Kaip rašoma savivaldybės pranešime, ji siekia, kad pastaruoju metu į viešumą iškylantys atvejai dėl įvairiais nenaudojamais daiktais ir atliekomis užgriozdintų butų netaptų našta kaimynams, o sunkiai aplinkoje besiorientuojantys tokių būstų šeimininkai neliktų vieni su savo bėdomis.

Kylančios problemos ne kartą aptartos su Klaipėdos socialinės paramos centro administracija. Pastaruoju metu, siekiant iš esmės pagerinti situaciją, visos su problemos sprendimu susijusios pusės buvo sutelktos sprendimų ieškojimui. Kaip praneša savivaldybė, Socialinės paramos centras įpareigotas kuo skubiau organizuoti šiukšlėmis užverstų būstų sutvarkymo paslaugos pirkimą. Viešųjų pirkimų procedūros jau vyksta – kviečiamos dalyvauti įmonės bei nevyriausybinės organizacijos, galinčios vykdyti švarinimo, kenkėjų naikinimo, sukauptų šiukšlių išvežimo darbus, teikti valymo ir dezinfekavimo paslaugas.

„Visos pusės sutaria, kad tai yra socialinė problema. Pasitelkus sutvarkymo paslaugas teikiančią įmonę ar organizaciją būtina operatyviai reaguoti ir nedelsiant iškuopti užterštus būstus. Tačiau tai tik viena problemos sprendimo dalis – vien iškuopti būsto neužteks. Tai tik sąlygų sudarymas socialiniams darbuotojams pradėti teikti būtinas paslaugas. Svarbiausia – suteikti pagalbą tokių butų šeimininkams, nepalikti jų vienų su savo problemomis“, –  sako vicemerė Vaida Raugelė.

Apie atvejus, kai gyventojo elgesys pažeidžia bendruomenės interesus, gyvenamojoje aplinkoje sudaromos antisanitarinės sąlygos, kyla grėsmė paties gyventojo ir aplinkinių saugumui, bet asmuo neadekvačiai vertina situaciją ir negali jos savarankiškai spręsti bei neturi artimųjų, kurie galėtų jam padėti, visada reikėtų pranešti Klaipėdos miesto socialinės paramos centrui (Taikos pr. 76, tel. (8 46) 311185, (8 46) 410844, el. p. info@klaipedaspc.lt). Centro specialistai nuvyks į vietą, įvertins asmens socialinę situaciją ir nustatys reikiamos pagalbos poreikį.

„Ilgalaikėje perspektyvoje siekiama, kad Klaipėdoje veiktų vienas telefono numeris, kuriuo būtų galima kreiptis bei gauti informaciją dėl visų reikalingų socialinių paslaugų. Gyventojams nereikės spėlioti ar papildomai ieškoti informacijos, į kurią įstaigą kuriuo klausimu kreiptis bei kaip sulaukti reikalingos pagalbos“, – sako vicemerė V. Raugelė.

Aprūpino automobiliais

Pasak KRSPC direktorės Linos Čapienės, naujojo skyriaus darbuotojai teiks bendrąsias ir prevencines socialines paslaugas Kauno rajono gyventojams, didins informacijos prieinamumą ir sklaidą kuriant efektyviai funkcionuojantį socialinių paslaugų tinklą, orientuotą į  bendruomenės narių socialinę gerovę.

Lina Čapienė. / Asmeninio archyvo nuotr. 

Tikimasi, kad, įsteigus naujas socialinio darbo organizatorių pareigybes, pakaunės gyventojus geriau pasieks informacija apie jiems priklausančias socialines paslaugas ir jie galės greičiau sulaukti būtinos pagalbos.

Šiuo metu dirba 170 specialistų, centro paslaugomis naudojasi daugiau nei 1 500 Kauno rajono gyventojų.

Kauno rajone yra net 25 seniūnijos, todėl specialistams tenka vykti į kelias seniūnijas, o jose – į atokias vietas. Be to, pabrėžė L. Čapienė, socialines situacijas reikia spręsti operatyviai, todėl darbuotojai aprūpinti tarnybiniais automobiliais. Atlikus automobilių nuomos viešąjį pirkimą 2023 m. išnuomota 10 lengvųjų automobilių „Toyata Yaris“.

Socialinių darbuotojų funkcijos

„Plėsti socialinio darbo specialistų tinklą Kauno rajone nuspręsta atsižvelgiant į nuolat vykstančius demografinius pokyčius ir siekiant stiprinti socialinių paslaugų prieinamumą šio krašto gyventojams“, – sakė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Rūta Černiauskienė.

Rūta Černiauskienė. / Asmeninio archyvo nuotr. 

Socialinės paramos skyriaus vedėja Margarita Venslovienė informavo, kad socialinio darbo organizatoriai, dirbantys KRSPC, lanko esamus ir potencialius socialinių paslaugų gavėjus jų namuose; pildo asmens, sukakusio senatvės pensijos amžių, Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti įvertinimo klausimyną, atlieka asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus įvertinimą. Taip pat organizuoja neįgaliųjų, vienišų senyvo amžiaus asmenų ir asmenų, patiriančių socialinę riziką, priėmimą į gydymo, reabilitacijos, globos įstaigas ir specialųjį transportą, reikalingą jiems nuvykti į šias įstaigas.

Taip pat M. Venslovienė įvardijo atvejus, kada gyventojai gali kreiptis į socialinio darbo organizatorius: kai nori gauti informacijos apie jiems priklausančias socialines paslaugas; jau žinodami, kokių socialinių paslaugų jiems reikia ir norėdami pateikti prašymus; kai pageidauja gauti asmeninio asistento pagalbą ar techninės pagalbos neįgaliesiems priemones; kai reikia pagalbos kreipiantis į kitas valstybės ir (ar) savivaldybių institucijas, įstaigas ir (ar) organizacijas, kuriose asmuo (šeima) gali gauti pagalbą.

Plėsti socialinio darbo specialistų tinklą Kauno rajone nuspręsta atsižvelgiant į nuolat vykstančius demografinius pokyčius ir siekiant stiprinti socialinių paslaugų prieinamumą šio krašto gyventojams.

Socialinės paramos skyriaus vedėja pabrėžė, kad Kauno rajono savivaldybės seniūnijose ir toliau dirba Socialinės paramos skyriaus išmokų specialistai, kurie informuoja ir konsultuoja asmenis išmokų ir socialinių paslaugų skyrimo klausimais. Jie priima asmens prašymus dėl vienkartinių ir periodinių išmokų, užtikrinančių finansinę paramą šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, ir vaikams, netekusiems tėvų globos, skyrimo ir mokėjimo; socialinės pašalpos ir būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijų, užtikrinančių finansinę paramą nepasiturintiems gyventojams, skyrimo ir mokėjimo; slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos skyrimo ir mokėjimo; pagalbos priemonių (užimtumo, sveikatos priežiūros, švietimo ir ugdymo, socialinio būsto, specialiųjų pagalbos priemonių, socialinių paslaugų, būsto pritaikymo neįgaliesiems ir kt.) asmeniui, šeimai ar bendruomenei teikimo; vaiko laikinosios priežiūros nustatymo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą prašymu.

Paslaugos – 1,5 tūkst. žmonių

Be Socialinės pagalbos bendruomenėje skyriaus, centre veiklą vykdo ir socialines paslaugas organizuoja ir teikia dar penki skyriai.

Garliavoje 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę veikia Krizių centras. Čia galima konsultuotis su socialiniu darbuotoju ir / ar psichologu, dalyvauti šeimos stiprinimo programoje, atrasti bendrystę besilaukiančių mamų grupėje, prisijungti į savipagalbos grupę tėvams, kurie vieni augina vaikus, nebijoti klausti grupėje, skirtoje paaugliams ir jų tėvams, rasti saugią laikiną gyvenamąją vietą (tik moterims, moterims su vaikais).

Transportas: šiems metams išnuomota dešimt lengvųjų automobilių „Toyata Yaris“. / V. Žukaitytės nuotr.

Domeikavoje įkurtas Šeimos gerovės skyrius, kurio komandą sudaro du psichologai ir 32 socialinio darbo specialistai: atvejo vadybininkai, socialiniai darbuotojai dirbantys su šeimomis, socialinis darbuotojas, dirbantis vaikų dienos centre, socialinio darbuotojo padėjėjas. Skyrius teikia socialines paslaugas sunkumus patiriančioms šeimoms, organizuoja vaikų dienos centro veiklas, čia renkasi senjorų grupė.

Dienos socialinės globos centras skirtas Kauno rajone gyvenantiems neįgaliems vaikams nuo 7 iki 18 metų ir jų šeimoms. Šiame centre siekiama padėti šeimoms, auginančios specialiųjų poreikių vaikus, atrasti savo stiprybes, peržengti negalios ribas, atskleisti savo gebėjimus ir jais dalytis su aplinka.

Socialinės priežiūros skyrius organizuoja pagalbos į namus paslaugas ir asmeninės higienos, transporto organizavimo, aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis paslaugas. Taip pat šiame skyriuje organizuojamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo ir /ar atkūrimo, kineziterapijos ir užimtumo paslaugos suaugusiems ar senyvo amžiaus asmenims su negalia.

Socialinės globos namuose teikiamos dienos socialinės globos ir atokvėpio paslaugos sunkią negalią turintiems Kauno rajono gyventojams.

„Šiuo metu KRSPC dirba 170 specialistų, centro paslaugomis naudojasi daugiau nei 1 500 Kauno rajono gyventojų. Kai kurie iš jų paslaugas gauna kasdien, kai kurie, atsižvelgiant į jų poreikius, kreipiasi keletą kartų per metus“, – sakė L. Čapienė.

Tendencijos taip pat rodo, kad gyventojų žinios apie socialinės pagalbos galimybes ir šios srities darbuotojų vertinimas, lyginant su pernai, augo.

Tyrimo duomenimis, 83 proc. apklaustųjų socialinį darbą vertina kaip naudingą visuomenei: 32 proc. respondentų mano, kad socialinis darbas labai naudingas visuomenei, 51 proc. mano, kad naudingas. Pernai manančiųjų, kad minėtų darbuotojų veikla labai naudinga visuomene, buvo 26 procentai.

79 proc. respondentų teigė žinantys, kad susidūrę su iššūkiais šeimoje ar kasdieniame gyvenime gali kreiptis pagalbos į socialinius darbuotojus. Lyginant su 2021 metais, žinančių padaugėjo 12 proc. punktų.

Tyrimas parodė, jog daugiau nei pusė (55 proc., pernai – 50 proc.) respondentų socialinio darbuotojo darbo naudą visuomenei įžvelgia tame, kad socialinis darbuotojas rūpinasi vienišais senoliais.

Pusė apklaustųjų teigia, kad socialinis darbuotojas prisideda prie neįgaliųjų integracijos visuomenėje. Pernai taip manančiųjų buvo 44 procentai.

Žmonės, susidūrę su gyvenimo iššūkiais, nesidrovi į jus kreiptis pagalbos, ir vis labiau vertina jūsų darbą kaip naudingą visuomenei.

Taip pat nuo trečdalio iki pusės išaugo vertinančiųjų socialinio darbuotojo veiklą kaip naudingą kuriant geresnę visuomenės psichologinę sveikatą, panaši dalis mano, kad socialinis darbuotojas prisideda prie skurdo ir socialinės atskirties mažinimo.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, kreipadamasi į socialinius darbuotojus, sako, kad šie rezultatai džiugina.

„Žmonės, susidūrę su gyvenimo iššūkiais, nesidrovi į jus kreiptis pagalbos, ir vis labiau vertina jūsų darbą kaip naudingą visuomenei. Dar labiau džiugina tai, kad aštuoni iš dešimties dalyvavusiųjų tyrime socialinio darbuotojo darbą laiko vertingu“, – pranešime cituojama M. Navickienė.

Kaip rodo tyrimo duomenys, dažniausiai manoma, kad socialinį darbuotoją geriausiai apibūdina žodis „padėjėjas“ (62 proc.), 46 proc. respondentų socialinį darbuotoją sieja su konsultantu, 38 proc. – su specialistu, 28 proc. – su prižiūrėtoju.

Anot apklausos, socialinio darbo esmė dažniausiai suvokiama kaip pagalbos teikimas žmonėms, patekusiems į sudėtingą gyvenimišką situaciją (57 procentai). Tuo tarpu 53 proc. respondentų socialinį darbą suvokia kaip socialinių paslaugų organizavimą, 43 proc. – kaip problemų sprendimą, siekiant pagerinti žmogaus gyvenimą, kai jis pats nepajėgus savimi pasirūpinti. Trečdalis (32 proc.) – kaip socialinio darbuotojo ir jo kliento bendrą veiklą, siekiant išspręsti kliento problemą.

Reprezentatyvus visuomenės nuomonės agentūros „Spinter tyrimai“ tyrimas atliktas spalio mėnesį, apklausoje dalyvavo 1011 respondentų.

Ministerijos duomenimis, šalyje socialinių paslaugų srityje dirba apie 14 tūkst. darbuotojų. Įvairaus pavaldumo įstaigose ir nevyriausybinėse organizacijose iš viso dirba apie 5 tūkst. socialinių darbuotojų.

Pagalbos nesulaukė

Klaipėdietė Jelena turi 83 metų dukart insultą patyrusią mamą. Dukra dirba ir mokosi, o jos mamai sunku pačiai savimi pasirūpinti. Iki rugsėjo 18-osios ją lankydavusi moteris padėdavo ne tik aptvarkyti namus, išsimaudyti, bet ir pagamindavo maisto.

Praėjusios savaitės pabaigoje pensininkę aplankiusi įmonės "Ori senatvė" darbuotoja jai pranešė liūdną žinią – jos darbdavių sutarties laikas su savivaldybe baigėsi, konkursą laimėjo kita įmonė, todėl ši moteris senolės nebelankys.

Lyg tyčia pensininkės dukrai studijų reikalais savaitės pradžioje reikėjo išvykti į Vilnių. Susirūpinusi, kad mama neliktų be pagalbos, moteris susisiekė su savivaldybės Socialinės paramos skyriaus specialiste ir sulaukė patikinimo, kad paslaugos kaip buvo, taip ir toliau bus teikiamos.

Turiu pasakyti, kad už tas dienas apmokėjimo jie negaus.

Rami dėl mamos klaipėdietė išvažiavo į sostinę mokytis.

Tačiau nei pirmadienį, nei antradienį jos mamos niekas neaplankė ir telefonu su ja nesusisiekė.

Piktinosi nekantrumu

"Paskambinau į savivaldybę. Su manimi kalbėjusi valdininkė piktinosi mano nekantrumu, esą nieko čia tokio palaukti, kol bus sureguliuoti reikalų perdavimo kitai įmonei formalumai. Pasak jos, ne visiems kasdien labai būtina ta socialinė pagalba. Prisipažinsiu, įsiutau. Kaip taip gali būti? Juk aš iš anksto rūpinausi, kad mama neliktų be pagalbos, kol manęs nebus mieste. Galiausiai kažkokia moteris paskambino mamai ir pasakė, kad pas ją ateis, bet ir trečiadienį jos niekas neaplankė", – neslėpė emocijų klaipėdietė.

A. Liesytė / Redakcijos archyvo nuotr.

Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė neslėpė sulaukusi ne vieno skundo dėl nutrūkusių paslaugų.

A. Liesytė patikino, kad rugsėjo 21 d., kai buvo pasirašyta sutartis, Nacionalinio socialinės integracijos instituto darbuotojai, kaip ir buvo sutarta, turėjo pradėti dirbti.

Prieš savaitę iki šios datos konkurso laimėtojai bendravo ir su valdininkais, ir su įmonės "Ori senatvė" darbuotojais, kalbėdami apie tai, kaip perimti darbą, kad dėl to kuo mažiau nukentėtų namie esantys klaipėdiečiai.

Tikėtasi, kad naujieji paslaugų teikėjai skambins klientams, aiškindamiesi, kam pagalbos reikia pirmiausia.

Pageidauja aiškumo

"Jie turėjo su žmonėmis susisiekti ir bendrauti, bet negaliu atsakyti, ar taip atsitiko. Dabar piliečiams paštu siunčiami pranešimai apie naują paslaugos teikėją ir juridinę sutarties pusę. Sulaukėme septynių skundų. Pati skambinau įmonės atstovei klaipėdietei, šiuo metu ji nekelia ragelio. Skambinau ir to instituto direktorei, mobiliojo ryšio telefonu ir ji neatsiliepė. Norėtume bent kiek aiškumo, kodėl taip yra. Turiu pasakyti, kad už tas dienas apmokėjimo jie negaus", – trečiadienio popietę tikino A. Liesytė.

Ketvirtadienį A. Liesytė sakė susisiekusi su konkursą laimėjusios įmonės vadove Vilniuje. Buvo patikinta, kad su klientais jau susiskambinta.

Nacionalinis socialinės integracijos institutas pasitelkia pagal individualios veiklos pažymas dirbančius darbuotojus.

Klaipėdos savivaldybės valdininkai dėl to nerimavo, nes iki šiol taip dirbančių šios srities darbuotojų uostamiestyje nebūta.

Pasak A. Liesytės, klaipėdiečiai turėjo informaciją, kad šios įmonės darbuotojai turi daug sutarčių tokioms pat paslaugoms teikti Kaune. Sulaukta labai gerų atsiliepimų, kauniečiai jų darbu patenkinti.

„Skurdą ir benamystę išgyvenantys žmonės – lygiai tokie pat visuomenės nariai kaip ir visi kiti. Tad jiems lygiai taip pat reikia ir valdžios institucijų, ir visuomenės pagalbos. Juos globoja puikūs „Carito“ darbuotojai ir savanoriai, tačiau to maža. Ko šiandien labiausiai trūksta? Visų pirma – mūsų matymo. Matyti juos, neginti nuo savęs į dar didesnį užribį – labai svarbu. Šie žmonės dažniau susilaukia kritikos ir itin mažai užuojautos, globos“, – sakė pirmoji ponia.

„Betanija“ – tai vieta, kurią žino visi vargingai gyvenantys vilniečiai, čia pavalgyti ir nusiprausti susirenka tie, kurie neturi kur daugiau ateiti. Tačiau dabar „Betanijos“ labdaros valgykla uždaryta dėl karantino, todėl nepriteklių prispausti ir benamystę patiriantys asmenys šilto maisto ir jo davinio laukia lauke. Ir jau ne kasdien, o du kartus per savaitę. Į dušą nusiprausti karantino laikotarpiu taip pat įleidžiama tik po vieną asmenį vietoj penkių, po kiekvieno apsilankymo patalpos dezinfekuojamos.

Pirmąją ponią pasitikęs Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ globėjas Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas palaimino maistą. „Šiuo sunkiu laiku daugėja žmonių, kuriems reikia pagalbos, bet dėkojame Dievui, kad atsiranda ir daugiau savanorių. Esame vienos šeimos nariai, kiekviename žmoguje turime matyti brolį ar seserį. Niekad nepamirškime, kad krikščionio gyvenime po Didžiojo Penktadienio visad ateina prisikėlimas, Velykų sekmadienis. Tad kad ir kokie sunkumai dabar mus ištikę, prisikėlimas yra šalia“, – kalbėjo jis.

Pasak ponios Dianos, susitikimai su žmonėmis, kurie, nesyk gyvenimo blaškyti ir laužyti, galbūt yra nusivylę, pikti ir pavargę, ne tik moko jų neteisti ir nemoralizuoti, bet ir pajusti tikrąją dalijimosi prasmę, stoti į akistatą su savo pačių ribomis ir jas peržengti: „Atminkime, kad nė vienas iš mūsų nežino, kas gali nutikti gyvenime ir kokia duobė galbūt laukia už kampo. Įkvėpkime vilties esantiems sunkiausioje padėtyje, suteikime jiems savivertės, orumo, matykime juose gyvus žmones. Šv. Velykų savaitę prisiminkime iškalbingos tarnystės pavyzdį ir patys pasilenkime prie silpniausių ir pažeidžiamiausių, tų, kuriuos mylėti tikrai nėra lengva.“

D. Nausėdienė domėjosi, kaip ypatingoje atskirtyje esantys mūsų visuomenės žmonės, kurie be kitų pagalbos negeba ir neturi galimybių savimi pasirūpinti, išgyvena COVID-19 krizės situaciją. Jie yra didesnėje rizikoje susirgti, užkrėsti kitus, kadangi gyvena ne po vieną, nesupranta ir negeba laikytis saviizoliacijos rekomendacijų dėl labai įvairių priežasčių. Taigi būtina šiuo metu apie šiuos žmones kalbėti ir jiems padėti.

Tuo tikslu dar praėjusią savaitę pirmoji šalies ponia išsiuntė kreipimąsi į socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentą Mindaugą Sinkevičių, kviečiantį atkreipti ypatingą dėmesį į benamystę patiriančių asmenų padėtį ir imtis specifinių priemonių jų apsaugai bei pagalbos teikimui. Tai galėtų būti aprūpinimas apsaugos ir higienos priemonėmis, apgyvendinimo sąlygų sudarymas tinkamam karantino režimo laikymuisi, specializuotos informacijos apie koronavirusą platinimas ir pan. Lygiagrečiai būtina atkreipti ypatingą dėmesį į pagalbą benamiams teikiančių organizacijų darbuotojų ir savanorių apsaugą.

Taip pat prezidento sutuoktinė kviečia visus geros valios žmones aukoti „Caritui“. Pasak jos, ši krikščioniška organizacija turi senas tradicijas ir platų atjaučiančių savanorių tinklą, per parapinių globos namų tinklą pasiekia atokiausius Lietuvos regionus ir kampelius, gerai žino paramos stokojančius žmones ir jų poreikius. Aukoti galima pervedant į organizacijos banko sąskaitą arba skambinant trumpuoju numeriu 1454 (auka 5 eurai).

Socialinius klausimus sprendžiantys savivaldybės administracijos darbuotojai griebiasi už galvos – šiemet netikėtai padaugėjo pagalbos į namus ir globos namuose prašančiųjų skaičius.

Diskusija apie tai neseniai buvo kilusi Klaipėdos miesto tarybos Finansų ir ekonomikos komitete.

Anot Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos Audronės Liesytės, praėjusiais metais laukiančiųjų minėtos pagalbos eilė buvo dvigubai mažesnė.

Šiemet pagalbos į namus laukia 150 gyventojų, o pernai eilėje stovėjo 51. Globos namuose eilėje – 86 klaipėdiečiai, pernai buvo 48.

Pagalbos į namus ir globos namuose laukiančių klaipėdiečių eilę galėtų sumažinti tik daugiau priimtų darbuotojų, tačiau norinčiųjų teikti tokias paslaugas rasti sunku.

A. Liesytė pripažino, kad šis darbas yra sunkus, o atlygis už jį – nedidelis, todėl norinčiųjų dirbti nėra daug.

Šiuo metu numatoma priimti dar septynis naujus darbuotojus, kurie skubės pas pagalbos namuose ir globos įstaigose laukiančiuosius.

Finansų ir ekonomikos komiteto narys Arvydas Vaitkus svarstė, ar dabar dirbantys žmonės, padidinus atlyginimus, negalėtų aptarnauti daugiau pagalbos laukiančiųjų.

A. Liesytė paaiškino, kad toks sprendimo variantas negalimas, mat darbas yra kontaktinis – kiekvienam žmogui reikia skirti tam tikrą valandų skaičių, tad krūvio darbuotojams padidinti niekaip negalima.

Išmaldos neprašo

Nenusakomo amžiaus moteris pačiame miesto centre leidžia ištisas dienas. Apsikrovusi maišais, panašu, ji tampo su savimi visą savo mantą.

Prikišti jai duoneliavimo negalima, nes tarp visų jos maišų nėra jokio indelio pinigams mesti, ji nesėdi atkišusi rankos. Valgo, geria iš butelio, kurį slepia maišelyje, peša cigaretę po cigaretės.

Atrodo, kad šio žmogaus niekas nepastebi, bet tai tik pirmas įspūdis. Klaipėdiečiai, pasirodo, šią moterį pažįsta – ji ilgą laiką sėdinėdavo prie "Meridiano", gyventojai ją taip pat pastebėjo dienas leidžiančią prie "Žemaitijos" bei senamiestyje.

Klaipėdiečiai neturi kur dėti akių, kai miesto centrą užplūsta kruizinių laivų keleiviai. Aiškinimai, kad didžiuosiuose pasaulio miestuose yra daugybė tiesiog gatvėse gulinėjančių benamių, uostamiesčio žmonių neguodžia.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Gyvename pilkame, byrančiais balkonais mieste. Man asmeniškai gaila turistų, kurie priversti visą dieną praleisti Klaipėdoje. Miestas pilkas, neišvaizdus, daugybė pastatų nesutvarkyti, net pirmą kartą atvykęs žmogus mato, kad jie netvarkomi dešimtmečius. O čia dar tokios "dovanėlės" sėdi, dergia miestą. Ta moteris į miesto centrą ateina kaip į darbą, tik kelis kartus per dieną trumpam dingsta, matyt, bėga už namo atlikti gamtinių reikalų. Dvokiantys, nežinia iš ko gyvenantys, amžinai apduję benamiai kažkodėl tūno būtent ten, kur vaikšto daugiausia miesto svečių. Negi miesto valdžia nieko negali padaryti dėl mūsų miesto vaizdo?" – piktinosi dienraščio "Klaipėda" skaitytoja, gyvenanti Herkaus Manto gatvėje ir kasdien pro langą stebinti benamę.

Miestas pilkas, neišvaizdus, daugybė pastatų nesutvarkyti, net pirmą kartą atvykęs žmogus mato, kad jie netvarkomi dešimtmečius.

Neturi ko prikišti

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vadovas Saulius Valiulis tikino nepastebėjęs benamės, bet žadėjo pasidomėti situacija.

Miesto švaros ir tvarkos taisyklės draudžia miesto centre elgetauti, bet minėta moteris neprašo praeivių pinigų. Jeigu kažkas jai duoda kokį centą, tai daro iš gailesčio.

Vienintelis dalykas, ką valdininkai gali padaryti, – patikrinti, ar benamė yra blaivi. Mat neblaivus viešoje vietoje pasirodęs asmuo yra baudžiamas.

Jeigu paaiškėtų, kad benamė yra blaivi, galima būtų bandyti jai prikišti rūkymą ne vietoje, bet tai daryti draudžiama tik stotelėse, o ji sėdi ne stotelėje, o netoli jos.

Parduotuvė, kurios laiptelius moteris okupavo, neveikia, tad nėra kam jos pavaryti.

Demokratinėje, laisvoje šalyje žmogus gali elgtis kaip tinkamas, svarbu, kad netrikdytų viešosios rimties ir netrukdytų aplinkiniams. Tad estetinį miesto vaizdą gadinanti moteris lyg ir nepažeidžia jokių taisyklių ar įstatymų.

Aiškins apie nakvynės namus

"Ketiname sužinoti jos asmens duomenis ir aplankyti ją kartu su nakvynės namų darbuotojais. Svarbu sužinoti, ar ji turi namus, o jei tikrai yra benamė, kodėl nesikreipia socialinės pagalbos. Panašiai elgiamės su visais benamiais. Kartais tie žmonės tiesiog nežino, kur ir kokių paslaugų gali tikėtis", – tikino S.Valiulis.

Dar visai neseniai Klaipėdoje buvo labai daug namus praradusių žmonių, jie pasakodavo, kokios gyvenimo audros juos pavertė užribio žmonėmis.

Tie, kurie nenori būti benamiais, randa išeičių, priima tiesiamą pagalbos ranką, pradeda naują gyvenimą.

Valdininkų žiniomis, Klaipėdoje dabar yra apie 30 asmenų, kurie neturi pastogės, daugelis jų vengia ir nakvynės namų.

Dažniausiai pagalbos jie nepriima todėl, kad į nakvynės namus įleidžiami tik blaivūs žmonės. Kiti vengia išeiti iš rajono, kuriame yra įpratę raustis buitinių atliekų konteineriuose ar yra įsirengę kokią nors laikiną buveinę.

Tokius žmones įtikinti gyventi pagal visiems priimtas gyvenimo normas pavyksta retai.

Situacija – nenormali

Klaipėdietės Saulės (vardas pakeistas – A.D.) lig tol įprastas gyvenimas apsivertė pernai birželį.

Per nelaimingas maudynes ežere jos suaugęs sūnus susižalojo stuburą ir nevaldo kojų.

Jį operavę gydytojai suteikia vilties – esą prireiks kantrybės, valios ir labai daug darbo, kad jaunas vyras vėl atsistotų ant kojų.

Tai dar bus.

Šeima tuo tiki ir nenuleidžia rankų, tačiau šiandien lovoje įkalintam sūnui reikia nuolatinės pagalbos.

Bet tiek Saulei, tiek jos vyrui reikia dirbti, kad šeima išgyventų.

Lieka vienintelė išeitis – socialinė globa namuose, kol pora dirba.

"Apsilankėme Klaipėdos socialinės paramos centre, tikėdamiesi gauti socialinės darbuotojos paslaugas į namus, kad pasirūpintų sūnumi, kol mes su vyru dirbame. Pasirodo, yra eilė. Mes užsirašėme ir esame šešti, tačiau kada ta mūsų eilė ateis, visiškai neaišku. Nes eilė pajudės tik tada, jeigu kas nors iš tų, kurie gauna paslaugas, numirs. O jei nenumirs? Bet tokia situacija yra nenormali", – mano klaipėdietė.

Eilė pajudės tik tada, jeigu kas nors iš tų, kurie gauna tas paslaugas, numirs.

Eiles koreguoja lemtis

Klaipėdos socialinės paramos centre yra 126 etatai, iš jų vienas – įstaigos vadovei, vienas – pavaduotojai, 4 – padalinių vadovams, dar keliems specialistams.

Visi likę – socialiniams darbuotojams ir jų padėjėjams bei slaugytojoms, kurios klaipėdiečiams teikia pagalbos paslaugas namuose arba dienos socialinės globos paslaugas.

Ši įstaiga tokias paslaugas teikia beveik 270 asmenų per savaitę, o eilėje laukia dar 42 klaipėdiečiai.

Tokia pagalba suteikiama kiek stipresniems žmonėms, kurie dar gali vaikščioti, tačiau jiems išeiti iš namų sunku, jie negali nusipirkti maisto, savarankiškai nueiti pas gydytoją, atlikti buities darbų.

Tad pas juos ateina socialinio darbuotojo padėjėja 2–3 kartus per savaitę ir tuos darbus padaro.

Ši paslauga prižiūrimam žmogui teikiama iki 10 valandų per savaitę.

Dienos socialinę globą namuose įstaigos darbuotojai teikia apie 70 žmonių per savaitę. Ji teikiama nuo 2 iki 8 valandų per dieną, iki 7 dienų per savaitę.

Šioje eilėje socialinei globai šiuo metu yra 23 žmonės.

"Liepos viduryje laukiančiųjų buvo beveik 50. Tiesiog kai kurie mūsų klientai, kuriems teikėme paslaugas, mirė. Mirė ir dalis laukusiųjų tos paslaugos eilėje. Jie jos nebesulaukė. Taigi ta eilė sumažėjo dėl mirusiųjų. Kad nebūtų eilių ir mes šias paslaugas galėtume teikti visiems, kuriems to reikia, reikėtų dar bent 10 papildomų darbuotojų", – teigė Klaipėdos socialinės paramos centro vadovė Diana Stankaitienė.

Paslaugų poreikis auga

Klaipėdos socialinės paramos centras Integralios pagalbos į namus projektą pradėjo 2012 m.

Tuo metu buvo skirtos papildomos pareigybės prižiūrėti 30 klientų.

Nuo to laiko daugiau naujų etatų šioje įstaigoje neįsteigta, bet klientų poreikis auga.

"Mes startavome 2010-aisiais, tada turėjome vieną labai sunkią negalią turintį klientą. Jį dar ir šiandien prižiūrime. 2011 m. šią paslaugą jau teikėme 30 asmenų. Kitais metais – papildomai dar 25. Ir taip buvo iki 2016-ųjų. Dabar mes prižiūrime beveik 70 klaipėdiečių", – vardijo D.Stankaitienė.

Anot pašnekovės, jei norime, kad ligoti žmonės gyventų kokybišką gyvenimą, jais reikia rūpintis, nes daugelis tų, kurie turėtų pasirūpinti savo paliegusiais artimaisiais, yra išvykę į užsienį.

"Man skambina klaipėdiečiai iš Švedijos, Suomijos, Norvegijos, Vokietijos, Anglijos, Airijos, net JAV ir Naujosios Zelandijos. Ir prašo, kad pasirūpintume mama, tėvu, teta ar močiute, likusiais Klaipėdoje. Bet yra eilė, ir laukti geriausiu atveju teks kokius 7 mėnesius, kol kuris nors klientas numirs", – teigė D.Stankaitienė.

Problemą lemia ir atostogos

Socialines paslaugas klaipėdiečiams, be Klaipėdos socialinės paramos centro, dar teikia biudžetinė įstaiga "Klaipėdos lakštutė" ir dvi privačios įstaigos – "Ori senatvė" bei "Salumeda".

Pastarosioms už miestiečiams teikiamas paslaugas sumoka savivaldybė.

Ten taip pat yra laukiančiųjų eilės, nors ir kiek mažesnės.

Viešosios įstaigos "Ori senatvė" vadovė Vida Račkienė dienraščiui teigė, kad šiuo metu jos vadovaujamoje įstaigoje yra 26 laukiančių socialinių paslaugų asmenų eilė.

Tačiau esą iki rugsėjo vidurio tų eilių turėtų nelikti, kai iš atostogų grįš visos darbuotojos.

"Vasarą eilės ištįsta, nes mūsų darbuotojos eina atostogauti, o jų atostogos ilgos, todėl jos atostogauja kelis kartus per metus. Pas mus yra priimti keturi žmonės, kurie keičia visus einančius atostogauti, kad klientai neliktų be paslaugų. Vasara yra toks laikas, kai klientų eilė pailgėja", – tikino V.Račkienė.

Anot jos, tos eilės atsiranda dar ir dėl to, kad žmonės, norėdami apsidrausti, užsiregistruoja visose tokias socialines paslaugas teikiančiose įstaigose. Pavardės dubliuojasi, todėl atsiranda eilės.

O bendrovės "Salumeda" socialinė darbuotoja Rasa Urbonienė teigė, kad jos įstaiga teoriškai eilių neturi, nes pagalbos dabar laukia tik vienas žmogus.

Liga amžiaus neklausia

Biudžetinės įstaigos Neįgaliųjų centro "Klaipėdos lakštutė" Danutė Daukantienė dienraščiui teigė, kad eilėje globai į namus laukia 16 klaipėdiečių.

Ši įstaiga rūpinasi tik psichinę negalią turinčiais žmonėmis.

"Kada paskutiniai stovintieji eilėje gaus mūsų paslaugas? Tai priklausys nuo pono Dievo. Mūsų klientai retai kada atsisako paslaugų, deja, jie nepasveiksta. Dažniausiai vieta atsilaisvina, kai jie išvažiuoja į Slaugos ligoninę arba numiršta, tada eilė pasistumia į priekį. Tai gali trukti ne mažiau pusmetį. Grubiai tariant, vieta atsilaisvina mirties atveju. Bet dažniausiai žmogui pagalbos reikia čia ir dabar. Vyriausiam klientui buvo ir 100 metų, jauniausiam – 34", – neslėpė D.Daukantienė.

Socialinės paslaugos žmogui kainuoja.

Mokėjimo už dienos globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens ar šeimos pajamas.

Vieno asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos globą siekia 20 proc. to asmens pajamų.

Asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui viršija 306 eurus, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos globą dydis yra 50 proc. asmens pajamų.

Prastai organizuoja darbą?

Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė mano, kad klientų, laukiančių socialinių paslaugų, problema mieste yra tik dėl nevykusio darbo organizavimo.

Ir esą jokių naujų papildomų etatų biudžetinėje įstaigoje steigti tikrai nereikėtų.

"Biudžetinių įstaigų plėtros nebus. Ten – prastai dėl vadybos, nes darbo efektyvumas vos ne perpus prastesnis nei privačių įstaigų. Kitaip tariant, biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo laikas naudojamas ne paslaugoms teikti. Etatų yra, galėtų laukiančiųjų eilę mažinti, bet dėl išpūstos Klaipėdos paramos centro darbo veiklos atsiranda problema, kad darbuotojos ir toliau nori, jog didintų etatus, o eilės kažkodėl labai greitai atsiranda", – dėstė A.Liesytė.

Esą, kadangi rinkoje yra ir daugiau tokių įstaigų, kurios teikia analogiškas paslaugas, todėl pagal Savivaldos įstatymą biudžetinė įstaiga nėra plečiama.

Vis dėlto visai neseniai savivaldybės Vidaus audito tarnyba, tyrusi Klaipėdos socialinės paramos centro ir "Klaipėdos lakštutės" veiklą Integralios pagalbos į namus Klaipėdos mieste programoje, Paramos centro darbą įvertino gerai, o jų kolegų iš neįgaliųjų centro – patenkinamai.

Ir dar. Pagal miesto tarybos patvirtintus rodiklius Klaipėdos socialinės paramos centras socialinę pagalbą į namus turėtų teikti 55 asmenims, nors realiai teikia 70.

Taigi kalbos apie išpūstas darbo veiklas, "naudojamas ne socialinėms paslaugoms teikti", nelabai turi pagrindo.

Augdama griūvančioje, vėjo kiaurai perpučiamoje troboje su bedarbe mama ir smurtaujančia bei nuo alkoholizmo kenčiančia močiute ji matė vien liūdesį ir skurdą. Tačiau šiandien viskas - kitaip: Justina šypsosi, lanko darželį, mielai bendrauja ir kartais net pati užkalbina nepažįstamuosius. Jos ir jos mamos Birutės gyvenimą neatpažįstamai pakeitė organizacijos „SOS vaikų kaimai“ ir daugybės gerų žmonių rūpestis.

Augo siaubingai apleista

30-metė Birutė - mylinti ir gero linkinti Justinos mama, tačiau tinkamai pasirūpinti mažyle jai pavyksta ne visada. Birutė ne visuomet žino, kaip vaiką aprengti, kad nesušaltų, kaip gydyti susirgus ar kiek Justina svėrė vos gimusi. Mamai šiandien tenka mokytis paprasčiausių įgūdžių, leisiančių jos dukrelei augti saugiai ir laimingai.  Taip yra todėl, kad pati Birutė augo neprižiūrima, apleista ir nemylima. Priklausomybe nuo alkoholio serganti jos motina nesirūpino vieniša augančia dukrele, jos neauklėjo ir nemokė net paprasčiausių dalykų.

„Tai jau - nebe mama, - apie sykį peiliu jai ranką perrėžusią motiną braukdama ašaras pasakoja Birutė, - Net nežinau, kaip ją vadinti. “

Nors pasirūpinti Justina Birutei ne visuomet yra paprasta, mamos klaidų ji sako niekada nekartosianti. Dukrelė - visas jos gyvenimas ir svarbiausias jo tikslas. Šiandien Birutė labiausiai nori užtikrinti Justinai laimingesnę vaikystę, nei turėjo ji pati.

Svarbiausia - lankyti darželį

Mamai ir dukrai pagalbos reikėjo pačios įvairiausios: pradedant maistu bei drabužiais, baigiant saugiais namais. Griūvanti trobelė gyventi netiko ne tik dėl kiaurus metus pro išklypusius langus ir duris ją košiančių vėjų bei to, kad ji stovi laukuose, toli nuo bet kokios civilizacijos, bet ir dėl karts nuo karto ten pagyventi sugrįžtančios Birutės motinos. Birutė atvirai teigia nesijaučianti saugiai, kai mama yra netoliese.

Tačiau tiek „SOS vaikų kaimų“ atstovai, tiek ir Birutė vieningai sutarė, kad svarbiausia šiandien - leisti Justiną į darželį, užtikrinti jai specialistų priežiūrą.

„Visi žinojome savo užduotį: turime užtikrinti Justinai laimingą vaikystę ir pilnavertę ateitį. Jai reikėjo visko mokytis nuo pradžių: bendrauti, draugauti, reikšti emocijas. Jai reikėjo draugų, saugios aplinkos, įprastų, reguliarių veiklų. Visa tai mergaitei geriausiai galėjo suteikti darželis ir su ja individualiai dirbantys specialistai“, - pasakoja „SOS vaikų kaimų“ vadovė Liudovika Pakalkaitė.

Taigi, „SOS vaikų kaimų“ surengto palaikymo koncerto metu gautų neabejingų žmonių aukų bei rūpesčio dėka Justina ir jos mama perkeltos į Šiaulius, kur mergaitė pirmąkart išsiruošė į vaikų darželį. Šiandien Justina jame - jau kelis mėnesius. Per juos mažylė pasikeitė neatpažįstamai: iki tol nė akių nepakeldavusi, šiandien ji šypsosi, čiauška, žaidžia su bendraamžiais ir kasdien išmoksta ko nors naujo.

Intensyviai prižiūrima „SOS vaikų kaimų“ socialinės darbuotojos ir vaikų darželio darbuotojų, Justina pamažu atgauna vaikystę, kuri iš jos buvo taip nepelnytai atimta. Tuo tarpu laiku pagalbos nesulaukusiai mamai Birutei šiandien mokytis - gerokai sunkiau.

Darbo paieškos - sudėtingos

„SOS vaikų kaimai“ susisiekė su Lietuvos Darbo birža ir bendromis pastangomis ėmė ieškoti Birutei darbo. 11 klasių baigusi ir barmenės-virėjos specialybę įgijusi moteris galėtų dirbti: tai ne tik stipriai pagerintų šeimos finansinę situaciją, bet ir leistų Birutei mokytis, būti tarp žmonių.

Tačiau neturint jokių įgūdžių ieškoti darbo - nelengva. Birutei sudėtinga dalyvauti pokalbiuose dėl darbo, punktualiai juose pasirodyti ir pristatyti savo gebėjimus. Tik milžiniškos visų ja besirūpinančių žmonių - Šiauliuose šeimą globoti ėmusios geradarės Agnės, Darbo biržos specialisčių, „SOS vaikų kaimų“ atstovių - dėka moteris dar nėra išbraukta iš Darbo biržos sąrašų.

„Judame į priekį mažyčiais žingsneliais: Birutė mokosi paprasčiausių dalykų ir labai džiaugiasi savo nedidelėmis pergalėmis. Pavyzdžiui, neseniai jai reikėjo gauti vieną išrašą banke – nuėjo, susitarė ir gavo jį pati. Kitam gal tai būtų paprasčiausia smulkmena, o Birutei – tikra šventė. Viskas vyksta labai lėtai ir tikriausiai darbo paieškos bus ilgos“, – pasakoja Šiauliuose Justina ir jos mama besirūpinanti „SOS vaikų kaimų“ atstovė Rita Gintilienė.

Globoti ėmėsi geradarė

Už tai, kad galiausiai išsikraustė iš lūšnelės laukuose ir atsidūrė Šiauliuose, Justina ir Birutė labiausiai turėtų dėkoti geradarei Agnei Lengvinaitei. Globos namuose augusi ir viena nuo pat pradžių savo laimę kūrusi moteris šiandien augina dukrelę ir nelieka abejinga aplinkinių nelaimėms.

Agnę sujaudino „SOS vaikų kaimų“ surengto koncerto metu pristatyta Justinos istorija, moteris ėmė apie ją pasakoti savo draugams ir ieškoti įvairiausios paramos mažylei. Taip atsirado Agnės draugei priklausantis butas Šiauliuose, kuriame šiuo metu mergaitė su mama yra apsistojusios. Geradarė taip pat rūpinasi Justinos sveikatos būkle, moko Birutę pasirūpinti dukrele, padeda nusipirkti maisto, planuoti buitį.

Agnė neslepia – padėti Birutei kabintis į gyvenimą nėra lengva ir reikalauja daug kantrybės.

„Esu radusi jas klaidžiojančias gatvėje, dažnai turiu rūpintis, kad Justina būtų sveikai ir sočiai pamaitinta, sunku iš Birutės sužinoti informaciją apie mergaitės sveikatą“, - patirtimi dalinasi Agnė.

Moteris mėgino ir rasti darbą Birutei – siūlė jai plauti indus greta namų esančiame Agnės draugo restorane. Deja, Birutei ir čia nepavyko.

„Nelengva, tačiau esu pasiryžusi Justinai padėti tiek, kiek reikės. Ir aš, ir mano draugai norime, kad ji augtų sveika, saugi ir laiminga. Šiandien jau ir darželyje apie ją puikiai atsiliepia – mergaitė guvi, linksma ir labai protinga. Negalime jos apleisti“, - jautriai kalba Agnė.

Gydytis bando ir širdies draugas

Mamai ir dukrelei išsikrausčius iš atokios lūšnelės bei mėginant atversti naują gyvenimo lapą, pasitempti mėgina ir iki šiol alkoholizmo liūne klimpęs Birutės širdies draugas. Jam išreiškus norą gyventi drauge su Justina ir jos mama, „SOS vaikų kaimai“ iškėlė aiškią sąlygą: vyras privalo gydytis.

Nors gyvena atskirai, tačiau šiandien Birutės draugas – užsikodavęs, nebevartoja alkoholio ir stengiasi kabintis į gyvenimą.

Vaikystėje padarytą žalą atitaisyti - sunku

Pasak socialinės rizikos šeimomis besirūpinančios bei laimingą ir saugią aplinką šeimoje vaikams užtikrinti siekiančios organizacijos „SOS vaikų kaimai“ vadovės L. Pakalkaitės, darbas su suaugusiaisiais – sudėtingas, ilgas ir ne visada vaisingas.

„Taip yra todėl, kad vaikystėje patirtas nuoskaudas, engimą ar nepriežiūrą atitaisyti suaugus – itin sunku. Žinodami tai, siekiame užkirsti kelią tokiam elgesiui kuo anksčiau – užtikrinti sudėtingomis sąlygomis gyvenantiems vaikams laimingą vaikystę bei pilnavertę ateitį“, – pasakoja ekspertė.

Specialistės teigimu, tikslus vaikystėje apleisto ir engto žmogaus pavyzdys yra ne tik šiandien visuomenėje sunkiai įsitvirtinanti Birutė, bet ir jos motina: priklausomybės ligos, agresija, skurdas – visa tai greičiausiai yra sudėtingos ir neprižiūrėtos vaikystės padariniai.

L. Pakalkaitė akcentuoja ir bendruomenės įsitraukimo į problemos sprendimą svarbą. Šiauliuose Agnė subūrė tą rūpestingą ir padėti šeimai išlipti iš duobės norinčią bendruomenę, kurios iki tol taip trūko Justinos gerovei. Todėl stotis ant kojų čia tapo gerokai paprasčiau.

L. Pakalkaitės nuomone, Justinos istorija gali turėti laimingą pabaigą – nemažai skriaudų patyrusi mergaitė šiandien iš visų jėgų stengiasi atsitiesti ir augti drąsi, besišypsanti ir imli viskam, ką jai suteikia gyvenimas.

Lyginant su pernai, papildomai bus finansuojami 36 naujai įsteigti centrai.

Iš viso ministerija vaikų dienos centrų projektams finansuoti 2017 metais skirs 3,6 mln. eurų. Naujai  įsteigtų centrų projektams finansuoti skirta apie 0,5 milijono eurų, nurodo ministerija.

„Pagalba šeimai – prioritetas, kuriam turime skirti didžiausią dėmesį, o išplėsdami vaikų dienos centrų tinklą, padėsime dar didesniam skaičiui šeimų. Tikimės, kad naujai įsteigtuose vaikų dienos centruose dienos priežiūros ir ugdymo paslaugas šiemet papildomai gaus apie tūkstantį vaikų“, – pranešime teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Pernai ministerijos finansuojamus vaikų dienos centrus lankė 7690 vaikų.

Šiuo metu vaikų dienos centrus gali lankyti visi vaikai, kuriems reikalingos dienos socialinės priežiūros ir ugdymo paslaugos. Centruose vaikams teikiama pagalba ruošiant pamokas, organizuojamas nemokamas nuolatinių vaikų dienos centro lankytojų maitinimas, laisvalaikio užimtumas, teikiamos socialinės, psichologinės, krizių įveikimo pagalbos ir kitos paslaugos.