„Jie padėjo kurti mūsų šalį, padarė ją stiprią ir yra mūsų visuomenės pamatas“, – sakė jis pirmadienį, pradėdamas trijų dienų vizitą Turkijoje ir turėdamas omenyje beveik 3 mln. šiuo metu Vokietijoje gyvenančių turkų kilmės žmonių.

„Jie nėra žmonės, kilę iš migrantų šeimų – tai Vokietija yra šalis, kilusi iš migrantų šeimų“.

1961 metais Bonos (tuometinės Vakarų Vokietijos sostinės) ir Ankaros vyriausybės pasirašė susitarimą dėl darbuotojų įdarbinimo. Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, pagal šį „gastarbeiterių“ (kviestinių darbuotojų) susitarimą į Vokietiją iš Turkijos atvyko apie 876 000 žmonių.

F. W. Steinmeieris į Stambulą atsigabeno 60 kg sveriantį kebabo iešmą, simbolizuojantį turkų migracijos į Vokietiją istorijas. Kartu su prezidentu lėktuvu keliavo užkandinės, kuri patiekė kebabą valstybiniam priėmimui, savininkas Arifas Kelesas ir dar keli svečiai.

Prezidentas vizitą pradėjo istorinėje Stambulo Sirkeci traukinių stotyje, iš kurios daug turkų išvyksta į Vokietiją. Ten jį pasitiko neseniai perrinktas Stambulo meras Ekremas Imamoglu, kuris laikomas pagrindiniu Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano varžovu.

Trečiadienį Ankaroje F. W. Steinmeieris turėtų susitikti su R. T. Erdoganu.

Šiais susitikimais F. W. Steinmeieris siunčia signalą – sąmoningai ar ne – kad Berlynas jau žvelgia į galimą erą po R. T. Erdogano. Taip pat planuojamas susitikimas su opozicinės CHP partijos vadovu Özgüru Özelu.

Savo kalboje geležinkelio stotyje F. W. Steinmeieris priminė, kad Vokietijos ir Turkijos migracijos istorija buvo dviejų krypčių. 19 amžiuje skurdas ir nedarbas iš Vokietijos į Anatoliją išvarė amatininkus. O nacių laikais Turkija buvo tapusi daugelio vokiečių menininkų ir intelektualų prieglobsčio vieta.

„20 amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje vokiečiai padėjo projektuoti ir statyti naująją sostinę Ankarą, o nuo septintojo dešimtmečio būtent „gastarbeiteriai“ iš Turkijos padėjo kurti jaunos Vokietijos Federacinės Respublikos ekonomiką ir jau keturios kartos svariai prisidėjo prie mūsų klestėjimo“, – sakė F. W. Steinmeieris.

Prezidento ekskursiją po istorinę geležinkelio stotį sutrikdė grupė palestiniečius remiančių demonstrantų.

Apie 50 vyrų ir moterų skandavo šūkius iš kiek mažiau nei 100 metrų atstumo ir demonstravo plakatus su F. W. Steinmeierio, Adolfo Hitlerio ir Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanjahu portretais. W. F. Steinmeierio ir B. Netanjahu veidus „puošė“ Hitlerio ūsai.

Antradienį F. W. Steinmeieris lankysis 2023 metų vasarį nuo žemės drebėjimo nukentėjusiame regione, per kurį, Turkijos duomenimis, žuvo daugiau kaip 53 000 žmonių. Keli tūkstančiai žmonių taip pat žuvo kaimyninėje Sirijoje. Tuo metu Vokietijos vyriausybė pažadėjo Turkijai ir Sirijai skirti 238 mln. eurų pagalbos.

„Nors ugniagesiams reagavus gaisras buvo užgesintas, per incidentą žuvo 25 žmonės. Trys sunkiai sužeisti žmonės yra ligoninėje“, – sakoma gubernatoriaus Davuto Gulo biuro pranešime.

Ankstesniame jo pranešime sakoma, kad gaisras kilo 16 aukštų pastato rūsyje. Sužeistieji nuvežti į regiono ligonines, vyksta tyrimas, pridūrė valdžia.

Pasak D. Gulo, gaisras įsiplieskė per statybos darbus 16 aukštų pastato rūsyje, centriniame Stambulo Bešiktašo rajone. Į įvykio vietą atskubėjęs naujai perrinktas Stambulo meras Ekremas Imamoglu sakė, kad rūsyje veikė naktinis klubas. „Gaisras suvaldytas. Tikėkimės, kad daugiau aukų nebus“, - sakė E. Imamoglu, pareiškęs užuojautą žuvusiųjų ir sužeistųjų artimiesiems.

Naudingas renginys

Stambulo kandidatūra buvo pristatyta Madride įvykusiame Europos olimpinių komitetų asociacijos (EOK) vykdomojo komiteto (VK) posėdyje.

„Šio miesto vadovai mato didelę Europos žaidynių naudą: renginys ne tik pritraukia turistų, bet ir suvienija bendruomenę, prisideda prie sporto plėtros ir gyventojų sveikatingumo. Be to, Stambulas siekia surengti 2036-ųjų vasaros olimpiadą, todėl Europos žaidynės būtų gera patirtis. Miesto atstovai pristatė savo viziją ir galimybes. EOK pareigūnų laukia vizitas į Turkiją ir tolesnės diskusijos“, – teigė EOK viceprezidentė D. Gudzinevičiūtė.

Madride taip pat aptarti didelės sėkmės sulaukę pernai Europoje vykę olimpiniai multisporto renginiai, pristatyta Lenkijoje įvykusių Europos žaidynių ataskaita.

Pernai varžėsi Lenkijoje

Trečiosios Europos žaidynės buvo surengtos Krokuvos, Mažosios Lenkijos ir Silezijos regionuose.

Jie pasirinkti ir dėl puikios infrastruktūros, ir varžybų arenų, kurios buvo minimaliai patobulintos, atsižvelgiant į Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) tvarumo standartus.

Startavo 6 857 atletai iš 48 šalių. Žaidynėse neleista dalyvauti karą Ukrainoje sukėlusios Rusijos ir ją palaikančios Baltarusijos atstovams.

Stambulas siekia surengti 2036-ųjų olimpiadą, todėl Europos žaidynės būtų gera patirtis.

Lietuvai atstovavo 130 sportininkų. Aukso medalius iškovojo moterų trijulių krepšinio (3 prieš 3) rinktinė (Kamilė Nacickaitė, Martyna Petrėnaitė, Gabrielė Šulskė, Giedrė Labuckienė) ir kanojininkas Henrikas Žustautas (200 m rungtis).

Europos žaidynių vicečempionu tapo lengvaatletis Edis Matusevičius (ieties metimas), bronzą pelnė moterų šiuolaikinės penkiakovės komanda (Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Gintarė Venčkauskaitė, Ieva Serapinaitė), breiko šokėja Dominika Banevič, lengvaatletės Gabija Galvydytė (1 500 m bėgimas) ir Greta Karinauskaitė (3 000 m kliūtinis bėgimas), disko metikas Andrius Gudžius.

Medaliai – visų spalvų

Europos žaidynių metraštis rašomas nuo 2015-ųjų, kai 5 898 atletai iš 50 šalių buvo susirinkę Azerbaidžano sostinėje Baku.

Mūsų šalies rinktinę sudarė 70 sportininkų. Du medalius – aukso ir sidabro – iškovojo plaukikas Andrius Šidlauskas (50 m ir 100 m krūtine), čempionu tapo H. Žustautas (vienvietė kanoja, 200 m).

Trečias vietas užėmė badmintonininkas Kęstutis Navickas, paplūdimio tinklininkės Ievai Dumbauskaitė ir Monika Povilaitytė, sambo imtynininkai Rūta Aksionova ir Radvilas Matukas.

2019-aisiais Minske (Baltarusija) varžėsi 4 082 sportininkai iš 50 šalių. Lietuvą reprezentavo 72 atletai.

Dviračių treko legenda Simona Krupeckaitė iškovojo keirino rungties auksą ir komandų (kartu su Migle Marozaite) sprinto varžybų sidabrą. Čempionu tapo gimnastas Robertas Tvorogalas (laimėjo pratimų ant skersinio finalą).

Olimpiadoje – Europos namai

EOK VK posėdyje daug dėmesio skirta 2024-ųjų planams ir galimybėms, kurias suteiks į Europą po dvylikos metų pertraukos grįžtančios olimpinės žaidynės.

EOK prezidentas Spyras Capralas pasidžiaugė, kad Europos sportininkai toliau lieka didžiausių pasaulio sporto renginių medalių lentelių viršūnėje, tai parodė ir sausį Pietų Korėjoje vykusios jaunimo žiemos olimpinės žaidynės.

„Tikimės, kad Europos sportininkai olimpinėse žaidynėse Paryžiuje iškovos 40 proc. medalių. Europa toliau tikslingai ir sėkmingai investuoja į sportą ir tai atspindi atletų pasiekimai“, – reziumavo S. Capralas.

Planuojama, kad Paryžiuje olimpinių žaidynių metu veiks Europos namai, kviesiantys miestiečius ir svečius susipažinti su Senojo žemyno sporto istorija, pabendrauti su olimpiečiais ir pajausti olimpinę dvasią.

Kelialapiai sau ir šaliai

Teisę varžytis XXXIII vasaros olimpiadoje Paryžiuje jau iškovojo aštuonių sporto šakų atstovai.

Asmeninius tikslus yra pasiekę plaukikai Rūta Meilutytė, Kotryna Teterevkova, Danas Rapšys, Aleksas Savickas, lengvaatlečiai Mykolas Alekna ir A. Gudžius, breiko šokėja D. Banevič.

Kelialapius šaliai pelnė L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė (šiuolaikinė penkiakovė), Simonas Maldonis, Mindaugas Maldonis, Ignas Navakauskas ir Artūras Seja (baidarių ir kanojų irklavimas, keturviečių 500 m rungtis), M. Maldonis ir Andrejus Olijnikas (baidarių ir kanojų irklavimas, dviviečių 500 m rungtis), Viktorija Senkutė (irklavimas, vienvietės valtys), Dovilė Rimkutė ir Donata Karalienė (irklavimas, porinės dvivietės valtys), Kamilė Kralikaitė ir Ieva Adomavičiūtė (irklavimas, pavienės dvivietės valtys), Dovydas Nemeravičius (irklavimas, vienvietės valtys), žirginio sporto atstovai Aistis Vitkauskas (trikovė) ir Justina Vanagaitė (dailusis jojimas).

Be to, Lietuvai skirta viena vieta olimpinėse moterų dviračių sporto grupinėse lenktynėse.

Nedidelės šventosios Marijos bažnytėlės, veikiančios Stambule, saugumo kameros nufilmavo žudynes. Du kaukėti jaunuoliai įsiveržė į bažnyčią ir vienas iš jų, ginkluotas pistoletu, ėmė šaudyti į žmones.

Bažnyčioje buvo apie 40 lankytojų, tarp jų Lenkijos generalinis konsulas su visa šeima. Tik laimingo atsitiktinumo dėka teroristo ginklas užsikirto ir jis spėjo paleisti tik dvi kulkas. Deja, viena jų mirtinai sužalojo 52 vyrą. Antrasis teroristas saugojo duris, pro kurias abu užpuolikai paspruko.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pats paskambino išreikšti užuojautą bažnyčios kunigui Antonui Bulajui ir konsului Vitoldui Lesniakui. 

„Deja, tokių žudikų atsiranda visur ir, deja, tokie žudikai verčia būtent nekaltus žmones mokėti tokią kainą. Šiuo metu mūsų policijos pajėgos yra sutelkusios visas pastangas ir aš tikiu, kad užpuolikas bus greitai sugautas“, – teigė Turkijos prezidentas.

Per parą turkų saugumas ir Stambulo policija sulaikė apie 50 įtariamųjų – daugiausiai susijusių su radikalių pažiūrų islamistais, tarp jų ir du žmones, įtariamus bažnyčios užpuolimu.

„Abu įtariamieji nužudymu, buvo sulaikyti per reidą jų gyvenamose vietose. Norėčiau pareikšti, kad įtariamieji yra užsienio piliečiai. Manome, kad šie du užsieniečiai, vienas iš Tadžikistano, kitas iš Rusijos, yra „Islamo valstybės“ nariai“, – sakė Turkijos vidaus reikalų ministras Ali Yerlikaya.

Turkijos valdžia vengia konkrečiau komentuoti šį įvykį ir draudžia tai daryti vietos žiniasklaidos priemonėms – tai jau gana įprasta praktika Turkijoje per radikalių pažiūrų islamistų ir kitus teroro išpuolius.

Pasak sportininkės, šis sezonas buvo ganėtinai įtemptas ir jau spėjo nemažai išmokyti.

„Supratau, kad startai gali būti ne tik geri, bet ir prasti, – atvirai kalbėjo A. Kančytė. – Ir į juos reikia reaguoti ramiai. Tereikia suprasti, kad svarbu nenusivilti ir jaudintis, o analizuoti, ką padarei ne taip tiek rungtyse, tiek prieš jas. Tik viską supratus galima pasitaisyti ir tikėtis geresnio rezultato. Šįkart sunkiai dirbau. Pasirengimas vyko visą laiką – ne tik pasaulio čempionatui, bet ir tarpinėms varžyboms.“

Sportininkė prisipažino labiausiai laukianti fechtavimo rungties. „Nes ji man labiausiai patinka. Jei jau atvirai, nėra rungties, kurios bijočiau ar vengčiau. Treniruotėse įdėta daug darbo į kiekvieną rungtį“, – sakė A. Kančytė.

Į Stambulą išvyko šeši Lietuvos sportininkai: Nojus Chmieliauskas, Lukas Gaudiešius, A. Kančytė, Neda Doroševaitė, Anastasija Chafizova, Giedrė Gudelytė-Gudelevičiūtė. Juos lydi trys treneriai: Tomas Makarovas bei Artūras ir Viačeslavas Kalininai.

Žinau, kad į pirmenybes prancūzai atvyks puikiai pasirengę... Italai, egiptiečiai, vengrai. Šių šalių atstovai visuomet „alkani“ varžybose – konkurencijos tikrai netruks. Bus sunku ir įdomu.

G. Gudelytė-Gudelevičiūtė teigė, kad pasirengimas vyko sklandžiai – visą reikiamą darbą su treneriais atliko Vilniuje.

„Manau, mano stiprioji pusė yra užsispyrimas, – šypsojosi sportininkė. – Penkiakovėje tikrai reikia kovoti. O kartais būna taip sunku... Tada tasai užsispyrimas labai padeda“.

Prabilusi apie lūkesčius pirmenybėse, G. Gudelytė-Gudelevičiūtė atvira: „Norėčiau papulti į finalą, o tuomet jau bus kaip bus“.

Laukiamiausia sportininkės rungtis – šaudymas. „Nes jame labai gerai jaučiuosi. Ir fechtavimo laukiu, nes įdomu patikrinti savo jėgas. Baisiausia? Turbūt ekstremalus kliūčių ruožas, nes čia mano karjeroje jau būta daug nesėkmių“, – sakė jaunoji penkiakovininkė.

N. Chmieliauskas prisipažino, kad prieš pasaulio pirmenybes nekeitė treniruočių taktikos.

„Ar tai buvo teisingas sprendimas, matysime po startų, – sakė sportininkas. – Varžybos parodys, ar liko spragų“.

Penkiakovininkės teigė besitikintis, jog pavyks suvaldyti emocijas fechtavime. „Labai noriu, kad pasisektų fechtavime ir ekstremaliame kliūčių ruože. O plaukimas ir bėgimas? Kiek prisitreniravau, tiek ir bus, – nusišypsojo N. Chmieliauskas. – Žinau, kad į pirmenybes prancūzai atvyks puikiai pasirengę... Italai, egiptiečiai, vengrai. Šių šalių atstovai visuomet „alkani“ varžybose – konkurencijos tikrai netruks. Bus sunku ir įdomu.“

Pasaulio U19 čempionatas prasidėjo estafetėmis, individualios varžybos prasidės trečiadienį (liepos 26 d.).

Šešiaženklis aukų skaičius?

Vasario 6-ąją Turkijos pietryčius ir šiaurinį Sirijos pakraštį supurtę du 7,8 ir 7,7 balo stiprumo drebėjimai sugriovė ištisus kvartalus, nebepataisomai sudarkė kelius, energetikos infrastruktūrą. Iki šiol suskaičiuota beveik 55 tūkst. žuvusiųjų – vien Turkijoje žuvo 50 tūkst. žmonių. Tikslaus skaičiaus kol kas nežino niekas, nes vis dar neaišku, kiek žmonių buvo palaidota savo namų griuvėsiuose. Kai kurie nelaimės padarinių likvidavimo darbuotojai mano, kad jų gali būti antra tiek ir aukų skaičius bus šešiaženklis.

Po vasario 6-osios Turkijos krizių valdymo agentūra AFAD užregistravo dar beveik 10 tūkst. pakartotinių smūgių. Pastarąjį kartą, vasario 27 d., 5,2 balo stiprumo drebėjimas įvyko Rytų Turkijoje. Jo epicentras buvo per ankstesnę nelaimę nukentėjęs Ješiljurto rajonas Malatijos provincijoje. Nors jo mastas ir aukų skaičius palyginti nedidelis, sugriuvo kelios dešimtys per ankstesnį drebėjimą apgadintų pastatų.

Visi, kas lankosi nelaimės zonoje, patiria šoką. Panašiai pasijuto ir Pasaulio maisto programos direktorius Davidas Beasley, prieš savaitę apsilankęs Antakijoje. Šiame 216 tūkst. gyventojų turėjusiame mieste Turkijos pietuose griuvėsiais virto ištisi kvartalai, sugriauta daug istorinių pastatų. Tai, ką pamatė, jis vėliau palygino su apokalipse.

Kuo labiau silpsta pakartotiniai požeminiai smūgiai, tuo stipresnis jų poveikis Turkijos visuomenei. Atslūgus pirmajai šoko bangai, auga gyventojų nepasitenkinimas vyriausybės reakcija į nelaimę.

Iš maždaug 173 tūkst. per nelaimę sugriuvusių pastatų daugiau nei pusė buvo pastatyta po 2001 m., kai jau galiojo griežtesnės saugumo taisyklės.

 

Valdžios institucijos net kelias dienas nesugebėjo sutelkti užtektinai gelbėtojų nelaimės zonoje: daug kur gelbėtojų komandos atvyko per vėlai, per mažos jų pajėgos ir per mažai įrangos. Daugelyje žemės drebėjimo zonų vietų temperatūra buvo žemesnė nei nulis, tad griuvėsiuose įstrigę žmonės mirė ne nuo sužeidimų, o mirtinai sušalę. Kai kur, pavyzdžiui, Chatajaus provincijoje, liudininkų teigimu, palapinių trūko net ir praėjus trims savaitėms po pirmųjų drebėjimų.

Nebesulaiko pykčio

Žmonių nepasitenkinimas liejasi net ir per sporto renginius. Praėjusį savaitgalį per didžiausio Stambule futbolo klubo „Fenerbahçe“ rungtynes daugiau kaip 60 tūkst. sirgalių skanduodami kelias minutes reikalavo vyriausybės atsistatydinimo. Futbolo klubo „Beşiktaş“ sirgaliai per varžybas iš pradžių į aikštę metė minkštus žaislus kaip gedulo ženklą, o paskui kelias minutes šūksniais kritikavo vyriausybę. Anot užsienio žiniasklaidos, pastarąjį kartą tokios politinės manifestacijos futbolo stadionuose vyko prieš dešimtmetį.

Dar didesnę įtampą sukėlė opozicijos laikraščio „Cumhuriyet“ publikacija. Joje teigiama, kad jau pirmosiomis dienomis po žemės drebėjimo Turkijos Raudonasis Pusmėnulis „Kizilay“, užuot kuo skubiau aprūpinęs žieminėmis palapinėmis nukentėjusius žmones, 2 050 jų pardavė už 2,3 mln. eurų privačiai pagalbos organizacijai „Ahbap“.

Šio fakto nepaneigė ir organizacijos „Kizilay“ vadovas Keremas Kinikas. Tviteryje jis parašė, kad jo organizacijai pavaldi įmonė „Kizilay Cadir“, atsakinga už palapinių gamybą, pardavė jas „Ahbap“ už savikainą.

„Neįtikėtinas skandalas“, – rašė laikraštis „Cumhuriyet“, opozicinės partijos „IYI-Parti“ lyderė Meral Akşener paragino organizacijos „Kizilay“ pirmininką atsistatydinti, o prie jos būstinės Ankaroje buvo surengta protesto akcija.

Įtampą dar labiau kelia pradėti atskirų kompleksų patikrinimai ir aiškėjantys jų rezultatai. Dėl nepakankamos žemės drebėjimo saugos pradėta dviejų didelių Stambulo, esančio seismiškai aktyviame rajone, ligoninių evakuacija.

Sunkūs kaltinimai

Net pro cenzūros kiautą prasiveržianti kritika ir akivaizdus valstybės institucijų darbo brokas daro didelį spaudimą Turkijos vyriausybei ir prezidentui Recepui Tayyipui Erdoğanui. Prezidentas buvo priverstas žengti nebūdingą žingsnį – pirmadienį, lankydamasis sugriautame Adijamano mieste, pripažino, kad valstybinė tarnyba AFAD sureagavo neefektyviai, ir paprašė nukentėjusiųjų atleidimo.

R. T. Erdoğanas pripažino tam tikrus trūkumus, bet kaltino sunkias oro sąlygas ir apgadintus kelius. „Buvo trūkumų, sutrikimų ir vėlavimo, bet mes... visomis jėgomis skubėjome padėti žemės drebėjimą išgyvenusiems žmonėms, – trečiadienį parlamente aiškino prezidentas. – Nesislapstome už pasiteisinimų.“

„Mirtingieji daro klaidų“, – tuoj pat pridūrė jis, todėl žmonės neturėtų klausyti kvailių, kurie kaltina jo vyriausybę, o turėtų duoti jam vienus metus žemės drebėjimo žaizdoms užgydyti.

Turkijos architektų rūmai prezidento pažadą vadino propaganda ir kaltina vyriausybę, kad ji kalčiausia dėl dramatiškų žemės drebėjimo padarinių.

Iš maždaug 173 tūkst. per nelaimę sugriuvusių pastatų daugiau nei pusė buvo pastatyti po 2001 m., kai jau galiojo griežtesnės saugumo taisyklės, reglamentuojančios žemės drebėjimams atsparių namų statybą. Statant šiuos namus akivaizdžiai buvo nepaisoma taisyklių arba jos buvo sąmoningai apeinamos. Specialistai vyriausybę vadina tokių nusikalstamas statybas vykdžiusių bendrovių bendrininke, nes prieš rinkimus dėl politinių priežasčių ji kelis kartus amnestavo eksploatacijai netinkamus pastatus.

Vyriausybė didžiausią atsakomybę dėl seismiškai aktyviai zonai netinkamų pastatų griūties verčia rangovams ir nekilnojamojo turto agentūroms. Anot teisingumo ministro Bekiro Bozdağo, iš viso atliekama 600 tyrimų dėl statybos bendrovių veiklos, o 184 asmenys jau suimti.

Itin sunkūs rinkimai

Kritikai mano, kad kaltininkų ieškodama statybų versle vyriausybė kratosi atsakomybės ir abejoja, kad tai apsaugos R. T. Erdoğaną nuo pralaimėjimų gegužę rengiamuose parlamento ir prezidento rinkimuose. Katastrofa įvyko jau pradėjus didėti prezidento populiarumui, smukusiam dėl pernai visu smarkumu smogusios ekonomikos krizės. Balsavimo datos, nepaisant sudėtingos situacijos, prezidentas nusprendė nekeisti. „Žmonės darys, kas būtina, gegužės 14 d.“, – trečiadienį pareiškė prezidentas.

R. T. Erdoğano kritikų manymu, prezidentas baiminasi, kad nukėlus balsavimą žmonių pasirinkimui didelę įtaką padarys ekonomikos padėtis šalyje, – ji dėl žemės drebėjimo padarinių dar labiau pablogės.

Skaičiuojama, kad drebėjimas paveikė 14 mln. žmonių, vien supurtytų teritorijų atstatymo išlaidos yra milžiniškos, o valstybės iždas tuščias: paskutiniai rezervai jau panaudoti rinkimų pažadams.

R. T. Erdoğanas trims mėnesiams yra paskelbęs nepaprastąją padėtį vienuolikoje drebėjimo paveiktų provincijų. Regioną vis dar purto stiprūs požeminiai smūgiai, tad rinkimų kampanijos renginiai čia mažai tikėtini.

Dešimtys tūkstančių žuvusių

Ankstų vasario 6-osios rytą Turkiją ir Siriją sukrėtusio 7,8 balo žemės drebėjimo epicentras buvo netoli šešto pagal dydį šalies pietuose esančio Gaziantepo miesto. Po devynių valandų įvyko ir antrasis 7,7 balo stiprumo žemės drebėjimas. Abu drebėjimus lydėjo serija silpnesnių požeminių smūgių.

Per žemės drebėjimą Turkijos Hatajaus provincijoje sprogo dujotiekis, apgadinta didžiausia Sirijos naftos perdirbimo gamykla. Padarinius šioje teritorijoje esančiam kultūros paveldui dar turi išsiaiškinti UNESCO specialistai, tačiau jau dabar žinoma, kad smarkiai apgadinta Gaziantepo pilis – viena geriausiai išsilaikiusių senovinių akmeninių pilių Turkijoje. II a. dar romėnų laikais pastatyta, Bizantijos laikotarpiu išplėsta pilis per amžius tarnavo kaip karinė tvirtovė. Pernai vienoje komplekso dalyje buvo atidarytas muziejus. Per drebėjimą dalis mūro nugriuvo, kai kurios sienos įtrūko.

Pirminiais duomenimis, katastrofą atlaikė 12 tūkst. metų skaičiuojanti Giobekli Tepe vietovė – vienas seniausių akmeninių statinių pasaulyje. Ar nebuvo apgadintos milžiniškos Nemrut Dago statulos, taip pat įtrauktos į pasaulio paveldo sąrašą, kol kas neaišku.

UNESCO pareigūnai ypač susirūpinę dėl Alepo senamiesčio Sirijoje. Sugriuvo dalis kompleksui priklausančios viduramžių mečetės,  vakarinis senosios miesto sienos bokštas, užfiksuota pažeidimų senajame turgaus komplekse.

Skaudžiausias katastrofos padarinys – žmonių žūtys. Ketvirtadienį skelbta, kad abiejose šalyse žuvo 20 296 žmonės, sužeista apie 55 tūkst., tačiau po griuvėsiais dar buvo likę tūkstančiai sužeistųjų. Ekspertai prognozuoja, kad galutinis aukų gali būti 35 tūkst.

Pražūtinga seka

Požeminiai smūgiai Turkijos pietuose vėl priminė diskusijas apie tai, kiek ramūs gali būti kitų šalies regionų gyventojai. Pirmiausiai – stambuliečiai.

Nuogąstaujama, kad pirmadienio drebėjimas galėjo sukelti tektoninę įtampą visoje Turkijoje, todėl Stambului, esančiam Anatolijos plokštės šiaurės vakariniame pakraštyje, kyla ypatinga grėsmė. Su savo 15,8 mln. gyventojų jis apskritai yra vienas didžiausių seismiškai aktyvioje zonoje esančių miestų visoje planetoje. Ties juo Anatolijos plokštė, ant kurios yra beveik visa Turkija, per metus pasislenka dviem 2 cm į vakarus tarp Arabijos plokštės, dreifuojančios į šiaurę, ir Eurazijos plokštės.

Sprendžiant iš ankstesnių įvykių sekos galima daryti išvadą, kad didelis žemės drebėjimas čia jau turėjo įvykti.

Bandydami įvertinti žemės drebėjimų tikimybę mokslininkai gręžiasi ir į praeitį: dabartinės Turkijos, Sirijos, Izraelio teritorijoje Antikos laikais, viduramžiais taip pat būta ilgų drebėjimų serijų.

Ties Šiaurės Anatolijos tektoniniu lūžiu vien tik 1711–1894 m. yra įvykę beveik 70 stiprių žemės drebėjimų, per kuriuos kilo cunamių. Per pastaruosius 84 metus šio tektoninio lūžio zonoje įvyko dešimt žemės drebėjimų, kurių stiprumas viršijo 6,7 balo, ir visi jie padarė didelių nuostolių. Stipriausias užfiksuotas 1939 m. Turkijos rytuose esančiame Erzindžano mieste. Tada žuvo 33 tūkst. žmonių, dar 100 tūkst. buvo sužeista. Nuo to laiko stiprūs žemės drebėjimai slinko vis labiau į vakarus – vis arčiau Stambulo. Seismologai mano, kad ši žemės drebėjimų grandinė – nebaigtinė, kiekvienas žemės drebėjimas gali sukelti kitą, tad netrukus žemės drebėjimas vyks toliau į vakarus nuo lūžio – galbūt netoli tankiai apgyvendinto Stambulo miesto.

Pastarąjį kartą katastrofiškų padarinių atnešęs drebėjimas įvyko 1999 m. Izmite, esančiame vos už 100 km į rytus nuo Stambulo. Jis nusinešė apie 17 tūkst. žmonių gyvybių, buvo sugriauta 120 tūkst. pastatų.

Kylio universiteto geofizikas Wolfgangas Rabbelis su televizija ARD dalijosi samprotavimais, kad tikimybė, jog per ateinantį dešimtmetį čia gali vykti mažiausiai 7 balų žemės drebėjimas, yra 35–70 proc.

Stambulo technikos universiteto profesorius Celalas Sengöras nuogąstauja, kad Stambului reikėtų rimtai rengtis galimam drebėjimui, kuris būtų ne ką silpnesnis nei vykę vasario 6-ąją.

C. Sengöras nerimu pasidalijo dar po pernai lapkričio 23 d. Diuzdžėje, esančioje už 200 km į rytus nuo Stambulo, įvykusio žemės drebėjimo. Tuo metu radijo stočiai „Habertürk“ jis sakė, kad tai buvo „galbūt paskutinė galimybė įspėti“.

Lenktynės su laiku

Galimybė geriau prognozuoti žemės drebėjimų riziką, ypač tankiai apgyvendintuose regionuose, – vis dar didelis iššūkis mokslininkams. Tyrėjai bando suprasti, kokio dydžio įtempio reikia, kad  žemės plutos lūžis suirtų ir sukeltų žemės drebėjimą. Natūralus atskaitos taškas, rodantis, kaip žemė reaguoja į įtempių lūžį, yra kvaziperiodiniai reiškiniai, pvz., vandenynų potvyniai, atoslūgiai, dėl gausių sezoninių kritulių susidarančios vandens masės.

Ekspertai sutaria, kad šiaurinėje Marmuro jūros dalyje ir Stambule stiprus žemės drebėjimas gali įvykti bet kuriuo metu. Atsakymo į klausimą, kaip kuo tiksliau būtų galima prognozuoti kitą nelaimę, ieško tarptautinė Vokietijos, JAV ir Turkijos mokslininkų komanda, dirbanti unikalioje netoli Stambulo esančioje seisminėje observatorijoje.

Keliose Marmuro jūros salose į septynis 300 m gylio gręžinius įleisti sensoriai fiksuoja net menkiausius žemės virpesius. Mokslininkų teigimu, įtakos žemės drebėjimų skaičiui turi sunkiai pastebimi, labai nežymūs Marmuro jūros lygio svyravimai. Juos tyrėjams pavyko įvertinti  pasitelkus dirbtinį intelektą. Labai nukritus vandens lygiui, įvykdavo daugiau žemės drebėjimų, nei esant normaliam ar aukštam vandens lygiui. Tai, kad jie apskritai įvyko esant tokioms silpnoms sukeliančiosioms jėgoms, gali reikšti, kad tiriamoje teritorijoje esantys lūžiai artėja prie apogėjaus ir gali sukelti naujų žemės drebėjimų.

„Šis regionas yra aktyvios Šiaurės Anatolijos lūžių sistemos dalis. Pagrindinė lūžio atšaka eina tiesiai tarp Stambulo ir Armutlu pusiasalio. Sprendžiant iš ankstesnių įvykių sekos galima daryti išvadą, kad didelis žemės drebėjimas čia jau turėjo įvykti“, – aiškinama Potsdamo universiteto geologijos tyrimų centro pranešime.

Sunkinančios aplinkybės

Net jei neįmanoma sustabdyti žemės drebėjimo, prevencinės priemonės leidžia išvengti katastrofiškų padarinių. Aiškindami pastarosios nelaimės padarinius, ekspertai nurodo, kad didelis aukų skaičius yra ne tik stiprių požeminių smūgių padarinys.

„Itin stiprūs požeminiai smūgiai didelėje teritorijoje, kur didelis gyventojų tankumas ir gana nesaugūs pastatai. Žemės drebėjimas įvyko naktį, kai dauguma žmonių būna namuose. Išgyvenimą po griuvėsiais sunkina šaltas oras“, – geofiziko Jenso Skapskio vardijamos dramatiškos vasario 6-osios nelaimės aplinkybės – universalios. Jų visuma didintų aukų skaičių kad ir kur vyktų žemės drebėjimas.

Stambulo atveju šį sąrašą papildytų dar ir tai, kad miestas itin tankiai užstatytas. Erdvės, kuriose drebėjimo metu turėtų rinktis gyventojai, įveiklintos: čia įsikūrę prekybos centrai arba vystytojams buvo leista statyti prabangius gyvenamuosius namus.

2019 m. savivaldos rinkimuose Stambule laimėjusi opozicinė partija paskyrė Urbanistų asociacijos prezidentą Tayfuną Kahramaną vadovauti Žemės drebėjimo rizikos valdymo ir miestų plėtros biurui, kuris buvo įsteigtas siekiant įvertinti, kokią žalą miestui padarytų žemės drebėjimas. Biuro ataskaitoje teigiama, kad 7,5 balo stiprumo žemės drebėjimas Stambule gali apgadinti apie 500 tūkst. pastatų.

Jungtinės Valstijos ir kelios Europos valstybės patarė piliečiams nedalyvauti masiniuose renginiuose ir vengti turistų lankomų vietų Stambulo centre dėl padidėjusios teroro grėsmės.

Bent septynios Europos šalys saugumo sumetimais uždarė savo konsulatus Stambule plačiajai visuomenei.

JAV konsulatas lieka atidarytas, nes jis nėra miesto centre ir būtų mažiau pažeidžiamas teroro išpuolio atveju.

Perspėjimai dėl saugumo buvo paskelbti padidėjus diplomatinei įtampai, susijusiai su Turkijos atsisakymu leisti Švedijai ir Suomijai prisijungti prie JAV vadovaujamo NATO gynybos bloko.

Ši įtampa padidėjo po protestų, per kuriuos praėjusį mėnesį prie Ankaros ambasadų Stokholme ir Kopenhagoje antiislamiškai nusiteikęs ekstremistas sudegino Korano kopijas.

Turkijos pareigūnai reiškia vis didesnį nusivylimą Vakarų saugumo perspėjimais.

Turkijos policija, remdamasi vienos neįvardytos Vakarų šalies žvalgybos duomenimis, šios savaitės pradžioje suėmė kelis asmenis, tačiau ginklų nerado.

Praėjusį savaitgalį Ankara tarsi keršydama paskelbė įspėjimą dėl kelionių į JAV ir Europą.

Diplomatinis šaltinis sakė, kad Užsienio reikalų ministerijos susitikime dalyvavo Belgijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Nyderlandų, Švedijos, Šveicarijos ir JAV ambasadoriai ir aukšto rango atstovai.

Vidaus reikalų ministras Suleymanas Soylu (Siuleimanas Soilu) ketvirtadienį pasmerkė Vakarų šalių konsulatų uždarymus kaip bandymą kištis į gegužės 14 dienos Turkijos prezidento ir parlamento rinkimų kampaniją.

Jis ir kiti pareigūnai užsiminė, kad Vakarų šalys perspėjimus dėl saugumo paskelbė norėdamos paspausti Turkiją, kad ši sušvelnintų kritiką dėl Korano protestų ir išspręstų ginčą dėl NATO.

„Jie vykdo psichologinį karą prieš Turkiją, – teigė S. Soylu televizijai NTV. – Jie bando destabilizuoti Turkiją.“

Prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) valdančiosios partijos vyriausiasis atstovas spaudai apkaltino Vakarus „neatsakingais pareiškimais“.

„Kai kurios ambasados ir konsulatai daro pareiškimus, kuriais kelia susirūpinimą dėl mūsų šalies saugumo sąlygų, – tviteryje rašė partijos atstovas Omeras Celikas (Emeras Čelikas). – Toks neatsakingas elgesys yra nepriimtinas.“

Sofijos prokuratūros atstovė spaudai Siyka Mileva (Sijka Mileva) naujienų agentūrai AFP sakė, kad „penkiems žmonėms buvo pateikti kaltinimai“ dėl „logistinės“ pagalbos vienam iš įtariamųjų pabėgti.

Vietos televizijos kanalai pranešė, kad trys iš šių asmenų yra iš Moldovos, o ketvirtas – iš neįvardytos arabų šalies. Apie penktąjį asmenį informacijos nebuvo pateikta.

Išvakarėse Turkijos teismas nurodė skirti kardomąjį kalinimą 17 įtariamųjų, įskaitant sirę, dėl įtariamų sąsajų su sprogdinimu Stambule.

Stambulo teismas 17 įtariamųjų skyrė kardomąjį kalinimą dėl kaltinimų „valstybės vienybės griovimu“, „tyčiniu nužudymu“ ir „tyčiniu pasikėsinimu nužudyti“, pranešė naujienų agentūra „Anadolu“.

Vyriausybė dėl praėjusį sekmadienį įvykdyto išpuolio apkaltino uždraustą Kurdistano darbininkų partiją (PKK), kurią Ankara ir jos Vakarų sąjungininkės yra įtraukusios į teroristinių grupuočių sąrašą.

Tarp aukų buvo dvi devynerių ir 15 metų mergaitės.

PKK ir jos Sirijos atšaka YPG neigė, kad yra su tuo susijusios. Atsakomybės už išpuolį neprisiėmė nė vienas asmuo ar grupuotė.

Turkijos policija Stambulo priemiestyje sučiupo pagrindinę įtariamąją Alham Albashir (Alham Albašir) – sirę, kuri, kaip teigiama, dirbo kurdų kovotojams.

Pranešama, kad A. Albashir per tardymą prisipažino padėjusi bombą.

A. Albashir teigė, kad prie PKK prisijungė dėl savo vaikino įtakos, o po to, kai su juo išsiskyrė, toliau palaikė ryšius su šia grupuote, teigė agentūra.

Šis išpuolis buvo daugiausiai aukų pareikalavęs per pastaruosius penkerius metus ir sukėlė karčius prisiminimus apie 2015–2017 metais visoje šalyje vykdytą sprogdinimų bangą, dėl kurios daugiausia kaltinami kurdų kovotojai ir „Islamo valstybės“ džihadistai.

Prieš išvykdamas iš Turkijos R. T. Erdoganas sakė, kad „bjaurus išpuolis“, per kurį miesto centre žuvo mažiausiai šeši žmonės, turėjo „teroro kvapą“.

Sekmadienį sprogimas, per kurį žuvo šeši žmonės ir dešimtys buvo sužeisti, nugriaudėjo judrioje Stambulo prekybos gatvėje.

Turkijos vidaus reikalų ministras apkaltino Kurdistano darbininkų partiją (PKK) atsakomybe už sprogimą.

PKK, Ankaros ir jos Vakarų sąjungininkių įtraukta į teroristinių organizacijų sąrašą, nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio tęsia mirtiną sukilimą už kurdų savivaldą pietryčių Turkijoje.

„Asmuo, padėjęs bombą, buvo suimtas“, – sakė vidaus reikalų ministras Suleymanas Soylu (Siuleimanas Soilu) pareiškime, kurį transliavo oficialioji naujienų agentūra „Anadolu“.

Ši grupuotė, prieš kurią nuolat vykdomos Turkijos karinės operacijos, taip pat yra Švedijos ir Turkijos, nuo gegužės mėnesio blokuojančios Stokholmo stojimą į NATO, kaltindama jį nuolaidžiavimu PKK, nesutarimų centre.