„Jei viskas klostysis pagal planą ir be didesnių sunkumų, tikimės, kad pirmasis „Ariane 6“ skrydis įvyks nuo kitų metų birželio 15 d. iki liepos 31-osios“, – ketvirtadienį Paryžiuje sakė Europos kosmoso agentūros EKA vadovas Josefas Aschbacheris. Tiksli starto data gali būti paskelbta ateinantį kovą ar balandį.

Nešančioji raketa „Ariane 6“ keičia modelį „Ariane 5“, kuris buvo naudojamas nuo 1996 m. Ji skirta gabenti palydovus ir bus gerokai pigesnė už pirmtakę. Naujoji raketa turėtų padidinti Europos kosmoso sektoriaus konkurencingumą.

Pradžioje planuota, kad „Ariane 6“ į kosmosą pakils jau 2020 m. Tačiau pirmasis skrydis buvo kelis kartus atidėtas.

Vykstant renginiui, sekmadienį nuo 8 iki 16 val. ribojamas automobilių eismas centrinėje miesto dalyje. Pranešta, kad draudžiamas eismas Galinio, Pylimo, Tiltų, S. Daukanto, Trilapio, Liepų gatvėse bei Taikos prospekte iki Sausio 15-osios gatvės.

Taip pat buvo numatomi eismo ir automobilių statymo ribojimai šalia bėgimo trasos esančiose gatvėse. Automobilių eismas Pilies ir Naujojoje Uosto gatvėse leidžiamas su apribojimais.

„Vilties bėgimo“ idėja kilo broliui Benediktui, kai jis susipažino su keletu parapijiečių, kurių gyvenimus sukrėtė vėžio liga.

Pirmiausia kilo iniciatyva – organizuoti paramos akciją „Vilties bėgimas“. Žmonės galėjo bėgti 0,75 km, 2,9 km, 5,9 km arba 10 km. O šio bėgimo metu surinktas paramos lėšas nutarta panaudoti Klaipėdos Šv. Pranciškaus onkologijos centro statybai.

„Vilties bėgimas” sėkmingai vyksta kasmet ir pritraukia gausų bėgikų ir geros valios žmonių būrį. Per pirmus septynerius metus nuo pirmojo bėgimo pradžios, panaudojus Vilties renginių metu surinktas paramos, ES paramos ir privačių rėmėjų lėšas broliai pranciškonai sėkmingai įgyvendino savo idėją ir Šv. Pranciškaus onkologijos centras 2014 metais atvėrė duris.

Per pirmus veiklos metus jame apsilankė apie 1,5 tūkst. pagalbos laukiančių lankytojų ir jiems buvo suteikta apie 3 tūkst. vairių paslaugų.

Šiandien centre per metus vidutiniškai suteikiama per 4 tūkst. paslaugų onkologiniams ligoniams ir jų artimiesiems.

Vidurdienį Atgimimo aikštėje buvo pagerbti Ukrainos kariai, dalyvaujant Ukrainos kariui Oleksander Tereščenko.

Be Lietuvos himno nuskambėjo ir Ukrainos himnas.

Renginio globėja ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pasveikino bėgikus. Ištvermės jiems linkėjo ir Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Parkas pradeda veiklą

Pernai AIPP plėtros planas sulaukė Kauno savivaldybės tarybos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pritarimo – suteikta teisė pradėti vykdyti parko veiklą. Kiek anksčiau Vyriausybė šiam objektui priskyrė valstybei svarbaus projekto statusą.

Po šiandien miesto tarybos patvirtintų sprendimų už komplekso veiklą laikinai bus atsakinga Kauno savivaldybės administracija. Ateityje antrąjį AIPP valdymo etapą pradės surastas naujas operatorius.

Tuo pačiu pritarta steigti parko priežiūros komitetą ir ekspertų komisiją. Šie valdymo organai rūpinsis strateginiais AIPP klausimais, keliamų tikslų įgyvendinimu, investuotojų pritraukimu ir atranka. Skirtingų institucijų specialistai leis užtikrinti efektyvų parko valdymą ir veiklos kryptis atitinkančių įmonių įtraukimą.

„Priėmę šį sprendimą, išsiųsime kvietimus institucijoms deleguoti atstovus į valdymo organus. Vos tik juos turėsime, pradėsime inovatyvių, aukštą pridėtinę vertę kuriančių verslų paiešką. Planą rengėme ilgai, konsultavomės su verslo, aukštųjų mokyklų atstovais, potencialiais investuotojais. Sukurtos taisyklės leis naujakuriams aiškiau suprasti parko vystymosi tikslus“, – sakė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Skatins inovacijų plėtrą

AIPP erdvėse galės įsikurti tik įmonės, vykdančios mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros ir inovacijų veiklą (MTEPI). Investuotojų atrankoje bus vertinamas jų indėlis bei potencialas siekiant parko veiklos rodiklių – kapitalo investicijų ir ilgalaikių darbo vietų užtikrinimo. Pretendentų paraiškų priėmimas prasidės jau netrukus.

„Parkas neabejotinai atitiks šiuolaikinius darnaus vystymosi principus. Tuo pačiu jis reikšmingai skatins Kauno regiono ekonominę bei inovacijų plėtrą, pritrauks investicinį kapitalą, talentus iš Lietuvos ir užsienio. AIPP raidžių kombinaciją sulig kiekviena diena pažins vis daugiau naujoves kuriančių kompanijų“, – teigė Kauno mero pavaduotojas Andrius Palionis.

Tarp prioritetinių sektorių – gyvybės mokslai, automobilių pramonės, informacinės ir ryšių technologijos, pramonės įrenginiai ir prietaisai. Šios kryptys atitinka Kauno regione esančių mokslo institucijų ir inovacijas vykdančių įmonių kompetencijas bei specializaciją.

„Kaunas buvo ir išlieka akademinis miestas. Aukštosiose mokyklose turime beveik visas įmanomas studijų programas. Čia mokosi, gyvena ir kuria daug jaunų talentų. Jei kažkada Kauną laikė pramonės miestu, tai jau kuris laikas čia dominuoja technologijos, sveikatos mokslai. Naujasis Inovacijų pramonės parkas Aleksote tokią pažangą dar labiau sustiprins. Gerai apmokami, aukštos kvalifikacijos profesionalai turės dar daugiau priežasčių rinktis mūsų miestą“, – pabrėžė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Infrastruktūra pagreitins įkurtuves

Aleksoto inovacijų pramonės parko teritorijoje jau nutiestas 8 vietinių gatvių tinklas su šaligatviais ir dviračių takais, sukurta lauko investicijoms reikalinga infrastruktūra – vandentiekio, nuotekų, elektros tinklai. Taip pat numatyta galimybė naujakuriams prisijungti prie miesto centrinio šildymo bei dujotiekio.

Tai geras ženklas – miestas tampa brandžios šalies ekonomikos varikliu.

Šie atlikti namų darbai reikšmingai sutrumpins investuotojų kelią nusprendus čia steigti savo tyrimų ar eksperimentinės gamybos centrus ir vykdyti jų statybos darbus.

Be to, šiuo metu vykdoma ir buvusios Aviacijos gamyklos angaro konversija – jau baigiami pagrindinių konstrukcijų įrengimo darbai. Šįmet finišavus su 10 tūkst. kv. metrų pastato rekonstrukcija, jis bus pritaikytas laboratorijų, eksperimentinės gamybos ir kitoms veikloms, atitinkančioms AIPP specializacijų krypties įmonių poreikius.

„Pastaraisiais metais į Kauną žengė daug tarptautinio kapitalo gamybos bei programinę įrangą kuriančių didžiųjų žaidėjų. Tai geras ženklas – miestas tampa brandžios šalies ekonomikos varikliu. Tad Aleksoto inovacijų parko konceptas ir jau turima infrastruktūra – tai galimybė miestui padaryti stiprų proveržį kuriant naujausias technologijas ir apjungiant stipriausius miesto privalumus: universitetų tyrėjus, progresyvias ir ambicingas įmones, startuolius, užsienio korporacijas, rizikos kapitalo įmones“, – sako Tech-Park Kaunas vadovas Paulius Nezabitauskas.

Prognozuojama, kad šiuo projektu Kaunas pritrauks apie 90 mln. eurų privataus kapitalo investicijų, taip pat sukurs virš 1 tūkst. gerai apmokamų darbo vietų.

Varžybose bus išsiaiškinti nauji „Aurum 1006 km“ lenktynių karaliai. Lenktynininkai turės įveikti 373 ratus.

Palangoje vykstančiose lenktynėse varžosi 110 lenktynininkų, atstovaujančių Lietuvai, Estijai, Latvijai, Nyderlandams ir Suomijai.

Penktadienis, pirmoji renginio diena, kaip jau įprasta automobilių sporte, buvo skirta kovinės technikos ir pačių sportininkų parengties patikrai, o tai varžybų administracinės ir techninės komisijų priedermė.

Tik gavus palankų jų sprendimą ekipoms atsiveria vartai į laikinąjį lenktynių miestelį, šalia kurio besidriekiančioje trasoje šeštadienį, liepos 16 d., sužinosime 23-iųjų maratoninių lenktynių čempionus ir prizininkus.

E. Ovčarenko/BNS nuotr.

Kvalifikacinį važiavimą šiemet vėl laimėjo Ralfas Aronas ir „Circle K miles Plus Racing Team“, kurie šiandienos lenktynėse startavo pirmi.

Pastaruosius trejus metus „Aurum 1006 km powered by Hanook“ lenktynes laimėjo „Circle K miles Plus Racing Team“, tad bus įdomu stebėti, ar šiai komandai pavyks ketvirtą kartą iš eilės triumfuoti legendinėse Lietuvos lenktynėse.

Kol trasoje liesis aistros dėl čempionų vardo, Palangoje poilsiautojai galės lankyti ir kitus renginius.

E. Ovčarenko/BNS nuotr.

Nuo vidurdienio iki 15 val. vyks išskirtinių automobilių paroda „Memel Motor Fest“.

Nuo 12.30 val. iki 16.30 val. vyks Audio Freakz Lietuva dB Drag kvalifikacijos ir ketvirtfinaliai.

Miesto gatvėmis nuo 12.30 val. palangiškiai ir miesto svečiai galės stebėti istorinių automobilių asociacijos „Seni kibirai“ paradą.

Pikantiškų vaizdų bus galima išvysti 13.30 val. sexy automobilių plovimą, kurį galima stebėti šalia pagrindinės scenos.

Laukiama derbių

Į aukščiausiąjį šalies divizioną sugrįžusi „Jonava“ šiandien Vilniuje išmėgins jėgas su čempiono titulą ginančiu „Žalgiriu“, o „Šiaulių“ ekipa sekmadienį – su vicečempione Marijampolės „Sūduva“.

Laukiama pirmų derbių: rytoj susitiks Kauno rajono „Hegelmann“ ir „Kauno Žalgiris“, o Žemaitijoje – Gargždų „Banga“ ir Telšių „Džiugas“.

Be to, kovo 6-ąją Vilniuje numatyta vietos „Riterių“ ir „Panevėžio“ akistata.

Antro turo dvikovos planuojamos kovo 11–13 d., trečiojo – 15–16 d. Pirmas praėjusio sezono pagrindinių A lygos favoritų – „Žalgirio“ ir „Sūduvos“ – mūšis turėtų vykti balandžio 17-ąją Vilniuje.

Vilniečiai ir marijampoliečiai šiemet jau varžėsi dėl trofėjaus: Lietuvos futbolo supertaurę iškovojo tiksliau 11 m baudinius įmušusi (3:2) „Sūduva“.

Treniruos ir V.Urbonas

Iš 2021 m. sezono simbolinės A lygos vienuolikės šiemet sirgaliai matys septynis žaidėjus ir trenerį.

Karjerą „Kauno Žalgiryje“ tęs vartininkas Deividas Mikelionis, gynėjas Egidijus Vaitkūnas ir puolėjas Michaelis Thuique, sostinės „Žalgiriui“ atstovaus gynėjas Nemanja Ljubisavljevičius, saugas Nicolás Gorobsovas ir vyriausiasis treneris Vladimiras Čeburinas, „Sūduvai“ – gynėjas Aleksandras Živanovičius, „Hegelmann“ komandai – saugas Yukiyoshis Karashima.

A lygos klubuose – legionieriai ne vien iš gilias tradicijas turinčių šalių, bet ir iš egzotiškesnių kraštų.

Iš Panevėžio į Suomiją persikėlė gynėjas Rafaelis Floro, iš Vilniaus į Kazachstaną – saugas Hugo Videmontas, vietą A lygoje praradusios Alytaus „Dainavos“ saugas Saidas Hamuličius – į Bulgariją, o „Hegelmann“ puolėjas Nauris Petkevičius – į Belgiją.

Pokyčių trenerių štabuose neišvengė „Panevėžys“ ir „Riteriai“: prie Aukštaitijos komandos šturvalo po pertraukos stojo buvęs nacionalinės rinktinės strategas Valdas Urbonas, vilniečius muštruos švedas Glennas Stahlis.

Atvyko net iš Kiurasao

Tarp klubams atstovausiančių legionierių yra ne vien gilias tradicijas turinčių šalių (Brazilijos, Portugalijos, Prancūzijos, Argentinos, Ispanijos, Belgijos, Nyderlandų) atstovų, bet ir futbolininkų iš egzotiškesnių kraštų.

„Sūduvos“ gretose – iš Kongo kilęs puolėjas Kule Mbombo, Kauno žalgiriečiais tapo gynėjas Shermaras Martina (Kiurasao) ir Ryanas Trotmanas (Barbadosas), Panevėžį reprezentuos Ariagneris Smithas (Nikaragva), Jonavą – Sebastianas Vasquezas (Kolumbija).

Lietuvos futbolo federacijos (LFF) vykdomojo komiteto (VK) sprendimu šį A lygos sezoną per rungtynes aikštėje visuomet turės būti mažiausiai 3 žaidėjai lietuviai.

Be to, didinamas legionieriaus mokestis: 2022 m. vienas–keturi žaidėjai bus apmokestinami 1 250 eurų, penki–aštuoni – 1 500 eurų, devyni ir daugiau – 2 000 eurų, 2023 m. – atitinkamai 1 500, 1 750 ir 2 000 eurų, 2024 m.  – 1 750, 2 000 ir 2 250 eurų.

Išdalijo licencijas

LFF išdalijo licencijas pirmos ir antros lygų dalyviams – šių divizionų čempionatuose varžysis iš viso 34 komandos.

Pirmoje lygoje rungtyniaus 16 ekipų (iš Kėdainių, Alytaus, Klaipėdos, Mažeikių, Kauno rajono ir Kauno miesto, Plungės, Kretingos, Kazlų Rūdos, Vilniaus, Panevėžio, Gargždų, Šiaulių).

Antroje lygoje žais 18 kolektyvų (iš Utenos, Šilutės, Joniškio, Vilniaus, Klaipėdos, Kybartų, Tauragės, Kauno miesto ir Kauno rajono, Radviliškio, Alytaus, Jonavos, Telšių, Marijampolės).

16-metė Kauno sporto mokyklos „Startas“ atstovė R.Miklyčiūtė laimėjo Klaipėdos lengvosios atletikos čempionato šuolių su kartimi rungtį: trenerės Ritos Sadzevičienės auklėtinės rezultatas – 3,90 m.

Rugilė pakartojo Lietuvos uždarų patalpų rekordą (jis nuo 2006-ųjų priklausė Editai Grigelionytei), o absoliučiai aukščiausias šios rungties pasiekimas šalyje – 3,91 m (tiek 2012-aisiais į aukštį su kartimi iššoko Rolanda Demčenko).

R.Miklyčiūtė pagerino Lietuvos 16-mečių, 17-mečių, 18-mečių, 19-mečių, jaunių, jaunimo ir uždarų patalpų 16-mečių, 17-mečių, 18-mečių ir 19-mečių rekordus.

„Rekordų statistika nelabai domiuosi, dažniausiai atkreipiu dėmesį, kai jie paskelbiami viešai. Šiemet norėčiau iššokti per 3,90 m ir pagerinti suaugusiųjų rekordą, – teigė R.Miklyčiūtė. – Manau, niekas nesitikėjo, kad Klaipėdoje įveiksiu 3,90 m, labiau buvo tikėtina 3,82 m.“

Lietuva giliomis šuolių su kartimi nepasižymi – nė vienas šios rungties mūsų šalies atstovas nėra dalyvavęs olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose, netgi pasaulio ir Europos jaunių, jaunimo ar iki 23 metų pirmenybėse.

R.Sadzevičienės treniruojama R.Miklyčiūtė jau įvykdė vasarą vyksiančio Europos jaunių čempionato kvalifikacinį normatyvą, o po sėkmingo pasirodymo Klaipėdoje lietuvaitė tarp bendraamžių Europos reitingų lentelėje – trečia.

Bandysiu kovoti dėl prizinės vietos Europos jaunių čempionate.

„Norėčiau iššokti 4 m ar bent stabiliai šokti 3,80–3,90 m. Bandysiu kovoti dėl prizinės vietos Europos jaunių čempionate“, – sezono tikslus įvardijo talentinga sportininkė.

Šis žiemos sezonas lietuviams klostosi sėkmingai: šalies uždarų patalpų rekordus pagerino bėgikai Simas Bertašius (1 500 m), Modesta Morauskaitė (400 m), dukart – Gediminas Truskauskas (200 m).

Šie lengvaatlečiai, taip pat ir R.Miklyčiūtė, vasario 26–27 d. Klaipėdoje dalyvaus Lietuvos uždarų patalpų čempionate.

Statistika

Lietuvos moterų šuolių su kartimi (uždarose patalpose ir stadionuose) visų laikų geriausių rezultatų dešimtukas:

3,91 m – Rolanda Demčenko (2012 m.), 3,90 m – Edita Grigelionytė (2006 m.) ir Rugilė Miklyčiūtė (2022 m.), 3,70 m – Vitalija Dejeva (2011 m.) ir Miglė Juodeškaitė (2015 m.), 3,60 m – Akvilė Gedminaitė (2016 m.), 3,51 m – Judita Kazlauskaitė (2018 m.), 3,50 m – Kamilė Petrauskaitė (2022 m.), 3,41 m – Rita Snarskaitė (2002 m.), 3,40 m – Giedrė Vikniūtė (2010 m.).

Vėliau visi centrai susijungs teletiltu, visą dieną vyks atidarymo veiklos, kuriose dalyvaus mokiniai ir mokytojai, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Į atidarymo renginį jungsis visi dešimt centrų, kurie pradėjo ar dar tik po kurio laiko pradės savo veiklą: septyni regioniniai centrai ir trys metodiniai centrai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje.

Lietuvoje savo veiklą palaipsniui pradės pirmieji šeši regioniniai STEAM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerinio, menų ir matematinio ugdymo) atviros prieigos centrai Alytuje, Marijampolėje, Panevėžyje, Šiauliuose, Tauragėje, Telšiuose. Vėliau prie jų prisidės Utenos STEAM regioninis centras.

Kiekviename regioniniame centre įrengtos biologijos-chemijos, fizikos-inžinerijos ar robotikos-IT laboratorijos, taip pat po specializuotą laboratoriją, atsižvelgiant į regiono poreikius.

Alytus pasirinko maisto technologijų, kulinarinio meno ir sveikatinimo, Marijampolė – kūrybiškumo ir medijų, Panevėžys – dirbtinio intelekto, Šiauliai – sveikatos technologijų ir gyvenimo kokybės, Tauragė – tvaraus vystymosi, žaliosios ir alternatyviosios energetikos, o Utena – astrofizikos ir aerokosmonautikos STEAM specializuotas laboratorijas.

Laboratorijose mokiniai galės atlikti įvairius tiriamuosius darbus – ir numatytus bendrosiose ugdymo programose, ir susijusius su regiono specifika bei prioritetais. Čia jie galės rengti savo brandos darbus, vyks konkursai, olimpiados, susitikimai su mokslininkais, verslininkais, įvairių profesijų žmonėmis. Centruose taip pat stažuosis mokytojai.

Atviros prieigos centrų tinklą sudaro dešimt STEAM atviros prieigos centrų. 2022–2023 metais Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje dar įkurti metodiniai STEAM centrai. Jie bus atviri Vilniaus, Kauno, Klaipėdos mokykloms ir teiks pagalbą regioniniams STEAM atviros prieigos centrams.

Nacionaliniai metodiniai centrai regioniniams centrams ir mokykloms rengs priemonių paketus, pamokų modelius, nuotolinių mokymų medžiagą.

STEAM atviros prieigos centras – tai modernių technologijų telkinys, kur bendradarbiaujant mokslininkams, savivaldybėms, verslininkams, sudaromos sąlygos mokiniams per pamokas ar po jų atlikti eksperimentinius tyrimus, konstruoti, modeliuoti, susipažinti su mokslo inovacijomis ir kt.

STEAM atviros prieigos centrai Lietuvoje pradėti kurti 2015 metais, pasitelkus Europos Sąjungos skiriamą paramą. Tam skirta 5,5 mln. eurų iš ES paramos lėšų. Savo lėšomis taip pat prisideda savivaldybės, mokslo įstaigos ir partneriai.

„Facebook Inc.“ naujos kriptovaliutos emisijos planus pristatė 2019-ųjų birželį. Pagal pradinį planą, „Libra“ naudotojai galėtų ja atsiskaityti feisbuke bei kitur internete, taip pat pervesti jos vieni kitiems.

Buvo daroma prielaida, kad „Libra“ priklausys grupei „stablecoin“ kriptovaliutų, padengtų nacionalinėmis valiutomis bei aktyvais, tuomet svarstyta ją susieti su kitomis valiutomis. Tačiau dabar planuojama „Libra“  susieti su JAV doleriu santykiu vienas prie vieno, rašo „Financial Times“.

„Libra“ projektas nuo pat jo paskelbimo buvo atidžiai stebimas bei kritikuojamas įstatymų leidėjų ir reguliavimo institucijų. Pastarosios perspėjo, kad „Libra“ be tinkamos priežiūros gali būti naudojama nusikalstamais tikslais. Todėl „Facebook Inc.“ pažadėjo įšaldyti projektą, kol gaus tiek JAV, tiek ir Europos reguliuotojų pritarimus.

Dabar, „Financial Times“ žiniomis, JAV korporacija laukia Šveicarijos finansų reguliuotojo palaiminimo.

Technologijų milžinių, tokių kaip „Facebook“ planuojamos išleisti kriptovaliutos gali sutrikdyti Europos finansų sistemą, perspėjo Europos Centrinio Banko (ECB) vykdomosios valdybos narys Fabio Panetta.

„Technologijų milžinės gali kelti reikšmingų ekonominių ir socialinių rizikų, jos gali apriboti, o ne išplėsti pasirinkimą vartotojams. Nors jos galėtų pasiūlyti patogius ir veiksmingus mokėjimų sprendimus, tai kelia riziką konkurencijai, privatumui, finansiniam stabilumui ir net piniginiam suverenitetui“, – sakė F. Panetta.

Šiuo metu vis daugiau pasaulio gyventojų pereina prie skaitmeninių atsiskaitymo būdų, o šią tendenciją dar labiau paskatino koronaviruso pandemija.

Tiesa, F. Panetta anksčiau išreiškė pritarimą skaitmeniniam eurui, o ECB rengia konsultacijas su visuomene dėl to, ar reikėtų įvesti skaitmeninę valiutą.

Rugsėjį Europos Komisija (EK) pristatė planus reguliuoti kriptovaliutas, o tai gali apriboti „Libra“ ir panašių projektų plėtrą.

„ES neturėtų pradėti veikti jokiu turtu neparemta kriptovaliutų sistema, kol nebus nustatyti ir išspręsti teisiniai, reguliavimo ir priežiūros iššūkiai“, – teigė EK.

Savo ruožtu Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire'as yra tvirtinęs, kad valiutas leisti „gali tik ECB“.

Vyrų čempionate šiame sezone varžysis keturi klubai – Gargždų „Amber-Arlanga“, Marijampolės „Sūduva“, Kauno „RIO-Startas“ ir Šiaulių „Elga-Master Idea-SC Dubysa“. Visi jie dalyvaus ne tik Lietuvos čempionate.

Klaipėdos krašto ekipa jau pradėjo kovas Baltijos tinklinio lygoje, o „RIO-Startas“, „Sūduva“ ir „Elga-Master Idea-SC Dubysa“ turėtų startuoji naujame Lietuvos-Latvijos nacionaliniame vyrų tinklinio čempionate, tačiau šių varžybų galutinis tvarkaraštis dar nėra patvirtintas dėl kelionių ribojimų.

Lietuvos čempionatą šeštadienį 15 val. Marijampolėje atidarys „Sūduva“ ir „RIO-Startas“. Tai bus ir pirmosios Lietuvos-Latvijos pirmenybių rungtynės, nes abi komandos rungtyniaus toje pačioje grupėje. Sekmadienį 14 val. Šiaulių „Elga-Master Idea-SC Dubysa“ namuose priims tą pačią „RIO-Starto“ komandą.

Nors padėtis neįprasta, tačiau tikime, kad laukia įdomus sezonas

Tuo tarpu „Amber-Arlanga“ pratęs kovas Baltijos lygoje. Šeštadienį 15 val. Gargžduose „Amber-Arlanga“ priims Talino „TalTech“ (Estija) komandą, o sekmadienį tą pačią valandą – Tartu „BigBank“ (Estija) klubą.

Lietuvos moterų pirmenybėse turėsime septynias komandas. Dėl čempionato medalių kausis Alytaus „Prekyba-Parama“, Kauno „Kaunas-VDU“, Gargždų SC, Jonavos „Aušrinė-KKSC“, Kauno LSU, Vilniaus „SM Tauras-VTC“ ir Vilniaus universitetas (VU).

Pirmosios rungtynės įvyks šeštadienį 16 val., kuomet sostinės derbyje susitiks VU ir „SM Tauras-VTC“.

Kol kas bus skelbiami tik artimiausio turo tvarkaraščiai, nes dabartinė situacija neleidžia klubams planuotis savo sezono.

Lietuvos tinklinio teisėjai dalyvavo nuotoliniuose mokymuose, kurie skirti susipažinimui su specialiais COVID-19 reikalavimais, nustatomais Europos tinklinio konfederacijos – dėl sveikatos apsaugos reikalavimų keisis komandų ir teisėjų pasisveikinimo etiketas bei tvarka – tokiu būdu siekiama, kad būtų užtikrinta kuo mažiau kontakto tarp aikštelėje esančių varžybų dalyvių.

„Šis sezonas bus nelengvas organizavimo prasme. Sudėtinga iš anksto susiplanuoti varžybų tvarkaraščius, nes dėl taikomų pandemijos prevencijos taisyklių, besikeičiančių reikalavimų, bei ir nuolat besikeisiančios COVID–19 situacijos Baltijos šalyse, kelionių ir saviizoliacijos reikalavimų tenka daryti daug pokyčių „čia ir dabar”.

Atidžiai sekame informaciją ir su Latvijos, Estijos ir Lietuvos klubais bendraujame kiekvieną dieną, tardamiesi ir ieškodami sprendimų. Kol kas padėtis šalyje kliudo ir sklandžiai paleisti moksleivių čempionatą, kuris vyksta įvairiuose regionuose, kuriuose yra skirtinga COVID-19 situacija. Todėl visi norintys sekti Lietuvos klubų pasirodymą, turėtų sekti savo klubų transliuojamą informaciją, kvietimus į varžybas, taip pat datas turėtų dažniau apsilankyti Lietuvos tinklinio federacijos svetainėje ir tikrinti varžybų datas.

Nors padėtis neįprasta, tačiau tikime, kad laukia įdomus sezonas”, – kalbėjo Lietuvos tinklinio federacijos generalinis sekretorius Andrius Gaidys.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Enciutė patvirtino, kad Sakurų parko įrengimo darbai jau startavo.

"Nuardytas buvęs takas per pievą, iškeltos senos plytelės, toliau pagal projektą bus šalinami menkaverčiai medžiai ir krūmai, tvarkomos požeminės komunikacijos. Ten esantis nedidelis tvenkinys bus valomas, jį žadama apsodinti kitais augalais. Per kitus metus didžioji dalis darbų turėtų būti atlikta. Jei orai leis, bus dirbama ir šaltuoju metu", – kalbėjo projektą kuruojanti M. Enciutė.

Medžių mylėtojams dėl augmenijos pašalinimo esą labai sielotis nereikėtų, nes sklype augantys dideli vertingi medžiai – karpotasis beržas, platanalapis klevas, baltasis gluosnis, paprastasis lazdynas ir kiti bus išsaugoti.

Vizija: kai po trejų metų projektas bus baigtas, teigiama, teritorija šalia Žvejų rūmų nė iš tolo neprimins dabar esamo vaizdo. / Projekto autorių vizualizacija

Naujajame parke numatoma pasodinti apie 50 dviejų rūšių sakurų, taip pat – kalnines juodąsias pušis, azalijas, rododendrus ir kitus augalus.

Parke taip pat numatoma suformuoti penkialapio sakuros žiedo formos tvenkinį.

Jo centre turėtų būti įrengta salelė su japoniška pušimi ir tradiciniam japoniškam sodui būdingu akmeniniu žibintu.

Šalia tvenkinio atsiras poilsio aikštelė su suolų ir lauko akmenų kompozicija.

Šių metų biudžete Sakurų parkui įrengti numatyta 111 tūkst. eurų, kitais metais – pusė milijono, o 2022 m. – antra tiek.

Sakurų parko įrengimo projektui ES parama nebus naudojama, planuojamos tik savivaldybės biudžeto lėšos.

Beje, šiemet Sakurų parkui numatytus beveik 111 tūkst. eurų skyrė bendrovė "Klaipėdos Smeltė", su kuria savivaldybė turi pasirašiusi partnerystės sutartį, pagal kurią bendrovė ir perves šią sumą.