-
Karas Ukrainoje: Rusijos oligarchams – sankcijos, V. Zelenskis – nuo karo pradžios žuvo 97 vaikai
Žuvo mažiausiai du žmonės, pranešė gelbėjimo tarnybos.
Ukrainos kariuomenė išplatintame pranešime nurodė, kad tai buvo artilerijos smūgiai. Buvo apšaudytas Kijevo vakarinis Sviatošyno rajonas, esantis šalia Irpinės priemiesčio, kur pastarosiomis dienomis vyko vieni įnirtingiausių mūšių.
Buvo matyti iš daugiabučio besiveržiančios liepsnos ir ugniagesiai, kopėčiomis lipantys gelbėti žmonių. Iš pastato į dangų kilo tiršti dūmų kamuoliai.
„Šį rytą, nuo 4 val. 22 min. iki 5 val. 51 min., per priešo apšaudymą amunicija pataikė į du daugiaaukščius gyvenamuosius namus Sviatošyno rajone, vieną privatų namą Osokorkų rajone ir kitą daugiaaukštį pastatą Podilo rajone! Dabar tikrai žinoma apie du žuvusius, 35 išgelbėtus ir vieną ligoninėje“ gydomą asmenį, feisbuke parašė Ukrainos valstybinės pagalbos tarnybos vyriausiosios valdybos Kyjive atstovė Svitlana Vodolaha.
Podilo rajone taip pat buvo atakuotas gyvenamasis namas.
„Mostycka gatvėje esančio dešimties aukštų gyvenamojo namo pirmuose penkiuose aukštuose nuo amunicijos ugnies kilo gaisras“, – sakoma gelbėtojų pranešime.
Scanpix nuotr.
Naujienų agentūros AFP žurnalistai sakė antradienio rytą girdėję Kyjivo centre mažiausiai tris galingus sprogimus.
Podile nuo pajuodusios smūgio vietos pastato viduryje vis dar rūko dūmai, sakė įvykio vietoje buvęs AFP žurnalistas.
Aplink sprogimo vietą mėtėsi stiklų duženos ir nuolaužos, o gyventojai pro langus mėtė apanglėjusias nuolaužas.
Nuo smūgio išdužo langai aplinkiniuose namuose.
Gelbėjimo tarnyba taip pat pranešė, kad pietryčių Kyjive esančiame Osokorkų rajone nukentėjo privatus namas.
Nuotraukose, kuriomis pasidalijo gelbėjimo tarnyba, matyti pajuodusi dviejų aukštų pastato siena ir pro išdužusius langus besiveržiantys dūmai.
Praėjusią naktį Rusijos pajėgos taip pat suintensyvino šiaurės vakarinių Irpinės, Hostomelio ir Bučos priemiesčių apšaudymą, per ukrainiečių televiziją pranešė Kijevo srities gubernatorius Oleksijus Kuleba.
Antradienį Rusijos pajėgos taip pat atnaujino pastangas užimti strategiškai svarbų pietinį Mariupolio uostamiestį ir iš artilerijos pabūklų apšaudė rytinio Charkivo miesto centrą, socialiniame tinkle „Facebook“ informavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Pastarosiomis dienomis suintensyvėjo kovos aplink Kyjivą, kurį beveik visiškai apsupo vasario 24 dieną į Ukrainą įsiveržusios Rusijos pajėgos.
Nuo Rusijos puolimo pradžios iš miesto pabėgo daugiau nei pusė iš 3 mln. gyventojų.
Pirmadienį po antskrydžių ir apšaudymų įvairiose sostinės dalyse pranešta apie kelis žuvusiuosius ir sužeistuosius.
TATENA: Černobylio atominėje elektrinėje atkurtas elektros tiekimas
Ukrainos Černobylio atominėje elektrinėje (ČAE), kur 1986 metais įvyko didžiausia pasaulyje branduolinė katastrofa, atkurtas elektros tiekimas, vėlų pirmadienį pranešė Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA).
Tuo metu Ukrainos branduolinės energetikos agentūra „Energoatom“ apkaltino Rusijos kariuomenę sprogdinant šaudmenis Zaporižios atominėje elektrinėje šalies pietuose.
„Ukraina informavo TATENA, kad šiandien (Černobylio) atominėje elektrinėje vėl buvo atkurtas išorinis elektros energijos tiekimas po to, kai linija vėl buvo sugadinta „okupacinių pajėgų“, – tviteryje parašė JT atominės energetikos priežiūros tarnyba.
Darbuotojai atnaujino darbus, kad elektrinė vėl būtų prijungta prie elektros tinklo.
„Darbuotojai atnaujino darbus, kad elektrinė vėl būtų prijungta prie elektros tinklo“, – priduriama pranešime.
Energijos operatorė „Ukrenergo“ anksčiau pranešė, kad Černobylio elektrinę maitinančią elektros liniją „sugadino okupacinės pajėgos“, turėdama galvoje vasario 24 dieną į Ukrainą įsiveržusias Rusijos pajėgas.
Praėjusią savaitę irgi buvo pranešta apie nutrūkusį elektros tiekimą uždarytai jėgainei, kuri yra uždaroje vadinamojoje atskirties zonoje. Ten yra tiek išjungti reaktoriai, tiek radioaktyvių atliekų saugyklos.
Vis dėlto sekmadienį Kyjivo energetikos pareigūnai pranešė, kad Černobylio atominėje elektrinėje pavyko atkurti elektros tiekimą, kuris buvo nutrauktas, kai Rusijos pajėgos užgrobė objektą pirmosiomis invazijos dienomis.
Jėgainėje įrengti atsarginiai dyzeliniai generatoriai, galintys laikinai tiekti energiją saugumo sistemoms, įskaitant panaudoto branduolinio kuro saugyklos aušinimo sistemas, praėjusią savaitę pranešė Ukrainos branduolinės energetikos kontrolės institucija SNRIU.
„Ukrenergo“ pabrėžė, jog Černobylis „negali būti paliktas be patikimo energijos tiekimo“ ir kad netoliese esančio Slavutyčiaus miesto gyventojai „yra priklausomi“ nuo teikiamos elektros.
1986 metų sprogimas nusinešė šimtus gyvybių ir paskleidė radioaktyvų debesį į vakarus visoje Europoje.
Kovo 4 dieną Rusijos pajėgos taip pat apšaudė ir užėmė Zaporižios atominę elektrinę – didžiausią Europoje atominę elektrinę. Apšaudymo metu teritorijoje prasidėjo gaisras, kuris sukėlė nerimą Europoje dėl galimos branduolinės katastrofos.
„Energoatom“ apkaltino Rusijos kariuomenę sprogdinant šaudmenis šalia reaktoriaus.
„Ir jie toliau vykdo sprogdinimus didžiausiame Europos branduoliniame objekte“, – pranešė „Energoatom“ per platformą „Telegram“, ragindama TATENA imtis veiksmų.
„Energoatom“ teigė, kad šiuo metu neaišku, ar radiacijos lygis objekte pasikeitė.
TATENA pareiškė, kad „žino apie pranešimus, jog Rusijos pajėgos šiandien sprogdino šaudmenis Zaporižios atominės elektrinės teritorijoje“, ir siekia gauti informacijos apie padėtį iš Ukrainos.
„Energoatom“ taip pat teigė, kad 11 Rusijos valstybinės branduolinės korporacijos „Rosatom“ atstovų buvo Zaporižios elektrinėje ir dalyvavo sprogimuose, ir kaltino „Rosatom“ pažeidus „visas nustatytas tarptautines branduolinės ir radiacinės saugos taisykles ir reikalavimus“.
UNHCR: privatusis sektorius pagalbai Ukrainai paaukojo 200 mln. dolerių
Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) pirmadienį pareiškė, kad privatusis sektorius skyrė „rekordines sumas“ jo pastangoms padėti milijonams perkeltųjų asmenų po to, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą.
„Vos per kiek daugiau nei dvi savaites įmonės, fondai ir filantropai UNHCR Ukrainai skyrė daugiau nei 200 mln. dolerių“ (182,1 mln. eurų), sakoma pranešime.
Agentūros skaičiavimais, nuo vasario 24 dienos, kai prasidėjo Rusijos invazija, daugiau kaip 2,8 mln. žmonių buvo priversti palikti Ukrainą kaip pabėgėliai, o dar mažiausiai du milijonai žmonių buvo perkelti užpultos šalies viduje.
„UNHCR baiminasi, kad jei karas tęsis, dar milijonai žmonių bus priversti palikti savo namus“, – teigiama pranešime.
Agentūra paprašė skirti 510 mln. dolerių (464,4 mln. eurų) pradinei neatidėliotinai pagalbai tiek perkeltiesiems asmenims šalies viduje, tiek pabėgėliams visame regione, ir įspėjo, kad lėšų poreikis „greičiausiai didės“.
UNHCR didžiąją dalį lėšų gauna iš vyriausybių, tačiau ji pasveikino privatųjį sektorių už tai, kad jis „tiesioginiais įnašais pademonstravo savo dosnumą ir solidarumą“.
Agentūra teigė, kad tokios aukos padėjo jai greitai reaguoti į krizę nuo jos pradžios, pavyzdžiui, organizuoti pagalbos perkeltiesiems asmenims gabenimą lėktuvais ir sunkvežimiais.
„Noriu padėkoti įmonėms, fondams ir filantropams iš viso pasaulio už gerumą ir dosnumą, kurį jie pademonstravo padėdami žmonėms, bėgantiems nuo karo Ukrainoje“, – sakoma UNHCR vadovo Filippo Grandi (Filipo Grandžio) pareiškime.
„Milijonams žmonių labai reikia skubios pagalbos. Krizei gilėjant, raginu privatųjį sektorių toliau teikti paramą“, – priduriama jame.
VRM: nuo karo pradžios Ukrainos gyventojams išdalyta dešimtys tūkstančių automatų
Nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžios dešimtys tūkstančių taikių šalies gyventojų gavo ginklus. Tai pareiškė Ukrainos vidaus reikalų ministras Denisas Monastirskis, praneša portalas TSN.
VRM vadovas priminė, kad anksčiau Ukrainoje buvo priimtas įstatymas dėl civilių asmenų dalyvavimo ginant šalį karo metu, kuris suteikia civiliams galimybę gauti šaunamąjį ginklą.
Pasak ministro, kiekvienas Ukrainos pilietis gali kreiptis į policiją, įrodyti, kad jis iš tikrųjų prisideda prie šalies gynybos, dirba arba priklauso teritorinės gynybos būriams ar savanorių formuotėms, ir gauti ginklą, pirmiausią – automatinį.
„Mes jau išdavėme keliasdešimt tūkstančių automatų visoje šalyje“, - sakė D. Monastirskis.
Jis pridūrė, jog dabar planuojama aprūpinti ginklais Rivnės ir Voluinės regionų gyventojus, kadangi Ukrainai gresia pavojus iš Baltarusijos.
Kinijos užsienio reikalų ministras: Kinija „nėra Ukrainos konflikto šalis“
Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi mano, kad jo šalis „nėra dalyvė“ Ukrainos kare po Rusijos invazijos. Per pokalbį telefonu su Ispanijos kolega José Manueliu Albaresu jis sakė, kad jo vyriausybė „nenori, jog sankcijos paveiktų Kiniją“, sakoma Kinijos užsienio reikalų ministerijos antradienio pranešime.
Pekinas iš esmės atmeta sankcijas ir „Kinija turi teisę ginti savo teisėtas teises ir interesus“, sakė jis. Ukrainos konfliktą jis pavadino „per daugelį metų besikaupiančių ir stiprėjančių Europos saugumo prieštaravimų produktu“.
Wang Yi nekomentavo JAV pranešimų, kad Rusija, prasidėjus karui Ukrainoje, paprašė Kinijos karinės ir ekonominės pagalbos, juos Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas anksčiau pavadino „piktybine“ JAV dezinformacija.
Kinija turi teisę ginti savo teisėtas teises ir interesus.
Ministerija mažai detalizavo, ką pirmadienį septynias valandas vyriausiasis Kinijos diplomatas Yang Jiechi aptarė su JAV prezidento Joe Bideno patarėju nacionalinio saugumo klausimais Jake'u Sullivanu. Jiedu vedė „atviras, nuodugnias ir konstruktyvias“ derybas, per kurias kalbėjosi ir apie įtemptus Pekino ir Vašingtono santykius dėl Taivano. Yang Jiechi buvo cituojamas sakęs, kad JAV vyriausybė nesilaiko savo įsipareigojimo susilaikyti nuo Taivano nepriklausomybės palaikymo. Jis taip pat reikalavo, kad Vašingtonas pripažintų, koks jautrus yra Taivano klausimas, ir nežengtų toliau „labai pavojingu keliu“. Kinija laiko demokratinę salą Kinijos Liaudies Respublikos dalimi ir grasina ją atsiimti jėga, jei ji oficialiai paskelbs nepriklausomybę. JAV yra įsipareigojusios palaikyti Taivano gynybos pajėgumus ir aprūpina jį ginklais.
Mariupolyje žuvo daugiau kaip 2 tūkst. civilių
Okupuotame Ukrainos uostamiestyje Mariupolyje iki šiol žuvo daugiau nei 2 tūkst. civilių, anksti antradienį pranešė vietos valdžia.
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 d. žuvo 2357 žmonės, pranešė Mariupolio miesto taryba. Pietryčių Ukrainos miestas, kuriame gyvena maždaug 400 tūkst. gyventojų, jau kelias dienas apgultas Rusijos kariuomenės ir atskirtas nuo likusios šalies. Ukrainos valdžia pranešė apie stiprias oro atakas prieš miestą prie Azovo jūros. Rusija teigia, kad ten puola tik karinius taikinius.
Scanpix nuotr.
Daugelis laiko Mariupolį Ukrainos pasipriešinimo simboliu. Nuo karo Rytų Ukrainos Donbaso regione pradžios 2014 m. miestas atmušė kelis prorusiškų separatistų bandymus perimti valdžią. Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka situaciją mieste pavadino „nežmoniška“. „Nei maisto, nei vandens, nei šviesos, nei šilumos“, – sakė jis. P. Andriuščenka sakė bijąs, kad mirčių bus daug daugiau. Jo teigimu, puolimui intensyvėjant mirčių skaičius gali pasiekti 20 tūkstančių. Aukų skaičiaus negalima patikrinti nepriklausomai.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad jau tris dienas į miestą neleidžiama patekti 100 tonų maisto, vandens ir vaistų. Kyjivo vyriausybė padarys viską, ką gali, kad padėtų žmonėms, sakė jis.
Ukrainos kariuomenė teigia atrėmusi Rusijos bandymą perimti Mariupolį
Ukrainos kariuomenė pareiškė atrėmusi Rusijos bandymą perimti Mariupolio uostamiesčio kontrolę, praneša „Skynews“.
Generalinio štabo pranešime teigiama, kad patyrusios nuostolių Rusijos pajėgos atsitraukė.
V. Zelenskis: Rusija neteko Ukrainoje daugiau kareivių negu per du kruvinus karus Čečėnijoje
V. Zelenskis naktį į antradienį parodytame vaizdo įraše pareiškė, kad per 19 dienų Rusija Ukrainoje neteko daugiau kareivių negu per du kruvinus ir daug metų trukusius karus Čečėnijoje, praneša UNIAN.
Pasak valstybės vadovo, Rusijos kariuomenė Ukrainoje patiria didžiulių nuostolių.
„Jau netrukus numuštų Rusijos sraigtasparnių skaičius pasieks šimtus. Jie jau neteko 80 lėktuvų, šimtų tankų, tūkstančių technikos vienetų. Per 19 dienų Ukrainoje žuvo daugiau Rusijos kareivių negu per du kruvinus ir daugelį metų trukusius karus Čečėnijoje. Dėl ko?“ – sakė V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas taip pat padėkojo tiems Rusijos žmonėms, kurie mėgina kovoti su dezinformacija ir skleisti tiesą apie Kremliaus agresiją.
Kinija nenori būti paveikta Rusijai įvestų sankcijų
Kinijos užsienio reikalų ministras perspėjo, kad jo šalis nenori, jog Rusijai paskelbtos Vakarų ekonominės sankcijos darytų jai poveikį, antradienį pranešė valstybinė žiniasklaida, augant spaudimui, kad Pekinas atsisakytų paramos izoliuotai Maskvai.
„Kinija nėra šios krizės dalyvė ir tuo labiau nenori, kad ji būtų paveikta sankcijų“, – sakė kinų diplomatijos vadovas Wang Yi (Vang I), rodo antradienį paskelbtas pranešimas apie telefoninį pokalbį su kolega iš Ispanijos Jose Manueliu Albaresu (Chosė Manueliu Albaresu).
150 Rusijos karių žuvo per bandymą užimti Mariupolį
Ukrainos gynybos ministerija pareiškė, kad 150 Rusijos karių žuvo per bandymą perimti pietinio uostamiesčio kontrolę, skelbia „Skynews“.
Pareigūnai pranešė atrėmę Rusijos pajėgų ataką. Naujausiame pranešime teigiama, kad per mūšį taip pat buvo sunaikinti du Rusijos tankai, o kai kurie Rusijos ginkluotųjų pajėgų nariai atsisako vykdyti įsakymus.
Mariupolyje išgyvenama didžiausia humanitarinė krizė šalyje, gyventojams sunku gauti maisto ir svarbiausių atsargų, tačiau miestas tebėra Ukrainos kontroliuojamas.
Scanpix nuotr.
V. Zelenskio patarėjas: karas turėtų baigtis gegužės pradžioje
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovičius sakė, kad karas turėtų baigtis iki gegužės, nes Rusijai pritrūks išteklių invazijai tęsti, rašo „The Guardian“.
„Manau, kad ne vėliau kaip gegužę. Gegužės pradžioje turėtume turėti taikos sutartį – gal daug anksčiau. Aš kalbu apie vėliausias galimas datas“, – svarstė jis.
Pasak O. Arestovičiaus, arba labai greitai – per savaitę ar dvi, bus sudarytas taikos susitarimas su kariuomenės išvedimu, arba bus tariamasi iki balandžio vidurio arba pabaigos.
Tikslus laikas esą priklausys nuo to, kiek išteklių Kremlius norėtų skirti, ir ar rizikuos karui telkti šauktinius, kad papildytų karių rezervą, nes nuo invazijos į Ukrainą pradžios Rusija jų daug prarado, skelbia „Reuters“.
Rusija naudoja iki šiol nežinomas raketas
Pasak JAV pareigūnų, į Ukrainą paleistos Rusijos balistinės raketose yra anksčiau nežinomas įtaisas, leidžiantis išvengti perėmimo, rašo „New York Times“.
Cituodamas neįvardytą JAV pareigūną, laikraštis „Times“ pranešė, kad prietaisai, pritvirtinti prie trumpojo nuotolio balistinių raketų „Iskander-M“, yra maždaug pėdos ilgio ir juose yra įranga, skleidžianti radijo signalus, kad trukdytų radaro aptikimui.
Be to, kiekviename įrenginyje yra šilumos šaltinis, skirtas pritraukti atskrendančias raketas. JAV pareigūnas „Times“ sakė, kad panašios „įsiskverbimo priemonės“ buvo naudojamos ant branduolinių galvučių nuo 1970 m. Daugybę socialiniuose tinkluose pasirodžiusių prietaisų vaizdų ginklų ir amunicijos ekspertams nepavyko identifikuoti.
This is an unidentified munition currently being found in Ukraine. At the moment an official identification has not been made. Any additional images, technical information or identification is very much appreciated: https://t.co/dtWwdIJaV3 pic.twitter.com/p2lWFeljYd
— CAT-UXO (@CAT_UXO) March 5, 2022Charkive – didelis gaisras
Kovo 14 d. įvairiuose Charkivo rajonuose gelbėtojai iš griuvėsių išgelbėjo 3 žmones, po namų nuolaužomis rado 7 žuvusius, be to, kovo 15 d. naktį mieste kilo didelis gaisras.
Remiantis Charkivo srities valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos operatyvinė informacija, naktį apie 23 val. 30 min. priešo skeveldros apgadino prekybos sales ir gyvenamuosius pastatus Charkivo Cholodnogorsko rajone. Kilo gaisras, kuris greitai išplito didelėje teritorijoje.
Lenkijos, Čekijos ir Slovėnijos premjerai vyksta į Kyjivą
Lenkijos, Čekijos ir Slovėnijos ministrai pirmininkai antradienį vyks į Kyjivą susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, informavo Lenkijos vyriausybė.
Vizitas vyks Maskvos pajėgoms apšaudant rusų karių praktiškai apsuptą Ukrainos sostinę. Antradienį Rusija ir Ukraina turėtų atnaujinti derybas dėl jau beveik tris savaites vykstančio karo užbaigimo.
Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis), Čekijos premjeras Petras Fiala ir Slovėnijos vyriausybės vadovas Janezas Janša per vizitą taip pat susitiks su ukrainiečių kolega Denysu Šmyhaliu.
Premjerai lankysis Kyjive kaip „Europos Vadovų Tarybos atstovai“, nurodoma pranešime.
Šis vizitas organizuotas suderinus su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu (Šarliu Mišeliu) ir Europos Komisijos vadove Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen), priduriama jame.
„Šio vizito tikslas – patvirtinti visos Europos Sąjungos tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui ir nepriklausomybei bei pristatyti platų paramos Ukrainos valstybei ir visuomenei paketą“, – nurodė lenkų vyriausybė.
Kyjive skelbiama 36 valandų komendanto valanda
Kyjive po kelių šalį užpuolusių Rusijos pajėgų smūgių antradienio vakarą įsigalioja iki ketvirtadienio ryto truksianti komendanto valanda, pranešė miesto meras Vitalijus Klyčko.
„Šiandien – sunkus ir pavojingas momentas“, – pareiškė Kyjivo meras.
„Todėl prašau visų Kyjivo gyventojų pasiruošti dvi dienas likti namie arba, jei įsijungtų sirenos, – slėptuvėse“, – tęsė V. Klyčko.
Jis pridūrė, kad komendanto valanda „karinės vadovybės sprendimu“ galios nuo antradienio 20 val. iki ketvirtadienio 7 val. (vietos ir Lietuvos laiku).
„Judėti po Kijevą be specialių leidimų draudžiama. Leidžiama išeiti į lauką tik su tikslu patekti į slėptuves“, – nurodė V. Klyčko.
Panašią ilgą komendanto valandą Kyjivas buvo įvedęs vasario 26-ąją, netrukus po to, kai Maskva pradėjo invaziją.
Scanpix nuotr.
Pareigūnai: Rusijos pajėgų apšaudymas padarė didžiulę žalą Dnipro oro uostui
Regioninė valdžia antradienį pranešė, kad naktį Rusijos pajėgų surengtas apšaudymas padarė didžiulę žalą rytinio Ukrainos Dnipro miesto oro uostui.
„Naktį priešas atakavo Dnipro oro uostą. Du smūgiai. Kilimo ir tūpimo takas sunaikintas. Terminalas apgadintas. Didžiulė destrukcija“, – platformoje „Telegram“ pranešė Dnipro srities vadovas Valentynas Rezničenka.
Atvykę naujienų agentūros AFP žurnalistai sakė, kad matyti iš Dnipro oro uosto į dangų kylantis juodų dūmų stulpas.
Pareigūnai neleido žurnalistams prisiartinti prie oro uosto. Jį aptvėrę kariai įspėjo, kad oro uostas bet kuriuo metu gali būti vėl atakuojamas.
Po vidurdienio rajone aidėjo oro pavojaus sirenos.
Milijoną gyventojų turintis pramoninis Dnipro miestas yra Ukrainos rytuose prie Dniepro upės.
Iki šiol miestas didele dalimi išvengė Rusijos karinio puolimo Ukrainoje, bet šeštadienį buvo apšaudomas, jame žuvo mažiausiai vienas žmogus.
Ukraina: karas jau nusinešė 97 vaikų gyvybes
Kovo 15-osios ryto duomenimis, Rusijos kariai Ukrainoje jau pražudė 97 vaikus ir sužeidė dar daugiau kaip 100.
Tokius skaičiavimus pateikia Ukrainos generalinė prokuratūra, kuria remiasi portalas „Ukrinform“. Pasak prokuratūros, vaikai labiausiai paveikti Kyjivo, Charkivo, Donecko, Černihivo, Sumų, Chersono, Mykolajivo ir Žytomyro regionuose. Kasdien žūsta po mažiausiai penkis vaikus.
Prokuratūra taip pat nurodo, kad per bombardavimus ir apšaudymus jau apgadinta daugiau kaip 400 švietimo įstaigų, iš jų 59 – visiškai sunaikintos. Be to, apšaudyta 11 sveikatos priežiūros įstaigų ir trys reabilitacijos centrai, kuriuose, be kita ko, buvo gydomi negalią turintys vaikai.
Šie duomenys nėra galutiniai.
JT: Ukrainoje kas minutę vienas vaikas tampa pabėgėliu
Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną iš Ukrainos jau pabėgo 1,4 mln. vaikų, o tai reiškia, kad kas minutę vienas vaikas tampa pabėgėliu, antradienį teigė Jungtinės Tautos (JT).
„Ukrainoje per pastarąsias 20 dienų kasdien pabėgėliais tapo vidutiniškai po 70 tūkst. vaikų... o tai iš esmės reiškia, kad nuo konflikto pradžios kas minutę vienas vaikas tapo pabėgėliu“, – reporteriams Ženevoje sakė JT Vaikų fondo (UNICEF) atstovas spaudai Jamesas Elderis.
Scanpix nuotr.
ES oficialiai patvirtino ketvirtąjį sankcijų Rusijai paketą
Europos Sąjunga (ES) antradienį oficialiai patvirtino ketvirtąjį sankcijų Rusijai paketą dėl jos pradėto karo Ukrainoje, praneša portalas „France 24“. Jis, be kita ko, apima draudimą investuoti į Rusijos energetikos sektorių, prabangos prekių eksportą ir rusiškų plieno gaminių importą.
Pagal naująsias sankcijas, kurios įsigalios, kai vėliau antradienį apie jas bus paskelbta ES oficialiajame leidinyje, taip pat bus įšaldytas dar daugiau Rusijos valdžią remiančių asmenų, įskaitant futbolo klubo „Chelsea“ savininką Romaną Abramovičių, turtas.
Apšaudyta ligoninė Luhansko srityje
Rusijos okupacinės pajėgos apšaudė miesto daugiadisciplininę ligoninę Luhansko srityje.
Apie tai informavo Luhansko karinės administracijos vadovas Sergejus Gaidajus. Apšaudymo metu buvo visiškai sunaikintas gimdymo stacionaras.
„Sugriovimai tiesiog baisūs: akušerijos-ginekologijos skyrius visiškai sugriautas. Dabar Luhansko srityje vienais gimdymo namais liko mažiau“, – sakė srities vadovas.
Po smūgio į televizijos bokštą Rivnės srityje žuvo 19 žmonių
Ukrainos Rivnės srities televizijos bokšto atakos aukų padaugėjo iki 19, skelbia „Sky News“.
Srities gubernatorius Vitalijus Kovalas pirmadienį pranešė, kad atakos metu žuvo devyni žmonės, tačiau po griuvėsiais vis dar yra įstrigusių žmonių.
Mariupolyje įstrigę apie 350 000 žmonių
Mariupolyje vis dar yra įstrigę apie 350 000 žmonių, šio miesto mero patarėją Petro Andriuščenko cituoja CNN.
„Atsižvelgiant į tai, kad Mariupolyje yra 540 000 gyventojų ir apie 150 000 žmonių buvo evakuoti per pirmąsias tris dienas, kai tai daryti dar buvo saugu, manome, kad Mariupolyje įstrigo apie 350 000 žmonių“, – Ukrainos televizijai sakė mero patarėjas.
JT: Ukrainą jau paliko daugiau kaip 3 mln. pabėgėlių
JT antradienį pranešė, kad nuo vasario 24 dienos, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, šalį paliko daugiau kaip 3 mln. pabėgėlių.
„Dabar peržengta trijų milijonų iš Ukrainos judančių žmonių riba“, – žurnalistams Ženevoje sakė JT Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) atstovas Paulas Dillonas (Polas Dilonas).
Daugiau kaip 1,4 mln. jų yra vaikai, nurodo JT vaikų fondas UNICEF, o 157 tūkst. – trečiųjų šalių piliečiai, skelbia TMO.
JT pabėgėlių agentūra UNHCR dar neatnaujino savo duomenų ir nurodė, kad pabėgėlių iki antradienio buvo 2,95 milijono.
Daugiau nei pusė jų – 1,7 mln. – pasitraukė į Lenkiją.
Daugiau kaip 450 000 pabėgėlių pasitraukė į Rumuniją, apie 350 000 – į Moldovą, beveik 265 000 – į Vengriją, dar kone 215 000 – į Slovakiją.
Be to, daugiau kaip 140 000 žmonių išvyko į Rusiją, per 1 200 – į Baltarusiją, rodo UNHCR skaičiai.
V. Zelenskis: Rusija taikysis ir į kitas Europos šalis
Antradienį Jungtinėje Karalystėje (JK) vykusio Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) valstybių narių vadovų susitikimo metu tiesiogiai transliuotame kreipimesi V. Zelenskis paragino teikti jo šaliai daugiau paramos ir perspėjo, kad Rusijos taikiniu gali tapti ir kitos Europos šalys.
„Mes vis dar galime sustabdyti Rusijos karo mašiną ir žmonių žudymą“, – portalas „Sky News“ cituoja V. Zelenskį. Pasak jo, „lengviau tai daryti kartu“. „Antraip jie ateis pas jus“, – pridūrė prezidentas.
Pasak V. Zelenskio, jei Europa dabar neužims pozicijos, Rusija taikysis į kitas Europos šalis. „Mes visi esame Rusijos taikiniai... padėdami mums padėkite patys sau“, – kalbėjo jis.
Šio prezidento kreipimosi klausęsis JK premjeras Borisas Johnsonas sutiko, kad tai yra „desperatiška akimirka“. B. Johnsono teigimu, lyderiai „turi stengtis paremti jus labiau“.
Kremlius teigia, kad dar per anksti daryti išvadas dėl derybų su Ukraina
Kremlius antradienį pareiškė, kad dar per anksti daryti išvadas dėl derybų su Ukraina.
„Darbas yra sudėtingas, tačiau teigiamas pats faktas, kad darbas tęsiasi, – reporteriams teigė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. – Nenorime skelbti jokių prognozių. Palaukime apčiuopiamų rezultatų.“
Maskvos ir Kyjivo delegacijos jau surengė keturis derybų ratus, siekdamos rasti diplomatinį krizės sprendimą. Prieš pirmadienį surengtą naujausią derybų ratą abi pusės pareiškė viltis, kad būtų galima pasirašyti kokį nors dokumentą, tačiau tuomet buvo pranešta apie „techninę pauzę“.
D. Peskovas antradienį pareiškė, kad dar per anksti kalbėti apie bet kokių galimų dokumentų formatą, ir nurodė, jog tai yra tarp derybininkų vykstančių diskusijų dalis.
Abi pusės savaitgalį leido suprasti, kad derybose daroma pažanga.
Rusijos televizijoje protestavusiai moteriai gresia įkalinimas iki 15 metų
Moteriai, per Rusijos valstybinės televizijos žinias protestavusiai prieš Maskvos karinius veiksmus Ukrainoje, gresia įkalinimas iki 15 metų, antradienį sakė jos advokatas.
Vyriausybės griežtai kontroliuojamos televizijos „Pervyj kanal“ darbuotoja Marina Ovsianikova pirmadienį įsiveržė į studiją per žiūrimiausią vakaro žinių laidą, laikydama plakatą su užrašu „Karui – ne“.
Itin neįprastas incidentas įvyko per televizijos pagrindinę vakaro žinių laidą „Vremia“, prasidedančią 21 val. vietos (20 val. Lietuvos) laiku ir žiūrimą milijonų žmonių visoje šalyje, ypač vyresnių.
„Manau, kad mano klientei Marinai Ovsianikovai bus pateiktas ne administracinis, o kriminalinis kaltinimas pagal naują įstatymą, numatantį įkalinimo iki 15 metų bausmę“, – naujienų agentūrai AFP sakė advokatas Daniilas Bermanas.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24-ąją pasiuntė pajėgas į kaimyninę Ukrainą, pareiškęs, kad vykdoma „speciali karinė operacija“, kurios tikslas – šalies „demilitarizacija“ ir „denacifikacija“. Maskva griežtai laikosi pozicijos nevadinti šios kampanijos „karu“ ir priėmė įstatymą, numatantį įkalinimą iki 15 metų ir baudas už „melagienas“ apie Rusijos kariuomenės veiksmus, taip pat įkalinimą iki trejų metų už raginimus taikyti sankcijas Rusijai.
M. Ovsianikova, viena iš „Pervyj kanal“ redaktorių, iškart po incidento buvo sulaikyta.
„Labai tikėtina, kad pareigūnai padarys iš jos pavyzdį, kad tylėtų kiti protestuotojai“, – sakė D. Bermanas.
„Aš dar negalėjau susitikti su savo kliente ar patvirtinti, kur ji laikoma“, – sakė jis ir pasiskundė dėl „neteisėtos, bet paplitusios praktikos“ neleisti sulaikytiesiems susitikti su advokatais.
Pasak D. Bermano, jo klientė turi du jaunesnius nei 14 metų vaikus.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pavadino incidentą „chuliganizmo aktu“, bet M. Ovsianikovos paskyra socialiniame tinkle „Facebook“ sulaukė daugiau kaip 100 tūkst. „patiktukų“.
„Pervyj kanal“ paskelbė, kad vyksta vidaus tyrimas.
Incidentą plačiai aprašė tarptautinė ir Rusijos žiniasklaida. Rusų žiniasklaidos priemonės užtušavo plakato užrašus, kad nepažeistų naujojo įstatymo.
Ranka parašytame plakate po anglišku užrašu „No War“ („Karui – ne“) rusiškai buvo parašyta: „Sustabdykite karą. Netikėkit propaganda. Čia jie jums meluoja.“
Plakato apačioje buvo angliškas užrašas „Russians against war“ („Rusai prieš karą“).
Protestuotoja spėjo ištarti kelias frazes, įskaitant „Sustabdykite karą!“, o tuo metu laidos vedėja Jekaterina Andrejeva, dirbanti žinių laidose nuo 1998 metų, mėgino pertraukti M. Ovsianikovą, kalbėdama garsiau.
Tuomet kanalas greitai perjungė vaizdą į reportažą iš vienos ligoninės.
JK įvedė papildomus muitus importui iš Rusijos – nuo plieno iki degtinės
Jungtinė Karalystė antradienį įvedė papildomus 35 proc. dydžio muito tarifus daugumai Rusijos į Britaniją eksportuojamų prekių – nuo plieno iki degtinės – bei uždraudė prabangos prekių eksportą į Rusiją.
„Norime padaryti kuo didesnę žalą [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino karo mašinai ir kartu sumažinti poveikį JK verslui“, – pareiškė Tarptautinės prekybos departamentas.
Į sąrašą rusiškų prekių, kurioms JK taikys papildomą muitą, taip pat įtrauktas plienas, mediena, grūdai, gėrimai, kailiai ir balta žuvis – jų vertė siekia 900 mln. svarų sterlingų (1,1 mlrd. eurų) per metus.
„[Prabangos prekių] eksporto draudimas įsigalios netrukus ir užtikrins, kad oligarchai bei kiti elito veikėjai, praturtėję valdant prezidentui Putinui ir remiantys jo neteisėtą invaziją, netektų galimybės jų įsigyti“, – teigiama pranešime.
Be to pažymima, kad Britanija neleis Rusijai ir jos sąjungininkei Baltarusijai naudotis didžiausio palankumo muitų tarifais pagal Pasaulio prekybos organizacijos taisykles.
„Jungtinė Karalystė bendradarbiauja su savo tarptautiniais partneriais ir remia PPO, siekdama užkirsti kelią tiems, kurie nesilaiko taisyklėmis pagrįstos tarptautinės tvarkos, naudotis jos teikiamais privalumais“, – skelbia departamentas.
„Šie tarifai grindžia JK jau vykdomą darbą, kuriuo siekiama apriboti Rusijos galimybes gauti tarptautinį finansavimą, taikyti sankcijas V. Putino bičiuliams ir daryti kuo didesnį ekonominį spaudimą jo režimui“, – sakė JK iždo kancleris Rishis Sunakas (Rišis Sunakas).
Nuo tada, kai Rusija beveik prieš tris savaites įsiveržė į Ukrainą, JK pritaikė sankcijas daugiau kaip pusei tūkstančio Rusijos fizinių ir juridinių asmenų, nutraukė ryšius su Rusijos bankais, uždraudė į jos teritoriją patekti Rusijos lėktuvams ir laivams, įsipareigojo iki metų pabaigos laipsniškai atsisakyti rusiškos naftos.
Ukraina prognozuoja milžiniškus karo padarinius šalies ekonomikai
Ukraina dėl Rusijos karo prognozuoja milžinišką žalą šalies ekonomikai. „Ekonomikos ministerija tikisi nuostolių, kurie sudarys nuo trečdalio iki pusės bendrojo vidaus produkto (BVP)“, – vyriausybė Kyjive antradienį citavo finansų ministro Serhijaus Marčenkos interviu JAV žurnalui „Forbes“.
„Kitais vertinimais, tai sieks 500 mlrd. JAV dolerių, – sakė jis, tačiau detalių neįvardijo. – Tikslią sumą bus galima apskaičiuoti tik pasibaigus karui“.
2020 metais Ukrainos BVP, Pasaulio banko duomenimis, siekė 155,5 mlrd. dolerių (141 mlrd. eurų). Iki šiol padarytą žalą infrastruktūrai ekonomikos viceministras Denysas Kudinas neseniai įvertino 119 mlrd. dolerių. Iš nuotraukų ir vaizdo medžiagos matyti milžiniški sugriovimų mastai Ukrainoje. Antrajame pagal dydį Charkivo mieste, policijos teigimu, iki šiol sugriauta 600 namų.
„Neigiami karo padariniai bus didžiuliai“, – sakė S. Marčenka. Taip yra ir todėl, kad atakuojami Charkivo, Kyjivo ir Mariupolio miestai ekonominiu požiūriu yra svarbūs. „Daug logistikos grandinių visiškai nutrauktos, daug įmonių sugriauta, kai kurios per karą negali dirbti, o daugelis darbuotojų tiesiog dingo“, – kalbėjo ministras. Be to, šalis praktiškai neuždirba pinigų. „Muitinėje surenkama tik 15 proc. taikos meto pajamų“, – teigė S. Marčenka.
Pirmadienį jau Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pateikė prognozę, kad Ukrainos ekonomika dramatiškai trauksis. BVP šiais metais esą sumažės 10 proc. – tačiau ir ši prognozė paremta prielaida, „kad karas netrukus baigsis ir (šaliai) bus suteikta reikšminga donorų pagalba“.
Ukrainos ombudsmenė: per karą žuvo trys žurnalistai
Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją žuvo trys žurnalistai, o dar daugiau kaip 30 buvo sužeisti, antradienį pranešė ukrainiečių žmogaus teisių ombudsmenė Liudmyla Denisova.
„Mažiausiai 35 žurnalistai“ tapo Rusijos pajėgų aukomis, trys iš jų žuvo“, – per susirašinėjimo programėlę „Telegram“ paskelbė L. Denisova.
Pasak jos, JAV reporteris Brentas Renaudas (Brentas Renodas) sekmadienį buvo nušautas prie fronto viename Kyjivo priemiestyje. Ukrainiečių žurnalistas Jevhenas Sakunas žuvo per smūgį Kyjivo televizijos bokštui, o dar vienas ukrainietis, Viktoras Dudaras, žuvo per kovas netoli pietinio Mykolajivo uostamiesčio.
Virtinę žurnalistų, įskaitant britus, danus ir šveicarus, sužeidė „tyčia priešo paleisti“ šūviai, sakė L. Denisova.
„Priešas taip pat bando sunaikinti Ukrainos audiovizualinę infrastruktūrą“, – nurodė ji ir pridūrė, kad šaudoma į televizijos bokštus Kyjive, Lucke ir Rivnėje.
Rusijos pajėgoms pirmadienį smogus televizijos bokštui netoli Rivnės, žuvo devyni žmonės, o dar devyni buvo sužeisti, pranešė ukrainiečių vietos pareigūnai.
Nevyriausybininkai: Rusija verbuoja tūkstančius sirų į karą Ukrainoje
Rusija sudarė 40 tūkst. Sirijos kariuomenės karių ir ją remiančių kovotojų sąrašus, kad jie prireikus būtų parengti pasiųsti į karą Ukrainoje, antradienį pranešė padėtį Artimuosiuose Rytuose stebinti nevyriausybinė organizacija.
Kremlius praeitą savaitę sakė, kad savanoriai, įskaitant kovotojus iš Sirijos, galėtų prisidėti prie Rusijos kariuomenės, kovojančios Ukrainoje.
Padėtį karo krečiamoje Sirijoje stebinti grupė „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR) nurodė, kad Rusijos kariškiai, bendradarbiaudami su Sirijos kariuomene ir ją remiančiomis sukarintomis grupėmis, parengė registracijos biurus Damasko režimo kontroliuojamose teritorijose.
„Iki šiol daugiau kaip 40 tūkst. sirų užsiregistravo kovoti Ukrainoje kartu su Rusija“, – sakė Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios SOHR, gaunančios informavijos iš plataus šaltinių tinklo Sirijoje, vadovas Rami Abdel Rahmanas (Ramis Abdel Rahmanas).
Maskva verbuoja sirus, įgijusius kovinės patirties per jau 11 metų Siriją krečiantį pilietinį karą, kad sustiprintų savo pajėgas, dalyvaujančias invazijoje į Ukrainą, pradėtame vasario 24 dieną.
Rusų kariškiai, veikiantys Sirijoje nuo 2015 metų, kur jie padeda Damasko vyriausybei, jau yra patvirtinę 22 tūkst. „savanorių“, sakė R. Abdel Rahmanas.
Šie kovotojai yra reguliariosios kariuomenės kariai arba režimą palaikančių sukarintų grupių nariai, įgiję patirties kovojant miestuose ir apmokyti Rusijos kariškių.
Šalyje, kurioje kariams mokama 15–35 JAV doleriai (13,7–32 eurai) per mėnesį, Rusija pažadėjo už pagalbą kaunantis Ukrainoje mokėti 1,1 tūkst. dolerių (apie 1003 eurų) algą, pranešė SOHR.
Jeigu būtų sužeisti, šie kovotojai galėtų gauti iki 7,7 tūkst. dolerių (7 018 eurų) kompensaciją, o jeigu žūtų, jų šeimoms būtų išmokėta po 16,5 tūkst. dolerių (1 539 eurų), rodo SOHR informacija.
Dar apie 18 tūkst. kovotojų yra užregistruoti Sirijos režimo valdančiosios partijos „Baath“ ir turės pereiti su Kremliumi siejamos Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ atranką, pranešė aktyvistai.
SOHR nurodė dar neturinti patvirtintų pranešimų, kad kurie nors iš užverbuotų sirų būtų išvykę į Ukrainą.
Vienas Sirijos vyriausybės atstovas SOHR paskelbtą informaciją apie kovotojų verbavimą paneigė.
„Iki šiol nebuvo įrašyta jokių vardų, neužregistruota jokių karių kokiuose nors centruose, ir niekas neišvyko į Rusiją, kad kautųsi Ukrainoje“, – naujienų agentūrai AFP sakė Nacionalinio susitaikymo komiteto narys Omaras Rahmounas (Omaras Rahmunas).
Samdiniai iš Sirijos jau anksčiau kovoto per konfliktus Libijoje ir Kalnų Karabache.
Sirija taip pat tapo Rusijos karinės strategijos Ukrainos atžvilgiu „poligonu“ – didelė dalis Maskvos pasitelkiamų taktinių manevrų yra išbandyti Sirijoje, kur Rusija taip pat išbandė daugumą savo ginkluotės sistemų.
Ukrainos kariuomenė Luhansko srityje sunaikino rusų tris tankus ir pėstininkų kovos mašinas
Luhansko srityje Ukrainos kariuomenė sunaikino tris rusų tankus, pėstininkų kovos mašinas ir įgulą.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sausumos pajėgos apie tai pranešė „Facebook“.
„Karaliaus Danieliaus vardu pavadinta 24-oji motorizuotoji brigada parodė gerai koordinuoto ir sėkmingo Karališkosios brigados pėstininkų ir artileristų darbo Luhansko srityje rezultatą. Minus trys tankai T-72, viena BMP-3 ir visa orkų asmeninė sudėtis“, – pabrėžiama pranešime.
Iš Mariupolio išvyko 2 tūkst. lengvųjų automobilių
Maždaug 2 tūkst. civilių automobilių pavyko išvažiuoti iš apsupto Ukrainos pietrytinio uostamiesčio Mariupolio humanitariniu koridoriumi, antradienį pranešė miesto administracijos pareigūnai.
„Žinoma, kad 14 valandą (vietos ir Lietuvos laiku) iš Mariupolio buvo išvažiavę 2 tūkst. automobilių“, – miesto administracija pranešė platformoje „Telegram“. Priduriama, kad dar 2 tūkst. automobilių laukia, kad galėtų išvažiuoti iš miesto.
Kiek žmonių evakavosi iš miesto privačiais automobiliais – nepranešama.
Dar 160 privačių automobilių iš Mariupolio išvažiavo pirmadienį, pranešė miesto administracija.
Mariupolio gyventojų evakuacija vyksta po kelių ankstesnių nesėkmingų badymų šį mėnesį išvežti žmones iš šio Rusijos pajėgų apsupto miesto, esančio Azovo jūros pakrantėje.
Scanpix nuotr.
Dėl įnirtingo bombardavimo apie 400 000 vietos gyventojų liko be vandens, centrinio šildymo, jiems trūko maisto.
Mariupolio pareigūnų duomenimis, nuo Rusijos invazijos pradžios mieste žuvo daugiau nei 2100 civilių gyventojų.
Ukraina ir pagalbos agentūros perspėja, kad Mariupolis išgyvena „humanitarinę katastrofą“.
Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas (TRKK) antradienį pareiškė, kad padėtis Mariupolyje „išlieka baisi“ ir jam nepavyksta ten nusiųsti humanitarinės pagalbos.
„Svarbiausia, kad šimtai tūkstančių žmonių vis dar kenčia“, – nurodė TRKK.
Pratęstos pirmadienį sustabdytos Ukrainos ir Rusijos derybos
Pratęstos pirmadienį sustabdytos Ukrainos ir Rusijos derybos, antradienį pranešė ukrainiečių derybininkas Mychailo Podoliakas.
„Derybos tęsiamos“, – savo tviterio paskyroje parašė M. Podoliakas ir pridūrė, kad Ukraina jų metu sieks „paliaubų (ir) karių išvedimo iš šalies teritorijos“.
Ukraina: atrėmėme Rusijos atakas keliais frontais
Ukrainos ginkluotosios pajėgos, jų pačių duomenimis, atrėmė Rusijos atakas keliais frontais. Į šiaurę nuo Kyjivo rusų daliniams nepavyko pralaužti gynybinių pozicijų, antradienį pranešė Ukrainos generalinis štabas. Užpuolikams nepavyko užimti ir į vakarus nuo sostinės esančio Makarivo miesto.
Rytų Ukrainoje taip pat atremtas rusų veržimasis, pavyzdžiui, prie Lisičansko miesto. Priešas esą patyrė nuostolių ir atsitraukė. Apsuptas Pietų Ukrainos Mariupolio uostamiestis tuo tarpu iš kelių pusių nuolat atakuojamas artilerijos ir naikintuvų, sakoma pranešime.
Generalinis štabas apkaltino rusų pajėgas vis labiau atakuojant gyvenamąsias teritorijas ir kritinę infrastruktūrą. Rusų daliniai dėl lėto puolimo tempo esą yra demoralizuoti.
Ukrainos kariuomenės vyriausiasis vadas Valerijus Zalužinas gyrė savo dalinius. „Ukrainos ginkluotosios pajėgos atlieka savo uždavinius. Mes sulaikėme užpuoliką, panaudojome dalį rezervo ir kai kuriose teritorijose perėjome į kontrataką, – rašė V. Zalužinas feisbuke. – Deja, turime nuostolių, tačiau jie daug kartų mažesni nei priešo nuostoliai“.
Ukrainos duomenimis, iki šiol žuvo daugiau kaip 13 500 rusų karių. Duomenų nepriklausomai patvirtinti neįmanoma.
V. Zelenskis: Ukraina privalo pripažinti neįstosianti į NATO
V. Zelenskis antradienį pareiškė, kad jo šalis turėtų pripažinti netapsianti JAV vadovaujamo NATO karinio aljanso nare.
„Ukraina nėra NATO narė. Mes tai suprantame, mes – adekvatūs žmonės. Metų metus girdėjome, kad durys yra atviros, bet taip pat girdėjome, kad įstoti negalime. Tokia tiesa, ir ji turi būti pripažinta“, – per vaizdo konferenciją su kariškiais sakė V. Zelenskis. – Džiaugiuosi, kad mūsų žmonės pradeda tai suprasti ir kliautis savimi bei mūsų partneriais, kurie mums padeda.“
Rusija nuolat reiškė nuogąstavimus, kad Ukraina gali tapti Aljanso nare ir teigė, kad tai viena iš priežasčių, kodėl pradėjo karinę invaziją į kaimyninę šalį.V. Zelenskis dar kartą paragino sąjungininkus Vakaruose nustatyti neskraidymo zoną virš Ukrainos, kad būtų sustabdyti daugybę civilių gyvybių nusinešę Rusijos aviacijos bombardavimai, bet pripažino, kad tokio žingsnio tikimybė nedidelė.
„Ukraina dabar nepretenduoja, kad būtų aktyvuotas NATO sutarties 5-asis straipsnis [dėl bloko kolektyvinės gynybos]. Visada kalbame, kad mūsų padangę reikia ginti – kaip ir Aljanso padangę, bet suprantame, kad visada yra „bet“, ir koks bus Aljanso atsakas, jeigu jie Europos rytuose prašo apsaugos, – kalbėjo Ukrainos lyderis.
Anksčiau šį mėnesį JAV Gynybos departamentas atmetė siūlymus pasiųsti Ukrainai kai kurių NATO šalių turimus sovietinės gamybos naikintuvus per vieną Amerikos karinę bazę Vokietijoje. Pentagonas argumentavo, kad Kijevo pastangos atremti Rusijos invaziją būtų geriau remiamos tiekiant antžemines ginkluotės sistemas.
Ukrainoje žuvo JAV televizijos „Fox News“ operatorius ir ukrainietė prodiuserė
JAV naujienų televizijos „Fox News“ operatorius Pierre'as Zakrzewski (Pjeras Zakševskis) ir vienas jo bendradarbė ukrainietė žuvo nušviesdami karą Ukrainoje, antradienį pranešė jų darbdavė.
55 metų P. Zakrzewski ir prodiuserė Oleksandra Kuvšynova žuvo, o jų bendradarbis Benjaminas Hallas (Bendžaminas Holas) buvo sužeistas, kai jų automobilis buvo apšaudytas Horenkos gyvenvietėje netoli Kyjivo, sakoma bendrovės „Fox News Media“ vadovės Suzanne Scott (Siuzan Skot) pranešime.
Jungtinės Karalystės pilietis B. Hallas, dirbantis „Fox News“ korespondentu JAV Valstybės departamente, tebėra Ukrainos ligoninėje, nurodė S. Scott.
„Pierre'as buvo karo zonos fotografas, per savo ilgą tarnybą pas mus dirbęs kone prie visų tarptautinių „Fox News“ reportažų nuo Irako iki Afganistano ir Sirijos, – sakė S. Scott. – Jo žurnalistinis talentas ir užsidegimas buvo neprilygstami.“
Londone įsikūręs P. Zakrzewski Ukrainoje dirbo nuo vasario mėnesio.
„Fox News“ nurodė, kad jis atliko „esminį vaidmenį“ stengiantis išgabenti iš Afganistano šios televizijos laisvai samdomus bendradarbius ir jų šeimų narius, kai iš šalies traukėsi JAV pajėgos.
Gruodį jam taip pat buvo įteiktas „Neapdainuoto didvyrio“ apdovanojimas per „Fox News“ geriausių darbuotojų pagerbimo renginį.
S. Scott taip pat pagerbė 24 metų O. Kuvšynovą. Ji rašo, kad ši prodiuserė pasižymėjo kaip „darbšti, linksma, maloni ir drąsi“ darbuotoja, rengdama reportažus apie konfliktą kartu su „Fox News“ komanda.
„Ji svajojo sujungti žmones visame pasaulyje ir pasakoti jų istorijas. Ji tai išpildė per savo žurnalistiką“, – sakė S. Scott ir pridūrė, kad pranešimas apie O. Kuvšynovos mirtį buvo pavėlintas iš pagarbos jos šeimai.
Airijos premjeras Michealas Martinas (Mikalas Martinas) sakė esąs „giliai sujaudintas ir nuliūdintas“ žinios apie P. Zakrzewski, kuris taip pat turėjo Airijos pilietybę, ir jo bendradarbės žūtį.
„Mano mintys – su jų šeimomis, draugais ir kitais žurnalistais, – per tviterį parašė M. Martinas. – Smerkiame šį beatodairišką ir amoralų Rusijos karą prieš Ukrainą.“
Sekmadienį Kyjivo šiaurės vakariniame priemiestyje Irpinėje, kur nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vyko itin nuožmios kovos, buvo nušautas vienas JAV žurnalistas, o dar vienas buvo sužeistas.
Žuvęs 50-metis vaizdo dokumentikos kūrėjas Brentas Renaudas (Brentas Renodas) iš Niujorko dirbo kompanijoje „Time Studios“ ir dalyvavo pabėgėlių problemas nagrinėjančiame projekte.
Tarptautinė žurnalistų federacija paskelbė, kad sužeistas žurnalistas yra amerikiečių fotografas Juanas Arredondo (Chuanas Aredondo).
Taip pat buvo sužeistas ukrainietis, važiavęs tame pačiame automobilyje kaip ir amerikiečiai, pranešė medikai.
Pasak Ukrainos parlamento žmogaus teisių ombudsmenės Liudmylos Denisovos, per Rusijos invaziją žuvo dar mažiausiai du kiti ukrainiečiai žurnalistai.
Jevhenas Sakunas žuvo per Rusijos raketų smūgį Kyjivo televizijos bokštui, o Viktoras Dudaras buvo nukautas per susirėmimą netoli pietinio Mykolajivo uostamiesčio, sakoma L. Denisovos „Telegram“ žinutėje.
Rusija paskelbė sankcijas J. Bidenui ir kitiems aukšto rango JAV pareigūnams
Rusijos užsienio reikalų ministerija antradienį paskelbė, kad JAV prezidentui Joe Bidenui (Džo Baidenui), Kanados premjerui Justinui Trudeau (Džastinui Triudo) ir dar keliolikai aukšto rango abiejų šalių pareigūnų buvo uždrausta atvykti į šalį, Maskvai reaguojant į Vašingtono jai įvestas sankcijas.
Ši priemonė, kuri taip pat bus taikoma JAV valstybės sekretoriui Antony Blinkenui (Entoniui Blinkenui) ir gynybos sekretoriui Lloydui Austinui (Loidui Ostinui), „yra itin rusofobiškos politikos, vykdomos dabartinės JAV administracijos, pasekmė“, sakoma Rusijos URM pranešime.
Atskirame pranešime ministerija nurodė, kad baudžiamosios priemonės taip pat įvedamos 313 Kanados piliečių, įskaitant J. Trudeau ir kelis ministrus.
Reaguodamos į Rusijos karinę intervenciją Ukrainoje JAV uždraudė atvykti rusų prezidentui Vladimirui Putinui ir užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui, be to, įvedė sankcijas, finansiškai smarkiai atribojusias Rusiją nuo likusios pasaulio dalies.
Maskva nepateikė detalių, kokios konkrečiai „asmeninės sankcijos“ bus taikomos ir kas įtraukta į jos sudarytą „stabdomąjį sąrašą“, tik nurodė, kad bus remiamasi „abipusiškumo principu“.
Rusijos sankcijų sąraše taip pat yra JAV ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Markas Milley (Markas Milis), JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas), CŽV direktorius Williamas Burnsas (Viljamas Bernsas) ir Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki (Džen Psaki).
Sankcijos taikomos ir JAV nacionalinio saugumo patarėjo pavaduotojui Daleepui Singhui (Dalipui Singhui), JAV Tarptautinės plėtros agentūros administratorei Samanthai Power (Samantai Pauer), iždo sekretorės pavaduotojui Adewale Adeyemo (Adevalei Adejemui), Jungtinių Valstijų eksporto ir importo banko (EXIM) vadovei Retai Jo Lewis (Retai Džo Liuis).
Rusija taip pat uždraudė atvykti J. Bideno sūnui Hunteriui (Hanteriui) ir buvusiai valstybės sekretorei, buvusiai demokratų kandidatei į prezidentus Hillary Clinton (Hilari Klinton).
Užsienio reikalų ministerija įspėjo, kad Maskva netrukus paskelbs papildomas sankcijas virtinei „rusofobiškų“ JAV pareigūnų, karininkų, įstatymų leidėjų, verslininkų ir žiniasklaidos darbuotojų.
V. Zelenskis: nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo 97 vaikai
Nuo Rusijos invazijos pradžios žuvo 97 ukrainiečių vaikai, antradienį sakydamas kalbą Kanados parlamento nariams sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir dar kartą paprašė sąjungininkų „išplėsti“ savo paramą Kyjivui.
Vaizdo kreipimesi ukrainiečių lyderis kaltino Rusijos kariuomenę jo šalyje „naikinant viską: memorialinius kompleksus, mokyklas, ligonines, gyvenamųjų namų kompleksus“.
„Nužudyti jau 97 ukrainiečių vaikai“, – nurodė V. Zelenskis.
„Mes neprašome daug. Tiesiog prašome teisingumo, tikros paramos, kuri padės mums nugalėti, apsiginti ir išgelbėti gyvybes“, – kalbėjo prezidentas. Jam pabaigus kalbą įstatymų leidėjai plojo atsistoję.
Anksčiau Kanados ministras primininkas Justinas Trudeau (Džastinas Triudo) paskelbė sankcijas dar 15 Rusijos pareigūnų, įskaitant „vyriausybės ir kariuomenės elito (pareigūnus), prisidėjusius prie šio nelegalaus karo“.
Nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje pradžios Otava paskelbė sankcijas beveik 500 subjektų Baltarusijoje, Rusijoje ir Ukrainoje.
„Vladimiro Putino baisus žmonių gyvybių nevertinimas yra nepriimtinas“, – pareiškė Kanados lyderis, girdamas V. Zelenskį už jo įkvėpimą.
„Viso pasaulio demokratijoms pasisekė, kad jūs esate mūsų kovotojas“, – kalbėjo jis. J. Trudeau pažadėjo, kad Ukraina „gali pasikliauti mūsų nepajudinama ir tvirta parama“.
V. Zelenskis padėkojo Kanadai už įvestas sankcijas ir karinę techniką bei humanitarinę paramą.
Tačiau, pasak jo, „deja, tai neužbaigia karo“.
„Mums visiems reikia padaryti daugiau, kad sustabdytume Rusiją, kad apsaugotume Ukrainą“, – kalbėjo jis.
„Prašau, išplėskite savo pastangas, kad sugrąžintume taiką į mūsų taikią šalį“, – paprašė Ukrainos lyderis.
20 000 žmonių pavyko pasprukti iš apsiausto Mariupolio
Iš apsiausto Ukrainos Mariupolio uostamiesčio, Kyjivo duomenimis, pavyko pasprukti dar 20 000 civilių. Iš viso 4 000 asmeninių automobilių antradienį išvyko iš miesto prie Azovo jūros, vakare „Telegram“ tinkle rašė prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylas Tymošenka. 570 automobilių esą jau pasiekė už daugiau kaip 200 km į šiaurės vakarus esančią Zaporožę.
Mariupolis su 400 000 gyventojų daug dienų yra apsuptas Rusijos dalinių ir atkirstas nuo likusios šalies dalies. Kelis kartus žlugo pagalbos vilkstinės mėginimai iš Bordiansko atgabenti į Mariupolį maisto produktų ir medikamentų.
Mariupolio priemiesčiuose tuo tarpu mūšiai tęsiasi. Ultranacionalistinis batalionas „Azov“ ten nugalėjo vieną rusų dalinį, vakare feisbuke pranešė Ukrainos generalinis štabas. Rusija raketomis ir bombomis esą toliau atakuoja ir gyvenamąsias teritorijas, mokyklas bei vaikų darželius.
Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlas Kyrylenka, be to, apkaltino rusus Mariupolyje apsupus ligoninę. „Rusų okupantai įkaitais paėmė gydytojus ir pacientus“, - rašė jis „Telegram“. Šių duomenų nepriklausomai patikrinti neįmanoma.
Prieš kelias dienas didelį siaubą sukėlė Rusijos ataka prieš Mariupolio gimdymo kliniką. Maskva tikina, kad šiuo pastatu naudojosi Ukrainos kovotojai. Tačiau ir Ukraina, ir JT patvirtino, kad tai buvo veikianti gimdymo klinika.
V. Zelenskis pakomentavo Ukrainos norą tapti NATO nare
Volodymyras Zelenskis pakomentavo Ukrainos norą tapti NATO karinio bloko nare. Anot jo, Kyjivui leista suprasti, kad „atvirų durų“ politika Ukrainai negalioja. V.Zelenskis tai pasakė nuotoliniu būdu kreipdamasis į „Joint Expeditionary Force“ (Jungtinių ekspedicinių pajėgų) susitikimą Londone. V.Zelenskis taip pat dar kartą paragino Vakarus apsaugoti Ukrainos oro erdvę, rašo unian.net.
„Aišku, kad Ukraina nėra NATO narė. Mes tai suprantame, esame adekvatūs žmonės. Daug metų girdime apie atvirų durų politiką. Tačiau dabar taip pat girdime, esą negalime prisijungti, ir turime tai pripažinti. Džiaugiuosi, kad mūsų žmonės pradeda tai suprasti ir pasitikėti savimi, taip pat ir partneriais, kurie mums padeda“, – kalbėjo V.Zelenskis.
JK, Šiaurės ir Baltijos šalys ragina Rusiją priimti reikalavimus nutraukti ugnį Ukrainoje
Jungtinės Karalystės vadovaujama koalicija, įskaitant Šiaurės ir Baltijos šalis, antradienį paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną priimti Ukrainos reikalavimą nedelsiant paskelbti paliaubas, siekiant „sustabdyti besivystančią humanitarinę krizę“.
Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) narių – Britanijos, Danijos, Estijos, Islandijos, Latvijos, Lietuvos, Nyderlandų, Norvegijos Suomijos ir Švedijos – lyderiai antradienį susitiko Londone „vėl patvirtinti mūsų įsipareigojimą atkurti taiką ir saugumą Europoje“.
„Raginame Rusiją nedelsiant paskelbti paliaubas ir jų laikytis, kad būtų sustabdyta besivystanti humanitarinė krizė ir Ukrainos civiliams gyventojams būtų leista skubiai ir netrikdomai gauti maisto, vandens ir medicinos pagalbą“, – sakoma jų pranešime.
Per derybas su Rusijos atstovais Ukraina pareiškė reikalaujanti „taikos, nedelsiamų paliaubų ir Rusijos pajėgų išvedimo“.
JEF narių lyderiai „kuo griežčiausiai smerkia Putino brutalų puolimą prieš Ukrainą, jos teritorinį vientisumą iš žmones“, sakoma pareiškime. Maskvos veiksmus jie pavadino „demokratinės Europos šalies suvereniteto, laisvės ir nepriklausomybės aiškiu pažeidimu“.
„Turime užtikrinti, kad tokie veiksmai išliktų nepriimtini ir kad jokios kitos valstybės netaptų mėginimų vykdyti smurtinį ekspansionizmą aukomis“, – sakoma pranešime, aiškiai turint galvoje Baltijos šalių nuogąstavimus, kad jos gali tapti tolesniais Rusijos agresijos taikiniais.
„Šiuo tikslu... užtikrinsime, kad JEF toliau atliks įtikinamą vaidmenį prisidedant prie gynybos ir atgrasymo regione, išlaikant mūsų šalis ir žemyną saugius“, – sakoma JEF lyderių pranešime.
Kyjivas: derybos su Maskva tampa konstruktyvesnės
Ukrainos vyriausybė mato pažangą derybose su Rusija dėl karo pabaigos. Pokalbiai tapo „konstruktyvesni“, antradienį sakė Ukrainos prezidento patarėjas Ihoris Šovkva, kurį cituoja agentūra „Interfax“.
„Per pirmuosius raundus Rusija nebuvo pasirengusi klausytis mūsų pozicijos ir skelbė ultimatumus: kad Ukraina pasiduotų, sudėtų ginklus, kad mūsų prezidentas pasirašytų kapituliaciją, - teigė I. Šovkva. – Dabar Rusija kalba šiek tiek kitokiu tonu“.
Rusija ir Ukraina pirmadienį ir antradienį tęsė derybas vaizdo ryšiu. Anot prezidento patarėjo, Ukrainos delegacija nusiteikusi „santūriai optimistiškai“. Tačiau persilaužimas esą galimas tik įsikišus prezidentams Volodymyrui Zelenskiui ir Vladimirui Putinui.
Ukraina reikalauja, kad Rusija nutrauktų karą ir išvestų dalinius. Maskva, be kita ko, reikalauja, kad Kyjivas pripažintų aneksuotą Krymo pusiasalį bei Rytų Ukrainos separatistines teritorijas nepriklausomomis valstybėmis.
Raudonasis Kryžius lydi 80 autobusų vilkstinę iš Ukrainos Sumų regiono
Iš apsiausto Ukrainos Sumų regiono prie Rusijos sienos, padedant Raudonajam Kryžiui, antradienį pajudėjo dvi vilkstinės su civiliais. Raudonasis Kryžius Lubnų kryptimi lydėjo mažiausiai 80 autobusų, antradienio vakarą pranešta Ženevoje. Autobusai iš Sumų išvyko antradienio popietę 15.30 val. Kelionė vis dar tęsiasi, vakare Ženevoje informavo Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus (IKRK) būstinė.
Autobusus lydi aiškiai paženklinti Raudonojo Kryžiaus automobiliai – tai turėtų užkirsti kelią atakoms. Dėl šios žmonių gelbėjimo akcijos susitarė konflikto šalys. „Šimtai žmonių norėjo patekti į autobusus“, - iš Sumų pasakojo IKRK darbuotojas Erikas Tollefsenas. Raudonasis Kryžius tikisi, kad čia ir kitur ateinančiomis dienomis civiliams pavyks suorganizuoti dar daugiau autobusų.
Kyjivas: derybose su Rusija iškilę „principinių prieštaravimų“
Derybose, kurioms siekiama užbaigti Rusijos karinį puolimą prieš Ukrainą, yra iškilę „principinių prieštaravimų“, antradienį pareiškė ukrainiečių delegacijos narys, prezidento Volodymyro Zelenskio padėjėjas Mychailo Podoliakas.
„Tęsime rytoj. Labai sunkus ir klampus derybų procesas. Akivaizdūs principiniai prieštaravimai... Per pertrauką bus tęsiamas darbas pogrupiuose“, – per „Twitter“ parašė M. Podoliakas.
Vis dėlto abi pusės sakė, kad per anksčiau antradienį atnaujintas derybas buvo pasiekta tam tikros pažangos.
„Tačiau erdvės kompromisui tikrai yra“, – sakoma M. Podoliako žinutėje.
-
Šiurpiais sprogimais Kijeve prasidėjo antroji karo diena: gintis ragina ir Molotovo kokteiliais
Sprogimais Kijeve prasidėjo antroji smurto diena. Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, nepaisančiam Vakarų perspėjimų, anksti ketvirtadienį pradėjus didelio masto oro puolimą ir sausumos invaziją į Ukrainą, karo veiksmai greit pareikalavo dešimčių gyvybių, o mažiausiai 100 tūkst. žmonių privertė palikti savo namus.
Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės atsakė sankcijų salvėmis, bet Rusijos pajėgos atrodo ketinančios penktadienį tęsti puolimą po virtinės svarbių strateginių pergalių pirmąją invazijos dieną
„Šiurpūs rusų raketų smūgiai Kijevui“, – po Kijeve penktadienį prieš aušrą nugriaudėjusių sprogimų socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
„Praėjusį kartą mūsų sostinė kažką panašaus patyrė 1941 metais, atakuojama nacių Vokietijos. Ukraina nugalėjo tą blogį ir nugalės šitą“, – pridūrė ministras.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad pirmąją kovų dieną žuvo „137 didvyriai“.
Volodymyras Zelenskis/Scanpix nuotr.
„Šiandien netekome 137 mūsų didvyrių, mūsų piliečių. Karių ir civilių“, – vaizdo kreipimesi sakė V. Zelenskis.
Jis nurodė, kad dar 316 žmonių buvo sužeisti, ir paskelbė visuotinę šauktinių bei rezervininkų mobilizaciją.
Vėliau sakydamas kalbą jis pareiškė, kad jo šalis buvo „palikta viena“.
Šiurpūs rusų raketų smūgiai Kijevui.
„Kas pasirengęs kovoti drauge su mumis? Nieko nematau“, – sakė jis.
Nors JAV paskelbė griežtų sankcijų Rusijos elitui ir bankams, Vašingtonas pabrėžė, kad amerikiečių kariai nevyks kovoti Ukrainoje.
NATO paskelbė aktyvuojanti sąjungininkių gynybos planus, Rusijai ketvirtadienį pradėjus puolimą prieš Aljansui nepriklausančią Ukrainą.
Tačiau NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sakė, kad Aljansas neplanuoja siųsti savo karių į Ukrainą.
Kovoja su rusų pajėgomis
Ukrainos kariuomenė penktadienį paskelbė į šiaurę ir šiaurės vakarus nuo sostinės Kijevo kovojanti su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, Maskvai antrą dieną tęsiant puolimą savo provakarietiškoje kaimynėje.
„Ukrainos ginkluotųjų pajėgų... desantininkai kovoja Dymero ir Invankivo gyvenviečių rajonuose“, – savo puslapyje socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė ukrainiečių kariuomenė.
Dymeras yra už maždaug 45 km į šiaurę nuo Kijevo, o Ivankivas – maždaug 60 km į šiaurės vakarus nuo sostinės.
Rusijos pajėgos artinasi prie Kijevo iš šiaurės ir rytų
Rusijos pajėgos artinasi prie Kijevo iš šiaurės ir šiaurės rytų, penktadienį paskelbė Ukrainos kariuomenė, augant nuogąstavimams, kad šalies sostinė gali kristi antrąją Maskvos puolimo dieną.
Rusų kariai bando apeiti šiaurinį Černihivo miestą, kur buvo atremti, ir atakuoti Kijevą, socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Ukrainos ginkluotosios pajėgos.
Jie taip pat puola Kijevą iš rusų kontroliuojamo rytinio Konotopo miesto, nurodė ukrainiečių armija.
Anksčiau Ukrainos armija paskelbė, kad Rusijos sausumos pajėgos taip pat juda vakariniu Dniepro upės krantu iš Baltarusijos ir kad rusų kariai „vis dažniau taikosi į civilinę infrastruktūrą ir gyvenamuosius pastatus“. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį taip pat sakė, kad į šalį įsiveržusios rusų pajėgos taikosi į civilinius rajonus.
Naujienų agentūros AFP reporteris penktadienį pranešė, kad Kijevo šiauriniame Obolonės rajone girdėjosi sprogimai, mažo kalibro ginklų šūviai, žmonės puolė slėptis.
Rusijos pajėgos Kijevo pakraščius pasiekė ketvirtadienį, kai sraigtasparniais atskraidinti kariai atakavo visai šalia miesto, netoli Obolonės rajono, esantį aerodromą.
Ukrainos kariuomenė penktadienį paskelbė į šiaurę ir šiaurės vakarus nuo sostinės Kijevo, Dymero ir Invankivo gyvenviečių rajonuose, kovojanti su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.
Dymeras yra už maždaug 45 km į šiaurę nuo Kijevo, o Ivankivas – maždaug 60 km į šiaurės vakarus nuo sostinės.
Ukrainiečių kariuomenė skelbė sustabdžiusi puolančias pajėgas prie Teterivo upės šalia Kijevo ir atrėmusi Hostomelio oro pajėgų bazės puolimą.
Rusijos pajėgoms pasiekus Obolonę Kijevo miesto teritorijoje, Gynybos ministerija savo puslapyje socialiniame tinkle „Facebook“ paragino civilius priešintis.
„Raginame piliečius informuoti mus apie pajėgų judėjimą, gaminti Molotovo kokteilius ir neutralizuoti priešą“, – sakoma pranešime.
„Karo paskelbimas Europai“
Vieną svarbiausių ketvirtadienio įvykių Ukrainoje žymi Kijevo pranešimas, kad Rusijos kariuomenė užėmė Černobylio atominės elektrinės (ČAE) teritoriją. Ši naujiena išprovokavo tarptautinių atominės energetikos priežiūros institucijų susirūpinimą.
Ukrainos prezidentūros atstovas sakė, kad šiuo metu nebeveikiančiai elektrinei, kurioje 1986 metais įvyko didžiausia pasaulyje branduolinė katastrofa, iškilęs pavojus ir provokacijų grėsmė.
V. Zelenskis sakė, kad Černobylio puolimas yra „karo paskelbimas visai Europai“.
Tuo metu prie Juodosios jūros uostamiesčio Odesos per Rusijos aviacijos smūgį vienai karinei bazei žuvo 18 žmonių. Tai daugiausiai aukų pareikalavęs atskiras ketvirtadienio smūgis, apie kurį pranešė Ukrainos pareigūnai.
Liudininkai naujienų agentūrai AFP taip pat pranešė, kad sraigtasparniais ir lėktuvais nuo Baltarusijos pusės atskraidinti rusų desantininkai užėmė strateginę reikšmę turintį Hostomelio aerodromą Kijevo šiaurės vakarų pakraštyje.
„Atskrido sraigtasparniai ir tada prasidėjo mūšiai. Jie šaudė iš automatų, granatsvaidžių“, – sakė vietos gyventojas Serhijus Storožukas.
Scanpix nuotr.
Rusijos sausumos pajėgos į Ukrainą įsiveržė iš šiaurės, pietų ir rytų. Prasidėjus bombardavimams daug ukrainiečių turėjo bėgti iš namų.
Rusijos Gynybos ministerija ketvirtadienį paskelbė, kad jos pajėgos „sėkmingai įvykdė“ dienos užduotis. Anksčiau ministerija skelbė, kad rusų pajėgos sunaikino per 70 ukrainiečių karinių taikinių, įskaitant 11 aerodromų.
Vakarų žvalgyba patvirtino, kad Rusija dabar turi „visišką pranašumą ore virš Ukrainos“.
Ukrainos kariuomenės vadovybė ketvirtadienį paskelbė, kad vyriausybinės pajėgos, atremdamos vieno miestelio prie fronto linijos su separatistais puolimą, nukovė „maždaug 50 rusų okupantų“.
Naujienų agentūra AFP šio skaičiaus kol kas negalėjo patvirtinti
Ukraina taip pat pranešė, kad į pietus nuo Kijevo sudužo karinis transporto lėktuvas su 14 žmonių. Pareigūnai dar aiškinasi, kiek žmonių žuvo.
Tuo metu su Ukraina besiribojančioje Rusijos Voronežo srityje sudužus rusų kariniam transporto lėktuvui žuvo jo įgula.
Olena Kurilo yra tarp 20 žmonių, kuriuos po sprogimo Ukrainos rytuose esančiame Čuhujivo mieste sužeidė stiklo šukės.
„Niekada jokiomis sąlygomis nepasiduosiu Putinui. Geriau mirti“, – sakė ši 52 metų mokytoja.
Ukrainos Starohnativkos kaime netoli fronto linijos tarp Rytų Ukrainos separatistų ir vyriausybinių pajėgų pareigūnas Volodymyras Veselkinas sakė, kad raketos krinta nuo penktadienio ryto, nutrauktas elektros tiekimas.
„Jie bando nušluoti kaimą nuo žemės paviršiaus“, – sakė jis.
Sankcijos
Intensyvios diplomatijos savaitės ir Vakarų sankcijos Rusijai neatgrasė V. Putino, prie Ukrainos sienų sutelkusio 150–200 tūkst. karių. Pasak Vakarų, tai didžiausias kariuomenės sutelkimas Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.
Vakarų šalys iš pradžių įvedė sankcijų Rusijai siekdamos atgrasyti V. Putiną, o prasidėjus invazijai žadėjo tolesnes griežtas sankcijas Rusijos ekonomikai.
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) paskelbė apie svarbių Rusijos bankų turto įšaldymą, eksporto į šią šalį kontrolės priemones, nutraukiančias daugiau kaip pusę Rusijos aukštųjų technologijų importo, sankcijas Rusijos elitui – „korumpuotiems milijardieriams“.
Pasak jo, JAV taip pat papildomai dislokuos apie 7 000 karių Vokietijoje, kad pastiprintų NATO po Rusijos invazijos į Aljansui nepriklausančią Ukrainą.
Penktadienį J. Bidenas per specialų virtualų susitikimą su kitais NATO lyderiais aptars saugumo situaciją Ukrainoje ir aplink ją.
Europos Sąjunga susitarė įvesti naujų sankcijų Rusijai, sukelsiančių „didžiulių ir rimtų padarinių“ energijos ir finansų sektoriams, o Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) paskambino V. Putinui, „kad pareikalautų nedelsiant sustabdyti visas Rusijos karines operacijas“, bet sakė, kad reikia palikti dialogo galimybę.
Kovos Ukrainoje supurtė pasaulio finansų rinkas; akcijos smuko, o naftos kaina smarkiai išaugo.
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Kristalina Georgijeva sakė, kad įvykiai Ukrainoje kelia „reikšmingą ekonominę riziką“ pasauliui, bet V. Putinas tvirtino nesiekiantis pakenkti pasaulinei ekonomikos sistemai.
Naujausia informacija apie Europos sankcijas Rusijai – čia.
Demonstracijos Europoje
Per televiziją skelbdamas apie pradedamą puolimą, V. Putinas jį teisino tuo, kad Kijevo vyriausybė neva vykdo „genocidą“ prokremliškų separatistų kontroliuojamose Rytų Ukrainos teritorijose ir jas esą reikia ginti.
Anksčiau Kremlius pranešė, kad Rytų Ukrainos separatistų darinių – Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ – lyderiai paprašė Rusijos karinės pagalbos.
V. Putinas pirmadienį pripažino apsišaukėliškų prorusiškų Donecko ir Luhansko regionų nepriklausomybę.
Separatistų ir Ukrainos vyriausybės pajėgų konfliktas šalies rytuose tęsėsi nuo 2014 metų ir jau nusinešė daugiau kaip 14 tūkst. gyvybių.
Rusija taip pat seniai reikalauja, kad Ukrainai niekada nebūtų leista įstoti į NATO, o JAV pajėgos atsitrauktų iš Rytų Europos.
Lietuva dėl invazijos į Ukrainą paskelbė nepaprastąją padėtį. Latvija, Lietuva ir Čekija sustabdė vizų išdavimą Rusijos piliečiams.
Europos sostinėse demonstrantai išėjo į gatves pasmerkti Kremliaus, bet Maskvoje surengtą nedidelį protestą prieš karą greitai sustabdė policija. Visoje Rusijoje per protestus sulaikyta daugiau kaip 1,7 tūkst. žmonių.
Pirmieji ukrainiečių pabėgėliai pasiekė Vengriją, Rumuniją ir Lenkiją. Jungtinės Tautos paskelbė, kad dėl kovų namus Ukrainoje turėjo palikti 100 tūkst. žmonių.
„Bėga visi, kas gali“, – sakė Krisztianas Szavla (Kristianas Savla), vienas pirmųjų pabėgėlių, ketvirtadienį atvykusių į Vengriją iš Ukrainos vakarinio Užkarpatės regiono.
JAV: Rusija siekia nuversti Ukrainos vyriausybę
JAV valstybės sekretorius Antony'is Blinkenas teigia esąs „įsitikinęs“, kad V. Putinas siekia nuversti Ukrainos vyriausybę.
A. Blinkenas ketvirtadienį transliuotojui ABC TV sakė, kad Rusijos planas visuomet buvo sukelti pavojų Kijevui. „Užpulti sostinę, pulti kitus didžiuosius miestus“, – teigė jis.
„Ar tai įvyks artimiausiu metu, per vidutinės trukmės, ar ilgą laikotarpį, esu įsitikinęs, kad nugalės demokratija ir Ukrainos nepriklausomybė“, – sakė valstybės sekretorius.
Scanpix nuotr.
Pagrindinis agresijos taikinys – V. Zelenskis
JAV valstybės departamentas teigia manantis, kad pagrindinis Rusijos agresijos taikinys yra Ukrainos prezidentas.
„Prezidentas V. Zelenskis daugeliu būdų simbolizuoja, netgi įkūnija Ukrainos ir Ukrainos žmonių demokratinius siekius ir ambicijas. Tad, be abejo, jis išliks pagrindiniu Rusijos agresijos taikiniu“, – stočiai CNN sakė valstybės departamento atstovas Nedas Price'as.
Jis pridūrė, kad JAV valdžios institucijos jau kelias savaites kalba, jog Rusijos agentai įsiskverbė į Ukrainą ir „veikia šalies viduje“.
N. Price'ui antrino pats V. Zelenskis. „Turime informacijos, kad priešas mane paskelbė taikiniu Nr. 1, o mano šeimą – taikiniu Nr. 2“, – vaizdo žinutėje teigė prezidentas.
Pasak jo, esama melagingų pranešimų, neva jis išvyko iš Kijevo. „Lieku sostinėje, lieku su savo žmonėmis“, – tikino jis ir pridūrė negalįs nurodyti, kurioje tiksliai vietoje šiuo metu yra.
Taikosi į civilius
V. Zelenskis penktadienį sakė, kad į šalį įsiveržusios rusų pajėgos taikosi į civilinius rajonus, gyrė savo tėvynainių didvyriškumą ir patikino, kad Kijevas visais įmanomais būdais stengiasi juos apsaugoti.
„Jie sako, kad civiliniai objektai nėra jų taikiniai. Bet tai dar vienas jų melas. Iš tikrųjų jiems nesvarbu, kuriuose rajonuose veikti“, – vaizdo kreipimesi sakė prezidentas.
Scanpix nuotr.
„Ukrainiečių oro gynybos sistemos gina mūsų dangų, – sakė jis. – Ukrainiečiai demonstruoja didvyriškumą.“
„Visos mūsų pajėgos daro visa, kas įmanoma“, kad apsaugotų žmones, pridūrė V. Zelenskis.
Ukrainos lyderis paragino žmones pademonstruoti solidarumą ir padėti pagyvenusiems asmenims susirasti priebėgą bei „gauti tikros informacijos“.
Jie sako, kad civiliniai objektai nėra jų taikiniai. Bet tai dar vienas jų melas.
V. Zelenskis taip pat sakė, kad Rusija galiausiai turės kalbėtis su Kijevu dėl savo karo užbaigimo.
„Rusija anksčiau ar vėliau turės su mumis kalbėtis. Kalbėtis, kaip užbaigti kovas ir sustabdyti šią invaziją. Kuo greičiau pokalbis prasidės, tuo mažesni bus nuostoliai pačiai Rusijai“, – sakė jis.
Perėjęs prie rusų kalbos, V. Zelenskis paminėjo masiniais areštais pasibaigusius ketvirtadienio protestus Rusijos gatvėse.
„Rusijos Federacijos piliečiams, išeinantiems protestuoti: mes jus matome. ir tai reiškia, kad jūs mus išgirdote. Tai reiškia, kad jūs pradedate tikėti mumis. Kovokite už mus. Kovokite su karu“, – sakė jis.
Ragina dėrėtis
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paragino Rusijos vadovą Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo, kad būtų užbaigtas Maskvos puolimas prieš kaimyninę šalį.
„Noriu dar kartą kreiptis į Rusijos Federacijos prezidentą. Visoje Ukrainos teritorijoje vyksta mūšiai. Sėskime prie derybų stalo, kad sustabdytume žmonių žūtį“, – per spaudos konferenciją prezidentūroje Kijeve sakė V. Zelenskis.
Tačiau Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį pareiškė, kad Maskva pasirengusi vesti derybas su Kijevu tik tuo atveju, jei Ukrainos kariuomenė pasiduos.
Jis taip pat sakė, kad rusų pajėgos įsiveržė į Ukrainą, kad išvaduotų šalį nuo „priespaudos“.
Rusijos prezidentas V. Putinas „nusprendė surengti specialiąją karinę operaciją Ukrainai demilitarizuoti ir denacifikuoti, kad išvaduoti nuo priespaudos ukrainiečiai galėtų laisvai spręsti dėl savo ateities“, sakė S. Lavrovas per spaudos konferenciją Maskvoje.
Šie komentarai rodytų, kad Maskva ketina nuversti Ukrainos vadovybę.
S. Lavrovas sakė, kad Maskva pasirengusi vesti derybas su Kijevu, jei ukrainiečių pajėgos pasiduos.
„Esame pasirengę bet kada pradėti derybas, kai tik Ukrainos ginkluotosios pajėgos atsakys į mūsų raginimą ir sudės ginklus“, – kalbėjo Rusijos diplomatijos vadovas.
Jis taip pat sakė, kad V. Putino operacijos tikslas buvo „viešai paskelbtas: demilitarizacija ir denacifikacija“.
Pasak S. Lavrovo, „niekas neketina okupuoti Ukrainos“.
Jis atmetė Kijevo kaltinimus, kad rusų pajėgos atakuoja civilinę infrastruktūrą, nors esama daugybės įrodymų apie gyvenamiesiems rajonams padarytą žalą.
Kremlius: V. Putinas pasirengęs siųsti delegaciją į Minską deryboms
V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas sakė, kad rusų lyderis yra „pasirengęs“ nusiųsti aukšto lygio delegaciją „deryboms su Ukrainos delegacija“ į Minską – miestą, kur vyko ankstesnės derybos ir buvo sudaryti keli taikos susitarimai.
Kremliaus sąjungininkas Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka V. Putinui sakė, kad „sudarytų sąlygas“ tokiam susitikimui, nurodė D. Peskovas.
Rusija laiko Baltarusijoje tūkstančius savo karių, o Ukraina nurodė buvusi atakuota keliomis kryptimis, taip pat iš Baltarusijos.
-
V. Putinas paskelbė karą Ukrainoje: užimta Černobylio atominė elektrinė, dešimtys žuvusių 69
„Priėmiau sprendimą dėl specialios karinės operacijos“, – sakoma netikėtame jo pareiškime per televiziją, paskelbtame kelios minutės prieš 6 val. ryto (5 val. Lietuvos laiku).
Rusijos lyderis pasmerkė tai, ką pavadino Ukrainos surežisuotu genocidu šalies rytuose ir NATO agresyvia politika Rusijos atžvilgiu.
„Todėl sieksime Ukrainos demilitarizacijos ir denacifikacijos“, – pareiškė V. Putinas ir pažadėjo patraukti „į teismą tuos, kas įvykdė daug kruvinų nusikaltimų prieš civilius, įskaitant Rusijos piliečius“.
V. Putinas taip pat kreipėsi į Ukrainos karius ir pareikalavo sudėti ginklus, o paskui patikino, jog „tie, kas įvykdys šį reikalavimą, galės netrukdomi palikti kovos veiksmų zoną ir grįžti pas šeimas“.
Todėl sieksime Ukrainos demilitarizacijos ir denacifikacijos.
Prezidentas pabrėžė nenorįs Ukrainos „okupacijos“, o tik jos „demilitarizavimo“.
„Mūsų planuose nėra ukrainiečių teritorijų okupacijos. Niekam nieko neketiname primesti jėga“, – tvirtino V. Putinas.
Jis taip pat kreipėsi į tuos, kas „bandys mums trukdyti“.
„Jie turi žinoti, kad Rusijos atsakas bus nedelsiamas ir sukels tokias pasekmes, kokių jūs dar nežinojote“, – perspėjo V. Putinas.
„Esu tikras, kad savo šaliai atsidavę Rusijos ginkluotųjų pajėgų kariai bei karininkai profesionaliai ir drąsiai atliks savo pareigas“, – kalbėjo jis ir pabrėžė, kad jo „šalies saugumas yra garantuotas“.
Rusijos vadovas nepatikslino, kokio masto bus karinė operacija, taip pat nenurodė, ar bus apsiribota karo veiksmais Rytų Ukrainoje.
Girdimi sprogimai
Ukrainos sostinėje Kijeve ir rytiniame Mariupolio uostamiestyje ketvirtadienį prieš aušrą, netrukus po to, kai Rusijos prezidentas V. Putinas paskelbė operaciją kaimynei „demilitarizuoti“, girdėjosi sprogimai.
Naujienų agentūros AFP korespondentai abiejuose miestuose girdėjo galingų sprogimų. Netoli fronto linijos ir Rusijos sienos esančiame Mariupolyje gyventojai pranešė girdėję artilerijos ugnį rytiniuose priemiesčiuose.
Kijeve žmonės puolė slėptis požeminėse metropoliteno stotyse, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentai.
Scanpix nuotr.
Paskelbė karo padėtį
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį ryte paskelbė visoje šalies teritorijoje karo padėtį.
„Šiandien ryte [Rusijos] prezidentas [Vladimiras] Putinas paskelbė apie specialią karinę operaciją Donbase. Rusija sudavė smūgių mūsų karinei infrastruktūrai, mūsų pasieniečiams. Daugelyje Ukrainos miestų girdėjosi sprogimai. Įvedame karo padėtį visoje valstybės teritorijoje“, – paskelbė V. Zelenskis.
Vaizdo pareiškime, kurį socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė po V. Putino pareiškimo apie karinės operacijos Ukrainoje pradžią, V. Zelenskis paragino piliečius nepanikuoti ir pažadėjo pergalę.
„Iš jūsų reikia ramybės. Pagal galimybes likite namuose. Mes dirbame. Dirba visas Ukrainos saugumo ir gynybos sektorius. Be panikos, mes pasirengę viskam ir visus nugalėsime“, – sakė V. Zelenskis.
Žada paramą
Jis pridūrė, kad „prieš minutę“ kalbėjosi su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu) ir kad Amerika „pradeda telkti tarptautinę paramą“.
JAV prezidentas Ukrainos vadovui pažadėjo „paramą bei pagalbą“, pranešė Baltieji rūmai.
„Toliau teiksime paramą bei pagalbą Ukrainai ir Ukrainos žmonėms“, – sakė J. Bidenas ir pasmerkė „neišprovokuotą ir nepateisinamą Rusijos karinių pajėgų puolimą“.
Volodymyras Zelenskis/Scanpix nuotr.
V. Zelenskis savo ruožtu paprašė JAV prezidento „paraginti pasaulio lyderius aiškiai pasisakyti“ prieš Rusijos prezidento „baisią agresiją“.
Prezidentas pabrėžė, kad Ukrainą „atakuoja ne vien bombos, bet melagienos“.
Jis nori sunaikinti mano valstybę. Jis nori sunaikinti mūsų valstybę ir viską, ką kūrėme ir dėl ko gyvename.
„Svarbu gauti tiesą iš oficialių šaltinių. Šiandien Rusija pradėjo įsiveržimą į Ukrainą. [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas pradėjo karą su Ukraina, su visu demokratiniu pasauliu. Jis nori sunaikinti mano valstybę. Jis nori sunaikinti mūsų valstybę ir viską, ką kūrėme ir dėl ko gyvename“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Prezidentas taip pat kreipėsi į visus Ukrainos žmones, ypač kariškius, kurie „jau priėmė pirmąjį priešo smūgį ir duoda deramą atkirtį“.
„Žinome visą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų jėgą. Jūs – narsūs. Jūs – neįveikiami. Jūs – ukrainiečiai“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis ketvirtadienį paskelbė, kad šalies ministrų kabinetas ir kitos valdžios struktūros Kijeve dirba karo padėties režimu.
„Prezidentas paskelbė karo padėtį. Ministrų kabinetas ir kitos valdžios institucijos Kijeve dirba karo padėties režimu“, – savo „Telegram“ kanalu pranešė premjeras.
D. Šmyhalis taip pat pabrėžė, kad dabar svarbu išlikti ramiems.
„Neišprovokuota ir nepateisinama“
Per televiziją skelbdamas apie pradedamą puolimą, V. Putinas jį teisino tuo, kad Kijevo vyriausybė neva vykdo „genocidą“ prokremliškų separatistų kontroliuojamose Rytų Ukrainos teritorijose.
Anksčiau Kremlius pranešė, kad Rytų Ukrainos separatistų lyderiai paprašė Rusijos karinės pagalbos.
V. Putinas pirmadienį pripažino apsišaukėliškų prorusiškų Donecko ir Luhansko regionų nepriklausomybę.
Rusijai pradėjus operaciją, JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) kalbėjosi su V. Zelenskiu ir pažadėjo JAV „paramą“ ir „pagalbą“.
J. Bidenas pasmerkė „neišprovokuotą ir nepateisinamą Rusijos ginkluotųjų pajėgų puolimą“ ir sakė, kad Rusijai teks už tai atsakyti.
„Prezidentas Putinas pasirinko apgalvotą karą, nulemsiantį katastrofišką gyvybių praradimą ir žmonių kančias“, – sakoma J. Bideno pareiškime.
Briuselyje Bendrijos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) savo ruožtu pareiškė, kad Rusijai dėl Ukrainos užpuolimo gresia „beprecedentė izoliacija“ ir „griežčiausios sankcijos“, kokias tik kada nors yra skelbusi ES.
Rusijos įvykdyta invazija sukrėtė ir kitas rytinės Europos šalis, anksčiau priklausiusias sovietiniam blokui.
NATO narė Lenkija paskelbė, kad kreipiasi dėl Šiaurės Atlanto sutarties 4 straipsnio aktyvavimo, ragindama skubiai surengti Aljanso lyderių konsultacijas.
Lenkijos kreipimąsi palaikė ir Lietuva, įvedusi šalyje įvedusi nepaprastąją padėtį. Prie raginimų surengti konsultacijas prisidėjo ir Latvija.
Atsisakyti NATO ambicijų
Ukraina turi maždaug 200 tūkst. karių ir dar galėtų padidinti savo pajėgas, prie jų prijungusi bemaž 250 tūkst. atsargos karių.
Bendros Maskvos pajėgos yra daug didesnės – maždaug milijonas reguliariosios kariuomenės karių. Pastaraisiais metais jos buvo modernizuotos ir perginkluotos.
Tačiau Ukraina iš NATO narių sulaukė pažangių prieštankinių ginklų ir bepiločių orlaivių. Sąjungininkai žada ir daugiau ginkluotės, bandydami atgrasyti Rusiją nuo puolimo ar bent jau padidinti Maskvos agresijos kaštus.
Putino tikslas – užbaigti Ukrainos egzistavimą.
Rusija jau seniai reikalauja, Ukraina negalėtų prisijungti prie NATO aljanso, o JAV kariai pasitrauktų iš Rytų Europos.
V. Putinas šią savaitę iškėlė keletą griežtų sąlygų Vakarams, norint deeskaluoti krizę, sakydamas, kad Ukraina turėtų atsisakyti NATO ambicijų ir tapti neutrali.
„Putino tikslas – užbaigti Ukrainos egzistavimą“, – sakė politinių konsultacijų įmonės „R.Politik Center“ įkūrėja ir Maskvos Carnegie (Karnegio) centro analitikė Tatjana Stanovaja.
„Gali būti, kad Ukrainos rytai pereis į Rusijos kontrolę, – sakė ji. – Nematau nieko, kas dabar sustabdytų Rusiją.“
Ukrainos pasieniečiai: šalis puolama prie sienų su Rusija ir Baltarusija
Ukraina Rusijos artilerijos ugnį ir sausumos invaziją patiria prie šiaurinių ir pietinių sienų, o ukrainiečių pajėgos atsako ugnimi, ketvirtadienį paskelbė sienos apsaugos tarnyba.
Pranešime sakoma, kad Rusijos pajėgas remia Baltarusija ir kad puolimas buvo pradėtas iš Rusijos okupuoto Krymo Ukrainos pietuose.
„Atakos prieš sienos [apsaugos] junginius, sienos [apsaugos] padalinius ir patikrinimo postus vykdomos naudojant artileriją, sunkiąją įrangą ir mažo kalibro ginklus, – nurodė pasieniečiai. – Taip pat užfiksuota priešo sabotažo ir žvalgymo grupių veikla.“
Scanpix nuotr.
Informacija pasirodė Ukrainos Vidaus reikalų ministerijos pareigūnui pranešus, kad krito vyriausybės kontroliuotas Ščastios miestelis ties rytine fronto linija prie separatistų kontroliuojamų Rytų Ukrainos teritorijų.
Ukraina skelbia numušusi penkis Rusijos lėktuvus, sraigtasparnį
Ukrainos kariuomenė ketvirtadienį pranešė šalies rytuose prie separatistų kontroliuojamos teritorijos numušusi penkis rusų lėktuvus ir sraigtasparnį.
„Kaip informavo Jungtinių pajėgų operacijos štabas, šiandien, vasario 24 dieną, Jungtinių pajėgų operacijos rajone buvo numušti penki agresorių lėktuvai ir sraigtasparnis“, – pranešė ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Rusija skelbia neutralizavusi Ukrainos oro gynybos pajėgumus
Rusijos kariuomenė išvedė iš rikiuotės Ukrainos oro pajėgų bazių karinę infrastruktūrą ir šalies oro gynybos sistemas, pranešė Gynybos ministerija Maskvoje.
Šis pareiškimas pasirodė kelios valandos po to, kai V. Putinas paskelbė, kad pradedama karinė operacija Ukrainoje.
„Ukrainos oro pajėgų bazių karinė infrastruktūra išvesta iš rikiuotės“, – teigiama naujienų agentūrų cituotame ministerijos pareiškime.
Pareiškime priduriama, kad ukrainiečių oro gynybos sistemos taip pat išvestos iš rikiuotės.
Kijevo gyventojai slepiasi
Per pirmą Kijevo bombardavimą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų taikytasi į sostinės pagrindinį tarptautinį oro uostą. Auštant Kijeve aidėjo oro pavojaus sirenos.
„Pabudau nuo bombardavimo triukšmo. Susikroviau krepšį ir bandžiau pabėgti. Sėdime čia, laukiame“, – sakė vienoje Kijevo metropoliteno stotyje prisiglaudusi Marija Kaškoska.
Ksenija Mičenko, prisiglaudusi su paaugliu sūnumi, atrodė labai sukrėsta.
„Turime gelbėti savo gyvybes“, – sakė ji.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sakė, kad vykdomas blogiausias scenarijus.
„Putinas ką tik pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Puolami taikūs Ukrainos miestai“, – ketvirtadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė D. Kuleba.
„Tai yra agresijos karas. Ukraina ginsis ir laimės. Pasaulis gali ir privalo sustabdyti Putiną. Dabar laikas imtis veiksmų“, – pridūrė ministras.
Scanpix nuotr.
Pereina į „visuotinės gynybos“ režimą
Ukraina pereina į visuotinės gynybos režimą, ketvirtadienį sakė gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, Rusijai pradėjus didelio masto puolimą prieš provakarietišką kaimynę.
„Ukraina pereina į visuotinės gynybos režimą“, – per „Facebook“ parašė O. Reznikovas.
Jis pranešė, kad visi „pasiruošę ir mokantys laikyti ginklą, gali stoti į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Teritorinės gynybos pajėgas savo regione“.
Rusijos sausumos pajėgos įžengė į Ukrainą
Rusijos tankai ir kita sunkioji technika kirto sieną keliuose šiauriniuose regionuose, taip pat Rusijos aneksuotame Krymo pusiasalyje pietuose, nurodė tarnyba.
Ji informavo, kad vienas pasienietis žuvo nuo artilerijos ugnies prie Krymo sienos. Tai yra pirma oficialiai patvirtinta kario žūtis per Rusijos invaziją.
Ukraina patyrė didžiulių žmogiškųjų nuostolių per aštuntus metus vykstantį konfliktą su Rusijos remiamais separatistais šalies rytuose, tačiau žmonių aukų prie pietinės sienos su Krymu kelerius pastaruosius metus nebūta.
BOMB BLASTS IN UKRAINE, KYIV AND KHARIV TARGETED
— Negotium (@teamnegotium) February 24, 2022
Immediate moments after Putin declared to the world his intentions of annexing Ukraine, bomb blasts were heard all over the country
Explosive Clouds were seen flashing in the horizon of the sky #Russia #RussiaUkraine #Crimea pic.twitter.com/x7OvjNwArEPo virtinės skubiai inicijuotų pokalbių telefonu su pasaulio lyderiais, įskaitant JAV prezidentą Joe Bideną (Džo Baideną), Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis sušaukė pasitarimą su ginkluotųjų pajėgų vadovybe, informavo jo biuras.
„Ukrainos ginkluotosios pajėgos dalyvauja sunkiame mūšyje“, – sakė prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas.
„Turime praradimų“, – nurodė jis, tačiau daugiau jokių detalių nepateikė.
„Keliose vietovėse Rusijos ginkluotosios pajėgos buvo atremtos“, – pridūrė M. Podoliakas.
Ukrainiečių pareigūnai sakė, kad pirmiausia Rusija atakuoja karinę infrastruktūrą ir nuo šiaurinės sienos jau pasistūmėjo 5 km gilyn į Ukrainos teritoriją.
Ukrainos sienos apsaugos tarnyba ketvirtadienį pranešė, kad Rusijos didelio masto puolimas pareikalavo jau mažiausiai trijų karių gyvybių, patvirtinusi žūtis palei pietinę ribą su Maskvos aneksuotu Krymu.
„Dabar žinoma apie tris žuvusius pasieniečius. Esama sužeistų. Nepaistant to, pasieniečiai kaunasi su okupantais“, – sakoma pranešime.
Ukraina skelbia nukovusi „maždaug 50 rusų okupantų“
Ukrainos kariuomenės vadovybė ketvirtadienį paskelbė, kad vyriausybinės pajėgos, atremdamos vieno miestelio prie fronto linijos su separatistais puolimą, nukovė „maždaug 50 rusų okupantų“.
Naujienų agentūra AFP šio skaičiaus kol kas negalėjo patvirtinti.
„Ščastia kontroliuojama. Nukauta 50 rusų okupantų. Kramatorsko rajone sunaikintas dar vienas rusų lėktuvas. Jis yra šeštas“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Scanpix nuotr.
Žuvę ir sužeisti
Ukrainos centrinėje dalyje esančiame Umanės mieste ketvirtadienį sprogus „sviediniui“ žuvo mažiausiai vienas žmogus ir dar keli buvo sužeisti, naujienų agentūra „Unian“ citavo vietos pareigūnus.
Incidentas įvyko Rusijai anksčiau ketvirtadienį pradėjus didelio masto puolimą prieš Ukrainą, naudodama aviaciją, raketas ir sausumos pajėgas.
Čerkasų srities administracijos Oleksandras Skičko per susirašinėjimo platformą „Telegram“ nurodė, kad „sviedinys“ sprogo Umanės centre.
„Umanė: į miesto centrinę dalį pataikė sviedinys. Vienas žuvęs tarp civilių gyventojų, dar penki – ligoninėje“, – sakoma pranešime.
O. Skičko pridūrė, kad Umanės rajone paskelbta gyventojų evakuacija iš ten esančios karinės bazės apylinkių.
Tuo tarpu Ukrainos prezidento patarėjas nurodė, kad per ketvirtadienį Rusijos pradėtą didelio masto karinį puolimą šalyje žuvo jau apie 40 žmonių.
„Žinau, kad žuvo daugiau kaip 40 ir buvo sužeista kelios dešimtys žmonių. Man žinoma apie maždaug dešimties civilių gyventojų žūtį“, – žurnalistams sakė V. Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovyčius.
Ukrainoje prie Juodosios jūros uostamiesčio Odesos 18 žmonių žuvo ketvirtadienį per Rusijos aviacijos smūgį vienai karinei bazei, pranešė vietos administracija.
„Žuvo 18 žmonių – aštuoni vyrai ir 10 moterų. Šiuo metu tebekasame griuvėsius“, – sakoma Odesos srities administracijos pranešime.
Miesto ligoninės dirba sustiprintu režimu
Kijevo rytiniame priemiestyje Brovaruose ketvirtadienį sprogus bombai žuvo šeši žmonės, dar 12 buvo sužeisti, naujienų agentūra „Unian“ citavo miesto merą Ihorį Sapožko.
Incidentas įvyko Rusijai anksčiau ketvirtadienį pradėjus didelio masto puolimą prieš Ukrainą, naudodama aviaciją, raketas ir sausumos pajėgas.
Brovarų meras pridūrė savo „Facebook“ žinutėje pridūrė, kad miesto ligoninės dirba sustiprintu režimu.
Jis taip pat perspėjo gyventojus perspėti policiją apie pastebėtus įtartinus asmenis arba rastus įtartinus daiktus.
BREAKING : Russia Launches Air strike on Khariv, Ukraine. #RussiaUkraineConflict @pradip103 pic.twitter.com/KdCoJSDClD
— Jan Ki Baat (@jankibaat1) February 24, 2022Nutraukė diplomatinius santykius
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paskelbė, kad jo šalis nutraukė diplomatinius santykius su Maskva, atsakydama į didelio masto Rusijos karinį įsiveržimą į provakarietišką kaimynę.
„Nutraukėme diplomatinius santykius su Rusija“, – vaizdo pranešime sakė V. Zelenskis.
V. Putinas puolimą pradėjo ketvirtadienį paryčiais, per televiziją netikėtai paskelbęs, kad pradeda karinę operaciją Ukrainoje jos separatistams ginti ir provakarietiškai savo kaimynei „demilitarizuoti ir denacifikuoti“.
„Šis rytas pateko į istoriją, bet ši istorija – absoliučiai skirtinga mūsų šaliai ir Rusijai“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Ukraina ryšius su Rusija nutraukia pirmąkart nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo 1991 metais.
Visuotinė mobilizacija
Ukrainos prezidentas ketvirtadienį pateikė Aukščiausiajai Radai patvirtinti įstatymą, kuriuo šalyje skelbiama visuotinė mobilizacija, Rusijai pradėjus didelio masto karinį puolimą prieš provakarietišką kaimynę.
„Ukrainos Aukščiausiajai Radai pateiktas įstatymo projektas dėl Ukrainos prezidento įsako dėl visuotinės mobilizacijos tvirtinimo“, – sakoma žinutėje, paskelbtoje Ukrainos parlamento kanalu susirašinėjimo platformoje „Telegram“.
Invazija supurtė pasaulio finansų rinkas; akcijos smuko, o naftos kaina smarkiai išaugo.
Prasidėjus Ukrainos puolimui, Rusijos rublio vertė JAV dolerio atžvilgiu smuko 9 proc., o Maskvos vertybinių popierių biržos indeksas nukrito daugiau kaip 25 procentais.
Prasiveržė į Kijevo sritį
Rusijos pajėgos ketvirtadienį prasiveržė į Kijevo regiono šiaurinę dalį, apšaudžiusios vyriausybės pozicijas raketomis „Grad“, pranešė Ukrainos pasieniečiai.
Vienas naujienų agentūros AFP reporteris Ukrainos sostinės šiaurinėje dalyje taip pat matė kelis miesto link žemai skriejančius sraigtasparnius, pasirodžius pranešimams, kad puolamas vietos aerodromas.
Ukrainos kariniam transporto lėktuvui An-26 ketvirtadienį nukritus ir užsiliepsnojus Kijevo srityje žuvo mažiausiai penki žmonės, pranešė Nepaprastųjų situacijų ministerija.
Scanpix nuotr.
Naujienų agentūra „Unian“ citavo ministerijos pranešimą, kad lėktuvas nukrito Obuchivo rajone ir kad jame buvo 14 žmonių. Pranešime nenurodoma, ar lėktuvas buvo numuštas per anksčiau ketvirtadienį prasidėjusį didelio masto Rusijos puolimą.
„Unian“ paskelbtoje nuotraukoje matyti sudužusio lėktuvo uodega su karinių oro pajėgų atpažinimo ženklais.
„Tarp Žukivčių ir Triplojės kaimų Obuchivo rajone nukrito Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinis lėktuvas (jame buvo 14 žmonių), – sakoma Ministerijos pranešime. – Jis užsiliepsnojo, todėl žuvo penki žmonės.“
Oro pavojus
Kijevo valdžia ketvirtadienį pranešė, kad mieste paskelbtas atakų iš oro pavojus, o iš Charkovo pranešama apie prasidėjusį bombardavimą, Rusijai tęsiant didelio masto karinį puolimą prieš kaimyninę šalį.
„Kijeve paskelbtas oro pavojus! Prašome visus skubiai vykti į civilinės gynybos slėptuves!“ – sakoma Ukrainos sostinės administracijos pranešime.
Tuo metu susirašinėjimo „Telegram“ kanalas „Charkiv 1654“ pranešė, kad šiaurės rytiniame Charkivo mieste apie 16 val. prasidėjo bombardavimas, pranešė naujienų agentūra „Unian“.
„Unian“ pranešime sakoma, kad aukų tarp civilių nėra. Charkivo meras Ihoris Terechovas prašė žmones likti slėptuvėse.
Mūšis dėl aviacijos bazės
Rusijos ir Ukrainos pajėgos kaunasi dėl vienos karinės oro bazės kontrolės į šiaurės vakarus nuo Kijevo, ketvirtadienį pranešė aukšto rango ukrainiečių kariškis, tame rajone skraidant dešimtims atakos sraigtasparnių.
„Vyksta kautynės dėl Hostomelio aerodromo“, sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas generolas leitenantas Valerijus Zalužnas.
Anksčiau naujienų agentūros AFP reporteriai sakė matę sraigtasparnius, mažame aukštyje skrendančius iš šiaurės sostinės link.
Hostomelio aerodromas ir Antonovo oro uostas yra Kijevo šiaurės vakariniame pakraštyje. Šis taškas yra arčiausiai sostinės, kurį, kiek žinoma, pirmąją invazijos dieną yra pasiekusios Rusijos pajėgos.
Netoliese gyvenantis 30-metis civilis Aleksandras Kovtonenka sakė matęs, kaip vykstant kautynėms du naikintuvai paleido raketų į Ukrainos pajėgas ant žemės.
„Po buvo šaudymas, jis tęsėsi tris valandas, – vyras sakė AFP. – Paskui atskrido dar trys naikintuvai, ir vėl prasidėjo šaudymas.“
Virš susirėmimų vietos matėsi kylantys dūmai. Socialiniuose tinkluose buvo paskelbta nuotraukų, kuriose, regis matyti sraigtasparnių atskraidintų karių puolimas. Televizija CNN parodė filmuotos medžiagos, kurioje matyti oro uoste esantys Rusijos kariai, o vienas reporteris sakė su jais pasikalbėjęs.
Scanpix nuotr.
Raketos – iš Baltarusijos
Maskvos sąjungininkėje Baltarusijoje dislokuotos Rusijos pajėgos paleido raketų į Ukrainos teritoriją, ketvirtadienį pranešė Ukrainos kariuomenės vadas.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas leitenantas Valerijus Zalužnas per „Facebook“ nurodė, kad Rusijos pajėgos iš Baltarusijos teritorijos paleido keturias balistines raketas.
Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka anksčiau ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalies kariuomenė nedalyvauja Rusijos puolime prieš Ukrainą.
„Mūsų ginkluotosios pajėgos šioje operacijoje nedalyvauja“, – sakė A. Lukašenka.
Užėmė aerodromą šalia Kijevo
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pažadėjo susigrąžinti karinių oro pajėgų bazę šalia Kijevo, užimtą į šalį įsiveržusių Rusijos pajėgų.
„Priešo oro desantininkai užblokuoti Hostomelyje – mūsų pajėgoms buvo įsakyta juos sunaikinti“, – vaizdo pranešime sakė V. Zelenskis.
Anksčiau naujienų agentūros AFP reporteriai sakė matę sraigtasparnius, mažame aukštyje skrendančius iš šiaurės sostinės link. Tuo metu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas leitenantas Valerijus Zalužnas patvirtino: „Vyksta kautynės dėl Hostomelio aerodromo.“
Hostomelio aerodromas ir Antonovo oro uostas yra Kijevo šiaurės vakariniame pakraštyje. Šis taškas yra arčiausiai sostinės, kurį, kiek žinoma, pirmąją invazijos dieną yra pasiekusios Rusijos pajėgos.
Ten gyvena vienas mano draugas, ir rusai jau buvo prisiartinę prie jo motinos su kulkosvaidžiu.
Netoliese gyvenanti 58 metų Liudmila Klimova sakė: „Ten kyla dūmai, jis [aerodromas] buvo subombarduotas, mūsų namai yra netoliese. Nežinome, kur bėgti – čia yra mano tėvai, sesuo.“
„Rusijos kariai jau čia. Ten gyvena vienas mano draugas, ir rusai jau buvo prisiartinę prie jo motinos su kulkosvaidžiu“, – pridūrė moteris.
Netoliese gyvenantis 30-metis civilis Aleksandras Kovtonenka sakė matęs, kaip vykstant kautynėms du naikintuvai paleido raketų į Ukrainos pajėgas ant žemės.
„Po buvo šaudymas, jis tęsėsi tris valandas, – vyras sakė AFP. – Paskui atskrido dar trys naikintuvai, ir vėl prasidėjo šaudymas.“
Virš susirėmimų vietos matėsi kylantys dūmai. Socialiniuose tinkluose buvo paskelbta nuotraukų, kuriose, regis matyti sraigtasparnių atskraidintų karių puolimas. Televizija CNN parodė filmuotos medžiagos, kurioje matyti oro uoste esantys Rusijos kariai, o vienas reporteris sakė su jais pasikalbėjęs.
Užėmė Černobylio atominę elektrinę
Rusijos kariuomenė užėmė Černobylio atominės elektrinės (ČAE) teritoriją, naujienų agentūra „Unian“ citavo prezidentūros atstovą Michailo Podoliaką.
Jis pridūrė, kad šiuo metu nebeveikiančiai elektrinei, kurioje 1986 metais įvyko didžiausia pasaulyje branduolinė katastrofa, iškilęs pavojus ir provokacijų grėsmė.
„Po įnirtingų kautynių mūsų kontrolė Černobylio aikštelėje prarasta. Buvusios ČAE, [sprogusio reaktoriaus] gaubto ir branduolinių atliekų saugyklos būklė nežinoma, – nurodė M. Podoliakas. – Po absoliučiai beprasmės rusų atakos šia kryptimi neįmanoma kalbėti, kad ČAE saugi. Šiandien tai viena rimčiausių grėsmių Europai. Žinant rusų įpročius, jie tikriausiai jau rengia provokacinius dalykus ČAE. Arba pasinaudos pažeidimais, padarytais per ataką, kad tuo apkaltintų Ukrainą, arba patys pažeis šiuos neabejotinai itin pavojingus objektus.“
Apie ČAE objektų, esančių Ukrainos šiaurėje netoli sienos su Baltarusija, keliamą pavojų anksčiau pranešė ukrainiečių vidaus reikalų ministras Antonas Heraščenka ir prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Po įnirtingų kautynių mūsų kontrolė Černobylio aikštelėje prarasta.
„Jeigu per okupantų artilerijos smūgius bus sunaikintos branduolinių atliekų saugyklos, radioaktyvios dulkės gali pasklisti Ukrainos, Baltarusijos ir Europos Sąjungos šalių teritorijose“, – sakoma A. Heraščenkos „Facebook“ pranešime.
V. Zelenskis ankačiau nurodė, kad Kijevo pajėgos kaunasi su Rusijos kariais prie Černobylio jėgainės.
„Rusijos okupacinės pajėgos mėgina užimti Černobylio atominę elektrinę. Mūsų kariai aukoja gyvybes, kad 1986-ųjų tragedija nepasikartotų“, – per „Twitter“ rašė valstybės vadovas.
V. Zelenskis sakė, kad šis puolimas yra „karo paskelbimas visai Europai“.
1986 metų balandžio 26-ąją įvykusi Černobylio jėgainės avarija tebėra didžiausia pasaulyje tokio pobūdžio katastrofa.
Su sprogimu 4-ojo bloko reaktoriuje atliekant saugos bandymą ir jo padariniais tiesiogiai siejama tik apie 30 žmonių mirtis, bet manoma, kad vėlesniais metais dar tūkstančiai žmonių mirė Ukrainoje ir kaimyninėse Baltarusijoje bei Rusijoje, paveikti pasklidusių radioaktyvių teršalų.
Uždaroje zonoje aplink elektrinę saugoma didžiuliai kiekiai radioaktyvių atliekų, be to, radioaktyvių teršalų yra susikaupę tos teritorijos grunte.
2016 metų lapkritį virš sprogusio reaktoriaus pastatytas milžiniškas naujas apsauginis gaubtas, kuriam buvo skirta 2,1 mlrd. eurų tarptautinių lėšų. Šis statinys turi apsaugoti nuo tolesnio radioaktyvių medžiagų nuotėkio ir dešimtmečiams užtikrinti Europos žmonių saugumą.
J. Stoltenbergas: Rusija kontroliuoja vis daugiau teritorijų Ukrainoje
Rusija kontroliuoja vis daugiau teritorijų Ukrainoje. Tai ketvirtadienį pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Jie (Rusija) pradeda kontroliuoti vis daugiau Ukrainos teritorijų“, – sakė jis televizijos kanalui CNN.
Vedėjai pasakius, kad Rusijos kariuomenė užėmė Černobylio atominės elektrinės teritoriją, Aljanso vadovas pareiškė, jog Rusijai „tenka atsakomybė už tai, kad nekiltų incidentų“ užimtose teritorijose, taip pat ir Černobylyje.
Pasak J. Stoltenbergo, „NATO sustiprins Aljanso rytinį sparną, taip pat padarys išvadas dėl įvykių Ukrainoje ilgalaikių padarinių“.
Jis pabrėžė, kad prioritetas yra Aljanso narių gynimas. „Kaip tik todėl, kad Maskva neturėtų erdvės nesupratimui ar klaidoms, kad būtų užkirstas kelias NATO teritorijos puolimui, mes padidinsime buvimą rytiniame sparne“, – sakė J. Stoltenbergas.
Aljanso vadovas pranešė, kad penktadienį NATO viršūnių susitikime dalyvaus ir Švedija bei Suomija, kurios nėra organizacijos narės. „Jame bus kalbama apie mūsų atsako Rusijai koordinavimą“, – pridūrė J. Stoltenbergas.
LNK reportažas:
Rusijoje sudužo karinis transporto lėktuvas, įgula žuvo
Rusijos karinis transporto lėktuvas An-26, gabenęs karinę įrangą, sudužo su Ukraina besiribojančioje Voronežo srityje, o visi jo įgulos nariai žuvo, pranešė Gynybos ministerija.
„Per planuotą karinės technikos perskraidinimą sudužo Rusijos aerokosminių pajėgų lėktuvas An-26“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime. – Įgula žuvo.“
Daugiau detalių ministerija nepateikė.
Vienas Gynybos ministerijos atstovas, su kuriuo susisiekė naujienų agentūraAFP, patvirtino sudužimo faktą, bet atsisakė nurodyti, kiek žuvo įgulos narių.
Rusija įgijo pranašumą Ukrainos oro erdvėje
Rusija „eliminavo“ Ukrainos oro erdvės gynybą ir atrodo telkianti gausias pajėgas aplink sostinę Kijevą, ketvirtadienį sakė vienas aukšto rango Vakarų žvalgybos pareigūnas.
Pasak jo, Rusijos sausumos pajėgos stengėsi prasiveržti gilyn į kaimyninę šalį po paryčiais surengtų pirmųjų aviacijos ir raketų smūgių svarbiems kariniams objektams.
„Ukrainiečiai neturi pakankamai oro erdvės gynybos priemonių tokios aviacijos kampanijos sąlygomis. Dabar šios oro erdvės gynybos priemonės veiksmingai eliminuojamos. Jie nebeturi skraidyti ir apsisaugoti galinčių oro pajėgų“, – sakė pareigūnas, pageidavęs likti anonimas.
„Iš esmės rusai dabar turi visišką pranašumą ore virš Ukrainos“, – pridūrė jis.
Pasak pareigūno, Ukrainos pajėgos įnirtingai priešinasi, toliau vystantis Rusijos kariuomenės daugiaplanei atakai, ypač prie šiaurės rytinio Charkivo miesto ir šalies rytuose, šalia prorusiškų separatistų kontroliuojamų teritorijų.
Tačiau Kremliaus pajėgos sugebėjo užimti svarbių aerodromų aplink Kijevą, o tai atveria galimybę siųsti daugiau pajėgų į šiuo placdarmus, kurios galiausiai susijungtų su daliniais, judančiais į pietus iš Rusijos sąjungininkės Baltarusijos teritorijos.
„Daug kas priklausys, kokį pasipriešinimą galės sutelkti ukrainiečiai. Tačiau esu tikras, kad rusai ateinančiomis valandomis siekia pasiųsti triuškinamas pajėgas prieš sostinę“, – kalbėjo pareigūnas.
Pasak jo, žvalgybos duomenys rodo, kad Rusija sieks pašalinti prezidento Volodymyro Zelenskio vyriausybę „arba „nukertant galvą“, arba kitokiu spaudimu.
Taip pat esama požymių, kad Kremlius ketina imtis „likvidacijos“ kampanijos prieš politinius oponentus, likusius Kijeve.
„Turėtume būti labai susirūpinę dėl labai didelio smurto mieste potencialo, kai rusai perima kontrolę“, – sakė šaltinis.
Rusijos invazijos į Ukrainą chronologija
Konflikto chronologija nuo lapkričio:
Dalinių judėjimas
Lapkričio 10 dieną NATO perspėjo Rusiją dėl „agresyvių priemonių“, kai Vašingtonas netoli Ukrainos sienos užfiksavo neįprastą rusų dalinių judėjimą. V. Putinas apkaltino Vakarus „tiekiant Kijevui modernius ginklus“ ir rengiant „provokacinius“ karinius manevrus.
Lapkričio 28 dieną Ukraina pranešė, kad Rusija sutelkė beveik 92 000 karių. Maskva tai paneigė ir po kelių dienų apkaltino Kijevą, kad šis pats ginkluojasi. Rusija pareikalavo „teisinių garantijų“, kad Ukraina niekuomet netaps NATO nare.
NATO
Virtualiame viršūnių susitikime gruodžio 7 dieną J. Bidenas invazijos į Ukrainą atveju pagrasino V. Putinui „rimtomis sankcijomis“. Gruodžio 16-ąją ES ir NATO perspėjo dėl „milžiniškų strateginių padarinių, jei bus surengta nauja ataka prieš Ukrainos teritorinį vientisumą“.
Kitą dieną Maskva paskelbė reikalavimus JAV ir NATO – sustabdyti NATO plėtrą į rytus ir nekurti JAV karinių bazių buvusiose sovietų įtakos sferos valstybėse. Sausio 24 dieną NATO pareiškė stiprinsianti savo karinį buvimą Rytų Europoje. Maskva netrukus pradėjo karinius manevrus netoli Ukrainos sienos ir aneksuotame Kryme.
Raštiškame atsakyme Rusijai dėl saugumo garantijų Vašingtonas sausio 26-ąją atmetė daugelį Rusijos reikalavimų, pavadindamas juos „nepriimtinais ar nerealiais“, ir nesutiko atmesti Ukrainos narystės NATO galimybės.
Dalinių siuntimas
JAV vasario 2 d. paskelbė apie tūkstančių karių siuntimą į Vokietiją ir Rytų Europą. Maskva šį žingsnį pasmerkė kaip „destruktyvų“. Ir Vokietija vasario 7-ąją pareiškė perkelsianti dar 350 savo karių į Lietuvą. Kitos Vakarų šalys taip pat ėmėsi stiprinti savo pajėgas NATO rytiniame flange.
Vasario 10 dieną Baltarusija ir Rusija pradėjo bendras karines pratybas prie šiaurinės Ukrainos sienos, JAV duomenimis -su 30 000 rusų karių. Po dviejų dienų Rusija, be to, pradėjo karinio laivyno pratybas netoli Krymo.
Diplomatinės pastangos
J. Bidenas vasario 12 dieną dar kartą telefonu kalbėjosi su V. Putinu ir pagrasino rimtais padariniais invazijos atveju. V. Putinas per pokalbį telefonu su Prancūzijos prezidentu E. Macronu pranešimus apie netrukus prasidėsiantį puolimą pavadino „provokacinėmis spekuliacijomis“.
Vasario 14-ąją į Kijevą nuvyko Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, jis pažadėjo Ukrainos prezidentui V. Zelenskiui finansinę paramą, tačiau ne reikalaujamų ginklų. Po dienos O. Scholzas Maskvoje susitiko su V. Putinu – abu signalizavo pasirengimą derėtis.
Tolesnis padėties aštrėjimas
JAV žvalgybai vasario 16-ąją nurodžius kaip tikėtiną Rusijos invazijos dieną, Ukraina tą dieną paskelbė „Vienybės diena“. Rusija pareiškė užbaigusi pratybas Kryme. Po dienos Maskva pareiškė nuo Ukrainos sienos į bazes grąžinanti tankų dalinius ir kitą karinę techniką. Vakarai tuo tarpu nemato dalinių atitraukimo įrodymų. JAV duomenimis, Rusija net nusiuntė papildomų karių.
Vasario 18-ąją J. Bidenas pareiškė, kad V. Putinas jau priėmė sprendimą pulti Ukrainą „ateinančiomis dienomis“. Maskva kitą dieną pradėjo karinius manevrus su branduolinį užtaisą galinčiomis nešti raketomis, kuriuos stebėjo ir Rusijos prezidentas. Dar po dienos Baltarusija paskelbė, kad dėl „eskalacijos“ Rytų Ukrainoje pratęsia bendrus su Rusija karinius manevrus. Rytų Ukrainoje ėmė daugėti paliaubų pažeidimų. Prorusiški separatistai apsišaukėliškose Donecko ir Luhansko respublikose paskelbė „visuotinę mobilizaciją“ ir pradėjo gyventojų evakuaciją Rusijos kryptimi.
Vakarų reakcija
Viltis dėl J. Bideno ir V. Putino viršūnių susitikimo, kurias pakurstė E. Macronas po pokalbių telefonu su abiem prezidentais, vasario 21-ąją vėl išblėso. Oro bendrovės nutraukė savo skrydžius į Kijevą ir Odesą Ukrainoje. Maskva kelis kartus pranešė apie tariamas Ukrainos atakas prieš Rusijos teritoriją. Popiet V. Putinas žlugusiais paskelbė Minsko susitarimus dėl Rytų Ukrainos. Vakare jis pareiškė pripažįstantis „liaudies respublikų“ Rytų Ukrainoje nepriklausomybę. Netrukus po to paskelbta apie rusų dalinių siuntimą į šias teritorijas.
JAV ir Vakarų valstybės skubiai sušauktame JT Saugumo Tarybos posėdyje griežtai pasmerkė Rusijos veiksmus ir paskelbė apie sankcijas. Vašingtonas dar pirmadienį įvedė baudžiamąsias priemones separatistinėms teritorijoms, o nuo antradienio – ir Rusijai. Ir ES bei Didžioji Britanija antradienį inicijavo pirmąsias sankcijas prieš Rusiją. Vokietija sustabdė ginčytino dujotiekio „Nord Stream 2“ projektą.
Rusija pradeda didelį puolimą
V. Putinas įsakė pradėti karinę operaciją kaimyninėje Ukrainoje. Jau netrukus sostinėje Kijeve bei Mariupolio ir Odesos uostamiesčiuose pasigirdo sprogimai. V. Zelenskis paskelbė karo padėtį visoje Ukrainoje. Užsienio reikalų ministerijos Kijeve duomenimis, karinės operacijos tikslas yra „sunaikinti Ukrainos valstybę“.
Šaltinis: Rasa Strimaitytė/ELTA
