Skystąsias atliekas, kurių sausųjų medžiagų kiekis yra didesnis arba lygus 5 proc., nemokamai tvarkyti galės perduoti tik atliekų vežėjai, sudarę sutartis su bendrove.

„Kasdien iš maisto gamybos įmonių į bendrovę „Klaipėdos vanduo“ atvežama iki 10 tūkst. litrų riebalų. Iki kovo 31 d. nemokamai tvarkymui priimdami minėtos koncentracijos skystąsias atliekas, prisidėsime prie aplinkai draugiškos atliekų tvarkymo kultūros skatinimo ir žiedinės ekonomikos vystymo. Iš atvežtų skystųjų atliekų perdirbimui bus gaminamos biodujos, iš jų atitinkamai elektra, kuri bus panaudota Klaipėdos miesto nuotekų valyklos reikmėms“, – teigė bendrovės generalinis direktorius Benitas Jonikas.

Atliekų vežėjus, kurie su AB „Klaipėdos vanduo“ dar nėra sudarę sutarčių dėl skystųjų atliekų tvarkymo, kviečiame tai padaryti jau dabar.

Visus norinčius sudaryti skystųjų atliekų priėmimo ir tvarkymo sutartis raginame kreiptis į AB „Klaipėdos vanduo“ Klientų aptarnavimo skyrių klientai@vanduo.lt ar bendrovės elektroninėje svetainėje skiltyje „Sutarčių sudarymas“ užpildyti prašymus.

Apie įmonių socialinės atsakomybės principus, ką šioje srityje gali pasiekti MVĮ ir kokią naudą tai gali atnešti pačioms įmonėms bei visuomenei buvo kalbama šią savaitę „Investors‘ Forum“ ir partnerių surengtame seminare Kauno regiono verslo bendruomenei. Jame savo įžvalgomis ir žiniomis dalijosi „Investors‘ Forum“, „Transparency International Lietuva“, „Baltijos Aplinkos Forumo“ bei „Baltosios bangos“ ekspertai.

Ne papildoma veikla, o verslo dalis

Asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomosios direktorės Rūtos Skyrienės teigimu, šalies įmonės vis dar skiria nepakankamai dėmesio socialinės atsakomybės idėjų diegimui ir įtraukimui į savo strategiją. Todėl pagrindinis iššūkis – paskatinti daugiau MVĮ sąmoningai ir aktyviau įsitraukti socialinę atsakomybę į savo veiklos strategiją. Anot jos, šis iššūkis yra didelis, bet laukiantis atlygis – dar didesnis.

„Įmonių socialinė atsakomybė turi išlikti praktiška ir orientuota į rezultatus, siūlanti sprendimus realioms problemoms, su kuriomis susiduria įmonė, vietovė ar sektorius. Todėl visos suinteresuotosios šalys turėtų būti skatinamos matyti galimybes, atsirandančias MVĮ ėmus spręsti socialinius ir aplinkosaugos klausimus, ir vertinti socialinę atsakomybę ne atskirai, o susiejant ją su platesnėmis sritimis, kaip socialinės atskirties mažinimas, verslaus požiūrio skatinimas ar išmetamų CO₂ dujų mažinimas“, – teigė R. Skyrienė.

Asociacijos „Investors‘ Forum“ politikos ir korporatyvinių reikalų vadovas Emilis Ruželė prideda, kad įmonėms socialinė atsakomybė yra svarbi ir logiškai bei ekonomiškai pagrįsta. „Tvarumas ir socialinė atsakomybė yra svarbūs siekiant ilgalaikio konkurencingumo. Kadangi verslas investuoja, vysto procesus ir dirba ne dienos ar mėnesio, o metų ir dešimtmečių laiko rėmuose, vertinant iš ilgalaikės ekonominės perspektyvos, proaktyvus požiūris į socialinę atsakomybę yra daug logiškesnis. Svarbu ir tai, kad socialinė atsakomybė ir tvarumas neturi prieštarauti pelno siekiui ilgalaikėje perspektyvoje“, – seminare kalbėjo E. Ruželė.

Socialinei atsakomybei – vis daugiau dėmesio

Socialinės atsakomybės svarbą patvirtina ir tyrimai. Šių metų „World Economic Forum“ tyrimo duomenimis, 66 proc. žmonių sako, kad tvarumas jiems yra svarbu renkantis pirkinį. Naujausia „Euromonitor International“ apklausa rodo, kad kas trečias pasaulio vartotojas renkasi prekės ženklus, kurių vertybės jiems artimos, kas ketvirtas – boikotuoja prekės ženklus, kurie neatskleidžia savo socialinių ir politinių pažiūrų, o daugiau negu penktadalis leidžia pinigus prekės ženklams, vedamiems didesnio tikslo.

Seminaro metu paliestos ir kitos su įmonių socialine atsakomybe susijusios aktualios temos. „Transparency International Lietuvos“ iniciatyvų koordinatorė Deimantė Žemgulytė pristatė naujas tvarkas dėl pranešėjų apsaugos įmonėse ir papasakojo apie būtinuosius skaidrumo ir korupcijos prevencijos žingsnius. Tuo tarpu darnaus verslo ekspertė ir konsultantė Audronė Alijošiutė-Paulauskienė kalbėjo apie pastarojo meto itin aktualią temą – aplinkosaugą bei žaliuosius pirkimus.

„Žalieji viešieji pirkimai yra itin svarbus instrumentas aplinkosaugos tikslams įgyvendinti, nes padeda formuoti žaliąją rinką – tiek vartotojai, tiek gamintojai gali prisidėti prie klimato kaitos, žiedinės ekonomikos ir kitų tikslų įgyvendinimo. Ambicingus nacionalinius žaliųjų viešųjų pirkimų įgyvendinimo 2021-2023 m. tikslus Vyriausybė patvirtino birželį, skatindama, kad pirkimų vykdytojai įsigytų daugiau prekių, paslaugų ar darbų, darančių kuo mažesnį poveikį aplinkai. Nuo 2023 m. žalieji pirkimai turi tapti dominuojančia viešųjų pirkimų rūšimi, o be atsakingų tiekėjų to pasiekti bus neįmanoma“, – pabrėžė A. Alijošiutė-Paulauskienė.

Įmonių atsakomybė yra nuolatinis procesas

Skaidraus verslo iniciatyvos „Baltoji banga“ vadovė Ieva Lapeikienė renginyje akcentavo, kad įmonių atsakomybės didinimas yra nuolatinis procesas. Į jį įsitraukusios bendrovės gerina savo valdymą, o ilgainiui mažina arba neutralizuoja poveikį aplinkai, prisideda prie visuomenės gerovės.

Tačiau vien skirti dėmesį aplinkos apsaugai dažnai nepakanka. Pasitaiko, kad įmonės didelį dėmesį skiria aplinkai, imasi spręsti socialines problemas, bet nėra dėl to netampa nė kiek skaidresnės ar labiau atsakingos. „Įmonės atsakomybė prasideda nuo labai paprastų dalykų: mokesčių mokėjimo, įstatymų laikymosi, sąžiningos ir skaidrios veiklos. Būtent skaidri įmonės veikla turi būti tvaraus, ilgalaikę vertę akcininkams ir visuomenei kuriančio verslo pagrindas“, – teigia I. Lapeikienė.

Gyventojų apklausos rodo, kad mūsų visuomenė didžiausią reikšmę skiria įmonių kuriamam santykiui su savo darbuotojais bei mokesčių mokėjimui. Lietuvoje šešėlinė ekonomika vis dar gana paplitęs reiškinys, (yra nerimą keliančių ženklų, kad pandemija situaciją dar pablogino), dar ne visos įmonės patenka į bazinį - higieninį atsakomybės lygį. Todėl I. Lapeikienė skatina įmones apie savo veiklos principus aiškiai komunikuoti savo darbuotojams ir vartotojams: „Atitinkamas įmonių prekių ir paslaugų ženklinimas – puiki priemonė tam siekti. „Baltoji banga“ – pirmasis jau beveik 15 metų naudojamas ir visuomenėje atpažįstamas skaidraus verslo ženklas Lietuvoje“, – teigia iniciatyvos vadovė.

Apie įmonių socialinės atsakomybės principus, ką šioje srityje gali pasiekti MVĮ ir kokią naudą tai gali atnešti pačioms įmonėms bei visuomenei buvo kalbama šią savaitę „Investors‘ Forum“ ir partnerių surengtame seminare Klaipėdos verslo bendruomenei. Jame savo įžvalgomis ir žiniomis dalinosi „Investors‘ Forum“, „Transparency International Lietuva“ bei „Baltijos Aplinkos Forumo“ ekspertai, o seminaro dalyviai turėjo galimybę išgirsti ir praktinių patarimų bei gauti atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus apie socialinę atsakomybę, tvarumą, darnaus verslo konceptą.

Ne papildoma veikla, o verslo dalis

Asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomosios direktorės Rūtos Skyrienės teigimu, šalies įmonės vis dar skiria nepakankamai dėmesio socialinės atsakomybės idėjų diegimui ir įtraukimui į savo strategiją. Todėl pagrindinis iššūkis – paskatinti daugiau MVĮ sąmoningai ir aktyviau įsitraukti socialinę atsakomybę į savo veiklos strategiją. Anot jos, šis iššūkis yra didelis, bet laukiantis atlygis – dar didesnis.

„Įmonių socialinė atsakomybė turi išlikti praktiška ir orientuota į rezultatus, siūlanti sprendimus realioms problemoms, su kuriomis susiduria įmonė, vietovė ar sektorius. Todėl visos suinteresuotosios šalys turėtų būti skatinamos matyti galimybes, atsirandančias MVĮ ėmus spręsti socialinius ir aplinkosaugos klausimus, ir vertinti socialinę atsakomybę ne atskirai, o susiejant ją su platesnėmis sritimis, kaip socialinės atskirties mažinimas, verslaus požiūrio skatinimas ar išmetamų CO2 dujų mažinimas“, – teigė R. Skyrienė.

Asociacijos „Investors‘ Forum“ politikos ir korporatyvinių reikalų vadovas Emilis Ruželė prideda, kad įmonėms socialinė atsakomybė yra svarbi ir logiškai bei ekonomiškai pagrįsta. „Tvarumas ir socialinė atsakomybė yra svarbūs siekiant ilgalaikio konkurencingumo. Kadangi verslas investuoja, vysto procesus ir dirba ne dienos ar mėnesio, o metų ir dešimtmečių laiko rėmuose, vertinant iš ilgalaikės ekonominės perspektyvos, proaktyvus požiūris į socialinę atsakomybę yra daug logiškesnis. Svarbu ir tai, kad socialinė atsakomybė ir tvarumas neturi prieštarauti pelno siekiui ilgalaikėje perspektyvoje“, – seminare kalbėjo E. Ruželė.

Socialinei atsakomybei – vis daugiau dėmesio

Socialinės atsakomybės svarbą patvirtina ir tyrimai. Šių metų „World Economic Forum“ tyrimo duomenimis, 66 proc. žmonių sako, kad tvarumas jiems yra svarbu renkantis pirkinį. Naujausia „Euromonitor International“ apklausa rodo, kad kas trečias pasaulio vartotojas renkasi prekės ženklus, kurių vertybės jiems artimos, kas ketvirtas – boikotuoja prekės ženklus, kurie neatskleidžia savo socialinių ir politinių pažiūrų, o daugiau negu penktadalis leidžia pinigus prekės ženklams, vedamiems didesnio tikslo.

Seminaro metu paliestos ir kitos su įmonių socialine atsakomybe susijusios aktualios temos. „Transparency International Lietuvos“ iniciatyvų koordinatorė Deimantė Žemgulytė pristatė naujas tvarkas dėl pranešėjų apsaugos įmonėse ir papasakojo apie būtinuosius skaidrumo ir korupcijos prevencijos žingsnius. Tuo tarpu darnaus verslo ekspertė ir konsultantė Audronė Alijošiutė-Paulauskienė kalbėjo apie pastarojo meto itin aktualią temą – aplinkosaugą bei žaliuosius pirkimus.

„Žalieji viešieji pirkimai yra itin svarbus instrumentas aplinkosaugos tikslams įgyvendinti, nes padeda formuoti žaliąją rinką – tiek vartotojai, tiek gamintojai gali prisidėti prie klimato kaitos, žiedinės ekonomikos ir kitų tikslų įgyvendinimo. Ambicingus nacionalinius žaliųjų viešųjų pirkimų įgyvendinimo 2021-2023 m. tikslus Vyriausybė patvirtino birželį, skatindama, kad pirkimų vykdytojai įsigytų daugiau prekių, paslaugų ar darbų, darančių kuo mažesnį poveikį aplinkai. Nuo 2023 m. žalieji pirkimai turi tapti dominuojančia viešųjų pirkimų rūšimi, o be atsakingų tiekėjų to pasiekti bus neįmanoma“, – pabrėžė A. Alijošiutė-Paulauskienė.

Klaipėdos verslas domisi darniu vystymusi

Seminare apie įmonių socialinę atsakomybę kalbėta tiek iš teorinės, tiek ir iš praktinės pusės, o savo patirtimi ir geriausiomis verslo praktikomis įmonių socialinės atsakomybės srityje dalinosi Gargžduose įsikūrusios „Mars Lietuva“ korporacinių reikalų vadovas Mindaugas Rupšys.

Įmonės atstovas pristatė „Mars Lietuva“ vykdomas veiklas, iniciatyvas bei papasakojo, nuo ko galima pradėti mažoms ir vidutinėms įmonėms, norinčioms savo veiklą grįsti socialinės atsakomybės principais.

„Atsakomybė yra mūsų DNR dalis – tai vienas iš penkių „Mars“ principų, kuriais vadovaujamės kiekvieną dieną. Visos tvarios plėtros iniciatyvos visų pirma yra mūsų atsakomybė prieš bendruomenę, kurioje veikiame, ir ateities kartas, nes rytojus priklauso nuo to, kaip vykdome veiklą šiandien. Labai smagu matyti, kad Klaipėdos regiono organizacijos domisi darniu vystymusi – jei visi kartu žengsime bent po mažą žingsnį tvarumo link, bendra įtaka bus gerokai didesnė negu atskirų kompanijų didelės pastangos“, – pastebėjo M. Rupšys.

„Mars Lietuva“ socialinė atsakomybė neapsiriboja investicijomis į tvarios pakuotės sprendimus, medžiagų perdirbimu, išteklių suvartojimo mažinimu ir atsakingu požiūriu į darbuotojus – įmonė ypatingą dėmesį skiria ir gyvūnams bei jų augintojams. Gyvūnams draugiški biurai, specialios erdvės miestuose, švietėjiškos veiklos jau tapo įmonės vizitine kortele. Vienas iš netikėtų ir originalių sprendimų – įmonės darbuotojai gali pasinaudoti „pet-ernity leave“ ir gauti papildomą apmokamą atostogų dieną, išlaidų kompensavimą bei augintinio draudimą, suteikus naujus namus augintiniui iš prieglaudos.

Kaip sako „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė, tai tik patvirtina, kad socialinė atsakomybė apima kur kas daugiau nei socialinius ir aplinkosaugos klausimus. „Socialinė atsakomybė mažosiose ir vidutinėse įmonėse, lyginat su didelėmis įmonėmis, yra ne tokia oficiali ir daugiau intuityvi, tačiau dėl to ji nėra mažiau vertinga. Svarbu, kad įmonės suprastų šių veiklų svarbą, naudą bei paskatinti daugiau mažų ir vidutinių įmonių imtis didesnės socialinės atsakomybės“, – reziumavo R. Skyrienė.

Atsakydamas į klausimą apie permainas jo komandoje, G.Nausėda pabrėžė: prezidentūroje privalu dirbti 100 proc. savo tiesioginį darbą ir "niekas neturi trukdyti to darbo dirbti". Tas "niekas" šiuo atveju – maži vaikai. Darbas čia reikalauja tiek laisvų (nuo kitų įsipareigojimų) vakarų ir tokio atsidavimo, kokio jis pats negalėjęs duoti dar būdamas nepilnamečių dukrų tėvas, todėl anuomet atmetė siūlymus kandidatuoti į prezidentus.

Norisi tikėti, kad Jo Ekscelencija šiek tiek pasiklydo versdamas savo mintis į prezidento vertą leksiką. Kad tikrosios priežastys, kodėl G.Nausėdos ir jo aukščiausiųjų patarėjų keliai išsiskyrė, – kažkas, ko tauta neturėtų žinoti ar apie ką pranešti būtų politiškai trumparegiška, todėl tėvystė paminėta tik kaip priedanga.

Atleiskite, Jūsų Ekscelencija, tačiau geriau jau būtumėte pasakęs ką kita. Pvz., kad nebepakeliui su žmonėmis, kurie nekolekcionuoja knygų ar nemėgsta Meksikos beplaukių.

Atleiskite, Jūsų Ekscelencija, tačiau geriau jau būtumėte pasakęs ką kita. Pvz., kad nebepakeliui su žmonėmis, kurie nekolekcionuoja knygų ar nemėgsta Meksikos beplaukių. Dabar gi atsiskleidėte it koks gyvenimą į darbo valandas ir laiką po jo skirstantis bankininkas. Dar ir šešėlį metėte ant likusios komandos, leidote suprasti, kad jai draudžiamas toks gėris kaip tėvadieniai ir mamadieniai. O jei – baisu net pagalvoti – neplanuotas nėštumas? Ar tektų spręsti tokią pat dilemą kaip baleto primoms: sutartis mainais už abortą?

Ne, negali būti. Juk tauta rinko tą, kuris žada ne tik gerovės valstybę, bet ir yra šeimos žmogus. Rinkėjams atrodė, kad po dviejų vienišės valdymo kadencijų atėjo metas pirmąją ponią, taigi, ir šeimą turinčiam, vadinasi, labiau empatiškam lyderiui. Tikėkimės, rinkėjai buvo teisūs. Priešingu atveju Jo Ekscelencijai būtų verta atnaujinti žinias apie tai, kad socialinė atsakomybė – svarbi demokratinių vertybių dedamoji. Vokietija, kur tėvystė ir motinystė gerbiama tiek, kad svarbiausi politiniai postai patikimi net daugiavaikėms motinoms, savam alumnui tikrai pasiūlytų kokią vertybių atnaujinimo programą.

Pasak A. Katausko, sąžininga ir socialiai atsakinga veikla nėra tapatu.

„Reikia atskirti du dalykus – tai trendinimas socialiai atsakingo verslo (...), kitas dalykas (...) – sąžininga, etiška veikla. Sąžininga, etiška veikla pati savaime nėra kažkuo išskirtinė, daugelis verslų taip ir turėtų veikti. Kažkokių pliusų sau prisidėti tokiais atvejais nelabai yra“, – teigė komunikacijos specialistas.

Socialiai atsakingas verslas, pasak jo, yra toks, kuris savo kultūroje, veikloje ir bendravime veikia su suvokimu, kad dalis to, kas yra gaunama iš visuomenės, turi jai būti grąžinama atgal. Tai, jo teigimu, vyksta ne vien per mokamus mokesčius ar išlaikomus darbuotojus.

„Dažniausiai tas grąžinimas vyksta pelno sąskaita – išspręsime problemas ar prisidėsime prie problemų, kurios svarbios visuomenei, sprendimo“, – Eltai sakė jis.

Visgi, kaip teigė jis, būtina atskirti, kokiems tikslams pasiekti vartojama socialinės atsakomybės sąvoka, nes, pasak A. Katausko, ja naudojamasi, pavyzdžiui, siekiant padidinti pardavimus.

„Vienas aspektas – kaip tai yra naudojama ir kokiems tikslams tai yra naudojama. Apskritai verslas labai sunkiai apie tai šneka, bet realiai turime tokią sąvoką kaip socialinis marketingas. Kai tu, pasinaudodamas socialine problema, bandai kurti dalykus, kurie duos pardavimus. Iš tikrųjų verslas, kuris gali kažką padaryti, ir imasi tą daryti, nors galėtų ir nedaryti, tai jau yra tam tikra turimos kultūros išraiška. Nes socialinė atsakomybė yra organizacijos kultūros dalis, ne veiklos“, – teigė jis.

Pasak jo, kartais veiksmai, kuriuos šalies politikai traktuoja kaip socialiai atsakingus, viso labo yra tam tikra verslo strategija, jiems atnešanti finansinę naudą.

„Kai mes pradedame nagrinėti politikų pasakymus, pavyzdžiui, „pažiūrėsime, kuris čia socialiai atsakingas, neatleidinės darbuotojų“, (...) tai nėra apie tikrąją socialinę atsakomybę. Verslas turi tam tikrą strategiją – kai kuriems verslams savo darbuotojų krizinėmis situacijomis neatleidinėti, juos perleisti, išnuomoti, mokėti papildomą atlyginimą yra gal netgi tam tikra finansinė nauda, skaičiuojant į priekį, nes nereikės vėliau ieškoti tų darbuotojų“, – tikino komunikacijos specialistas.

Taip pat, pasak A. Katausko, svarbus kontekstas, kuriame tam tikras verslas veikia.

Šitoje krizinėje situacijoje praktiškai neįmanoma identifikuoti, kur buvo bandoma po socialine atsakomybe paslėpti kažką, o kur yra daromi dalykai, kuriuos tiesiog reikia daryti, nes tai vertės kūrimas.

„Kitas dalykas – bendras kontekstas. Kai matome organizacijas, kurios, galinčios kažko nedaryti, priima sprendimą, kuris yra finansiškai joms akivaizdžiai nenaudingas dabartinėje situacijoje, (...), bet tai yra svarbu visuomenei. (...) Manau, kad dabartinėje situacijoje atskirti, kur yra labai sausas paskaičiavimas verslų, o kur yra pačios kultūros klausimas, yra labai sudėtinga“, – sakė komunikacijos ekspertas.

Pasak jo, šiuo metu, šalyje įvedus karantiną bei trūkstant įvairių apsaugos priemonių, pavyzdžiui, medicininių kaukių, dezinfekcinio skysčio, sunku atskirti išties socialiai atsakingus verslus.

„Šitoje krizinėje situacijoje praktiškai neįmanoma identifikuoti, kur buvo bandoma po socialine atsakomybe paslėpti kažką, o kur yra daromi dalykai, kuriuos tiesiog reikia daryti, nes tai vertės kūrimas“, – teigė jis.

Be to, šiuo sudėtingu laikotarpiu, jo teigimu, spaudimas verslui dėl atitinkamo jo elgesio yra žymiai padidėjęs.

„Dabartinėje situacijoje – taip, verslas patiria spaudimą. Jei mano sektoriaus įmonė daro kažką, aš nedarydamas tampu blogesniu pagal nutylėjimą. Užsikuria tam tikras ratas“, – sakė A. Katauskas.

Pasak komunikacijos specialisto, per visuomenės spaudimą gali būti gaunami arba prarandami dideli finansiniai resursai. Nes, kaip teigė jis, „visuomenė gali nuspręsti, pavyzdžiui, pirkti produkciją iš to verslo, kuris deklaruoja esąs socialiai atsakingas, o ne iš to, kuris nieko nedaro“. Tad socialinė atsakomybė, pasak jo, yra ne kiek įvaizdžio formavimo, bet reputacijos dalis.

A. Katausko teigimu, netolimoje ateityje keisis socialiai atsakingo verslo sąvoka.

„Aš manau, kad keisis pati socialiai atsakingo verslo sąvoka. Pati sąvoka pastaruoju metu yra degradavusi (...). Aš asmeniškai manau, (...) kad mes pradėsime labai stipriai bausti, kurie naudojasi tokiomis situacijomis, pavyzdžiui, savo pelnams pasiekti. Antras dalykas, mes kitaip suvoksime, kas yra pasirūpinimas, kad tai nėra vien mano verslo, o visos visuomenės reikalas“, – apibendrino jis.

Verslas yra atsakingas tiek, kiek visuomenei tai rūpi.

„Luminor“ ekonomistas Ž. Mauricas teigia, kad pagrindinės socialiai atsakingo verslo savybės yra jo skaidrumas ir „žaidimas pagal taisykles“.

„Verslas yra atsakingas tiek, kiek visuomenei tai rūpi. (...) Jeigu piliečiai pradeda kreipti į tai dėmesį, reikalauja atsakomybės, tokie klausimai, kaip aplinkosauga, darbuotojų teisių apsauga, iškeliami kaip prioritetiniai, tai ir įmonės atitinkamai yra priverčiamos prisitaikyti“, – teigė ekonomistas.

Vis dėlto, pasak jo, dažnu atveju socialinė atsakomybė tampa priedanga įmonėms pagražinti savo metines ataskaitas, kas neretais atvejais neatitinka realios situacijos.

Pasak Ž. Maurico, keičiantis visuomenei, keičiasi ir požiūris į tai, kaip turi veikti verslas.

„Požiūris į socialinę atsakomybę keičiasi, nes visuomenė keičiasi. Labiausiai šitie dalykai koreliuoja su visuomenės turtingumu. Kuo visuomenė turtingesnė tampa, (...) tuo žmonėms pradeda labiau rūpėti kiti dalykai“, – Eltai teigė jis.

Ekonomisto manymu, pagrindinis įmonių tikslas turi būti pelno siekimas, o socialinė atsakomybė negali tapti pirmine verslo funkcija.

„Didžiausia verslo socialinė atsakomybė, manau, yra pridėtinės vertės kūrimas, įmonės turi mokėti mokesčius. Jeigu iš įmonių pradedama reikalauti papildomų dalykų arba netgi reikalaujama, kad tai taptų jų pirmine funkcija, tokiu atveju ekonomika gal išsikreipti. (...) Įmonės, bandydamos parodyti, kad yra tokios, (...) gali pradėti netgi klastoti duomenis, kad tik įtilptų į tą visuomenės spaudimą. (...) Įmonių tikslas turi būti uždirbti pelną, kurti pridėtinę vertę“, – sakė Ž. Mauricas.

„Vyriausybės sprendimas net ir dėl karantino neatleidžia įmonių nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo“, – BNS trečiadienį sakė ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Skuodis.

Prekybos tinklas „Senukai“ pirmadienį, pirmąją karantino dieną, tiekėjams pranešė, kad stabdo mokėjimus už prekes ir prekių užsakymus.

„Apgailestaudami informuojame, jog stabdome jums mokėjimą už prekes. Taip pat stabdome prekių užsakymų vykdymą iki atskiro pranešimo, – teigiama rašte, kurį matė BNS. Įmonė sprendimą motyvuoja nenugalima jėga.

„Kai stambus verslas pirmą karantino dieną paskelbia, kad vienašališkai nutrauks mokėjimus tiekėjams, tai geriausiai atskleidžia požiūrį į socialinę atsakomybę, prieš savo klientus ir tiekėjus“, – sakė viceministras.

Jo teigimu, Lietuvos įstatymai nesuteikia vienašališkos teisės nutraukti įsipareigojimų vykdymą.

„Jeigu didysis rinkos žaidėjas tikrai susiduria su sunkumais, tai jis turėtų kreiptis į tiekėjus ir pabandyti mokėjimus išdėlioti laike, tartis dėl sutarties sąlygų pakeitimų. Bet tikrai mūsų teisė nesuteikia vienam subjektui galimybės vienašališkai nutraukti įsipareigojimų vykdymų“, – sakė M. Skuodis.

Portalas 15min.lt trečiadienį pranešė, kad dėl ketinimų stabdyti įsipareigojimus tiekėjus informavo ir picerijų tinklas „Čili“.

„Karantino režimo periodu bendrovė neužsakys prekių ir paslaugų, nesinaudos paslaugomis, išsinuomotais plotais, nemokės mokesčių, išlaikymo mokesčių ir kitų mokėjimų, susijusių su nuomojamais plotais“, – teigiama „Čili“ kreipimesi į tiekėjus.

Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai BNS nurodė, kad dėl force majeure pažymų į skirtingus rūmus jau kreipėsi 12 įmonių.

Šios pažymos gali būti panaudotos kaip įrodymas, kad viena sutarties šalių dėl nenumatytų aplinkybių negali vykdyti įsipareigojimų. Nuo jų šalis atleidžiama, kai sugeba įrodyti negalėjusi užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui.

Beveik du mėnesius svetainėje www.netiksau.lt gyventojai galėjo siūlyti socialinės atsakomybės idėjas jų regione veikiančioms įmonėms. Aktyviausi buvo Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskričių gyventojai – šių regionų įmonėms pasiūlyta atitinkamai 163, 124 ir 80 iniciatyvų.

„Skatinant daugiau įmonių įsitraukti į socialinės atsakomybės veiklas, o vartotojus – rinktis produktus bei paslaugas iš socialiai atsakingo verslo, gyventojų ir verslo dialogas yra ypač svarbus. Tad kampanijos metu siekiame, kad regionų gyventojai padėtų vietos įmonėms užčiuopti jautriausias problemines sritis, o įmonės, jausdamos realų vartotojų poreikį, inicijuotų šių problemų sprendimą“, – sako SADM vyriausioji patarėja užimtumo klausimais Asta Aranauskienė.

Pasak jos, idėjų sulaukta pačių įvairiausių – nuo knygų ir maisto dalinimosi platformų iki emigrantų susigrąžinimo iniciatyvų, žaidimų aikštelių, dviračių takų įrengimo: „Bendradarbiaudami su vietos gyventojų bendruomenėmis, artimiausiu metu iš idėjų banko atrinksime per 100 aktualiausių socialinių veiklų iniciatyvų, kurias pasiūlysime įgyvendinti konkrečių regionų verslo organizacijoms“.

Pasak Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus, darbuotojų bei bendruomenių įsitraukimas turėtų padidinti socialinės atsakomybės svarbą.

„Galvodami apie socialinę įmonės atsakomybę kaip ilgalaikę, nuoseklią vertę kuriančią veiklos kryptį, verslininkai visada pirmiausia turėtų įsiklausyti į darbuotojų ir bendruomenės nuomonę bei poreikius. Tikiu, kad būtent tie žmonės gali atvesti į teisingą kelią ir padėti išvengti situacijos, kai socialinė atsakomybė yra viskas, kas tik sugalvojama. Taigi darbuotojų, arčiausiai esančių žmonių, įtraukimas yra be galo svarbus“, – įsitikinęs V. Sutkus.

Žinomo verslininko Liudviko Andriulio teigimu, požiūris į verslą ir socialinę atsakomybę neišvengiamai keisis kartu su ateinančiomis kartomis: „Žmonių kartą, subrendusią tarybiniais laikais, po truputį pakeičia nepriklausomos Lietuvos karta. Jų požiūris kur kas modernesnis, šiuolaikiškesnis ir lankstesnis. Visa tai keičia ir klientų formuojamus poreikius – verslams keliami tokie reikalavimai, kurie kviečia vartoti atsakingiau, rinktis tas prekes ir paslaugas, kurios yra teikiamos su tam tikru socialinio atsakingumo kontekstu“, – sakė L. Andriulis.

Šiemet konkurse varžomasi dėl keturių nominacijų: „Metų darbovietė“, „Metų bendruomeniškiausia įmonė“, „Aplinkai draugiškiausia įmonė“ ir „Šeimai palankiausia darbovietė“.

Konkurso dalyviai kviečiami teikti paraiškas ir laimėti vieną ar kelias nominacijas. Kiekviena iš šių nominacijų skirstoma į tris kategorijas, atskirai apdovanojant: labai mažas ir mažas įmones (iki 49 darbuotojų), taip pat vidutines (50-249 darbuotojai) bei dideles įmones (nuo 250 darbuotojų).

Išskirtinį dėmesį visuomenei, darbuotojams ir aplinkai pademonstravusi įmonė, 2019 m. prisidėjusi prie socialinės atsakomybės principų taikymo savo veikloje, bus pagerbta prestižine nominacija „Metų socialiai atsakinga įmonė“. Šis apdovanojimas skiriamas verslo subjektui, pateikusiam paraiškas į visas nominacijas ir pasiekusiam didelę pažangą visose socialinės atsakomybės srityse.

„Norime, kad visa visuomenė žinotų apie įmones, kuriose gera dirbti jų darbuotojams, kurios rūpinasi aplinka, sudaro sąlygas suderinti darbą ir šeimą bei dalyvauja bendruomenės gyvenime. Darbuotojais ir aplinka besirūpinančios įmonės turi būti žinomos visai Lietuvai, todėl kviečiame teikti siūlymus ir paraiškas,“ – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Nacionaliniai atsakingo verslo apdovanojimai – tai nuo 2008 metų vykdoma valstybės institucijų iniciatyva Lietuvoje, kuria siekiama didinti žinomumą apie įmonių socialinės atsakomybės naudą verslui, valstybei ir kiekvienam žmogui bei skatinti šalies įmones diegti veikloje socialinės atsakomybės principus.

Nuo 2013 metų šiuos apdovanojimus organizuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei Aplinkos ministerija kartu su socialiniais partneriais.

Variantai: nekreipsiu dėmesio; gal paskambinsiu į seniūniją ar savivaldybę – tegul reaguoja; kartu su bendruomenės nariais aplankysime, išsiaiškinsime, kas vyksta ir kuo galime padėti. O kokius variantus svarstytumėte, jeigu tai būtų jums artimų žmonių šeima? 

Visuomeninėje organizacijoje „Gelbėkit vaikus“ tokių klausimų nekyla. Jos vadovė Rasa Dičpetrienė užsiminė apie kitokį, kaip pati sakė, filosofinį klausimą: ar yra priežasčių, dėl kurių mes nepadėtume?

Pavyzdys apie šeimą malkinėje – ne iš lubų, o iš Klaipėdos. Panašaus esama Vilniuje, Pagiriuose, kur 12 kvadratinių metrų namelyje glaudžiasi mama, tėtis ir keturi jų vaikai. Kitame sostinės mikrorajone močiutės globai liko penki anūkai, o jų butas sudegė. Visada bus tų, kuriems reikia mūsų pagalbos. Apie šiuos ir kitus atvejus pasakoja R. Dičpetrienė.  

Vilijos istorija

Nerami žinia apie Viliją (visi vardai pakeisti) – mamą su šešiais vaikais – organizaciją „Gelbėkit vaikus“ pasiekė prieš trejus metus.

Taip susiklostė moters likimas – viena su būriu vaikų. Pirmasis gimė, kai ji mokėsi medicinos mokykloje. Dėl per gimdymą patirtos traumos sūnus susirgo cerebriniu paralyžiumi. Giminių, į kuriuos galėtų atsiremti, tiesiog nėra. Vilijos mama smarkiai gėrė. Močiutė, kol galėjo, tempė ant savo pečių ir geriančios dukters, ir anūkės vargus. Visas jos palikimas – sena šalta troba vienkiemyje Širvintų rajone. Visi patogumai – lauke, o naktimis – gūdi tamsa. Pretenduoti į socialinį būstą Vilija negalėjo, nes močiutė paliko ne tik trobą, bet ir lopinį žemės prie jos.    

Iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad pirmiausia mamą su vaikais reikia gelbėti nuo šalčio, todėl „Gelbėkit vaikus“ organizacijos pastangomis apšiltino namo sienas. Nuo to gero darbo buvo praėję dveji metai, kai Rasa viduržiemį užsuko aplankyti Vilijos šeimos. Buvo šalta speiguota diena. Įėjusi į trobą ne iš karto atpažino vaikų mamą – tokia ji buvo išsekusi, beveik persišviečianti. Pasimetusi Rasa netgi paklausė: o kur mama?

Nepaisant apšiltintų sienų viduje tvyrojo nepakeliamas šaltis. Nuo jo vienai mergytei buvo ištinusios plaštakos. O mažiausios, tik 9 mėnesių amžiaus dukrelės kaklas buvo nusėtas žaizdomis. Sergantis sūnus gulėjo specialioje lovoje. Vilija pasiguodė, kad kitus vaikus išleisdama į mokyklą pirmiausia turi atkapoti nuo durų ledą.

Medikams buvo kilęs įtarimas, kad moteris serga vėžiu, nes ji negalėjo valgyti. Sugyventinis ateidavo pasiautėti – išgąsdinti ir sumušti. Kartais Vilija kviesdavo policiją, kuri smurtautoją išveždavo ir paleisdavo, o jis grįždavo keršyti.   

Moteris buvo jau arti savižudybės slenksčio. Kažkodėl į jos ir vaikų kančią niekas nekreipė dėmesio, net artimiausi vienkiemio kaimynai, pasiturintys žmonės.

„Gelbėkit vaikus“ organizacijos pastangomis mažiausioji mergytė buvo skubiai nuvežta pas pediatrus į Vilnių, ir netrukus paaiškėjo jos negalavimo ir žaizdų priežastis – mažylė yra alergiška pienui. Po mėnesio žaizdos nuo jos kūnelio išnyko.

Po sostinėje atliktų tyrimų Vilija sužinojo kitą gerą žinią – įtarimai dėl vėžio buvo klaidingi. Sutvirtėti emociškai jai labai padėjo puikios psichologės Aurelijos Lingienės ir kitų specialistų Vilniuje pagalba.

Iš dalies pinigų, suaukotų per LNK gerumo akciją, šeimai buvo nupirktas keturių kambarių butas Širvintose. Bendruomenė pasirūpino būtiniausiais baldais. Darželis mažiesiems vaikams čia pat – kitoje gatvės pusėje.

Sugyventinis lankosi kaip ir anksčiau, bet geria rečiau, nes jaučia, kad yra ir matomas, ir stebimas – kitaip nei vienkiemyje. R. Dičpetrienė apgailestaudama sako, kad šiam žmogui buvo sunku kuo nors padėti, nes Širvintose nėra vyrų krizių centro, kokį neseniai pavyko atidaryti Utenoje.  

Dvi šeimos iš Anykščių rajono

Kai šeimos galva žuvo dėl girto vairuotojo kaltės, keturių vaikų mama Sigita, žiūrėdama į savo atžalas ir griūvantį stogą, ėmė grimzti į juodą depresiją.

Bet kartais, kad žmogus atsigautų, pakanka bent vieno konkretaus teigiamo pokyčio. Šiuo atveju tai buvo stogo remontas, kuriuo pasirūpino „Gelbėkit vaikus“ organizacija. Bendrovė „Arimex“ padėjo pakeisti langus, šeimą ėmė lankyti vieno banko darbuotojai, vis kuo nors pagelbėdami.

Tame pačiame kaime gyveno ir Neringa – stipri, ryžtinga moteris. Gyveno su vaikais pas girtuokliaujančius tėvus, o kai šie įsismarkaudavo, ji su vaikais kraustydavosi miegoti į tvartą.   

Pavargusi nuo tokio gyvenimo moteris kitame kaime susirado palaikį vėjo perpučiamą namelį. Iš tėvų pasiėmė tik karvę, kad vaikai turėtų ko valgyti. Parvežti karvės neturėjo už ką, tai ištisą parą pėsčiomis ją ginė į savo naujus namus. O žiemą maitintoją vis tiek teko parduoti, nes per užpustytą kelią negalėjo atgabenti jai pašaro. Kad vaikai pasiektų kelią ir mokyklinį autobusiuką, rytais visa šeima kasdavo sniegą. Iki artimiausios autobuso stotelės tekdavo žygiuoti šešis kilometrus.

Naująją gyventoją netruko pastebėti keli aplinkiniai vyriškiai, kurie vis mėgino jai rodyti dėmesį, tikėdamiesi rasti pastogę, kur galėtų linksmai leisti laiką. Neringa juos pasitikdavo su kirviu, kurį, eidama miegoti, dėl visa ko dėdavo šalia.

Tai buvo visiškas socialinis užribis, tačiau moteris iš paskutiniųjų kabinosi į gyvenimą, neatsisakydama jokio darbo.

„Gelbėkit vaikus“ organizacija Neringai ir jos vaikams surado tinkamesnę trobą nedideliame miestelyje. Ne tik surado, bet ir padėjo persikraustyti į juos su visa manta, vištomis, šuniukais ir ožka. Štai čia šeima pagaliau pajuto bendruomenės gyvenimą – greta mokykla, biblioteka, vaikai noriai sportuoja ir didžiuojasi laimėjimais. Mamai bendruomenės pirmininkė parūpina darbelio.

Išsipildė didelė Neringos svajonė – nuo praėjusio rugsėjo ji vėl turi karvę, kuri jai kainavo 500 eurų, bet tikisi po truputį išsimokėti. Kaip ir už namą. Jeigu tvarkingai, kaip sutarta, mokės už jį penkerius metus, namas bus perrašytas jos nuosavybėn.

R. Dičpetrienė džiaugiasi, kad pernai padedant geriems žmonėms pirmą kartą pavyko nuvežti šią šeimą trims dienoms prie jūros. Neringa buvo ją mačiusi vieną kartą, būdama paauglė. Jos vaikai – nė karto. Kad kelionė nebūtų tokia brangi, bendruomenės pirmininkės sūnus pavežė iki Panevėžio.

Rasa dar pakvietė Neringos šeimą ir į Vilnių. Vaikai pirmą kartą apsilankė kino teatre ir pirmą kartą paragavo picų... 

Bendruomenė viską gali

Vienas naujausių „Gelbėkit vaikus“ padalinių yra Pasvalio savivaldybėje. R. Dičpetrienė jos merą giria už tai, kad jis suprato, kaip svarbu socialinėms darbuotojoms turėti automobilius. Ne tik suprato, bet aprūpino jais. Toms, kurios iki tol nevairavo, teko išmokti.

Viena šių darbuotojų, kartą susitikusi su R. Dičpetriene, nedrąsiai pasidalijo savo rūpesčiu dėl vienos šeimos, turinčios keturis vaikus ir gyvenančios kaimo daugiabutyje. Tai vienas tų namų, kurie iki šiol neturi nei vandentiekio, nei kanalizacijos. Užtat namas turėjo savininką, kuris nuomojo butus. Jam mirus paveldėtojai nutarė butus parduoti. Gyventojai turėjo kraustytis kitur arba išsipirkti savo pastoges.  

Bendruomenė vargstančios šeimos reikalais rūpinosi, kiek galėdama, vietinis kalvis devynerių metų berniuką ėmė mokyti kalvystės. Bet 3 tūkst. eurų už butą bendruomenei buvo nepakeliama suma, nekalbant apie pačią šeimą, kurios abu tėvai nevengdavo išgerti. Todėl socialinė darbuotoja, nematydama kitos išeities, ryžosi paklausti: gal „Gelbėkit vaikus“ padėtų?

Butą nupirkti pavyko. Be to, parūpino statybinių medžiagų, seniūnas – meistrų, ir bute buvo įrengtas vandentiekis, dušas.   

Šeimos galva numirė nespėjęs pasidžiaugti šiais civilizacijos stebuklais, o motina liovėsi gerti, nes „Gelbėkit vaikus“ padalinio darbuotojai pasistengė dėl jos kodavimo.

Kai paaiškėjo, kad 15-metė dukra ėmė lauktis, bendruomenė padarė viską, kad ji naujagimio neatiduotų į kūdikių namus.

„Mes dažniausiai į vietos žmones ir gręžiamės. Jie klausia, kuo galėtų prisidėti, ko reikia? Būna, kad reikia paprasčiausių dalykų – gal dubens, gal kibiro. Kartais vaikai neina į mokyklą tik dėl to, kad yra nevalgę ir sušalę. Mūsų dienos centrai stengiasi tokius pastebėti. Kartais sumokame už jų geriančių tėvų kodavimą“, – sako R. Dičpetrienė, įsitikinusi, kad bendruomenėms nėra neišsprendžiamų problemų, tik reikia jų neužleisti. 

Tačiau visoms panašioms šeimoms užvis labiau reikia psichologinės ir emocinės pagalbos, kurią pirmiausia ir stengiasi suteikti „Gelbėkit vaikus“ organizacija. Jos vadovė sako, kad „labai svarbus yra mūsų požiūris – ar sugebame su pagarba žiūrėti į šeimas, kurioms padedame, nesmerkti jų, o pabandyti suprasti, kodėl jų gyvenime taip atsitiko“.

Visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“ – tai 1991 m. Lietuvoje įkurta nepolitinė, nevyriausybinė ir nereliginė, už vaiko teises kovojanti organizacija, šiuo metu turinti 22 padalinius, 35 dienos centrus. Per pastaruosius penkerius metus pagalba suteikta 145 vaikams, 26 šeimoms.

„Klaipėdos nafta“ yra viena didžiausių regiono rėmėjų. Bendrovė vadovaujasi Paramos lėšų teikimo tvarka, reglamentuojančia bendrovės paramos lėšų skyrimą ir teikimą visuomenei naudingiems tikslams. Pagal naudingas visuomenei veiklas ir kryptis bendrovė 2015 m. iš viso paramai skyrė 140 tūkst.  Eur. Bendrovė prisideda prie Klaipėdos centrinio stadiono (Sportininkų mikrorajone) rekonstrukcijos, Onkologijos centro, VŠĮ „Trečiasis amžius“, Vaikų laisvalaikio centro, Sutrikusio vystymosi kūdikių namų ir kitų organizacijų veiklos gerinimo.

Remiantis bendrovės pirmąkart pateikta ataskaita, vienas iš svarbiausių socialinės atsakomybės projektų praėjusiais metais buvo naujo mokslo ir verslo bendradarbiavimo Klaipėdos regione pradžia – pasirašytas suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) klasterio kūrimo ketinimų protokolas. Šis klasteris sieks glaudžiai bendradarbiauti, dar geriau išnaudojant SGD ekonominį potencialą. Klasterio kūrimo iniciatyvą palaiko LR Energetikos bei LR Švietimo ir mokslo ministerijos. Bendrovė pernai taip pat tęsė rėmimo tradiciją ir skyrė finansavimą įvairioms kultūros, sporto, sveikatinimo ir kitoms organizacijoms.

Ataskaitoje taip pat aprašomos bendrovės 2015 m. socialinės atsakomybės strateginės kryptys, veiksmai ir pasiekimai.

„Džiugu, kad mūsų pastangos pernai įvertintos ir apdovanojimais. Tikiu, jog 2015-ųjų metų nuveikti darbai yra tvirtas pamatas, leisiantis ir toliau kurti modernią, atvirą, tobulėjančią, bendruomenišką, skaidrią ir socialiai atsakingą bendrovę“, – sakė Mantas Bartuška, AB „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius.

Ataskaita parengta vadovaujantis „Pasaulinės ataskaitų rengimo iniciatyvos“ („Global Reporting Initiative“ arba GRI) gairėmis, kurios padeda įvertinti veiklą pagal ekonominius, aplinkosaugos, darbuotojų, žmogaus teisių, su visuomene bei rinka susijusius rodiklius. Remiantis šiais kriterijais, ataskaitoje pateikiama informacija apie AB „Klaipėdos nafta“ socialiai atsakingą bendrovės veiklą.

Tai yra pirmoji bendrovė „Klaipėdos nafta“ parengta socialinės atsakomybės ataskaita, kuri, planuojama, bus rengiama kasmet. Ši ataskaita publikuojama bendrovės interneto tinklalapyje www.oil.lt, taip pat Nasdaq Baltic internetinėje svetainėje.