Prezidentas savo kalboje pabrėžė, kad Ukrainai reikalingos saugumo garantijos ir reali parama, rašo unian.net.

„Mes kreipiamės į visus pasaulio lyderius ir sakome, kad Ukraina nėra šalis tragiškoms asmenukėms, pas mus vyksta tikras karas. Atvažiuokite pas mus ir mes su džiaugsmu pasitiksime.

Mes kreipiamės į visus pasaulio lyderius ir sakome, kad Ukraina nėra šalis tragiškoms asmenukėms, pas mus vyksta tikras karas.

Tačiau atvažiuokite suteikti tą pagalbą, apie kurią mes kalbėjome ir kurią jūs turite galimybę suteikti“, – kalbėjo V.Zelenskis.

Jis pažymėjo, kad Ukraina iš partnerių, ypač JAV, laukia ne kažkokių tortukų, o konkrečių daiktų ir konkrečių ginklų.

Jo teigimu, su aukštais JAV pareigūnais Ukraina nori aptarti saugumo garantijas.

„Kad ir kaip viskas pasibaigtų, JAV bus viena iš šalių, galinčių suteikti saugumą. Saugumo garantijos mūsų valstybei reikalingos ir mes jų sieksime“, –  sakė Ukrainos vadovas.

Jis  išreiškė tikėjimą, kad šioje srityje Ukrainai pavyks pasiekti ilgai lauktų rezultatų.

Priminsime, kad JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir Pentagono vadovas Lloydas Austinas sekmadienį lankysis Kijeve.

„Kandidatės statusas Ukrainai galėtų būti suteiktas ir aš manau, kad mes tikrai galėtume rasti tokį sutarimą, bet reikia įveikti dar likusius skepticizmo likučius Europos Sąjungoje“, – trečiadienį žurnalistams sakė šalies vadovas.

„Mes tikrai neduosime ramybės ir prie šito klausimo toliau grįšime“, – pridūrė jis.

Prezidentas teigė esantis nusiteikęs optimistiškai dėl kandidatės statuso į ES Ukrainai ir tą optimizmą palaiko „nesenos istorijos paralelės“, kai Vokietija nusprendė tiekti ginkluotę Kyjivui.

„Aš pats buvau liudininkas, kai Berlyne griuvo Berlyno siena – netiesiogine žodžio prasme, mąstymo siena. Šeštadienį nuvykau į Berlyną susitikti su Vokietijos kancleriu, tomis pačiomis dienomis buvo pereita nuo nepardavimo, netiekimo politikos prie ginklų tiekimo politikos“, – sakė G. Nausėda, kalbėdamas apie Vokietijos sprendimą atsisakyti ilgametės politikos netiekti ginklų į konfliktų zonas ir perduoti Ukrainai karinę paramą.

Mes tikrai neduosime ramybės ir prie šito klausimo toliau grįšime.

„Ir tai įvyko ne per dvi-tris savaites ar mėnesius, tai vyko tiesiog valandų bėgyje. Šiandien mes gyvename tokiame pasaulyje, kai vakarykščiai principai ir suvokimai – kadangi už lango turime tikrą pavasarį – kaip sniegas tirpsta ir aš manau, kad ir šis klausimas taip pat galėtų būti tokios Berlyno sienos arba sniego tirpimo pavyzdžiu ir mes kartu su ukrainiečiais galėtume pasidžiaugti, kad nusiuntėme dar stipresnį signalą dėl jos perspektyvų ES“, – kalbėjo jis.

„Blogasis vaikinas“

Pasak šalies vadovo, Ukrainai durys į ES yra atveriamos – Europos Komisija įpareigota pateikti savo nuomonę dėl šalies narystės ES.

Tai sutarta neformaliame Bendrijos lyderių susitikime Versalio mieste, Prancūzijoje.

L. Balandžio / BNS nuotr.

„Turiu jums pasakyti, kad šįkart turbūt Lietuva buvo tas blogasis vaikinas, kuris pratęsė diskusijas bent porai valandų vien dėl to, kad tekste būtų įtvirtinta nuostata dėl mūsų paramos Ukrainai jos eurointegraciniame kelyje“, – sakė G. Nausėda.

„Šlifavome formuluotes, ieškojome galimybių susitarti skirtingoms pusėms ir tokią galimybę suradome – manome, kad pasiuntėme tinkamą signalą pačiai Ukrainai, kuriai toks signalas šiandien yra nepaprastai svarbus“, – pridūrė jis.

Turiu jums pasakyti, kad šįkart turbūt Lietuva buvo tas blogasis vaikinas, kuris pratęsė diskusijas bent porai valandų.

Rusijai vasario pabaigoje pradėjus karą prieš Ukrainą šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė oficialų prašymą ES priimti jo šalį į Bendriją, šiuo metu turinčią 27 nares.

Kovo pradžioje Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Čekijos, Slovėnijos, Bulgarijos ir Slovakijos prezidentai atviru laišku kreipėsi į ES valstybių vadovus ragindami juos palaikyti Ukrainos ES narystės prašymą, kuo skubiau suteikti šaliai kandidatės statusą ir pradėti derybų procesą.

NATO misija galėtų užtikrinti humanitarinius koridorius

Lenkijos siūlymas suburti ginkluotą NATO taikos palaikymo Ukrainoje misiją galėtų būti svarstomas norint užtikrinti humanitarinius koridorius, kadangi dėl Rusijos veiksmų to negalima padaryti įprastais būdais, sako prezidentas G. Nausėda.

Kalbėdamas apie Varšuvos siūlymą sukurti „ginkluotųjų pajėgų saugomą“ NATO taikos misiją Ukrainai padėti, G. Nausėda žurnalistams trečiadienį teigė, jog „šiandien mes turime būti atviri visiems pasiūlymams, kokie iš pirmo žvilgsnio sunkiai įgyvendinami jie beatrodytų“.

„Juo labiau, kad mes matome, kad humanitarinio koridoriaus klausimas yra sunkiai sprendžiamas. Galime mes, aišku, kalbėti ir apie žydruosius šalmus ir apie kitus dalykus, bet vis dėlto turime pripažinti, kad čia kalbame apie mandatą, įgaliojimus, apie pasiryžimą užtikrinti humanitarinių koridorių egzistavimą“, – sakė G. Nausėda.

Jeigu tai nėra įmanoma atlikti tradicinėmis formomis, galime kalbėti ir apie netradicines formas, nes šiandien susiduriame su humanitarine katastrofa.

„Jeigu tai nėra įmanoma atlikti tradicinėmis formomis, galime kalbėti ir apie netradicines formas, nes šiandien susiduriame su humanitarine katastrofa dėl vienos iš pusių nepasirengimo, arba nenoro, arba net atviro tyčiojimosi iš žmonių, suvokiant, kad jų padėtis tokiuose miestuose kaip Mariupolis yra tragiška“, –  pridūrė jis.

Lenkijos vicepremjeras Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačynskis) antradienį viešėdamas Kijeve paragino NATO ar dar didesniu tarptautiniu formatu sukurti taikos misiją Ukrainai padėti, pabrėždamas, kad tai „negali būti neginkluota misija“.

J. Kaczynskio teigimu, tokia misija teiktų humanitarinę pagalbą, siektų taikos, bet kartu ir būtų saugoma ginkluotųjų pajėgų.

Rusijai prieš tris savaites Ukrainoje pradėjus karą, Charkive, Mariupolyje ir kai kuriuose kituose apsiaustuose miestuose pranešama apie itin sudėtingą humanitarinę situaciją, stringančią pagalbą.

Kijivas praneša, kad Rusija nesilaiko susitarimų dėl humanitarinių koridorių nuolat apšaudydama bandančius išvykti civilius.

Per spaudos konferenciją Ukrainos lyderis sakė, kad dabartinis Maskvos tonas labai skiriasi, palyginus su ankstesnėmis  derybomis, per kurias Rusija „svaidėsi ultimatumais“. V. Zelenskis sakė, kad „džiaugiasi gavęs signalą iš Rusijos“, kai šios prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė įžvelgiąs „kai kurių teigiamų poslinkių“ dialoge su Kyjivu.

V. Putinas anksčiau užsiminė, kad derybos „dabar vyksta beveik kasdien“.

Nuo vasario 24 dienos, kai V. Putinas pasiuntė savo pajėgas į kaimyninę šalį, Rusijos ir Ukrainos derybininkai surengė kelis derybų ratus.

Ketvirtadienį Turkijoje įvyko pirmasis nuo invazijos pradžios Rusijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrų susitikimas.

Per derybas buvo susitarta atverti keletą humanitarinių koridorių gyventojams evakuoti iš kovos veiksmų zonų. Abi pusės kaltino viena kitą trikdant šias pastangas.

Ragina ES aiškiai pasisakyti apie Ukrainos narystę

Europos Sąjunga turi nedviprasmiškai pareikšti, ar yra pasirengusi suteikti narystę Ukrainai, šeštadienį pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Manome, kad esame verti būti Europos Sąjungoje. Mums nereikia nieko žadėti; mums reikia konkrečios paramos“, – per spaudos konferenciją su užsienio žurnalistais kalbėjo V. Zelenskis.

Manome, kad esame verti būti Europos Sąjungoje. Mums nereikia nieko žadėti; mums reikia konkrečios paramos.

Jis teigė pasigendantis konkretumo diskusijose su Bendrija šiuo klausimu.

„Šiandien pas mus vyksta karas – taigi, atsakymus į visus klausimus, kuriuos užduodame pasauliui, norime išgirsti šiandien. Jei NATO sako „ne“, mes tai girdime. Jei ES sako „taip“, reikia visiems konkrečiai taip ir pasakyti, o ne balansuoti tarp diplomatijos lašelių“, – pabrėžė V. Zelenskis.

ES šią savaitę atmetė Kyjivo prašymą dėl paspartinto įstojimo – Europos šalys blokavo atitinkamą sprendimą. Tačiau nuspręsta, kad pabėgėliai iš Ukrainos ir toliau gaus pagalbą ES teritorijoje. Blokas taip pat pažadėjo padėti Ukrainai atsigauti po karo.

Anksčiau V. Zelenskis pareiškė, kad ukrainiečių valstybė jau padarė viską, kad būtų pakviesta į Europos sąjunga.

Per šeštadienį vykusią spaudos konferenciją prezidentas taip pat sakė matąs tam tikrus teigiamus poslinkius derybose su Rusija. V. Zelenskio teigimu, Maskvos derybininkų pozicija buvo konstruktyvesnė, nebebuvo svaidomasi ultimatumais.

„Manau, kad tai iš esmės kitoks požiūris. Taip ir turi būti“, – kalbėjo valstybės vadovas.

Vis tik jis pareiškė, kad Ukrainą palaikančios Vakarų šalys nėra pakankamai įsitraukusios į derybas.

„Kalbant apie dalykus, susijusius su mūsų valstybės saugumo garantijomis, ukrainiečiams po tokio kruvino karo tiesiog nebebus įmanoma pasitikėti Rusija. Todėl, be Rusijos Federacijos, šias saugumo garantijas turėtų pasiūlyti ir kiti lyderiai“, – kalbėjo V. Zelenskis.

„Iš esmės siūlome uždrausti įvairius renginius, mitingus ir panašius dalykus, kuriuose būtų tiesiogiai remiama tai, kas Kremliaus melagingai vadinama specialiąja operacija“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Šiuo metu nepaprastojo padėtis yra įvesta iki kovo 10-osios vidurnakčio. kaip anksčiau BNS sakė vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas, ją siūloma pratęsti daugiau kaip mėnesiui – iki balandžio 21-osios.

Pasak viceministro, Vyriausybė iš esmės siūlys Seimui išlaikyti tą patį nepaprastosios padėties režimą, koks jau nustatytas.

Pagal jį leidžiamas lankstesnis valstybės rezervo naudojimas, stiprinama valstybės sienos apsaugos ir valstybės sienos priedanga, pasienio ruože numatytas transporto priemonių, asmenų bei jų bagažo tikrinimas.

Anot V. Dmitrijevo, taip pat bus siūloma riboti informaciją, susijusią su Rusijos žinių kanalų sklaida.

Pagal įstatymą, sprendimą įvesti nepaprastąją padėtį visoje valstybės teritorijoje ar jos dalyje priima Seimas, jeigu valstybėje iškyla grėsmė konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai.

Tarp Seimo sesijų neatidėliotinais atvejais tokį sprendimą turi teisę priimti prezidentas, kartu šaukdamas neeilinę Seimo sesiją svarstyti šio klausimo. Seimas patvirtina arba panaikina prezidento sprendimą.

„Rytoj keletą sprendimų Vyriausybė turėtų priimti, kuriuos prašys svarstyti Seimo sesijos pradžioje, tai ir biudžeto pakeitimai dėl krašto apsaugos finansavimo, ir Labdaros, paramos įstatymo pakeitimai, kurie leistų taikyti bendras galiojančias mokesčių lengvatas paramai, kuri tiekiama Ukrainos kariuomenei ar kitoms Ukrainos institucijoms“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė Vyriausybės vadovė.

Finansų ministerija praėjusią savaitę skelbė, jog Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimais norima skatinti paramos teikimą ukrainiečiams – siūloma Ukrainai taikyti analogišką paramos tvarką, kuri taikoma Europos ekonominės erdvės valstybėms.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė tuomet teigė, jog Valstybinė mokesčių inspekcija vertins kiekvieną konkretų atvejį ir atsižvelgs į veiklos turinį, o ne formą, ir nestabdys mokestinių lengvatų taikymo dėl formalių neatitikimų, jeigu parama tikrai buvo panaudota visuomenei naudingiems tikslams karo Ukrainoje kontekste.

Anot ministerijos, karinio konflikto Ukrainoje metu mokestinės lengvatos taikomos ir tada, kai verslas suteikia paramą Lietuvos paramos gavėjo statusą turintiems asmenims, kurie šią paramą panaudoja Ukrainai remti.

Nauji pajėgumai Lietuvoje bus paimti iš Europoje dislokuojamų papildomų 7 tūkst. amerikiečių karių.

„Papildomi 400 karių iš Pirmosios šarvuotos brigados kovinės grupės artimiausiomis dienomis atvyks į Lietuvą“, – spaudos konferencijoje su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu sakė A. Blinkenas.

Šis papildomas dislokavimas padidins amerikiečių karių kontingentą Lietuvoje iki maždaug tūkstančio.

Švenčionių rajone, Pabradės poligone šiuo metu yra dislokuotas apie 500 karių JAV batalionas. Sekmadienį čia apsilankiusi JAV karinė vadovybė pranešė, kad jis bus sustiprintas artimojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemomis ir savaeigėmis artilerijos sistemomis.

Amerikiečiai Lietuvoje, Aviacijos bazėje Šiauliuose, taip pat yra dislokavę naikintuvus F-35, šalyje tarnauja JAV specialiųjų operacijų pajėgų kariai.

I. Gelūno / BNS nuotr.

„JAV yra įsipareigojusios 5-ajam NATO straipsniui, – sakė A. Blinkenas. – Šis įsipareigojimas yra šventas“.

JAV yra įsipareigojusios 5-ajam NATO straipsniui, – sakė A. Blinkenas. – Šis įsipareigojimas yra šventas.

„Niekas neturi abejoti mūsų parengtimi, niekas neturi abejoti mūsų pasiryžimu“, – pridūrė jis.

Amerikiečių batalionai Lietuvoje nuolat rotuojami nuo 2019 metų, anksčiau čia laikytos kuopos, tačiau Lietuvos pareigūnai vis prašo JAV, kad kariniai vienetai šalyje būtų dislokuojami nuolat.

A. Blinkenas sakė, kad JAV administracija šiuo metu peržiūri karių buvimą visame pasaulyje, įskaitant nuolatinį dislokavimą.

„Visa tai reguliariai peržiūrime ir darome tai kartu su NATO sąjungininkėmis“, – tvirtino JAV diplomatijos vadovas.

Anot jo, Lietuva supranta teritorinio vientisumo ir suvereniteto svarbą, nes 50 metų gyveno sovietų okupacijos sąlygomis.

A. Blinkenas sakė, kad Rusija bando kenkti Lietuvos demokratijai ir kurstyti skirtis visuomenėje per kibernetines atakas ir dezinformacijos kampanijas.

„Taip yra dėl to, kad laisva, atvira, gyvybinga ir klestinti visuomenė, kurią po sovietų okupacijos pabaigos sukūrė Lietuva, rodo, kas įmanoma, kai žmonės pasirenka demokratijos, o ne autokratijos kelią“, – kalbėjo jis.

Antrą savaitę besitęsianti Rusijos invazija į Ukrainą sustiprino nuogąstavimus dėl galimo kitų regiono šalių, įskaitant priklausančių NATO, užpuolimo. Vis dėlto pareigūnai teigia šiuo metu neturintys duomenų apie Rusijos ketinimus tai daryti.

Papildomus karius Lietuvoje taip pat dislokavo tarptautiniam NATO batalionui šalyje vadovaujanti Vokietija, Nyderlandai, Norvegija, kitos valstybės.

Ji taip pat akcentavo, jog Zaporižios elektrinėje liko dirbti tas pats personalas – patyrę ukrainiečiai specialistai.

„Rusai yra apsupę atominę elektrinę, bet personalas dirba tas pats, ukrainiečių patyrę specialistai“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė Radiacinio saugumo centro laikinoji vadovė Ramunė Marija Stasiūnaitė.

Anot jos, paskutiniais duomenimis gaisras, kuris penktadienio naktį kilo šalia Zaporižios elektrinės esančiame mokymo pastate, buvo lokalizuotas. Įtakos atominės elektrinės saugumui jis neturėjo, radiacinis fonas nepadidėjęs.

„Informacijos atnaujintos arba signalų, kad pasikeitė radiacinė aplinka atominės elektrinės zonoje nėra“, – sakė R. M. Stasiūnaitė.

Informacijos atnaujintos arba signalų, kad pasikeitė radiacinė aplinka atominės elektrinės zonoje nėra.

Pasak jos, bet kokie kariniai veiksmai kelia didelį pavojų objektams, įskaitant ir gyventojus, tačiau rusų kariai nė vienu atveju neperėmė elektrinių valdymo.

„Rusų kariai užėmė teritoriją, bet personalas, kuris valdė saugyklas, visą radiacinės ir branduolinės saugos būklę, liko dirbti“, – teigė R. M. Stasiūnaitė.

Ji teigė neturinti duomenų, jog prieš elektrinę šiuo metų galėtų būti vykdomi kokie nors išpuoliai.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

„Tokios informacijos neturime“, – sakė vadovė.

„Turime turėt galvoje, kad atominė elektrinė (Zaporižios, red.past.) nutolusi tūkstantį kilometrų nuo Lietuvos. Tas radioaktyvus debesis, jei pasklistų, pasiektų ne anksčiau kaip po dešimties valandų. Gyventojai turi būti ramūs. Jei ir būtų jaučiamos pasekmės, būtų ne tokios, kokias pajustume įvykus avarijai Baltarusijos atominėje elektrinėje“, – sakė vadovė.

R. M. Stasiūnaitė taip pat sakė, kad arčiausiai Lietuvos, neskaitant avariją patyrusios Černobylio elektrinės, Ukrainoje yra Chmelnyckio atominė elektrinė.

PAGD direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas primena, kad įvykus avarijai atominėje elektrinėje, gyventojai gautų apie tai pranešimus, tuomet turėtų eiti į patalpas, įsijungti LRT radiją ar televiziją ir laukti tolesnių nuorodų.

Ukrainos pagalbos tarnybos penktadienį pranešė, kad Rusijos pajėgoms atakavus didžiausią Europoje Zaporižios atominę elektrinę, joje kilo gaisras.

Jis buvo užgesintas, bet Ukraina teigia, jog elektrinę kontroliuoja Rusijos kariai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį apkaltino Maskvą griebusis „branduolinio teroro“ ir mėginant „pakartoti“ Černobylio katastrofą.

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) penktadienį apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną keliant pavojų visai Europai bei žadėjo siekti, kad artimiausiomis valandomis būtų sušauktas skubus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdis.

Vyriausybės vadovė taip pat ramina Lietuvos žmones ir sako, kad situacija akylai stebima.

„Tai tiesiog rodo, kad Putino kariaunai nėra, deja, jokių ribų ir apribojimų. Aš tik norėčiau nuraminti Lietuvos žmones, nes matau, kad tos informacijos ir tokio nerimo yra, tai tikrai mūsų institucijos nestebi jokio radiacinio fono pakitimo“, – penktadienį žurnalistams sakė I. Šimonytė.

„Ta situacija yra akylai stebima“, – pridūrė ji.

Taip ministrė pirmininkė kalbėjo po susitikimo su eurokomisaru, atsakingu už vidaus rinkas, Thierry Bretonu (Tjeri Bretonu).

Anot premjerės, Zaporižios AE apšaudymas gali lemti naujas sankcijas Rusijai, šį klausimą užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis penktadienį kels Briuselyje.

„Manau, kad tai labai svarbi aplinkybė, į kurią bus atsižvelgta. Šiandien vyksta Užsienio reikalų ministrų taryba Briuselyje ir neabejotinai tais klausimais bus diskutuojama, šitą klausimą ministras Landsbergis kels“, – teigė I. Šimonytė.

„Mes labai atidžiai stebime šį įvykį, matome, kad, deja, padėtis prastėja. Mes tam rengėmės. Kaip sakė ministrė pirmininkė, deja, ši situacija tęsis ir mes turime rengtis kitiems galimiems įvykiams. Mes privalome veikti greitai ir tvirtai, ir jau dabar galvojame, kokie galėtų būti tolimesni veiksmai“, – sakė T. Bretonas.

Tai tiesiog rodo, kad Putino kariaunai nėra, deja, jokių ribų ir apribojimų.

Ukrainos pagalbos tarnybos penktadienį pranešė, kad Rusijos pajėgoms atakavus didžiausią Europoje Zaporižios atominę elektrinę, joje kilo gaisras.

Jis buvo užgesintas, bet Ukraina teigia, jog elektrinę kontroliuoja Rusijos kariai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį apkaltino Maskvą griebusis „branduolinio teroro“ ir mėginant „pakartoti“ Černobylio katastrofą.

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) penktadienį apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną keliant pavojų visai Europai bei žadėjo siekti, kad artimiausiomis valandomis būtų sušauktas skubus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdis.