-
Geriausias būdas padėti sau – padėti kitiems 2
Parsivežė iš Monblano
Projekto "Vaikų svajonės" idėja gimė netikėtai, kai du jauni vilniečiai Julius Gregorauskas ir Andrius Čepkus atsidūrė kalnuose ir gamtos šėlsmo buvo kelioms paroms įkalinti laikiną prieglobstį suteikusiame namelyje.
"Dvi dienas turėjome jame sėdėti, nes siautė pūga, – prisimena lemtingą kopimą į Monblaną. – Tąkart daug kalbėjomės su Andriumi. Išsiaiškinome, kad abu ne tik darbuojamės informacinių technologijų srityje, bet ir dalyvaujame socialiniuose projektuose. Pagalvojome, kad būtų galima sujungti socialinę pagalbą ir informacines technologijas. Svarstėme apie tai, kaip svarbu svajoti, todėl ir sumanėme, kad projektas galėtų padėti pildyti vaikų svajones."
Taip ir padarė, kai ištrūko iš stichijos gniaužtų. Parengė projektą, pradėjo rinkti informaciją apie socialinės rizikos šeimose augančius vaikus. Nuo pat pirmosios minties apie projektą norėjo jam suteikti daugiau asmeniškumo: juk anonimiškai paaukoti, tarkim, SMS žinute, anaiptol ne tas pats, kas įteikti dovaną asmeniškai. Taip gimė projektas, per dešimtį metų gerokai peržengęs kalėdinės iniciatyvos ribas.
Kas buvo sunkiau: įkopti į 4,8 km aukščio kalną ir nuo jo nusileisti ar įgyvendinti kalnuose gimusią idėją? "Įkopti į kalnus užtruko gerokai trumpiau, visa kelionė – tik savaitė. O vien parengti projektą prireikė metų", – sako jaunas vyras, per tą laiką sukūręs šeimą ir tapęs dviejų vaikų tėčiu.
Išpildant vaiko svajonę, nuvežus jam dovaną ir pamačius, kokiomis sąlygomis jis gyvena, tavo rūpesčiai ir problemos nublanksta prieš pamatytas didesnes.
Užkrečiantis gerumas
2010-aisiais, pirmaisiais projekto metais, jo sumanytojai išpildė 374 vaikų svajones. Tada bendradarbiavo su Vilniaus savivaldybe, todėl pildė tik sostinės vaikų kalėdinius norus.
"Sunkiausia buvo įtraukti socialinius darbuotojus, kad jie patikėtų mumis ir projektu. Jie labai svarbi sumanymo dalis, nes be jų negalėjome prieiti prie vaikų, kuriems reikia socialinės pagalbos", – pasakoja J.Gregorauskas.
Lankydami šeimas ir vaikus jie visus metus rinko jų svajones. Gautos svajonės pateko į interneto puslapį www.vaikusvajones.lt. Jį gali aplankyti visi geros valios žmonės ir išsirinkti svajonę, kurią gali išpildyti. Tai galima padaryti dviem būdais.
"Vienu atveju socialiniai darbuotojai tampa tarpininkais tarp vaiko ir geradario – suveda jį su vaiku, kad žmogus galėtų tiesiogiai įteikti dovaną. Tai mes labai skatiname, – aiškina J.Gregorauskas. – Kitu atveju dovana atsiunčiama socialiniams darbuotojams, kurie ją svajonės išpildytojo vardu įteikia svajonę išsakiusiam vaikui."
Anot vieno šio projekto iniciatorių, patys dovaną nusprendžia įteikti maždaug trečdalis svajonių pildytojų. Atsiranda ir naujų tradicijų: įmonių ir bendrovių vadovai, užuot rengę kalėdinį pobūvį ar teikę Kalėdų dovanas darbuotojams, išpildo vaikų svajones.
Dėl karmos taškų
Ko abu su Andriumi tikėjosi iš projekto? "Karmos taškų, – nusijuokia Julius. – Tikrai smagu, kai galime padėti tokiam būriui vaikų." Jau antraisiais projekto metais buvo išpildyta 1,5 tūkst. vaikų svajonių, trečiaisiais – 4,3 tūkst., ketvirtaisiais – 7,3 tūkst., o nuo 2014-ųjų išpildytų svajonių skaičius perkopė 10 tūkst. Surinkus į būrį visus šiuos vaikus, užsipildytų milžiniška arena.
Šis projektas – daugiau nei daiktų dovanojimas. J.Gregorauskas įsitikino, kiek daug yra vaikų, kuriems reikia dėmesio, gerumo, tikėjimo svajone ir Kalėdų stebuklu.
"Pamatėme, kiek daug yra žmonių, norinčių padėti. Mūsų užduotis buvo sukurti platformą, padedančią tarpininkauti", – sako vienas projekto sumanytojų.
Šiandien prie projekto "Vaikų svajonės" yra prisijungusios beveik visos Lietuvos savivaldybės, jame dalyvauja apie 700 socialinių darbuotojų. Pavyzdžiui, Neringos savivaldybės atstovai iniciatyvos autorius informavo, kad yra mažai šeimų su vaikais, kuriems reikia socialinės pagalbos, todėl visų jų norus gali išpildyti pati savivaldybė.
Svajonės pradedamos registruoti ir skelbti spalį. Iki lapkričio pabaigos suplaukė apie 11 tūkst. svajonių. Manoma, kad bus dar tūkstantis. Pernai svajonių užregistruota apie 18 tūkst. Šiemet jų mažiau, nes organizatoriai nutarė sumažinti svajotojų amžių nuo 18 metų iki 14-os.
Norai išgraibstomi
Surinkti svajones yra viena, tačiau kaip jas visas įgyvendinti? Ar visas pavyksta įgyvendinti? "Visas, teigia Julius. – Tik pirmaisiais metais likdavo kelios neįgyvendintos." Šiemet didžioji dalis, 8,5 tūkst. (lapkričio pabaigos duomenimis) iš užregistruotų 11 tūkst. svajonių, jau yra rezervuotos, tai yra, pasirinktos pildytojų.
"Mūsų planas, kuris, kaip rodo patirtis, yra įvykdomas, kad gruodžio pradžioje neliktų nepasirinktų svajonių arba jų liktų labai nedaug. Norime, kad iki gruodžio vidurio dovanos jau būtų pasiekusios socialinius darbuotojus, kad jie iki Kalėdų jas spėtų įteikti, jeigu svajonių pildytojai neplanuoja jų vaikams teikti patys", – pasakoja J.Gregorauskas.
Tik retais atvejais svajonių pildytojų planai, norai ar galimybės pasikeičia ir jų žadėtos dovanos vaikų nepasiekia. "Vaikų svajones grąžiname į projekto puslapį, kažkas kitas pasirenka jas išpildyti. Būna, kad tik sausį sužinome, jog kažkam dovana nebuvo įteikta. Tuomet svajonė, nors ir sausį, vis tiek grąžinama į projekto puslapį, apie ją būna paskelbiame projekto feisbuko paskyroje. Paprastai greitai pasirenkama ir išpildoma", – aiškina vienas projekto iniciatorių.
Jo turimais duomenimis, pernai iš 18 tūkst. buvo likę laiku neišpildytų 200 svajonių, bet, grąžinus jas į puslapį ir paskelbus, svajonės buvo išgraibstytos ir išpildytos per porą dienų.
Jaunas vyras tikina, kad su pusbroliu sėdėdami kalnuose ir kalbėdami apie šią idėją neįsivaizdavo, jog ji galėtų pasiekti tokį mastą. Tačiau jau trečiaisiais metais didžiulis būrys geradarių nebekėlė nuostabos. Kai kurie jų jau rugsėjį pradeda klausinėti, kada bus galima rinktis svajones ir jas pildyti. Be to, prie projekto šiuo metu darbuojasi apie 30 informacinių technologijų specialistų savanorių.
Nuo vaistų iki tapetų
Pasiteiravus, kokios populiariausios vaikų svajonės, jaunas vyras teigė, kad favoritai labai aiškūs – žaislai. "Berniukai nori įvairių nuotoliniu būdu valdomų mašinėlių, mergaitės – įvairiausių lėlių", – apibendrina J.Gregorauskas. Daugelio vaikų svajonės – praktiškesnės, jie nori striukės, batų.
"Iš vaikų svajonių kasmet sužinome tendencijas, kokių naujų žaislų ar daiktų pasirodo rinkoje", – šypsosi J.Gregorauskas. Taip jis, pavyzdžiui, sužinojo, kad yra LED batai.
O kai kurios vaikų svajonės sukrečia. Vienas paauglys atsiuntė projekto organizatoriams padėkos laišką, kuriame parašė, kad pirmą kartą gyvenime gavo Kalėdų dovaną. Kartą vaikas paprašė tapetų savo kambariui. Jo svajonės pildytojai ne tik padovanojo tapetų, bet atvažiavę per savaitgalį suremontavo visą kambarį. Kitas vaikas prašė vaistų savo sergančiai mamai, dar buvo atvejis, kai aštuonių vaikų šeimos atžalos prašė specializuoto neįgaliojo vežimėlio savo broliukui. Tokiais atvejais labai greitai atsiranda žmonių, kurie nuperka prašomų dalykų.
"Šiemet vaikai nori staliaus, siuvinėjimo rinkinių, kelionės prie jūros, kad ją galėtų išvysti pirmą kartą, ar pirmą kartą nueiti į kino teatrą. Pats esu vežęs vaiką iš Radviliškio į ekskursiją – Kauno tvirtovės IX fortą", – vardija J.Gregorauskas.
Augina kitų svajones
Vienas svarbiausių projekto tikslų – parodyti vaikams iš socialinės rizikos šeimų, kad svajoti verta, kad yra gerų žmonių, padedančių kitiems. Jeigu tokių žmonių trūksta jų aplinkoje, tai nereiškia, kad jų nėra apskritai. "Tikimės, kad suaugę šie vaikai sukurs savo šeimas ir ištrūks iš to socialinių problemų rato", – sako J.Gregorauskas.
Jo paties ir pusbrolio Andriaus asmeninės svajonės buvo gana paprastos ir žemiškos. Abu augo vidutinių pajamų šeimose, niekada nebuvo, kad kažko būtų labai trūkę, bet nebuvo ir taip, kad gautų ko tik užsinorėję. "Tais laikais bet kuris gautas žaislas buvo laukiamas, su juo ilgai žaisdavome", – dalijasi prisiminimais.
Projekto sumanytojai pastebi, kad jis reikalingas abiem pusėms: ir vaikams, ir jų norų pildytojams. "Nėra geresnio būdo padėti sau, nei padedant kitiems", – įsitikinęs J.Gregorauskas.
Daugeliui žmonių padėti kitiems tampa įpročiu, daugėja svajonių pildytojų, kurie ne tik nuperka ir įteikia Kalėdų dovanas, bet ir toliau bendrauja su vaikais, remia jų šeimas.
Anot Juliaus, išpildant vaiko svajonę, nuvežus jam dovaną ir pamačius, kokiomis sąlygomis jis gyvena, tavo rūpesčiai ir problemos nublanksta prieš pamatytas didesnes. "Kitaip pradedi mąstyti", – sako J.Gregorauskas. Andrius ir Julius su savo šeimomis kasmet taip pat išpildo po kelias vaikų svajones. Abiejų žmonos – projekto senbuvės. Galima būti tikriems dėl ateities: tokiose šeimose tikrai auga svajonių pildytojų pamaina.
-
„Draugystė veža“: atsiskleis dar viena socialinio projekto pusė
Šią savaitę prasidėjo VšĮ „Baltijos ugdymo centro“ kartu su Neįgaliųjų reikalų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos trečius metus organizuojama socialinė akcija „Draugystė veža“.
„Šio projekto tikslas – paskatinti ir padrąsinti žmones, kurie galbūt nedrįsta parodyti savęs, galbūt yra užsisklendę namuose, o iš tiesų galbūt turi labai daug savybių, apie kurias net patys nežino. Dėl to ši akcija ir vyksta, kad, deja, dar tikrai neišdrįstama patikėti, kad esu vienintelis ir unikalus, galbūt gebu daug daugiau nei gali sveikieji“, – teigia A. Kandratavičienė.
Specialistė teigia, kad šiemet bus pristatoma naujovė, kuri gali atskleisti dar vieną socialinio projekto pusę. Akcijoje dalyvaujančios draugų poros keliaus po Lietuvą. Anot A. Kandratavičienės, siekiant pritaikyti viešosios paskirties objektus neįgaliesiems, dažnai mėgstama sakyti: „Pas mus tokie žmonės neateina.“ Tad, specialistės žodžiais, galbūt ši akcija kartu taps galimybe parodyti, kad tokių žmonių yra ir jie vis energingiau išeina į visuomenę, garsiai kalba apie save.
„Labai smagu, kad šioje akcijoje dalyvauja įvairią negalią turinčių žmonių ir keliaudami po Lietuvą labai gerai pamatysime, kaip mūsų šalis pritaikyta negalią turinčiam žmogui. Ar išties žmogus su negalia – ratukuose ar aklas – gali laisvai keliauti rajonuose, miesteliuose, kaimeliuose?“, – sako A. Kandratavičienė.
Į Lisabonoje vykstantį „Eurovizijos“ dainų konkursą akcijos rengėjai ruošiasi skraidinti penkias laimėjusias draugų poras, iš kurių vienas turi negalią. Akcijoje norinčios dalyvauti draugų poros jau gali užpildyti anketą ir papasakoti savo draugystės istorijas.
-
Lietuvai siūlomos idėjos parodė, kurios sritys žmonėms svarbiausios 1
Tai rodo, kad būtent šios sritys lietuviams šiuo metu yra svarbiausios, LRT RADIJUI sako „Delfi“ iniciatyvos koordinatorius Ignas Rusilas. Anot jo, kai kurios idėjos gali netgi skamba utopiškai.
– Idėjas, kam įdomu, galima rasti idejalietuvai.lt. Ten pateiktos visos idėjos, kurios netgi suskirstytos į sritis. Kiek iš viso jau pateikta idėjų?
– 515 idėjų pateikta per šiek tiek daugiau nei mėnesį. Šie rezultatai iš tikrųjų džiugina. Mūsų komanda kiekvieną dieną skiria valandų valandas, kad patvirtintų vis plaukiančias idėjas. Jos praeina mažą filtrą, bet dauguma jų patenka į idejalietuvai.lt
– Iš kurios srities idėjų yra daugiausia?
– Ekonomika lyderiauja. Tai tikriausiai yra atsakymas, kad būtent tai ir svarbiausia mūsų visuomenei šiandien. Švietimo sritis yra antroje vietoje. Ji surinko 87 idėjas (ekonomika turi net 109). Trečioji sritis – vidaus reikalai. Šioje srityje idėjos iš tikrųjų apima be galo platų spektrą. Daugiausia palaikymo sulaukė dvigubos pilietybės idėja, apie kurią tikrai labai seniai diskutuojama Lietuvoje. Nežinome, gal tai ir bus viena iš tų idėjų, kurią pasiryšime įgyvendinti.
– Idėjos bus atsijotos ir liks tik trys. Kas toliau? Kiek laiko dar turime pateikti idėjas?
– Iki lapkričio 20 d. Turime šiek tiek daugiau nei mėnesį idėjoms pateikti, bet laiko ne tiek ir daug, jei tavo idėja be galo išsami, ir tinkanti visai visuomenei. Mes ir siekiame, kad šios idėjos tokios ir būtų. Laiko ne tiek ir daug. Manau, kad vertėtų paskubėti, išgryninti savo idėją galvoje ir imti užrašyti.
– Kas atrinks tas tris geriausias, tikriausias idėjas?
– Tai bus antrasis etapas, kai surinksime visas idėjas. Tikiu, kad per tą mėnesį jų sulauksime dar bent kelių šimtų. Atrinkimas bus vienas sudėtingiausių etapų, nes idėjų yra šimtai ir norisi, kad tos trys būtų iš tikrųjų reikalingiausios. Nesakome, kad neįgyvendinsime visų, bet dabar reikia atrinkti tris, kurias mums, Lietuvai, reikia įgyvendinti greičiausiai, kad sustiprėtume ir eitume pirmyn.
Atrinkimo etapas susidės iš kelių mini etapų. Po idėjų pateikimo diskutuosime įvairiuose Lietuvos miestuose. Diskutuosime apie idėjas visose srityse ir sieksime išgryninti iš sričių tas idėjas, kurios yra verčiausios, kad apie jas būtų diskutuojama toliau – ar reikia palikti tas idėjas vėlesniam etapui.
Tada turėsime didžiulę visuomenės ir ekspertų apklausą, kurios rezultatus sujungę tikimės išgryninti tris visai visuomenei tinkančias idėjas, ties kuriomis visi vieningai darbuosis.
– Idėjas pateikia daug garsių ir visuomenėje žinomų žmonių. Ar tai nesuteiks pranašumo jų idėjoms? Juk visi matys, kad tai žymaus žmogaus pasiūlymas ir galbūt reikėtų įrašyti tarp tų trijų.
– Dabar idėjos autoriai puslapyje puikiai matomi. Padarėme, kad matytųsi ne tik žymių žmonių, bet ir nežymių žmonių idėjos. Svarbu, kad paprastas pilietis, galbūt gyvenantis kažkur provincijoje, skiria laiko užrašyti savo idėją. Ta idėja galbūt yra viena iš lyderiaujančių šiandien, turinčių daugiausia paspaudimų „verta įgyvendinti“ ir t. t. Vėliau idėjos bus nuasmenintos ir jos, pavadinkime, bus visų mūsų idėjos. To išskyrimo su autoriais nebus.
– Ar yra kažkokių jus labiausiai nustebinusių idėjų?
– Iš tikrųjų idėjų yra pačių įvairiausių. Kai kurios kartais net skamba utopiškai.
– Pavyzdžiui?
– Buvo Samo pasiūlymas padaryti verkimo čempionatą. Tai tikrai plačiai nuaidėjusi idėja, bet tikriausiai tai buvo pasiūlyta labiau perkeltine prasme, turint omenyje, kad mes, lietuviai, dažnai verkiame ir tai būtų paskatinimas mums visiems labiau didžiuotis mūsų kasdiene veikla ir kasdieniais rezultatais. Taip pat įdomios lokalios idėjos, pavyzdžiui, siūloma Klaipėdoje pastatyti vandens atrakcionų parką, nes vasarą Lietuvoje dažnai lyja.
-
Šiemet sieks išpildyti rekordinį vaikų svajonių skaičių
Tačiau svajonės pildosi – o tuomet, kai atsiranda pagalbininkų, jos pildosi dar greičiau. Todėl projektas vaikusvajones.lt jau aštuntąjį kartą kviečia išpildyti nepasiturinčiose šeimose augančių vaikų svajones – dideles, mažas ir tas, kurios mažajam svajokliui atrodo nepasiekiamos.
Nuo 600 iki 13 tūkst. svajonių – per 7 metus
Pirmaisiais metais tik Vilniaus mieste startavusi iniciatyva išpildė daugiau nei pusę iš 600 vaikų svajonių. Po šešerių metų, 2016 m., prie iniciatyvos prisijungė kone visos Lietuvos savivaldybės, o išpildytų svajonių skaičius peržengė 13 tūkst. Ir šįkart išpildytos buvo jos visos. „Neįgyvendintų svajonių nelieka jau penkerius metus – dažnai nutinka ir taip, kad norinčių išpildyti svajonę atsiranda daugiau, nei vaikų. O svajonių sąrašas kasmet pilnėja – planuojame, kad šiemet jame bus per 16 tūkst. norų“, – pasakoja vienas projekto organizatorių Julius Gregorauskas.
Vaikų svajonių pasitaiko visokių – vieni svajoja apie dviaukštę lovą, kiti apie apsilankymą Televizijos bokšte ar Druskininkų vandens parke, o treti nori, kad gyvenimas smagesnis ir lengvesnis taptų... jų tėveliams.
Pasak jo, populiariausia svajonė, ypač tarp mažesniųjų, tradiciškai išlieka žaislai. „Kasmet projekto dalyviai padovanoja bent po tūkstantį radijo bangomis valdomų mašinėlių ar lėlių. Vaikai, kurių svajones pildome, eina į tas pačias mokyklas, mato tas pačias reklamas, kaip ir visi vaikai – ta projekto metu galime sekti ir madingiausių žaislų tendencijas“, – šypsosi J. Gregorauskas. „Tačiau nemaža dalis svajonių padiktuotos sunkių gyvenimo sąlygų. Tad žieminių batų, šiltų striukių ir kepurių ar pirštinių padovanojama ne mažiau.“
Vaikų svajonių pasitaiko visokių – vieni svajoja apie dviaukštę lovą, kiti apie apsilankymą Televizijos bokšte ar Druskininkų vandens parke, o treti nori, kad gyvenimas smagesnis ir lengvesnis taptų... jų tėveliams. „Praėjusiais metais gavome prašymą padovanoti dulkių siurblį – šeimoje augo 7 vaikai, tad didžiausia vieno jų svajonė buvo pagelbėti juos auginančiai mamai tvarkytis. Tokiomis akimirkomis suprantame, kad einame teisingu keliu“, – šypsosi J. Gregorauskas.
Kviečia įteikti asmeniškai arba siųsti nemokamai
Kasmet projekto organizatoriai skatina ne tik pildyti vaikų svajones, bet ir įteikti jas asmeniškai. „Dėmesio ir gero žmogaus vaikams reikia ne mažiau, nei daikto, apie kurį svajoja. Dažnai tas pirmasis susitikimas virsta į gražią draugystę, kuri nesibaigia pasibaigus projektui. Tai pati didžiausia dovana vaikui ir nepakeičiama patirtis tam, kuris pildo svajonę“, – tikina J. Gregorauskas.
Kasmet asmeniškai įteikiama trečdalis visų dovanų – organizatoriai tikisi, kad šis skaičius tik didės. O tiems, kurie dėl atstumo to padaryti negali, į pagalbą atskuba vienas projekto partnerių DPD Lietuva. Projekto metu visas vaikams skirtas dovanas DPD siuntų priėmimo punktuose visoje Lietuvoje bus galima siųsti nemokamai. Sulaukus nemažai užklausų iš užsienyje gyvenančių lietuvių, šiemet nemokamai išpildytas svajones bus galima siųsti ir iš užsienyje esančių DPD siuntų priėmimo punktų.