Pasak šalies vadovo, fotomenininko dėka vis iš naujo atrandame Lietuvą – S. Žvirgždo fotografijose šalies kraštovaizdis iškyla kaip žmogaus nepaliestas gamtos pasaulis, o Vilniaus panoramos leidžia įžvelgti tai, kas lieka nepastebėta kasdienoje.

„Jūsų veikla buriant ir telkiant fotomenininkų bendruomenę įkvepia, o kritiko ir istoriko darbas svariai prisideda prie Lietuvos fotografijos meno aktualinimo ir sklaidos“, – rašoma prezidento sveikinime.

Šalies vadovas fotomenininkui padėkojo už šalies fotografijos lobyno praturtinimą, už Vilniaus metraštininko Jano Bułhako minties fotografuoti širdimi tęstinumą ir išskirtinį gebėjimą pamatyti laikui nepavaldžią peizažo didybę bei kultūrinio kraštovaizdžio estetiką.

„Esate vienas žymiausių Lietuvos fotografų, pelnėte daugybę įvairių apdovanojimų už nuopelnus menui ir kultūrai. Jūs plačiai žinomas ir kaip fotografijos istorijos tyrinėtojas, fotografijos leidinių sudarytojas bei kritikas ir vertėjas. Jūsų panoraminės nuotraukos sužadina stiprias emocijas, priverčia stabtelti ir grožėtis užfiksuotu kraštovaizdžiu. Esate sakęs, kad „peizažas – Sutvėrėjo palaimintas sielos būvis“, ir Jūsų darbai tai puikiai iliustruoja“, – sakoma premjerės sveikinime.

Gražios sukakties proga Vyriausybės vadovė S. Žvirgždui linki sveikatos bei neblėstančio kūrybinio polėkio.

„Savo kelią atradote panoraminėje fotografijoje ir jau kelis dešimtmečius kantriai, įdėmiai, preciziškai, meistriškai fiksuojate lietuvišką peizažą. Svarbiausi Jūsų darbų ciklai „Lietuviški peizažai (1973–)“, „Vilnia (1975–1997)“, „Vilnijos peizažai (1998–)“, „Vilniaus panoramos (1997–)“ liudija Jus esant itin nuoseklų, savajam kūrybiniam braižui ir aplinkai ištikimą fotografą. Tačiau mūsų kultūros bendruomenės esate vertinamas ir kaip itin produktyvus fotografijos istorikas, kritikas, daugybės fotografijos leidinių sudarytojas, vertėjas. Linkiu Jums išsaugoti kūrybinę ugnį, savo prasmingais darbais ir toliau turtinti Lietuvos fotografijos lobynus“, – sakė kultūros ministras Simonas Kairys.

Fotografija – ilgametė dailės mokinė, kaimynė ir varžovė. Apibrėžti tiesioginius šių meno rūšių ryšius ir įtaką yra gana sudėtinga. Todėl aštuntoje ciklo paskaitoje apžvelgsime Lietuvos fotografijos istorijos faktus – kiek ir kurie fotografai domėjosi daile ar net ją kūrė ir, atvirkščiai, kokie dailininkai domėjosi fotografija, patys fotografavo, naudojo ją savo kūryboje ar traktavo kaip pomėgį. Didžiausias XX a. fotomenininkas Henris Cartieras-Bressonas yra prisipažinęs, kokią didelę įtaką jam turėjusi dailė ir muzika. Beje, senatvėje jis metė fotografavęs ir pradėjo tapyti. Ypač įdomiai dailės ir fotografijos santykiai susiklostė modernizmo ir postmodernizmo laikais, atsiradus bendrų projektų galimybei, o fotografijos funkcijas ėmus suvokti labai plačiai.

S. Žvirgždas – vienas geriausių Lietuvos fotografijos žinovų, žymiausių peizažo fotografijos meistrų. Ryškų pėdsaką palieka ir jo, kaip fotografijos kritiko ir istoriko, veikla. S. Žvirgždas yra daugelio fotografijos leidinių sudarytojas, knygų vertėjas, straipsnių ir jų rinkinių apie Lietuvos fotografijos istoriją autorius ar bendraautoris.

Renginys vyks vasario 22 d. 18 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (Gedimino pr. 51, Vilnius) Konferencijų salėje, V a., numatoma trukmė – 1,5 val. Organizatorė – Nacionalinė biblioteka. Įėjimas laisvas.

Kitos ciklo paskaitos

Kovo 1 d. – „Vilniaus vaizdų kaita nuo klasikos iki postmodernizmo“

Kovo 8 d. – „Mūsų miestelių fotografai“

Kovo 15 d. – „Lietuvos fotografijos pirmavaizdžiai ir kartotės“

Už kūrybos nuopelnus skirtą apdovanojimą ministerijos atstovai žymiam fotografui įteiks šį ketvirtadienį Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

1941-aisiais gimęs S. Žvirgždas nuo 1972-ųjų yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, 1992–1996 metais jai vadovavo. S. Žvirgždas nuo 2001-ųjų yra Kultūros ministerijos fotografijos ekspertų komisijos pirmininkas, nuo 2001-ųjų – kultūros ir sporto rėmimo fondo ekspertų komisijos narys.

Per kūrybinės veiklos metus S. Žvirgždas yra surengęs kelias dešimtis personalinių ir kolektyvinių parodų įvairiose pasaulio valstybėse.

Svarbiausi menininko darbai: kūrybos ciklai „Lietuviški peizažai“ (1973 metai), „Kiemai“ (1980 metai), „Sienos“ (1980–1983 metai), „Civilizacijos metamorfozės“ (1986 metai), „Pasakos ne pasakos“ (1989 metai), „Vizijos“ (1991 metai), „Vilnia“ (1975–1997 metai), „Variacijos Vilniaus tema“ (1995–1996 metai), „Skulptūrų sugrįžimas“ (1996–1997 metai), „Vilnijos peizažai“ (1998 metai); „Laiko slinktis“ (1999–2002 metai); „Vilniaus panoramos“ (1997 metai).

S. Žvirgždas yra pelnęs per 200 įvairių apdovanojimų, tarp jų – Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordino apdovanojimą, 2004-aisiais – nacionalinę kultūros ir meno premiją.