„Tai didelės apimties projektas, pagerinsiantis sodų bendrijų gyventojų gyvenimo kokybę. Siekdami kuo spartesnio gyventojų prisijungimo prie naujų tinklų ir galimybės naudotis kokybiškomis paslaugomis, palengvinome prisijungimo procesą. Gyventojams, kurie prieš įgyvendinant projektą buvo pareiškę norą naudotis centralizuotais tinklais, elektroniniais paštais ar paštu jau dabar be atskirų prašymų siunčiame parengtas prisijungimo sąlygas. Taip pat nereikalaujame pasirengti projektų, o mūsų specialistai vyks į sodų bendriją konsultuoti gyventojus prisijungimo klausimais, esant reikalui vietoje žmonės galės pasirašyti ir reikalingus dokumentus“, – sako bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.

Gyventojai, iš bendrovės „Klaipėdos vanduo“ gavę prisijungimo sąlygas, vadovaujantis jomis turi nusitiesti vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus savo sklype iki atvestos atšakos. Tinklus nusitiesti gyventojai gali patys arba samdant statybos įmonę. Statybos leidimas šiems darbams nėra privalomas.

„Kulių kaimo gyventojai jau dabar gali pradėti darbus, o paslaugomis galės naudotis, kai nusities tinklus savo sklype ir apie tai informuos mūsų specialistus. Per projekto įgyvendinimo laikotarpį stebime, kad būstų skaičius Kuliuose išaugo, o atšakų prisijungimui įrengta pagal tuometinius skaičiavimus, tačiau matydami šią tendenciją, stengsimės sudaryti galimybę prie tinklų prisijungti visiems gyventojams atsižvelgiant į technines galimybes. Gyventojai, kurie naujai įsigijo namą, sklypą ar pasistatė naujai būstą bei nori jungtis prie centralizuotų tinklų, turėtų mus informuoti“, – sako bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius B. Jonikas.

Norint prisijungti prie centralizuotų tinklų, Kulių kaimo gyventojai turi atlikti šiuos veiksmus:

· Visiems, sudariusiems statybos sutartis su bendrove „Klaipėdos vanduo“ ir pareiškusiems norą prisijungti prie centralizuotų tinklų, prisijungimo sąlygos bus išsiųstos pateiktais el. paštais ar paštu. Jei nesate sudarę statybos sutarčių, reiktų kreiptis į bendrovę „Klaipėdos vanduo“ ir pateikti prašymą prisijungimo sąlygoms gauti.

· Gavus prisijungimo sąlygas, atsižvelgiant į jose nurodytus reikalavimus, gyventojai turi įsirengti tinklus. Tai gali padaryti samdant statybos įmonę ar prasiklojant tinklus patiems.

· Paklojus savo sklypo (namo) inžinerinius tinklus, pagal reikalavimus prisijungus prie centralizuotų tinklų gyventojai turi pasirengti nutiestų tinklų geodezinę nuotrauką. Dėl inžinerinių tinklų geodezinių nuotraukų parengimo galima kreiptis į bendrovę „Klaipėdos vanduo“, pateikiant prašymą dėl paslaugos užsakymo arba į kitą šios srities paslaugas teikiančią bendrovę. Šios paslaugos kaina užsakant bendrovėje „Klaipėdos vanduo“ 43–55 Eur be PVM už vieną inžinerinį tinklą.

· Turint geodezinę nuotrauką, gyventojai turi kreiptis dėl tinklų pridavimo.

· Po tinklų pridavimo, bendrovė „Klaipėdos vanduo“ patikrins įrengtą vandens apskaitos mazgą, įrengs skaitiklius ir sudarys paslaugų teikimo sutartį.

· Visus prašymus gyventojai turi siųsti el. paštu naujasklientas@vanduo.lt. Prašymų formos pateiktos bendrovės interneto svetainėje https://www.vanduo.lt/prisijungimo-prie-tinklu-tvarka.

Planuoja baigti laiku

Bendrovė "Klaipėdos vanduo" sodų bendrijose "Žilvitis", "Dobilas", "Obelėlė", "Laisvė" Kulių kaime, Klaipėdos rajone baigia nutiesti 17,3 km vandentiekio tinklų ir per 20 km nuotekų tinklų.

Centralizuotomis paslaugomis galės naudotis daugiau nei 400 sodų bendrijų gyventojų.

Daugumos sodų bendrijų gyventojai jau gali jungtis prie centralizuotų vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų, statybos darbų pabaiga numatyta spalio pabaigoje.

Vandentiekio ir kanalizacijos tinklų statybos darbai šiose bendrijose strigo. Konkursą laimėjusio pirmojo rangovo darbai ėmė vėluoti, o galiausiai sutartis su ta bendrove buvo nutraukta.

Įmonei "Klaipėdos vanduo" teko skelbti kitą rangos konkursą, kurį laimėjo įmonė "Plungės lagūna".

Rangovams teko ne tik dar kartą patikrinti atliktų darbų kokybę, bet ir taisyti trūkumus.

Šiuo metu projektas jau eina į pabaigą ir turėtų būti pabaigtas iki mėnesio galo.

Vis dėlto gyventojai vandentiekiu ir kanalizacija galės pradėti naudotis tik po tinklų pripažinimo tinkamais naudoti.

"Šiuo metu jau vykdomi sistemos paleidimo ir derinimo darbai, tad statybos darbus planuojama pabaigti laiku", – patikino įmonės "Klaipėdos vanduo" atstovė spaudai Gintarė Butkienė.

Ar reikės statybos leidimo?

Sodų bendrijų gyventojai socialiniuose tinkluose jau kelia klausimą dėl prisijungimo prie tinklų.

Didžiausią nerimą kelia neaiškumas, ar reikės gauti statybos leidimą norint prisijungti prie tinklų.

"Vandentiekio ir nuotekų tinklų statyba priskiriama prie nesudėtingos inžinerinių tinklų statybos, todėl norint prisijungti prie centralizuotų tinklų nereikalingas statybos leidimas. Jeigu pastatas jau yra pastatytas ir prisijungiama prie sklypo ribos atvestų atšakų, bendrovė nereikalauja ir statybos projekto. Pagal tvarkas visais kitais atvejais dažniausiai reikia pasirengti ir susiderinti inžinerinių tinklų supaprastintą statybos projektą. Tačiau šiuo atveju sodų bendrijų gyventojams nereikia rengti projektų", – paaiškino G.Butkienė.

Prieš pradedant įgyvendinti projektą įmonė "Klaipėdos vanduo" siuntė informaciją gyventojams, buvo prašoma raštu patvirtinti ketinimus jungtis prie centralizuotų tinklų.

Pasitaikė įvairių situacijų, vieni iš karto pranešė, kad jungsis, kiti delsė ir tik baigiant projektą ėmė svarstyti, kad paslaugos vis dėlto norės.

"Visiems gyventojams, kurie jau buvo pareiškę norą prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų, prisijungimas vyks palengvinta tvarka. Parengtos prisijungimo sąlygos be papildomų prašymų bus išsiųstos kiekvienam klientui, vadovaujantis jomis gyventojai turės nusitiesti vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus savo sklype iki sklypo ribos atvestos atšakos. Tinklų nusitiesimą gyventojai gali atlikti patys arba gali samdyti statybos įmonę", – tvarką paaiškino G.Butkienė.

Patogumai: prie pat Gargždų esančios net kelios sodų bendrijos iki šiol laukė civilizuotų paslaugų, pagaliau baigiami kloti vandentiekio ir nuotekų tinklai. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kaip jungtis prie tinklų?

Norint prisijungti prie centralizuotų tinklų, sodų bendrijų "Žilvitis", "Dobilas", "Obelėlė" ir "Laisvė" gyventojai pirmiausia turi išsiimti prisijungimo sąlygas.

Jau sudariusiems statybos sutartis su bendrove "Klaipėdos vanduo" bei pareiškusiems norą prisijungti prie centralizuotų tinklų prisijungimo sąlygos bus išsiųstos pateiktais e. paštais ar paštu. Jei žmogus nėra sudaręs statybos sutarčių, reikėtų kreiptis į įmonę "Klaipėdos vanduo" ir pateikti prašymą.

Tinklų paleidimo ir derinimo darbus planuojama baigti spalio pabaigoje ir nuo šios dienos bus galima naudotis paslaugomis.

"Gavus prisijungimo sąlygas, atsižvelgiant į jose nurodytus reikalavimus, gyventojai turi įsirengti tinklus. Tai gali padaryti pasamdyta statybos įmonė ar patys. Paklojus savo sklypo inžinerinius tinklus, pagal reikalavimus prisijungus prie centralizuotų tinklų gyventojai turi pasirengti paklotų tinklų geodezinę nuotrauką ir kreiptis į įmonę "Klaipėdos vanduo" dėl tinklų pridavimo. Priduoti tinklus bendrovei "Klaipėdos vanduo", įsirengti skaitiklius ir sudaryti paslaugų tiekimo sutartį", – numatytus žingsnius besijungiantiems paaiškino G.Butkienė.

Dalis gyventojų, kur tinklai jau yra ištestuoti, jau dabar gali jungtis prie centralizuotų vandens ir nuotekų tinklų.

"Tinklų paleidimo ir derinimo darbus planuojama baigti spalio pabaigoje ir nuo šios dienos bus galima naudotis paslaugomis. Tačiau kaip ir minėjome, gyventojai patys turi nusitiesti tinkle dalį nuo savo būsto iki sklypo riboje atvestos atšakos. Bendrovė "Klaipėdos vanduo" yra pasirengusi gyventojams centralizuotą vandenį tiekti ir tvarkyti nuotekas kiek įmanoma greičiau. Todėl šiomis paslaugomis bus galima naudotis, kai tik gyventojai nusities tinklus ir apie tai informuos bendrovę "Klaipėdos vanduo" bei su ja sudarys paslaugų tiekimo sutartį", – akcentavo įmonės "Klaipėdos vanduo" atstovė.

Susitiks su bendruomene

Daugybei senyvo amžiaus gyventojų kyla klausimų dėl vandentiekio ir kanalizacijos įvedimo.

"Įmonės "Klaipėdos vanduo" specialistai ruošiasi vykti į Kulių kaimą ir atsakyti į visus gyventojų klausimus. Deriname susitikimų datas su sodų pirmininkais. Konsultuosime žmones vietoje", – tikino G.Butkienė.

Gyventojai dėl inžinerinių tinklų išpildomųjų geodezinių nuotraukų parengimo taip pat gali kreiptis į bendrovę "Klaipėdos vanduo" ir pateikti prašymą dėl paslaugos užsakymo arba į kitą šios srities paslaugas teikiančią bendrovę.

Išpildomųjų geodezinių nuotraukų parengimo paslaugos kaina, užsakant bendrovėje "Klaipėdos vanduo", svyruoja nuo 64 iki 66,5 euro.

Gintarė Butkienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Be tinklų neliks

Vienoje sodų gatvėje skirtingi gyventojai gali savo tinklus klotis skirtingais būdais – vieni su įmonės "Klaipėdos vanduo" rangovais, kiti patys.

Ar tiesa, kad kol vyks darbai kaimyno sklype, visi kiti gyventojai negalės naudotis vandentiekiu ir nuotekų tinklais?

"Įgyvendinant projektą bus sudaryta galimybė prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų visiems Kulių kaimo gyventojams, nepriklausomai nuo to, jungsis kaimynas, ar ne. Kol kaimyno sklype bus vykdomi tinklų įrengimo darbai, kitiems gyventojams bus galimybė naudotis centralizuotomis vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis. Prisijungti galės ne tik tie gyventojai, kuriems projekto vykdymo metu įrengtos atšakos iki sklypų ribų, bet ir tie, kurie jungsis prie gatvės tinklų pagal savo parengtą ir suderintą projektą. Įmonė "Klaipėdos vanduo" siekia, kad kuo daugiau gyventojų naudotųsi naujai įrengtos infrastruktūros paslaugomis", – paaiškino G.Butkienė.

Prašymus dėl prisijungimo sąlygų išdavimo jau yra pateikę apie 100 Dovilų sodų bendrijos gyventojų.

Iš viso numatyta prijungti 420 būstų.

Jiems bus įrengtos vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų atšakos iki sklypų ribų.

"Inžineriniai tinklai bus įrengti visose gatvėse, tik ne visiems sklypams buvo numatytos atšakos ar perspektyviniai sprendiniai prisijungimui. Atšakos įrengiamos būstams, su kurių savininkais buvo sudarytos dvišalės sutartys dėl tinklų statybos. Tuštiems ir neužstatytiems sklypams, kurių suskaičiuota apie 500, atšakos nebuvo numatytos. Tačiau nepaisant to, visiems gyventojams bus sudaryta galimybė prisijungti prie centralizuotų tinklų", – patikino G.Butkienė.

NŽT nurodė griauti

Emocijų proveržiai soduose kilo dėl užtvertų keliukų. Kai kurie „Upelio vingio“ gyventojai piktinosi tuo, kad atitvarais yra užtverti keliai.

Skundo sulaukė ir NŽT Klaipėdos rajono skyrius.

Į tarnybą kreipėsi sodų bendrijos „Putinas“ vadovybė. Skunde aiškinama, esą nelegaliai užtverti bendrijas „Putinas“ ir „Upelio vingis“ jungiantys keliai: Kretainio takas, Inkaro gatvė, Smeltaitės takas, Slėnio gatvė.

Atlikus valstybinės žemės ploto, skirto bendrojo  naudojimo keliams, gatvėms, faktinių duomenų patikrinimus vietovėje, nustatyta, kad bendros ribos vietoje sodų bendrija „Upelio vingis“ be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo yra įrengusi metalinį užtvarą, o ant jo pritvirtintas savadarbis eismą draudžiantis ženklas.

NŽT konstatavo, kad bendrojo naudojimo keliai užtverti pažeidžiant Žemės įstatymo nuostatas

„Todėl Klaipėdos rajono skyrius informavo bendriją „Upelio vingis“ dėl reikalavimo pašalinti nurodytus užtvarus iš valstybinės žemės iki 2021 m. balandžio 16 d. Pažymime, jog tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą Klaipėdos rajono skyriaus reikalavimas nebus įvykdytas, Klaipėdos rajono skyrius, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka kreipsis į teismą dėl įpareigojimo bendrijai „Upelio vingis“ pašalinti įrengtus užtvarus iš valstybinės žemės“, – rašoma NŽT sprendime.

Sprendimai – balsų dauguma

„Upelio vingio“ valdybos pirmininkas Arminas Lisinskas į dienraščio „Klaipėda“ žurnalistės skambučius neatsiliepė, į du kartus siųstą užklausą elektroniniu paštu, prašant pakomentuoti situaciją, neatsakė.

Po dienraščio publikacijos „Užtvarai varo iš proto“, kurioje aprašoma užtvertų kelių situacija (2021 01 29), A.Lisinskas redakcijai siuntė atvirą laišką, kuriame piktinamasi publikacija ir joje išdėstytais faktais.

Laiške išdėstyta, esą gretimos bendrijos nariai siekia bet kokia kaina gauti laisvą judėjimą per kaimyninę sodų bendriją.

Laiške, kuriame yra gramatinių klaidų, aiškinama, kad sodininkų bendrijoje visi sprendimai priimami visuotiniame susirinkime, sprendimą lemia balsų dauguma.

Tikinama, kad praėjusių metų rugpjūtį vykusio visuotinio susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas neatidaryti laisvo „pravažiavimo“ sodų bendrijos „Putinas“ narių transporto priemonėms Kretainio taku, nes bendrijoje „Putinas“ yra per 400 sklypų, o toks transporto judėjimas siaurame Kretainio take kels grėsmę žmonėms, gyvūnams, kels triukšmą ir dulkes.

Užrakino spynomis

Sodų bendrijos „Putinas“ valdybos pirmininkas Robertas Laugalys tikino, kad kaimynų kare dėl kelių laimėtojų nėra.

„Reikia pažymėti, kad pirmiausia savo bendrijos vadovybe yra nepatenkinti bendrijos „Upelio vingis“ gyventojai, juk jie patys rašė pirmuosius skundus. Nesuprantame mes, kas ten dedasi kaimyninėje bendrijoje, bet gyventojai tikino matę, kaip du vyrai sėdėjo automobiliuose ir saugojo atitvarus. Nors NŽT liepė nugriauti juos, matome, kad jau spėta pakabinti naujas spynas ir niekas neskuba tvorų versti. Mums atsigirdo, kad NŽT sprendimo niekas nežada paisyti, bus laukiama, kol NŽT kreipsis į teismą“, – pastebėjo R.Laugalys.

Atitvarai sodininkus ėmė siutinti, kai karantino metu į soduose esančius gyvenamuosius namus ėmė nebepatekti kurjeriai, kurių paslaugų reikėjo vietos gyventojams. Kadangi navigacijos įrenginiai kurjerių automobilius nukreipia trumpiausiu keliu, dažnas vairuotojas, išvydęs skersai kelio pastatytą tvorą, turėdavo sukti atgal.

„Teko girdėti, kad gyventojai buvo atsidarę tuos vartus, matyt, jau trūko kantrybė. Tai jiems kažkas policiją iškvietė. Absurdas, patys gyventojai negali sodų keliais naudotis, jiems policija kviečiama. O atitvarai pastatyti valstybinėje žemėje ir dar neteisėtai“, – nuomonę išsakė R.Laugalys.

Vietiniai esą taip pat kvietė policiją, prašydami įpareigoti sodų bendriją pašalinti kliūtis nuo kelio.

„Bet, kiek suprantame, policija nesikiš, kol teismas pasisakys šiuo klausimu. Bet juk už bylinėjimąsi kažkas turės mokėti. Išeitų, kad iš bendrijos lėšų tai ketinama daryti. Vadinasi, patys gyventojai turėtų susimokėti už teisinį ginčą su valstybine tarnyba, kurios sprendimas aiškiai įvardija, kad sodų bendrijos vadovybė neteisingai elgiasi užtverdama kelius“, – stebėjosi R.Laugalys.

Skundas – policijai

Praėjusį penktadienį Klaipėdos rajono policijos komisariatas sulaukė skundo ir dėl bendrijoje „Upelio vingis“ vykusio neeilinio sodininkų susirinkimo.

„Taip, skundo sulaukėme dėl karantino metu organizuoto bendrijos narių susirinkimo. Tačiau kol kas informaciją dar tiksliname, per dešimt dienų turėsime priimti sprendimą pradėti ar ne tyrimą“, – paaiškino Klaipėdos rajono policijos komisariato Veikos skyriaus viršininkė Kristina Linkienė.

Visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento vadovas Raimundas Grigaliūnas stebėjosi, kad balandžio paskutinėmis dienomis visuotinį susirinkimą nusprendusi organizuoti bendrija to ėmėsi per karantiną.

„Sudėtinga pasakyti, ar jie tikrino kiekvieno susirinkimo dalyvio temperatūrą, ar rinko informaciją, kas yra persirgę, kas jau pasiskiepiję, ar buvo laikomasi atstumų, ar visi dėvėjo kaukes. Labai abejočiau. Juk yra ir kitų būdų. Aš taip pat gyvenu bendrijoje, tokiais atvejais, kai reikia visuotinio narių pritarimo, sprendimai priimami balsuojant virtualioje erdvėje. Aš suprantu, kad sodų bendrijose tai yra sudėtinga padaryti, galbūt ne visi ten gyvena, gal yra ir senyvo amžiaus žmonių. Tačiau gyvename karantino sąlygomis, tokių dalykų reikėtų vengti, ne susirinkimams šiuo metu skirtas laikas“, – pabrėžė R.Grigaliūnas.

Specialistas priminė, kad už karantino metu nustatytos tvarkos nesilaikymą juridiniams asmenims gali būti taikomos rimtos sankcijos.

„Manau, kad policija imsis veiksmų ir teisingai priims sprendimą. Turės pareigūnai išsiaiškinti visas aplinkybes. Tuo labiau pastaruoju laiku apskrityje susirgimų skaičius ėmė augti“, – tikino R.Grigaliūnas.

Kauno rajono savivaldybėje esančios sodininkų bendrijos galės pretenduoti į finansinę paramą bendrijos kelių, gatvių, elektros tinklų, vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir valymo bei kitų objektų kadastriniams matavimams, inventorizacijai, teisinei registracijai reikalingos techninės dokumentacijos rengimui. Taip pat sodininkai galės prašyti lėšų bendrojo naudojimo objektų priežiūrai ir atnaujinimui, naujų objektų statybai reikalingos techninės dokumentacijos rengimo išlaidoms iš dalies kompensuoti ar šių objektų statybos darbų bei paslaugų išlaidoms iš dalies kompensuoti.

„Norime padėti plėtoti ir puoselėti mėgėjišką sodininkystę bei jos tradicijas pakaunėje“, – sakė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Savivaldybės atstovai pabrėžia, kad skiriamos kompensacijos dydis vienai bendrijai per finansinius metus negalės viršyti 3 tūkst. eurų. Parama pagal šią programą tai pačiai bendrijai galės būti skiriama vieną kartą per 3 metus.

Gautus sodininkų prašymus savivaldybėje vertins komisija, ją sudarys du tarybos nariai ir penki administracijos darbuotojai.

Neapsikentę patys sumokėjo pusę asfaltavimo kainos, tikėdamiesi, kad savivaldybė paleis į sodų bendrijas autobusą. Tačiau dabartinė valdžia neskuba tesėti savo pirmtakų pažadų.

Prašo jau dešimtmetį

Sostinės pakraščiuose įsikūrusių sodų bendrijų gyventojai nesijaučia visaverčiais vilniečiais, nors mokesčius moka kaip visi. Sodininkų bendrijos "Žalgiris-2" pirmininkė Vita Stančiauskienė "Vilniaus dienai" teigė, kad raštus savivaldybei dėl viešojo transporto rašo jau gerą dešimtmetį, prašydama maždaug 1 km pratęsti autobuso maršrutą nuo Arimų stotelės iki bendrijos "Žalgiris-2" vartų. Esą pirmoji komisija tiesiai šviesiai pareiškė, kad sodininkai nė nesvajotų apie miesto autobusą, kol neturės asfaltuoto kelio.

"Mes išasfaltavome Retkonių gatvę, kuri yra ne sodininkų, o pačios savivaldybės, ir pernai rugpjūtį vėl visos bendrijos iš Eglinės bei Ivaniškių sodų parašėme į savivaldybę. Vėl atvažiavo komisija apžiūrėti gatvės – jiems nepatiko nei gatvė, nei posūkiai, bet oficialaus atsakymo raštu taip ir negavome", – pasakojo V.Stančiauskienė.

Moteriai keista, kad pati savivaldybė laimino gatvės projektą, komisija priėmė darbus, o dabar sako, kad viešajam transportui ji netinkama, esą autobusams bus sunku prasilenkti. Tačiau ta pačia gatve kasdien kursuoja autobusas, vežiojantis neįgalius vaikus į dienos centrą, apsilenkti su kitais automobiliais kažkaip sugeba ir šiukšliavežės, kitas aptarnaujantis transportas.

Kaip atsiranda sprendimai?

Jos dėmesį atkreipė dar 2018 m. pabaigoje Rokantiškių-Uosių gatvių sodų bendrijų narių ir kitų šio rajono gyventojų raštas Vilniaus miesto savivaldybei, kuriame skundžiamasi, kad Rokantiškių gatvė labai nesaugi. Savivaldybės prašoma įrengti apšvietimą, sutvarkyti kelkraščius ir pėsčiųjų perėjas, kad aplinkiniai gyventojai galėtų saugiai nukakti iki viešojo transporto stotelių. Mat Rokantiškių g. jau 2017 m. buvo paleistas 115 maršruto autobusas.

Mes juk nežinome, kaip tie politiniai sprendimai atsiranda.

"Neseniai savivaldybė paskelbė, kad bus konkursas vežėjams – 8 nauji maršrutai į priemiesčių sodų bendrijas, tarp jų dar vienas į Rokantiškių sodus. Galvojau, kuo mes blogesni – juk Retkonių gatvė ir apšviesta, ir su šaligatviais, bet mes vėl likome už borto, – neslėpė nusivylimo bendrijos pirmininkė. – Neapsikentusi vėl skambinu į savivaldybę, o ten sako: turi būti politinis sprendimas, kreipkitės į "Susisiekimo paslaugas", į administraciją. Ką darysi – pasiekėme net ir mūsų apygardoje išrinktą Seimo narę Moniką Navickienę, prašėme, ar negalėtų tarpininkauti. Mes juk nežinome, kaip tie politiniai sprendimai atsiranda."

Teikė peticiją

Sodų bendrijos "Mozaika" pirmininkas Dainoras Balnionis inicijavo atokiausiai nuo miesto gyvenančių sodininkų peticiją. Prie jos prisidėjo ir bendrijų "Žalgiris-2", "Agregatas", "Aušra", "Svajonė-33" gyventojai.

"Mūsų bendrijos yra Vilniaus miesto dalis. Metų metus beldžiamės į miesto savivaldybę su prašymu sudaryti galimybę susisiekti su paminėtomis bendrijomis viešuoju transportu. Į kelius investavome šimtus tūkstančių eurų, tačiau vėl gauname komisijos išvadą, kad viešasis transportas mūsų bendrijų nepasieks. Esame Vilniaus gyventojai, mokame mokesčius ir norime gauti visavertį susisiekimą su miestu, o ne likti užmirštu Vilniaus pakraščiu", – teigiama peticijoje, kurią pasirašė per 440 nuolatinių sodų bendrijų gyventojų.

Pasak D.Balnionio, "Mozaikos" bendrija į kelių tvarkymą investavo beveik 400 tūkst. eurų, kartu su kaimyninėmis sodų bendrijomis išasfaltavo 2,5 km žvyrkelių, 1,1 km ilgio Ivaniškių gatvę bendrijoje. Tiesa, bendradarbiavo ir su Vilniaus miesto bei rajono savivaldybėmis, kurios taiko gatvių asfaltavimui programą "50 ir 50". Tai reiškia, kad, programos dalyviams pateikus projektą ir pervedus 50 proc. lėšų už būsimus darbus, savivaldybės parinktas rangovas imasi asfaltuoti numatytą kelio atkarpą.

Jis atkreipė dėmesį, kad Vilniaus rajonui priklausančią Tėviškės gatvę, kuria pasiekiama sodų bendrija "Mozaika", padėjo sutvarkyti rajono savivaldybė, nors pačios bendrijos teritorija yra Vilniaus mieste ir gyventojų pajamų mokesčiai tenka miestui.

Gyventojai prašo, kad maršrutinis autobusas nuo galutinės Arimų stotelės dar pavažiuotų apie 3 km, sustotų prie "Žalgirio-2" bendrijos, o prie "Mozaikos" galėtų apsisukti.

"Mes neprašome, kad autobusai kursuotų kas 5 minutes, – tvirtino D.Balnionis. – Norime pavėžėjimo paslaugos bent 5 kartus per dieną, svarbiausia – iš ryto, vakare ir po pietų, kad vaikai galėtų grįžti iš mokyklos viešuoju transportu, nes dabar tėvai savo atžalas vežioja patys. Nemažai tokių, kurie nedirba vien dėl to, kad reikia po pamokų pasiimti vaikus. Pats turiu penkiametį, kol jis lanko darželį, važinėjame kartu, o kai išeis į mokyklą, bus problemų, nes mokykla iki vakaro nedirba."

Pasak jo, mokinių pavėžėjimo paslaugą bendrijų gyventojams siūlo Vilniaus rajono savivaldybėje esanti Galgių mokykla – vaikus iš ryto paima, o po pamokų parveža mokyklinis autobusas.

"Bet mokykla yra lenkakalbiams ir ne visiems tinka. O apskritai keistokai atrodo, kai rajono mokykla kviečia miesto vaikus ir net juos pavėžėja, o miestas tuo visai nesirūpina", – mano D.Balnionis.

Per menki srautai

Sostinės tarybos mero pavaduotojas Vytautas Mitalas, kuruojantis miesto infrastruktūrą,  aiškino, kad vadinamųjų privežamųjų maršrutų, kurie skirti atokiau nuo miesto centro gyvenantiems vilniečiams, sąrašas nagrinėjamas ir tvirtinamas atsižvelgiant į gyventojų skaičių, poreikį, važiuojančiųjų statistiką ir kitus objektyvius parametrus.

"Stebime, kad vis daugiau naujakurių Rokantiškių gatvės rajone, taip pat Balsių gyventojų skaičius labai išaugo, o tinkamos infrastruktūros nebuvo, todėl ir sprendžiamos šios problemos, – teigė V.Mitalas. – Kartu tai yra ir bendras iššūkis, kad visur, kur įmanoma, kuo daugiau miesto gyventojų rinktųsi viešąjį transportą. Tikimės, kad nauji privežamieji maršrutai padės mažinti iš priemiesčių į centrą kasdien važiuojančių automobilių skaičių, gatvėse bus mažiau spūsčių."

Tai, kad sodininkai investavo savo lėšas į miestui priklausančią gatvę, deja, nėra lemiantis kriterijus naujam viešojo transporto maršrutui.

"Ne infrastruktūra nulemia, kur bus maršrutai, o, kaip minėjau, realus gyventojų skaičius ir kiti parametrai, – akcentavo vicemeras. – Būsimų 8 naujų maršrutų gatvių infrastruktūra nėra iki galo pritaikyta viešajam transportui, todėl šių metų savivaldybės biudžete bus numatytos lėšos, skirtos praplatinti gatves, įrengti šaligatvius, pėsčiųjų perėjas, stoteles ir t. t."

Įžiebė viltį

Vis dėlto prieš pat Naujuosius sodininkai sulaukė ir gerų žinių. Jų atstovai susitiko su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Danuta Narbut, įteikė savo peticiją bei schemą, kaip jie įsivaizduoja miesto autobuso privažiavimą iki bendrijų.

Po susitikimo V.Stančiauskienė vylėsi, kad galbūt politinių batalijų dėl naujo maršruto nebeprireiks. Mat galimas paprastesnis sprendimas, kad 14A arba 27A autobusai važiuotų keletą kilometrų nuo Arimų stotelės pro "Žalgirio-2" bendriją iki "Mozaikos" ir grįžtų atgal. D.Narbut pažadėjo suburti naują komisiją, kuri įvertins, ko dar trūksta iki sodų bendrijos "Mozaika" nutiestai ir išasfaltuotai gatvei, kad ja galėtų važiuoti miesto autobusai.

"Kaip supratau, šios komisijos užduotis bus ne priekabių ieškoti, o ką padaryti gero, kad žmonės turėtų susisiekimą viešuoju transportu. Nustačius konkrečius kelio trūkumus, manau, greitai susitarsime, ką galime susimetę sutvarkyti mes patys, sodininkai, o kuo pasirūpins savivaldybė, ir jau šiais metais autobusas gali būti paleistas", – džiaugėsi V.Stančiauskienė.

Už tokias Sodininkų bendrijų įstatymo pataisas antradienį balsavo 76 Seimo nariai, prieš – 4 , o susilaikė 26.

Taip siekiama spręsti sodininkų bendrijų, daugelyje kurių yra susiformavę gyvenamųjų namų kvartalai, infrastruktūros priežiūros problemas, nes šiuo metu ji yra blogos kokybės. Infrastruktūra savivaldybėms galės būti perduodama sodų bendrijų iniciatyva.

Socialdemokratas Algimantas Salamakinas prognozavo, kad įstatymas neveiks, nes jam įgyvendinti nėra lėšų, o savivalda savo lėšomis sodų bendrijų kelių, vandens bei nuotekų tinklų nei perims, nei prižiūrės.  

„Kam reikalinga sode kelias? Ir dar asfaltuotus? Seniai galima (sodų bendrijas – BNS) paversti gyvenamaisiais kvartalais“,  – aiškino A. Salamakinas.

„Gilinama problema, o ne sprendžiama (...) Tai tik žvakė nabašnikui“, – tvirtino ir aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. 

Lietuvos savivaldybių asociacija taip pat priešinasi tokiems planams, nes savivalda esą negalės užtikrinti deramos kelių priežiūros bei saugaus eismo.

Tai ne pirmas Seimo bandymas savivaldai perduoti sodų bendrijų kelius ir gatves. Buvęs aplinkos ministras „valstietis“ Kęstutis Navickas 2017 metų rudenį nesėkmingai teikė  pataisas, kad sodų bendrijų kelius, kurių jos nėra išsipirkusios, valdytų ir tvarkytų savivaldybės, o 2016 metais įpareigoti savivaldybes rūpintis sodų bendrijų keliais siūlė „darbiečiai“.

Skaičiuojama, kad dabar Lietuvoje veikia apie 1,2 tūkst. sodų bendrijų, jose yra beveik 230 tūkst. sklypų.

Asociacija teigia, kad gali kilti problemų šiuos kelius perimant savivaldybėms, nes jos esą negalės užtikrinti deramos jų priežiūros bei saugaus eismo.

Siauresnių kelių šalininkai aiškina, kad jų paplatinti neįmanoma dėl tvorų, išsiplėtusių valdų ar kitų priežasčių. Oponentai, tarp kurių yra ir aplinkos ministras, sako, kad standartų neatitinkančių kelių ateityje savivaldybės neperims, todėl sodų bendrijų nariams juos teks prižiūrėti patiems. 

Mėgėjų sodų kelių ir gatvių pločio kausimas iškilo Aplinkos apsaugos komitetui svarstant Sodininkų bendrijų įstatymo pataisas, numatančias, kad bendrijos ateityje savivaldybėms galės perduoti ne tik vandens tiekimo ir nuotekų tinklus, bet ir kelius bei gatves.

Pataisos numato, kad pirmiausia savivaldybės perimtų tuos kelius, kuriais naudojasi ne tik soduose esančių sklypų savininkai, vėliau – kuriais naudojasi daugiau nei vienos bendrijos savininkai, o vėliausiai – bendrijų, kuriose ne mažiau kaip 20 proc. savininkų ten yra deklaravę gyvenamąją vietą.

Argumentai už ir prieš

Sodininkų bendrijų įstatymo keitimo iniciatoriai „valstiečiai“ ir socialdarbiečiai sako, kad  reikalavimas išplatinti visus keliukus būtų neracionalus.

„Sodininkų bendrijų atstovai nori, kad būtų pagal faktą. Dominikonų ar Stiklių gatvės nepaplatinsi, tai tas pats ir soduose yra. Jau yra kelių, kurie yra 3 metrų“ – BNS tvirtino viena pataisų autorių, sodų bendrijoje gyvenanti „valstietė“ Asta Kubilienė.

Kur matininkui pasakydavo įkalti kuolus, ten ir kaldavo. Visi žinojo, kur ir koks kelias, bet visiems trūkdavo tų dviejų sprindžių žemės. Taip ir buvo užgrobiama žemė.

Beveik pusšimtį sodininkų bendrijų vienijančios Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Juozas Ravinis dėl siauresnių kelių sodų bendrijose kaltina pirmiausia matininkus ir sodininkų gobšumą.

„Kai matininkai atlikdavo privatizuojamos ar parduodamos žemės geodezinius matavimus, nederino, nes įstatymas nenumatė derinti su (sodų bendrijų) pirmininkais. Kur matininkui pasakydavo įkalti kuolus, ten ir kaldavo. Visi žinojo, kur ir koks kelias, bet visiems trūkdavo tų dviejų sprindžių žemės. Taip ir buvo užgrobiama žemė“, – tvirtino J. Ravinis.  

Jis abejojo, ar kelio plotis bus lemiamas veiksnys savivaldybėms apsisprendžiant, ar perimti  sodininkų bendrijų kelius.

„Ar bus 3 metrai, ar 5 metrai, savivaldybėms dėl kelio perėmimo gali turėti savo nuomonę. Jeigu ir bus tas reikalavimas dėl 4,5 metro išlaikytas, savivaldybė gali kelio neperimti, bet gali perimti ir metro pločio takelį“, – įsitikinęs J. Ravinis.   

Liberalas Simonas Gentvilas įsitikinęs, kad minimalus pločio reikalavimas nereikalingas.

„Į teismus įvelsime visas sodų bendrijas. Reikės perplanuoti privačius sklypus, jeigu numatysime minimalų pločio reikalavimą“, – tvirtino S. Gentvilas.  

Tuo tarpu komiteto narys socialdarbietis Artūras Skardžius tikino, kad siauresnių kelių niekas neardys ir neplatins, tačiau savivaldybės jų taip pat neperims.

„Savivaldybės gali perimti tik standartinius, su minimaliu pločiu kelius (...) Kitaip mašinos neprasilenks, tvoras išvažinės, išlaužys“, – aiškino A. Skardžius.

Aplinkos ministras „valstietis“ Kęstutis Mažeika BNS teigė, kad negalima nepaisyti savivaldybių pozicijos dėl kelių pločio, bet pažymėjo, kad išimtys galėtų būti daromos, kai yra vienpusis eismas. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad dėl siaurų kelių į sodų bendrijas sunku patekti specialiajam transportui, juos sunku tvarkyti.

Finansavimas sodų keliams

Pasak Susisiekimo ministerijos, lėšų sodininkų keliams 2020 metais apimtys priklausys nuo to, kiek kitąmet bus gauta paraiškų dėl kelių skubaus remonto bei dėl kelių, kurių tvarkymas numatytas Vyriausybės programoje ir prioritetinių darbų sąraše.

„Likęs nepaskirstytas Kelių priežiūros ir plėtros programos rezervas galės būti skirtas sodininkų keliams“, – BNS nurodė ministerija. Pasak jos, 2020 metais sodininkų keliams bus skirtas ne mažesnis finansavimas nei 2019 metais. 

2018 metais ministerija planavo, kad sodininkų keliams tvarkyti 2019 metais iš programos bus skirta iki 9 mln. eurų. Antra tiek lėšų turėjo prisidėti savivaldybės.

Tačiau ne visos savivaldybės išreiškė susidomėjimą ir gauta tik maždaug 4,2 mln. eurų vertės paraiškų. Atmetus netinkamus prašymus, tik 27-ioms skirta 3,76 mln. eurų.

Skaičiuojama, kad dabar Lietuvoje veikia apie 1,2 tūkst. sodų bendrijų, jose yra daugiau nei 220 tūkst. sklypų.

Buvęs aplinkos ministras „valstietis“ Kęstutis Navickas 2017 metų rudenį Seime pristatė pataisas, kad sodų bendrijų kelius, kurių jos nėra išsipirkusios, valdytų ir tvarkytų savivaldybės, bet Seime pataisoms buvo pasipriešinta. Tada irgi siūlyta atsisakyti tokių kelių minimalaus pločio reikalavimo, Vyriausybė buvo tam pritarusi.

Seimas 2016 metų vasarą pradėjo, bet nebaigė svarstyti „darbiečių“ siūlymą įpareigoti savivaldybes rūpintis sodų bendrijų keliais.

Jau šeštą patobulintą jo variantą antradienį Seimui pristačiusi parlamentarė Asta Kubilienė pastebėjo, kad žiniasklaida dažnai nušviečia įvairias čia kylančias konfliktines situacijas, o Seimo nariai nuolat sulaukia prašymų patobulinti teisinį reguliavimą.

Parlamentarų pastebėjimais, kiekvieno sodo situacija yra skirtinga, yra ir tokių, kurie yra visiškai integravęsi į miestus. Politikai įžvelgia taip pat didelę miestų ir rajonų savivaldybių konfrontaciją, nes kai kurie rajonai nenori prisidėti prie šių teritorijų tvarkymo, nes ten esą gyvena miesto žmonės.

Viena iš įstatymo pataisų autorių Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė sakė pati gyvenanti sodo bendrijos teritorijoje, kur nesutvarkytos gatvės, kyla daug problemų su tais, kurie nepageidauja būti bendrijų nariais ir mokėti mokesčius.

Nesileisti „į šito sovietinio relikto reanimaciją“ siūlė parlamentaras Linas Balsys.

„Vietoj to, kad atgaivintume mėgėjo sodo kategoriją, siūlau panaikinti kolektyvinę sodininkystę kaip tokią, nes tai sovietinis reliktas“, - ragino L. Balsys.

Kas yra sodininkas mėgėjas, mėgėjų sodininkystė ir kokia ūkinė - komercinė veikla yra galima mėgėjų sodo teritorijoje, siūloma reglamentuoti Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimu projektu.

Už projektą po pateikimo balsavo 53 Seimo nariai, prieš buvo 1, susilaikė 13. Projektas po svarstymo komitetuose į plenarinių posėdžių salę turėtų sugrįžti birželio 27 d.

Įstatyme siūloma įteisinti, kad „mėgėjų sodo teritorijoje ūkinė - komercinė veikla gali būti vykdoma tik laikantis teisės aktų, nedarant žalos asmenų turtui ir gyvenamajai aplinkai, nepažeidžiant sodininkų ir kitų asmenų gyvenimo, poilsio ir veiklos sąlygų bei sodo bendrijos vidaus tvarkos taisyklių“.

Pagal siūlomą projektą, „mėgėjų sodininkystė - veikla, kurios tikslas - sodo sklype susikurti aktyvaus poilsio ir gyvenimo sąlygas, išsiauginti ar pasigaminti žemės ūkio produktų (vaisių, uogų, daržovių, gėlių, bitininkystės ir kitų produktų), juos perdirbti ir vartoti savo reikmėms, taip pat tvarkyti kraštovaizdį ir naudotis juo rekreacijai, puoselėti ir tausoti jo išteklius“.

Sodininkas mėgėjas, pagal įstatymo pataisas, - fizinis asmuo, nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomame žemės sklype užsiimantis mėgėjų sodininkyste.

Jei Seimas pritartų, įstatyme būtų įrašyta, kad „kitas asmuo - fizinis asmuo, kuris mėgėjų sodo teritorijoje įsigijo sodo sklypą ir nepageidauja tapti sodininkų bendrijos nariu, išstojęs iš sodininkų bendrijos arba iš jos pašalintas, taip pat juridinis asmuo, kuris nuosavybės ar kitomis teisėmis valdo sodo sklypą mėgėjų sodo teritorijoje“.

Pagal siūlomą įstatymo projekto redakciją, sodo namas - nesudėtingas poilsiui skirtas statinys, esantis sodo sklype, o vienbutis namas - vienai šeimai skirtas namas.

Naujai projektuojamiems mėgėjų sodų teritorijos vidaus keliams (gatvių juostoms) siūloma nustatyti minimalų plotį - 4,5 m.

Įstatymo pataisų rengėjų teigimu, šiuo metu nėra tinkamai sureguliuoti teisiniai santykiai tarp sodininkų bendrijų ir kitų fizinių ar juridinių asmenų, nėra aiškiai apibrėžtas ne sodininkų bendrijų narių statusas, jų teisės bei pareigos.

Soduose – 60 įmonių

Seimo narių Astos Kubilienės, Vidos Ačienės, Aušrinės Norkienės, Laimutės Matkevičienės ir Rimantės Šalaševičiūtės parengtos Sodų bendrijų įstatymo pataisos sukėlė tikrą pasipiktinimo audrą tarp sodininkų.

Parlamentarės užsimojo uždrausti bet kokią su sodininkyste nesusijusią veiklą.

Tiesa, po kritikos dozės viešumoje, politikės lyg ir ėmė švelninti savo užmojus, tačiau sodininkams iki galo nėra aišku, kas jų laukia.

"Kur dėtis visai Dituvai? Mūsų soduose veikia penkios parduotuvės, yra veterinarijos klinika, biblioteka, masažo kabinetas, penkios sulčių spaudyklos, ambulatorija, statybinių prekių parduotuvė. Soduose veikia kebabinė ir daugybė kitų įmonėlių. Iš viso registruota beveik 60 juridinių vienetų. Dituvoje veikia didžiausias rajone turgus. Ar Seimo nariams rūpi visų šių žmonių gyvenimai? Panašu, jog ne", – piktinosi sodų bendrijos "Dituva" pirmininkas Tadas Vaitkus.

Nori tvarkos

Pataisomis buvo užsimota soduose uždrausti bet kokią ūkinę ir komercinę veiklą.

Ar tai reikštų, jog soduose neliks ne tik automobilio remonto dirbtuvių, bet ir parduotuvių, vaikų darželių ir kirpyklų?

Viena šio įstatymo pataisų autorių R.Šalaševičiūtė tikino, jog jai gerai pažįstamos sodininkų godos, nes ji pati gyvena sodų bendrijoje, netoli Vilniaus.

"Patikėkite, darbo grupė dėl šių pataisų dirbo metus. Lietuvoje yra 1,2 tūkst. sodų bendrijų. O jose sklypų ir nuosavybės turi 220 tūkst. gyventojų, tačiau sodų bendrijos iki šiol yra visiškai užmirštos. Aš pati žinau, kiek reikia jėgų įdėti, norint išspręsti sodininkų bendrijos reikalus. Net ir kalbant apie kelius ar susisiekimą su sodais, visur turi eiti ir būti prašytoju. Tai, kad reikia įstatymo pokyčių, parodė daugybė skundų, kuriuos gavome visos penkios Seimo narės. Yra tokių bendrijų, kur šešių arų sklype veikia lentpjūvė ar autoservisas. O ką daryti tam, kuris sodą pirko ne lentpjūvės triukšmui klausytis? Jis taip pat turi teisėtų lūkesčių", – tikino R.Šalaševičiūtė.

Politikė užsimena, jog noras išguiti taršius ar triukšmingus verslininkus iš sodų bendrijų kilo iš pačių bendrijų.

"Iš dešimties, aštuonios yra už tokį siūlymą. Štai tokius gavau atsakymus iš pačių sodininkų bendrijų. Kol kas tvarkos šioje srityje nėra, pokyčių sodininkų bendrijų įstatyme tikrai reikia. Pataisas aš siūlau švelninti, manyčiau, pačios bendrijos, jų susirinkimai turi nuspręsti, kokį verslą nori įsileisti, kokio ne. Aš girdėjau apie Dituvos sodų bendriją ir džiugu, jei žmonės nori gyventi ir tvarkytis. Man regis, šie sodai tikrai vieni didžiausių Lietuvoje", – sodininkų aistras ramino R.Šalaševičiūtė.

Įstatymų pakanka

Klaipėdos rajone įsikūrusi sodų bendrija "Dituva" jau seniai yra virtusi gyvenviete.

Šis kraštas lengvai galėjo tapti Dievo ir valdžios užmirštu užkampiu, jei ne patys Klaipėdos krašto žmonės, nusprendę savo gyvenimus sieti su šia bendrija.

"Nuolat soduose gyvena pusketvirto tūkstančio žmonių. Ar mums automobiliai negenda? Ar mūsų vaikams nereikia darželio? Politikai užsimena, jog esą sodų bendrijose ne vieta automobilių remonto dirbtuvėms ar kitoms neva taršioms įmonėms. Kodėl kas kartą reikia išradinėti dviratį, ar įstatymų neužtenka? Jei kažkas kažkur veiklą vykdo nesilaikydamas įstatymų, yra daugybė tarnybų. Pavyzdžiui, teršia aplinką automobilių tepalus keičiantis meistras, skambini aplinkosaugininkams ir priverti tokį meistrą dirbti taip, kaip priklauso", – teigė T.Vaitkus.

Jis pastebi, jog tvarkos klausimas sodų bendrijose dažniausiai išsprendžiamas arba pačių gyventojų iniciatyva, arba bendrijos pirmininko rūpesčiu.

"Nereikia jokių įstatymų pakeitimų. Yra pirmininkas ir jis turi pakelti užpakalį, kad būtų tvarka", – akcentavo T.Vaitkus.

Į tai Seimo narė R.Šalaševičiūtė atsakė, jog ne visose sodų bendrijose pavyksta išguiti teršėjus.

"Verslui rūpi tik pelnas. Yra tokių situacijų, kai susiperka verslininkai kelis sklypus ir niekaip jų neišguisi iš bendrijos. Įstatymo pakeitimus rengusi darbo grupė kėlė kelis klausimus – infrastruktūros ir kelių klausimą, tačiau savivaldybės perimtų tik tokias bendrijas, kuriose viskas įrengta. Aš siūlau reglamentuoti tvarkingai ir teisingai visų bendrijos ir ne bendrijos narių santykius. Trečias klausimas – galimybė žemę išsipirkti nominalia, o ne rinkos kaina", – paaiškino R.Šalaševičiūtė.

Bendruomenė turi klausimų

T.Vaitkus tikino turintis daugybę klausimų įstatymo pataisų autorėms.

"Nežinau kur šios politikės gyvena ir kokius sodus yra mačiusios, tačiau mūsų soduose 80 proc. gyventojų sudaro tikri sodininkai. Tačiau yra apstu žmonių, kurie neprašo iš valstybės pašalpų, nestovi su ištiesta ranka, o imasi nors ir mažų, bet savų verslų. Tegul Seimo narės man pasako, tad kuriuos man iš jų išvaryti iš sodų?" – retoriškai klausė T.Vaitkus.

Sodų bendrija "Dituva" per kelerius pastaruosius metus pasikeitė neatpažįstamai. Sodininkai turi aktyvią bendruomenę, kuri ne tik šventes rengti moka.

Gyvenviete virtusiuose soduose randasi sporto aikštynai, vaikų žaidimo aikštelės, o bendruomenės nariai buriasi įvairioms veikloms.

"Septyni šimtai sodininkų vakarais renkasi į bendrijos biblioteką, kur vyksta įvairūs renginiai – kineziterapijos, sveikos gyvensenos užsiėmimai", – pasakojo bendrijos pirmininkas.

Verslui – lengvatos

Tarp trijų tūkstančių nuolat soduose gyvenančiųjų yra daugybė jaunų šeimų, kurie turi poreikių vaikų darželiams.

"Nejau soduose galime tik agurkus auginti? Čia auga vaikai, verda toks pat gyvenimas, kaip ir mieste. Turime masažo saloną, kur senutės džiaugiasi, galinčios už 5 eurus masažo paslaugas gauti. Soduose yra pirtelė. Tačiau svarbu, jog visi šie žmonės patys sau randa darbo, moka mokesčius ir nedaro nieko nelegalaus. 2012 metais Dituvoje buvo registruota vos 12 juridinių vienetų, o šiuo metu jų jau 60", – pastebėjo T.Vaitkus.

Dituviškiai sako įdėję daugybę pastangų, kad verslas imtų kurtis soduose.

"Ieškojome laisvų sklypų, kuriuos siūlėme jauniems žmonėms, kad jie užsiimtų verslu. Pirmais metais neprašėme net nuomos mokėti. Su verslu atsiranda gyvybė. Visi šie mūsų verslininkai yra mūsų bendruomenės nariai. Visas bendruomenės šventes jie remia. Kaip galima paimti ir visa tai sunaikinti?" – stebėjosi T.Vaitkus.

20 tūkst. žmonių turi ryšį su bendrija, o tai jau – visas miestas. Ir kuo mes blogesni už bet kurį šalies miestelį?

Dituviškiai net rengia forumus, į kuruos kviečia bendrijos gatvelių atstovus, verslo žmones, aktyviausius bendruomenės narius ir jų metu aptaria didžiausias problemas arba tariasi dėl kitų reikalų.

"Turime Dituvos sporto ir žaidimų aikštyną, kuriame futbolą žaidžia mūsų vaikai ir jaunimas. Netrukus Klaipėdos miesto vyrų grupėje žais Dituvos futbolo komanda. O aprangą futbolininkams padovanojo mūsų verslininkai, kurie dirba čia. O kas daugiau kels ir judins bendruomenę? Iš biudžeto mes negauname nė euro", – tikino T.Vaitkus.

Nori aiškumo

Sodų bendrijos pirmininkas pastebėjo, jog realiai su šia bendrija ryšių gali turėti per 20 tūkst. žmonių.

"Sodų bendrija turi 6,5 tūkst. narių, o kur dar šeimų nariai ir artimieji? 20 tūkst. žmonių turi ryšį su bendrija, o tai jau – visas miestas. Ir kuo mes blogesni už bet kurį šalies miestelį?" – pastebėjo dituviškis.

Sodininkus stebina ir tai, jog vos pasiūlytos sodų bendrijų pataisos, vaizdžiai tariant, viešoje erdvėje buvo iš karto nušvilptos, tačiau gimstantys nauji pasiūlymai dar labiau stebina sodininkus.

"Dabar lyg jau siūloma, jog sprendimus bendrijose priiminėjantis visuotinis bendrijos narių susirinkimas turės teisę pats nuspręsti, kokie juridiniai vienetai galės kurtis soduose, kurie ne. Pavyzdžiui, ateina pas mane žmogus ir sako, jog nori vasarą teikti vandens pramogų paslaugas. Tokių pripučiamų batutų ir žaidimų vandenyje yra apstu aplink Vilnių. Kitas gal norės bandeles kepti. O aš tokiam žmogui turiu pasakyti – brolau, palauk vienuolika mėnesių, gegužę susirinks bendrija ir gal duos tau leidimą. Į ką tai panašu?" – piktinosi vyras.

Visai neseniai T.Vaitkus tikina sprendęs aplinkinių nepasitenkinimo sulaukusio verslo klausimą.

"Žmonės pasipiktino, jog soduose žmogus nusprendė vaikiškas sūpynes gaminti. Nuvažiavau, pažiūrėjau, sakau, gal tikrai ne vieta čia. Aplinkiniai piktinasi. Pasiūliau žmogui apžiūrėti nenaudojamą techninio aptarnavimo bazę, bendrijos patalpas. Suderinome viską, nuo rytojaus žmogus sklype netriukšmaus", – atviravo T.Vaitkus.

Dituviškiai įsitikinę, jog toks politikų siūlymas tik dar kartą lietuvius nustums į užribį.

Tokius politikus, su tokiais siūlymais sodininkai pasiruošę kepurėmis užmėtyti.

"Galiu drąsiai pasakyti, jog bet kuris verslininkas ir toliau dirbs, žmonės juos gins ir neišduos, kad tik būtų paslaugų. Bet tokius politikus, su tokiais siūlymais sodininkai pasiruošę kepurėmis užmėtyti", – tikino T.Vaitkus.

Rokas:

– Manau, kad įstatymas atgaline data neveiks, tad dirbsime ir toliau. Tačiau politikai mane stebina tokiais siūlymais. Aš čia gyvenu ir čia dirbu ir užsidirbu, neprašau valdžios nieko. Moku mokesčius ir noriu dirbti ir gyventi Lietuvoje. Man nesuprantamos tokios idėjos. Dituva jau kaip miestas, reikia darželių, reikia parduotuvių. Geriau jie keliais pasirūpintų.

Jadvyga:

– Nesąmonė. Tai jau negalėsi nė mašinos pataisyti ar iš medžio ką pagaminti? Jei jau žmogus pats įsikūrė savo darbo vietą, tai kokia čia ta valdžia, kuri ją atimti norėtų?

Staselė:

– Esame prieš tokius siūlymus. Dituva – šitokia didelė gyvenvietė. Mano dukra čia gyvena, o mes su vyru dažniausiai čia būname. Viskas Dituvoje yra, veikia parduotuvės, turgus, ko dar čia reikia? Jei viską uždraus, tai į kokius laikus sugrįšime? Atgal, į sovietmetį? Liaudis ir taip yra pasipiktinusi.

Irena:

– Aš jau pensijoje, tad prie jos prisiduriu dirbdama šeimos versle. Dukra su vyru augina ir raugia daržoves, o aš padedu parduoti. Ką ta valdžia dar sugalvos? Negerai bus. Juk mes patys viską savomis rankomis įkūrėme.

Audrutė:

– Kaip mums reiks gyventi? Šitiek pensininkų gyvena. Pardavinėju maistą gyvūnams, nejau pensininkai iš miesto turės vilkti maišus? Aš čia gyvenu nuo 1995 metų ir džiaugiuosi jog, būdama pensininke, turiu šiokį tokį darbą. Pensija – 240 eurų, o už viską mokėti reikia. Bet iš valdžios nieko neprašau, dar valstybei mokesčius moku. Tai gal kaimus reikia sunaikinti? Paliksime tik miestus?

Pasinaudoję savivaldybės programa 50 ir 50,  Kryžiokų sodų gyventojai planuoja įsirengti naują asfaltbetonio dangą trijose gatvėse, kurios bendras ilgis sieks apie 1,2 km, projektus rengia ir kitose gatvėse gyvenantys vilniečiai.

Keletas  bendrijų  taip pat jau pasinaudojo savivaldybės teikiama 50 proc. parama ir prie daugiabučių namų Antakalnyje įsirengė naujus šaligatvius, gatves su savivaldybės parama tvarkėsi ir Pušyno kelio, Stepono Batoro, Bražuolės, Kelmijos Sodų 33-osios gatvių, Žemosios, Daubėnų, Dobkevičiaus, Varnės gatvių gyventojai bei įmonės.

„50 ir 50  – tai savivaldybės skiriama parama, kai vilniečiai kartu su savivaldybe per pusę moka už kelių, apšvietimo ar kitiems viešų erdvių infrastruktūros atliktus darbus. Ši programa yra vienas iš svarbiausių veiksmų, kuris padės greičiau  atsinaujinti ir pagerinti savo gyvenamąją aplinką – asfaltuojant kelius, tvarkant kiemus,  ar norint įsirengti vaikų žaidimų aikštelę.  Noriu paraginti naudotis 50 proc. savivaldybės skiriama parama. Džiaugiuosi, kad atsiranda iniciatyvių vilniečių, kurie imasi savo gerbūvį tvarkyti prisidėdami ir patys,“ – sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Savivaldybė per keletą pastarųjų metų išasfaltavo 68 km gatvių ir 12,7 km žvyrkelių, sutvarkė 440 įvažiavimų į kiemus, paklojo 10 km naujų šaligatvių ir šiais metais suplanavusi pagerinti gyvenamąją aplinką  dar daugiau, tačiau Vilniuje yra apie 500 kilometrų gatvių, kurias dar reikia asfaltuoti bei tvarkyti.

Pasak Miesto ūkio ir transporto direktoriaus Virginijaus Paužos, gyventojų noras grįžti į namus asfaltuotu keliu yra suprantamas, tačiau tiesti gatves atokiose priemiesčio vietovėse, ypač kur namus pasistatę vos keli gyventojai ir nėra sukurta jokia infrastruktūra, savivaldybė šiuo metu neturi galimybių, todėl skatina pačius gyventojus imtis iniciatyvos. 

„Pavasarį, kai traukiasi įšalas ir priemiesčio gatvės pažliunga, stengiamės pagelbėti vilniečiams. Kai tik atšils oras, gatvėmis pravažiuos greideriai. Gyventojai taip pat gali įsigyti statybinio laužo, skaldos, o savivaldybė prisidės atsiųsdama specialią techniką keliams sutvarkyti. Tačiau greičiausias variantas sutvarkyti tokias gatves - tai žvyro ir (ar) grunto gatvių rekonstravimas bendromis jėgomis, jei 50 proc. darbų finansuos gyventojai ar investuotojai“, – sakė V. Pauža.

Gyventojai, norintys pasinaudoti savivaldybės programa 50 ir 50, turi pateikti paraišką, kurią įvertinę specialistai įrašo į planuojamų rekonstruoti objektų sąrašą, o gyventojai per 6 mėnesius privalo pasirašyti darbų atlikimo sutartį, kuria įsipareigoja savo lėšomis parengti gatvės rekonstravimo darbų projektą ir Savivaldybės parinktam rangovui sumokėti ne mažiau kaip 50 proc. darbų kainos. Šią kainą sudaro statybos (gatvės pagrindų įrengimo, lietaus vandens nuvedimo ir asfaltavimo) darbų, geodezinės nuotraukos ir statinio kadastrinių matavimų kaina.  

Kol Vyriausybė nėra patvirtinusi sodininkų bendrijų gatvių perėmimo savivaldybės žinion tvarkos, Vilniaus miesto savivaldybė 50 ir 50 programos sodininkų bendrijoms taikyti negali.