų diplomatų išsiuntimą iš Kolumbijos Rusija pavadino „nepagrįstu sprendimu“, sakydama, kad šis „žingsnis neatitinka tradiciškai draugiškų ir abipusiai pagarbių santykių dvasios“ tarp Maskvos ir Bogotos.

A. L. Caballero valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė, kad tie du kolumbiečių diplomatai ruošiasi lipti į lėktuvą, išskraidinsiantį juos iš Rusijos sostinės.

Kelios Europos šalys, įskaitant Bulgariją, Austriją, Čekiją ir Norvegiją, anksčiau šiais metais išsiuntė Rusijos diplomatų, didėjant įtampai tarp Maskvos ir Vakarų.