Rentos jiems abiem priklauso kaip Nepriklausomybės Akto signatarams.

Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtą projektą, S. Kropui renta bus skaičiuojama nuo 2017 metų liepos 15 dienos, Z. Juknevičiui – nuo 2018 metų kovo 9 dienos. Nuo tada jie neturi draudžiamųjų pajamų.

Signataro valstybinės rentos dydis yra 50 proc. Seimo nario pareiginės algos per mėnesį. Šiuo metu parlamentarų pareiginė alga siekia 2570,5 euro neatskaičius mokesčių.

Rentos jiems abiem priklauso kaip Nepriklausomybės Akto signatarams.

Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtą projektą, S. Kropui rentą numatoma skirti nuo 2017 metų liepos 15 dienos, Z. Juknevičiui – nuo 2018 metų kovo 9 dienos.

Signataro valstybinės rentos dydis yra 50 proc. Seimo nario pareiginės algos per mėnesį. Šiuo metu parlamentarų pareiginė alga siekia 2570,5 euro neatskaičius mokesčių.

„Per devynis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, bankų sektoriuje fiksuojamas stabilus ir subalansuotas skolinimo bei įsipareigojimų augimas. Tokį augimą vertiname kaip pagrįstą ir prisidedantį prie ekonomikos plėtros. Stabiliai didėja ir gyventojų bei įmonių einamosiose sąskaitose laikomų indėlių portfeliai. Džiugina, kad skaitmenizacijos procesai sparčiau keičia žmonių įpročius - atsiskaitymai ne grynaisiais įgauna didesnį pagreitį", - pažymi LBA prezidentas Stasys Kropas.

Kreditavimas ir taupymas: portfeliai auga

Palankios namų ūkių ir įmonių skolinimosi sąlygos bei auganti vidaus paklausa lemia didėjančius teikiamų kreditų srautus. Trečiojo šių metų ketvirčio pabaigoje, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, bendras paskolų ir išankstinių mokėjimų portfelis išaugo 7 proc. (nuo 16,8 mlrd. iki 18 mlrd. eurų). Paskolos namų ūkiams būstui pirkti padidėjo apie 6 proc., vartojimo kreditas - apie 11 proc., likusios paskolos namų ūkiams - apie 12 proc.

Tuo tarpu paskolos juridiniams asmenims pakilo 4,8 proc. Nors tai bene dvigubai daugiau, palyginti su analogiškomis paskolomis euro zonoje, bet vis dėlto ženkliai mažiau lyginant su kitomis kreditų rūšimis. Tokia situacija susijusi ne tik su sudėtinga tarptautine ekonomine aplinka, bet ir neaiškumais vidaus rinkoje, įskaitant verslo sąlygų neapibrėžtumą dėl valdžios perrinkimo bei Darbo kodekso likimą.

Verta pastebėti, jog mūsų šalyje, palyginti su kaimyninėmis valstybėmis, privataus sektoriaus skola - nedidelė. Pavyzdžiui, 2016 m. I pusm. įmonių bei namų ūkių paskolų ir BVP santykis buvo atitinkamai 21,8 ir 21,3 proc. Tuo tarpu Estijoje, Latvijoje - santykis didesnis, o ES vidurkis - 40,6 ir 50,4 proc. Ir taip yra nepaisant to, kad paskolų palūkanų norma Lietuvoje yra žemesnė nei Latvijoje ar Estijoje ir apskritai viena mažiausių Regione. Kaip rodo ECB duomenys, įmonių ir namų ūkių skolinimosi kaina mūsų šalyje mažesnė ne tik lyginant su kaimynėmis šalimis, bet daugelio mėnesių atveju ir su euro zonos vidurkiu.

Bendras indėlių portfelis, palyginti šių ir praeitų metų trečiojo ketvirčio pab. rodiklius, padidėjo apie 12,5 proc. (nuo 19,6 mlrd. iki 22,1 mlrd. eurų). Taupymo apimčių didėjimui didžiausios įtakos turėjo namų ūkių indėlių iki pareikalavimo portfelis - jis išaugo apie 17 proc. Taip pat fiksuotas didesnis ne finansų bendrovių indėlių iki pareikalavimo portfelis - palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augimas - 9,6 proc.

Terminuotųjų indėlių portfelis dėl tebesitęsiančių nepatrauklių palūkanų dydžių ir toliau mažėja. „Tačiau galime pasidžiaugti, jog lapkritį pagaliau priimtos Civilinio kodekso pataisos, kuriomis įtvirtinta nauja indėlių rūšis. Bankų klientai už naują indėlių rūšį galės tikėtis didesnių palūkanų. Tad dabartinė mažėjančių terminuotųjų indėlių situacija palaipsniui keisis", - pastabi S. Kropas.

Elektroniniai kanalai ir toliau populiarėja

Trečiąjį šių metų ketvirtį atsiskaitymų už pirkinius kortele suma perkopė 1,1 mlrd. eurų ir, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo beveik 13 proc. Beveik tiek pat kilo ir atsiskaitymų už pirkinius kortele transakcijų skaičius. Tai patvirtina, kad atsiskaitymai ne grynaisiais tampa vis didesniu gyventojų įpročiu.

Be to, ir atsiskaityti kortele dabar didesnės galimybės. Tai liudija didėjantis mokėjimo kortelių skaitytuvų skaičius. Praeitų metų trečiojo ketv. pabaigoje buvo 55,6 tūkst., šių metų tuo pačiu laikotarpiu - virš 60 tūkst. skaitytuvų.

Internetinės bankininkystės vartotojų skaičius taip pat stabiliai kyla - šiemet, lyginant su praeitų metų tuo pačių laikotarpiu, klientų augimas sudaro 2,6 proc. (nuo 4.081.353 iki 4.188.421).

Lizingo rinka: 2016 m. bus vainikuoti augimu

Per pirmus dešimt šių metų mėnesių, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, lizingo rinkos dalyvių portfelis augo trečdaliu, iki 2,112 mlrd. eurų - tai tikrai geras rezultatas, vertinant lizingo sutarčių trumpalaikiškumą. Net 44 proc., iki 1,088 mlrd. eurų, augo ir naujai pasirašytų sutarčių lizingu finansuojama suma. Tokį augimą skatino ekonominė situacija, be to, galima pastebėti, kad gyventojai ir įmonės jaučia natūralų poreikį atsinaujinti turtą, įgyvendina plėtrą, o finansavimo rinkos dalyviai, stebėdami teigiamas tendencijas, drąsiau priima teigiamus sprendimus dėl finansavimo.  Anot LBA lizingo komiteto pirmininko L. Belicko, tikėtina, kad 2016 m. lizingo rinkos augimas gali siekti ir 20 proc.

Šiemet pastebimas įmonių aktyvumas, atsinaujinant gamybinius įrenginius. Vertinant pirmų trijų ketvirčių statistinius duomenis, pramonės įrangos ir įrengimų pardavimai lizingu augo 41 proc. Iš jų gaminimo įrengimų augimas sudarė 59 proc., medicininės technikos - 118 proc.

„Pastebima, kad lizingas aktualiu tapo ne tik ilgai ir sėkmingai veikiančioms didelėms gamykloms. Šis įrankis vis patrauklesnis ir startuojantiems projektams, kurių veiklai taip pat reikalinga gamybinė įranga. Tvari lizingo rinka turi dar 300-400 mln. eurų finansavimo potencialo kasmet, juo galėtų pasinaudoti įmonės, augindamos verslus kokybine prasme ir generuodamos grąžą šalies ekonomikai. Tokiu būdu mūsų ūkis palaipsniui galėtų išaugti iš „žaliavos tiekėjo" kitiems prekiniams ženklams rūbo ir didesnę sukurtos vertės grandinę pasilikti Lietuvoje", - pastebi LBA lizingo komiteto pirmininkas Laimonas Belickas.

Tyrimų bendrovės „DataCenter" duomenimis, šių metų sausio-spalio mėn. naujų automobilių lizingu parduota beveik trečdaliu daugiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tuo tarpu naudotų pardavimai lizingu per minėtą laikotarpį šoktelėjo ketvirtadaliu. Naujų sunkvežimių pardavimai lizingu augo net 65 proc. Didžiausios įtakos pardavimų šuoliui turėjo tai, jog šiemet parkus atsinaujino keli itin dideli rinkos dalyviai. Naujų priekabų ir puspriekabių pardavimai augo dar sparčiau - daugiau nei trigubai. Tokį didelį šuolį lėmė tai, jog sunkvežimių parkus atsinaujinę vežėjai nusprendė galiausiai investuoti į priekabas ir puspriekabes.

2016 m. ūkininkų derlius nedžiugino, taip pat sumažėjo produkcijos supirkimo kainos. Nepaisant to, naujų traktorių pardavimai lizingu augo net 84 proc. Šiemet jau buvo galima aktyviai naudotis ES finansavimo instrumentais, o tai, net ir esant prastesniems ūkininkų veiklos rezultatams, suteikia rinkai gyvybingumo. Ūkininkai techniką perka, net pasibaigus derliaus nuėmimo sezonui, tad prognozuojama, kad pardavimų kreivės augs iki metų pabaigos.

"Jų patrauklumas atsispindės, kai pradės palūkanų normos kilti. Tada akivaizdžiai matysis skirtumas tarp trumpalaikių ir neatšaukiamų ilgalaikių - atsiras patrauklumas. Dabar palūkanų aplinka lyg po presu suspausta ir jokio pakilimo horizonte dar nesimato. Net ir 5 ar 10 metų valstybės obligacijų palūkanos yra labai mažos. Prireiks kelių metų kol šis instrumentas taps populiarus", - sako Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas ir pridūrė, kad neatšaukiamus terminuotus indėlius šalies bankai pradės siūlyti jau kitų metų pradžioje.

Lietuvos bankų klientų asociacijos (LBKA) vadovas Rūtenis Paukštė teigė į naujovę nežiūrintis labai palankiai ir pažymi, kad kad nedidelis palūkanų padidėjimas sunkiai įvertinamas, o kai žmogus neturi galimybės pasinaudoti pinigais atsitikus kokiems netikėtiems dalykams, tai nėra labai palanku.

"Konkurencija didėja ir tas yra gerai, naujos technologijos bankas kelia tiek iššūkių, tiek suteikia naujų galimybių, tačiau reikia turėti omenyje tai, kad žaidimo taisyklės visiems turėtų būti tokios pačios. Pavyzdžiui, klientų identifikavimo procedūra turėtų būti analogiška tiek bankuose, tiek mokėjimo bendrovėms, tuo metu "Revolut" mažesnėms transakcijoms taiko supaprastintas schemas, kurios bankams Lietuvoje šiuo metu iš esmės yra negalimos", - BNSsakė S.Kropas.

"Jei bankinė infrastruktūra bus naudojama ir "Revolut" operacijoms, gausis taip, kad viena pusė turės ūkį vesti, o kita - tik linksmintis ir naudotis sukuriamu rezultatu. Todėl svarbiausia, kad tokioms pačioms paslaugoms būtų identiškas reguliavimas", - pridūrė LBA prezidentas.

Anot S.Kropo, rūpesčio kelia ir Lietuvos banko dalyvavimas tokiuose "verslo projektuose".

"Centrinis bankas pasirašo susitarimą su viena verslo įmone, kuri ateina konkuruoti su bankais. Iš karto kyla įtarimų, kad centrinis bankas nebus neutralus, nes jis kartu plėtoja savo (mokėjimų -BNS) sistemą ir nori, kad visi naujai atėję žaidėjai būtų jo sistemos dalyvai, o nesirinktų kokią nors europinę sistemą. Manau, čia gali būti tam tikras konkurencijos ribojimas ir interesų konfliktas", - BNS teigė S.Kropas.

"Manau, kad kai centrinis bankas imasi tiek daug funkcijų, jas reikėtų atskirti. Politikos formuotojai, vystytojai ir prižiūrėtojai turėtų būti atskirose institucijose", - sakė jis.

Tuo metu kai kurie BNS kalbinti ekspertai mano, jog "Revolut" žengimas į Lietuvą gali paskatinti kitų panašių bendrovių atėjimą, permainas tradicinės bankininkystės sektoriuje, kuris turės prisitaikyti prie naujų tendencijų, teigia ekspertai.

Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas BNS sakė, kad į Lietuvą ateinančios progresyvios įmonės kuria precedentą ir teigiamą šalies įvaizdį kitų panašių užsienio investuotojų akyse. Asociacijos "Už sąžiningą bankininkystę" vadovas Kęstutis Kupšys BNS teigė, jog "Revolut" ketinimų kol kas nereikėtų sureikšminti, tačiau sveikino jos planus naudotis LB valdoma tarptautinius mokėjimus eurais užtikrinančia sistema, kurią ignoruoja didieji Lietuvos komerciniai bankai.

LB ir "Revolut Limited" ketvirtadienį pasirašė supratimo memorandumą. "Revolut" prezidentas Nikolajus Storonskis ketvirtadienį Vilniuje sakė, kad bendrovė ketina netrukus įkurti padalinį Lietuvoje, kuriame pradžioje dirbs iki 40 specialistų, o ateityje turi ambicijų čia įkurti specializuotą banką.

Kurdama laisvą, konkurencingą valstybę, Lietuva praleido per daug progų, o pastaruoju metu labiausiai nuvilia politikavimas, persikeliantis net į verslą ir ekonomiką, sako Kovo 11-osios Akto signataras Stasys Kropas.

„Baigdamas norėčiau pasakyti, kas mane labiausiai stebina ir nuvilia pastaruoju metu. Politikavimas. Sąjūdžio metais mes visi buvome politikai, tačiau politika buvo nukreipta viena kryptimi – Lietuvos naudai. Šiandien tokių politikų, atrodytų, visai nedaug, tačiau procesų ir institucijų, dirbančių politikai, skaičius tiesiog glumina“, – penktadienį Seime minint 26-ąsias Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metines teigė jis.

„Labai nuvilia, kai politikavimas persikelia į ekonomiką ir verslą reguliuojančių institucijų darbuotojų galvas ir iš jų girdžiu: „kokie Jūsų reitingai, kokius pasiūlymus aš galiu pateikti politikams?“ Reitingai? Ar mes jau atsidūrėme televizijos projekte, kurio išlikimą lemia vienintelis faktorius – reitingai. Ar mes visi jau esame šou verslo dalis?“ – kalbėjo signataras.

Prisimindamas laiką, kai balsavo dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, S.Kropas tvirtino tuomet galvojęs apie stiprią valstybę, bet šiandienos statistiniai rodikliai esą kur kas geresni, nei tuomet galėjo svajoti.

Kita vertus, jis apgailestavo, kad praleista ir daug galimybių. Signataras sakė, kad nerimą kelia situacija švietimo ir sveikatos apsaugos srityse.

„Metų metus vykstančios batalijos dėl švietimo sistemos modelio tiesiog gąsdina. Nepaprastai gerbiu Lietuvos mokytojus ir esu jiems dėkingas už įgūdžius, už žinias, kurios per visą darbo karjerą man leido dirbti labai įdomų ir turiningą darbą. Aš dėkingas Jums, mieli mokytojai ir už mano vaikų išsilavinimą, kurio dėka jie gali oriai gyventi ir dirbti mylimoje Lietuvos valstybėje. Tačiau man neramu dėl savo anūkų, nes nebežinau, kokius įgūdžius nuolat kintančioje Lietuvos švietimo sistemoje jie gaus. Jei norime švietimo kokybės pagerėjimo, griaukime ir statykime, tačiau tai reikia daryti ryžtingai“, – kalbėjo S.Kropas.

Anot jo, nuo nerezultatyvių kalbų kenčia ir sveikatos apsauga, „socialinė sistema vis labiau skatina išlaikytinius ir tampa stabdžiu darbo vietų kūrimui“.

„O juk visos šios sritys ir yra svarbiausios, kai kalbame apie šalies gyventojų bendrą pasitenkinimą valstybe“, – tvirtino signataras.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, sveikindama iškilmingo posėdžio dalyvius, akcentavo bendruomenių svarbą šalies gyvenime.

„Žmonių būrimasis į bendruomenes pagal gyvenamąją vietą yra svarbi sąlyga stiprėti pilietinei visuomenei, kuri suprantama pirmiausia kaip piliečių gebėjimas jungtis į nuo valstybės nepriklausančias asociacijas ir aktyviai domėtis viešaisiais reikalais“, – sakė ji.

„Vietos bendruomenių stiprybė įgyja naują reikšmę pasikeitus geopolitinei padėčiai, kai mūsų Rytų kaimynė Rusija ėmė laužyti tarptautinės politikos taisykles, kai į Europą plūsta šimtai tūkstančių karo pabėgėlių. Stipri bendruomenė kartu su vietos valdžia sudaro organizacinę struktūrą, galinčią padėti įveikti naujus iššūkius ir kartu didinti bendruomenės narių saugumo jausmą. Savo ruožtu aktyvi veikla bendruomenėje ugdo piliečių patriotiškumą“, – teigė L.Graužinienė.

Lietuva penktadienį švenčia nepriklausomybės atkūrimo 26-ąsias metines. Vytauto Landsbergio vadovaujama Aukščiausioji Taryba Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą priėmė 1990 metų kovo 11-osios vakarą. Taip Lietuva tapo pirmąja sovietine respublika, atsiskyrusia nuo Maskvos.

Nuo šių metų pradžios sugriežtinus internetinės bankininkystės saugumo reikalavimus, didieji Baltijos šalių bankai ruošia bendrą sprendimą, leisiantį jų klientams saugiai atsiskaityti internete. Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovas teigia, kad šiuo metu vertinami galimi būsimos programėlės pasiūlymai, o sprendimo tikimasi galbūt šiais metais.

"Didieji bankai (SEB, DNB ir "Swedbank" - BNS) kalba dėl projekto, kuris vadinasi Bankų identifikavimo projektas. Tas projektas numato, kad tą priemonę būtų galima naudoti keliuose bankuose ir Baltijos šalyse. (...) Jei pavyktų surasti efektyvų, saugų ir pigų sprendimą, aš manau, būtų naudinga", - BNS sakė Stasys Kropas.

Anot jo, bendra bankų programa ilgainiui galėtų pakeisti kodų generatorius ar kitas siūlomas identifikavimo priemones.

"Tai turėtų būti tos priemonės gavimas, parsisiunčiant tam tikrą programą, kad nereikėtų eiti į bankų ar operatorių skyrius, kad būtų lengvai gaunama ir įrašoma. Taip pat ji turėtų būti saugi, kad būtų kvalifikuoto elektroninio parašo lygmens. Taip pat ta priemonė turi būti pigi, nes norėtųsi, kad bankų klientai, fiziniai asmenys, galėtų ja naudotis nemokamai, o tam tikras nedidelis mokestis būtų kitiems rinkos dalyviams, bet bankų vartai turėtų būti nemokami. Dabar atrinkta keletas kompanijų, kurios yra parengusios pasiūlymus, ir su jomis vyksta derybos ir diskusijos", - kalbėjo LBA vadovas.

S.Kropo teigimu, prie tokios priemonės galėtų prisijungti ir kiti komerciniai bankai ar skaitmeninės rinkos dalyviai, o ją tikimasi sukurti šiais ar kitais metais.

Apie tai, kad dalyvauja bendrame projekte, BNS patvirtino ir "Swedbank" bei DNB bankai.

"Plintant elektroninėms paslaugoms manome, kad klientui yra nepatogu prisijungimui prie skirtingų bankų turėti atskiras priemones. Kaip ilgalaikį sprendimą matome universaliąidentifikavimo priemonę, kurios veikimo principas butų panašus, kaip ir naudojantis mobiliąja programėle, o klientui užtektų turėti vieną elektroninę identifikavimo priemonę ne tik prisijungti prie bet kurio banko elektroninio sprendimo, bet ja pasirašinėti ir dokumentus elektroninėje erdvėje. Ties tuo kartu su "Swedbank" ir SEB dirbame jau nuo rudens. Šiuo metu yra atliekama galimybių studija", - BNS teigė DNB banko Verslo plėtros tarnybos vadovas Tadas Sudnius.

"Jau nuo praėjusių metų rudens "Swedbank" kartu su kitais bankais - SEB ir DNB - analizuoja galimybes ateityje įdiegti bendrą klientų e-identifikavimo sprendimą, kuriuo galėtų naudotis skirtingų bankų klientai. Šiuo metu yra atliekama galimybių studija, siekiant įvertinti įvairius variantus ir surasti technologinį sprendimą, kuris geriausiai atitiktų saugumo reikalavimus bei būtų patogus interneto banko ir mobiliojo banko naudotojams", - BNS teigė "Swedbank" atstovas spaudai SauliusAbraškevičius.

Nuo sausio įsigaliojo griežtesni Lietuvos banko saugumo reikalavimai, kurie numato, kad nauji komercinių bankų klientai, naudojantys kodų korteles, internetu negali atsiskaityti už didesnę kaip 30 eurų sumą. Iki šių metų pradžios kodų korteles įsigijusiems bankų klientams minėti reikalavimai įsigalios nuo balandžio 1 dienos.

SEB, DNB ir "Swedbank" nuo sausio naujai išduotų kodų kortelių saugumą sustiprino papildomu identifikavimu SMS žinute. Tuo metu bankas "Nordea" šią savaitę pasiūlė klientams kodų korteles pakeisti mobiliąja programėle.

Dėl Europos centrinio banko (ECB) priimtų priemonių dabar puikus metas imti paskolas,  LRT RADIJUI sako Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas. Jis priduria, kad prastesnių žinių sulauks tie, kurie tikisi sutaupyti. Jam antrina ir analitikas Statys Jakeliūnas, kuris pastebi – ECB priimti sprendimai rodo, kad Europos ekonomika tebėra intensyvios terapijos būklėje.

S. Kropas taip pat tvirtina, kad ECB sprendimas sumažinti ir taip neigiamas indėlių palūkanas bankams, bazines palūkanas paskoloms palikti nepakeistas rodo, jog Europos ekonomika vis dar yra stagnacijoje.

„Augimas labai menkas, infliacija – labai arti pavojingos defliacijos ribos. Tie vaistai, kurių imasi ECB, yra kraštutinės priemonės: stengiamasi, kiek įmanoma, paskatinti daugiau vartojimo. Žinoma, taupyti tokiomis sąlygomis sudėtinga, todėl skatinamas vartojimas ir spaudžiamos kredito įstaigos, kad daugiau pinigų į ekonomiką būtų įlieta per paskolas“, – tvirtina S. Kropas.

Jo nuomone, tokia finansinė padėtis puiki tiems, kurie nori pasiimti paskolų. „Manau, kad paskolų ėmėjams tai istoriškai geriausias laikotarpis, nes skolinimosi sąlygos palankiausios. Dabar iš esmės pinigai nieko nekainuoja. [...] Besiskolinantiems tai gera žinia, tačiau ne tiems, kas taupo, nes kredito įstaigose iš esmės bus atliekama saugojimo funkcija – ten kurį laiką uždirbti tikrai nebus galima“, – teigia S. Kropas.

Jis pastebi, kad situacija gerėja ir verslo atstovams, tačiau priduria nemanąs, jog tai susiję su pinigu įliejimu. S. Kropas svarsto, kad verslas bando atsinaujinti, todėl pagerėjimą labiau lemia verslo aktyvumas, o ne tai, kad sumažintos bankų palūkanų normos.

S. Jakeliūnas akcentuoja ir tai, kad ECB pritaikytos priemonės nėra naujos. Be to, jos taikomos dėl jau minėtos priežasties – sunkios Europos ekonominės padėties. „Europos ekonomika vis dar intensyvios terapijos būklė. ECB vis dar pastatęs lašelinę. [...] Šios priemonės yra gana simboliniai ženklai. Turbūt bijoma elgtis šiek tiek drastiškiau, nors to tikėjosi finansų rinkos, bent jau valiutų kursas“, – LRT RADIJUI teigia S. Jakeliūnas.

Jis nurodo, kad vos per kelias minutes po ECB pranešimo apie pritaikytas priemones euro kursas sustiprėjo 2 proc. S. Jakeliūnas priduria, kad ECB privalo atsižvelgti ir į kitų, ypač Jungtinių Amerikos Valstijų centrinio banko, veiksmus. „Tikėtina, kad ten maždaug po dviejų savaičių palūkanos bus pradedamos didinti. Čia išsiskiria valstybių trajektorijos“, – tvirtina analitikas.

Jo nuomone, ECB nesiėmė netikėtų veiksmų, tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad jie gali būtų rizikingi. S. Jakeliūnas pabrėžia, kad pinigų įliejimas ir neigiamos palūkanų normos – tik iliustracija, kokioje pusiau krizinėje būklėje yra Europos ekonomika.

„Kai palūkanos anksčiau ar vėliau pradės didėti, gali atsirasti probleminiai reiškiniai. Pavyzdžiui, kintamos būsto paskolos palūkanos dabar tikrai žemos, bet, joms pradėjus didėti, [...] tai gali sukelti neigiamų pasekmių, todėl tai gana rizikingi beprecedenčiai veiksmai, kurie labiau padeda finansų sektoriui“, – daro išvadą S. Jakeliūnas.

Jo teigimu, pinigai pirmiausia įliejami į finansų sektorių, o į ekonomiką jų patenka ne tiek ir daug, todėl atsiradę svyravimai sudaro galimybes spekuliuoti. Be to, tie, kurie darbo neturi, negali pasinaudoti šiomis skatinimo priemonėmis.

ECB ketvirtadienį pranešė, kad imasi naujų žingsnių, skatindamas Europos Sąjungos ekonomiką. Dar kartą sumažintos ir taip neigiamos indėlių palūkanos bankams, bazinės palūkanos paskoloms liko nepakeistos.

Po pusmečio Lietuvoje turi įsigalioti Būsto direktyva, kuri jau dabar vadinama revoliucine. Siūlomi pakeitimai skirti apsaugoti tiek vartojimo, tiek būsto paskolas imančius žmones, o bankai ir kiti kreditų teikėjai, be kita ko, dabar už klientų pinigus atliekamus darbus finansuotųsi patys. Gresia ir turto vertinimo pakeitimų. Bankų ir nekilnojamojo turto sektorių atstovų teigimu, naujovės gali pabranginti paskolas, o žmones ir toliau pratinti nesigilinti į priimamų sprendimų padarinius.

Iki kovo 21 d. Lietuva turi į savo teisę perkelti Europos Sąjungos Būsto direktyvą. Dalį reikalavimų, šalia bazinių direktyvoje, šalis gali susiformuluoti pati. Lietuvos banko teigimu, visi siūlomi pakeitimai – vartotojų naudai.

Pavyzdžiui, kad paskolos teikėjas negalėtų reikalauti iš kliento būtinai jo įstaigoje turėti sąskaitos, į kurią pervedama alga, arba kaupti lėšas jo pensijų fonde; negalėtų reikalauti papildomo užstato iš paskolos turėtojo, jei jis pavyzdingai ją moka, net jeigu būsto vertė stipriai krito.

Taip pat – reikalauti padengti turto vertinimo, atliekamo kas keleri metai, išlaidų. Tą finansuotis turėtų pats bankas.

Siūloma nustatyti maksimalius galimus mokesčius, paskolą grąžinant anksčiau laiko; paskolos ėmėjui būtinai atskleisti palūkanų sudedamąsias dalis.

„Pagrindinė prielaida yra ta, kad bankas, kredito unija ir kiti kredito davėjai yra stipresnioji sutarties šalis – jie turi išteklių rizikai vertinti ir turi galimybę pasiruošti, kai vartotojas yra mažiau išprusęs, mažiau pasirengęs ir gali mažiau apsidrausti, apsisaugoti nuo rizikų“,– sakė Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius.

„Ne visa atsakomybė turi būti perkelta kredito įstaigai. Žmogus lyg už nieką neatsakingas – esą jis nieko nesupranta. Tai čia yra jau neišsivysčiusios valstybės bruožas ir aš manau, kad tas kelias, jeigu mes per toli nueisim, nėra teisingas“,– projektą kritikavo Bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas.

Bankų teigimu, būtina balansuoti taip, kad atsakomybės tektų ir besiskolinančiajam. Esą kuo daugiau nurodymų ir pareigų bankams, tuo aukštesnė kaina tiems, kurie ima kreditą.

Dabar Lietuva pagal būsto paskolų ir BVP santykį – viena mažiausiai įsiskolinusių regione. Bet kovą gali keistis reguliavimas statytojų siūlomam naujam būsto pirkimo finansavimo modeliui.

„NT plėtotojai, kurie finansuoja NT būsto projektus, tarkime, išperkamosios nuomos variantas – tai yra kaip alternatyva toms jaunoms šeimoms ir tiems žmonėms, kurie negali lengvai sukaupti pradinio kapitalo pradiniam įnašui. Jie taps Lietuvos banko įtakos zonoje. Tai kaip tai paveiks, kiek brangins paslaugą, ar darys ją mažiau prieinamą?“– klausė NT plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius.

Turto vertintojų teigimu, nauji standartai ir kvalifikacija negąsdina, bet bėda – apribotas priėjimas prie rinkos duomenų. Registrų Centras parduoda mažus paketus, o sandorių kasmet įvyksta apie 120 tūkst. Negaunant tikslių statistikai ir stebėsenai būtinų duomenų, esą vėl galima priprognozuoti burbulų.

„Tas paketas apie kurį kalbu – 120 tūkst. vienetų metinių sandorių – kainavo 724 eurai. Visas paketas. Tai dabar, norint susipirkti tomis nedidelėmis dalimis, kaina yra 42 tūkst. eurų. Tai skirtumas, kaip matote, labai ženklus ir užtai didžioji dalis įmonių negali nusipirkti, nes ir bankai negali“,– pasakojo Turtą ir verslą vertinančių įmonių asociacijos vadovas Kęstutis Kristinaitis.

Bet direktyva esą numato, kad valstybė turi užtikrinti priėjimą prie turto vertinimui reikalingų duomenų. Nuo kovo 21-osios būtini pakeitimai galiotų naujoms paskolų sutartims.

Taupomojo indėlio idėją gaivinančių bankų ir kredito unijų teigimu, atsiimti šį indėlį anksčiau sutarto laiko būtų sudėtinga, bet palūkanos už jį būtų didesnės nei už kitus. Bankų klientų gynėjai sako: papildoma galimybė taupyti būtų gerai, tik svarbu, kad žmonės aiškiai žinotų, ką renkasi.

Šalia dabar esančių terminuotojo ir vadinamojo „einamojo“ indėlių kredito įstaigos nori įteisinti dar vieną – taupomąjį. Tam reikia taisyti Civilinį kodeksą, kuris dabar numato, kad atsiimti banke padėtus pinigus galima bet kada, nors ir prarandamos sukauptos palūkanos.

Bankų asociacijos vadovo teigimu, taupomasis indėlis nuo kitų dviejų skirtųsi tuo, kad padedamas jis būtų ilgiau nei metams, o atsiimti jį būtų sunkiau. Tačiau šio indėlio savininkas gautų aukštesnes palūkanas, nei mokamos už kitų rūšių indėlius.

„Žmonės, kurie turi laisvų pinigų ir taupo kokiems nors konkretiems tikslams ir mato, kad artimiausiu metu jiems tikrai nereikės tų pinigų, jie galėtų naudotis tokia galimybe – taupomaisiais indėliais. Aišku, būtų labai apsunkinta arba visai nebūtų galimybės juos atsiimti anksčiau laiko. Bet už tokius indėlius būtų galima mokėti aukštesnes palūkanas. Tradiciškai tai būna apie 150-200 bazinių punktų“, – teigia Bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.

„Manau, kad žmonės tiesiog pasvertų, kas jiems yra svarbiau – ar uždirbti didesnes palūkanas ir atsisakyti galimybės disponuoti indėliu tam tikrą laiką, ar, vis dėlto, gauti mažesnes palūkanas arba jų išvis negauti, bet turėti galimybę bet kada disponuot tais pinigais“, – apie galimą naują indėlių rūšį pasakoja Centrinės kredito unijos valdybos pirmininkas Fortunatas Dirginčius.

Turėti finansinių resursų tam tikrą garantuotą laiką bankus įpareigoja ir saugumo reikalavimai. Sistema esą ne kartą pajuto, ką reiškia žmonių panikos priepuoliai, kai dėl gandų iš bankų staigiai išplaukia didžiulės sumos.

Ilgesniam laikui joms patikėtus pinigus kredito įstaigos galėtų skolinti verslui arba investuoti ilgam ir taip tikėtis uždirbti, trumpalaikės investicijos nėra pelningos. Bijoti, kad dėl to galėtų sumažėti taupomojo indėlio vertė, esą, nereikia, nes jis nebūtų susietas su jokiais indeksais.

„Papildoma galimybė gauti didesnes palūkanas ir padėt pinigus ilgesniam laikui yra sveika ir žmogui, ir ekonomikai. Ir tiem patiem bankam tam tikro užtikrintumo atsiranda, kai jie tuos pačius pinigus perskolina ilgesniam terminui. Tai, manykim, kad tai šiaip jau nėra blogai“, – sako Bankų klientų asociacijos prezidentas Rūtenis Paukštė.

Pavojus, esą, galėtų būti tada, jei žmonės susigundytų didesnėmis palūkanomis, bet visai nesigilintų į kitus sutarties punktus.

Taupomąjį indėlį turi daugelis šalių. Lietuvoje panašų produktą maždaug nuo 2000-ųjų kelerius metus siūlė kredito unijos, iki kol pataisytas Civilinis kodeksas. Tačiau indėlis, anot unijų, nebuvo populiarus, nes buvo naujas, be to, lietuviams gal psichologiškai buvo svarbu žinoti, kad lėšas jie gali atsiimti, kada tik užsimanys. Dabar dėl naujo indėlio įteisinimo ir kodekso pataisų beveik jau sutarta su politikais.

Žmonių noras taupyti, nekylant terminuotųjų indėlių palūkanoms, sumenko ir transformavosi. Bendra indėlių suma bankuose per 2-ąjį ketvirtį sumažėjo beveik procentu iki 19 milijardų 230 milijonų eurų. Daugybę metų vien augęs, terminuotųjų indėlių populiarumas sumenko, bet pinigus žmonės mieliau ėmė laikyti sąskaitose, kas formaliai irgi yra indėliai iki pareikalavimo.