Administracinių nusižengimų kodekso pataisas parengusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) už netinkamą darbo saugą statytojams siūlo įteisinti baudas nuo 240 iki 3 tūkst. eurų.

Už šiuos pažeidimus dabar atsako tik fiziniai asmenys, o statytojų atsakomybė nėra numatyta.

„Siekiant mažinti nelaimingų atsitikimų darbe skaičių reikia priemonių, stiprinančių motyvaciją laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų“, – teigia SADM.

Kartu ministerija teikia Darbo kodekso, Darbuotojų saugos ir sveikatos bei dar kelių lydinčiųjų įstatymų patobulinimus. Juos vėliau turės svarstyti Seimas.

Ministerija siūlo, kad darbuotojai su negalia naktį ar po darbo valandų bei budėjimui galėtų dirbti tiek jiems sutikus bei to nedraudžiant sveikatos įstaigai. Jie, be kita ko, neprivalėtų informuoti darbdavių apie savo negalią, o visiems darbuotojams būtų nustatyti vienodi privalomi sveikatos patikrų reikalavimai.

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimais siūloma įteisinti naują papildomą vienkartinę įmoką „Sodrai“, ją statytojai mokėtų už darbuotojų saugos ir sveikatos normų pažeidimus. Priklausomai nuo įmonės dydžio įmoka siektų nuo trijų iki devynių minimalių mėnesio atlyginimų (2,7–8,3 tūkst. eurų).

Siūloma, kad pakeitimus priėmus jie įsigaliotų nuo šių metų lapkričio.

„Skolos atostogos sutrumpinamos iki šešių mėnesių vietoj anksčiau ministerijos siūlytų 12 mėnesių. Nesame linkę daugiau nusileisti. Toks terminas reikalingas skolininkams išbristi iš skolų“, – šią savaitę Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete pranešė viceministras Vytautas Šilinskas.

Komitetas galutinį sprendimą dėl skolos atostogų planuoja priimti kitą savaitę

Jeigu Seimas tokiam variantui pritartų, pinigų išieškojimas iš skolininko galėtų būti sustabdomas ne daugiau kaip du kartus po šešis mėnesius ir negalėtų viršyti bendro 12 mėnesių laiko per penkerius metus.

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė teigia naujausiam siūlymui pritarianti.

Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos patarėja-teisininkė Akvilė Razumienė apgailestavo, kad ministerija nusiteikusi leisti skolininkams atostogas pasiimti ne vieną kartą per penkerius metus, kaip buvo siūloma anksčiau, o dažniau.

„Kad skolininkai nepriprastų naudotis lengvatomis“, – komitete teigė verslininkų atstovė.

Konfederacija siūlė leisti skolų atostogas žmogui suteikti vienintelį kartą.

Kreditų valdymo įmonių asociacijos atstovas Arnas Marcinkus tikino, kad šešių mėnesių terminas irgi neproporcingai ilgas. Antstolis Jonas Petrikas ir lobistas Šarūnas Frolenka siūlė skolos atostogas sutrumpinti iki trijų mėnesių – tiek trunka įdarbinto žmogaus baidomasis laikotarpis.

„Padėkime nuo atostogų du kartus po tris mėnesius, jeigu žmogus iškris iš darbo rinkos po pirmo karto, jis turės antrą galimybę“, – siūlė Š. Frolenka.   

„Tris mėnesius neišskaitoma, kitiems trims mėnesiams taikomas pusės išskaitų, kurios dabar nustatytos, mokėjimas. Ir išskaitos sumažėtų, ir kreditoriai gautų pakankamai lėšų, kad būtų padengiamas įsiskolinimas, o ne jis didėtų“, – teigė J. Petrikas.

Š. Frolenka pasigedo termino, per kiek laiko nuo įsidarbinimo skolininkas turi susisiekti su antstoliu dėl skolos atostogų.

„Jeigu žmogus sugalvos prašymą antstoliui pateikti trečią, penktą ar šeštą darbo mėnesį, kaip antstolis galės pritaikyti skolos atostogas – sustabdyti tai, kas anksčiau nebuvo sustabdyta? Tam, kad prašymas suvaikščiotų, jį reikia pateikti per pirmąjį mėnesį“, – svarstė jis.

Padėkime nuo atostogų du kartus po tris mėnesius, jeigu žmogus iškris iš darbo rinkos po pirmo karto, jis turės antrą galimybę

Š. Frolenka, be kita ko, pabrėžė, kad per skolos atostogas dalies žmonių skolos nebus dengiamos, jos ir palūkanos toliau kaupsis: „Tai reiškia, kad tam tikrai žmonių grupei tas 12 mėnesių terminas duos ne vertę, o kuprą“.

A. Marcinkus įspėjo, kad skolininkai, žinodami, kad išskaitos iš darbo užmokesčio, kuris neviršys minimalios mėnesio algos (MMA), yra ribojamos, specialiai tarsis su darbdaviais, kad jiems oficiali alga siektų MMA, o kita dalis būtų mokama grynaisiais.

„Kurk Lietuvai" projektų vadovo Roko Kešio teigimu, remiantis Duomenų agentūros informacija, per metus išieškoma tik apie 4-5 proc. bendros skolos sumos, o skolos kasmet auga – pernai padidėjo 10 kartų labiau nei išieškojimai.

„Nuo 2012 metų skolos išieškojimas sumažėjo du kartus“, – teigė jis.   

Pataisos turėtų skatinti skolininkus įsilieti į darbo rinką

Teisės ir teisėtvarkos komitetas praėjusį trečiadienį su verslo ir valdžios institucijų atstovais svarstė ministerijos parengtas Civilinio proceso kodekso pataisas, keičiančias skolų išieškojimo taisykles ir skatinsiančias skolininkus įsilieti į darbo rinką. 

Pakeitimai numato, kad skolininkas pats turėtų kreiptis į antstolį dėl skolų sustabdymo. Šešių mėnesių terminas prasidėtų iškart nuo jo darbo pradžios, būtų nepertraukiamas ir nepriklausytų nuo jo prašymo pateikimo antstoliui ar darbdavio pasikeitimo.

Jeigu darbą susiradęs skolininkas per pirmus šešis mėnesius nepateiktų prašymo antstoliui sustabdyti skolų išieškojimą, reikštų, kad jis skolos atostogomis nepasinaudojo. Ministerijos teigimu, tokiu atveju skolininkas vis dar turėtų teisę jomis pasinaudoti du kartus per penkerius metus, jei vėl išskristų iš darbo rinkos ir būtų bedarbiu bent šešis mėnesius.

Jeigu skolininkas į antstolį kreiptųsi pradirbęs tris mėnesius, jo skolų atostogos truktų ne šešis, o tik tris mėnesius. Kai pasiėmęs skolos atostogas darbuotojas keistų darbovietę ar netektų darbo, jam likusius mėnesius skolų atidėjimas nenutrūktų.

Pasak V. Šilinsko, skolų atostogas būtų galima pasiimti nuo 2024 metų gruodžio.  

Anot ministerijos, globos namai ėmėsi vidinio darbo pareigų pažeidimo tyrimo.

Taip pat Utenos socialinės globos namuose bus atliekamas ministerijos inicijuotas veiklos ir finansų valdymo vidaus auditas.

„Matome poreikį ir inicijuosime teisės aktų pakeitimus“, – BNS ketvirtadienį nurodė ministerija.

Kauno apygardos teismas vaikus Vilčinskams grąžino, nes anksčiau jie buvo paimti nesilaikant procedūrų.

Anot jo, pirmosios instancijos teismas pernai gegužę išdavė leidimą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai paimti vaikus, nors jis negalėjo būti išduotas, kol vaikai fiziškai nebuvo paimti.

Tuo metu SADM atkreipė dėmesį, kad šis teismo sprendimas susijęs tik su procedūrų dalimi ir pridūrė, kad tam tikrose situacijose vaiko teisių gynėjai neturi galimybės vaikų pamatyti fiziškai ar jų paimti.

„Tam tikros situacijos specialistams būna ypatingai sudėtingos, kai tėvai, pavyzdžiui, atsisako bendradarbiauti, konfliktuoja, tam tikrais atvejais net neįsileidžia vaiko teisių gynėjų, visais būdais vengia kontakto su jais“, – nurodė ministerija.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba teigė, kad toks teismo sprendimas nustebino, įnešė sumaišties ir klausimų dėl tolimesnio vaiko teisių gynėjų reagavimo.

„Ypač sudėtingais atvejais, kai tėvai atsisako ne tik bendradarbiauti, bet ir kontaktuoti, įsileisti vaiko teisių gynėjus“, – komentare BNS ketvirtadienį nurodė tarnyba.

„Tad manome, kad šiuo klausimu tikrai yra svarbu diskutuoti tiek su socialiniais partneriais, tiek su ministerija dėl galimų teisės aktų keitimų, padėsiančių apsaugoti vaikus“, – pridūrė tarnyba.

Pasak tarnybos, šiuo metu vaiko teisių gynėjai yra sudarę bendrą darbo grupę su policijos pareigūnais, kurioje tariasi dėl veiksmų koordinavimo sudėtingais vaiko perkėlimo atvejais.

Vilčinskai kaltinami pagrobę tris savo vaikus, kuriuos teismas buvo leidęs iš jų paimti. Pernai liepą galimai savavališkai iš Kaune esančio vaikų gerovės centro „Pastogė“ penkerių, septynerių ir devynerių metų amžiaus vaikus pasiėmę tėvai buvo surasti Lietuvos pasienyje su Baltarusija. Kaip teigė teisėsauga, šeima greičiausiai ketino kirsti sieną.

Tarnybos teigimu, pastaruoju metu Vilčinskai bendradarbiavo su atvejo vadybininku, socialiniu darbuotoju, kitais paslaugas teikiančias specialistais, taip pat priėmė pagalbą ir stengėsi gerinti situaciją šeimoje.

„Kuriame daugiau galimybių dirbantiems savarankiškai – įsiklausėme į jų poreikius ir siūlome sprendimą, kuris palengvins administracinių formalumų tvarkymą ir leis visą dėmesį sutelkti į savo veiklą. Tai paskatins daugiau asmenų užsiimti verslu ir taip prisidėti prie ekonomikos augimo“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Šią naują priemonę, kaip vieną iš būdų stiprinti smulkųjį ir vidutinį verslą, inicijavo Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Finansų ministerija ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Naująją priemonę planuojama diegti etapais. Pirmasis jų – bandomasis – numatomas įgyvendinti 2024 m. pradžioje.

„Pristatydami smulkiojo verslininko sąskaitą sukuriame galimybę susitrumpinti administravimui skirtą laiką ir susitelkti į tai, kas išties svarbu. Savanoriškai pasirinktame banke atsidarius sąskaitą ir ją deklaravus, visos įplaukos į šią sąskaitą bus laikomos veiklos pajamomis. Iš jų automatiškai bus apskaičiuojami mokesčiai, o parengtas deklaracijas bus galima pateikti vienu mygtuko spragtelėjimu. Mūsų siūloma priemonė ne tik bus patogi, bet ir užtikrins procesų greitį. Smulkiojo verslininko sąskaita – vertinga priemonė verslui“, – pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Mūsų siūloma priemonė ne tik bus patogi, bet ir užtikrins procesų greitį. Smulkiojo verslininko sąskaita – vertinga priemonė verslui.

 

Vykdyti veiklą bus daug paprasčiau

Nuo kitų metų individualią veiklą pradedančiam asmeniui įregistruoti ją bus itin paprasta – finansų įstaigoje tereikės atsidaryti smulkiojo verslininko sąskaitą. Tuomet Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) nuo sąskaitos atidarymo pradžios automatiškai fiksuos ir individualios veiklos vykdymo pradžią.

„Pradiniame etape smulkiojo verslininko sąskaita startuos finansų įstaigoje, kuri šią idėją palaikė pirmoji, – Šiaulių banke. VMI gavus informaciją iš banko apie atidarytą naujo smulkiojo verslininko sąskaitą, individuali veikla pagal pažymą registruojama automatiškai. Anksčiau veiklos nevykdę gyventojai papildomai turės nurodyti tik veiklos kodą, kontaktinius duomenis ir veiklos vykdymo vietą, o tam turės penkias darbo dienas“, – pasakojo VMI vadovė Edita Janušienė. Ji taip pat pažymi, kad visos į sąskaitą pervedamos pajamos (pervedimai, grynųjų įmokėjimas) bus priskiriamos individualios veiklos pajamoms ir automatiškai perkeliamos į gyventojų pajamų mokesčio (GPM) deklaraciją atitinkamiems mokesčiams apskaičiuoti.

Padės sutaupyti laiko ir pinigų

Kaip rodo apklausos, didelė dalis individualią veiklą vykdančių asmenų susidurdavo su sunkumais apskaičiuodami mokėtinus mokesčius, teikdami deklaracijas. Be to, tai atimdavo daug laiko – praėjusiais metais atliktos apklausos duomenimis, vienas savarankiškai dirbantis asmuo finansų apskaitai per metus skyrė apie 18 valandų. Iš viso apskaitai tvarkyti ir mokesčiams sumokėti buvo skiriama 4,3 mln. valandų, o tai sudaro maždaug 35,1 mln. eurų. Naujoji automatizuota sistema smulkiesiems verslininkams padės sutaupyti laiko ir pinigų.

Bandomajame etape bus suteikiama galimybė išbandyti sąskaitą, įvertinti pranašumus ir automatizuoti GPM apskaičiavimą ir deklaravimą. Tuomet smulkiojo verslininko sąskaita pagal vartotojų atsiliepimus galėtų būti pakoreguota, o jų pageidavimu – ir praplėsta naujomis funkcijomis.

Prie minimos naujovės aktyviai jungiasi prekybininkai, veiklą vykdantys tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygmenimis. Nepasiturintys gyventojai, turintys teisę gauti paramą maistu, jau nuo gruodžio 1 dienos galės teikti prašymus gauti socialinę kortelę.

Per lapkričio–gruodžio mėnesius apie 211 tūkst. nepasiturinčių šalies gyventojų dar sulauks paskutinių paramos maisto produktais ir higienos prekėmis dalijimų.

„Gyventojai galės laisvai naudoti pinigus kortelėse, ne tik rinkdamiesi jiems patinkančius produktus ar prekes, bet ir juos įsigyti sau patogiu laiku. Džiaugiuosi, kad bene pirmieji Europoje diegiame visos šalies mastu veiksiantį orų ir įgalinantį sprendimą. Nepasiturintiems gyventojams nebereikės stovėti eilėse ir laukti pagal grafikus dalijamų produktų“, – pabrėžia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Gyventojai galės laisvai naudoti pinigus kortelėse, ne tik rinkdamiesi jiems patinkančius produktus ar prekes, bet ir juos įsigyti sau patogiu laiku.

 

Anot SADM, prie socialinių kortelių iniciatyvos norą jungtis išreiškė beveik visi Lietuvoje veikiantys prekybininkai, veikiantys tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygmenimis. Vėliausiai iki gruodžio 1 dienos su visais prekybininkais, atitikusiais kvietimo bendradarbiauti reikalavimus, Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) pasirašys bendradarbiavimo sutartis. Kiti pavieniai tiekėjai galės prisijungti prie socialinių kortelių projekto bet kuriuo metu vėliau.

Pabrėžiama, kad nepasiturintys gyventojai teikti prašymus gauti kortelę gali bet kuriuo metu nuo gruodžio 1 dienos iki kitų metų spalio pabaigos.

Kaip skelbiama, į socialines korteles, per naująjį Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo finansinį periodą 2024–2027 metais, kasmet planuojama pervesti iki 17 mln. eurų.

Su paskutiniais šių metų lapkričio–gruodžio paramos maisto produktais ir higienos prekėmis dalijimais, užbaigiamas dar 2014 metais pradėtas Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo finansinis periodas, per kurį kas antrą mėnesį parama ilgo galiojimo maisto produktais pasiekdavo vidutiniškai 170-200 tūkst. paramos gavėjų.

Anot SADM, perėjus prie naujos paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarkos, projekto partneriams – savivaldybių administracijoms, seniūnijoms, „Maisto bankui“ ir Raudonojo Kryžiaus draugijai sumažės administracinė ir finansinė našta. Nereikės rūpintis produktų transportavimu savivaldybių viduje tarp seniūnijų, nuomotis sandėlių, ieškoti dalijimo punktų. Mažės aplinkos tarša, nes ilgo galiojimo produktų krepšeliai buvo iš anksto supakuojami į plastikinius maišelius ir paruošiami išsinešti.

Alkoholio įsigyti negalės

Naudojantis socialine kortele, bus galima įsigyti visus maisto produktus ir kitas būtinojo vartojimo prekes – asmens higienos, buities apyvokos daiktus, namų švaros prekes, kūdikių prekes, drabužius, avalynę ir kita. Bus draudžiama įsigyti alkoholinius gėrimus, tabaką, loterijos bilietus. Taip pat nebus galima sumokėti už trečiųjų šalių teikiamas paslaugas.

 Bus draudžiama įsigyti alkoholinius gėrimus, tabaką, loterijos bilietus.

 

Planuojama, kad pinigai į korteles bus pervedami keturis kartus per metus: kovo 15, birželio 15, rugsėjo 15 ir gruodžio 15 dienomis. Naudotis nustatytais limitais kortelėse galima nuo jų gavimo momento iki ateinančių kalendorinių metų kovo 15 dienos. Lėšų iš kortelių nebus galima išsigryninti.

Koks lėšų dydis bus nustatytas socialinėse kortelėse, priklausys nuo to, kiek asmenų pateiks prašymus jai gauti. Tikslios sumos bus nustatomos sausio pradžioje.

Teisę gauti socialinę kortelę turi asmenys, kurių vidutinės mėnesio pajamos vienam šeimos nariui šiuo metu neviršija 235,50 euro per mėnesį. Išimtis, kai vidutinė mėnesinė suma vienam šeimos nariui galės būti didesnė, nustatys savivaldybių administracijos.

Norint gauti kortelę, reikia užpildyti prašymo formą vietos savivaldybės administracijoje, vietos seniūnijoje arba vėliau Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje www.spis.lt (kai šis funkcionalumas pradės veikti).

Pildant prašymo formą iš pateikto tiekėjų sąrašo reikės pasirinkti vieną prekybos tinklą ar parduotuvę, kurioje šeima ar kartu gyvenantys asmenys galės apsipirkti. Prekybos tinklas pasirenkamas vieneriems kalendoriniams metams. Viena šeima galės turėti vieną socialinę kortelę, bet jei šeimoje yra daugiau pilnamečių asmenų, besimokančių ar studijuojančių kituose miestuose, jiems gali būti išduota atskira kortelė.

Pakeitimams Seimo bus prašoma pritarti skubos tvarka, kad pokyčiai įsigaliotų nuo 2024 metų liepos 1 dienos.

Teisę į šalpos negalios pensiją įgis ir tie žmonės, kurie bus netekę 45–55 proc. darbingumo sukakus 24 metams. Be to, bus suvienodintas pensijų dydžių nustatymas, todėl daliai asmenų jos augs, pranešė ministerija.

„Šalpos pensijų skyrimo pokyčiai taip pat prisidės prie žmonių su negalia gyvenimo kokybės gerinimo. Norime teisingesnės sistemos, kad šalpos išmokų gavėjai turėtų vienodas galimybes dirbti, neprarasdami teisės gauti šalpos išmoką, o ją gautų visi, nepaisant amžiaus, kada nustatyta negalia“, – pranešime sakė M. Navickienė.

Šiuo metu dirbti ir kartu gauti šalpos pensiją gali tik žmonės, kuriems negalia pripažinta iki 24 metų. Vyriausybė pritarė siūlymui naikinti šią nuostatą.

Dėl pasikeitusių koeficientų šalpos pensijos didės asmenims, neįgaliais pripažintiems iki 24 metų, netekusiems 45–60 proc. dalyvumo – nuo 25 iki 74 eurų. Asmenims, neįgaliais pripažintiems po 24 metų, netekusiems 60 proc. ir daugiau dalyvumo – nuo 15 iki 90 eurų. Tuo metu 60 proc. ir daugiau dalyvumo netekusiems tėvams ar globėjams, kurie bent 15 metų slaugė namuose neįgalius asmenis, bei motinoms, išauginusioms 5 ar daugiau vaikų – nuo 49 iki 110 eurų.

„Sodros“ 2023 metų trečiojo ketvirčio duomenimis, šalpos išmokas gauna virš 62,3 tūkst. asmenų. Dauguma gauna šalpos neįgalumo pensiją (virš 45 tūkst. žmonių), šalpos senatvės pensiją – beveik 11,5 tūkst. asmenų, šalpos našlaičių pensiją – apie 4 tūkst. asmenų, šalpos kompensaciją – beveik 1,6 tūkst. asmenų.

Skelbiama, kad didžioji dauguma, net 89 proc., sutiko ir su teiginiu, kad žmonės su negalia yra lojalūs darbuotojai. Absoliuti dauguma, 97 proc., apklaustųjų sutiktų dirbti su kolega, turinčiu negalią, jeigu jo kompetencija būtų pakankama, o 91 proc., būdami darbdaviu, priimtų tokį žmogų į darbą.

„Vykdoma žmonių su negalia užimtumo pertvarka – taikomos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, suteikiamos individualizuotos paslaugos – duoda apčiuopiamų rezultatų. Žmonės su negalia ne tik sėkmingai įsidarbina atviroje darbo rinkoje, bet keičiasi ir visuomenės nuomonė apie dirbančius žmones su negalia. Tai padeda žmonėms su negalia lengviau įsitraukti, didėja jų galimybės atviroje darbo rinkoje“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

„Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad šiemet padaugėjo respondentų, kurie visiškai arba greičiau sutinka su teiginiu, jog žmonės su negalia yra lojalūs darbuotojai. 2023 m. taip manančių buvo 48 proc., 2022 m. – 46 proc. Iš viso šiais metais su šiuo teiginiu visiškai, greičiau ar iš dalies sutiko didžioji dauguma – 89 proc. tyrimo dalyvių.

Per metus net 5 proc. punktais padaugėjo sutinkančių su teiginiu, jog žmonės su negalia yra produktyvūs darbuotojai, lygiai su kitais konkuruojantys atviroje darbo rinkoje. Visiškai ar greičiau su tokiu teiginiu 2023 m. sutiko 29 proc., 2022 m. – 25 proc. apklaustųjų, iš dalies sutiko 2023 m. 48 proc., 2022 m. – 47 proc. Iš viso su tokiu teiginiu šiemet visiškai, greičiau ar iš dalies sutiko 77 proc. respondentų, nurodoma pranešime.

Palyginti su 2022 m. rezultatais, sumažėjo apklaustųjų, manančių, kad žmonės su negalia atviroje darbo rinkoje yra diskriminuojami. Šių metų tyrimo duomenimis, su teiginiu visiškai sutinka 12 proc. apklaustųjų (2022 m. 17 proc.), sutinka 22 proc. (2022 m. 25 proc.).

Per metus 3 proc. punktais sumažėjo manančių, kad darbo rinkoje yra diskriminuojami žmonės su intelekto sutrikimais, 2022 m. taip manė 39 proc., o 2023 m. – 36 proc. apklaustųjų. Taip pat 3 proc. sumažėjo manančių, kad darbo rinkoje yra diskriminuojami žmonės su sensorine (regos, klausos, kalbos ir kalbėjimo) negalia. 2022 m. taip manė 11 proc., 2023 m. – 9 proc. apklaustųjų.

Šių metų tyrimo duomenimis, apklaustieji dažniau pritarė teiginiui, kad sutiktų dirbti su kolega, turinčiu negalią, jeigu jo kompetencija būtų pakankama (2023 m. 42 proc., 2022 m. 34 proc.), taip pat dažniau visiškai sutiko su tuo, kad būdami darbdaviu, priimtų į darbą žmogų su negalia, jeigu jo kompetencija būtų pakankama (2023 m. 25 proc., 2022 m. 22 proc.).

Taip pat sumažėjo apklaustųjų, greičiau sutinkančių, kad tinkamiausias darbas žmonėms su negalia – žemesnės kvalifikacijos, nesudėtingas ir su pasikartojančiomis užduotimis (2023 m. 13 proc., 2022 m. 18 proc.) ir padidėjo visiškai nesutinkančiųjų dalis (2023 m. 12 proc., 2022 m. 7 proc.).

Jos duomenimis, nuo liepos 1-osios iki spalio 2-osios išduoti 5468 apsaugos nuo smurto orderiai, kai pavojų keliantis asmuo 15 parų atskiriamas nuo aukos.

Daugiausiai nuo smurto artimoje aplinkoje nukenčia moterys (79,2 proc.), vyrai – mažiau (20,8 proc.).

Anot SADM, šiuo metu pagalba užtikrinama visoje Lietuvoje – dirba 24 akredituotos institucijos, kurios gali suteikti specializuotą kompleksinę pagalbą nukentėjusiems asmenims.

Nuo šių metų liepos 1 dienos specializuotos kompleksinės pagalbos centrai iš viso dirbo su 9922 asmenimis. Vertinant 2022 metų ir 2023 metų to paties laikotarpio rezultatus, specializuotų kompleksinės pagalbos centrų klientų skaičius išaugo beveik tris kartus.

„Nuo šių metų kiekvienoje savivaldybėje jau dirba Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisijos. Taip stiprinamas NVO ir valstybės institucijų bendradarbiavimas, paslaugų teikimas tapo efektyvesnis ir nukentėjusiems, ir pavojų keliantiems asmenims“, – pranešime sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Atsidūrė už borto

Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas, kuris yra Lietuvos savivaldybių asociacijos vienas viceprezidentų, tokį ministerijos žingsnį pavadino nesuprantamu.

„Prieš porą savaičių rašiau apie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užmojus mūsų rajono jaunas šeimas palikti be valstybės paramos pirmajam būstui. Kaip jau tuomet sakiau, tai visiškai nesuprantamas žingsnis, kurį ministerija žengė nesitarusi ir nepateikusi jokių rimtų argumentų“, – stebėjosi B. Markauskas.

Pasak Klaipėdos rajono mero, į šią taupymo karuselę pateko ir kitos žiedinės savivaldybės – Alytaus, Panevėžio, Vilniaus, Kauno, Šiaulių rajonai.

„Todėl praėjusią savaitę, pasitarus su šių savivaldybių merais, gimė mūsų inicijuota rezoliucija, kurią išsiuntėme ne tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, bet ir Vyriausybei, Seimui, Savivaldybių asociacijai. Rezoliucijoje mes, žiedinės savivaldybės, pabrėžėme, kad nesutinkame su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymais išbraukti žiedines savivaldybes, ir pateikėme savo pastabas, kaip būtų galima tobulinti jau esamą tvarką, kad paskata būtų tikslinė, o ją galėtų gauti ir jaunos šeimos žiedinėse savivaldybėse“, – tikino B. Markauskas.

Šešių savivaldybių merai akcentavo, kad rajonų jaunų šeimų lūkesčiai yra paminami.

„Taip neturi ir negali būti“, – patikino B. Markauskas.

Taip neturi ir negali būti.

Remia turčius?

Žiedinių savivaldybių merai siūlo nustatyti nulinę turimo turto toleranciją, nes dabar teisės aktuose nėra aptarta situacija dėl turimų žemės sklypų, dirbtuvių, poilsio pastatų, sodo sklypų, viešbučių, jachtų ir pan.

„Jei jauna šeima turi tik vieną žemės sklypą, kuriame planuoja statyti sau pirmąjį gyvenamąjį namą ar prašo paskatos statybai, vieninteliam nuosavybės teise turimo gyvenamojo namo užbaigimui, tada jie turėtų turėti galimybę gauti finansinę paskatą, bet jei jauna šeima turi kito nekilnojamojo turto, nors ir nusidėvėjimas daugiau nei 60 proc., neturėtų būti duodama paskata, nes jie gali parduoti turimą turtą ir padengti pirminį įnašą įsigyjant būstą“, – pažymima rezoliucijoje.

Bronius Markauskas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pateikė siūlymus

Savivaldybių strateginiuose planuose yra numatytas finansavimas ir vaikų darželių, mokyklų plėtrai, centralizuotai nuotekų ir geriamojo vandens komunikacijų plėtrai, kelių, apšvietimo įrengimui.

Taip pat numatytas jaunų šeimų atleidimas (ar sumažinimas) nuo infrastruktūros mokesčio, įsigyjant pirmąjį būstą regionuose, o tai kur kas svaresnis prisidėjimas jaunoms šeimoms kuriantis regionuose.

Todėl žiedinių savivaldybių merai siūlo laikytis lygiateisiškumo principo, prašymai turi būti nagrinėjami pagal dokumentų pateikimo datą ir laiką.

Taip pat nepritariama siūlymui, kad būtų nustatyta jaunų šeimų pareiga – visiems jaunos šeimos nariams deklaruoti gyvenamąją vietą įsigytame pirmajame būste.

Suprantame, kad tai leistų užtikrinti didesnį savivaldybių biudžetų pajamų surinkimą ir prisidėti prie savivaldybių ekonominės padėties gerinimo, tačiau dažnai bent vienas jaunos šeimos narys, norėdamas laiku mokėti būsto paskolą ir palūkanas, dirba ne Lietuvoje.

Kur laisvė rinktis?

Rezoliucijoje siūloma nustatyti, kad iš valstybės biudžeto finansuojamas subsidijos dydis būtų 100 proc. (ne 50 proc.) būsto kredito pirmajam būstui įsigyti pradinio įnašo.

Tai ypač aktualu jaunoms šeimoms, kadangi finansavimo institucijos (bankai, kredito unijos) pradinį įnašą įsigyjant būstą dažniausiai nustato didesnį nei 15 proc. būsto kredito sumos.

Siūloma vadovautis pasirinkimo, efektyvumo ir veiksmingumo principais, skatinti jaunus žmones kurtis ten, kur jiems norisi gyventi, suteikti galimybę pradėti savarankišką gyvenimą lengvesne finansine našta.