Šešiems įvairiose šalies savivaldybėse dirbantiems socialiniams darbuotojams įteiktos „Gerumo žvaigždės“, o dar 29 – padėkos, trečiadienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).

„Šiuolaikinė visuomenė jau neįsivaizduojama be socialinių darbuotojų. Jūs reikšmingai prisidedate keičiant ir gerinant pažeidžiamų žmonių gyvenimą – šeimų, vaikų, jaunuolių, žmonių su negalia, senjorų, socialinę riziką patiriančių žmonių“, – per ceremoniją Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje trečiadienį sakė M. Navickienė.

„Gerumo žvaigždės“ įteiktos Pal. J. Matulaičio socialinio centro vadovei Daliai Beliukevičiūtei, Labdaros ir paramos fondo „Pagalbos namuose tarnyba“ vadovei Jūratei Matikovienei, viešosios įstaigos SOTAS direktoriui Martynui Palioniui, Santaros klinikų Socialinio darbuotojo pagalbos skyriaus vedėjai Almai Buginytei, savarankiško gyvenimo namų „Savi namai“ padalinio vedėjai Neringai Žalėnei ir Didvyžių socialinės globos namų direktoriaus pavaduotojai Onai Budrienei.

Pasižymėjimo ženklas „Gerumo žvaigždė“ yra aukščiausias ministro apdovanojimas, skiriamas asmenims, ypač pasižymėjusiems socialinės apsaugos ir darbo srityje.

Lietuvos socialinių darbuotojų diena Lietuvoje oficialiai minima nuo 2004 metų. Kaip pranešime nurodo ministerija, socialiniai darbuotojai Lietuvoje pradėti rengti nuo 1991 metų ir tai yra viena jauniausių profesijų šalyje.

Šiuo metu šalyje dirba beveik 15 tūkst. socialinių paslaugų srities darbuotojų, iš jų apie 5 tūkst. – socialinių darbuotojų. Per paskutinius penkerius metus socialinių paslaugų srities darbuotojų skaičius padidėjo daugiau nei trimis tūkstančiais.

Socialinių paslaugų gavėjų skaičius siekia beveik 98 tūkst., per paskutinius penkerius metus jų padaugėjo per 30 tūkstančių.

Atgims kultūros židiniai

„Išties galime pasidžiaugti, kad Klaipėdos rajone per kelerius metus neliks nė vieno nerenovuoto kultūros židinio. Sparčiai juda Gargždų kultūros centro modernizavimo darbai, atgimimo sulauks ir vienintelis be rekonstrukcijos likęs Veiviržėnų kultūros centras. Jį planuojama renovuoti per artimiausius porą metų. Jau pasirašyta sutartis su projektuotojais, kurie pateiks geriausius sprendimus, kaip erdves perplanuoti taip, jog patogu būtų tiek centro darbuotojams, tiek žiūrovams“, – sako vicemerė Ligita Liutikienė.

Veiviržėnų kultūros centras bus sutvarkytas iš pagrindų ir pritaikytas rekreacijai, edukacijoms, poilsiui ir kultūros paslaugoms. Rekonstruoti pastatą ir atverti duris įvairioms veikloms planuojama iki 2025 m. pabaigos. Bus perplanuotos ir vidinės erdvės. Net du kartus padidės pagrindinės renginių salės scenos dydis.

„Šiuo metu scena netinka teatro, šokio ir didesniems muzikiniams koncertams. Taip pat padidės ir visa salė, kurioje vienu metu bus galima priimti daugiau žiūrovų. Didės ir sandėliavimo patalpų plotas, nes šiuo metu dalis rekvizitų yra laikoma kieme stovinčiame jūriniame konteineryje“, – sako vicemerė L. Liutikienė.

Ligita Liutikienė. Klaipėdos rajono savivaldybės nuotr.

Atsiras ir patalpų svečiams ir atlikėjams priimti bei daug techninių priemonių, pagerinsiančių parodų, scenos apšvietimo, renginių organizavimo ir kondicionavimo galimybes.

„Iki rugsėjo mėnesio duris turėtų atverti ir naujas kultūros pastatas su biblioteka Endriejave. Statybos darbams pabaigti, kurie vyksta labai sparčiai, biudžete šiemet numatyti beveik 700 tūkst. eurų.  Bus patogu ne tik meną mėgstantiems žiūrovams, šiltai, saugiai, jaukiose erdvėse turi dirbti administracija, repetuoti meno kolektyvai“, – sako mero pavaduotoja L. Liutikienė.

Augantis biudžetas leidžia ne tik užtikrinti visas bazines paslaugas, bet ir imtis naujų, itin gyventojams reikalingų projektų, įgyvendinti tas idėjas, kurios žymiai pagerina gyvenimo kokybę kiekvienam rajono gyventojui.

Lėšos kultūros paveldo saugojimui

Kaip ir kasmet,  nemažai lėšų bus skiriama rajone esančiam kultūros paveldui išsaugoti ir tvarkyti. Tai – ir saugotinų mažosios architektūros elementų – lurdų, skulptūrų, koplytstulpių – priežiūra, ir kitų svarbių kultūros objektų tvarkymo darbai. 100 tūkst. eurų bus skirti prisidėjimui prie dalinio darbų finansavimo siekiant išsaugoti istorinius Priekulės miesto pastatus ir kitus rajone esančius kultūros paveldo objektus.

Savivaldybė finansiškai prisidės ir prie mėgėjų meno kolektyvų dalyvavimo tarptautiniuose renginiuose, garsinant Klaipėdos rajono vardą, net 100 tūkstančių eurų numatyta reikšmingų datų, įvykių, asmenybių įamžinimui. Vienas jų – gargždiškis, kunigas ir rašytojas Mykolas Vaitkus. Kūrėjo atminimui įamžinti Gargždų miesto parke bus pastatyta rašytojo skulptūra, išleista jo kūrybos rinktinė.

Daugiau socialinių paslaugų

Bus gerinamos sąlygos ir nevyriausybinėms organizacijoms – paskelbtas socialinės veiklos projektų konkursas. Projektams bus skiriamas finansavimas iš savivaldybės biudžeto. Taigi gyventojai ne tik galės rinktis iš įvairesnių socialinių paslaugų, bet ir bus kuriama palankesnė aplinka nevyriausybinėms organizacijoms veikti bei plėstis.

„Ieškome socialinių partnerių, galinčių gyventojams teikti tas paslaugas, kurių šiuo metu arba išvis nėra, arba jų poreikis didesnis. Matome, kad nevyriausybinės organizacijos, aktyvios ir socialiai atsakingos bendruomenės gali būti puikūs Savivaldybės partneriai, iš kurių ne tik galėtume, bet jau ir perkame kai kurias paslaugas. Puikus pavyzdys – vaikų dienos centrai Priekulėje ir Vėžaičiuose, kur įkurti būtent bendruomenių. Didinsime finansavimą ir jų veiklai, kad vaikai šiuos centrus galėtų lankyti visą dieną mokyklinių atostogų metu“, – sako mero pavaduotoja L. Liutikienė.

Pasak vicemerės, dabar rajone trūksta socialinių dirbtuvių asmenims su negalia, sociokultūrinių paslaugų senyvo amžiaus gyventojams, maitinimo organizavimo šeimoms, patiriančioms finansinių sunkumų, pagalbos iš pataisos įstaigų paleistiems asmenims ir kitų paslaugų, tad bus sveikintinos visos iniciatyvos.

Bus rekonstruojamas Priekulės socialinių paslaugų centras

Investicijų sulauks ir Priekulės socialinių paslaugų centras. Jau įvyko rangos darbų konkursas, bus vertinami gauti pasiūlymai. Rekonstravus centrui priklausančias nenaudojamas patalpas, dienos socialinės globos paslaugomis Klaipėdos rajone galės pasinaudoti daugiau žmonių su negalia.

„Priekulės socialinių paslaugų centrui trūksta patalpų, kuriose jie galėtų teikti licencijuotas dienos socialinės globos paslaugas. Todėl nenaudojamame buvusios ambulatorijos pastate bus atliktas kapitalinis remontas. Čia suaugę asmenys su fizine negalia, gyvenantys Priekulės, Agluonėnų, Veiviržėnų, Judrėnų seniūnijose, galės gauti visas jiems reikalingas paslaugas. Taip jiems užtikrinsime turiningą laisvalaikį bei saugią ir jaukią kasdienę aplinką, kartu suteikdami atokvėpį ir jų šeimos nariams, kurie galės dirbti ar turėti laisvo laiko sau“, – sako projekto „Priekulės socialinių paslaugų centro infrastruktūros plėtra“ savininkė vicemerė L. Liutikienė.

Naujose patalpose bus galima priimti 25 paslaugos gavėjus, kai šiandien dėl vietos trūkumo centrą gali lankyti tik 15 fizinę negalią turinčių rajono gyventojų.

Pastate bus įrengti asmenims su fizine negalia aptarnauti bei lavinti pritaikyti kabinetai ir patalpos – rūbinė, kineziterapijos, meno terapijos, keramikos, dailiųjų amatų, socialinių darbuotojų, psichologo, poilsio, kompiuterių, valgykla ir kitos patalpos.

Šiuo metu centre bendrose patalpose dienos metu globojami ir fizinę, ir psichinę negalią turintys žmonės. Po rekonstrukcijos veiklas ir priežiūrą bus galima vykdyti atskirai, taip sudarant patogesnes sąlygas ir darbuotojams, ir centro lankytojams.

Turizmo plėtra Priekulėje

Į priekį juda ir Turizmo plėtros plane numatytas tikslas steigti Turizmo informacijos centro filialus: jau nutarta, kad padalinys turėtų atsirasti Priekulėje, šalia Kultūros centro.

„Priekulė – unikalus Mažosios Lietuvos krašto istorijos ir kultūros atspindys. Per miestą nuolat juda didelis svečių srautas, keliaujantis į Dreverną, Svencelę, kitas Pamario krašto vietoves. Todėl turėti centro padalinį būtent čia ir konsultuoti atvykstančiuosius, nukreipti juos turistiniais rajono maršrutais yra patogu tiek strategiškai, tiek ekonomiškai. Galime pasidžiaugti ir tuo, kad būtent Priekulėje įrengtas pirmasis rajone interaktyvus stendas“, – sako vicemerė L. Liutikienė.

Siekiama motyvuoti

„Žinoma, ne visos biudžeto lėšos skiriamos infrastruktūros projektams ir paslaugų užtikrinimui. Tęsime tradiciją pagerbti geriausius metų mokytojus, metų socialinį darbuotoją ir metų socialinį partnerį, metų kultūros ir meno darbuotoją. Pirmą kartą šiemet premijas skirsime ir taip pagerbsime du medicinos darbuotojus. Taip pat, kaip ir iki šiol, kompensuosime šių sričių specialistų atvykimo į darbą išlaidas, remsime aukšto meistriškumo sportininkus“, – vardija vicemerė L. Liutikienė.

Ir toliau kiekvienam naujagimiui bus mokama 300 eurų išmoka, kuria siekiama padėti jaunoms šeimoms ir paskatinti jas kurtis bei gyventi Klaipėdos rajone. Išmoką, gimus kūdikiui, gali gauti tėvai ar globėjai, kurie abu gyvenamąją vietą Klaipėdos rajone yra deklaravę ne mažiau kaip 6 mėnesius iki vaiko gimimo arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Klaipėdos rajono savivaldybėje.

„Paskirstyti ir subalansuoti biudžetą – itin atsakingas, patirties, išminties ir kompetencijų reikalaujantis darbas. Sričių, kurioms reikalingas finansavimas – labai daug, tačiau augantis biudžetas leidžia ne tik užtikrinti visas bazines paslaugas, bet ir imtis naujų, itin gyventojams reikalingų projektų, įgyvendinti tas idėjas, kurios žymiai pagerina gyvenimo kokybę kiekvienam rajono gyventojui“, – sako vicemerė.

„Būtent tam reikalingas šis žingsnis –  struktūrinė, sisteminė, ilgalaikė reforma, kuria mes siekiame, kad žmonės, turintys negalią, galėtų savarankiškai gyventi visose gyvenimo srityse – įsitraukti ir į visuomeninį gyvenimą, ir kad būtų palengvintas jų įtraukimas į darbo rinką“, – pirmadienį pristatydama naują reformą žurnalistams sakė ministrė.

Pasak M. Navickienės, šiuo metu Lietuvoje žmonės su negalia sudaro apie 8 proc. visų šalies gyventojų.

„Nors 147 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų turi negalią, pernai tik 34 proc. jų pasinaudojo socialinėmis integracijos priemonėmis ir tik 13 proc. 2020 metais gavo paslaugas savivaldybėse“, – pabrėžė ministrė.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Justinos Jakštienės teigimu, siekiant, kad apie 6 mln. eurų kainuosianti reforma įsigaliotų nuo 2023 metų liepos, reikės ne tik pakeisti bent penkis įstatymus, tačiau ir iš esmės pertvarkyti negalios nustatymo modelį

„Šiai dienai negalios vertinimas iš dalies yra diskriminacinis, nes nustatytas darbingumo lygis siejamas su asmens darbiniu užimtumu ar asmens galimybėmis dirbti, tačiau visiškai nevertinami aplinkos veiksniai, galimybės gyventi savarankiškai, dalyvauti visuomenės gyvenime lygiai su kitais asmenimis“, – sakė viceministrė.

Anot jos, dabartinis negalios vertinimo modelis grindžiamas medicininiais kriterijais (jie sudaro apie 90 proc.) ir tik maža apimtimi vertinami žmogaus gebėjimai, todėl bus siūloma medicininių kriterijų įtaką mažinti iki 60 proc., vėliau – iki 50 ir 40 proc., o daugiau svorio suteikti gebėjimams.

Viceministrės teigimu, taip pat bus siūloma, kad ir darbingo amžiaus, ir pensinio amžiaus žmonėms būtų nustatomas vadinamasis dalyvumo lygis – jiems būtų leidžiama rinktis, kurią išmoką nori gauti po negalios vertinimo.

Ministerijos teigimu, šiuo metu neįgaliųjų skurdas siekia 32 proc. ir yra vienas didžiausių ES, o pensinio amžiaus asmenų – 29 proc.

Reforma taip pat siūloma mažinti biurokratiją bei apjungus dvi neįgaliaisiais besirūpinusias institucijas sukurti vieno langelio principu veikiančią Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą.

„Taip pat bus mažinama biurokratizmo ir painiavos, o reorganizavus dvi institucijas – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą ir Neįgaliųjų reikalų departamentą su pavaldžiomis įstaigomis – bus įsteigta Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra veiksianti „vieno langelio“ principu“, – pridūrė J. Jakštienė.

Pasak viceministrės, dėl dabartinės sistemos nerangumo šiuo metu tik apie trečdalis (34 proc.) žmonių su negalia naudojasi socialinės integracijos priemonėmis, skirtomis jų socialinei atskirčiai mažinti: būsto pritaikymu, asmenine pagalba, socialinės reabilitacijos paslaugomis bendruomenėje. Šią problemą planuojama spręsti pasitelkianti vadybos paslaugą.

„Pavyzdžiui, nustačius negalią, asmeniui bus paskiriamas atvejo vadybininkas, kuris su žmogumi ir jo artimaisiais sudarys atvejo vadybos planą, pagal kurį turės būti teikiama kompleksinė pagalba ir paslaugos“, – sakė J. Jakštienė.

Ministerija tikisi, kad pakeistas negalios nustatymo modelis ir vadybos taikymas kasmet padės mažiausiai 65 tūkst. žmonių su negalia gauti būtiną pagalbą.

Planuojama reforma taip pat leis neįgaliesiems paprasčiau gauti tikslinių kompensacijų, jos bus didesnės.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo, kad asmuo turės teisę pasirinkti vieną iš kompensacijų: už lengvojo automobilio įsigijimą (kartą per 6 metus – 3 tūkst. eurų) arba jo techninį pritaikymą (kartą per 6 metus – iki 6 tūkst. eurų). Iki šiol kas šešerius metus buvo galima gauti tik 3 tūkst. eurų automobilio techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją.

Pernai beveik 221 tūkst. šalies neįgaliųjų, įvairioms pagalbos ir integracijos priemonėms iš biudžeto buvo skirta 14,6 mln. eurų.

„Prezidento nuomone, ypač svarbu, kad šiame biudžete – ir prezidentas yra teikęs atskiras iniciatyvas – numatytas ir pensijų spartesnis didinimas, pensijos didės vidutinės apie 50 eurų, taip pat numatytas neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimas (...)“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius.

„Yra lėšos numatytos sienos apsaugai, didėja lėšos gynybai, tai yra kertiniai dalykai. Taip pat yra žiūrima ir į pažangesnius dalykus, tokius, kaip moksliniai tyrimai, švietimas“, – pridūrė jis.

Anot jo, labai svarbu, kad biudžeto projekte kalbama apie aukštesnę pridėtinę vertę ekonomikoje, apie mokslinius tyrimus.

„Kaip žinome, rugsėjo mėnesį buvo pasirašytas Nacionalinis švietimo susitarimas tarp partijų. Ir šis biudžetas yra pirmasis, kuriuo pradedamas įgyvendinti švietimo susitarimas ir labai svarbu, kad jis būtų įgyvendintas maksimaliai, pilna apimtimi“, – sakė V. Augustinavičius.

Patarėjas priminė, kad kiti metai yra paskutiniai, kai galioja lankstesnės fiskalinės drausmės taisyklės, todėl, anot jo, labiau didinti biudžeto deficito galimybių nelieka ir jis turi mažėti.

„Svarbiausia, kad tas biudžeto deficitas nebesiplėstų, o dar vėlesniais metais – jisai ir mažėtų (...) Fiskalinis deficitas kitais metais mažėja, tai šiais metais jis bus apie 4 proc., kitais metais planuojamas apie 3,3 proc. Tai tas judėjimas link subalansuoto valstybės biudžeto jis vyksta“, – sakė Ekonominės ir socialinės politikos grupės patarėjas V. Augustinavičius.

Vyriausybė praėjusį penktadienį pritarė atnaujintam 2022 metų valstybės biudžeto projektui. Projekto svarstymas Seime numatytas gruodžio 9-ąją, o tada po kelių dienų vyks jo priėmimas.

Atnaujintame projekte numatomas valdžios sektoriaus deficitas 2022 metais didėja 0,2 punkto iki 3,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Planuojamos pajamos, su Europos Sąjungos lėšomis, kitąmet turėtų siekti 14,381 mlrd. eurų, o išlaidos – 16,628 mlrd. eurų. Palyginti su pirminiu biudžeto projektu, planuojamos valstybės pajamos didėja 521,2 mln. eurų, išlaidos – 146,1 mln. eurų.

„Stengiamės, kad kiekvienas šalies žmogus – senolis, dirbantysis ar šiuo metu ieškantis darbo, turintis negalią ar vaikas – pajustų teigiamus pokyčius. Artimiausiu metu tikimės pasiūlyti ir daugiau gerovę užtikrinančių sprendimų“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Parama prastovose esantiems ir iš prastovų sugrįžtantiems darbuotojams

Subsidijos darbo užmokesčiui kompensuoti bus mokamos iki rugpjūčio 31 d., tačiau jos intensyvumas palaipsniui mažės. Už pirmąjį kalendorinį mėnesį subsidijos darbo užmokesčiui dydis sudarys 100 proc. apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 90 proc. minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio, t. y. 577 Eur, o antrąjį kalendorinį mėnesį – 60 proc. MMA dydžio, t. y. 385 Eur.

Darbdaviams taip pat bus mokamos subsidijos darbo užmokesčiui už darbuotojus, sugrįžusius iš prastovų. Tokia subsidija bus mokama už kiekvieną darbuotoją, kuriam per pirmuosius 6 kalendorinius mėnesius nuo karantino paskelbimo ne trumpiau kaip 75 darbo dienas (ne mažiau 600 darbo valandų) buvo paskelbta prastova, o jo darbo vietai išlaikyti darbdaviui buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui prastovų metu.

Už pirmąjį kalendorinį mėnesį bus mokama 100 proc. apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 90 proc. MMA dydžio subsidija, už antrąjį kalendorinį mėnesį – 60 proc. MMA. Parama bus mokama ne ilgiau kaip iki rugpjūčio 31 d. ir tik tuo atveju, jei minėtas darbuotojas bus sugrąžintas į darbą ir dirbs.

Parama dirbantiems savarankiškai

Atšaukus karantiną, dirbančius savarankiškai paskutinė parama pasieks liepos mėnesį (mokama už birželį), – 260 Eur išmoka. Už liepos ir rugpjūčio mėnesius išmokos mokamos nebus. Veiklą išregistravę dirbantys savarankiškai, galės pretenduoti į darbo paieškos išmoką. Šiuo metu darbo paieškos išmoką gauna beveik 6 kartus mažiau žmonių nei 2020 m. pabaigoje.

Darbo paieškos išmoka

Nuo liepos 1 d. darbo paieškos išmoką galės gauti ir savarankiškai dirbę asmenys, kurių savarankiška veikla buvo išregistruota ne anksčiau kaip 3 mėnesiai iki ekstremaliosios situacijos ar karantino paskelbimo ir jie kreipėsi dėl bedarbio statuso suteikimo.

Darbo ieškantiems žmonėms 212 Eur siekianti darbo paieškos išmoka bus mokama iki rugpjūčio 31 d.

Nedarbo išmokos

Nuo birželio 8 d. jau galioja teisės aktai, pagal kuriuos nedarbo draudimo išmokos mokėjimas yra atnaujinamas 2 kartus bedarbiams, įsiregistravusiems Užimtumo tarnyboje per 6 mėnesius po nedarbo draudimo išmokos mokėjimo nutraukimo dėl atsiradusių darbo santykių ar savarankiškai vykdomos veiklos.

Nuo liepos 1 d. visą nedarbo išmoką turės teisę gauti tie žmonėms, kurie gauna netekto darbingumo, našlių ir našlaičių socialinio draudimo pensiją, kompensaciją dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar yra šalpos išmokų gavėjai. Iki šiol jiems buvo mokamas tik skirtumas tarp gaunamos išmokos ir nedarbo išmokos.

Nedarbo išmoka skiriama asmenims, kurie per paskutinius 30 mėnesių iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos turi bent 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą, ir turi bedarbio statusą.

Ligos išmoka

Nuo liepos 1 d. 100 proc. darbo užmokesčio „į rankas“ dydžio siekianti ligos išmoka bus mokama susirgusiems COVID-19 liga darbuotojams, dirbantiems sveikatos, visuomenės saugumo, viešosios tvarkos palaikymo ar švietimo srityse, kai kontaktas su sergančiais asmenimis yra neišvengiamas arba būtinas, nepriklausomai nuo to, ar šie asmenys užsikrėtė nuo klientų (pacientų), ar nuo kolegų.

Vieniši asmenys

Nuo liepos 1 d. vieniši šalpos pensijų gavėjai ir mažų pensijų priemokų gavėjai galės kreiptis į „Sodrą“ dėl 28 Eur dydžio vienišo asmens išmokos.

Kreiptis dėl vienišo asmens išmokos galima nuo liepos 1 d., tačiau ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo teisės gauti šią išmoką atsiradimo dienos. Prašymą jai gauti bus galima pateikti ne tik internetu asmeninėje paskyroje ar atvykus į teritorinį „Sodros“, bet ir telefonu.

Gauti vienišo asmens išmoką nuo liepos 1 d. gali gaunantys: • šalpos senatvės pensiją, • šalpos neįgalumo pensiją (išskyrus neįgalius vaikus iki 18 metų), • šalpos kompensaciją, jeigu ją gauna senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo ar netekęs 60 proc. ir daugiau darbingumo, • socialinę pensiją, • pensijos priemoką, nes jų pensija ar visų gaunamų pensijų suma mažesnė nei 260 Eur.

Vienišo asmens išmokas galės gauti ir tie našliai, kurie gauna šalpos pensijas arba mažų pensijų priemokas ir iki šiol teisės gauti našlių pensijos neturėjo arba jų gaunama našlių pensija yra mažesnė nei 28,63 Eur.

Našliai vietoj mažesnės našlių pensijos galės gauti didesnio dydžio vienišo asmens išmoką, jeigu sustabdys jiems paskirtos mažesnio dydžio našlių pensijos mokėjimą.

Vienišo asmens išmoka taip pat priklausys ir pagyvenusiems arba neįgaliems našlaičių pensijų gavėjams, kurie turi teisę gauti tiek našlių, tiek našlaičių pensiją, tačiau pasirinko gauti našlaičių pensiją.

Svarbu, kad asmens gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, žmogus nėra susituokęs nei Lietuvoje, nei užsienyje arba santuoka yra nutrūkusi.

Nuo liepos 1 d. skiriant piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams (socialinę pašalpą, būsto šildymo bei karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas), našlių pensija ir vienišo asmens išmoka nebus įskaičiuojama į pajamas, o nustatant asmens finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, nevertinamos našlių pensijos.

Specialieji poreikiai

Nuo liepos 1 d. įsigalioja senjorams aktualūs specialiųjų poreikių lygio nustatymo pakeitimai. Lieka galioti vidutinių ir didelių specialiųjų poreikių lygiai, todėl nuo liepos pradžios daugiau senjorų galės pasinaudoti 50 proc. nuolaida važiuoti viešuoju transportu.

Svarbu, kad senjorams turimas nedidelių specialiųjų poreikių lygis bus prilygintas vidutinių specialiųjų poreikių lygiui ir išduotas naujas neįgaliojo pažymėjimas. Jiems nustatyti specialieji poreikiai nebus vertinami iš naujo.

Asmeninis asistentas

Nuo liepos 1 d. asmeninio asistento pagalbą galės gauti visi neįgalieji, kuriems šis poreikis bus nustatytas, neatsižvelgiant į amžių, negalios sunkumą ar pobūdį.

Asmeninis asistentas gali suteikti pagalbą namuose ar viešojoje erdvėje. Pavyzdžiui, gali padėti pasirūpinti maistu, nuvykti į reikiamą vietą, pagelbėti bendrauti, tvarkyti finansinius išteklius, orientuotis aplinkoje, organizuoti laisvalaikį ir poilsį, palydėti ir padėti nuvykti į darbo pokalbį, surasti tinkamą transporto priemonę, padėti judėti ten, kur nėra pritaikyta aplinka.

Jeigu neįgaliojo, kuriam reikalinga asmeninė pagalba, pajamos yra mažesnės už 256 Eur, už asmeninę pagalbą jam nereikėtų mokėti. Jeigu pajamos didesnės, neįgalusis turėtų apmokėti ne daugiau kaip 20 proc. pagalbos teikimo kaštų, o asmens įmoka neturėtų viršyti 20 proc. jo pajamų.

Socialinių darbuotojų atlyginimai

Nuo liepos 1 d. didėja socialinių paslaugų srities darbuotojų atlyginimai. Minimalieji pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai bus didinami 30 proc., vietoj dabar esamų 20 proc., be to, daugiau pinigų socialiniai darbuotojai gaus ir už turimą kvalifikacinę kategoriją.

Savivaldybėms socialinių paslaugų srities darbuotojų atlyginimams didinti papildomai skirta 2,8 mln. Eur.

Nemokami pietūs ir antrokams

Nuo liepos 1 d. įsigalioja įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos nuo rugsėjo 1 d. nemokami pietūs mokykloje nevertinant pajamų skiriami ne tik visiems priešmokyklinukams ir pirmokams, bet ir visiems antrokams. Dėl nemokamų pietų nevertinant pajamų skyrimo kreiptis ir teikti prašymų nereikia.

„Galime būti tinkamai pasiruošę krizėms tik tuo atveju, jeigu visų pirma tvarią socialinę apsaugą užtikrinsime dar iki toms krizėms ateinant. Reikšmingų iššūkių turėjome ir iki šios pandemijos: tai vienas didžiausių ES skurdo rizikos lygių pagal paskutinius prieinamus duomenis, kurie atspindi 2018 metų pajamų lygį.

Lietuvoje skurdo rizikos lygis tuo metu siekė 20,6 proc., tuo tarpu ES vidurkis buvo 16,5 proc. Nors skurdo ir nepritekliaus tendencija mažėja, visgi iššūkių lieka labai daug“, – antradienį vykusioje Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo organizuotoje diskusijoje sakė ministrė.

M. Navickienė taip pat pažymėjo, kad Lietuva atsilieka ir pajamų nelygybės aspektu.

„Skirtumas tarp 20 proc. turinčių didžiausias ir 20 proc. turinčių mažiausias pajamas Lietuvoje taip pat yra vienas pačių didžiausių ES: pagal paskutinius duomenis Lietuvoje šis skirtumas siekia 6,4 karto, o ES vidurkis yra 5 kartai“, – teigė ji.

Anot ministrės, šiuo metu svarbu peržiūrėti savivaldybėse teikiamų socialinių paslaugų aktualumą.

„Man atrodo yra ypač svarbu, kad peržiūrėtume kiekvienoje savivaldybėje teikiamas socialines paslaugas, ar tikrai tos paslaugos atitinka poreikį. (...) Ir tikrai raginu savivaldybes nebijoti matyti to tikslesnio vaizdo, klausti žmonių, kurie yra sistemoje, ar tikrai efektyvi dabar yra pagalba“, – tikino ji.

M. Navickienė pridūrė, kad ministerijos bus siekiama „peržiūrėti socialinių išmokų reglamentavimą ir pačias mažiausias socialines išmokas artinti prie minimalių vartojimo poreikių dydžio“.

Kaip teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė, būtina siekti efektyvesnės užimtumo politikos.

„Turime nusimatę peržiūrėti Užimtumo tarnybos veiklos procesus ir funkcijas, siekiant efektyvios užimtumo politikos. (...) Manome, kad Užimtumo tarnybos pagrindinė misija turėtų būti dirbti su žmonėmis, kurie turi realių paskatų ieškoti darbo. O jeigu tai yra kitokių intencijų turintys žmonės, juos turėtume kažkokiu būdu pamatyti per kitas tarnybas ir kitas sritis“, – sakė M. Navickienė.

R. Lazutka: socialinės apsaugos pasirengimas krizėms yra atvirumas priimti papildomus žmones

Sociologas ir ekonomistas Romas Lazutka diskusijos metu pažymėjo, kad krizės metu itin didelis dėmesys turi būti skiriamas pagalbai darbą praradusiems asmenims.

„Socialinės apsaugos pasirengimas krizėms yra tiesiog atvirumas priimti papildomus žmones, kurie netenka darbo ir pajamų krizės metu. (...) Pagrindinis dėmesys būtų bedarbių ir darbą praradusių asmenų apsaugai“, – teigė jis.

Anot sociologo, siekiant tvaresnės socialinės sistemos šalyje, vertėtų apsvarstyti nedarbo išmokos mokėjimo trukmės ilginimą.

„Nedarbo išmoką mokame 9 mėnesius, ir tai labai gerai. (...) Visgi mums reikia aprėpti nedarbo išmokomis didesnį bedarbių skaičių, ypatingai krizių metu, ir kas yra puikiai žinoma, daugelis šalių tiesiog palengvina gavimo sąlygas, t. y. sumažina reikalavimą draudimo stažui ir prailgina mokėjimo trukmę, kad po 9 mėnesių būtų mokama toliau. Todėl, kad (...) dalis žmonių neras darbo, nes darbo vietų jiems tiesiog nėra“, – tikino jis.

R. Lazutka pažymėjo, kad nors nedarbo draudimas ir socialinė parama turėtų skatinti žmonės įsitraukti į darbo rinką, krizės atveju, kai norinčiųjų dirbti atsiranda daugiau nei laisvų darbo vietų, tai padaryti tampa kone neįmanoma.

Galiausiai sociologas pridūrė, jog „galime pasiruošti krizėms ir sukurti tvarią socialinę apsaugą, bet to norinčiųjų reikia daugiau“.

„Džiaugiuosi, kad mūsų žmonėms, esantiems Jungtinėje Karalystėje, liks galioti didžioji dalis Europos Sąjungos socialinės apsaugos koordinavimo taisyklių. Tai sustiprins šalių bendradarbiavimą socialinės apsaugos srityje, o mūsų tautiečiai, kuriantys gyvenimą Didžiojoje Britanijoje, ir toliau galės naudotis socialinėmis garantijomis“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Lietuviams, taip pat kaip ir kitų Europos Sąjungos šalių piliečiams, gyvenantiems Jungtinėje Karalystėje, ir toliau bus užtikrinama socialinė apsauga ir sveikatos priežiūros paslaugos:

· ligos išmokos;

· motinystės ir tėvystės išmokos;

· neįgalumo, senatvės, maitintojo netekimo (našlių ir našlaičių) pensijos;

· nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų išmokos;

· išmokos mirties atveju;

· nedarbo išmokos;

· priešpensinės išmokos.

Nustatant teisę į socialinės apsaugos išmokas, bus sumuojamas ES valstybėse narėse ir JK įgytas socialinio draudimo stažas. Priklausančios išmokos bus išmokamos ten, kur žmogus gyvena, t. y. Lietuvoje (ar kitoje ES šalyje), arba Jungtinėje Karalystėje, išskyrus neįgalumo pensijas ir nedarbo išmokas.

Taip pat nustatytos taisyklės, užtikrinančios, kad žmogus socialiniu draudimu bus draudžiamas ten, kur dirba, t. y. nebus dvigubai apmokestinamas socialinio draudimo įmokomis. Be to, komandiruotės metu darbuotojams galės būti išsaugotas socialinis draudimas toje valstybėje, iš kurios jis atvyko, jei valstybė narė nuspręs su Jungtine Karalyste taikyti taisykles, galiojančias Europos Sąjungoje.

Socialinės apsaugos koordinavimo nuostatos apima ir turistus, studentus, pensininkus, verslą, tačiau tai netaikoma situacijoms, kurios yra susijusios tik su viena ar daugiau valstybių narių ar tik su Jungtine Karalyste.

Susitarimas taip pat netaikomas specialioms neįmokinėms išmokoms pinigais, socialinei ir medicininei paramai, karo aukų išmokoms, kompensacijoms už šildymą ir karštą vandenį, ilgalaikės priežiūros išmokoms, socialinėms paslaugoms ir išmokoms vaikams.

Europos Sąjungos (ES) vidurkis 2017 metais siekė 27,9 proc. ir buvo 0,8 proc. mažesnis, palyginti su 2012 metais, kai išlaidos socialinei apsaugai vidutiniškai ES siekė 28,7 proc. BVP.

Daugiausia socialinei apsaugai iš ES šalių 2017 metais skyrė Prancūzija (34 proc.), Danija (32 proc.) ir Suomija (31 proc.). Mažiausiai – Rumunija (14,4 proc. BVP).

Kitos Baltijos šalys – Estija ir Latvija – socialinei apsaugai skyrė atitinkamai šešiolika ir penkiolika proc. BVP.

„Dėl pastovaus pensijų indeksavimo, spartesnio negu vidutinis darbo užmokestis, mes norėtume tai įtvirtinti įstatymu. Kitais metais, panašu, kad natūraliai – pagal egzistuojančią formulę – pensijos bus indeksuojamos sparčiau negu vidutinis darbo užmokestis, nes šiek tiek lėčiau augs darbo užmokestis negu praėjusiais keliais metais“, – Žinių radijui sakė prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta.

„Mes norime užtikrinti, kad tai vyktų ne vienerius metus, bet tai būtų tam tikras ilgalaikis procesas, vyktų bent penkerius metus, kad po truputėlį galėtume mažinti santykinį skurdą pensininkų tarpe“, – aiškino patarėjas.

S. Krėpšta tikisi, kad dalis Prezidentūros teikiamų mokestinių pasiūlymų bus teikiami kartu su 2020 metų biudžeto projektu, o dalis siūlymų, įskaitant ir klausimą dėl pensijų indeksavimo, Seimui bus teikiami atskirai.

Šiuo metu vidutinė senatvės pensija yra beveik 345 eurai. Portalas tv3.lt rugsėjo viduryje rašė, kad dėl Socialinio draudimo pensijų įstatyme įtvirtino privalomo indeksavimo kitąmet turėtų didėti 8,11 proc., arba 28 eurais. Finansų ministerija prognozuoja, kad vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių kitąmet didės 7,4 procento.

Pensijos Lietuvoje nuo 2018 metų automatiškai indeksuojamos atsižvelgiant į darbo užmokesčio fondo augimą. Nuo 2018-ųjų dėl indeksavimo jos padidėjo 6,9 proc., o nuo šių metų pradžios – 7,6 procento.