Sporto klubuose vis pasitaiko atvejų, kai paprasti nariai, neturintys trenerio statuso tame klube, imasi treniruoti kitus.

Tokia veikla yra nelegali, nes kol sporto klubas nėra pasirašęs sutarties su treneriu, jis neturi teisės treniruoti kitų klientų.

Vieno sporto klubo klientų aptarnavimo vadybininkas Dominykas Valaitis pasakojo, kad atvejų, kai klientus nelegaliai treniruoja kiti klubo nariai, tikrai pasitaiko, o tokią veiklą nesunku fiksuoti vaizdo kameromis.

„Vaizdo įrašuose galime gana aiškiai identifikuoti klientus, kurie treniruoja kitą asmenį, bet patys neturi trenerio kvalifikacijos. Apie tokius asmenis praneša ir oficialūs klubo treneriai, ir patys klientai“, – teigė D. Valaitis.

Pasak vadybininko, pirmą kartą nelegalia trenerio veikla užsiimantis klientas yra įspėjamas, bet jeigu tai pasikartoja, tada už klubo taisyklių pažeidimą panaikinamas jo abonementas.

Treneris, pasirašydamas sutartį su sporto klubu, įsipareigoja sąžiningai teikti kokybiškas paslaugas.

„Pasirašydamas sutartį, treneris įsipareigoja teikti kokybiškas paslaugas, atsižvelgti į kliento poreikius, sveikatą bei saugumą, todėl treniruoti gali tik sporto klubui priklausantis treneris, kadangi klubas užtikrina trenerio kompetenciją“, – aiškino D. Valaitis.

Prieš pradedant sportuoti kartu su treneriu, būtina įsitikinti, kad treneris – savo darbo specialistas.

Anot kineziterapeuto Roberto Tarozo, neteisingai atliekant pratimus, gresia patirti nugaros traumas, be to, tikėtina, kad apskritai nepavyks pasiekti norimų rezultatų.

Pernai gruodžio 22 dienos sprendimu bendrovei „Praktiškas“, valdančiai sporto klubus „SportGates“, už Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) pažeidimus skirta 6 tūkst. eurų bauda. 

Spręsdama dėl administracinės baudos skyrimo bei baudos dydžio inspekcija atsižvelgė į tai, kad bendrovė tvarko specialių kategorijų asmens duomenis ir tai, kad pažeidimas – tęstinis bei sisteminis, tai yra, nesusijęs su pavieniu asmeniu.

Bendrovei bauda skirta už klientų biometrinių duomenų tvarkymą, neturint jų savanoriško sutikimo ir už klientų teisės būti informuotiems apie duomenų tvarkymą netinkamą įgyvendinimą. Taip pat nustatyta, kad bendrovė, prieš pradėdama tvarkyti biometrinius duomenis, nebuvo atlikusi poveikio duomenų apsaugai vertinimo, netvarkė ir veiklos įrašų.

Anot inspekcijos, buvo gautas fizinio asmens pranešimas, kuriame nurodyta, kad viename sporto klubų nėra suteikiama alternatyvios identifikavimo galimybės. Asmeniui atsisakius duoti sutikimą tvarkyti biometrinius duomenis, jis negalėjo naudotis sporto klubo teikiamomis paslaugomis.

Inspekcija, po šio pranešimo savo iniciatyva atlikusi patikrinimą, nustatė minėtus BDAR pažeidimus.

Pagal BDAR, biometriniai duomenys priskiriami specialių kategorijų asmens duomenims, kuriuos tvarkyti draudžiama, išskyrus numatytas išimtis.

Tuo metu VDAI nustatė, kad klientų duodamas sutikimas tvarkyti jų biometrinius duomenis nebuvo savanoriškas, nes vienintelis būdas patekti į sporto klubą registruojantis savitarnos terminale buvo naudojant biometrinius duomenis.

Nustatyta, kad taip pat nebuvo ir informacijos, kokios galimos kitos patekimo į sporto klubą alternatyvos, kuriomis klientas galėtų pasinaudoti.

Inspekcija pabrėžia, kad jei klientai neturi laisvo pasirinkimo, toks sutikimas nėra laikomas duotu laisva valia, o duomenų tvarkymas tokiu atveju laikomas neteisėtu.

Nors bendrovė argumentavo, kad išreiškus norą pateikimui į sporto klubą išduodama įeigos kortelė, VDAI teigimu, duomenų subjektams privaloma aiškiai pateikti informaciją apie kitas alternatyvas biometrinių duomenų tvarkymui.

Atliekant sporto klubo patikrinimą vietoje dėl biometrinių duomenų tvarkymo, buvo nustatyta, kad registruojantis savitarnos terminale kaip naujam klientui privaloma sutikti su naudojimosi sporto klubu taisyklėmis, o informacijos apie privatumo politiką pateikiama nebuvo.

Šis VDAI sprendimas yra neįsiteisėjęs ir gali būti skundžiamas teismui.

– Kokia situacija šiuo metu?

– Situacija yra tikrai labai sudėtinga. Matome, kad po vienos krizės seka kita. Po pandemijos klubai pradėjo atsistatyti, tačiau dabar – energetinė krizė, kaštai išaugo 4–5 kartus ir klubus išlaikyti yra tikrai labai sudėtinga. Vieni iš viso užsidaro, kitiems tenka uždaryti baseinus. Išsilaikyti sudėtinga. Situacija šalyje su sveikatingumu yra problematiška, labai atsiliekame nuo Europos – daugiau negu dvigubai. Reikia šią situaciją ištaisyti.

– Ko konkrečiai prašote Vyriausybės?

– PVM lengvata buvo įvesta laikinai, ir dabar vyksta svarstymai, ar padaryti ją nuolatine, kad būtų galima pasivyti Europos sportuojančiųjų vidurkius bei pagerinti širdies ir kraujagyslių ligų situaciją, kitus sveikatingumo parametrus šalyje. Labai keista, kad paskutiniu metu buvo atskirti kultūros ir sveikatingumo sektoriai, nors visą laiką jie būdavo svarstomi kartu. Labai tikimės, kad politikai supras, kad sveikatingumas ir prevencija yra ypatingai svarbu ir tai taupys mūsų sveikatos apsaugos lėšas ateityje.

– Sporto klubai iki pačios pandemijos ar energetinės krizės laikėsi gana tvirtai ant žemės, tiesa?

– Visi gyvena klientais, klientai yra didžiausias turtas ir kraujas, kuris leidžia funkcionuoti sporto klubams. Kai dalis žmonių nustojo sportuoti, kai kurie konkretūs sporto klubai ir nebegalėjo vykdyti savo veiklos. Kiekvienas kovoja, kad pritrauktų klientus, siūlo įvairias sveikatingumo programas įvairiems amžiaus diapazonams. Bet yra pakankamai sudėtinga – kyla nuomos kainos, kyla darbuotojų užmokestis, tad išsilaikyti yra sudėtinga.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kiek srautai sumažėjo ir ar jie atsistatė?

– Šį rudenį lankytojų srautai jau supanašėjo su priešpandeminiais. Yra 10–15 proc. trūkumas, kuris turėtų užsipildyti šio sezono metu, kadangi sporto klubai yra labai sezoniškas verslas. Vasaros metu klientų buvo mažiau, rudenį jie pradeda sugrįžti. Tiesa, žmonės irgi nerimauja dėl savo pajamų, kaštų. Svarbu, kad jie žiūrėtų į tai kaip į svarbią paslaugą, kaip į sudėtinę jų gyvenimo dalį.

– Kodėl kai kurie sporto klubai atsisakė baseino paslaugų?

– Kai energetikos kainos pakilo 4–5 kartus, o kai kur – net ir daugiau, tai dalis sporto klubų nebesugebėjo išlaikyti šios paslaugos. Dalis klubų uždarė baseinus, kiti savo klientus perkėlė tarp skirtingų klubų baseinų. Sakyčiau, kad būtinas valstybės įsikišimas, pagalba suvaldant tiek kainas, tiek kad klientams neaugtų kainos. Baseinas yra priemonė įvairiems klientams, tame tarpe ir antrokams vykdoma mokymo plaukti programa. Dalis baseinų, kurie užsidarė, nebegalėjo vykdyti šios programos.

„Tiesiog pasikeitė žmonių gyvenimo būdas. Žmonės tikrai negrįžo tuo pačiu intensyvumu atgal į sportą, sveikatingumą, judėjimą“, – sporto klubo ištuštėjimo  priežastį įvardino Sveikatingumo ir sporto klubo „G7“  vadovas Tomas Liubertas.

Sporto klubams sąskaita už elektrą tampa kur kas sunkesnė negu salėje esantis svarmenys.

Tačiau dabar sporto klubams sąskaita už elektrą tampa kur kas sunkesnė negu salėje esantis svarmenys. Todėl tenka kelti mokestį už užsiėmimus, nors ir baisu didelėmis kainomis atbaidyti klientus, kurių ir taip trūksta.

„Bet kompensuoti komunalinių (mokesčių) išaugimą per kainos išaugimą klientui – neįmanoma. Tiesiog niekas nepirks abonento, kuris kainuos virš 100 Eur“, – įsitikinęs „Impuls“ finansų vadovas Darius Mikaila.

Kovoti su aukštomis kainomis tenka įvairiai. Ne piko metu salėse prigesinti šviesą, mažinti šildymą, trumpinti sporto klubų darbo laiką,  „Girdėjome visus terminus: optimizavimas, restruktūrizacija, kaštų taupymas – esame kūrybingi, kažką galvosime“, – žadėjo T. Liubertas.

„Bet tie visi veiksmai pilnai nekompensuoja tų  kainų šuolio tokio, kokį šiandien turime“, – sakė D. Mikaila.

Ekonomistai pataria nenustoti taupyti. Mat mažėjanti elektros paklausa mažina elektros kainą.

„Europos Sąjungos vienas iš prioritetinių tikslų, apie kurį paskelbė Ursula von der Lyen, pirmu punktu buvo sutaupyti penkis, galbūt 10 proc. energijos, kuri yra suvartojama Europos Sąjungoje“, – priminė  ekonomistas Marius Dubnikovas.

Tiesa, „Creditinfo“ skaičiavimu, kur kas sunkesnius laikus sporto klubai išgyveno per COVID-19 pandemiją. Mat kol kas bankrutavusių sporto klubų mažiau nei tuomet, 2020 m. bankrutavo devyniolika; pernai – dešimt, o šiemet – keturi. Vis dėlto Sveikatingumo klubų asociacija pastebi, kad mintis apie bankrotą kirba ne vieno verslininko galvoje.

Ekonomistai pataria nenustoti taupyti. Mat mažėjanti elektros paklausa mažina elektros kainą.

„Mažieji operatoriai, kai kurie klubai, kuriuose yra vienas savininkas, kuris kartu ir treneris, tikrai kreipiasi. Ir pats asmeniškai girdėjau, kai sako „Nebežinau, ar veiksiu. Sulauksiu žiemos, pažiūrėsiu sąskaitas ir nežinau, ar galėsiu išlaikyti savo klubą“, – sakė Sveikatingumo klubų asociacijos vadovas Vidmantas Šiugždinis.

Ekonomistai pataria įmonėms neskubėti stabdyti verslo. Esą kur kas protingiau laikinai užsidaryti, o ne veikti nuostolingai.

„Tas nuostolių kaupimas jis gali atvesti į bankrotą tiek smulkias,  tiek vidutines, tiek ir  stambias įmones“, – įspėja M. Dubnikovas.

Visa reportažas – LNK vaizdo įraše:

Į nemokumo rizikos grupę taip pat patenka mažiau sporto klubų nei pandeminiu laikotarpiu. Šiuo metu tapti nemokiems gresia 22 proc. įmonių.

„Pagal klientų srautą sporto klubai ir buvo arba atsistatę, arba labai nedaug betrūko daugeliui to iki vidutiniškai žiūrint į rinką.  Kadangi dabar kaip tik prasideda  aktyvusis sportavimo sezonas, tai žmonės jau sugrįžta“, – sakė V. Šiugždinis.

Sporto klubai prieštarauja. Pabėgti nuo sunkumų neišeina. „Lyginti vieno su kitu gal nereikėtų. Gal pandemija skaičiais buvo didesnis šokas. Čia gal yra tas laikas, kai tu nespėji galvos iškelti ir tau kažkas trinkteli, kad palįstum po vandeniu“, – sakė D. Mikaila.

„Suma yra tokia, kad ji viršija absoliučiai visus kaštus: atlyginimus, visas pridėtines išlaidas. Šiuo metu tai yra pagrindinis kaštas, su kuriuo mums reikia susitvarkyti“, – rūpesčiais dalinosi T. Liubertas.

Tačiau ekonomistas prognozuoja, kad ilgai laukti žemesnių elektros kainų neteks. Esą jau žiemą elektra bus pigesnė.

„Kainos gali jau žiemos metu, atėjus tikrajam šaltajam sezonui, nesikandžioti arba kandžiotis gerokai mažiau negu dabar“, – prognozes išsakė M. Dubnikovas.

Vyriausybė nusprendė taikyti lengvatinį, 9 proc. PVM tarifą sporto klubams iki 2023 m. liepos. 

2020 metais šalyje bankrutavo penki sporto klubai, pernai – 10, o šiemet – keturi, ketvirtadienį išplatintame kredito biuro pranešime.

„Dauguma sporto klubų susidorojo su pandemijos sukeltais sunkumais, nes galėjo pasinaudoti vyriausybės sukurtomis paramos programomis, o vėliau aktyviai veikė, siekdamos atkurti įprastą veiklą. Jie išnaudojo nuotolinių užsiėmimų galimybes, subalansavo lankytojų srautus ir paslaugų kainas“, – pranešime sakė „Creditinfo Lietuvos“ strategijos ir verslo plėtros vadovė Jekaterina Rojaka.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 1142 įmonės, kurių pagrindinė veikla – sporto klubai, kūno rengyba ir kitų sportinių paslaugų teikimas (2020 metais – 1115, 2019 metais – 1128).

Pernai sporto klubai per mėnesį vidutiniškai gavo 82 tūkst. eurų pajamų, kai 2020 metais – 107,8 tūkst. eurų.

Remiantis praėjusių metų veiklos rezultatais, Lietuvoje pernai iš 190 sporto klubų veiklą organizuojančių įmonių tik kelios uždirbo daugiau kaip 1 mln. eurų, o daugiausiai uždirbo „Impuls LTU“ (5,5 mln. eurų), „Gym Plius“ (3,8 mln. eurų), „Teniso pasaulis“ (2,85 mln. eurų), „VS Fitness“ (2,2 mln. eurų), „Gym LT“ (1,9 mln. eurų), „Forum Fitness“ (1,7 mln. eurų) ir „313 cable park“ (1,1 mln. eurų).

Šiame sektoriuje šiemet dirba 4,6 tūkst. darbuotojų, pernai jų buvo beveik 5 tūkstančiai.

Iš viso kredito biuro sistemoje šiuo metu užregistruotos 82 skolos, kurias sukaupė 64 bendrovės, bendra šių skolų suma viršija 67 tūkst. eurų.

„Lyginant su praėjusiu finansavimo laikotarpiu, bendra sporto projektams skiriama suma procentais augo tiek pat, kiek ir savivaldybės biudžetas, – apie 35 proc. Kitaip tariant, skyrėme tokią pačią biudžeto dalį, tačiau kartu išplėtėme gavėjų ir remiamų sporto šakų skaičių, įtraukėme daugiau moterų klubų. Šie klubai garsina Vilnių ir kasdien populiarina sportą tiek tarp jaunų žmonių, tiek visoje visuomenėje. To nepamirštame ir, be abejo, siekiame prisidėti“, – sako Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

Pasak vicemero, per pastaruosius šešerius metus Vilnius gerokai padidino remiamų sporto projektų įvairovę. Iki 2018 m. finansinę pagalbą sostinė skirdavo tik didžiajam ketvertui: „KK Statybai“ (vyrų krepšinio klubas „Rytas“), futbolo klubui „Žalgiris“, „Sostinės moterų krepšinio klubui“ (moterų krepšinio komanda „Kibirkštis“) ir „Vilniaus rankinio centrui“ (vyrų komanda „VHC Šviesa“). Tuo metu 2019–2021 metais iš savivaldybės biudžeto finansuojamų projektų skaičius išaugo iki 12. O šiemet finansavimas suteiktas net 19 pareiškėjų – 12 įvairių vyrų arba mišraus tipo klubų ir 7 moterų sporto projektams.

Vilniaus miesto savivaldybė VšĮ „KK Statybai“ skyrė 1,45 mln. eurų kasmetinę paramą, VšĮ futbolo klubui „Žalgiris“ – beveik 1,05 mln. eurų. VšĮ „Sostinės moterų krepšinio klubas“ gavo per 307 tūkst. eurų finansavimą, VšĮ „Vilniaus rankinio centras“ – kiek daugiau nei 134 tūkst. per metus.

Dar 75 tūkst. eurų numatyta skirti VšĮ Futbolo klubui „Vilnius“. VšĮ „Capital Badminton Club“ gavo 60 tūkst. eurų finansavimą vyrų badmintono projekto įgyvendinimui ir dar 53 tūkst. eurų finansavimą moterų projektų kategorijoje. Vilniaus miesto vandensvydžio sporto klubui „Delfinas“ skirta per 55 tūkst. eurų, o „Vilniaus regbio akademijai“ ir VšĮ „Ledo pankams“ – po 44,5 tūkst. eurų.

Vilniaus sporto žaidimų klubui „Žuvėdra“ savivaldybė suteikė 39,5 tūkst. eurų paramą per metus, VšĮ „Vilniaus teniso akademijai“ – daugiau nei 35 tūkst., Vilniaus miesto rankinio sporto klubui „Eglė“ – 33,5 tūkst. Sporto klubui „Budora“ skirti beveik 25 tūkst. eurų, Vilniaus vandensvydžio federacijai – daugiau nei 22 tūkst. Beveik po 19 tūkst. skirta asociacijai „Merginų ledo ritulys“ ir VšĮ „Vilniaus bokso akademijai“, dar po 14 tūkst. – VšĮ Triatlono ir plaukimo klubui „Ruoniai“ ir VšĮ „Dalios Kutkaitės meninės gimnastikos akademijai“.

Iš viso paraiškas konkursiniam vertinimui pateikė 39 mieste veikiantys klubai – 11 moterų kategorijoje, 27 – vyrų arba mišraus tipo.

Paraiškos vertintos keliais etapais. Pirmiausia įvertinta atitiktis techniniams reikalavimams, o paraiškų turinį individualiai ir grupėje vertino profesionali 5 nepriklausomų ekspertų komanda. Paraiškose vertintas sporto projekto aktualumas, jo veiksmingumas, poveikis ir tęstinumo potencialas. Taip pat – ekonominis ir finansinis projekto pagrindimas bei valdymo ir viešinimo schemos. Kartu įvertinti ir klubo sportiniai rezultatai per paskutinius ketverius metus, jaunimo ugdymo programos kokybė, naudos Vilniui ir jo gyventojams pagrindimas bei administraciniai aspektai – kitų lėšų augimo tendencijos pareiškėjo biudžete bei valdysenos profesionalumas ir skaidrumas.

Manto Badikonio teigimu, per pandemiją nuo praėjusių metų kovo tinklo klubuose buvo beveik 1 mln. unikalių apsilankymų, o užsikrėtė iki 30 žmonių.

„Galime teigti, kad savo sporto klubuose užtikriname maksimalų saugumą lankytojams. Tikėjomės, kad tokia statistika paskatins Vyriausybę atkreipti didesnį dėmesį į sporto klubų sektorių – kaip mažiau rizikingą ir priimti individualius sektoriui sprendimus. Tačiau, kaip ir praėjusius kartus, buvome suplakti į vieną – paslaugų teikimo – sektorių“, – BNS sakė M. Badikonis.

Tuo pačiu jis teigė, jog vertinant bendrą viruso plitimo statistiką, tikėtasi ir naujų ribojimo priemonių.

„Galimybių paso kontrolė kaip priemonė yra taikoma ne tik Lietuvoje, toje pačioje kaimyninėje Latvijoje ir kitose ES valstybėse. Tad šios praktikos tinkamumą ir vertinimą turime patikėti į profesionalių epidemiologų rankas bei pasitikėti jų sprendimais“, – sakė „GymPlius“ vadovas.

Pasak jo, į sporto klubus žmonės patenka per automatines kontrolės sistemas, todėl jie turės pateikti galimybių pasus nuotoliniu būdu ir tik juos susiejus bei patikrinus duomenų bazėje, lankytojai galės patekti į sporto klubą.

„Tai gan sudėtingas IT procesas, reikalaujantis ilgesnio įgyvendinimo laiko“, – sakė M. Badikonis.

Pasak jo, ar galimybių pasu bus naudojamasi anksčiau nei Vyriausybės numatyta rugsėjo 13 diena, priklausys nuo to, kaip greitai pavyks įdiegti kontrolės sistemą.

„Tai labai reikšminga pagalba sporto sektoriui, vienas iš greitų būdų padėti jam prikviečiant atgal savo vartotojus, lankytojus, sumažinti mokestinę naštą ir pagelbėti atsistatyti po karantino“, – BNS sakė  Vidmantas Šiugždinis.

Jo teigimu, veiklos uždarymo mėnesiais susikaupė nuostoliai ir skolos, o norint, kad lengvata padėtų, bus labai svarbūs pardavimai. Vis dėlto vasarą lankytojų sporto klubuose sumažėja, jie grįžta rudenį.

„Mūsų sektoriui nepasisekė, kad atsidarymai po karantino vyksta tuo šiltuoju sezonu, kuris yra ne aktyvusis sezonas sporto klubų lankytojams. Aišku, kad jų yra mažiau, sugrįžta ištikimiausi, ilgamečiai sportuotojai. Yra šiek tiek ir naujų, bet jų nėra labai daug, nes žmonės šiltuoju metų laiku renkasi sportą lauke ir tiesiog nori praleisti daugiau laiko gamtoje“, – sakė V. Šiugždinis.

„Tikrasis efektas ir šitos PVM lengvatos pasimatys rudenį, šią vasarą dramatiškai nieko nebepakeis, bet nuo rudens tikimės, kad žmonės pradės grįžti į klubus, o valstybė nesirinks jau jokių dramatiškų priemonių su uždarymais, nepriklausomai nuo pandemijos eigos ir jos suvaldymo“, – pridūrė jis.

Pasak V. Šiugždinio, tikėtina, jog lengvata kainoms įtakos neturės, tačiau kylant komunalinių paslaugų kainoms ir darbo užmokesčiui, ji padės nebranginti paslaugų.

„Kainodarą labiausiai reguliuoja rinka, šiuo metu dauguma sporto lubų taiko įvairias akcijas ir daro kainas patrauklesnes, nes siekia pritraukti daugiau lankytojų“, – teigė jis.

Seimas antradienį įteisino 9 proc. lengvatinį PVM itin nuo pandemijos nukentėjusiems maitinimo ir kultūros sektoriams bei atlikėjams.

Ji galios laikinai – nuo liepos iki 2022 metų pabaigos – ir bus taikoma visų rūšių meno ir kultūros įstaigoms bei renginiams, aktoriams, dainininkams, muzikantams, dirigentams, šokėjams, skaitovams, cirko artistams, taip pat kino, sporto renginiams, klubams, privačių žmonių teikiamoms sporto paslaugoms.

Pagal Vyriausybės sprendimą, sporto klubuose vienam žmogui, įskaitant darbuotojus, turi tekti bent 20 kv. metrų ploto. Grupinėse treniruotėse gali dalyvauti ne daugiau kaip penki žmonės, neįskaitant trenerių.

BNS anksčiau kalbinti sporto klubų atstovai teigė, jog atidarymo labai laukė, tačiau tuo pat metu neslėpė apmaudo, jog klubuose vis dar negali veikti baseinai.

„Impuls“ ir „Lemon Gym“ sporto klubų vadovas Vidmantas Šiugždinis BNS teigė, kad jo netenkina griežti reikalavimai ir vis dar uždarytos baseinų erdvės.

Nuo pirmadienio baseinai ir pirtys gali veikti tik apgyvendinimo įstaigose, bet juose gali būti tik vienos šeimos nariai. Be to, baseinuose gali vykti vaikų treniruotės arba juose gali būti vienos klasės mokiniai.

Be to, atvirose erdvėse gali vykti sporto, laisvalaikio ir pramogų veikla, kai vienu metu dalyvauja iki 10 žmonių arba iki 50, jei vienam žmogui tenka 50 kv. metrų ploto.  

Veiklą atnaujinantys darbuotojai turės prieš tai profilaktiškai pasitikrinti, ar nėra užsikrėtę koronavirusu.

Sporto klubai neveikė nuo pernai lapkričio pradžios, paskelbus antrąjį visuotinį karantiną.