„Starbucks“ savo veiklą Rusija sustabdė jau kovą – protestuodamas prieš invaziją į Ukrainą.

Kavinių tinklas Rusijoje veikė nuo 2007 metų ir pastaruoju metu čia turėjo 130 filialų, kuriuose dirbo apie 2 000 darbuotojų. Įmonės dar šešis mėnesius toliau mokės algas darbuotojams ir rems juos ieškant naujo darbo.

Koncernas kol kas nepateikė konkrečios informacijos apie pasitraukimo iš Rusijos tvarkaraštį ir eigą bei finansines detales.

Pasak vietos žiniasklaidos, šūviai susiję su apiplėšimu, kuris buvo įvykdytas kavinėje „Starbucks“ netoli „Checkpoint Charlie“, orientyro, žyminčio postą, iš kurio buvo stebima Rytų ir Vakarų Berlyną skyrusi siena. Tai populiari ir turistų mėgstama vieta, o švenčių laikotarpiu šioje teritorijoje būna ypač daug žmonių.

Valdžios atstovai teigė ieškantys nežinomo užpuoliko. Kiek vėliau policija informavo valdanti situaciją.

Saugumo tarnybos aptvėrė teritoriją aplink Frydricho gatvėje esančią sankryžą.

Abi bylos – Europos konkurencijos komisarės Margrethe Vestager bandymas susidoroti su neteisėtomis mokesčių lengvatomis, kurias tarptautinėms bendrovėms siūlo kai kurios ES šalys.

Komisijai – tai svarbus laimėjimas, teigė mokslų įstaigos „New College of the Humanities London“ teisės fakulteto vadovas Dimitriosas Kyriazisas. „Nepaisant to, kaip pasibaigė individualios bylos, Bendrasis Teismas pritaria Komisijos požiūriui“, – pridūrė jis.

Teismo teigimu, „Starbucks“ byloje EK nesugebėjo įrodyti, kad bendrovė nelegaliai pasipelnė iš mokesčių sandorio su Olandija. „Komisija neparodė, kad „Starbucks“ turėjo privalumų“, – sakė teisėjai.

Olandijos finansų ministerija sakė, kad su šia tarptautine bendrove elgtasi taip, kaip elgiamasi su visomis. „Starbucks“ pripažino šį nuosprendį ir taip pat teigė nesulaukusi specialaus palankumo iš šalies.

Atskiru nuosprendžiu buvo nustatyta, kad bendrovę „Fiat“ EK tinkamai įvertino ir nustatė, kad bendrovė sulaukė neteisėtų privalumų ir nesutiko su bloko mokesčių taisyklėmis.

M. Vestager sakė, kad Bendrasis Teismas remia EK požiūrį dėl naudojimosi valstybių pagalbos taisyklėmis, tačiau pridūrė, kad reikalinga nauja išsami strategija kovai su mokesčių vengimu. „Pagrindinį tikslą, kad visos bendrovės sumokėtų joms priklausančius mokesčius, galima pasiekti tik bendromis pastangomis daryti teisinius pakeitimus, sustiprinti valstybių pagalbos taisykles ir pakeisti įmonių mąstyseną“, – teigė ji.

Balandžio mėnesį 64 metų amžiaus H. Schultzas pasitraukė iš įmonės generalinio direktoriaus posto, o dabar atsistatydins iš valdybos pirmininko posto, tačiau išsaugos garbės pirmininko titulą.

Oficialiai jis pasitrauks birželio 26 dieną, o jo vietą užims Myronas Ulmanas (Maironas Ulmanas), anksčiau vadovavęs universalinių parduotuvių tinklui „JC Penny“.

„Starbucks“ paskelbus apie H. Schultzo atsistatydinimą, vėl pasklido kalbos apie jo politines ambicijas ir visų pirma apie tai, kad jis, kaip demokratų kandidatas, 2020 metais gali varžytis dėl JAV prezidento posto.

Šiuos gandus pakurstė ir pats H. Schultzas, pareiškęs, jog svarsto daug įvairių galimybių – „nuo labdaros iki valstybės tarnybos“.

Dienraščiui „The New York Times“ jis pasakė dar nenusprendęs, ką darys toliau, tačiau pripažino, kad „jau kurį laiką esu giliai susirūpinęs dėl mūsų šalies – didėjančių nesutarimų namuose ir mūsų pozicijos pasaulyje“.

JAV prezidentą Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą) atvirai kritikuojantis H. Schultzas taip pat pažymėjo, jog „kitame savo gyvenimo etape, be kita ko“ nori „nustatyti, ar yra koks nors vaidmuo, kurį galėčiau atlikti ir tai ištaisyti“.

Paklaustas, ar jis svarsto galimybę varžytis dėl prezidento posto, jis atsakė: „Ketinu apgalvoti įvairias galimybes, įskaitant galbūt ir valstybės tarnybą“.

„Tačiau iki sprendimų dėl ateities man dar toli“, – pridūrė H. Schultzas.

Šis „Starbucks“ sprendimas sukėlė prieštaringą reakciją, rašo JAV verslo dienraštis „The Wall Street Journal“.

Dalis komentuotojų nuogąstauja, kad klientams, kurie apmokėjo savo užsakymą, neužteks vietų, o kai kuriuose rajonuose kavinėse pradės rinktis benamiai ir narkomanai.

„Atrodo, kad „Starbucks“ savo kavines paverčia benamių prieglaudomis. Jie turi gerą kavą, bet silpną vadovybę“, – mano pensininkas iš Viskonsino Ronas Raduechelas (Ronas Radučelas). Jis pareiškė, jog tinklo kavinėse nebesilankys.

Tuo tarpu daugelis pagyrė „Starbucks“, kurios politiką pavadino labai humaniška.

Naujosios taisyklės buvo parengtos po Filadelfijoje įvykusio nemalonaus incidento.

Balandžio 12 dieną policija sulaikė du juodaodžius vyrus, kurie, nepateikę užsakymo, sėdėjo vienoje iš tinklo kavinių. Darbuotojai paprašius išeiti iš kavinės, jie atsisakė tai padaryti, nes laukė atvykstančio trečio vyro, kad kartu pateiktų užsakymą.

Gegužės pradžioje „Starbucks“ jiems išmokėjo kompensaciją, kurios suma neskelbiama, ir taip pat pasiūlė galimybę nemokamai internetu studijuoti universitete.

Pasak „Starbucks“ darbuotojų, neaiškių taisyklių dėl užsakymo nepateikiančių lankytojų problema egzistavo jau seniai. Be to, įvairiuose JAV regionuose atsižvelgiant į paklausą galėjo būti taikomos nevienodos taisyklės. Taigi incidentas Filadelfijoje paskatino spręsti šį klausimą.

„Starbucks“ teigia, jog dabar darbuotojams bus pateikti išsamūs nurodymai, kaip elgtis, jeigu lankytojai nederamai elgiasi, pavyzdžiui, rūko, vartoja narkotikus ar alkoholinius gėrimus, naudoja tualetą ne pagal paskirtį arba miega. Jeigu padėtis taps nebevaldoma, darbuotojai turės kreiptis į skubios pagalbos tarnybas.

Gegužės 29 dienos vakare visos „Starbucks“ kavinės Jungtinėse Valstijose – o jų yra daugiau kaip 8 tūkst. – kelioms valandoms sustabdys darbą, nes maždaug 175 tūkst. darbuotojų bus surengtas instruktažas apie rasinį nešališkumą.

„Šiandien rašau jums su dideliu susirūpinimu, sunkia širdimi ir ryžto kupinu pažadu“, – laiške darbuotojams, kuris buvo paskelbtas kompanijos interneto puslapyje, parašė „Starbucks“ valdybos pirmininkas ir vadovas Howardas Schultzas (Hovardas Šulcas).

„Gyvename precedento neturinčiais laikais, kuomet esame liudininkais to, kad keliamos abejonės dėl mūsų šalies sąžinės ir pažado suteikti galimybę siekti amerikietiškos svajonės“, – parašė kavinių tinklo vadovas.

Demokratų partiją remiantis H. Schultzas sakė, kad kompanija kontaktuoja su darbuotojais, kuriuos palietė praėjusį penktadienį naujojo respublikono prezidento D. Trumpo įsakas dėl imigracijos.

Remiantis D. Trumpo įsaku, visa JAV pabėgėlių perkėlimo programa stabdoma mažiausiai 120 dienų, kol bus nustatytos naujos griežtos patikrinimo taisyklės.

Konkrečiai pabėgėliams iš Sirijos bus draudžiama patekti į JAV neribotą laiką, kol prezidentas pats paskelbs, kad jie nebekelia pavojaus.

Bėga nuo karo

Septynių musulmoniškų šalių (Irano, Irako, Libijos, Somalio, Sudano, Sirijos ir Jemeno) piliečiams 30 dienų nebus išduodamos vizos – nesvarbu, ar jie norėtų emigruoti į Ameriką, ar tik joje apsilankyti.

Pasak „Starbucks“ vadovo, pabėgėliai bėga nuo karo, persekiojimo ir diskriminacijos į 75 šalis, kuriose tinklas veikia.

„Ir mes nuo JAV, kur iš pradžių samdydami darbuotojų dėmesį sutelksime į tokius žmones, kurie tarnavo kartu su JAV kariais kaip vertėjais ar pagalbinis personalas įvairiose šalyse, kur mūsų kariams prireikė tokios paramos“, – sakė jis.

H. Schultzas taip pat gynė Meksika, kurią D. Trumpas nori priversti sumokėti už jo numatomą pastatyti sieną pasienyje. Ji turėtų sulaikyti nelegalius imigrantus iš Meksikos, įvesdamas 20 proc. muitą meksikietiškam importui.

„Su Meksika reikia statyti tiltus, o ne sienas“, – parašė jis, pridūręs, kad Meksika tiekia kavą „Starbucks“ tinklui jau tris dešimtmečius. Čia veikia beveik 600 tinklo kavinių, kuriose dirba 7 tūkst. žmonių.

„Mes vis tiek ketiname investuoti į šią mums labai svarbią rinką“, – sakė kompanijos vadovas.

„Google“ sunerimo

JAV interneto kompanija „Google“ paragino kaip galima greičiau sugrįžti į šalį už jos ribų esančius savo darbuotojus, praneša BBC.

Bendrovė baiminasi, kad jie gali nespėti sugrįžti iki tol, kai įsigalios JAV prezidento D. Trumpo (Donaldo Trampo) įsakas, ribojantis imigrantų įvažiavimą į JAV.

Oficialūs kompanijos atstovai tokio pranešimo nekomentuoja. Tuo tarpu „The Wall Street Journal“ rašo, kad dėl prezidentinio įsako gali nukentėti mažiausiai 187 „Google“ darbuotojai.

„Mes nerimaujame dėl šio įsako ir kitų pasiūlymų įvesti apribojimus „Google“ darbuotojams, jų šeimoms poveikio, arba galinčių sukurti kliūčių mums atsivilioti į JAV didelių talentų“, – sakė „Google“ vadovas Sundaras Pichai (Sundaras Pičajus).

Pasaulio aviakompanijos keis personalą

Pasaulinės aviakompanijos priverstos koreguoti savo lėktuvų ekipažus skrydžiams į Jungtines Valstijas.

Pavyzdžiui, pagal tarptautinių keleivių pervežimą pirmaujanti aviakompanija „Emirates Airline“ pranešė atšaukianti minėtų šalių piliečius pilotus ir skrydžių palydovus iš skrydžių į JAV.

Kita oro linijų bendrovė – „Etihad Airways“ – pažymėjo, kad šiuo metu draudimas jos darbuotojų neliečia, tačiau bendrovė imasi priemonių, kad nekiltų problemų ateinančiomis savaitėmis, kadangi JAV administracija neatmeta galimybės, kad draudimas bus pritaikytas ir kitoms šalims.

Be to, aviakompanijos Europoje, Azijoje ir Afrikoje yra priverstos nebeįleisti į savo lėktuvus asmenų, kurie yra minėtų šalių piliečiai. „Air France-KLM“ pranešė, kad praėjusį savaitgalį tokių asmenų buvo per 20.

Ieškinyje dėl klaidinančios reklamos ir vartotojų apgaudinėjimo, kuriuo siekia prisiekusiųjų teismo ir kolektyvinio ieškinio statuso, Stacy Pincus (Steisi Pinkes) kaltina didžiausią pasaulyje kavos mažmenininką patiekiant savo klientams „daug mažiau nei reklamuojama – dažnai beveik perpus mažiau – skysčio uncijų“.

„Dėl šios praktikos „Starbucks“ šaltuosiuose gėrimuose yra reikšmingai mažiau produkto nei reklamuojama“, – sakoma praėjusią savaitę iškeltame ieškinyje.

„Starbucks“ baristos paprastai pripila plastikinius puodelius iki ant jo atspausdintos viršutinės juodos linijos, o paskui prideda ledo.

S.Pincus sako, kad nuo 2006 metų balandžio ji ir milijonai kitų „Starbucks“ klientų buvo apgaudinėjami, nes „Venti“ dydžio puodelius užsisakantys vartotojai gauna tik 14 uncijų (0,4 litro) gėrimo, pripildžius puodelius iki viršutinės linijos, nors valgiaraštyje deklaruojamas bendras 24 uncijų kiekis.

„Starbucks“ šias tris juodas linijas ant savo šaltų gėrimų puodelių turi norėdama užtikrinti, kad jos darbuotojai pripiltų į šiuos puodelius mažiau skysčio uncijų nei reklamuojama „Starbucks“ valgiaraštyje dėl konkretaus šalto gėrimo“, – sakoma ieškinyje.

„Iš tikrųjų „Starbucks“ instruktuoja savo darbuotojus patiekti jos klientams mažiau skysčio uncijų nei reklamuojama“, – sakoma jame.

S.Pincus taip pat ginčija „Starbucks“ kainų nustatymą ir sako, kad kompanija ima brangiau už šaltus gėrimus, o ne už karštus.

Vidutinė „Grande“ dydžio kava su ledukais, reklamuojama kaip 16 uncijų gėrimas, kainuoja 2,65 dolerio, o karšta „Grande“ šviežiai užplikyta kava – 2,10 dolerio.

„Iš esmės „Starbucks“ ne tik nepakankamai pripila savo šaltų gėrimų, palyginti su tuo, kaip jie yra reklamuojami, bet ir ima už juos papildomą kainą“, – teigiama ieškinyje.

„Starbucks“ šaltųjų gėrimų pakankamai nepripilama tam, kad būtų uždirbta daugiau pinigų ir gautas didesnis pelnas, darant nuostolius klientams, kuriuos klaidina tyčia apgaulinga „Starbucks“ reklamavimo praktika“, – tvirtina ieškovė.

„Starbucks“ ieškinį pavadino „tuščiu ir nevertingu“.

„Mūsų klientai supranta ir tikisi, kad ledas bus būtinas bet kokio gėrimo „su ledukais“ komponentas, – sakoma kompanijos pareiškime. – Jei koks nors klientas nėra patenkintas tuo, kaip paruošiamas jo gėrimas, mes mielai jį paruošime iš naujo“.

„Starbucks“, turinti daugiau kaip 23 000 parduotuvių visame pasaulyje, per fiskalinius 2015 metus gavo 19,2 mlrd. dolerių grynųjų pajamų – 16,5 proc. daugiau nei ankstesniais metais.

Pernai gėrimai sudarė 73 proc. parduotuvėse parduodamų produktų.

Australija ketvirtadienį pareiškė, kad pelno mokesčio lengvatos laikytinos vagyste, vėl iškeldama šią problemą prieš pat Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude-o Junckerio (Žano Klodo Junkerio) atvykimą į Brisbaną dalyvauti Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikime.

Lapkričio 1 dieną prie Europos Komisijos vairo stojęs J.-C.Junckeris jaučia didžiulį spaudimą paaiškėjus faktams, kad didžiulėms tarptautinėms bendrovėms buvo taikomos didelės mokestinės lengvatos, kai jis 1995-2013 metais ėjo Liuksemburgo premjero pareigas.

Šios informacijos paviešinimas tokiu metu, kai lėšų stokojančioms Europos Sąjungos šalių vyriausybėms teko smarkiai apkarpyti biudžetus, sukėlė tikrą politinę audrą ir įstūmė J.-C.Junckerį į labai nemalonią padėtį, ypač turint galvoje jo deklaruojamą tikslą įgyvendinti mokesčių reformą.

Europos Komisija, kuri yra Bendrijos aukščiausia vykdomosios valdžios institucija, šiuo metu atlieka tyrimus dėl kelių valstybių narių, siekdama išsiaiškinti, ar jų mokestiniai susitarimai su tokiomis tarptautinėms milžinėms kaip „Apple“, „Starbucks“ ir „Amazon“ nelaikytini neteisėta valstybės parama verslui.

Australija energingai parėmė raginimus panaikinti apmokestinimo pelno mokesčiu spragas, pažadėjusi, kad šiam klausimui bus skirtas ypatingas dėmesys savaitgalį Brisbane vyksiančiame G20 viršūnių susitikime.

Australijos iždo sekretorius Joe Hockey (Džo Hokis) sakė, kad dėl korporacijų praktikos perkelti pelną iš vienos šalies į kitą siekiant mokėti kuo mažesnius mokesčius šalys praranda joms labai reikalingas biudžeto pajamas, todėl jai turi būti padarytas galas.

„Visam pasauliui nepaprastai svarbu, kad kompanijos mokėtų mokesčius ten, kur gauna pelną“, - sakė jis žurnalistams.

„Tai yra vagystė, kai kas nors nemoka mokesčių valstybei, ir tai kenkia tos valstybės galimybėms teikti tokias paslaugas, kurios būtinos skurdui ir nelygybei mažinti“, - pridūrė J.Hockey.

Australijos vyriausybės vadovas Tony Abbottas (Tonis Abotas) šią savaitę išsakė panašią nuomonę, teigdamas, kad G20 šalims reikia bendromis jėgomis siekti, kad nė viena iš šios grupės narių neprisidėtų prie mokesčių minimizavimo schemų.

Praėjusią savaitę JAV įsikūrusios Tarptautinės tiriančiųjų žurnalistų asociacijos (International Consortium of Investigative Journalists, ICIJ) paskelbti konfidencialūs dokumentai parodė, kad Liuksemburgas šimtams tarptautinių kompanijų taikė dideles mokestines lengvatas.

Nutekinti dokumentai, kuriuos jau spėta pavadinti „Luxleaks“, parodė, kad per mažytę Liuksemburgo hercogystę buvo nukreipiami milijardai JAV dolerių naudojant sudėtingas finansines struktūras, dėl kurių daugiau nei 340 bendrovių galėjo gerokai susimažinti savo mokestinius įsipareigojimus, o lėšų stokojančios vyriausybės negaudavo pajamų.

Tarp kompanijų, kurias įvardijo ICIJ, minimi tokie garsūs vardai kaip „Pepsi“, IKEA, „Deutsche Bank“, „Amazon“ ir AIG.

T.Abbottas veikiausiai spaus G20 lyderius Brisbane pritarti bendrajam automatinio keitimosi finansinių sąskaitų informacija standartui, kuris turi užtikrinti didesnį skaidrumą ir padėti kovoti su pelno mokesčio vengimo strategijomis, ypač su pelno perkėlimu.