Pasak ministerijos, susiklosčius tinkamoms hidrometeorologinėms sąlygoms, ankstesnio tręšimo laikotarpio pradžia skelbiama Klaipėdos, Šilutės, Vilkaviškio ir Varėnos rajonuose.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, penktadienį vidutinė paros oro temperatūra nesiekia penkių laipsnių šilumos, todėl ankstesnė tręšimo pradžia visoje šalyje dar negali būti paskelbta.

Ankstesnio tręšimo laikotarpio pradžia skelbiama, kai keturias paras iš eilės vidutinė oro temperatūra būna ne žemesnė kaip penki laipsniai šilumos.

ŽŪM primena, kad žemę tręšti mėšlu ir srutomis draudžiama nuo lapkričio 15 dienos iki kovo 20 dienos. Šiemet pirmasis pavasaris, kai draudimo tręšti laikotarpis taikomas ir tręšimui mineralinėmis trąšomis.

Gedimino prospekte įsikūrę ūkininkai žurnalistus vaišino kuilio – kiaulės patino mėsa.

„Neįperkame“, – sakė vienas iš protesto dalyvių, paklaustas, kodėl neina į restoranus Vilniuje.

Kitas ūkininkas taip pat parodė, ką atsivežė lauktuvių. Tai – „Ruginė“, alkoholinis gėrimas, kad būtų šilčiau.

Kokias problemas sprendžia čia susirinkę ūkininkai?

„Nuobodulį. Liūdna žiemą, ką čia veiksi“, – juokėsi vyras.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Netoli Katedros aikštės buvęs ūkininkas parodė, kaip atrodo jo traktorius. Ant jo – plakatas su žodžiais „paieškomas“ ir ministro Kęstučio Navicko nuotrauka.

„Tai, ką jis pabėgo, kiek žinau. Tai gal grįš ir pasišnekėsime, nes dabar nedrįsta“, – sakė jis.

Nuobodulį. Liūdna žiemą, ką čia veiksi.

Kiek tokia technika kainavo?

„Toks kainuoja 130-150 tūkst. eurų. Bet tai nereiškia, kad atvažiavai, padėjai pinigus ir nupirkai. Tiesiog yra lizinguojami per banką, investuoji, rizikuoji ir nežinai, kas bus, o gal nesusiklostys“, – kalbėjo jis. 

Vienas ūkininkas žadėjo užpilti ant Seimo srutas. Paklaustas, ar taip jau neperlenkiama lazda, jis atsakė: „Jei tik prisiprašys, kodėl gi ne? Bet koks dėmesys yra dėmesys.“

Dar vienas į protestą atvykęs ūkininkas – 20-metis, valdantis augalininkystės ūkį Kupiškio rajone.

„Pirmi metai gali būti ir paskutiniai, todėl privalau čia būti“, – pabrėžė jis. 

Anot jo, ūkininkai nėra tokie pasiturintys, kaip gali susidaryti iš pirmo žvilgsnio.

„Po kokių 20 metų jis ir bus pasiturintis“, – svarstė vaikinas. 

Kitas ūkininkas atskleidė, ką pasiėmė su savimi į kelionę. 

„Valgyt. Konservų, žuvies, duonos, dešros naminės. Eisime prie Vyriausybės pabendrauti, pavaišinsime, gal Seimo nariai pasivaišins. Matysime“, – kalbėjo jis.

Mokyklos gatvės rajone žaliosios atliekos išvežamos trečiadieniais.

Tačiau po tokios švarinimosi akcijos gyventojai netveria pykčiu.

„Kaip trečiadienis ir žaliųjų atliekų išvežimo diena Mokyklos rajone, taip esame apipilami srutomis. Sustojusi klausiau vežėjų, kodėl pila srutas ant gatvės? Jie tik pagūžčiojo pečiais. Pravažiavau Zanavykų ir Varnių gatvėmis, abi – dėmėtos. Jei jau nesugeba nepilti, tai tegul plauna gatves po kiekvieno išvežimo, nes siaubingai dvokia. Ką, beje, praėjusį kartą ir padarė“, – skundėsi vietiniai.

Žaliąsias atliekas šiame rajone išveža įmonė „Ecoservice“.

Dienraštis kreipėsi raštu į bendrovę. Buvo klausiama, ar įmonė ketina nuplauti gatves.

„Atsiprašome gyventojų už patirtus nepatogumus. Žaliųjų atliekų konteineriai yra skirti žaliosioms atliekoms, pavyzdžiui, žolei, lapams, susmulkintoms šakelėms, į juos negalima pilti skystųjų atliekų. Vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje į konteinerius gyventojai sumeta pūvančius obuolius, kriaušes, kurie susispaudžia, todėl susikaupia daug sulčių, kurios aptarnaujant konteinerius kartais išteka. Esame numatę, kad taip įvykus, grindinį nuplauname. Praėjusį trečiadienį išsiliejus sultims minimos Mokyklos, Zanavykų ir Varnių gatvės Klaipėdoje taip pat buvo nuplautos. Papildomai atkreipėme darbuotojų dėmesį į šią problemą“, – sakė „Ecoservice“ atliekų surinkimo verslo direktorė Daiva Skrupskelienė.

Klaipėdos savivaldybė taip pat kreipėsi į šią bendrovę, pranešdama, kad yra gyventojų skundas.

Už tvarkos ir švaros taisyklių nesilaikymą gresia administracinė atsakomybė.

Administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnis byloja, kad savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 140 iki 600 eurų.

Kūnas rastas sekmadienį apie 10.20 val. Noriūnų kaime.

Nuskendusio vyro, gimusio 1927 metais, kūnas buvo be išorinių sužalojimų.

„Teka per pamatus, per surinkimo šulinėlį prie garažo, tiesiog per duris vanduo teka į vidų. Susigadintų daiktai, nes pusrūsyje daug kas sandėliuojama. Tai – katastrofa“, – kalbėjo Neveronių gyventojas Sigitas Ganusauskas.

Palijus skęsta kiemai, gatvės, nes vienas kaimynas užpylė pro sodybas einantį griovį, kuris naudotas lietaus nuotekoms tarsi drenažas, bet nėra įteisintas.

„Prieš 35 metus iškastas ir vandens nuotekos juo kuo puikiausiai nutekėdavo, niekados neturėjome problemų“, – pasakojo Neveronių gyventojas Vytautas Jasinauskas.

Vytautas sako, kad semia net dušą.

„Į šį griovį vandens nuotekos nesubėga, apsėmė gatvę, šulinukai pilni, mano dušas skęsta namuose, tualetas pilnas“, – tęsė Vytautas.

Skaičiuojama, kad apsemiamas ne vienas kiemas.

„Čia kalbama apie 50–100, nes 121 žmogus pasirašė, skęsta visas kvartalas“, – teigė vyras.

Į šį griovį vandens nuotekos nesubėga, apsėmė gatvę, šulinukai pilni, mano dušas skęsta namuose, tualetas pilnas.

Griovys po dalį priklauso kiekvienam kaimynui, pro kurio teritoriją eina. Vyras, užpylęs griovio dalį, nenorėjo kalbėti prieš kamerą, bet savo veiksmus paaiškino.

„Savivaldybė jokių projektinių duomenų neturi, jisai į jokį geoportalą žemėlapyje nėra įtrauktas, tad tai yra paprasčiausias griovys. O jeigu griovys, tai reikia užpilti“, – sakė vyras.

Vyras aiškina, kad griovys smirda ir mano, kad čia nelegaliai gali būti leidžiamos fekalijos. Ištyrus mėginius tarša rasta, tačiau kaltų nėra.

„Inicijavau griovio užpylimą, nes kai patvindavo, semdavo mano sklypą. Ten vanduo neskaidrus, jame yra visko. Niekas nenori po srutas vaikščioti“, – tęsė gyventojas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kad prie griovio būtų galima vykdyti darbus vyras gavo leidimą panaikinti sklype esančias apsaugos zonas, tačiau užpilti griovio niekas neleido.

„Užpylė griovį ir dabar kitų savininkų sklypai tvinsta. Padarė veiksmą, kuris yra netoleruotinas. Mes jam siūlėme kompromisinį variantą, o jis nesutiko“, – sakė Kauno rajono Aplinkos skyriaus vedėjo pavaduotojas Egidijus Katilius.

Kompromisas buvo toks, jog reikėjo susitarti su kaimynais arba kloti požeminius vamzdžius, tačiau to buvo atsisakyta.

Pažeidimą mato ir Nacionalinė žemės tarnyba.

„Jo buvimas yra pavaizduotas plane ir visi žmogaus veiksmai užverčiant griovį, kitaip sunaikinant yra visiškai savavališki veiksmai, kurie yra neteisėti ir neturėjo būti padaryti“, – pasakojo Nacionalinės žemės tarnybos atstovas Ruslanas Golubovas.

Rajono savivaldybė pradėjo tyrimą.

„Gali grėsti bauda arba įpareigojimas atstatyti, kadangi iš dalies jis pažeidė ne tik savo teises, bet ir gretimo sklypo savininko“, – teigė E. Katilius.

Visgi, su grioviu ar be seniūnė sako, kad nuotekų sistemą reikia keisti iš esmės. Vanduo, tekėdavęs grioviu, patekdavo į privataus žmogaus sklypą, virtusį pelke, kuris iki šiol yra nenaudojamas.

„Iš šio griovio nutekėjimo nėra. Kur vanduo sustoja, jis niekur nenuteka. Problema su šiuo grioviu neišsispręstų, reikalingas centralizuotų lietaus nuotekų tinklų projektas, kuris šiuo metu yra įgyvendinamas“, – kalbėjo Neveronių seniūnė Aldona Petkevičienė.

Savivaldybė sako, kad projektas pajudėjo iš mirties taško.

„Jau yra paruoštas techninis projektas, yra išimtas leidimas. Skelbiamas rangovo parinkimo konkursas“, – sakė E. Katilius.

Tokių griovių Neveronyse likti neturėtų, žadama kloti požeminius vamzdžius, surenkančius lietaus vandenį.

„Pamazgas išnešu už pavėsinės, ant komposto“, – kalbėjo gyventoja.

Tualeto, kuriuo naudojasi ne tik šita moteris, bet ir keli jos kaimynai, turinį išsiurbia speciali pasamdyta mašina.

„Rugsėjį valiau, tai dabar vasaros metu vėl noriu išsikviesti, kad žiemai užtektų“, – pasakojo kita gyventoja.

Netoliese gyvenanti Miroslava tualeto turinį tvarko taip: kviečia automobilį išsiurbti arba pati užkasa.

Kad pagautų tokius netinkamai nuotekas valančius žmones, Aplinkos ministerija kuria informacinę sistemą, kurioje bus surašyti visi nuosavas nuotekų surinkimo sistemas ar lauko tualetus turintys namai. Net apskaičiuos, kiek konkrečiame name yra gyventojų ir kiek jie per metus gali prikaupti nuotekų.

„Bus nustatyti minimalūs reikalavimai, kiek kartų per metus turi būti eksploatuojama, koks pagal parametrus turi susidaryti preliminarus dumblo kiekis. Kad nebūtų dirbtinai mažinama taupymo sumetimais“, – kalbėjo Aplinkos ministerijos viceministrė Raminta Radavičienė.

Kiek nuotekų išvežė iš konkretaus namo naujoje sistemoje turės nurodyti nuotekų vežėjai, o vandens valymo įmonės turės nurodyti, ar tikrai tiek srutų pas juos buvo atvežta.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Buvo skandalų, kad surinktos nuotekos iš individualių gyventojų be apskaitos buvo išleidinėjamos į miesto šulinius, o galbūt net kažkur į gamtą. Mes turime būti tikri, kad gyventojai samdo legalias paslaugas, nuotekos yra sutvarkomos ir išpilamos“, – pasakojo Aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Tuomet toks nuotekų vežėjas bus baudžiamas. Baudų neišvengs ir aplinką teršiantys gyventojai.

„Deja, bet būna tokių atvejų, kuomet tos duobės yra nesandarios, kas ir mažina paslaugos poreikį ir išvežimo dažnį. Už neteisingą nuotekų tvarkymą yra numatytos baudos“, – kalbėjo R. Radavičienė. Baudos yra nuo 160 iki 300 eurų.

Nuotekų vežėjų asociacija kuriamai sistemai pritaria. „Reikia sistematizuoti, nes žmonės dirba įvairiai, jie yra verslininkai, galbūt ne visada dirba sąžiningai. Galbūt ta sistema duos daugiau naudos nei žalos“, – pasakojo Nuotekų vežėjų asociacijos prezidentas Viačeslavas Ždanovičius.

Naujoji sistema kainuos per milijoną eurų.

„Su valstybės kuriamomis sistemomis kainos yra rinkos“, – kalbėjo R. Radavičienė.

Kai kurie žmonės dėl naujos kontrolės sistemos turi priekaištų.

„Labai įdomus sprendimas – kontroliuoti, bet nesiūlyti variantų. Gyvename tokioje gatvėje, kuri yra už 10 km nuo Vilniaus centro, tad labai keista, kad neturime centrinės kanalizacijos“, – kalbėjo Naujosios Vilnios gyventoja Ina.

Moteris turi šulinius nuotekoms, tačiau juos prižiūrėti nėra lengva.

„Tai yra galvos skausmas. Jeigu lyja lietus, kanalizacijos irgi pildosi. Visada turi atidaryti ir patikrinti“, – tęsė Ina.

Jungtis prie nuotekų sistemos norėtų ir Petras, tik niekas nejungia.

„Būtų neblogai, mat kiekvienais metais tenka kviesti, ištraukinėti“, – teigė Petras.

Vienas nuotekų išsiurbimas kainuoja apie 60–70 eurų. Vieni žmonės tokį automobilį kviečią kartą per metus, kiti – kas mėnesį. Naujoje sistemoje, kuri turėtų pradėti veikti iki kitų metų liepos, visi šie skirtumai pasimatys ir įtartinai mažai nuotekų išvežantieji gali sulaukti tikrintojų.

Verslas griūva akyse

Netoli Agluonėnų, už 20 kilometrų nuo Klaipėdos, veikia bendrovė "Kontvainiai", auginanti tūkstančius kiaulių.

Arčiausiai šio kiaulių komplekso yra verslininko Vytauto Račkausko kaimo turizmo sodyba ir restoranas.

Pastaraisiais metais jo verslas ne itin klesti dėl aplink beveik nuolat tvyrančio gyvulių srutų, kuriomis laistomi ir aplinkiniai laukai, tvaiko.

Restoraną verslininkas pradėjo statytis prieš maždaug 30 metų, kai tas kiaulių kompleksas ten jau stovėjo. Kiaulių tada buvo laikoma iki 12 tūkst., sanitarinė zona siekė 500 m.

Srutų į laukus tada esą niekas neveždavo, o pavasarį susikaupusios srutų lagūnos būdavo išlaistomos per kelias savaites, ir smarvė aplinkui būdavo tik epizodiškai.

Prieš kelerius metus kiaulininkystės ūkis buvo atnaujintas, gyvulių padaugėjo 50 proc., sanitarinė zona padidinta iki vieno kilometro, taip esą dalis turizmo sodybos pateko į kiaulidės sanitarinę zoną.

"Ir dabar visas kiemas dvokia, galite atvažiuoti, patys įsitikinsite. Bendraujame su kiaulių augintojais nuolat. Jie su pretenzijomis sutinka, tikina, jog daro, ką gali, kad to nebūtų. Bet sako, kad yra teisūs. Esą laistyti srutomis laukus leidžia įstatymai", – teigė V.Račkauskas.

Dėl šios situacijos gera vardą turintis restoranas nuolat praranda klientus.

Kai kurie atvykę ir užsisakę maisto išvažiuoja, nes juos išgena iš laukų sklindantis tvaikas.

Atšaukė įmonės šventę

Esą buvo ne vienas atvejis, kai suplanuoti ir verslo atstovų pobūviai šiame restorane buvo atšaukti būtent dėl iš kiaulidės ir laukų sklindančio kvapo, nes žmonės čia negali valgyti – pykina smarvė.

Buvęs Klaipėdos meras, pramonininkų asociacijos atstovas Rimantas Taraškevičius patvirtino, kad jo įmonės "Monolitas" darbuotojams buvo planuota surengti Statybininkų dieną "Agluonos" restorane.

"Savo darbuotojams norėjome surengti šventę. Pasamdėme renginio organizatorius, kurie prieš savaitę nuvyko į vietą, kad viską suderintų. Bet grįžę jie pasakė, kad sumanymą reikia atšaukti, nes lauke tokia smarvė, kad neištversime. Todėl pobūvį perkėlėme į kitą vietą už 20 kilometrų, į Veiviržėnus", – neslėpė R.Taraškevičius.

"Ir tai yra ne vienintelis atvejis. Mano verslui tai kerta visu baisumu. Mes nenorime su niekuo pyktis, suprantu, jog nebus, kad nesmirdėtų. Bet kaip padaryti, kad gerai būtų visiems?" – retoriškai klausė kiaulių komplekso kaimynystėje restoraną turintis V.Račkauskas.

Nevilties kupini laiškai

Nuo smarvės kenčia ne tik Agluonėnų apylinkėse dirbantys verslininkai. Diskomfortą patiria ir visi miestelio gyventojai.

Namuose tvyro tvaikas, kaip tvarte.

"Aš gimusi ir augusi Agluonėnuose ir čia po studijų dabar vėl gyvenu. Nemalonių kvapų problema miestelyje yra labai didelė, nes vasaros rytais, kai atsikeli, namuose tvyro tvaikas, kaip tvarte. Ryte ir vakare būna toks dvokas, kad norisi langus užsidaryti, bet negali, nes karšta. Mane ta smarvė žudo", – skundėsi Agluonėnų gyventoja Rima (vardas pakeistas – A.D.).

Kitas Agluonėnų gyventojas Artūras (vardas pakeistas – A.D.) teigė, kad stipresni vakarų ir pietų vėjai, atnešantys kiaulidės tvaiką ir išlaistytų srutų kvapą nuo laukų, žlugdo gyvenimą.

"Esu tikras, kad yra galimybių kontroliuoti tą smarvę. Kai būna šventės, kai seniūnė paprašo, tada būna gerai. Vadinasi, galima padaryti, jog nesmirdėtų, bet turbūt tai yra brangu. Regis, mūsų kraštuose kiaulės svarbesnės už žmones", – kalbėjo Artūras.

Birželio 29 d. agluonėniškis atsiuntė laišką: "Vakar ir šiandien tiesiog viskas skęsta smarvėje, nes net 4 cisternos be perstojo iš kiaulidės vežamos laistyti. Veža per miestelį. Tiek prisipila, kad tiesiog teka per viršų ant asfalto. Žmonės dejuoja, bet niekas nieko padaryti negali. Nėra žodžių. Jie kaip karaliai, jaučiantys "stogą", skandina Agluonėnus ir aplinkines gyvenvietes smarvėje. Šiandien sekmadienis ir viskas tas pats netgi iš ankstaus ryto. Vakar dar kentėjome užsidarę langus, šiandien teks važiuoti iš čia, nes neįmanoma."

Liepos 19 d. laiškas: "Turime vaizdo įrašą, kaip iš pat ryto per pačius Agluonėnus važinėja atviros cisternos, laisto ant kelio srutas bei išpila jas kaimo pašonėje."

Istorinės gyvenvietės kaimynai

Bendrovėje "Kontvainiai" šiuo metu yra auginama apie 18 tūkst. kiaulių.

Viena kiaulė, pasak vieno iš įmonės savininkų Valdemaro Sadaunyko, nuo gimimo iki skerdimo išskiria apie kubinį metrą srutų, tai yra tūkstantį litrų. Tad ilgainiui įmonėje susikaupia įspūdingi kiekiai.

"Mes turime srutų lagūnas, kurias paveldėjome su ta įmone, jos labai didelės. Tai dar tarybinių laikų technologijos dalis, anksčiau jose buvo kaupiamos srutos visą laiką, o paskui būdavo išlaistomos laukuose. Dabar mes tų lagūnų paviršių dengiame tam tikromis medžiagomis, kurios neleidžia garuoti amoniakui. Pernai pasistatėme ir šiemet tik pradėjome eksploatuoti naujas talpyklas, betoninius srutų rezervuarus, iš kurių niekas neišgaruoja. Šitas sandėliavimo būdas yra pats geriausias. Mes dedame visas pastangas, kad susitvarkytume savo ūkį", – tvirtino V.Sadaunykas.

Pasak savininko, tose talpyklose srutos laikomos prieš jas atiduodant ūkininkams.

Iš "Kontvainių" srutas ima trys Agluonėnų ūkininkai.

"Mūsų įmonė įkurta 1978 m., viskas yra įteisinta ir teisėta, o dabar susilaukiame spaudimo. Kažkas įsigijo kažkokią sodybą netoliese ir tikėjosi, kad čia bus Šveicarija. Jam nepatinka kvapai. Mes darome, kas įmanoma, kas mūsų jėgoms. Žmonės yra ne visada teisūs, nes visa Europa šitas organines trąšas grąžina į dirvožemį", – tikino V.Sadaunykas.

Kova baigėsi pralaimėjimu

Agluonėnų apylinkėse gyvenanti verslininkė, Veiklos moterų sambūrio pirmininkė, buvusi Klaipėdos rajono vicemerė Genovaitė Sinskienė puikiai pamena tą laiką, kai plečiantis šiam kiaulių ūkiui kilo didelis vietos gyventojų pasipriešinimas prieš leidimų išdavimą šiai veiklai.

"Mes tada nieko negalėjome įrodyti, nes viskas atitiko sanitarines normas, visus aplinkosauginius reikalavimus, ir jie plėtėsi. Tada nebuvo įvertinta, kokioje aplinkoje vystys tą kiaulininkystės verslą. O juk Agluonėnai – Mažosios Lietuvos kraštas ir yra labai daug kaimo turizmo sodybų. Jų savininkai nemažai į tai investavo, kai kurie gavo ES paramą, ėmė banko paskolas. Tačiau jų perspektyvos labai abejotinos, nes vietiniai žmonės tą laukuose laistomų srutų kvapą dar gali pakentėti, bet atvykę turistai – tikrai ne", – tvirtino G.Sinskienė.

G.Sinskienė pastebėjo, kad sovietmečiu fermas paprastai stengdavosi kurti ant pačių gražiausių upelių krantų.

Agluonos pakrantėje irgi atsirado kiaulidė, o Agluonėnai juk vienas gražiausių miestelių Lietuvoje.

Pagal įstatymus gyvenamojo namo, kur gyvens keturi žmonės, ant upelio kranto statyti negalima, o kiaules auginti galima.

"Čia ne argumentas – "mes atėjome, mes taip radome". Mes visi juk keičiamės. Ir kodėl dabar reikėtų leisti vystyti ūkinę veiklą ant Agluonos kranto? Beje, pagal įstatymus gyvenamojo namo, kur gyvens keturi žmonės, ant upelio kranto statyti negalima, o kiaules auginti galima. Įsivaizduojate, kokia nesąmonė?" – stebėjosi G.Sinskienė.

Ūkininkų – savi argumentai

Tačiau didžiausia bėda šiuo metu srutų liejimas aplinkiniuose laukuose.

Žemės ūkio ministerija pastaraisiais metais esą skatina ūkininkus kuo daugiau naudoti organinių trąšų – karvių mėšlą, vištų mėšlą, kiaulių ir karvių srutas.

Antanas Lučinskas – vienas iš trijų Agluonėnų ūkininkų, imantis srutas iš "Kontvainių" įmonės.

Paklaustas apie gyventojų skundus dėl ant laukų purškiamų srutų tvaiko, pašnekovas patikslino: "Ne gyventojai skundžiasi, bet vienas žmogus tuo skundžiasi, kuris neseniai nusipirko nekilnojamąjį turtą ir labai piktas, nes jo niekaip negali parduoti. Bet tikrai galiu užtikrinti, kad, kalbant apie kvapus, situacija geresnė nei prieš 3–4 metus, kadangi mes bendradarbiaujame su seniūne, su miestelio bendruomene, yra suderinamas srutų vežimo laikas. O tai, kas dabar vyksta, yra raganų medžioklė."

Ūkininkas tvirtino, kad per didelius karščius stengiasi srutų nevežti.

Be to, ant ariamos žemės srutas pagal įstatymą galima pilti tik nuo balandžio pradžios iki birželio vidurio. Paskui srutas galima purkšti tik ant pūdymų ir ant pievų.

"Šiemet mes gal 20 tūkst. kubinių metrų srutų išsivežėme. Per sezoną purškiame pusantro mėnesio, bet nebūna taip, kad purkštume vienoje vietoje. O kad kvapo nebūtų, mes, nupurškus srutomis dirvonuojančius laukus, iš karto juos užariame. Dabar srutas pilsime tik rugpjūčio 15 ar 20 dieną, viskas priklausys nuo orų. Lauksime, kad atvėstų, kad būtų kuo mažiau smarvės. Ar dabar nesmirda? Vakar užuodžiau, bet tas tvaikas būna epizodiškas ir ne kažkoks baisus", – tikino Antanas Lučinskas.

Išaugo būsto paklausa?

Agluonėnų seniūnė Laima Tučienė pripažino, kad srutų tvaiko problema miestelyje turbūt egzistuos visada.

"Prieš keletą metų kreipėmės į visas tarnybas dėl kvapų patikrinimo. Tada buvo dideli karščiai, ir ūkininkai laistė srutas. Kvapų pasitaiko ir dabar, bet kad dvoktų nuolat, to tikrai nėra. Gyventojai informuojami, kada planuojami tie didieji srutų laistymo darbai laukuose. Nėra šimtu procentų viskas gerai, bet džiaugiamės, kad pamažu atsiranda abipusis supratimas. Mes negalime uždrausti ūkininkauti ūkininkams, o jie turėtų naudoti tik tvarkingą techniką, kad nepažeistų įstatymų, bet paisytų ir žmogiškųjų dalykų. Ūkininkai yra nuolat stebimi", – kalbėjo L.Tučienė.

Agluonėnų seniūnijos teritorijos plotas – 5,6 tūkst. ha, jame išsidėstę 14 kaimų, kuriuose gyvena apie 1,2 tūkst. gyventojų. Pačiuose Agluonėnuose gyvena apie 600 gyventojų.

"Tai nedidelė jauki šiuolaikinė gyvenvietė ant Agluonos upės kranto. Nedideli atstumai iki Priekulės, Gargždų, Klaipėdos, Šilutės, gera infrastruktūra, graži aplinka, švara ir tvarka skatina į Agluonėnus keltis vis naujus gyventojus iš Klaipėdos ir tolimesnių vietų, dėl to pastaruoju metu išaugo sklypų gyvenamųjų namų statybai, butų ir namų paklausa", – rašoma Agluonėnų seniūnijos interneto svetainėje.

Kaip skelbia Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), pagal Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimus laukus tręšti mėšlu ar srutomis draudžiama nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d. Kasmet šį terminą ŽŪM ir Aplinkos ministerija patikslina ir nustato naujai, atsižvelgdamos į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenis.

Draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti šeštadieniais, sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis arčiau kaip per 100 m nuo gyvenamojo namo be gyventojo sutikimo ir 300 m nuo gyvenvietės be seniūnijos seniūno sutikimo.

Jeigu augalų vegetacija nevyksta, jie iš mėšlo ir srutų neįsisavina maistinių medžiagų - azoto ir fosforo, kurie gali patekti į vandens telkinius ir juos užteršti. Už aplinkosauginių reikalavimų pažeidimus tręšiant laukus mėšlu ir srutomis gresia baudos. Pažeidėjai taip pat turi atlyginti aplinkai padarytą žalą.

LRT Tyrimų skyriaus surinkti duomenys rodo, kad jau šios kadencijos Seimas darniai pritarė aplinkosauginių ribojimų tokiai veiklai švelninimui.

Šalčininkų rajone susibūrusi Merkio aukštupio krašto bendruomenė jau nuo praėjusios vasaros skundžiasi nepakenčiamais kvapais.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šalčininkų skyriaus iniciatyva sudaryta kvapų kontrolės komisija praėjusių metų rugsėjį nustatė, kad Sakalų kaimo gyvenamojoje aplinkoje jaučiamas kvapas gali būti siejamas su Danijos kapitalo bendrovės „Idavang“ vykdoma ūkine komercine veikla.

Fermų savininkės „Merkio agrofirmos“ direktorius Rimantas Lapinskas aiškina, kad šių srutų lagūnų plotas didelis, todėl apdengti stogu jų neįmanoma.

„Idavang“ duomenimis, pernai ši įmonė užaugino 450 tūkst. kiaulių. Iš viso šalyje šį sausį buvo auginama per 566 tūkst. kiaulių.

11.24 val. Bendrajame pagalbos centre (BPC) skubios pagalbos telefono numeriu 112 gautas pranešimas, kad Švenčionių rajone, Švenčionėlių seniūnijoje, Vėjinės kaime, kiaulių fermos siurblinėje į srutų duobę įkrito žmonės.

Išgelbėti skendę žmonės perduoti medikams, pranešė BPC.

Į įvykio vietą išsiųstos Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, informacija apie įvykį perduota Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stočiai ir Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.