Pusantrų metų bausmę jis turės atlikti jau dabar, o likusios dvejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas tokiam pačiam terminui.
Iš D. Karlinsko konfiskuota 240 tūkst. eurų vertės turto, pranešė prokuratūra.
Šiam ikiteisminiam tyrimui vadovavo ir valstybinį kaltinimą teisme palaikė Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Jūratė Tamašauskienė, ikiteisminį tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių apygardos valdybos pareigūnai.
Baudžiamosios bylos duomenimis, nuo 2015 metų sausio iki 2018 metų kovo mėnesio nuteistasis sporto klubo „Dakaras–Šauliai“ vardu sudarė tiesos neatitinkančią sutartį su Latvijos piliečiu dėl neva trijų automobilių suradimo ir pristatymo šiam užsieniečiui už 614 tūkst. eurų sumą.
Per du kartus šios sumos perdavimas buvo patvirtintas suklastotais dokumentais – realiai ši suma perduota nebuvo. Nustatyta, kad šis Latvijos pilietis buvo bedarbis, anksčiau teistas, ilgą laiką negavo jokių pajamų, nemokėjo dirbti kompiuteriu, neturėjo sąskaitos banke, neturėjo jokių žinių apie transporto priemonių pirkimą, vertinimą, registravimą.
Teismas nustatė, kad nuteistasis minėto sporto klubo vardu neva iš keturių Latvijos įmonių pirko 50 motociklų už daugiau nei 350 tūkst. eurų, nors realiai motociklai pirkti nebuvo, o pinigai panaudoti klubo veiklai. Tokiu pat būdu už 121 tūkst. eurų į buhalterinę apskaitą įtrauktas dviračių, jų detalių, įrangos įsigijimas iš dar keturių įmonių.
Teismo nuosprendyje skelbiama, kad sporto klubas „Dakaras–Šauliai“ gavo iš įvairių įmonių daugiau nei 23 tūkst. eurų paramos, kuri nebuvo įtraukta į asociacijos buhalterinę apskaitą. Į ją buvo įtraukti kuro nurašymo aktai už daugiau nei 11 tūkst. eurų, nors realiai kuras pirktas nebuvo (organizacija neturi savo vardu registruotos transporto priemonės), o pinigai panaudoti klubo veiklai.
Be to, D. Karlinskas nuteistas ir už tai, kad 2017 metais jam priklausiusios degalinės vardu iš to paties Latvijos piliečio neva pirko tris automobilius, bet pinigų realiai nesumokėjo ir taip pasisavino įmonės turtą už 240 tūkst. eurų. D. Karlinskas, žinodamas apie susikaupusias skolas tiekėjams, taip pat apie antstolio pradėtą skolos išieškojimą, įmonės kasoje figūravusius grynuosius pinigus iš pradžių paskolino sau, vėliau grąžino ir kitą dieną preliminarios sutarties pagrindu neva perleido minėtam užsieniečiui.
Per bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme nuteistasis pripažino kaltę ir nurodė, kad pasisavintus sporto klubo pinigus per keliolikos metų asociacijos veiklos laikotarpį realiai panaudojo šalia Šiaulių esančios motokroso trasos įrengimui, priežiūrai bei varžybų organizavimui. Neturėdamas kuo pagrįsti šių pinigų panaudojimą per ilgus metus, D. Karlinskas sugalvojo nusikalstamos veikos schemą.
Teismas nusprendė, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina D. Karlinsko nurodytų aplinkybių dėl pinigų panaudojimo sporto klubo reikmėms. D. K. bylos nagrinėjimo metu buvo išrinktas sporto klubo „Dakaras–Šauliai“ prezidentu, o tokį sprendimą priėmė šeimos nariai: buvęs prezidentas P. K. ir klubo nariai – D. K. ir O. K.
Paramą klubui teikę asmenys nurodė, kad D. Karlinskas neteikė jiems ataskaitos apie klubui suteiktos paramos panaudojimą. Baudžiamojoje byloje nustačius, kad iš paramos teikėjų gautos lėšos buvo pasisavintos, o ne panaudotos pagal tikslinę paskirtį sporto klubo tikslams, o kartu ir paramos sutartyse nurodytiems tikslams, sporto klubui paramos teikėjams išlieka teisė reikalauti grąžinti suteiktą paramą.
