-
Esminiai iššūkiai ugdant savarankiškumą specialiųjų poreikių vaikams ir jaunuoliams 2
Dirbant su specialiųjų poreikių vaikais, kasdien mažais žingsneliais ugdant jų savarankiškumo rutiną, yra pasiekiami akivaizdžių rezultatų, kuriuos reikia nepertraukiamai palaikyti, kad jie taptų įpročiu. Tačiau tuo pačiu stebima, kad ši problema ypač išryškėja šeimoje: tėvams dėl dirbamų darbų stokojant laiko, įgūdžių ir sistemingumo. Ugdant ypatingo vaiko savarankiškumą, svarbu lavinti ne tik konkrečius gebėjimus ir įgūdžius, bet ir socializuoti jį kaip grupės narį, skatinti pažinti save ir aplinką, pačiam kurti santykius su grupe ir visuomene, be baimės pažindintis su naujomis aplinkomis ir pritaikyti jas savo galimybėms ir poreikiams. Švietimo sistemoje šiuo klausimu taipogi vyksta pozityvių pokyčių, kurie skatina didesnį dėmesį skirti pagrindinei vaiko ugdymo aplinkai – šeimai, atsakančiai tiek už vaiko fizinę, tiek už psichikos sveikatą. Įvairiausių problemų užgriūna tėvus šeimoje atsiradus specialiųjų poreikių turinčiam vaikui, todėl labai svarbu suteikti jiems reikalingų specialistų pagalbą, kad šių vaikų auklėjimas šeimoje būtų orientuotas į vaiko laisvės, nepriklausomybės skatinimą ir pripažinimą, nes tai – bet kurio žmogaus savarankiškumo esmė. Tačiau neretai neįgalieji laikomi itin silpnais ir pažeidžiamais, manant, kad jie neturi teisės būti savarankiškais arba kad jų galimybės būti savarankiškais – ribotos.
Partnerio nuotr.
Kauno šv. Roko mokyklos socialinės darbuotojos Virginija Bandzienė, Sonata Čereškienė ir Minojela Ramašauskienė, ugdydamos specialiųjų poreikių vaikus ir jaunuolius, formuoja savarankiškumo, socialinius įgūdžius ir skatina integruotis juos į darbo rinką, organizuodamos įvairius projektus, vykstančius tiek mokykloje, tiek už jos ribų, siekia šeimas supažindinti su veiklomis ir skatina jų tęstinumą. Su teorinėmis profesinio pasirinkimo galimybėmis vaikus supažindina konsultavimo ir informavimo platformoje www.okkarjera.com, mokinių ugdymo karjerai informacinėje svetainėje www.mukis.lt, praktiškai įvairias profesijas išbando žaidimų svetainėje www.friv.com, maisto gamybos veiklas mokyklos savitarnos virtuvėlėje, siuvimo technologijų kabinetuose ir pan. Organizuojamos edukacinės išvykos į Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centą, UAB „Fantas“, AKVILA Camphill, VšĮ „Socialinės terapijos namus“, priešgaisrinę gelbėjimo stotį, Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešąją biblioteką ir finansinių išteklių nereikalaujančiose išvykose į arčiausiai mokyklos esančius prekybos centrus – susipažinimui su kasininko / konsultanto specialybe.
Siekdamos paskatinti specialių poreikių vaikus ir jaunimą aktyviai įsitraukti į darbo rinką, specialistės nuolat ieško įvairių alternatyvų, viena jų – šių metų prisijungimas prie projekto „DUOday“. Šio projekto metu septyni mokyklos moksleiviai dalyvavo penkiose projekte dalyvaujančiose įstaigose, kuriose išbandė savo profesines galimybes – juos sutiko priimti UAB „Fantas“, Lietuvos paštas, Kauno oro uostas, Kauno lopšelis-darželis „Žilvitis“ ir Kauno m. Vinco Kudirkos viešoji biblioteka.
Nepaisant įdirbio ir patiriamų sėkmių, visuomenėje vis dar gajos tendencijos, kad darbdaviai menkai teišmano apie specialiųjų poreikių jaunuolių galimybes ir poreikius darbo rinkoje ir turi išankstinių neigiamų nusiteikimų bei nuostatų. Kaip bebūtų liūdna, jie nemato / neatpažįsta žmogaus galių, pirmiausiai mato jo negalią, todėl ypatingai svarbu ugdyti ne tik darbdavius, bet ir visą visuomenę. Žmonės su negalia vis dar stigmatizuojami, todėl stabdoma asmens socializacija ir įsitraukimas į darbo rinką, o tuo pačiu į savarankišką, nepriklausomą gyvenimą. Ne tik visuomenėje vyraujančios negatyvios tendencijos negalios tema, bet ir vaikų tėvai / globėjai neretai, greičiausiai iš didelės meilės ir baimių, pristabdo savo vaikų pilnavertį socialinį funkcionavimą – sunkiai geba susitaikyti su vaiko negalia, apgaubia juos hipergloba, o tai riboja vaiko savarankiškumo gebėjimus.
V. Bandzienės prieš metus atlikto tyrimo „Mokinių, turinčių specialiųjų poreikių, profesinis orientavimas“ metu atskleidė, kad būtina įgalinti vaiko / jaunuolio šeimos aplinką, kuri skatintų, bet nestabdytų savo vaiko savarankiškumo galimybių: daugeliu atvejų tai ne vaiko negalia, bet tėvų patiriamos baimės, nusistatymai, laiko stoka, hipergloba ir pesimizmas – veiksniai lemiantys ribotas vaiko savarankiškumo galimybes. Kolegės M. Ramašauskienės atlikto tyrimo „Specialiųjų ugdymo (-si) ir specialiųjų poreikių turinčių vaikų, savarankiško gyvenimo įgūdžių formavimas ir palaikymas“ metu išryškėjo, kad tėvai / globėjai dažniausiai nepasitiki savo negalią turinčių vaikų jėgomis, todėl neretai juos padaro neveiksnius, ir joks darbdavys, kad ir geranoriškai nusiteikęs, tuomet negali teisiškai įdarbinti tokio jaunuolio. Tėvai savo vaikus linkę laikyti saugioje namų aplinkoje, nors savarankiškumo įgūdžiai tuo metu jau būna susiformavę nuo minimalių iki pakankamų. Taigi kuomet šis procesas tęsiasi ir tolesnėje asmens socializacijoje – visiškai sustabdomas savarankiškas funkcionavimas visuomenėje ir trukdoma jaunimui su negalia sėkmingai integruotis į darbo rinką.
Vis tik, dalis tėvų / globėjų siekia, kad jų vaikai būtų socializuoti ir galėtų reguliariai dalyvauti darbo rinkoje, nors ir įvardija, kad darbas jų vaikui turėtų būti labai paprastas, nesudėtingas – kad jaunuoliai galėtų be įtampos atlikti jiems pavestas užduotis ir funkcijas. Remiantis socialinės darbuotojos S. Čereškienės atlikto tyrimo „Vaikų, lankančių dienos centrus, užimtumas“ rezultatais, išryškėja dar viena problema: kad vyktų pilnavertis įsitraukimas į darbo rinką, vis dar trūksta tinkamos materialinės bazės – darbdavių, įdarbinančių asmenis su negalia, finansinio skatinimo ir galimybės darbo vietoje turėti savo asistentą. Tyrimas atskleidžia, kad vaikai, lankantys dienos centrus, nors ir orientuojami profesiškai, tačiau be kontaktinės pagalbos ir be asmeninio asistento šalia negalėtų atlikti darbo, todėl užimtumo veiklų ugdymo karjerai organizavimas netenka prasmės ir išlieka labiau teorinio pobūdžio be galimybės praktiškai tai įgyvendinti.
Taigi, atlikus tyrimus, galima reziumuoti, kad tėvai, vedami meilės ir baimių, linkę pernelyg saugoti, globoti vaikus, o dėl laiko stokos negalintys skirti pakankamai dėmesio jo brandžios veiklos stimuliacijai. Trūkstant bendrų veiklų ir mokymų / terapijų, jiems sudėtinga suvokti specialiųjų poreikių vaikų auklėjimo galimybes, nes dauguma dominuojančiu vaiko bruožu laiko neįgalumą – tėvų
pedagoginė raiška, auklėjant specialiųjų poreikių vaiką, grindžiama labiau emociniais išgyvenimais. Socialiniai darbuotojai ir pedagogai linkę labiau pasitikėti specialiųjų poreikių vaiku, skatina jo savarankiškumą ir šiems vaikams dažniau nei šeimoje leidžia atlikti darbus savarankiškai. Vaikai savarankiškesni atlikdami veiksmus, nereikalaujančius didelės fizinės jėgos, veiklos planavimo, ištvermės ir mąstymo. Atliekant sudėtingesnius darbus, vaikams reikalinga pagalba.
Straipsnio bendraautorės Kauno šv. Roko mokyklos Socialinės globos padalinio socialinės darbuotojos Virginija Bandzienė, Sonata Čereškienė ir Minojela Ramašauskienė.
-
Po remonto darželį galės lankyti ir specialių poreikių turintys mažieji 1
„Atlikus pastato remontą, apšildžius kokybiškomis medžiagomis, užsandarinus plyšius izoliacinėmis medžiagomis, pastatas ne tik taps patrauklesniu, modernesniu, bet ir bus padidintas jo energetinis efektyvumas. O svarbiausia bus pagerintos lopšelio-darželio veiklos sąlygos, naudą pajus šią įstaigą lankantys vaikai, darbuotojai, kiti Zapyškio bendruomenės nariai“, – teigė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Mantas Rikteris.
Anot pavaduotojo, po remonto darželį galės lankyti daugiau vaikų, nes bus atnaujintos trys ir įrengta viena nauja darželio grupė. Viso šį darželį galės lankyti 80 vaikų. Be to, darželio pastatas bus pritaikytas žmonėms su negalia, todėl jį lankytis galės vaikai su specialiaisiais poreikiais.
Kauno rajono savivaldybės nuotr.
Remonto metu pastate bus griaunamos kelios pertvaros, išardomos visos grindys ir įrengiamos naujos, keičiami visi langai ir durys, taip pat bus sutvarkyti inžineriniai tinklai (šildymas, vandentiekis, nuotekų, elektros tinklai), apšiltinamos pastato sienos. Prie esamo ūkio pastato iškils priestatas inventoriui.
„Rangovai suremontuos ne tik darželio grupių patalpas, bet ir virtuvę, vaikų žaidimo kambarį, tualetus, prausyklas. Pastato rūsyje laikėsi drėgmė, todėl jo nusausinimui įrengsime drenažą. Žinoma, bus pagražinta ir aplinka: sutvarkytos pavėsinės, žaidimų aikštelės“, – darbus vardijo M. Rikteris.
Projektas finansuojamas Kauno rajono savivaldybės, VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) ir Kauno rajono veiklos valdymo grupės iš „Leader“ programos skirtomis lėšomis. Visi darbai kainuos beveik 640 tūkst. eurų: paramos lėšos sudarys 236 tūkst. eurų, likusi suma – savivaldybės biudžeto lėšos.
Remonto darbus planuojama baigti per 10 mėnesių.
-
Bando neįgalios kaunietės kantrybę: kol pašte klaidžioja laiškas – nežinia dėl išmokos 12
Problemų apstu
Kaip žurnalistams sakė kaunietė Eleonora, nesklandumai, susiję su Lietuvos pašto teikiamomis paslaugomis, nėra nauji.
Moters teigimu, pašto dėžutės nepasiekia ne tik jai ar jos artimiesiems skirti laiškai, – negaunami ir popieriniai pranešimai, informuojantys apie gautą laišką ar kitokio pobūdžio siuntą, atkeliavusią į pašto skyrių, esantį Aleksote, Veiverių gatvėje.
Todėl dėl negalios sunkiai judanti garbaus amžiaus moteris esą ne pirmą kartą turi prašyti artimųjų ar draugų pagalbos, kad šie eitų į minėtą Lietuvos pašto skyrių ir aiškintųsi, kodėl Eleonoros nepasiekė, pavyzdžiui, naujai užsakyta banko kortelė.
„Aš jau dvejus metus įkalinta namuose, nepaeinu – tik iki tualeto su dviem ramentais, bet ir tai ne visada – padėti ateina dukra, vyras ar kas nors iš draugų. Pasibaigė banko kortelės galiojimas. Keturis kartus artimieji ir draugai ėjo į banką paprašyti, kad man išduotų naują kortelę. Sakydavo: „Mes jums išsiuntėme kortelę.“ O nuėję į paštą išgirsdavo: „Nėra. Nebuvo.“ Praėjus šiek tiek laiko banko kortelės galiojimas baigėsi ir dukrai. Analogiškas atvejis – vėl kortelės nėra, neatsiunčia nė į namus. Ieškant pašte – nėra, paskambinus į banką – vėl nėra. Bankas išsiuntė, atseit, paštas turi atnešti – pašte nėra. Viskas dingsta neaišku, kur. Mums niekas neatsiunčia jokio pranešimo, nors ir parašyto ranka: „Yra laiškas, ateikite į paštą pasiimti“, – skundėsi kaunietė ir pridūrė, kad iš pašto dėžutės nedingsta tik prenumeruojamas laikraštis.
Negauna svarbaus laiško
Eleonora atvira – iki šiol ji nesulaukia ir Kauno neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) išsiųsto laiško su sprendimu, kuriuo remiantis, pirmą kartą įvertinus jos specialiuosius poreikius, galbūt padidės dėl turimos negalios gaunama išmoka.
„Gyvenime ištvėriau keturiolika operacijų. Šį kartą – po stuburo operacijos – buvau sanatorijoje ir man pasakė, kad turėčiau kreiptis į NDNT komisiją ir galbūt man priklausys kažkoks finansinis priedas, nes be dviejų ramentų aš nejudu net namuose. Gydytoja užpildė visus popierėlius ir spalio pradžioje išsiuntė NDNT komisijai. Vieną dieną į namus atėjo ponia iš Socialinės rūpybos pažiūrėti, ar aš pakeliu ranką, ar pajudinu koją, – ką aš sugebu. Ji apžiūrėjo, surašė ir sako: „Jums dabar priklausys kažkoks priedas prie neįgalumo pensijos. Mes dabar išsiunčiame visus dokumentus vėl į NDNT ir per dešimt dienų turėtumėte gauti atsakymą laišku į paštą.“ Įsivaizduokite, jau baigiasi lapkritis, o laiško – jokio“, – apmaudo neslėpė pašnekovė.
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Ji nuogąstavo, kad, kol laiškas su NDNT sprendimu nebus gautas, tol ji nežinos, ar specialiųjų poreikių išmoka dėl turimos negalios buvo paskirta. Be to, tuo atveju, jei nutiktų taip, kad išmoka būtų paskirta, kaunietė spėja, kad negalėtų jos gauti, kol Kauno miesto socialinės paramos skyriui nepateiktų NDNT sprendimo dokumento ir neužpildytų prašymo, kad į jos banko sąskaitą būtų pervesti paskirti pinigai.
Kelia nuostabą
Aiškindamasi, kodėl laiškas su NDNT sprendimu jos iki šiol nepasiekė, moteris sakė paskambinusi į Kauno miesto socialinės paramos skyrių, bet čia esą sulaukusi atsakymo, kad sprendimas išsiųstas, ir patarta susisiekti su NDNT atstovais.
Tačiau, pasak kaunietės, ten taip pat išgirdo atsakymą, kad sprendimas laišku jai buvo išsiųstas dar spalio viduryje.
Taip ir nesužinojus, kur yra NDNT sprendimas, išsiųstas laišku daugiau kaip prieš mėnesį, šį antradienį moteris paprašė savo vyro nuvykti į Kauno NDNT skyrių Savanorių prospekte. Čia jam buvo pasakytas siuntos numeris ir rekomenduota jį nurodyti kreipiantis į Lietuvos pašto skyrių Aleksote.
Kaip teigė Eleonora, lapkričio 24 d. šiame pašto skyriuje jos vyras dėl to paties klausimo lankėsi du kartus. Nurodė siuntos numerį ir akcentavo, kad laiškas turėjo būti adresuotas sūnui, nes būtent jis pateikė prašymą NDNT dėl Eleonoros socialinių poreikių nustatymo. Tačiau net ir tada pašto skyriaus darbuotojai esą tarstelėjo: „Gal ir buvo, bet kadangi niekas neatsiėmė, mes išsiuntėme atgal.“
Išsiųstas atgal
Portalui kauno.diena.lt pasidomėjus kaunietės Eleonoros situacija dėl nežinia kur atsidūrusio laiško su sprendimu, NDNT atstovė Nomeda Pikelytė trečiadienį patvirtino, kad siunta buvo išsiųsta spalio 19 d. prašyme nurodytu adresu, nurodytam adresatui.
„Mes matome, kad pašto skyrių laiškas pasiekė spalio 22 d. ir iki lapkričio 23 d. jis buvo saugomas pašte. Negalime pasakyti, kodėl adresatas negavo laiško. Tai turėtų paaiškinti pašto atstovai. Dabar mes matome, kad laiškas yra mums grąžinamas atgal“, – sakė pašnekovė.
Pasak jos, kai laiškas bus gautas, NDNT atstovai susisieks su gavėju ir dar kartą išsiųs tuo adresu, kokį jis nurodys.
„Mes viską darome oficialiai, kadangi tai yra asmens duomenys. Negalime siuntinėti bet kur ir bet kaip. Siunčiame tuo adresu, kurį žmogus yra parašęs prašyme, tam žmogui, kuris parašė prašymą (kaunietės sūnui – aut. past.). Jei ponia Eleonora norėtų, kad laiškas būtų išsiųstas kitu adresu, mes turėtume gauti jos prašymą“, – paaiškino N.Pikelytė.
Ji pažadėjo susisiekti su Kauno NDNT skyriaus darbuotojais ir paprašyti jų, kad išsiaiškintų, kaip kaunietei išsiųsti laišką su atsakymu patogiausiu būdu.
Mums niekas neatsiunčia jokio pranešimo, nors ir parašyto ranka: „Yra laiškas, ateikite į paštą pasiimti.“
Pateikė savo versiją
Raštu komentuodami garbaus amžiaus moteriai nutikusią istoriją Lietuvos pašto atstovai rašė, kad laiškas į pašto skyrių Aleksote, Veiverių gatvėje, atkeliavo spalio 22 d. Tą patį rytą jis esą buvo perduotas laiškininkui, kuris aptarnauja gavėjo apylinkę.
„Laiškininkui nuvykus nurodytu adresu, laišką buvo bandoma įteikti gavėjui, tačiau namų durų niekas neatidarė. Tokiu atveju laiškininkas atspausdina gavimo pranešimą su kvietimu atvykti atsiimti laišką į pašto skyrių. Laiškininkas atspausdino šį pranešimą – tai matome laiškininko planšetėje užfiksuotoje veiksmų ataskaitoje, tačiau, pagal galiojančias taisykles, jo negalėjo palikti gavėjo pašto dėžutėje, nes ji yra nerakinama“, – tikino Lietuvos pašto Komunikacijos departamento vadovė Ugnė Bartašiūtė.
Jos teigimu, laiškas pašte buvo saugomas 30 dienų, o praėjus šiam terminui, grąžintas siuntėjui.
„Laišką gavus pakartotinai, padarysime viską, kad jis pasiektų gavėją. Primename, jeigu registruotą laišką ar siuntą nori atsiimti gavėjo artimasis, šiuo metu dėl kuo trumpesnio kliento ir darbuotojo kontakto įgaliojimo rodyti nereikia – pakanka su savimi turėti pranešimo lapelį arba SMS žinute išsiųstą atsiėmimo kodą. Šiuo konkrečiu atveju, kadangi laiškininkas negali pašto dėžutėje palikti pranešimo, prašysime parodyti įgaliojimą, taip pat pateikti kuo tikslesnius duomenis apie laišką – tikrojo gavėjo vardą, pavardę, laiško numerį. Tuomet neturėtų kilti jokių problemų“, – žadėjo U.Bartašiūtė.
Papildomai pasiteiravus, kodėl šiuo atveju, laiško gavėjui pranešimo apie siuntą laiškininkui negalėjus palikti pašto dėžutėje, gavėjas nebuvo informuotas SMS žinute, bendrovės Komunikacijos departamento vadovė sakė, kad ant laiško esą nebuvo nurodytas gavėjo telefono numeris.
Tačiau kai laiškas vėl pasieks pašto skyrių Aleksote, Veiverių gatvėje, jį atsiimti galės nebūtinai laiško gavėjas (Eleonoros sūnus – aut. past.), bet ir kitas jos artimasis, pavyzdžiui, vyras, jei su savimi turės pranešimo lapelį.
Stebės situaciją
Pakartotinai susisiekus su kauniete Eleonora, moteris užsiminė trečiadienį sulaukusi laiškininkės, kuri sakė, kad kai laiškas iš NDNT buvo gautas, ji šį atnešė, tačiau esą niekas tada neatidarė durų. Tai pabrėžiama ir Lietuvos pašto atsiųstame atsakyme į portalo žurnalistų klausimus.
„Jei ji atėjo 7 ar 8 val. ryto, skambtelėjo į duris ir nubėgo, gal kol aš su dviem lazdomis lėtai nuropojau nuo laiptų, ji nepalaukė“, – kalbėjo garbaus amžiaus moteris.
Ji užsiminė ir apie tai, kad ant namo vartų netrukus bus pakabinta ir nauja rakinama pašto dėžutė
Galima sužinoti ir negavus laiško iš NDNT
Kaip portalo žurnalistams ketvirtadienį sakė Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Erika Kačiulienė, net ir tuo atveju, jei laiško iš NDNT su sprendimu dėl specialiųjų poreikių išmokos skyrimo ar neskyrimo asmuo nesulaukia, jis gali pateikti prašymą. Tai gali padaryti ir jo artimieji: giminaičiai, sutuoktiniai, globėjai ar kiti įgalioti asmenys.
„Jeigu asmuo neturi NDNT išduotų pažymų, Socialinės paramos skyriaus darbuotojai visą informaciją gali gauti iš NDNT duomenų bazės. Pagal poreikį, išmoka gali būti pervedama į asmens sąskaitą, pristatoma į namus arba atsiimama pašto skyriuje“, – paaiškino pašnekovė.
Pasak E. Kačiulienės, prašymą galima pateikti el. būdu per Socialinės paramos informacinę sistemą www.spis.lt.
Neturint tokių galimybių karantino laikotarpiu prašymo formas galima rasti https://epaslaugos.kaunas.lt/ bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (www.socmin.lt) svetainėse, o užpildytą ir skenuotą dokumentą atsiųsti el. paštu socialines.paramos.skyrius@kaunas.lt.
„Per karantiną, gyventojai taip pat gali savivaldybei pateikti atspausdintą arba ranka rašytą prašymą. Jį reikėtų įmesti į Socialinės paramos skyriaus pašto dėžutę adresu Nemuno g. 29, Kaunas“, – užsiminė Socialinės paramos skyriaus vedėja ir pridūrė, kad ranka rašytame prašyme turėtų būti nurodyti asmens duomenys, banko sąskaitos ir telefono numeriai.
