Anot jos, tai padaryta per antradienį ir trečiadienį.

Biržuose, Vytauto gatvėje, Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietoje nuo obelisko nuimta penkiakampė žvaigždė, užšlifuotos dvi granitinės lentos su žemėlapiais ir nuimta lenta su įrašu obelisko galinėje pusėje.

Vabalninke, Biržų rajone, S. Nėries gatvėje, Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietoje nuo obelisko viršūnės nuimta smailė su žvaigžde ir užšlifuotas obelisko priekyje ant granito plokštės esantis užrašas.

Nemunėlio Radviliškio miestelyje, Biržų rajone, Antrojo pasaulinio karo Sovietų sąjungos karių palaidojimo vietoje nuo obelisko viršūnės nuimta smailė su penkiakampe žvaigžde ir užšlifuoti obelisko priekyje ant granito plokštės esantys užrašai.

Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorė Irutė Varzienė paprašė seniūnų, kad radus sovietinės simbolikos ar ideologizuotų užrašų bei kitokių sovietinės praeities reliktų ant seniūnijų teritorijoje esančių objektų, neįtrauktų į Paminklų registrą, būtų imtasi priemonių šiems užrašams ar simbolikai pašalinti.

Anksčiau paminklai sovietų kariams demontuoti ir kituose miestuose.

Savivaldybės šios iniciatyvos ėmėsi reaguojant į Rusijos sukeltą Ukrainoje, lengviau spręsti dėl sovietinio paveldo, esančio kapinėse, jos gali kultūros ministrui balandį pakoregavus Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo taisykles.

„Geriau, kad būtų sutarimas. (...) Taryboje apkalbėsime ir padarysime tvarką“, – BNS sakė savivaldybės meras Gintautas Gegužinskas.

Pagal parengtą savivaldybės tarybos nutarimo projektą, ketinama griauti Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietose esančius paminklus Joniškėlio, Vaškų ir Pušaloto miesteliuose.

Taip pat numatoma nuimti sovietinius simbolius, esančius ant paminklų Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietose Pasvalio mieste, Pumpėnų  ir Saločių miesteliuose.

„Sprendimo projektas parengtas atsižvelgiant į Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainą faktą ir su tuo susijusius esamus ir tikėtinus istorinės tiesos iškraipymo veiksmus“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.

Savivaldybės duomenimis, Pasvalio rajone yra aštuonios Antrojo pasaulinio karo Raudonosios armijos karių ir sovietinių aktyvistų palaidojimo vietos. Penkios iš jų įrašytos į Kultūros vertybių registrą ir turi vietos reikšmės statusą bei teisinę apsaugą.

„Vienas yra paminklas, kiti – tokios stelos pastatytos, vienos su žvaigžde, kitos – be žvaigždės. Ir vienas keistas paminklas Pumpėnuose, parkelyje. Ten yra didžiulė stela su penkiakampe žvaigžde ant šono ir aptverta aikštelė. Ši vieta keisčiausia. Pagal žmonių pasakojimus, gali būti, kad ten nelabai kas ir palaidota, kad galėjo būti palaidota dėžė, kurioje nieko nebuvo“, – pasakojo meras.

Pasak jo, visose vietose Rusijos ambasada anksčiau pasirūpino, kad būtų pritvirtintos granito lentos su užrašais apie amžiną atmintį ir šlovę.

„Kiti ženklai yra kapinėse arba prie kapinių“, – teigė G. Gegužinskas.

Pasak mero, Vaškų kapinėse esantis karį vaizduojantis paminklas pripažintas kultūros vertybe, dėl jo tariamasi su Kultūros paveldo departamentu. Norima skulptūrą demontuoti, postamentą ir granito lentą palikti.

Kiti du siūlomi griauti paminklai neįrašyti į Kultūros vertybių registrą.

Siūlomas sprendimas neapima Kultūros vertybių registre esančių sovietinių paminklų Pasvalyje, Saločiuose ir Pumpėnuose.

„Šiems objektams galioja teisinė apsauga, todėl dėl jų demontavimo Kultūros paveldo departamentas priims sprendimą atskira tvarka – spręs dėl išbraukimo iš registro ir teisinės apsaugos panaikinimo. Iki tol šių paminklų demontuoti negalima“, – nurodoma aiškinamajame rašte.

Rusijai pradėjus karinę agresiją Ukrainoje, Lietuvoje kilo iniciatyva iš viešos aplinkos pašalinti okupacinės kariuomenės kariams skirtus paminklus ir kitus atminimo ženklus.

Jos teigimu, meras Vytautas Grubliauskas įpareigojo administraciją rengti nukėlimo sprendimo projektą tarybai, priimsiančiai galutinį sprendimą.

Iki svarstymo taryboje nuomonę bus kviečiami išreikšti ir gyventojai, taip pat turės būti patikslintos Skulptūrų parke esančio memorialo vertingosios savybės

„Ekspertų siūlymus jau turime, tačiau prieš teikiant svarstymui savivaldybės taryboje, dar turime teisiniu keliu išspręsti klausimą dėl komplekso vertingųjų savybių patikslinimo“, – teigė V. Grubliauskas.

„Nors sovietinių paminklų nukėlimo klausimas visuomenėje kelia nemažai emocijų, jų čia mažiausiai reikia. Esame teisinė valstybė ir einame teisiniu keliu“, – pridūrė jis.

Meras ketina inicijuoti gyventojų apklausą, ar šie pritaria memorialo pertvarkymui.

Mero sudaryta ekspertų darbo grupė siūlo memorialo elementus demontuoti, tarp jų – bronzinė trijų karių skulptūra, paminklas – nuleistas kalavijas, akmens žvaigždė memorialo centre, bronzinės plokštės.

Pasak savivaldybės, sutariama, kad karių palaidojimo vieta gali būti pertvarkyta atsisakant „totalitarinio militarizmo estetikos ir sovietinės propagandos naudotų simbolių“.

„Darbo grupė pasisakė už sovietinio palikimo demontavimą, tačiau kartu pabrėžiame, kad pagarba čia palaidotiems kariams turi būti išlaikyta. Niekas nesikėsina nei panaikinti, nei kitur perkelti čia esančios palaidojimo vietos, tačiau darbo grupės nuomone, jos neturi ženklinti sovietinę praeitį šlovinantys atributai“, – teigė Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška.

Ši Antrojo pasaulinio karo sovietų karių palaidojimo vieta įtraukta į Kultūros vertybių registrą, todėl turi būti patikslintos jos vertingosios savybės, kurias įvertins savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba.

Anot savivaldybės, ateityje darbo grupė rekomenduoja spręsti ir klausimą dėl visos teritorijos naujos architektūrinės kokybės – tam būtinas architektūrinis konkursas.

Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą Lietuvos savivaldybėms leista įvertinti jų teritorijose esančius paminklus sovietų kariams ir juos demontuoti.

Perduos muziejui

Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vadovas Vitalijus Juška tvirtino, kad uostamiesčio mero potvarkiu buvo sukurta darbo grupė, kuriai iki gegužės 10 d. buvo pavesta pateikti siūlymus dėl Antrojo pasaulinio karo sovietų karių palaidojimo vietos desovietizacijos.

Darbo grupės nariai sutarė, kad memorialas turėtų būti transformuotas, nukeliant kai kurias memorialo dalis.

"Buvo nuspręsta, kad būtų nukelta tiek bronzinė skulptūrinė grupė "Kariai", taip pat nuleistas ir "Kardas", ir visa tai turi būti perduota muziejui. Tuo pat metu darbo grupė pažymėjo, kad karių palaikai neturėtų būti liečiami, užrašai su pavardėmis ir kariniais laipsniais taip pat bus palikti, kaip buvo, nes to reikalauja ir Ženevos konvencija, kurią Lietuva ratifikavo 2000 metais", – pabrėžė V.Juška.

Paveldosaugos skyriaus vadovas dar pridūrė, kad nebent, tvarkant memorialą vėliau, būtų pagamintos naujos identifikavimo plokštės – tada senosios bus pakeistos.

"Mūsų darbo grupė vieningai sutarė, kad tam memorialui reikalinga nauja kokybė. Tai, kad kai kurios dalys bus demontuotos, nereiškia, kad miestas turi pamiršti šitą vietą. Ji turėtų būti sutvarkyta su visa derama pagarba palaidotiems kariams, suteikiant šiam memorialui naują architektūrinę kokybę", – teigė V.Juška.

Vitalijus Juška. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pavyko rasti kompromisą

Darbo grupę, kuri ieškojo sprendimo, kaip transformuoti Antrojo pasaulinio karo sovietinių karių memorialą, sudarė trys tituluoti Klaipėdos universiteto istorikai – Vasilijus Safronovas, Silva Pocytė ir Hektoras Vitkus, taip pat archeologas, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus vadovas, Jonas Genys bei du paveldosaugininkai – Laisvūnas Kavaliauskas ir V.Juška, kuris vadovavo šiai grupei, bei savivaldybės teisininkas Andrius Kačalinas.

Suvokiame, kad atskirų memorialo dalių demontavimas gali būti skaudus išgyvenimas kai kuriems klaipėdiečiams.

"Man, kaip pirmininkui, kartais buvo gana sunku, bet galiu pasidžiaugti, kad pavyko rasti kompromisą. Ir už tą sprendimą, ko gero, neturėtų būti gėda nė vienam šios grupės nariui", – įsitikinęs V.Juška.

Parengtas siūlymas bus pateiktas miesto vadovams, kurie veikiausiai jį teiks Klaipėdos miesto tarybai.

Uostamiesčio taryba ir priims galutinį sprendimą, nes, atmetus politinį momentą ir vertinant ūkine prasme, monumentas yra savivaldybės turtas.

Neis destrukcijos keliu

Jau dabar neabejojama, kad sprendimas nukelti sovietinį monumentą veikiausiai sukels tam tikros visuomenės dalies nepasitenkinimą.

V.Juška tikino, kad darbo grupės nariai stengėsi pirmiausia būti pagarbūs palaidotiems asmenims.

"Mūsų esminis darbo principas buvo, kad neturėtume keršyti Antrojo pasaulinio karo metu žuvusiems kariams. Mes lygiai tokią pat pagarbą demonstruojame ir prie miesto parko palaidotiems vokiečių kariams. Tik norėčiau pabrėžti, kad sovietinių karių memorialas yra iškilęs gūdžiuoju brežneviniu laikotarpiu, jis kelia tam tikrus nuogąstavimus. Todėl mes tuos motyvus labai aiškiai surašėme. Tačiau suvokiame, kad atskirų memorialo dalių demontavimas gali būti skaudus išgyvenimas kai kuriems klaipėdiečiams", – kalbėjo V.Juška.

Jis pabrėžė, kad todėl ir yra svarbu, jog ši vieta galiausiai būtų integruota į senąsias miesto kapines.

Paveldosaugos skyriaus vadovas teigė, kad turi būti paskelbtas architektūrinis konkursas šitai vietai sutvarkyti, kad ji įgytų naują kokybę.

"Šis sprendimas turėtų suteikti tam tikrą viltį neiti destrukcijos keliu, kad visuomenė nesuskiltų į dvi kariaujančias stovyklas", – paaiškino V.Juška.

Reliktas: Klaipėdoje sovietmečiu stovėjo ir dar vienas paminklas, skirtas sovietų pergalei prieš hitlerinę Vokietiją, tačiau jis 1991 m. buvo nuverstas, nors jį ir saugojo Lietuvoje tuomet dar buvusios sovietinės kariuomenės tanketės. Redakcijos archyvo nuotr.

Memorialas gimė neiškart

Senųjų miesto kapinių pakraštyje, prie S.Daukanto gatvės, karių kapinės įrengtos 1945 m. Vėlesniais metais čia buvo perkelti tarybinių karių palaikai iš tuo metu Pergalės aikšte vadinto ploto.

Dabar šioje vietoje yra Lietuvininkų aikštė.

Tuos laikus prisimenantys klaipėdiečiai liudija, kad kiekvienas atskirai kūnas nebuvo ekshumuojamas, šioje vietoje darbavosi ekskavatorius, kuriuo buvo kabinamos žemės su kūnų dalimis.

Nors nuo karo jau buvo praėję nemažai laiko, aplinkui aikštę tuomet buvo jaučiamas lavonų tvaikas. Klaipėdiečiai stebėjosi tokiu barbarišku perlaidojimu, bet garsiai nieko nesakė.

Į bendrą kapą prie S.Daukanto gatvės perkelti ir karių palaikai iš dabartinės K.Donelaičio aikštės bei aplinkui Klaipėdą buvusių vietovių.

Šiuo metu oficialiai teigiama, kad šiame brolišku vadinamame kape palaidoti 685 tarybiniai kariai, 18-os iš jų pavardės – nežinomos.

1975 m. šioje vietoje iškilo memorialas sovietų kariams, žuvusiems mūšiuose Klaipėdoje ir Klaipėdos krašte.

Pagal skulptoriaus Juliaus Vertulio projektą sukurtas paminklas – vertikali, ažūrinė balto betono plokštė, primenanti du sujungtus obeliskus. Viršutinėje angoje pritvirtintas kalavijas su nuleista rankena simbolizuoja taiką.

Memorialo architektas – anuometis Klaipėdos vyriausiasis architektas Petras Šadauskas.

2009 m. kalbinamas architektas prisiminė, kad memoriale nenorėjo statyti banalių kareivio ar motinos figūrų. Pagrindiniame paminkle autorius panaudojo simbolį – pagal archeologinius duomenis artimą šiam kraštui XIII–XIV amžiaus kalaviją.

1980 m. lapkričio 6 dieną čia buvo pastatyta dar ir sovietinių kareivių grupinė kompozicija "Kariai".

Tai visiškai atskiras akcentas, kaip teigiama, nederintas su memorialo autoriais, kaip nesuderintas ir tekstas ant lentelės prie jo apie fašistiniuose lageriuose kalėjusius žmones.

„Manau, kad tie dalykai turėtų būti sprendžiami. Mirusiems vieta tikrai yra kapinėse, jų palaikai turi ilsėtis ramybėje, bet tai tikrai neturėtų tapti savotiška propagandine priemone ir būti naudojama nukreiptiems prieš Lietuvą tikslams“, – LRT radijui duotame interviu pirmadienį teigė G. Nausėda.

Todėl prezidentas ragina savivaldybes įvertinti situaciją dėl propagandinių monumentų, kurių, pasak jo, Lietuvoje vis dar gausu.

„Situacija skirtingose savivaldybėse yra labai skirtinga, kai kuriose tie paminklai yra antkapiniai paminklai, kitose vietose tai yra monumentai su labai aiškiomis ideologinėmis gairėmis ir mėginimu veikti tam tikra prasme ideologiškai visuomenę. Tai aš tiesiog kviečiu visas savivaldybes įvertinti situaciją, bet tikrai nesitaikstyti su šiais propagandos ir karo kurstymo reliktais, kurių Lietuvoje vis dar labai gausu“, – sakė šalies vadovais.

ELTA primena, kad, viešoje erdvėje pasirodžius raginimams nukelti sovietmetį šlovinančius paminklus, iniciatyvos ėmėsi tiek savivaldybių merai, tiek parlamentarai – šiuo metu Seime valdantieji rengia desovietizacijos įstatymo projektą.

Švenčiančius rusus kviečia susimąstyti

Prezidentas G. Nausėda pirmadienį Pergalės dieną švenčiančią Rusijos visuomenę ragina susimąstyti, kaip šalis, patyrusi tiek kančių ir skausmo, pati tapo agresore. Šalies vadovas taip pat akcentuoja, kad gegužės 9-ąją turi būti užkirstas kelias bet kokioms provokacijoms ar karo eskalavimui.

„Dviprasmiška pačios Rusijos istorija. Ir kartais žiūrėdamas į šią šalį aš stebiuosi, kaip šalis, kuri patyrė tiek kančių, tiek beprasmių žūčių ne tik karių, bet ir civilinių gyventojų, nes didžioji dalis per Antrąjį pasaulinį karą kritusių buvo niekuo dėti žmonės, net nedalyvavę karo veiksmuose, kaip šitiek skausmo ir kančių patyrusi valstybė galėjo prisigyventi iki to, kad šiandien pati tapo kančių, skausmo ir žūčių priežastimi“, – interviu LRT radijui pirmadienį sakė G. Nausėda.

Šalies vadovas teigia, kad šiuo metu Rusijos visuomenė – toliau blaškosi.

Rusijos blaškymasis labai liūdnai atsiliepia ir kaimyninėms valstybėms, nes tas blaškymasis yra susijęs su ekspancine Rusijos užsienio politika.

„Rusijos visuomenė vis dar neranda tos vietos, kurioje galėtų jaustis saugi, nusiraminusi ir pagaliau atsisakiusi savo mesianizmo arba imperializmo tradicijų. Šiandien jie vis dar skausmingame kelyje. Visos kitos valstybės labai aiškiai žino, ko jos nori, tuo tarpu Rusija toliau blaškosi. Ir galbūt tai būtų tik jos pačios problema, bet, deja, Rusijos blaškymasis labai liūdnai atsiliepia ir kaimyninėms valstybėms, nes tas blaškymasis yra susijęs su ekspancine Rusijos užsienio politika“, – sakė jis.

Todėl G. Nausėda linki Rusijos visuomenei susimąstyti, kaip nutiko, kad šalis pati tapo agresore.

„Tai belieka tik palinkėti ir išreikšti viltį, kad šią dieną, kuri tikrai turėtų būti Rusijos visuomenės švenčiama kaip pergalės prieš kitą agresorių, kitą okupantą, diena, kad tai kartu būtų ir laiko momentas susimąstyti, kad šiandien jie yra lygiai tokie patys agresoriai ir kartais net žiauresni, brutalesni agresoriai negu nacistai Antrojo pasaulinio karo metu“, – akcentavo prezidentas.

Šalies vadovas taip pat pabrėžė, kad gegužės 9-ąją turi būti užkirstas kelias bet kokioms provokacijoms ar karo kurstymui.

„Kapai yra ta vieta, kurioje rimtyje turėtų būti išreikšta pagarba mirusiems, pagarba jų aukoms, sudėtoms ano karo metu. Bet jeigu tai yra viso labo tik pretekstas provokacijoms ir svarbiausia naujo karo eskalavimui arba šūkiams, kurie nieko bendra neturi su pagarba mirusiems, tai, žinoma, kad tokiems dalykams turi būti užkirstas kelias. Ir Lietuva tikrai neleis organizuoti provokacijų prieš savo gyventojus ir diskredituoti šią minėjimo dieną“, – sakė G. Nausėda.

ELTA primena, kad, artėjant gegužės 9-ajai, politikai bei valstybės institucijų atstovai įspėjo dėl galimų provokacijų šiai dienai paminėti skirtuose minėjimuose. Viešoje erdvėje baiminamasi, kad gegužės 9-ąjai skirtų minėjimų pagrindinis tikslas galimai būtų ne siekis paminėti Antrojo pasaulinio karo pabaigą, o švęsti karą Ukrainoje.

Rusijoje ir rusų bendruomenėse gegužės 9-ąją minima pergalės prieš nacistinę Vokietiją diena. Tuo metu Europa Antrojo pasaulinio karo pabaigą mini diena anksčiau, gegužės 8-ąją.

Antrajam pasauliniam karui pasibaigus, Lietuva liko ją okupavusios ir represijas prieš taikius gyventojus vykdžiusios Sovietų Sąjungos sudėtyje.

Antakalnio kapinėse likęs granitinis monumentas sovietų kariams – Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre esančio komplekso „Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių kapai“ dalis ir dėl to saugotinas.

Įprasta daugelio šalių praktika – antkapių neliesti, tačiau šiame komplekse esantis paminklas nėra antkapis, todėl savivaldybė jau kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos, kad teisinė apsauga skulptūroms būtų panaikinta.

„Inicijavau šio skulptūrų ansamblio pašalinimą, nes palaidojimų čia nėra, tai tiesiog akivaizdi sovietų tradicijos kapines paversti ideologijos stabų memorialais apraiška. Ir ji yra atgrasi, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius. – Sutvarkius teisinius dalykus, tarp kurių – ir miesto tarybos pritarimas, Grūto parkas galės pasipildyti šešiomis sovietinėmis skulptūromis.“

Antakalnio kapinėse yra ir daugiau sovietinės simbolikos, ženklinančios antkapius. Jos liesti neketinama, tačiau čia besilankantiems ideologizuotus užrašus ir vizualius sprendimus specialios nuorodos siūlys vertinti kritiškai.

Prie įėjimo į Antakalnio kapines nuo gegužės 8 dienos stovės ir informaciniai stendai, kurie primins, kad kasmet apie pergalę Antrajame pasauliniame kare kalbanti Rusija šiandien tęsia visa griaunantį karą Ukrainoje.

Labai keista, kodėl nekalbama apie monumento "Kardas" vieną autorių Petrą Šadauską? Aš jį ir jo šeimą pažinojau apie 30 metų ir labai gerai žinau, ką jis buvo sumanęs.

Manau, kad visus tuos sprendimus dabar inicijuojantys žmonės, tarp jų ir Vytautas Čepas, P.Šadauską turėjo pažinoti, kadangi jis gal dešimtmetį buvo vyriausiuoju Klaipėdos miesto dailininku. Negaliu įvertinti jo darbų, nes nesu profesionalė. Bet kodėl tokia tyla apie šį iškilų žmogų?

"Kardas" iš tiesų net nėra kardas. Kardas niekada nebūna taip aukštai iškeltas. Dailininkas, kurio mintis aš puikiai žinau, tarp dviejų bažnyčių bokštų iš tiesų iškėlė ne kardą, o kryžių.

"Kardas" iš tiesų net nėra kardas. Kardas niekada nebūna taip aukštai iškeltas. Dailininkas, kurio mintis aš puikiai žinau, tarp dviejų bažnyčių bokštų iš tiesų iškėlė ne kardą, o kryžių.

Ir kur jūs matėte, kad ant kardo kas kabintų gėlių vainikėlį?

Ten esantis vainikėlis – tai jo išminties įvaizdis, sukurtas, kad žmonės matytų aukštai iškeltą kryžių, o šalia – bažnyčios bokštus. Šitokią idėją aš puikiai žinau iš jo šeimos ir iš jo paties asmenybės.

P.Šadauskas niekada nebuvo spaliukas, pionierius, komjaunuolis, komunistas. Jis – labai šviesi asmenybė.

Jeigu jau kalbėtume apie kūrinio sunaikinimą ar išsaugojimą, reikėtų pradėti nuo kalbų apie jo autorių.

Tegul nesislepia ir diskusijos nariai. Visi man jie gerai pažįstami, nes aš nuo 1960 m. gyvenu Klaipėdoje. Visi P.Šadauską pažinojo.

Gal jis buvo diskriminuojamas? Galbūt buvo kažkokių intrigų? Bet tai reikėtų pamiršti, geriau reikėtų pasistengti jo gilią mintį pabrėžti ir įžiūrėti.

Menininkai, kaip jūs galite nematyti? Kardas niekur taip aukštai pasaulyje nestovi.

Aš daug kardų mačiau, jie būna padėti ant žemės, o čia aukštai iškeltas tarp bažnyčios bokštų, be to, tas kryžius dar ir su vainikėliu, o tikintieji žino, kad bažnyčiose kabinami ne paprasti gėlių vainikėliai.

P.S. P.Šadauskas (g. 1937 m.) sukūrė Vilniaus dailės instituto projektą, nemažai skulptūrų, paminklą septyniems Sovietų Sąjungos didvyriams Alksnynėje (Neringa), skulptūrą "Žvejys" (skulpt. Kazimieras Kisielis), paminklą K.Donelaičiui ir kt. Viešuose šaltiniuose nurodyta, kad 1975 m. atidengto monumento autoriai – architektas P.Šadauskas ir skulptorius Rimantas Daugintis (1944–1990). 1980 m. monumentas buvo papildytas skulptoriaus R.Dauginčio sukurta kompozicine grupe.

Kaip pranešė Policijos departamentas, antradienį, apie 14.45 val., S. Daukanto gatvėje esančiose Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių kapinėse pastebėta, kad apgadinta memorialinė žvaigždė –  nudaužyti visi žvaigždės kampai.

Surinkta medžiaga dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo.

Uostamiestyje esančiose kapinėse S. Daukanto gatvėje palaidoti Sovietų Sąjungos kariai, žuvę 1945 metų sausį per mūšį su Vokietijos kariuomene dėl Klaipėdos. Šiose kapinėse palaidota apie 685 sovietų kariai.

Vasarį prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, Lietuvos policija visoje šalyje beveik kasdien registruoja incidentus dėl sovietinių paminklų – dažniausiai jie apipilami Ukrainos vėliavos spalvos dažais.

Reaguojant į Rusijos sukeltą karą Ukrainoje, Kultūros ministras Simonas Kairys pasirašė įsakymą, kuriuo šalies savivaldybėms atrištos rankos spręsti dėl sovietinio paveldo kapinėse.

Pastaruoju metu paminklai sovietų kariams demontuoti Kaune, sprendimą pašalinti sovietinius paminklus priimti ir kituose miestuose – neseniai Palangos taryba pritarė siūlymui demontuoti kurorto centre esantį obeliską su sovietine simbolika.