– Ar lietuviai prižiūri ausis, ar į jus kreipiasi, kai jau kilusi rimta problema?

– Prieš kokią vienuolika metų situacija buvo prastesnė, gal ir ne taip gerai rūpinosi. Dabar, kai vis daugiau kalbama apie klausos sutrikimus, problemas, situacija gerėja. Į mus kreipiasi vis daugiau žmonių dėl suprastėjusios klausos. 

– Ar tiesa, kad vyrai labiau bijo kreiptis į specialistus?

– Tokios tendencijos nepastebiu, bet dažniausiai pirmiau susirūpina ir pastebi klausos sutrikimus artimieji. Tai – ne tik to žmogaus problema, nes klausos sutrikimai ima trukdyti bendravimui, socialiniam gyvenimui. 

Pasitaiko ir tokių atvejų. Jeigu priežastis išsprendžiama pašalinus sieros kamštį ar paskyrus atitinkamą gydymą, tą ir pasakome.

 

– Ar būna, kad žmogus kreipiasi dėl suprastėjusios klausos, o išaiškėja, kad to priežastis – paprasčiausiai susikaupęs sieros kamštis?

– Pasitaiko ir tokių atvejų. Jeigu priežastis išsprendžiama pašalinus sieros kamštį ar paskyrus atitinkamą gydymą, tą ir pasakome.

– Ar tiesa, kad nelabai gerai valytis ausis ausų krapštukais, nes galima prisidaryti bėdos?

– Yra dvi stovyklos. Dažniausiai gydytojai nerekomenduoja naudoti ausų krapštukų, bet tai labai individualu. Jeigu žmogus turi klausos problemų ir nešioja klausos aparatą, reikalinga rūpestingesnė ausų priežiūra. Tenka ir ausų krapštukais naudotis. Kiekvienu atveju pasakome, ką ir kaip reikėtų daryti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Šiais laikais turintieji klausos sutrikimų gali rinktis iš įvairiausių klausos aparatų. Kokių jų būna?

– Šiuolaikinės technologijos daro stebuklus. Dabar klausos aparatai yra labai maži, nematomi plika akimi, nekeliantys jokio diskomforto. Kai kurie žmonės nesikreipia į specialistus tik todėl, kad klaidingai įsitikinę, jog klausos aparatas jam trukdys. Vis dar vyrauja mitas, kad klausos aparatai labai dideli, nepatogūs nešioti ir skleidžia įvairius papildomus garsus. Ir kad daugiau erzina nei padeda. Norėčiau šiuos mitus paneigti.

– Bet turbūt pirmomis dienomis tai šiek tiek gali kelti diskomfortą?

– Čia tas pats, kas su akiniais. Natūralu, kad reikia keleto dienų, jog priprastum, nes tai yra svetimkūnis. Tas laikas, kol priprantama, svyruoja nuo savaitės iki mėnesio. Tai labai individualu. Kitiems ta adaptacija dar trumpesnė – ir dienos užtenka.

– Ar klausos aparatais nesudėtinga naudotis?

– Tikrai nesudėtinga. Visame pasaulyje dabar klausos aparatai yra įkraunami, kaip telefonai. Nereikia nuolat keisti elementų. Viskas labai paprasta.

– Kai kurie žmonės užsisako klausos aparatus internetu, parduotuvėje paprastus įsigyja. Kiek yra rizikos naudojant tokius?

– Tai, ką parduoda internetinėse parduotuvėse, dažniausiai būna tiesiog garso stiprintuvai, o ne klausos aparatai. Žmonės dažnai susigundo, nes nori greito ir paprasto problemos sprendimo. Deja, taip nėra. Kaip ir akinukus mums gydytojai pritaiko individualiai, taip ir su klausos aparatais. Jis turi būti pritaikomas pagal girdėjimo lygį, ausies anatomiją. Svarbu atsižvelgti ir į gyvenimo būdą, motoriką, net į regėjimą – yra daug faktorių.

– Kokią klimato kaitos įtaka žmonių sveikatai?

– Reiktų kalbėti apie tai, kiek žmonių gali justi orų poveikį. Skaičiuojama, kad orų poveikį sveikatai patiria 50–70 proc. žmonių. Per pastaruosius 40–50 metų pastebėta, kad žmogaus organizmo jautrumas didėja – būtent atmosferos slėgio, oro temperatūros pokyčiams. Šis jautrumo padidėjimas labai reikšmingas, prie jo prisideda ir aplinkos tarša, ir klimato kaita.

– Ar galima išskirti valstybes, kuriose žmonės nuo klimato kaitos kenčia smarkiau?

– Taip, jautrumas priklauso nuo geografinės vietovės padėties. Jautresni orų pokyčiams tie žmonės, kurie gyvena arčiau pusiaujo ir gilyn į žemyną. Mažiausiai jautrūs – šiaurinių platumų ir pajūrio gyventojai. Pastarieji mažiausiai jautrūs turbūt dėl to, kad ten nuolatos ekstremalūs orai, greita jų kaita.

Žemųjų platumų juostos gyventojai rečiau susiduria su klimato kaita ir orų permainomis. Ten vyrauja pastovesnės oro masės. Vidurio Europa, ypač Baltijos regionas, yra kontrastingų oro masių kryžkelėje.

– Ar galima įžvelgti su žmonių migracija susijusių naujų tendencijų? Kai kas gal persikelia gyventi kitur ne tik dėl ekonominių ar politinių, bet ir klimato priežasčių? Gyvenant ties pusiauju vasarą karščiai tampa nepakeliami.

– Be abejo, karščių bangos ko gero yra pats didžiausias stresas, kokį gali patirti subtropinių ir vidutinių platumų gyventojai. Noriu paminėti vieną amerikiečių atliktą tyrimą, kuriame nagrinėta, kaip imigrantai, atvykę į JAV, pasklinda po visą šalį, adaptuojasi prie kontrastingų sąlygų ir su kokiais sunkumais susiduria.

Šis jautrumo padidėjimas labai reikšmingas, prie jo prisideda ir aplinkos tarša, ir klimato kaita.

Paaiškėjo, kad žmonės iš Indijos ar kitų arti pusiaujo esančių šalių patiria didelius sukrėtimus ir sveikatos išbandymus. Kai kuriose JAV vietovėse dalį metų būna sniego danga, žema temperatūra. Imigrantams iš pietų šalių pasireiškia ryškūs sveikatos sutrikimai, kartais depresijos pavidalu. Taip pat susilpnėja imuninė sistema, pasunkėja kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių ligos.

– Tai klimato kaita turi įtakos ne tik fizinei, bet ir emocinei sveikatai?

– Žmogaus organizmas gali įvairiai reaguoti į staigius orų pasikeitimus. Ne tik orų, bet ir sezoninius klimato svyravimus. Dažniausiai padidėja jaudulys, nervingumas, ima strigti širdies ir kraujagyslių sistema. Noriu pabrėžti, kad išvardytos ligos nėra naujos. Orų permainos negali sukelti ligų, bet gali pasunkinti jau esančias.

Išskiriamos dvi žmonių grupės – senyvo amžiaus ir vaikai. Senyvo amžiaus žmonės jautrūs orų pokyčiams dėl lėtinių ligų. Orų kaita gali lemti, kad senyvi žmonės tampa labiau užmaršūs, tingūs, nervingi, blogos nuotaikos. Jiems gali sutrikti miegas, pasireikšti nuovargio požymiai, galvos svaigimas, net sutrikęs kvėpavimas. Vaikų imuninė sistema ir atsparumas ligoms dar tik formuojasi, todėl jie tokie jautrūs. Taip pat pastebėta, kad moterys orų svyravimams jautresnės nei vyrai.

– Minėjote karščio bangas, bet yra ir kitų reiškinių. Pavyzdžiui, liūtys ar uraganai. Ar galima sakyti, kad tai – klimato kaitos padariniai, veikiantys žmonių sveikatą, kai kada net tampantys išgyvenimo klausimu?

– Taip, tokie stichiniai reiškiniai, kaip tropiniai ciklonai gali sukelti didelio masto žalą – suardomi keliai, išvartomi miškai, sugriaunami pastatai, galimi užtvindymai. Pastebima, kad pačių ciklonų nedaugėja, bet ilgėja jų trukmė. Anksčiau vidutiniai ciklonai trukdavo 4–5 paras, dabar – 7–8 paras.

Per šį laiką ciklonai nukeliauja iš tropinių platumų į vidutines ir ten pridaro daug žalos. Klimato kaitos padariniai susiję su vandenyno temperatūros kilimu. Vandenyno paviršius jau yra šiltesnis, todėl tropiniai ciklonai gali susidaryti ir nukeliauti gana toli, kartais jie pasiekia net Šiaurės Amerikos, Kanados krantus.

– Kaip apsaugoti sveikatą tiems, kurių organizmas jautriai reaguoja į orų permainas?

– Kiekvienas žmogus gali pats įsivertinti, ar jis patenka į jautrių orams žmonių grupę. Tai galima padaryti paprasčiausiai užsirašant kritulių, debesuotumo kiekį kiekvieną dieną. Iš karto reikia užfiksuoti, kaip tai paveikia savijautą. Tai pirmas žingsnis. Nustačius jautrumą galima pasirūpinti kasdienės veiklos pobūdžio organizavimu – gal vyraujant tam tikriems orams sumažinti fizinį aktyvumą ir pan.

Kažkas nepaprasto

"Pagreitintame filmuke mačiau, kaip tirpsta Šiaurės ašigalis, po to – pasidengia ledu, – apie metus filmuotą dokumentinį filmą pradėjo pasakoti Remigijus. – Žemė tarsi kvėpavo. Ji gyvas organizmas. Tuos dalykus reikia vertinti plačiau, pažvelgti už mūsų matymo ribų. Akmenys taip pat gyvi, kaip ir visa mūsų planeta."

Nuo vaikystės akmenimis susidomėjęs R.Toleikis rimtai mineralais domisi dvylika metų, su jais dirba jau ketverius.

"Turėjau sėkmingų verslų, domėjausi daugeliu dalykų, bet viskas greitai nusibosdavo. Atradęs mineralus supratau, kad tai mano pašaukimas, – prisipažino vyras ir šyptelėjo: – Jie suteikia džiaugsmo ir gelbsti nuo nuobodulio."

Žmonės dažnai intuityviai jaučia, kad akmenys – kažkas nepaprasto, o brangakmeniai daugelį žavėjo seniai.

"Susižavėjimas jau yra vartai į mineralų pasaulį. Akmuo – abstraktus pavadinimas, tikslesnis – mineralai, nes visi akmenys yra mineralai, – aiškino Remigijus. – O akmenų galia tikėta jau prieš šimtus, tūkstančius metų. Jų poveikį sėkmingai įrodė taikomoji kineziologija."

R.Toleikis prisimena vieną iš taikomosios kineziologijos eksperimentų, kai žmogus į delną paima buteliuką su aminorūgštimi.

"Bandymai įrodė, kad organizmas reagavo į tai – kai kurios raumenų grupės buvo tarsi paveiktos aminorūgšties.

Žmones veikia muzika, garsai, spalvos, taip pat – akmenys.

Sustiprina bioenergetinę sistemą

Mineralų pasaulį Remigijus vadina slėpiniu, nes domėjimasis akmenimis atveria naujus informacijos klodus. Ir tai – ne tik mokslo tyrimai, bet ir asmeninė patirtis.

"Atradimai keičia realybę, sąmonė atsiveria platesniam suvokimui, – įsitikinęs mineralų specialistas. – Prasideda abipusis santykis, atradau ryšį su mineralais."

Ant jo kaklo – Šyvos energija: rudrakšo – melsvojo kipariso – karoliukai. 108. Religinis, mistinis skaičius.

Ant rankų – berilų šeimos akmenys – melsvas akvamarinas, rožinis morganitas.

"Jų savybės padeda kelti sąmonės lygį. Akmenys rūšiuojami ir pagal poveikį, žmogui reikalinga įvairaus diapazono energija, – aiškino Remigijus. – Daug mokslo sričių įrodė, kad žmogus – ne tik fizinis kūnas, bet ir bioenergetinis."

Ar kiekvienam žmogui reikia turėti akmenų?

"Ne, nebūtinai, – nebruko savo nuomonės R.Toleikis. – Bet jie sustiprina mus, mūsų bioenergetinę sistemą, savybes. O kai trūksta energijos, vėliau tai jaučia mūsų fizinis kūnas, prasideda ligos."

Turi liestis su kūnu

Kaip pasirinkti akmenis? Sąmoningai ar intuityviai?

Kai kurie specialistai teigia, kad intuicija kartais pastūmėja  išsirinkti ne tą akmenį, jis gali neigiamai veikti bioenergetines sistemas.

"Obsidianas priskiriamas prie labai stiprių, pavojingų akmenų ir gali sukelti neigiamą poveikį, – pastebėjo Remigijus. – Jis ištraukia iš pasąmonės paslėptas emocijas, baimes. Ir jei žmogus tam nepasirengęs, gali patirti nemalonių pojūčių. Tačiau esu įsitikinęs, kad nieko nebūna atsitiktinai. Jei būsi atviras, viskas tik į gera."

Prie stiprių, pavojingų akmenų Remigijus priskiria ir lavos akmenį. Jo derinys su tamsiu granatu – stiprus, skatina gyvybinę, ugninę energiją. Kaip šalutinį efektą galima įvardyti tai, kad sustiprina vyriškas savybes, o jei žmogus blaškosi, neturi krypties, šis derinys gali dar labiau sutrikdyti.

Kodėl akmenį geriau nešioti ant kūno, o ne tik laikyti namuose?

"Stipresnis poveikis. Neatsitiktinai žiedai su brangakmeniais mus stipriai veikia. Energijos kanalai eina per pirštus, riešus. Ir, pasak astrominerologų, mūsų pirštai – kiekvienos planetos energija. Akmuo daro poveikį liesdamasis su kūnu.  Pasitelkdami akmenis, žinodami, ko mumyse per daug ar per mažai, galime koreguoti savo charakterį, savybes."

Skeptikai šyptelės: akmenys gali padėti mums tapti turtingiems, mylimiems, sveikiems?

"Kai kurie žmonės jaučia ir supranta, kad pasaulyje yra daugiau, nei mato mūsų akys. Mūsų gyvenimą veikia daug kitų dalykų, – pastebėjo R.Toleikis. – Ir baldai, ir garsai, ir daiktai namuose, ir kaip puošiamės, rengiamės. Tai galima patikrinti eksperimentuojant su savimi."

Dovanoto – poveikis stipresnis

Jei žmonės niekuo nenori tikėti, sako, kad tai nesąmonė, juos akmuo veiks minimaliai.

"Mintys materializuojasi, kuria realybę, o neigiami įsitikinimai blokuoja, todėl ir nesulaukiama poveikio, – aiškino mineralų specialistas. – Antroji žmonių kategorija abejoja ir mano, kad galbūt tai veikia. Tuomet prasideda magija, alchemija. Sumokėdamas už mineralus žmogus išskiria savo energijos, pasirašo nematomą kontraktą."

Remigijus pabrėžia, kad dar stipresnis poveikis, kai mineralas dovanojamas. Nuoširdžiai, su meile. Neatsitiktinai stiprų poveikį turi artimųjų dovanojami žiedai, amuletai, pakabukai.

"Tuomet veikia ypatinga alchemija, akmuo tarsi užprogramuoja intenciją, ko linkėta: sveikatos, meilės, sėkmės, pinigų", – pasakojo R.Toleikis.

Trečioji kategorija žmonių – atviri, žino, kaip veikia pasaulis, tiki gilesniais, nematomais dalykais, pasiryžę gyvenimą užpildyti harmoninga energija. Jie atviri akmenų poveikiui ir gali tikėtis stipriausio efekto.

"Įsigyjant akmenį reikia palinkėti priimti teigiamą, harmoningą jo poveikį, tikėti, kad jis padės mums augti, tobulėti visomis prasmėmis", – pabrėžė mineralų specialistas.

Bioenergetiniai taškai ir akmenys

Sveikatos, meilės, pinigų, turto, išminties, darbo, apsaugos. Tokių dalykų dažniausiai prašo žmonės, tikėdamiesi, kad  mineralai padės tai pasiekti.

"Vienas pagrindinių būdų pasirinkti tinkamą akmenį – žinoti apie čakras – bioenergetinius centrus, atsakingus už skirtingas sritis", – aiškino Remigijus ir pradėjo vardyti čakras.

Septintoji – viršugalvio čakra, yra ryšys su kosmosu. Violetinės spalvos. Pagrindinis akmuo – ametistas.

Šis akmuo padeda transformuotis, įgyti išminties, sėkmingai spręsti psichologines problemas. Tinkami ir kiti violetiniai akmenys – čeroitas, sugilitas ir universalūs akmenys – selenitas ir visoms čakroms tinkantis kalnų krištolas.

Šeštoji čakra – trečioji akis –  yra vos virš antakių, atsakinga už aiškiaregystę.

"Tai mūsų gebėjimas matyti tiesą. Jei ji aktyvuota ir sveika, nebūsime lengvai apgaunami, jausime, kas tinka, kas ne, – teigė mineralų specialistas. – Jos spalva tamsiai mėlyna, todėl pagrindiniai jos mineralai tamsiai mėlynos spalvos – lazuritas, kianitas, mėlynasis safyras."

Penktoji čakra – gerklėje. Žydri ir žalsvi akmenys – akvamarinas, amazonitas, turkis, larimaras. Ji atsakinga už mūsų saviraišką, sugebėjimą reikšti mintis, išsakyti, kas yra mūsų viduje. Kai mums stinga diplomatijos, nemokame išsakyti minčių, tinka žalsvi, žydri akmenys. Rožinės spalvos akmenys tinka stiprinant širdies čakrą. Ketvirtasis bioenergetinis centras – meilės centras.

"Meilę reikia suprasti universaliąja prasme, nes mums visiems kasdien reikia meilės, – pastebėjo Remigijus. – Jei šis centras uždarytas, negalime būti laimingi, jaučiame, kad kažko trūksta. Puikus akmuo – rožinis kvarcas. Visi specialistai pastebi, kad jis tinka visiems, neturi pašalinio poveikio, padeda atverti širdies centrą."

Tinka ir aukštas vibracijas skleidžiantis rožinis kuncitas. Vidiniams ieškojimams nusiteikę žmonės renkasi skaidresnius akmenis – rožinis kuncitas, berilai, morganitas atveria mūsų sielas dvasinei meilei.

Laisvė ir seksualinė energija

Mūsų darbams žemėje, gebėjimui realizuoti idėjas tinka geltonos spalvos akmenys. Jei jie turi kitų atspalvių, veikia kelis centrus. Gelsva spalva – turtas.

Tokie yra geltonasis kvarcas – citrinas, geltonasis Andų opalas, geltonasis safyras, piritas. Pastarasis yra labai stiprus akmuo, nors kartais vadinamas kvailių auksu. Kai žmonės, ieškantys aukso, rasdavo piritą, apsidžiaugę manydavo, kad tai nemažas aukso gabalėlis.

"Šis mineralas – labai stiprus ir yra iš tų pavojingųjų, galinčių turėti pašalinį poveikį, – perspėjo Remigijus. – Jautresni žmonės arba nesąmoningai pasirinkusieji šį akmenį gali jausti stiprią energiją, juos tarsi krato, pojūčiai gali būti nemalonūs. Nebent šį akmenį pasirenkate sąmoningai."

Antrąją čakrą padeda aktyvinti apelsino spalvos akmenys. Šis centras atsakingas už vidinę laisvę, kūrybinę, seksualinę energiją, gyvenimo džiaugsmą.

"Žmonėms, kuriems tarsi trūksta laisvės, rekomenduojami apelsino spalvos akmenys: oranžinis selenitas, karneolis (tinka ir pirmajai, ir antrajai čakrai), oranžinis granatas, oranžinis kalcitas, – pasakojo specialistas. – Šie akmenys tinka, kai turite daug idėjų, bet negalite jų realizuoti, kai norite pritraukti gyvenimo partnerį. Jis aktyvina ir Veneros, meilės planetos, energiją."

Pirmajai čakrai, atsakingai už ryšį su žeme, gyvybinius instinktus, sugebėjimą išgyventi ypač ekstremaliomis situacijomis, priskiriami tamsūs rudi, juodi mineralai. Tai hematitas, juodasis turmalinas, jaspiai, lavos akmuo. Šie akmenys tinkami, kai trūksta fizinio tvirtumo, stiprybės. Beje, pirmosios čakros akmenys sustiprina apsaugą, padeda, kad mūsų nenupūstų blogi energiniai vėjai.

Mėgstamiausias – kalnų krištolas

Remigijaus namuose – tūkstančiai mineralų. Kai kurie jį ypač džiugina. Mineralų specialistas turi akmenų altorėlį.

"Jį rekomenduoju turėti daugumai, – patarė R.Toleikis. – Visiems reikėtų namuose turėti šventą vietą, kur galima pabūti ramiai, pamedituoti, susikaupti, susikoncentruoti."

Priklausomai nuo norų, dienos darbų, Remigijus nešioja skirtingas akmenų apyrankes. Kai rengiasi paskaitai ar meditacijai, žino, kad bus darbo su energijomis, renkasi apsauginius akmenis – juodąjį turmaliną, dūminį kvarcą. Taip pat neretai nešioja Andų opalą, berilus, kianitą, diopsidą. Kai reikia daugiau dirbti – tigro akį, granatą.

Ypatingas, mėgstamiausias Remigijui mineralas – kalnų krištolas, kuris stiprina viską, ką siunčiame mintimis, dera su kitais akmenimis ir stiprina jų poveikį.

"Kalnų krištolas – skaidrus kvarcas. Jis naudojamas technikoje. Kvarcas sugauna bangas, kai jos sustiprinamos, tai tarsi radijo imtuvas. Kvarcas girdi tai, ko mes negirdime, jo diapazonas labai platus. Kvarcas naudojamas ir kompiuteriuose, – aiškino R.Toleikis. – Beje, garsusis Silicio slėnis, kuriame įsikūrusios garsios korporacijos – "Google", "Microsoft", "Facebook" ir kitos, pavadintas pagerbiant kvarcą. Silicis – pagrindinis kvarco cheminis elementas. Tad, jei jis pagauna ir girdi radijo bangas, kodėl negali girdėti ir programuoti mūsų minčių?"

Moterims ir vyrams

Kaip pasirinkti akmenį, jei nežinai, ko nori, ko trūksta? Sveikatos? Fizinis kūnas – tai pirmoji čakra, o kai ji nusilpusi, silpsta fizinis kūnas.

"Priklausomai nuo sveikatos sutrikimų, mums gali reikėti ir kitoms čakroms tinkamų akmenų. Pavyzdžiui, sutrikus virškinimo sistemai – trečiajai čakrai, padės citrinas, piritas", – teigė Remigijus.

Trūkstant meilės rekomenduojamas rožinis kvarcas, kuncitas, morganitas, rožinis Andų opalas, pinigams pritraukti – citrinas, piritas, geltonasis safyras, siekiant išminties – ametistas.

"Beje, popiežius nešioja žiedą su ametisto – dvasingumo, išminties akmenimi", – pastebėjo mineralų specialistas.

Ar visi akmenys tinka vyrams ir moterims?

"Jei žmoguje pernelyg daug vyriškumo, gali padaugėti agresijos, uždarumo, pritrūks tolerancijos. Jei pernelyg stipri moteriška energija, pernelyg pasiduosime kitų poveikiui, – aiškino Remigijus. – Tiesa, rožiniai akmenys labiau tinka ir rekomenduojami moterims, tamsesnių spalvų – vyrams. Aš nešioju rožines apyrankes, man patinka jų energija, morganitas – dvasinės meilės akmuo."

Keli mineralai puikiai tinka vaikams. Dar mūsų protėvių tautosakoje apdainuotas gintaras, turintis daug puikių savybių, gerina virškinimą, saugo, suteikia džiaugsmo. Taip pat vaikams tinka rožinis kvarcas, kalnų krištolas.

Harmonija ir sąmoningumas

Su akmenimis, primena Remigijus, reikia draugauti, jais džiaugtis, jausti emocinį ryšį.

"Jei jie tik šiaip gulės – nebus didelio poveikio, – perspėjo specialistas. – Beje, akmuo gali energiškai užsiteršti. Būna, kai nenorime nešioti kažkokio mums mielo papuošalo. Valymo būdų yra daug – kai kuriems akmenims tinka vanduo."

Ar akmuo gali užvaldyti žmogų? Reikia stebėti save, kas vyksta mūsų gyvenime, kokios savybės sukelia pasikartojančius įvykius. Tai pirmieji žingsniai į paslaptingų jėgų pasaulį. O visatoje labai svarbu atvirumas. Prasidėjus savęs pažinimui pabunda intuicija ir tuomet pritraukiame tai, ko mums reikia, – randame tinkamą knygą, mineralą ar net žmogų.

Mineralų specialistas neretai rengia ir kristalų mandalos meditaciją.

"Kai kažko labai reikia, galima iš akmenų sudėlioti mandalą, medituoti, koncentruotis, – pasakojo R.Toleikis. – Mandala aktyvuosis, taps energijos šaltiniu."

Remigijus pateikė pavyzdį: praėjus dienai po aktyvios meditacijos, kuriant mineralų mandalą, vienas dalyvis sulaukė žinios, kad gavo palikimą. Ir to sulaukė ne mirus artimiesiems ar atsitikus nelaimei, bet harmoningu būdu.

"Kažko prašant galioja pagrindinė sąlyga: išlaikyti sąmoningumą, kažko prašyti ir kviesti pačiu harmoningiausiu būdu, –  pabrėžė Remigijus. –  Akmenys stiprina tai, ką mes spinduliuojame, bet patys turime siekti gerinti savo gyvenimą ir tobulinti vidinį dvasinį pasaulį."

Universitetai neatsilieka nuo rinkos mados bei poreikių ir imasi rengti vadybininkus-inovacijų specialistus. Darbdaviai sutinka, kad geri šios srities vadybininkai reikalingi, juolab kad Lietuva inovacijų indeksuose neblizga. Tačiau įmonės neslepia, kad šiuo metu labiausiai trūksta gerų profesionalų: inžinierių, technologų ir IT specialistų, rašo "Verslo žinios".

"Atea" rinkodaros direktorius Simonas Stūrys sakė, kad programuotojų, tinklų administratorių, analitikų ir kitų IT specialybių profesionalų poreikis šalyje šiuo metu yra kur kas didesnis nei inovacijų vadybininkų ar verslo plėtros vadovų.

"Jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad ISM ar kitų universitetų programos yra blogos ar nereikalingos. Bet iš to, kokių žmonių nuolatos ieško mūsų personalo skyrius, akivaizdu, kad labiausiai reikia gerų IT specialistų, kurie žinotų, ką daro, ir darbą atliktų gerai", - sakė jis.

Gydymo įstaigų vadovai teigia, kad mažesniuose Lietuvos miestuose ir vietovėse labai trūksta medikų. Siekiant medicinos studentus sudominti karjeros galimybėmis Lietuvoje, Vilniaus universitete organizuojama kasmetinė asmens sveikatos priežiūros įstaigų mugė.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, ligoninės šiuo metu ieško beveik 300 įvairių sričių specialistų, tarp kurių daugiausiai – šeimos gydytojų, kardiologų bei neurologų.

Tuo metu mažesnių miestų ir vietovių ligoninės, kurios suteikia paslaugas daugiau nei pusei Lietuvos gyventojų, pasigenda chirurgų, neurologų bei vidaus ligų specialistų.

Pasak Anykščių rajono savivaldybės ligoninės vyriausiojo gydytojo Dalio Vaigino, jauni gydytojai dėl  žemų atlyginimų dažnai aplenkia mažesnius miestus, be to dalis jų emigruoja.

„Tenka pabendrauti su rezidentais, jie jau mokosi užsienio kalbų, pasirinkę konkrečią šalį ieškoti darbo, kur yra kelis kartus didesnis atlyginimas“, – sako D. Vaiginas.

Ligoninių atstovai kartu su Vilniaus universiteto studentais mugėje aptars, kokios galimybės įdarbinti jaunus specialistus. Kasmet rezidentūros studijas Lietuvoje baigia apie 400 medicinos specialybės studentų.

Kaip ir kiekvienais metais, prasidėjus stojimų karštinei, pasipila patarimai abiturientams: kur stoti ir kokios galimos perspektyvos ar nusivylimai laukia išsirinkus įvairias studijų kryptis. Kaip taisyklė, jau keleri metai žiniasklaidoje ekspertai vieningai tvirtina, kad mažiausiai perspektyvų suteikia socialiniai mokslai, o daugiausiai – inžinerijos, medicinos, bei biotechnologijų kryptys. Deja, pamirštama praktiškai visų technologinių mokslų „motina“ – fizika, nors pastarosios absolventai niekada nesiskundė darbų stoka, o pastaruoju metu darbo vietų gerokai daugiau, nei absolventų.

Ganėtinai mažas dėmesys fizikai, ko gero, susijęs su tuo, jog šis mokslas, kaip ir visi fundamentalieji mokslai, įsivaizduojamas kaip labai sunkus, nuobodus, o kas svarbiausia – menkai pritaikomas praktiniame gyvenime. Juk gera specialybė visų prima turi būti praktiška, leisianti lengvai susirasti darbą, daryti karjerą ir siekti gero uždarbio.

Su konkrečiomis inžinerinėmis specialybėmis viskas kaip ir aišku – apie programuotojų trūkumą ir algas jau senai sklando mitai, ne ką prasčiau gyvena ir statybos ar mechanikos specialistai. O fizikai? Apie tai – fundamentaliesiems mokslams skirto tinklaraščio www.fmf.lt – atlikta analizė.

Taikomoji fizika – aukso vidurys tarp fizikos ir inžinerijos

Visų pirma, pradėdami pasakojimą apie fiziką ir fizikus, norime atkreipti dėmesį, jog fizika nelygi fizikai.

UAB „Elinta“ direktorius dr. Vytautas Jokužis ragina atskirti dar mokykloje matytą teorinę fiziką nuo taikomosios fizikos. Būtent taikomosios fizikos absolventų poreikis nuolatos didėja, o gabiausius šios srities jaunuolius „medžioja“ daugybė užsienio ir lietuviško kapitalo įmonių. Tuo tarpu renkantis teorinę fiziką, išties reikėtų labiau orientuotis į mokslinę karjerą, nei į darbą verslo įmonėse. „Mokslinė veikla yra taip pat sveikintina, tik ja užsiiminėti gali mažas žmonių skaičius ir planuoti dirbti mokslo srityje Lietuvoje yra sunku, nes mokslininkų reikia mažai ir jie turi būti labai pasišventę.“, – skirtumus aiškina direktorius.

Nepasigilinus į studijų programas gali būti neaišku, kuo skiriasi teorinė fizika nuo taikomosios fizikos. O skirtumų tikrai yra. Rengiant taikomosios fizikos specialistus yra siekiama, kad absolventas įgytų ne tik universalių teorinių, bet būtinai ir praktinių inžinerinių žinių.

Todėl šis mokslas siejasi su daugeliu tyrimų sričių, t. y. nanostruktūrinėmis medžiagomis ir jų pritaikymo būdus, fotonika, atomų ir molekulių fizika, biofizika, plazmos fizika, spintronika, kondensuotomis medžiagomis, nano- ir mikrotechnologijomis, molekulių fizika, nanoelektronika, netiesine optika ir optiniais prietaisais, energetika bei branduolinėmis technologijomis. Be to, taikomoji fizika užsiima ne tik teoriniu principų nagrinėjimu bei analize, bet ir praktiniu žinių taikymu, pvz., Einšteino Reliatyvumo teorija yra fundamentali fizika, o jos panaudojimas odinėse skaidulose – jau taikomosios fizikos sritis.

Tuo pačiu taikomoji fizika skiriasi nuo inžinerijos – mat čia specialistas naudoja fundamentalias fizikos žinias ir fizikinius tyrimus naujoms technologijoms kurti ar spręsti inžinerijos problemas. Kitaip tariant, taikomoji fizika – tai tiltas tarp fundamentaliosios (grynos) fizikos ir inžinerijos, pritaikantis įvairias technologijas tiriant gamtos reiškinius.

„Taikomosios fizikos studijas patarčiau pasirinkti tam abiturientui, kuris mėgsta tiksliuosius mokslus, bet dar tiksliai nežino, kokią specialybę konkrečiai nori pasirinkti. Baigus taikomosios fizikos studijas gana lengva pakreipti savo žinias į įvairių sričių specializacijas, nors gal tai ir ilgiau užtruks, nei iš karto baigus norimą specialybę“, - fundamentaliųjų mokslų perspektyvas aiškina UAB „Elinta“ direktorius.

O ar nesunku prisiderinti prie konkrečios veiklos srities pabaigus fizikos studijas? „Visų mus supančių technologijų pagrindas – fizikiniai dėsniai, procesai nesikeičia, keičiasi jų taikymas kasdienėje veikloje, naujose mus supančiose technologijose. Fizikos katedroje tas žinias galima gauti, o kaip tas žinias panaudosime – priklauso nuo kiekvieno iš mūsų. Nedvejodamas galiu sakyti, kad žinias įgytas studijuojant KTU Fundamentaliųjų mokslų fakulteto Fizikos katedroje, sėkmingai pritaikau ir šiandien“, – pasakoja Darius Tribandis, Jaunimo televizijos „Kobra TV“ vadovas, KTU ITPI skyriaus vedėjas.

Ar tikrai Lietuvai reikia fizikų?

Turbūt niekas neabejoja, kad Lietuvai reikia programuotojų, medikų, nanotechnologų – apie tai dažnai kalba patys įvairiausi ekspertai, verslininkai. Apie fizikus to nepasakysi – nors jų ir reikia, bet „kažkaip tyliai“. Tačiau kitaip ir būti negali – jau iš trumpo taikomosios fizikos pristatymo matyti, kad tai labai universalus mokslas, tad absolventai įmonėse įsidarbina ne „fizikais“, o įvairių procesų inžinieriais, fizikinių tyrimų specialistais, produktų bei radiacinės saugos priežiūros specialistais ir net pramonės įrangos pardavimų ar fizikais vadybininkais. Jau nekalbant apie tai, kad kiekvienais metais dalis taikomosios fizikos absolventų, ilgai nelaukę, kuria savo verslus, susijusius su studijų metu įgytomis žiniomis.

Čia galima prisiminti ir labai garsias Lietuvoje sėkmės istorijas, pvz., kad ir UAB „Brolis Semiconductors“ – po fizikos studijų trys broliai įkūrė įmonę, kuri dabar žinoma visame pasaulyje, o į jų klientų sąrašą šiais metais pateko daugiau nei 160 kompanijų nuo Japonijos iki JAV. Ne kartą įvairiuose interviu broliai prisiminė, jog viskas prasidėjo nuo tėvo patarimo.

„Brandos egzaminus išlaikėme labai gerai. Galėjome rinktis bet kurią specialybę, tačiau tėvas pasiūlė stoti į fiziką, sakydamas, kad bent proto įkrės, o paskui jau bus galima žiūrėti“, – prisiminimais mėgsta dalintis broliai. Dėl šio pasirinkimo jie nė kiek nesigaili – jau pirmame kurse paaiškėjo, kad fizika – teisingas pasirinkimas, o vėlesniuose kursuose ėmė aktyviai dalyvauti mokslinių laboratorijų veikloje ir galiausiai viskas baigėsi savo įmonės įkūrimu.

Tokių sėkmės istorijų tikrai netrūksta, tačiau jose ne taip dažnai galima išgirsti žodį „fizika“ ar „fizikas“, mat šis mokslas būna kaip atspirties taškas, o vėliau tampama tiesiog verslininkais, projektuotojais, inžinieriais. Štai todėl viešojoje erdvėje fizikos specialybė girdima labai retai, nors daugybė įmonių pačios atvažiuoja į mokymo įstaigas ieškoti tokių absolventų.

Pavyzdžiui, į KTU Fundamentaliųjų mokslų fakultetą „medžioti“ matematikų bei fizikų atvyksta tokios įmonės kaip „Baltic-Amercan Freedom Foundation“, „Barclays Technology Centre Limited Branch“, „Bentley Systems Europe B.V“, UAB „CSC Baltic“, UAB „ELAS“, UAB „Ernst & Young Baltic“, UAB „Etronika“, AB „FL Technics“, UAB „IBM Lietuva“, UAB „Elinta“ ir dar daugybė mažesnių.

Jau minėtoje ,,Elinta“ įmonių grupėje irgi eilę metų dirba taikomosios fizikos absolventai, kurie, pasak direktoriaus, kuo puikiausiai pateisino pasirinkimą: „taikomosios fizikos absolventai turi tvirtesnį techninių žinių pagrindą ir jiems lengviau įsisavinti naujas technologijas. Šie absolventai giliau supranta iš fizikinės pusės, kaip dirba prietaisai, kaip vyksta valdymo procesai. Taigi jie turi didesnę galimybę teisingiau parinkti prietaisus ar paaiškinti jų veikimą.“

Jeigu jau iš tikro fizikos absolventų poreikis yra didelis, logiška būtų manyti, kad statistiniai jų įsidarbinimo rodikliai yra labai neblogi. Patyrinėjus statistiką, tuo galima nesunkiai įsitikinti – pagal 2012 m. „Aikos“ duomenis, bedarbių, turinčių fiziko išsilavinimą, skaičius Lietuvoje yra tik 4, nors kiekvienais metais apie 300 absolventų baigia fizikos krypties bakalauro universitetines studijas. Palyginimui – Lietuvos Darbo biržos duomenimis, bedarbių teisininkų vien 2013 metų birželio mėnesį buvo 542.

Tiesa, nereikia manyti, kad taikomosios fizikos studijos, skirtingai nuo teorinės fizikos, yra nepalankios akademinei karjerai. Pavyzdžiui, baigę KTU Taikomosios fizikos bakalauro studijas daugelis tęsia mokslus magistrantūroje įvairiuose Lietuvos bei užsienio universitetuose. Pagal statistiką magistro studijas pasirinko: 2010 – 90 proc., 2011 – 75 proc., 2012 – 89 proc. absolventai. Dalis šių absolventų pasirenka mokslininkų kelią ir studijuoja doktorantūros studijose.

Vien darbu sotus nebūsi

Nors nedarbas taikomosios fizikos absolventams negresia, tačiau kokio atlygio jie gali tikėtis? Juk finansinės galimybės visada buvo ir dar ilgai bus vienas iš svarbiausių kriterijų renkantis specialybę.

Toks klausimas dr. V. Jokužio visai nenustebina ir jo sulaukęs pradeda aiškinti verslo „ABC“:

„Labai geras klausimas – kiek realu uždirbti. Dažniausiai žmonės klausia: ,,kiek aš gausiu?“. Privačioje įmonėje reikia būtent uždirbti, nes atlyginimas mokamas iš tų pinigų, kuriuos sumoka klientas už darbuotojo atliktą darbą. Dažniausiai absolventai pirmais ar antrais metais neatneša didelės naudos įmonei, nes mažai ką išmano ar sugeba atlikti. Pirmus dvejus metus vyksta mokymasis, tad ir atlyginimas yra gaunamas, o ne uždirbamas ir jis būna nedidelis – 1500 - 2000 Lt po mokesčių. Patyrusio inžinieriaus uždirbamas atlyginimas gali būti nuo 2500 iki 3500 Lt po mokesčių.  Projekto vadovo atlyginimas – 3000 – 5000 Lt po mokesčių. Premijos, įvykdžius sėkmingus projektus, gali siekti iki 50 proc. metinio atlyginimo.“

O ar gali taikomosios fizikos absolventas pakilti nuo paprasto inžinieriaus iki projektuotojo ar projekto vadovo ir pretenduoti į didžiausias algas? Direktoriaus nuomone, tai absoliučiai realūs pasiekimai, priklausantys nuo asmeninių charakterio savybių ir turimų gebėjimų: „jeigu absolventui patinka technika, jeigu jis sugeba ne tik teoriškai mąstyti, bet ir pasiėmęs atsuktuvą išardyti ir surinkti prietaisą, atlikti eksperimentus ir pamatuoti  oscilografu parametrus – tai ateityje įsisavinęs techniką ir suprasdamas jos veikimo pricipus toks žmogus gali tapti projektuotoju ar projekto vadovu.“

Fizikos studijoms nedėkinga švietimo sistema

Nežiūrint šviesių perspektyvų ir specialistų trūkumo, stojančiųjų kiekis į taikomosios fizikos specialybę kiekvienais metais daug mažesnis, nei kad yra tokių specialistų poreikis. Kodėl taip yra?

KTU Fundamentaliųjų mokslų fakulteto Fizikos katedros vedėjo prof. dr. Giedriaus Laukaičio nuomone, iš dalies tai lemia sunkumų baimė: „fizikos mokslas nėra pats lengviausias (o kaip gi kitaip – tenka suprasti didžiąsias pasaulio dėsningumų paslaptis, suvokti fizikinių reiškinių priežastis ir sąryšius), tačiau nepabijosime drąsaus teiginio, jog ir atsiveriančios galimybės yra labai plačios.“

Su fizikos perspektyvomis sutinka ir dr. V. Jokužis: „fizikos studijos ateityje turėtų būti populiaresnės. Fizika reikalinga ten, kur yra gamyba, technologijos. Aš tikiu, kad ateityje gamyba pradės keltis atgal iš Kinijos į Europą.“

Vis dėl to fizikos studijų populiarėjimui gana stipriai „pagalius į ratus“ kiša dabartinė švietimo sistema – labai anksti tenka rinktis profiliavimą, o vėliau kad ir pasikeitus nuomonei, pakeisti sprendimų praktiškai neįmanoma.

„Labai gaila, kad iš abiturientų mūsų įstatymai atėmė galimybę laisvai pasirinkti, kuo nori būti, nes daug kas nebepasirenka tiksliųjų mokslų baigiamųjų egzaminų: fizikos, matematikos. Tai užkerta kelią tolimesnėms tiksliųjų specialybių studijoms. Jaunesniame amžiuje pasirinkta mokymosi sritis gali būti neteisinga, nes gali būti pasirinkta atsitiktinai – patiko ar nepatiko mokytojas, taip pasirinko draugai, patarė tėvai, sunku ar lengva mokytis ir t. t. Gerai būtų, kad po vidurinės mokyklos baigimo visi abiturientai būtų lygiose starto pozicijose“, dabartinės švietimo sistemos trūkumus įvardina dr. V. Jokužis.

Tad, jeigu dar nepadarėte galutinio sprendimo, kur studijuoti ir neišsirenkote konkrečios inžinerinės specialybės – pasvarstykite ir apie taikomosios fizikos studijas – teisininkų ir vadybininkų Lietuvoje jau turime pakankamai, pats laikas auginti tiksliųjų mokslų specialistus ir taip skatinti inovacijas Lietuvoje.