Rugsėjį turėtų startuoti vadinamasis įtraukusis ugdymas, kai specialiųjų poreikių vaikai galės rinktis artimiausią mokyklą, bet dar nepradėjus veikti naujai tvarkai, Seimas ėmėsi jos pataisų.

Pirmininkės teigimu, tokios pataisos apsaugo savivaldybes ir švietimo įstaigas, tačiau jomis neapsaugomi vaiko interesai. 

„Tie sprendimai, kurie buvo pasiūlyti, nėra apie vaikų gerovę, bet yra apie tai, kaip mes galime leisti toms mokykloms, kurios nenori keistis, toliau nesikeisti, ir nubausti tas mokyklas, kurios stengiasi kelis metus“, – LRT radijui sakė K. Košel-Patil.

„Tas pokalbis, kad įtrauktis prasidės tik šį rugsėjį, yra netiesa, nes mano vaikas ketvirtokas yra bendroj klasėj, bendroj mokykloj, tūkstančiai mokinių, kurie turi ir didelius specialiuosius ugdymosi poreikius yra bendrose mokyklose“, – kalbėjo pirmininkė.

Ji siūlė žvelgti į Klaipėdos savivaldybės pavyzdį, kuri „yra pavyzdys, kaip reikia ruoštis įtraukčiai, spręsti problemas“.

Tas pokalbis, kad įtrauktis prasidės tik šį rugsėjį, yra netiesa, nes mano vaikas ketvirtokas yra bendroj klasėj, bendroj mokykloj, tūkstančiai mokinių, kurie turi ir didelius specialiuosius ugdymosi poreikius yra bendrose mokyklose.

Šios savivaldybės Švietimo skyriaus patarėja teigė, kad savivaldybės indėlis sprendžiant specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų integraciją bendrojo ugdymosi mokyklose yra mokytojų padėjėjų etatai ir jų apmokėjimas. Prieš pora metų tokių etatų buvo apie 130, šiais metais – apie 440. Vieno etato išlaikymas per mokslo metus kainuoja apie 16 tūkstančių eurų.

Seimo Švietimo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas teigia, kad Seimas organizuos klausymus prieš pataisų svarstymą parlamente ir formuluotes tobulins, nes kalbama ne apie savivaldybes, o geresnes sąlygas vaikams.

„(...) iš tikro noras tai buvo ne apsaugot savivaldybes, o būtent vaikams suteikti kuo geresnes sąlygas. Jei yra grėsmė, kad savivaldybės bandys laviruoti, nepriimt vaikų į mokyklas, mes įdėsim papildomus saugiklius, papildomas formuluotes ir sutvarkysim. Mūsų, parlamentarų, galva, esmė nesikeičia, neturi pasikeisti, visi vaikai turintys specialiųjų ugdymosi poreikių turi gauti jų poreikius atitinkantį ugdymą“, – kalbėjo A. Žukauskas.

Vytauto Didžioji universiteto Švietimo akademijos profesorė Stefanija Ališauskienė LRT radijui teigė, kad Seimo sumanytos pataisos yra grįžimas į sovietmetį, kai mokyklos galėjo rūšiuoti ir atrinkinėti vaikus, spręsti, ką priimti.

„Matau švietimo demokratijos proceso stabdymą, įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo proceso stabdymą“, – teigė profesorė.

Parlamentas gruodį baigdamas sesiją po pateikimo pritarė Švietimo ir mokslo komiteto narių parengtam projektui, kad vaikai su dideliais ir labai dideliais specialiaisiais poreikiais galėtų būti siunčiami mokytis į kitą mokyklą, nei priklauso pagal gyvenamąją teritoriją, jei artimiausia negali užtikrinti geriausio ugdymo.

Taip pat būtų nustatyta, kad tėvams nesutikus su pateiktu pasiūlymu, sprendimą dėl to, kuri mokykla gali geriausiai užtikrinti vaikui ugdymo pritaikymą, priimtų savivaldybės vaiko gerovės komisija pritarus Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai.

Už tokias pataisas po pateikimo balsavo 45 Seimo nariai, prieš buvo aštuoni ir susilaikė devyni parlamentarai. Toliau jas svarstyti planuojama pavasario sesijoje.

Parlamentas gruodį baigdamas sesiją po pateikimo pritarė Švietimo ir mokslo komiteto narių parengtam projektui, kad vaikai su dideliais ir labai dideliais specialiaisiais poreikiais galėtų būti siunčiami mokytis į kitą mokyklą, nei priklauso pagal gyvenamąją teritoriją, jei artimiausia negali užtikrinti geriausio ugdymo.

Taip pat būtų nustatyta, kad tėvams nesutikus su pateiktu pasiūlymu, sprendimą dėl to, kuri mokykla gali geriausiai užtikrinti vaikui ugdymo pritaikymą, priimtų savivaldybės vaiko gerovės komisija pritarus Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai.

Už tokias pataisas po pateikimo balsavo 45 Seimo nariai, prieš buvo aštuoni ir susilaikė devyni parlamentarai. Toliau jas svarstyti planuojama pavasario sesijoje.

Pataisas teikia Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas, Laisvės partijos atstovas Artūras Žukauskas bei beveik visi komiteto nariai, tiek iš valdančiųjų, tiek iš opozicijos.

Iniciatoriai teigia, kad su įtraukiojo ugdymo pradžia, kai specialiųjų poreikių vaikams leista rinktis arčiausiai esančią mokyklą, iš jų atimta kita galimybė – pasirinkti kitą nei jiems priklauso pagal gyvenamąją vietą.

Oponentai teigia, kad tokiomis pataisomis būtų nubrauktas visas darbas ir pastangos, kurios dėtos siekiant sudaryti galimybes specialiųjų poreikių vaikams mokytis kartu su visais.

„Mes pa­si­rin­ko­me tam tik­rą prin­ci­pą, kad į ben­dro­jo ug­dy­mo mo­kyk­las ga­li­ at­ei­ti vaikai at­si­žvel­giant į te­ri­to­ri­nį prin­ci­pą, ir at­si­ran­da pro­ble­ma rink­tis tė­vams gal­būt geresnę paslaugą, nes taip su­si­klos­tė, kad kai ku­rios mo­kyk­los yra pa­žen­gu­sios to­li į prie­kį įvai­riais as­pek­tais“, – pristatydamas projektą sakė vienas jo iniciatorių konservatorius Edmundas Pupinis.

Man at­ro­do prie­šin­gai – kiek­vie­nas vai­kas, ne­svar­bu, ar jis tu­ri spe­cia­lių­jų po­rei­kių, ar ne, jis yra toks pat vai­kas ir jis tu­ri tei­sę mokytis kar­tu su vi­sais.

„Vis dėl­to tu­ri­me su­da­ry­ti tei­sę tė­vams ir vai­kams in­teg­ruo­tis ne vi­sai pa­gal te­ri­to­ri­nį prin­ci­pą. Šis įsta­ty­mo pro­jek­tas ir kal­ba apie tai, kad vis dėl­to tu­ri­me su­kur­ti tam tikrus me­cha­niz­mus, ku­rie su­teik­tų ga­li­my­bes tiks­lin­gai, at­si­žvel­giant į vi­są kom­plek­są pa­slau­gų, tė­vams rink­tis tam tik­ras mo­kyk­las ir in­teg­ruo­ti ne tik į arčiausiai esan­čią mo­kyk­lą“, – kalbėjo E. Pupinis.

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, Laisvės frakcijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius tvirtina, kad tokiomis pataisomis Seimas, anksčiau pritaręs įtraukiojo ugdymo diegimui, pasuktų atgal.

„La­bai nu­vi­lia ši­tas įsta­ty­mo pro­jek­tas. Man at­ro­do, ji­s pa­rem­tas to­kia pa­ma­ti­ne prie­lai­da, kad vai­kai, tu­rin­tys spe­cia­lių­jų po­rei­kių, nė­ra to­kie pa­tys – to­kie ne­įga­liu­kai, in­va­li­du­kai, ku­riais rei­kia pa­si­rū­pin­ti. Man at­ro­do prie­šin­gai – kiek­vie­nas vai­kas, ne­svar­bu, ar jis tu­ri spe­cia­lių­jų po­rei­kių, ar ne, jis yra toks pat vai­kas ir jis tu­ri tei­sę mokytis kar­tu su vi­sais“, – sakė T. V. Raskevičius.

„Aš pui­kiai su­pran­tu, ką reiš­kia įtrau­ku­sis ug­dy­mas ir su ko­kiais iš­šū­kiais su­si­du­ria Švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nis­te­ri­ja, ska­tin­da­ma ši­tą pro­ce­są, vi­są įdir­bį, ku­rį da­ro ne­įga­lių­jų tei­sių or­ga­ni­za­ci­jos, ben­dra­dar­biau­da­mos su mi­nis­te­ri­ja. Ši­tas pro­jek­tas po ket­ve­rių me­tų pro­ce­so vis­ką pa­ima ir iš­me­ta į šiukš­lių dė­žę“, – reziumavo T. V. Raskevičius.

Švietimo įstatymas numato, kad nuo kitų metų rugsėjo visos bendrojo ugdymo mokyklos ir darželiai turės priimti specialiųjų poreikių vaikus, jei jų tėvai, pasitarę su specialistais, nuspręs, kad lankyti bendrojo ugdymo įstaigą jų vaikui yra geriausia.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, jau dabar daugiau kaip 90 proc. visų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų mokosi bendrose klasėse ir grupėse su bendraamžiais. 

Kitiems metams preliminariai suplanuota 6,2 mln. eurų mokykloms pasiruošti priimti specialiųjų poreikių vaikus: lėšos būtų nukreiptos mokymosi aplinkai pritaikyti, specialistams pritraukti, švietimo pagalbai plėsti. 2024 metais įtraukiojo ugdymo finansavimui papildomai būtų skirta 15,6 mln. eurų.

„Kaip seksis įgyvendinti įtraukųjį ugdymą, kaip mokyklos ir visuomenė bus tam pasirengusi, priklausys nuo mūsų visų. Tam, kad įtrauktis – įvairių poreikių vaikų ugdymas bendrose mokyklose – vyktų sklandžiai, turi dirbti daugiau švietimo pagalbos specialistų ir mokytojo padėjėjų“, – pranešime cituojamas švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Ignas Gaižiūnas.

Papildomas finansavimas planuojamas siekiant įgyvendinti Švietimo įstatymo nuostatą, kad nuo 2024 metų bendrojo ugdymo mokyklos būtų pasirengusios priimti specialiųjų poreikių vaikus, jei jų tėvai išreikš tokį pageidavimą.

Trečiadienį Seime klausimus dėl mokyklų pasirengimo priimti specialiųjų poreikių vaikus kėlė opozicijos atstovai. Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovė Vilija Targamadzė teigė, kad šalies mokyklose kyla daug nerimo dėl įtraukiamojo ugdymo, trūksta švietimo pagalbos specialistų.

„Valstiečių“ atstovas Eugenijus Jovaiša sakė, kad pati įtraukiojo ugdymo idėja yra „be galo humaniška ir teisinga“, bet kartu revoliucinga, nes reikės daug papildomų pedagogų.

Tam, kad įtrauktis – įvairių poreikių vaikų ugdymas bendrose mokyklose – vyktų sklandžiai, turi dirbti daugiau švietimo pagalbos specialistų ir mokytojo padėjėjų.

„Įtraukusis ugdymas privalo turėti ne tik specialiuosius pedagogus, bet ir tas įprastinis pedagogas turi turėti reikiamą išsilavinimą, tie tiesioginiai mokytojai būtų rengiami tam darbui“, – kalbėjo E. Jovaiša.

Ministerija teigia, kad papildomos lėšos bus nukreiptos tiek aplinkos pritaikymui, transportui, tiek investicijoms į pedagogų rengimą.

Mokyklų aplinkoms pritaikyti neįgaliųjų poreikiams pagal universalų dizainą per visą laikotarpį numatyta 17,6 mln. eurų iš minėtų daugiau kaip 136 mln. eurų,10 mln. eurų – specialiam mokykliniam transportui, kuris būtų tinkamas negalią turintiems vaikams. Konkretų šių lėšų panaudojimą planuoja regionų plėtros tarybos.

Klasėje mokantis specialiųjų poreikių vaikams, kartu su mokytoju turi dirbti ir kiti specialistai: specialieji pedagogai, psichologai, logopedai ir kiti pagalbą teikiantys pedagogai, taip pat mokytojų padėjėjai.

Pasak I. Gaižiūno, per dvejus metus numatyta pritraukti daugiau šių darbuotojų į mokyklas. „Šiemet jau turime rekordinį mokytojų padėjėjų skaičių – su papildomu finansavimu savivaldybėse įsteigta daugiau nei 700 mokytojo padėjėjų etatų, daugėjo ir švietimo pagalbos specialistų“, – sako I. Gaižiūnas.

Praėjusiais mokslo metais iš viso Lietuvoje buvo 3836 užimti švietimo pagalbos specialistų etatai, taip pat dirbo 3415 mokytojo padėjėjų. Pastarųjų skaičius pernai padidėjo 719, kai ministerija papildomai savivaldybėms skyrė  3,6 mln. eurų mokytojų padėjėjų etatams steigti.

Šiemet papildomai skirta 900 tūkst. eurų, kad savivaldybės galėtų įsteigti 150 švietimo pagalbos specialistų etatų.

„Svarbu, kad didesnį indėlį švietimo pagalbai skirtų ir savivaldybės, kurioms tiesiogiai priklauso ši funkcija. Kol kas didžiąją švietimo pagalbos finansavimo dalį sudaro valstybės, o ne savivaldybių asignavimai“, – pažymi I. Gaižiūnas.

Anot ministerijos pranešimo, stengiantis pritraukti daugiau švietimo pagalbos specialistų ir sudaryti jiems geresnes darbo sąlygas, 2021 metų rugsėjį 20 proc. padidintas šių specialistų atlyginimas,  2022 metais – dar 12,5 proc. 2023 metais jis didės 13 procentų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija taip pat nurodo šiais metais pirmą kartą skyrusi papildomą finansavimą, kad švietimo pagalbos specialisto kvalifikaciją galėtų įgyti apie 250 pedagogų.  Logopedais panoro tapti 86, surdopedagogais – 20, tiflopedagogikos studijas pasirinko 19, specialiosios pedagogikos – 123 pedagogai.

2023 ir 2024 metais numatyta finansuoti panašų studijų vietų skaičių.

Per artimiausią laikotarpį savivaldybėse numatoma įsteigti iki 10 regioninių konsultacinių centrų. Juose dirbantys specialistai – psichologai, logopedai, socialiniai darbuotojai ir kiti – konsultuos mokyklas, mokinius, šeimas, auginančias specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus. Kitų metų pradžioje bus įsteigtas nacionalinis metodinis Lietuvos įtraukties švietime centras. Darbus tęs ir pedagoginės psichologinės tarnybos.

Dabar bendrojo ugdymo mokyklose mokosi apie 90 proc. visų specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių. Praėjusiais mokslo metais specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių buvo 71,4 tūkst., jie sudarė apie 15 proc. visų moksleivių.

Į bendruomeninius vaikų globos namus perkėlus globotinius, pastatas Smiltelės gatvėje liko pustuštis, tiesa, jame dalį patalpų užima neįgaliųjų centras "Klaipėdos lakštutė", kuris čia veiks ir toliau.

Dabar svarstoma, kaip greičiau susitvarkyti ir panaudoti likusias 600 kv. m patalpas, kuriose savivaldybė planuoja steigti Vaikų dienos centrą.

Čia galėtų būti ugdoma apie 50 vaikų, turinčių specialiųjų poreikių.

Projektui įgyvendinti numatyta 362 tūkst. eurų ES lėšų. Pastatas turėtų būti renovuotas, o veiklos jame pradėtos vykdyti jau 2022 m. rugpjūčio mėnesį.

Patalpose planuojama atlikti kapitalinį remontą – perdažyti sienas ir lubas, įrengti stiklines pertvaras, kad būtų daugiau šviesos, pakeisti duris.

"Tačiau tam korpusui sutvarkyti visų skirtų pinigų nepakaks, nes ten yra ir nemaža salė, kuriai atnaujinti ES pinigai nenumatyti, tai ir galvojame, kaip išsisukti. Gal teks laukti geresnių laikų, gal ieškosime privačių rėmėjų, kad galėtume atnaujinti salę", – kalbėjo Klaipėdos vicemeras Arvydas Cesiulis.

Anot mero pavaduotojo, kol kas vyks projektavimo darbai.

"Pirmajame etape už europines lėšas padarysime tuos darbus, kuriuos privalome padaryti, – tai yra įrengsime patogias poilsio ir mokymosi vietas vaikams, pastate sumontuosime keltuvą arba liftą. Kitaip tariant, padarysime viską, kad čia galėtų vykti ugdymo procesas, o paskui žiūrėsime, ko dar trūksta ir kaip viską sutvarkyti. Veikiausiai kitą pastato korpusą kol kas teks užkonservuoti", – svarstė A.Cesiulis.

Tokį pasiūlymą biudžeto projektui registravę Seimo nariai pabrėžia, kad šiuo metu dalis specialiųjų poreikių vaikų bendrojo ugdymo mokyklose lieka be bazinių paslaugų.

„Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, jau dabar mokyklose trūksta daugiau nei 6,4 tūkst. švietimo pagalbos specialistų ir specialiųjų pedagogų. Tuo metu kitų metu biudžeto projekte tam reikalingos lėšos nėra numatytos. Tai reiškia, kad nemaža dalis specialiųjų poreikių vaikų jau šiandien lieka be bazinių paslaugų teikimo, o mokytojams tenka didelis krūvis – būtent jie ugdyme turi sunkumų“, – sako Seimo narė V. Targamadzė.

Tai reiškia, kad nemaža dalis specialiųjų poreikių vaikų jau šiandien lieka be bazinių paslaugų teikimo, o mokytojams tenka didelis krūvis – būtent jie ugdyme turi sunkumų.

Pasiūlymą biudžetui teikiantys parlamentarai primena, kad dar 2010 m. Seimas ratifikavo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją.

Pagal ją Lietuva įsipareigojo užtikrinti jos nuostatų įgyvendinimą ir imtis atitinkamų priemonių, kad asmenys „dėl savo neįgalumo nebūtų šalinami iš bendros švietimo sistemos ir neįgaliesiems vaikams nebūtų atimta galimybė įgyti nemokamą ir privalomą pradinį arba vidurinį išsilavinimą, taip pat sudaryti sąlygas jiems visapusiškai ir lygiai su kitais dalyvauti švietimo procese“.

„Jei norime, kad konvencijos nuostatos būtų įgyvendintos, Lietuva turi užtikrinti bazines švietimo pagalbos paslaugas. Tai – ir mokinio padėjėjai, ir pagalbos mokiniui specialistų pareigybių įsteigimas, taip pat metodinės konsultacijos pagalbos stiprinimas, neformaliojo vaikų švietimo prieinamumo didinimas ir t. t. Kol kas tam biudžete pinigų nėra numatyta“, – teigia LSDP frakcijos narys T. Bičiūnas.

Stebuklai – specialistų rankose

Praėjusį penktadienį Klaipėdos universitete ketvirtą kartą vykusioje konferencijoje netrūko garbingų svečių. Pasak renginio organizatorių – Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų ir Klaipėdos universiteto vadovų – dalyvių gausa tik patvirtina, kad konferencija apie kompleksinės integruotos pagalbos inovacijas ir perspektyvas raidos sutrikimų turinčiam vaikui ir šeimai – itin aktuali ir opi.

Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namai turi bene didžiausią patirtį, dirbant su tokiais vaikais. Pastaruosius kelerius metus įstaiga vis daugiau dėmesio ir pastangų skiria ne tik be tėvų globos likusiems vaikams, bet ir šeimoms, auginančioms įvairių raidos sutrikimų ar negalią turinčius vaikus.

Specialiųjų poreikių vaikų pasirodymas renginio pradžioje tik įrodė, kiek daug galima pasiekti atsidavusių specialistų pastangomis. Nuotaikingas šių vaikų pasirodymas niekuo nesiskyrė nuo kitų bendraamžių.

Klaipėdos regionas yra gana gerai išvystęs šias paslaugas. Šioje srityje dirbančių specialistų entuziazmas įkvepia ir žavi.

"Specialistų meilė, supratingumas, kompetencijos gimdo stebuklus. Jie randa tą stebuklingą raktelį į ypatingų vaikų širdis", – kreipdamasi į susirinkusiuosius po vaikų pasirodymo sakė A.Nikolajevienė.

Akcentuoja pagalbą

Viena iš renginio organizatorių A.Nikolajevienė akcentavo pagalbos svarbą ne tik vaikams bet ir šeimoms, auginančioms įvairių raidos sutrikimų turinčius vaikus.

Tėvus, susilaukusius raidos sutrikimų turinčio vaiko, dažnai kamuoja tokie jausmai kaip kaltė, gėda, ką pagalvos ar kaip priims aplinkiniai. Tik specialistų pagalba gali padėti šeimai įveikti šiuos išgyvenimus.

Pabrėžiama, kad tėveliams dėl vaikučių būtina kreiptis pagalbos į specialistus kuo anksčiau, neuždelsti. Nesivadovauti nuostata, kad vaikas išaugs. Ankstyvame amžiuje savaitės ir mėnesiai – labai svarbūs.

Tik įvairių sričių specialistų profesionalumas ir ankstyva diagnostika leidžia pasiekti puikių rezultatų ikimokykliniame amžiuje.

Pasak A.Nikolajevienės, turėtume akcentuoti ne didėjantį sutrikimų skaičių ar patį sutrikimą, o kaip svarbu jį laiku nustatyti ir laiku pradėti teikti vaikui ir šeimai pagalbą, kad juos geriau suprastų ir priimtų visuomenė.

Klaipėdos universiteto rektorius Artūras Razbadauskas pasidžiaugė, kad per ketverius metus konferencija gerokai išaugo – praėjusį penktadienį į tarptautinį renginį susirinko specialistai iš visos Lietuvos.

Ne kartą kūdikių namuose lankęsis Klaipėdos miesto mero pavaduotojas Arūnas Barbšys pastebėjo, kad anksčiau sutrikimų turinčius vaikus auginančios šeimos buvo tarsi nematomos. Dabar situacija keičiasi. Pasak mero pavaduotojo, tokios šeimos turėtų būti labiau matomos ir sulaukti daugiau pagalbos.

Statistika: sutrikimų daugėja

Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus patarėja Anželika Balčiūnienė teigė, kad įvairių sutrikimų turinčių vaikų skaičius kasmet didėja, ypač tarp berniukų. Tai patvirtina vaikų ligotumo įvairiapusiais raidos sutrikimais Lietuvoje statistika per pastaruosius ketverius metus.

"Tai ne epidemija, o gerėjančios diagnostikos ir specialistų pastangų rezultatas. Žinant tam tikrus rizikos veiksnius, vaikai kuo anksčiau turi būti nukreipiami specialistų konsultacijoms", – sakė vaikų gydytojos išsilavinimą turinti ministerijos atstovė.

Pagal gyvenamąją vietą raidos sutrikimų turinčių vaikų daugiau gyvena didžiųjų miestų savivaldybėse, tarp jų ir Klaipėdos. Manoma, kad tokiai statistikai įtakos greičiausiai turi labiau prieinama specialistų pagalba.

"Pirmaisiais vaiko gyvenimo metais tikrinant jo sveikatą tėvai pas gydytojus vaikšto kaip į darbą. Gydytojas ne be reikalo klausinėja, ar vaikas šypsosi, ar nulaiko galvytę. Jeigu nors vienas punktas pagal psichomotorinės raidos visuotinį vertinimą neatitinka normos, rekomenduojama vaiką nukreipti ankstyvosios raidos specialisto konsultacijai ir tai turi būti padaryta kuo anksčiau", – apie Lietuvoje egzistuojančią tvarką paaiškino A.Balčiūnienė.

Žavi klaipėdiečių entuziazmas

Lietuvoje šiuo metu stacionarią pagalbą raidos sutrikimų turintiems vaikams teikia 2 centrai ir apie 50 ambulatorinių įstaigų (Klaipėdoje tokių esama 4). Pasak ministerijos atstovės, kitąmet planuojama atlikti visų šių įstaigų teikiamų paslaugų patikrinimą.

"Norime ne bausti, o įvertinti, kokia pagalba teikiama ir kaip dar efektyviau būtų galima padėti raidos sutrikimų turinčių vaikų šeimoms", – paaiškino A.Balčiūnienė.

Anksčiau raidos sutrikimų turinčiais vaikais buvo rūpinamasi iki 4 metų. Atsižvelgiant į tėvų poreikius, planuojami teisės aktų pakeitimai, kad tokiais vaikais būtų rūpinamasi iki pilnametystės.

Paklausta, ar Lietuvoje "sutrikusius" vaikus auginančioms šeimoms pakanka pagalbos, ministerijos atstovė taip pakomentavo: "Pakankamai ar nepakankamai yra subjektyvu. Pagalbos tokioms šeimoms niekada nebus per daug. Dabar pagalba tokioms šeimos yra, prieinamumas neblogas. Susiduriame su situacija, kad kartais tiesiog trūksta informacijos. Dar sulaukiame pavienių skambučių dėl paslaugų prieinamumo konkrečioje savivaldybėje. Dirbame ta kryptimi, esame nusimatę nemažai priemonių, kad kuo daugiau tėvų ir specialistų pasiektų reikiama informacija."

A.Balčiūnienės manymu, situacija Klaipėdos regione dėl pagalbos sutrikimų turintiems vaikams yra tikrai nebloga.

"Klaipėdos regionas yra gana gerai išvystęs šias paslaugas. Šioje srityje dirbančių specialistų entuziazmas įkvepia ir žavi. Norisi jiems pagelbėti ir netrukdyti dirbti", – pridūrė ministerijos atstovė.

Sąmoningo dėmesingumo nauda

Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų Ankstyvosios reabilitacijos skyriaus medicinos psichologė ir kognityvinės elgesio terapijos praktikė Milda Cibulskytė pasakojo, kaip galima padėti vaikams, turintiems aktyvumo ir dėmesio sutrikimų.

Psichologė tokiems vaikams ir suaugusiems rekomenduoja ugdyti sąmoningą dėmesingumą. Ji sutiko, kad net suaugusiems tai – ne visada lengva užduotis. Nustatyta, kad suaugęs žmogus per dieną tik 30 procentų būna "čia ir dabar", visą kitą laiką – praeityje arba ateityje.

Tačiau, kaip rodo specialistės praktika, nieko nėra neįmanoma. Konferencijos dalyviams ji praktiškai, pasitelkdama vaizdines priemones ir net razinas, parodė, kaip galima ugdyti vaikų ir suaugusiųjų sąmoningumą.

"Nuo labai anksti svarbu mokyti vaikus sutelkti dėmesį ir stengtis išlaikyti jį kuo ilgiau", – patarė M.Cibulskytė.

Pagalba – kuo anksčiau

Psichologė atkreipė dėmesį, kad tėvai kartais iki mokyklos linkę ignoruoti bei nepastebėti vaiko raidos sutrikimų, vertindami tai kaip charakterio bruožus ar vildamiesi, kad augant tam tikros bėdos išsispręs savaime.

Pasak specialistės, raidos sutrikimų turinčiam vaikui būtina kuo anksčiau suteikti pagalbą: kuo ilgiau delsiama, tuo labiau daugėja problemų: nuo socialinių, bendravimo iki psichotropinių medžiagų vartojimo.

Neignoruoti vaiko raidos sutrikimų ir kuo anksčiau ieškoti pagalbos rekomendavo daugelis konferencijos lektorių.

Konferencijoje pranešimus įvairiomis aktualiomis temomis skaitė 18 lektorių. Dalyviai galėjo susipažinti ir net praktiškai išbandyti sensorines priemones vaikams su motorikos sutrikimais, išgirsti naujausias žinias apie autizmą, sensorinės integracijos vertinimo metodikas, technologijų įtaką ankstyvajai raidai, aptarė visuomenės požiūrio į negalią plotmes, delfinų terapijos ir hipoterapijos taikymą vaikams, turintiems raidos sutrikimų, apkalbėjo, su kokiais sunkumais susiduriama teikiant pagalbą ir kt.

Visą vasarą vykusią akciją „Tau ledai, o Jiems delfinų pagalba“ inicijavo bendrovė „Premia KPC“ ir lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“. Akcijos metu pirkėjai „Maximoje“ įsigiję specialiu ženklu pažymėtų „Klasikos“ ledų padėjo rinkti lėšas specialiųjų poreikių turinčių vaikų terapijai Lietuvos jūrų muziejaus Delfinų terapijos centre.

Pasak prekybos tinklo „Maxima“ generalinės direktorės Kristinos Meidės, kilni akcija pavyko puikiai – iš viso jos metu surinkta 15 000 Eur lėšų, visos jos panaudotos unikaliai specialiųjų poreikių vaikų terapijai įgyvendinti.

„Delfinų terapija vaikams ir jų tėvams ne tik suteikė begalinį džiaugsmą, bet, svarbiausia, smarkiai pagerino vaikų būklę. Už širdies griebia vienos akcijoje dalyvavusios mergaitės tėvų atsiliepimai – dalindamiesi įspūdžiais jie pasakojo pastebėję, kad po delfinų terapijos autizmo sutrikimą turinčios dukrytės gyvenime įvyko tikras lūžis: ėmė sparčiai gerėti jos kūno motorika bei koordinacija. Tėvai negalėjo atsidžiaugti matydami šokinėjantį, kur kas drąsiau ir labiau koordinuotai bėgiojantį vaiką, kuris galų gale net drįso važiuoti balansiniu dviračiu ir paspirtuku. Anksčiau tokie dalykai šeimai rodėsi neįmanomi“, – pasakoja „Maximos“ generalinė direktorė.

K. Meidei antrina ir bendrovės „Premia KPC“ generalinis direktorius Alvydas Malakauskas: „Pasibaigus delfinų terapijai joje dalyvavusių specialiųjų poreikių vaikų tėvai negailėjo padėkų ir gražių žodžių, o vėliau net siuntė mums padėkos laiškus. Iki šiol savyje užsisklendę, bendrauti su aplinkiniais vengę vaikai po delfinų terapijos tapo kur kas atviresni, ėmė patys reikšti poreikį bendrauti, siekti akių kontakto. Tėvai dėkojo už unikalią ir veiksmingą patirtį, liko sužavėti profesionaliu ir rūpestingu Lietuvos jūrų muziejaus kolektyvu.“

Tokie veiksmingi bendravimo su delfinais užsiėmimai individualiai ir grupėms Lietuvos jūrų muziejaus delfinų terapijos centre vykdomi jau 15 metų. Užsiėmimai skirti žmonėms su fizine, protine negalia, sergantiems neurologinėmis ligomis, patyrusiems psichoemocines traumas. Ši programa padeda žmonėms geriau jaustis, gerina pažinimo ir socializacijos įgūdžius. Tačiau bendravimo su delfinais užsiėmimai nėra gydymo alternatyva, ji negali pakeisti tradicinės medicinos paslaugų.

Pasak Delfinų terapijos centro specialistų, vaikams su specialiaisiais poreikiais tokios delfinų terapijos poveikis prilygsta stebuklui: terapinių užsiėmimų su delfinais metu dingsta pagrindiniai vaikų ligų simptomai, atsiranda didesnis noras bendrauti, padidėja fizinis aktyvumas. Tuo tarpu tėvai, pasakodami apie savo vaikų potyrius ir pokyčius jų gyvenime, dažniausiai sako, kad vaikai tampa aktyvesni, daro didesnę pažangą mokymo įstaigose, noriau bendrauja su savo bendraamžiais ar net daugiau kalba.

Sveikiesiems ir ligoniukams

Multisensorinė erdvė. Taip pavadintos naujos patalpos Žaliakalnyje, Kalniečių gatvėje, jau 45 metus veikiančiame lopšelyje-darželyje "Spindulėlis". Būtent čia, šiose patalpose, ir vyksta stebuklai.

"Multisensorinė erdvė skirta specialiųjų poreikių vaikams, ir ypač tiems, kurių raidos sutrikimai sunkūs, ugdymosi galimybės apribotos. Šiems vaikams tinkamiausia sensorinė terapija", – paslaptingas patalpas pristato "Spindulėlio" direktorė Dalia Sinkevičienė.

Į šias patalpas gali įeiti visi: ir sveiki, ir raidos sutrikimų turintys vaikai. Gali pasislėpti namelyje, kuriame itin gerai jaučiasi autistiški, nerimastingi vaikai.

"Jie mėgsta apribotą erdvę ir namelyje-slėptuvėje jaučiasi puikiai", – pakomentuoja šio lopšelio-darželio direktoriaus pavaduotoja ugdymui Laima Alšauskienė.

Čia yra įvairių faktūrų, formų, garsus skleidžiančių žaislų, kad vaikai turėtų kuo užsiimti. Yra ir stiklinis liukas, pro kurį gali išlįsti ir žvalgytis, o patys jaustis saugiai apribotoje erdvėje.

Tarsi pasakų pasaulyje

Kita priemonė multisensorinėje erdvėje – burbulų vamzdis. Jis keičia spalvas ir vibruoja. Vaikai labai mėgsta tai pajausti ir ilgai sėdi, tyrinėja vamzdį apsikabinę. Bevieliu pultu patys gali keisti spalvas.

Multisensorinė erdvė skirta specialiųjų poreikių vaikams, ir ypač tiems, kurių raidos sutrikimai sunkūs, ugdymosi galimybės apribotos.

"Vibracija veikia labai teigiamai, raminamai. Tai vaikus tarsi užburia. Viena įprastai pasyvi, nuolat tylinti mergaitė, psichologės ir socialinės pedagogės čia atvesta, užsiėmimo metu tapo guvi ir neskatinama prakalbo. Kalbos dovaną išprovokavo emocijos", – džiaugiasi L.Alšauskienė ir pabrėžia, kad multisensorinėje erdvėje yra puikios sąlygos visapusiškam vaikų ugdymuisi, pojūčiams ir intelektinei veiklai skatinti.

Štai, pavyzdžiui, ant interaktyvių grindų vaikai jaučiasi kaip pasakų pasaulyje. Jos gali transformuotis į fortepiono klaviatūrą, kai galima groti ar klausytis muzikos, piešimo lentą, ant kurios galima tapyti ar įsivaizduoti, kad pliuškeniesi vandenyje. Vaikai judėdami ant grindų visa tai gali valdyti.

Puikios priemonės ugdymui

"Turime ne tik paketą, skirtą ikimokyklinukams, bet ir kitą, pritaikytą reabilitacijai, specialių poreikių vaikų ugdymui. Taip lavinama ir smulkioji, ir stambioji motorika, orientacija erdvėje, koordinacija", – pranašumus pabrėžia "Spindulėlio" direktoriaus pavaduotoja L.Alšauskienė.

Specialiąją šviesolaidžio užuolaidą, kuri šviečia ir keičia spalvas, vaikai gali liesti, lankstyti, dėti į burną, ragauti. Taip stimuliuojami pojūčiai.

Rezonuojanti muzikinė sistema įmontuota į pagalvę, kuri primena didelę jūros žvaigždę. Ant jos atsigulęs vaikas gali klausytis muzikos ir jausti vibraciją.

"Muzikos suvokimas per vibraciją veikia atpalaiduojamai, raminančiai, išnyksta agresija, nerimas, blaškymasis. Taip gali lavintis, patirti atradimų nevaikštantys, nekalbantys, negebantys žaisti vaikai. Per spalvas, vaizdus, garsus, judesį, skirtingas faktūras, netgi nieko pačiam nedarant, stimuliuojamas intelektinio vystymosi procesas ir vaikas turi galimybę ugdytis", – aiškina L.Alšauskienė.

Vienas iš trijų

"Spindulėlio" pedagogai seniai svajojo turėti tokią įrangą. Šiemet ją įsigijo geradarių – Kauno Tauro LIONS klubo, kuris globoja vaikus su negalia, dėka.

"LIONS klubų veiklos tikslas – mažinti socialinę atskirtį, padėti žmonėms, turintiems sveikatos sutrikimų, akliesiems, studentams, sportininkams, turintiems fizinę negalią", – paklaustas apie labdaringą veiklą, atsakė Kauno Tauro LIONS klubo prezidentas Žilvinas Neliubšys.

Šis klubas pernai padovanojo reabilitacinę įrangą Vandos Tumėnienės, "Žibutės" vaikų sanatorijoms, remia kitas medicinos įstaigas. Lėšas renka organizuodami spektaklius visuomenei ir kviesdami ją prisidėti, skiriant 2 proc. pajamų mokesčio. Kilniems labdaros tikslams naudoja ir klubo nario mokestį.

Integracija naudinga visiems vaikams, nes skatina toleranciją, bendravimą, ugdo savivertę, išmoko jautrumo, paramos.

Kauno lopšelis-darželis "Spindulėlis" yra bendrojo ugdymo įstaiga su specialiosiomis grupėmis, skirtomis vaikams, turintiems judėjimo ir padėties bei kompleksinių sutrikimų. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų, kur neįgalų ar specialiųjų ugdymosi poreikių turintį vaiką būtų galima palikti visai dienai, Kaune yra nedaug. "Spindulėlyje" tokių vaikų yra kas trečias iš pusantro šimto – tiek mažųjų nuo pusantrų iki septynerių metų amžiaus lanko šį lopšelį-darželį.

Jiems, tiksliau, priešmokyklinei grupei, prieš dvejus metus Kauno Tauro LIONS klubas padovanojo interaktyviąją lentą. Ji skirta ugdytis įdomiau, be to, šiuolaikiniai vaikai lengviau įsisavina informaciją naudodamiesi informacinėmis technologijomis. Ant lentos galima rašyti pirštu arba specialiu pieštuku, objektus judinti, stumdyti delniukais. Vienu metu lenta gali naudotis du vaikai. Yra ir specialios programos, pagal kurias vaikams nepaprastai įdomu.

"Tai paįvairina ugdymą, labai tinka lavinti smulkiajai motorikai. Per interaktyvius žaidimus vaikai lavina akies ir rankos koordinaciją, lengviau įgauna skaitymo, skaičiavimo pradmenis", – apibendrino L.Alšauskienė.

Skiriasi iš kitų

Pastarojo projekto, kai buvo įrengta multisensorinė erdvė, vertė – 9 tūkst. eurų. "Spindulėlio" biudžete tiek pinigų moderniosioms technologijoms neatsirastų.

Lopšelio-darželio vadovai džiaugiasi įstengę įrengti patalpas, kuriose sudėtos Kauno Tauro LIONS klubo dovanos. Vaikai laimingi galėdami jomis naudotis. Neįgaliųjų integracijai pasitarnauja ir didelė specialistų koncentracija: čia dirba ne tik pedagogai, bet ir specialieji, socialinis pedagogai, logopedai, neformaliojo ugdymo (kūno kultūros) mokytojai, psichologas.

"Yra visi specialistai, kurie gali suteikti pedagoginę pagalbą vaikui, ypač specialiųjų poreikių vaikui. Tuo mes išskirtiniai", – ne be pasididžiavimo galimybėmis rūpintis tais, kam labiausiai reikia pagalbos, ištarė "Spindulėlio" direktorė D.Sinkevičienė.

Šiame lopšelyje-darželyje veikia trys specialiosios grupės, o visi kiti specialiųjų poreikių turintys vaikai integruojami į bendrojo ugdymo grupes. Integracija naudinga visiems vaikams, nes skatina toleranciją, bendravimą, ugdo savivertę, išmoko jautrumo, paramos ir telkia bendruomenę.

Nustebina rezultatai

„Daugiau dirbame su kompleksinę negalią turinčiais vaikais. Mūsų centre laipioja ir Dauno sindromą ar autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai. Dirbame ir su nedidelę fizinę negalią turinčiais vaikais, sergančiais cerebriniu paralyžiumi. Mamos būna nustebusios, kad jų atžalos taip aktyviai įsitraukia į šią veiklą ir reguliariai sportuodamos net pasiekia neblogų rezultatų“, – pasakojo laipiojimo centro „Miegantys drambliai“ direktorė Inga Kupetytė-Bunevičienė.

Užsiėmimų metu lėtai į viršų arba šonus laipiojama specialiomis trasomis, pažymėtomis akmenėliais (kibiais). Jei vaikas turi negalią ar raidos sutrikimų, nebūtina lipti labai aukštai, kartais užtenka prieiti prie sienos, paliesti kibius, atlikti užduotėles.

Ryškiai pagerėja vaiko emocinė būklė, džiaugdamasis rezultatais jis pradeda labiau pasitikėti savimi, įveikęs trasą supranta, kad gali, tada nori laipioti dar daugiau.

Gerėja emocinė būklė

Nors pirmiausia užsiėmimų metu vaikas stiprėja fiziškai – lavinamos beveik visos raumenų grupės, ne mažiau svarbus yra emocinis poveikis.

„Tai gal netgi pirmiau ir pastebime. Ryškiai pagerėja vaiko emocinė būklė, džiaugdamasis rezultatais jis pradeda labiau pasitikėti savimi, įveikęs trasą supranta, kad gali, tada nori laipioti dar daugiau. Taigi taip šis sportas padeda ugdyti ir vaiko gebėjimus formuoti tikslus ir jų siekti“, – kalbėjo I.Kupetytė-Bunevičienė.

Negalią ar kitą sutrikimą turintieji neatskiriami nuo sveikų vaikų. Tai stipriai prisideda lavinant vaiko socialinius įgūdžius.

„Pavyzdžiui, rengiant varžybas visi lipa kartu, tik įvertinami ir apdovanojami yra atskirai savo grupėse, kad konkurencija būtų lygi. Bendraudami tarpusavyje tokie vaikai elgiasi šiurkščiau, nežino, koks elgesys visuomenėje yra priimtinas, o koks – ne.

O kai jie būna kartu su kitais vaikais, treneris prižiūri, kad nebūtų patyčių, išmoksta tyliau kalbėti, gražiau reikšti emocijas. Teigiamą poveikį pastebime jau per pirmą mėnesį, vaikai tampa draugiškesni, noriai apsikabina ne tik trenerį, bet ir kitus salėje esančius žmones“, – pastebėjo pašnekovė.

Negalią ar kitą sutrikimą turintieji neatskiriami nuo sveikų vaikų. Tai stipriai prisideda lavinant vaiko socialinius įgūdžius.

Ji pridūrė, kad tėvai iš pradžių nustebę klausia, kaip čia niekas vieni kitiems netrukdo. „Vadinasi, tokių vaikų integracija šiandien yra nemaža problema. Visi į juos linkę žiūrėti kaip ir problemą“, – sakė I.Kupetytė-Bunevičienė.

Pasitelkia ir kaniterapiją

Kai vaikas turi stiprią negalią arba jam sunku susikaupti grupėje, su juo dirbama individualiai.

Tokių užsiėmimų metu skatinant vaiką pasitelkiamas ir kaniterapinis šuo. Jis visą laiką treniruotės metu būna kartu su vaiku, parodo, kokius pratimus reikia daryti, arba, pavyzdžiui, yra užkabinamas pavadėlis šuns ant kibio ir vaikui jį reikia paimti, arba nukabinti kokį nors skanėstą ir pamaitinti gyvūną.

Verta žinoti

Laipiojimas padeda ugdyti negalią ar specialiųjų poreikių turinčių vaikų savarankiškumą, pagerinti jų socialinius įgūdžius.

Neįgaliųjų laipiojimą skatina Tarptautinė laipiojimo sporto asociacija (IFSC).