Intensyvus darbas, nehumaniškas repertuaras be galimybės tinkamai pailsėti, didžiulė konkurencija, asmeninės ambicijos, moterų atveju – noras suderinti darbą ir norą susilaukti vaikų, – visa tai baleto artistų gyvenimą paverčia beprotišku maratonu. Didžiausios įtampos akimirkomis ar patyrus sunkią traumą ne vieną artistą užplūsta mintys apie alternatyvą – gyvenimą be traumų, fizinės įtampos. Tačiau kas gi toji alternatyva, jei baletas yra tavo gyvenimas? Tavo rytas, diena ir vakaras. Tavo mankšta ir maistas. Darbas ir laisvalaikis. Tavo vaikystė ir jaunystė. Tavo senatvė? Ne, baletas nepripažįsta ne tik senatvės, jis nepripažįsta net ir to amžiaus, kurį gyvenantys šiapus baleto pasaulio, vadina brandžiu. Jis pripažįsta tik labai retas išimtis. Tik ypatingi talentai ir tik susikūrę išskirtines sąlygas gali šokti tiek, kiek nori. Iki 65-erių kaip Maja Pliseckaja. Iki 60-ies kaip legendinė Rudolfo Nurijevo partnerė Margot Fonteyn. Ar Frankas Russellas Galley'is, sceną palikęs būdamas 74-erių. Tačiau tai – išimčių išimtys.

Kol kas baletas – beprotiškai konservatyvus, visuotiniams demokratėjimo procesams atsparus menas. Į baltaodžių gulbių pasaulį jau įsileidęs tamsiaodes, kitapus Atlanto pradėjęs laužyti Europoje vis dar labai stiprius standartus, privalomus baleto artistų (pirmiausiai moterų) kūnui, jis labai sunkiai pasiduoda kovai su amžizmu, diskriminacija dėl amžiaus. Tačiau ar tikrai sulaukęs 40-ies, kai kitose profesijose būtum dar nė nepasiekęs karjeros viršūnės, privalai susitaikyti su neišvengiamybe – iš atlikėjo, solisto, virsti choreografu, pedagogu? Ne, sako Baltijos baleto teatro spektaklio „Kitas pasaulis“ kūrėjai.

Baltijos baleto teatro archyvo nuotr.

Baleto šokėjo karjeros trukmė priklauso nuo paties žmogaus, įsitikinęs Igoris Zaripovas, jei jis nori šokti, o kūnas ir jėgos tam pritaria – sustoti būtų beprasmiška.

„Kartą kažkas pasakė apie baleto artisto profesiją – jeigu ryte atsikeli ir tau nieko neskauda, greičiausiai tu jau esi miręs. Manau, šis pasakymas yra labai taiklus. Šokėjo profesiją nuolat lydi tai pakilimai, tai nuopuoliai, todėl reikia daug fizinių ir valios jėgų nepasiduoti“, – sako I. Zaripovas.

Baletas nepripažįsta ne tik senatvės, jis nepripažįsta net ir to amžiaus, kurį gyvenantys šiapus baleto pasaulio, vadina brandžiu.

Kartu su juo spektaklyje „Kitas pasaulis“ šokanti Olga Konošenko – drąsus pavyzdys, laužantis visus su baleto artisto profesija ir amžiumi susijusius mitus. Abu artistai, net ir įžengę į penktą dešimtį, toliau sėkmingai šoka.

Anot O. Konošenko, jei ji būtų atsižvelgusi į visus baleto profesijoje egzistuojančius stereotipus, ji jau seniai būtų privalėjusi baigti karjerą. Tačiau šios profesijos atstovai išsiskiria tuo, kad yra fiziškai ir emociškai labai stiprūs žmonės, todėl jei tik užsispyrimas ir jėgos leidžia, amžius nėra kliūtis šokti baletą.

Laiko išbandymus atlaiko ir „Kitas pasaulis“ bei jame skambanti muzika: 2010 m. sukurtas spektaklis iki šiol yra vienintelis pasaulyje, pastatytas pagal „Depeche Mode“ muziką.

Jo choreografė ir režisierė Marija Simona Šimulynaitė sako, kad su kiekvienais metais spektaklis tampa vis aktualesnis, nes toks pasaulis, koks yra dabar, rodos, jau buvo išpranašautas gerokai anksčiau. Per šio spektaklio gyvavimo metus pasaulyje vyko ir keitėsi daug dalykų.

„Vienu metu, ypač prasidėjus pandemijai, jis puikiai reflektavo tą beprotišką laiką ir pablogėjusius žmonių socialinius santykius. O šiandien, kai vis dažniau naudojame jauninančius filtrus ar dirbtinio intelekto sugeneruotas nuotraukas siekdami paslėpti savo trūkumus ar tikrąjį amžių, spektaklis suteikia dar daugiau peno pamąstymams apie mus pačius ir „kitą pasaulį“, – sako režisierė.

Baltijos baleto teatro archyvo nuotr.

„Depeche Mode“ ir Haruki Murakami romano „Negailestinga stebuklų šalis ir pasaulio galas“ įkvėptas spektaklis – tai etiudai, kuriuose šokėjai tampa belytėmis mechaninėmis būtybėmis, panirusiomis į mutavusias svajones ir sintetinius pojūčius. Jų personažai įprasmina nepažintus pasąmonės klodus: spektaklis pranašauja ateitį, į kurią nesuvokdama juda didžioji žmonijos dalis. Tai pasaulis, kuriame sunkiai atskirsi vyrą nuo moters – žmonės suvienodėję dėl netikro gyvenimo ir netikrų jausmų spaudimo, įsiskverbusio į sustabarėjusius kūnus ir tapusio sudėtine jų dalimi. Apie realią, tikrą, laisvą, prigimtinę būseną lieka tik svajoti, ką byloja ir vienos iš „Depeche Mode“ dainų tekstas: „Dream on... Dream on...“.

Spektaklis patyrė daug transformacijų, todėl šiandien jis atrodo jau visai kitaip nei premjeros dieną, o šokėjai stipriai užaugo ir patobulėjo kartu su šiuo kūriniu. M. S. Šimulynaitės teigimu, šio kūrinio gyvavimas atskleidžia ir tamsiąją baleto šokėjo profesijos pusę, kurioje gražūs filtrai neegzistuoja, o 38-erių sulaukęs šokėjas jau yra laikomas kone pensininku.

„Realybė tokia, kad mano amžiaus šokėjas yra laikomas senu. Tačiau nenoriu tokia jaustis ir nesijaučiu, nors tiek ilgai šokančių baletą kaip aš yra vienetai. Tikiu, kad svarbiausia yra siekti savo idealų, sunkiai dirbti ir mylėti tai, ką darai. Tik tokiu būdu gali pavykti išlaikyti gerą fizinį pasirengimą, o baleto šokėjo kelias būti ilgas ir nenuspėjamas“, – sako O. Konošenko.

Kas? Spektaklis „Kitas pasaulis“.

Kur? Kauno kultūros centre Girstučio padalinyje.

Kada? lapkričio 14 d. 19 val.

Skelbiama, kad prieš šimtmetį labdaringoji Petrapilio lietuvių ir žemaičių draugija surengė lietuvišką vakarą, kuriame greta kitų koncertinių numerių pirmą kartą scenoje buvo pašoktas lietuvių liaudies šokis klumpakojis. Tiesa, tada jis sušoktas be klumpių.

Dabartinį sceninį „Klumpakojo“ variantą (muzika E. Pilypaičio) sukūrė žymus lietuviškų tautinių šokių autorius, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto Šokio katedros įkūrėjas ir buvęs ilgametis jos vedėjas, Klaipėdos kultūros magistras profesorius Juozas Gudavičius (1926–2008).

Po to, kai valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“ pirmąkart (1951 m.) sušoko „Klumpakojį“, šis šokis tapo labai populiarus ir šlovingai keliauja per Lietuvos ir pasaulio scenas.

„Vien pasirodymas scenoje su klumpėmis sukėlė ovacijas. Tada tai atrodė egzotiška“, – prisiminimuose yra pasakojęs J. Gudavičius.

Iš viso choreografas yra sukūręs ir pritaikęs scenai virš 30-ties liaudiškų šokių. Populiariausi jų – „Rezginėlė“, „Viliotinis“, „Sūkurėlis“ ir kt.

Pirmasis festivalis-konkursas „Klumpakojis“ surengtas dar prof. J. Gudavičiui gyvam esant – 2003 m.

Sekmadienį vyks jau šeštasis šokėjų sambūris. Kolektyvai varžysis jaunimo ir vyresniųjų šokių grupėse.

Konkursinėje programoje privaloma atlikti po du šokius (vienas jų – iš J. Gudavičiaus kūrybos). Šokėjų pasirodymus vertins kompetentinga komisija, vadovaujama buvusio ilgamečio valstybinio ansamblio „Lietuva“ baletmeisterio, daugelio dainų švenčių scenarijaus autoriaus ir meno vadovo choreografo Vytauto Buterlevičiaus.

Po konkursinės dalies, kol vertinimo komisija išrinks nugalėtojus, susirinkusi publika pamatys Vilniaus miesto jaunimo tautinių šokių ansamblio „Sietuva“ šokio spektaklį „Cosmo“ (choreografas Edmundas Žička).

Konkurso laureatai bus apdovanoti organizatorių ir rėmėjų prizais bei diplomais. Įsteigti specialūs prizai – už geriausiai atliktą J. Gudavičiaus kompoziciją ir už originalią kolektyvų vadovų autorinę kūrybą.

Kviečiami visi neabejingi lietuviškam tautiniam menui į šešių valandų trukmės (su pertraukomis) liaudiško šokio maratoną. Įėjimas į renginį nemokamas.

VI šalies tautinių šokių grupių ir ansamblių konkurso-festivalio „Klumpakojis“ Žvejų rūmų Didžiojoje salėje programa:

12 val. Konkurso atidarymas;

12.15–14.30 val. Jaunimo tautinių šokių grupių pasirodymai;

15.30–17.30 val. Studentų ansamblių ir vyresniųjų šokių grupių pasirodymai;

17.30–18.30 val. Vilniaus miesto jaunimo tautinių šokių ansamblio „Sietuva“ šokio spektaklis „Cosmo“;

18.30 val. Konkurso laureatų apdovanojimas.

Konkursą-festivalį „Klumpakojis“ organizuoja Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros centras Žvejų rūmai, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto Šokio katedra, viešoji įstaiga „Edukateka“.

Jau pirmojo atrankos turo – ketvirtfinalio – metu paaiškėjo, kad V. ir V. Lacičiai bus vieni iš pasaulio čempionato lyderių. Teisėjų kolegija ketvirtfinalyje jiems vieninteliams skyrė visus įmanomus balus (50 iš 50 galimų).

Čempionato pusfinalyje ir finale poros buvo vertinamos dešimtbalėje sistemoje pagal keturis kriterijus – šokio techniką, muzikalumą, partnerystės įgūdžius bei choreografiją ir prezentaciją. Maksimaliai pora galėjo gauti 10 balų pagal vieną kriterijų. Esant penkiems standartiniams šokiams (lėtas valsas, tango, Vienos valsas, fokstrotas ir kvikstepas) bei keturiems kriterijams, maksimali balų suma varžybose gali būti 200.

Pasaulio čempionato pusfinalyje Lietuvos šokėjai surinko 188,900 balo ir daugiau nei šešiais balais aplenkė artimiausius varžovus. Finale už visus penkis šokius vertintojai mūsų porai skyrė 191,400 balo. Šios sumos V. ir V. Lacičiams visiškai pakako išsaugoti didžiulį privalumą prieš kitus čempionato finale šokusius duetus.

Pasaulio vicečempionais Kaune pirmą kartą tapo Latvijos šokėjai Edgaras ir Eliza Liniai, finale įvertinti 184,850 balo. Bronzos medaliais pirmą kartą tokio lygmens standartinių šokių varžybose džiaugėsi šokėjai iš Čekijos Davidas Odstrčilas ir Tara Bohak, surinkę 178,850 balo.

Pasaulio čempionato finalininkais tapo ir Kaune pozicijas nuo ketvirtosios iki šeštosios išsidalino Italijos sportininkai A. Disca ir L. C. Cardillo (171,600 balo) bei du duetai iš Rumunijos – M. Albigese ir A. Ch. Isaincu (169,600 balo) bei N. C. Fodoras ir R. Vaszi (168,350 balo).

Atsižvelgiant į teisėjų vertinimus, skirtus mūsų šalies porai, geriausiai finale jiems sekėsi atlikti fokstrotą ir kvikstepą, kai tuo tarpu pusfinalyje visi šokiai buvo įvertinti stabiliai vienodais balais.

Patys V. ir V. Lacičiai po apdovanojimų ceremonijos sakė, kad liko patenkinti savo pasirodymu pasaulio čempionate. Nors pabrėžė, kad keletas psichologinių aspektų visgi sukėlė iššūkių. Pirmasis yra tas, jog abu sportininkai mano, kad tobulumui ribų nėra, todėl visą laiką norisi kažką patobulinti šokyje; antrasis šios dienos pasirodymui turėjęs įtakos veiksnys buvo abiems neįprastas jaudulys.

Ir smagu, ir liūdna vienu metu.

„Adrenalino buvo labai daug – net nesitikėjau. Vakare prieš varžybas dar buvau ramus, o ryte supratau, kad situacija pasikeitė“, – prisipažino V. Lacitis. Panašius jausmus savaitgalį išgyveno ir V. Golodneva-Lacitienė: „Paprastai jaudulį moku suvaldyti, bet šiandien pats kūnas, atrodo, jautė, kad diena yra neeilinė. Visgi, varžyboms įsibėgėjus, pradėjau jaustis geriau ir tikiuosi, kad parodėme viską, ką galime.“

Tokiai neįprastai šokėjų būsenai įtakos turėjo ir žinojimas, kad šis pasaulio čempionatas – jiems bus paskutinės varžybos. Po apdovanojimų ceremonijos V. ir V. Lacičiai paskelbė, jog baigia sportininkų karjerą. „Atsisveikiname žinodami, kad savo didelei svajonei ir meilei šokiui atidavėme viską“, – jaudinančioje ir „Žalgirio“ areną pravirkdžiusioje kalboje sakė Veronika.

Pora dėkojo visiems, buvusiems kartu ilgame, įdomiame ir sėkmingame kelyje – tėvams, treneriams, fizinio pasirengimo specialistams, mokiniams, draugams, gydytojams, rėmėjams. „Mūsų komanda yra labai didelė ir mes esame labai dėkingi, kad visus šiuos žmones sutikome. Esame dėkingi taip pat ir Lietuvos sportinių šokių federacijai už šį renginį. Mums svarbu, kad atsisveikinti su šokiais turėjome galimybę namuose, tarp savų“, – sakė V. Golodneva-Lacitienė.

„Jausmai dabar yra sumišę. Ir smagu, ir liūdna vienu metu. Smagu, kad tapome pasaulio čempionais, bet liūdna, kad tam tikri dalykai mūsų gyvenimuose baigiasi – pasiilgsime treniruočių, pasiruošimo, varžybų – viso proceso. Tačiau atėjo kitas gyvenimo etapas“, – vienbalsiai sakė šokių ir gyvenimo partneriai.

Savo ateitį jie, be abejonės, sieja su trenerių darbu. „Savo šokio viziją nuo šiol įgyvendinsime ne patys, bet ją realizuos mūsų mokiniai. Visą širdį atiduosime mokiniams“, – kalbėjo duetas.

Ir juokais, ir rimtai šokėjai džiaugėsi, kad galės šiek tiek atsipūsti nuo įtempto sportinio režimo. „Sportas reikalauja visiško atsidavimo, tad dabar galėsime turėti dvi išeigines per savaitę... Arba gal bent vieną...“ – vylėsi ką tik pasaulio čempionais tapę, apie sportinės karjeros pabaigą paskelbę, bet su šokiais neatsisveikinantys V. Lacitis ir V. Golodneva-Lacitienė.

Itin sėkmingai surengtu pasaulio čempionatu Kaune džiaugėsi ir viena jo organizatorių, Lietuvos sportinių šokių federacijos Profesionalų lygos direktorė Lina Chatkevičiūtė-Vėželienė. Ji teigė, kad Lietuvoje, kurioje kiekvienas myli sportinius šokius, žiūrovai niekada nenuvilia – ne tik susirenka palaikyti savų šokėjų, bet sukuria nuostabią atmosferą visiems dalyviams. Tuo labiau, kad ir šį kartą pasaulio čempionato stebėti susirinko jau suprantanti publika, nes varžybos vyko kartu su kasmetiniu, tradiciniu sportinių šokių turnyru „Gintarinė pora“. Jau 57-ąjį kartą tokį turnyrą Kaune inicijavę ir surengę nusipelnę treneriai, Kauno miesto garbės piliečiai Jūratė ir Česlovas Norvaišos sakė, kad kiekvienais metais norisi parodyti kažką tikrai išskirtinio, tad pasaulio čempionatas ne tik gražiai nuspalvino „Gintarinės poros“ varžybas – vakaras buvo itin įspūdingas ir labai emocionalus.

Padeklamavęs kelis Lietuvai, mūsų kraštui skirtus eilėraščius, jis pasidalijo Sausio 13-osios įvykių, kurių sūkuryje buvo atsidūręs, užkulisiais, o paskui ir savo, kaip Lietuvos rekordininko, kaklaraiščių kolekcininko patirtimi.

Kaip vyko radijo, TV transliacijos per ir po Sausio įvykių? Grasinimai jam ir šeimos nariams, netyčia greitesniu tempu, nei derėtų, paleistas Lietuvos himnas ir daug kitų įdomių detalių, aplinkybių.

Į popietę svečias atvyko ne tuščiomis tiesiogine šio žodžio prasme. Dalį jo kolekcijos egzempliorių buvo galima čia pat apžiūrėti. Ar esate kada matę gintarinį kaklaraištį ar kaklaraištį su krepšininko Arvydo Sabonio parašu?

Mačiau, kaip auga vaikai, kaip keičiasi šokėjų kartos. Daug metų gražiai bendraujame.

Diktorius daug prisidėjo moderuojant Baltijos kelio grandinės vientisumą. J. Šalkauskas – ir talentingas fotografas, žiemą persikūnijantis į Kalėdų Senelį. Turi sukaupęs didžiulę kolekciją įspūdingų nuotraukų iš kelionių, kurias sudėjo į kelias knygas ir išleido.

Šis J. Šalkausko vizitas Kaune – tautinių šokių ansamblis „Malūnėlio“ meno vadovės ir choreografės Birutės Brazdžiūtės inicijuoto edukacijų ciklo „Čia Lietuva“, skirto „Malūnėlio“ bendruomenei, dalis.

Vieno geriausių vaikų tautinių šokių ansamblių Lietuvoje ir J. Šalkausko draugystė užsimezgė jau seniai. Kolektyvas koncertuoja miesto renginiuose, dalyvauja respublikinėse šventėse, renginiuose, konkursuose užsienyje. Pavyzdžiui, pasaulinėse „Expo“ parodose pristato lietuvišką tautinį meną. Juose J. Šalkauskui daugybę kartų buvo ir tebėra patikimos pranešėjo pareigos.

Ansamblio koncertų maršrutai yra pasiekę ir Braziliją, Turkiją, Prancūziją, daugybę kitų šalių. „Malūnėlis“ dalyvavo visose Pasaulio lietuvių dainų ir šokių, Kauno miesto dainų ir šokių šventėse ir t. t.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Mačiau, kaip auga vaikai, kaip keičiasi šokėjų kartos. Daug metų gražiai bendraujame“, – kalbėjo J. Šalkauskas ir pasidžiaugė, kad nors jau yra pensijoje, bet jo dar neužmiršta nei renginių organizatoriai, nei klausytojai.

Pašnekovas neslėpė susižavėjimo jaunųjų šokėjų drausmingumu, pasitempimu, energija ir kantrybe, gera nuotaika. Pavyzdžiui, per vieną renginių, kai viduryje kūrinio stadione dingo elektra ir repeticija buvo 20 minučių sustabdyta, šokėjai neišsibarstė, o lyg niekur nieko laukė, kol galės tęsti pasirodymą.

2022-ieji pažymėti karo nuotaikomis, kad ir ką darytume, – dirbtume, kurtume, esame to paliesti, ne vienas menininkas, prasidėjus agresoriaus veiksmams, kvestionavo kūrybos reikšmę tokiame kontekste, tačiau daugeliu atveju susikoncentruota į mintį, kad reikia daryti tai, ką geriausiai sugeba, – kurti, analizuoti, diskutuoti visuomenei aktualiomis temomis.

Naujos formos ir klasika

Peržvelgus metų premjeras, įdomu pastebėti, kad pirmasis matytas spektaklis buvo režisieriaus Valterio Sīlio „Frankenšteino kompleksas“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras, NKDT, ir „Dirty Deal Teatro“), o kol kas paskutinis – Ivano Uryvskio „Žemė“ (NKDT ir Ivano Franko nacionalinio akademinio dramos teatro kūrybinė komanda). V. Sīlis savo pastatyme, pasitelkdamas dirbtinį intelektą, demonstravo technologijų galimybes ir siūlė kvestionuoti kūrėjo poziciją,  I. Uryvskis mus sugrąžino prie klasikinės literatūros, jos gelmės analizės arba, kitaip sakant, – tekstualaus teatro tradicijos.

Daugeliu atveju susikoncentruota į mintį, kad reikia daryti tai, ką geriausiai sugeba, – kurti, analizuoti, diskutuoti visuomenei aktualiomis temomis.

Abu pastatymai – bendradarbiavimo su užsienio kūrėjais rezultatas, žvelgiant į šiuos metus, tarptautiškumas vienas ryškiausių bruožų. Atsilaisvinus pandemijos gniaužtams, sugrįžo galimybės aktyviau keliauti, kurti, bendradarbiauti. Tarptautiškumą, žinoma, aktyvino ir programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ finaliniai metai. Į Lietuvos kūrybos lauką vis aktyviau įsitraukia Ukrainos kūrėjai.

Taip pat šių metų pradžioje Kanados teatro „Porte Parole“ kūrėjai į NKDT atvežė dokumentinio spektaklio koncepciją – spektaklis „Kauno asamblėja“ sukvietė skirtingoms pozicijas atstovaujančių asmenų grupelę prie vakarienės stalo padiskutuoti visuomenei opiomis temomis; diskusija tapo spektaklio dramaturgijos pamatu, o interaktyvus spektaklis siūlė toliau diskutuoti su pokalbio dalyviais.

Marina Abramovič / M. Plepio nuotr.

Pavasaris pasitiktas su režisieriaus Aleksandro Špilejovaus premjera „Jaudulys“ (NKDT), skatinusia reflektuoti menininko ir suvokėjo santykį, mitą ir tikrovę. Spektaklis sukurtas pagal šiuolaikinio dramaturgo, aktoriaus Ivano Vyrypajevo pjesę. Dramaturgas yra aktyvus Rusijos režimo priešininkas, tad, prasidėjus karui Ukrainoje, jo pjesės uždraustos Rusijos teatruose.

Platesni horizontai

Vienas ryškiausių įvykių jau ne tik Kauno, bet ir šių metų Lietuvos teatro scenoje – amerikiečių režisieriaus Roberto Wilsono „Dorianas“ (NKDT). Spektaklio dramaturgas Darrylas Pinckney sujungė Oscaro Wilde’o biografijos fragmentus, romaną „Doriano Grėjaus portretas“ ir dailininko Francis’o Bacono kūrybą ir gyvenimo detales, o režisierius R. Wilsonas pademonstravo vizualinį teatrą, kuriame viskas sustyguota, sinergiška, estetiškai tikslu ir paveiku.

To paties teatro scenoje šį rudenį įvyko Vincent’o Adelus, Isabelle’ės Adelus & Suran spektaklio „Veidas / Visage“, skirto filosofo Emmanuelio Levino (1906–1995) atminimui, premjera. Pastatymas – tai teatralizuota iš skirtingų E. Levino veikalų atrinktų idėjų, sąvokų pristatymo paskaita. Šis spektaklis vyko scenoje, kamerinėje aplinkoje, talpinančioje nedidelį žiūrovų skaičių, tačiau galima prisiminti ir žymiai didesnio masto edukacinį įvykį – Marinos Abramovič paskaitą „Performansas. Praeitis. Dabartis. Ateitis.“ Tai didžiausią publiką (apie 6 tūkst. žiūrovų) surinkusi meno paskaita, džiuginusi tokiu visuomenės susidomėjimu performanso menu.

1972-ųjų atminimui

Šie metai pažymėti ir istoriškai svarbiomis datomis, viena jų – Romo Kalantos pasipriešinimo santvarkai 50-metis. Šiuo laikotarpiu, kai Laisvės tema kaip niekada jautri, suaktyvėjusi įvairiuose kontekstuose, dar svarbesnis tapo šio įvykio pri(si)minimas ir įprasminimas.

Kauno centrinio pašto pastate surengta paroda „1972. Pramušti sieną“, inicijuota ir kuruota menotyrininkės prof. dr. Rasutės Žukienės. Paroda buvo skirta R. Kalantai ir laikotarpio raiškai mene ir gyvenime – dailėje, fotografijoje, kine, teatre, dizaine, muzikoje, subkultūrose, konfrontavusiose su santvarka.

NKDT įvyko režisieriaus Jono Tertelio ir dramaturgo Andriaus Jevsejevo spektaklio „Kauno pavasaris’72“ premjera, panašiu metu suskambėjo Kipro Mašanausko roko opera „1972“ (režisierius Kęstutis Stasys Jakštas) Kauno valstybiniame muzikiniame teatre (KVMT). Šie pastatymai skirti tai pačiai temai, įvykiui, tačiau labai skirtingi – pirmasis kontekstualus, besikreipiantis, skatinantis reflektuoti jaunąją žiūrovų kartą, antrasis – įvykio, istorijos inscenizacija.

Nykstančios ribos

Kauno valstybiniame lėlių teatre įvyko režisierės Agnės Sunklodaitės premjera „Nykstantys žmogeliukai“, kuriai būdinga aktualių klausimų analizė, sėkminga teatro elementų dermė, kokybišku šešėlių teatro formos įvaldymas, nulemtas kūrybinės komandos susikalbėjimo ir kruopštaus, preciziško darbo.

Įsimintini interaktyvūs patyrimai, susiję su netradicinės vietos spektakliu „TAKSAI. Bandymai įveikti atstumus” (Menų agentūros „Artscape“ spektaklis, režisierė Kristina Werner, dramaturgas Rimantas Ribačiauskas). Išskirtinis spektaklis, pasiūlęs pasivažinėti taksi automobiliais ir susipažinti su vairuotojų kasdienybe, prisiminti savo patirtis, pasidalyti mintimis su atsitiktinai parinktais kelionės kolegomis.

Apie transporto priemonėmis įveikiamus atstumus kalbėjo šokio spektaklis „Pakankamas atstumas“. Kauno miesto kameriniame teatre (KMKT) šokėjų ir choreografų Arūno Mozūraičio ir Adriano Carlo Bibiano pastatytas spektaklis aktualizavo atstumą tarp įvairių objektų ir subjektų, tarp nepažįstamųjų, draugų, artimųjų, skatino mąstyti apie apie mums ir mūsų nustatomas ribas, apie tai, kada išlaikoma autonomija, o kada prarandamas „aš“.

KMKT žiemos sezoną pasitiko „Good Girls“ („Geros mergaitės“) – bendra Didžiosios Britanijos, Lietuvos ir Liuksemburgo kūrėjų muzikinio spektaklio premjera. Režisierės Larisos Faber, dramaturgės Gabrielės Labanauskaitės spektaklis, analizuojantis aborto temą, nepataikauja, neieško kompromiso, tai stipri ir reikalinga atsvara visuomenėje susiformavusiems stereotipams.

Festivalių sugrįžimas

Išties labai džiugina, kad pagaliau po pandemijos trikdžių į įprastą pavasario sezoną visiškai sugrįžo festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“, per daugelį dešimtmečių suformavęs savo tradicijas ir turintis aiškią misiją – pristatyti Kauno (ir ne tik) žiūrovams kitų Lietuvos miestų teatrų panoramą – įvairių žanrų, formų spektaklius.

2022-aisiais organizuoti reikšmingi, svarbia Kauno dalimi jau tapę tarptautiniai scenos menų festivaliai: šiuolaikinio cirko festivalis „Cirkuliacija“, šiais metais stipriai praplėtęs įprastą savo geografiją nuo Kauno iki Ukmergės, Prienų, Šventosios; tarptautinis scenos menų festivalis „ConTempo“, apgyvendinęs tarpdisciplininius kūrinius Kaune ir Kauno rajone; įvertintus užsienio šalių kūrėjų darbus pristatė tarptautinis šokio festivalis „Aura’32“.

Palaipsniui savo tradicijas formuoja ir auga netradicinės vietos, įvietinto teatro festivalis „Namas nr. X“, šiais metais surengtas jau ketvirtą kartą, efektyviai įveiksmino daugeliui nežinomas Kauno tvirtovės V forto erdves.

KMKT suorganizavo jau 7-ąjį teatro festivalį jaunimui „Išeities taškas“, suteikiantį platformą jauniesiems užsienio ir lietuvių kūrėjams kalbėti paaugliams, jauniesiems žiūrovams aktualiomis temomis. Festivaliai, jų gausios, skirtingos, įvairiakryptės programos, žiūrovų interesai, visa tai jau reikalautų atskiro straipsnio.

Štai toks tas sąlygiškas žvilgsnis į 2022-uosius Kauno scenose, metai tikrai produktyvūs, nemaža dalis vertingų įvykių dar lieka už teksto ribų. Baigdama noriu visiems palinkėti ramių, taikių metų, nors istorija rodo, kad kūrybinis potencialas išryškėja ne komforto sąlygomis. Tikiu, kad kūrėjai visuomet suras nepatogių aplinkybių, mene analizuotinų visuomenės ydų.

Profesionalų standartinių šokių pasaulio čempionate Kanados Toronto mieste startuosiantiems Vaidotui ir Veronikai Lacičiams šis pasaulio čempionatas yra antrasis profesionalų gretose. Pirmajame, vykusiame 2021 m. Dubajuje, duetas iškovojo bronzą. Tačiau po triumfo šių metų Vokietijos atvirajame čempionate Štutgarte, kur V. ir V. Lacičiams nebuvo lygių, jie laikomi ir varžybų Kanadoje favoritais.

Tuo tarpu jaunimo Lotynų Amerikos šokių sportininkai, šiuo metu kaip tik keliaujantys į Armėnijos sostinę Jerevaną, gali tikėtis labai įdomaus čempionato. Jaunimo grupėje, kuomet yra ribojamas amžius, favoritai nuolat keičiasi, vyresnėms poroms išeinant į suaugusiuosius.

Šių metų šalies čempionai Kipras Kūra ir Elzė Gintvilė Valiūnaitė jau yra iškovoję pasaulio čempionato sidabrą pernai 10 šokių disciplinos varžybose ir ketvirtąją vietą planetoje Lotynų Amerikos šokių varžybose. Tiesa, 2021 m. pora šoko jaunesnėje amžiaus grupėje, o Jerevane bus vieni jauniausių dalyvių.

Jerevane startuosiantys Lietuvos čempionato bronzos medalių laimėtojai Valerij Šylo ir Smiltė Kozlovskytė jaunimo grupėje šoka jau trečius metus. Atstovauti Lietuvai duetas į Europos čempionatą vyksta pirmąjį kartą. Nepaisant šiokio tokio debiutinio jaudulio, tiek K. Kūra ir E. G. Valiūnaitė, tiek V. Šylo ir S. Kozlovskytė teigė pasiruošę ir besijaučiantys užtikrintai; šokėjai tikisi, kad Europos čempionate pavyks sušokti labai gerai.

Išlydėdama sportininkus, LSŠF generalinė sekretorė Diana Gornatkevičienė sakė, kad intensyvus šokėjams ne tik spalis – lapkričio ir gruodžio mėnesiais taip pat bus atsakingų startų, o ir rugsėjį šalies šokėjai džiugino savo pasirodymais.

„Sezoną pradėjome labai stipriai. Jo pradžioje buvo surengta treniruočių stovykla, o pasaulio reitingo varžyboms prasidėjus, mūsų šokėjai iš užsienio varžybų parvežė daug medalių. Gerus rezultatus demonstruoja mūsų suaugusieji standartinių šokių šokėjai Marko Bodini ir Kristina Charitonovaitė (neseniai vietoje Marko gimtosios Italijos pradėję atstovauti Kristinos gimtajai Lietuvai), Georgy Kalašnikov ir Domilė Šemeškevičiūtė, Edgaras Baltaragis ir Indrė Baltaragė, Simonas Seikauskas ir Liucija Norušaitė. Lotynų Amerikos šokių suaugusiųjų grupėje medalius pasaulio reitingo varžybose šį rudenį jau iškovojo po traumos ant parketo sugrįžę Einoras Degutis ir Ugnė Bliujūtė.

Jaunimo amžiaus grupėje savo laimėjimais užsienio varžybose net kelis kartus nudžiugino Edvardas Mašaro ir Gabija Lapševičiūtė, Kipras Kūra ir Elzė Gintvilė Valiūnaitė, Pijus Palskys ir Ugnė Makarskaitė, Nojus Mažūnavičius ir Agita Banytė, Ivan Smirnov ir Guostė Grikštaitė, Valerij Šylo ir Smiltė Kozlovskytė. Jaunimo iki 21 m. kategorijoje užsienio varžybose medalius iškovojo Laurynas Makarovas ir Kotryna Ambrazevičiūtė, Aleksandr Katalov ir Ieva Matulevičiūtė, Erikas Rutavičius ir Aneta Zenovič.

Dar tarp jaunesnių – jaunių II ir jaunių I amžiaus grupių sportininkų – tarptautinėse varžybose užsienyje stipriai sezoną pradėjo Pranas Mitkus ir Justė Jančiūnaitė, Gustas Beinoras ir Vėja Beniušytė, Neidas Lenkaitis ir Izabelė Žymančiūtė, Povilas Dovydaitis ir Emilija Karaliūtė, Kristupas Mlinskas ir Liepa Rudnickaitė, Matas Puplevičius ir Gabija Vilčiauskaitė, Adrijus Kasiulis ir Vanesa Šustikaitė, Arianas Eismontas ir Emilija Chmeliova.

Vyresnieji – mūsų senjorai – taip pat šį rudenį jau puošėsi medaliais pasaulio reitingo varžybose: Tomas Rimkus ir Nerija Surblytė, Artūras Grebliauskas ir Beata Grebliauskienė, Audrius Blažys ir Erika Blažienė, Nerijus Stukas ir Laura Montvilaitė.

Visi šie sportininkai, kuriuos išvardinau, laimėjo medalius pasaulio reitingo varžybose užsienyje. Europos vaikų ir jaunių reitinguose puikiai sekėsi Kristupui Mlinskui ir Liepai Rudnickaitei, Aleksandr Kutskij ir Urtei Pabrėžaitei, Kajui Astrauskui ir Kamilei Tkačenko.

Svarbu, kad rudenį mes ir patys Lietuvoje jau surengėme dvejas pasaulio reitingo varžybas – Klaipėdoje ir Kaune, kur būrys Lietuvos šokėjų pademonstravo gerą šokį, užėmė aukštas vietas ir pagerino pasaulio reitingo pozicijas. Dar dvejas toks varžybas – Kaune ir Vilniuje – surengsime iki metų pabaigos.

Ir taip – šiame sezone jau turime pasaulio čempionato medalį. Sidabras iškovotas jaunimo iki 21 m. amžiaus standartinių šokių varžybose. Savo pasirodymu čia nudžiugino Laurynas Makarovas ir Kotryna Ambrazevičiūtė, kurie taip pat suspėjo tapti ir pasaulio 10 šokių disciplinos pasaulio čempionato finalininkais – Nyderlanduose vykusiose varžybose buvo penkti.

Tad iš čempionatų Kanadoje ir Armėnijoje mes – visa sportinių šokių bendruomenė – laukiame pačių geriausių naujienų.“ – kalbėjo LSŠF generalinė sekretorė D. Gornatkevičienė.

Siekė WDSF taškų

Kauno klubo „Žiburys“ vadovų ir trenerių, tarptautinės kategorijos sportinių šokių teisėjų L. ir V.Bankauskų iniciatyva „Rudens taurė“ surengta jau 28-ą kartą. Garliavos sporto centre šoko poros iš Lietuvos, Italijos, Nyderlandų, Estijos, Lenkijos, Ispanijos, Danijos.

Pagrindinis akcentas – Pasaulio sportinių šokių federacijos (WDSF) suaugusiųjų, jaunimo ir jaunių standartinių (ST) ir Lotynų Amerikos (LA) šokių reitingo varžybos. Mūsiškiai iškovojo visų spalvų medalius, kai kurie duetai pelnė po du trofėjus.

Pergales šventė Justas Gedgaudas ir Viktorija Petrenko (Kauno „Sūkurys“, suaugusiųjų grupė, ST), Raigardas Gedvilas ir Patricija Vičiūtė (Vilniaus „MJ sportinių šokių akademija“, jaunimas, ST), Lukas Jasinevičius ir Meida Kybartaitė (Vilniaus „Šokio technikos akademija“, jauniai, LA).

Lietuvos šokėjai iškovojo visų spalvų WDSF pasaulio reitingo varžybų medalius.

Triumfavo ir svečiai

Antras vietas užėmė Domas Jakubauskas ir Gabija Damašiūtė (Kauno „Danza M“, suaugusieji, ST), Pijus Palskys ir Ugnė Makarskaitė (Panevėžio „Rumba“ / Kauno „Sūkurys“, jaunimas, ST), Aleksandras Katalovas ir Ieva Matulevičiūtė (Kauno „Duetas“ / Kauno „Žiburys“, jaunimas iki 21 metų, LA), Rokas Kraucevičius ir Ilzė Kaminskaitė (Vilniaus „Judesys“, jaunimas, LA), Nedas Lenkaitis ir Izabelė Žymančiūtė (Kauno „Kaspinas“, jauniai, ST).

Treti buvo P.Palskys ir U.Makarskaitė (suaugusieji, ST), J.Gedgaudas ir V.Petrenko (jaunimas iki 21 metų, LA), Gustas Beinoras ir Vėja Beniušytė (Šiaulių „Šypsena“, jauniai, LA).

Tarp nugalėtojų – italai Christianas De Velli ir Eva Menichini (jaunimas iki 21 metų, LA), Ispanijai atstovavę Adria Hernandezas ir Emilija Ulčinaitė (jaunimas, LA), estai Emilis Korotinas ir Eleonora Kerde (jauniai, ST).

Varžėsi pradedantieji

Pradedančiųjų šokėjų (gim. 2015 m. ir jaunesnių) grupėse dalyvavo poros ir iš didžiausių Lietuvos miestų, ir iš Šilutės, Mažeikių, Tauragės, Prienų, Gargždų, Elektrėnų, kitų šalies regionų.

„Pirmą kartą surengėme jaunimo iki 21 metų grupės varžybas. Šįkart itin konkurencinga buvo jaunių 2-oji grupė. Mūsiškių meistriškumas gerokai ūgtelėjęs. Akivaizdu, kad dauguma per pandemijos karantiną neleido veltui laiko – gerai padirbėjo treniruodamiesi“, – svarstė V.Bankauskas.

Spalio 1–2 d. Garliavos sporto centre vyksiančiose varžybose dalyvaus ne vien Lietuvos, bet ir užsienio šokėjai – tarp jau pateikusiųjų paraiškas yra porų iš Azerbaidžano, Italijos, Nyderlandų, Slovakijos, Latvijos, Estijos, Ukrainos, Lenkijos.

Pagrindinis akcentas – Pasaulio sportinių šokių federacijos (WDSF) suaugusiųjų, jaunimo ir jaunių reitingo varžybos.

Dalyvauti jose jau užsiregistravo 2022-ųjų Lietuvos jaunimo standartinių šokių čempionato prizininkai Raigardas Gedvilas ir Patricija Vičiūtė („MJ sportinių šokių akademija“, Vilnius), finalininkai Pijus Palskys ir Ugnė Makarskaitė („Sūkurys“-„Rumba“, Kaunas), Aivaras Kuoga ir Eliza Abdellaoui („Sūkurys“).

Šios varžybos – geras jėgų išbandymas po įtemptų vasaros treniruočių, o naujoms poroms – galimybė debiutui.

„Rudens taurė“ – geras jėgų išbandymas po įtemptų vasaros treniruočių, o kai kurioms neseniai susikūrusioms poroms – debiutiniai pasirodymai“, – teigė V.Bankauskas.

„Šokėjus vertins arbitrų kolegija, joje kartu su mūsų šalies teisėjais dirbs specialistai iš Europos šalių, tarp jų – buvęs pasaulio ir Europos dešimties ir standartinių šokių čempionas Giovanni Chiapperini, Lotynų Amerikos šokių pasaulio ir Europos profesionalų čempionatų finalininkas Alessio Di Veronica. Abu svečiai iš Italijos po varžybų pasidalys patirtimi su Lietuvos šokėjais“, – kalbėjo L.Bankauskienė.

Pradedančiųjų šokėjų (gim. 2015 m. ir jaunesnių) grupėse – poros ir iš didžiausių Lietuvos miestų, ir iš Šilutės, Mažeikių, Tauragės, kitų šalies regionų.

„Rudens taurė“ rengiama jau 28 kartą.

„Per dvejus vasaros rezidencijų metus įsitikinome, kad nauda – abipusė. Didžiuosiuose miestuose susitelkę šokio kūrėjai pakeičia kūrybinę aplinką, susipažįsta su naujomis auditorijomis, mokosi pristatyti joms savo kūrybą, o gyventojai patiria kažką naujo, dažniausiai – nelabai įprasto. Juk šiuolaikinio šokio produkcija gana retai atkeliauja į mažuosius Lietuvos miestus ir miestelius,“ – apie rezidencijas pasakoja ŠŠA pirmininkė Agnietė Lisičkinaitė.

Šiais metais šokio kūrėjai apsilankys šešiose vietose: Kuliuose, Prienuose, Molėtuose, Joniškėlyje, Druskininkuose ir Baisogaloje.

Mantas Stabačinskas ir Marius Paplauskas Prienuose kurs trumpametražius psichologinius šokio meno kūrėjo portretus bei ves šokio ir judesio edukacijos užsiėmimus vietos bendruomenei.

ŠŠA / D. Matvejev nuotr.

Joniškėlyje reziduos Austėja Vilkaitytė. Čia ji vietos gyventojams surengs kūrybinę laboratoriją, grįstą šokio, judesio improvizacijomis, balso ir kūno sinteze.

Mariaus Pinigio ir Andriaus Stakelės duetas rezidencijoje Molėtuose koncentruosis į šokio spektaklio kūrybinį procesą, o Molėtų gyventojus pakvies į įvairaus amžiaus dalyviams tinkamas judesio dirbtuves „Kūrybiško kūno anatomija“.

Visagino kultūros centre reziduos Grėtė Šmitaitė, čia ji kurs solo apie baimę mylėti „Įskilimai“. Rezidencijos vietos žiūrovus kūrėja pakvies į spektaklio eskizo peržiūrą bei judesio dirbtuves.

ŠŠA / L. Vansevičienės nuotr.

Rezidencijos Kūliuose dalyviai Ema Senkuvienė, Marius Eidrigevičius ir Greta Snitkutė niekada nekūrė kartu, tad nusprendė savo rezidenciją skirti choreografiniams ieškojimams jungiant skirtingus (urban, šiuolaikinio) šokio stilius bei savo žiniomis pasidalinti su vietine bendruomene.

Lukas Karvelis ir Dominyka Markevičiūtė reziduos Baisogaloje. Rezidencijos tikslas – skurti trumpą šiuolaikinio šokio etiudą apie saugumą ir tarpusavio sąveika. Kūrėjai taip pat surengs šokio edukaciją Baisogalos vaikams ir paaugliams, kurios metu kvies įsiklausyti į savo kūną ir palikti mintis.

ŠŠA vasaros rezidencijų programa rengiama su partneriais – Prienų kultūros centru, Kuklių bendruomene „Alantas“, Molėtų kultūros centru, Baisogalos kultūros centru, Joniškėlio kultūros namais.

Šiuolaikinio šokio asociacijos veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.

„Mes labai laimingi ir mums trūksta žodžių nusakyti, kaip dabar jaučiamės...“ – sutartinai po pasaulio čempionato finalo kalbėjo K.Kūra ir E.G.Valiūnaitė.

Šis pasaulio čempionatas įvyko Vilniuje. „Lietuvos sportinių šokių federacija ne kartą įrodė, kad puikiai organizuoja aukščiausio rango sportinių šokių varžybas, tad šiais metais mums buvo patikėta teisė surengti jaunių II amžiaus grupės čempionatą.“ – renginio atidarymo metu kalbėjo LSŠF prezidentas Gintaras Skorupskas.

Į Vilnių atvyko 31 valstybės jaunieji sportininkai – lygiai tiek porų dalyvavo pasaulio čempionate, nes į dešimties šokių disciplinos planetos arba Europos pirmenybes, pagal pasaulio sportinių šokių federacijos taisykles, galima deleguoti tik vieną porą iš valstybės. Paprastai nacionalinės federacijos atstovauti šaliai siunčia savo valstybės čempionus.

Tris kartus Lietuvos čempionai K.Kūra ir E.G.Valiūnaitė (atstovaujantys Klaipėdos „Žingsniui“ ir Vilniaus „Ratuto“) čempionate pasirodė puikiai: jie antruoju numeriu pateko į finalą, o finale antrąją poziciją sutvirtino – visi dešimt poros šokių įvertinti antrosiomis vietomis ir galutinėje įskaitoje pelnyta 20 taškų.

Planetos čempionais Vilniuje tapo šokėjai iš Rusijos – Vladislavas Sokolovas ir Olga Borzova, bronza atiteko latviams – Ričardui Krivinčui ir Marijai Golubevai. Finale taip pat šoko Lenkijos, Italijos ir Izraelio duetai.

Iš 9 teisėjų sudarytoje komisijoje dirbo arbitrai iš Norvegijos, Švedijos, Italijos, Baltarusijos, Latvijos, Austrijos, Vokietijos, Rusijos. Šioje komisijoje taip pat šokėjus vertino Lietuvos teisėja Dalia Vaikšnorienė.

Dešimties šokių disciplinos čempionatas šeštadienį vyko ir Baltarusijos sostinėje Minske. Tik šis čempionatas buvo Europos ir jame varžėsi kiek vyresnės – jaunimo amžiaus grupės – poros.

Šauniai šiame turnyre pasirodė Aurimas Meška ir Ainė Rutkauskaitė (Kauno Editos Daniūtės šokių studija ir Kauno „Sūkurys“). Galutinėje įskaitoje jie užėmė 7-ąją vietą ir buvo pirmasis į finalą nepatekęs duetas. Viena iš poros trenerių Sandra Kniazevičiūtė teigė, kad šokėjai turėjo realias galimybes patekti į finalą, nes pritrūko labai nedaug.

A.Meškai ir A.Rutkauskaitei Minske labai gerai sekėsi sušokti standartinius šokius, o Lotynų Amerikos šokių programos vertinimai buvo ne tokie geri.

Europos čempionais Minske tapo taip pat Rusijos šokėjai Danila Boriskin ir Polina Kulakova. Čempionato sidabras atiteko duetui iš Ispanijos – Markui Mateosui ir Stelai Akopian, o bronza – Baltarusijos sportininkams Mikitai Bujeliui ir Marijai Moisejevai. Finale taip pat šoko poros iš Latvijos, Lenkijos ir Danijos.

Vokietijos Pforcheimo mieste taip pat vyko pasaulio sportinių šokių čempionatas. Čia dėl geriausiųjų titulo planetoje varžėsi suaugusiųjų Lotynų Amerikos šokių šokėjai. Geriausią karjeros asmeninį rezultatą tokio lygio varžybose pademonstravo Matas Lukašovas ir Rugilė Monginaitė (Kauno „Santakos“ klubo šokėjai). Jie pateko į pasaulio čempionato ketvirtfinalį ir galutinėje įskaitoje užėmė 23-ąją vietą.

Suaugusiųjų planetos Lotynų Amerikos šokių čempionais tapo Vokietijos atstovai Marius Balanas ir Kristina Mošenskaja, vicečempionais – Rusijos šokėjai Andrejus Gusevas ir Vera Bondareva, bronza atiteko duetui iš Prancūzijos – Šarliui Giljomui Šmitui ir Jelenai Salikovai.

Dar dvejos labai įdomios varžybos visų sportinių šokių gerbėjų laukia sekmadienį. Ispanijoje vyks atranka į 2022 m. pasaulio žaidynes, kurioje varžysis du kartus pasaulio suaugusiųjų čempionai Evaldas Sodeika ir Ieva Sodeikienė bei Lietuvos čempionato medalininkai Edgaras Baltaragis ir Indrė Baltaragė. Tuo tarpu Prancūzijoje dar viename pasaulio taurės etape šoks jaunoji breiko šokėja Dominika Banevič (Bgirl Nicka).