Ligoninėse dėl šios ligos buvo gydomi 45 pacientai.

14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 135,6 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 15 procentų.

COVID-19 piką buvo pasiekęs 2022-ųjų vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,19 mln. žmonių.

Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę, kaip nurodoma statistikoje, yra gavę 68,5 proc. gyventojų.

Europos transporto saugos tarybos (ETSC) duomenimis, 2022 m. vienam milijonui Europos gyventojų teko 46 mirtys keliuose. Lietuvoje pernai eismo įvykiuose iš viso žuvo 120 žmonių, šiemet iki rugsėjo 18 d. – jau 107. Tai yra 31 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

Skelbiama, kad Klaipėdos apskrityje eismo įvykiuose šiemet iki rugsėjo 18 d. jau žuvo 12 žmonių, Klaipėdos mieste – vienas. Pernai per visus metus Klaipėdos apskrityje užfiksuota 17 žūčių keliuose, Klaipėdos mieste – penkios.

„Europos dieną be žuvusiųjų keliuose (rugsėjo 20-ąją) pasitikime su nauju pasiryžimu. Kasdien, dalyvaudami viešajame eisme, ir kaip vairuotojai, ir kaip pėstieji ar keleiviai priminkime sau ir kitiems, kad kelyje beveik viskas priklauso nuo mūsų pačių atsakingumo, dėmesio ir sąmoningumo“, – vakar kvietė Lietuvos kelių policijos ir Klaipėdos pareigūnai.

Rugsėjo 16–22 d. Europoje vyksta ir socialinė iniciatyva – Saugaus eismo dienos. Jas taip pat inicijavo „Roadpol“.

Uostamiesčio pareigūnai visą rugsėjį paskyrė saugiam eismui. Vyksta reidai prie ugdymo įstaigų, tikrinamas vairuotojų blaivumas, fiksuojami viešosios tvarkos pažeidimai.

Ligoninėse gydoma 30 COVID-19 sergančių pacientų, iš jų du – reanimacijoje.

14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 21,9 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 18,6 procento.

COVID-19 piką buvo pasiekęs pernai vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,19 mln. žmonių.

Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę, kaip nurodoma statistikoje, yra gavę 68,5 proc. gyventojų.

Ligoninėse gydomi 26 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų du – reanimacijoje.

14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 20,5 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 18 procentų.

COVID-19 piką buvo pasiekęs pernai vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,19 mln. žmonių.

Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę, kaip nurodoma statistikoje, yra gavę 68,5 proc. gyventojų.

14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 14,8 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 13,7 procentų.

COVID-19 piką buvo pasiekęs pernai vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,19 mln. žmonių.

Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę, kaip nurodoma statistikoje, yra gavę 68,5 proc. gyventojų.

Ligoninėse gydoma 17 COVID-19 sergančių pacientų, iš jų vienas – reanimacijoje.

14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 11,7 atvejų, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 11,5 procento.

COVID-19 piką buvo pasiekęs pernai vasario pradžioje, tuomet per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų šia liga. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė apie 1,19 mln. žmonių.

Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę, kaip nurodoma statistikoje, yra gavę 68,5 proc. gyventojų.

Gaisruose šiemet žuvo 60 žmonių, o 117 patyrė traumų. Miestuose vykusiuose gaisruose žuvo 29 žmonės, miesteliuose ir kaimo vietovėse – 31.

PAGD duomenimis, po dešimt žmonių žuvo Vilniaus (iš jų šeši – Vilniaus mieste) ir Šiaulių (iš jų keturi – Šiaulių mieste) apskrityse, devyni – Kauno, aštuoni – Klaipėdos, septyni – Utenos, šeši – Alytaus, keturi – Telšių, trys – Marijampolės, du – Panevėžio, vienas – Tauragės apskrityse.

Pažymima, kad daugiausia žmonių žuvo sekmadieniais (13), nuo 15 iki 22 mėnesių dienos gaisruose žuvo 22 žmonės, tamsiuoju paros metu (nuo 22 iki 8 val.) – 32 žmonės.

Gaisruose žuvo 48 vyrai ir 10 moterų, dviejų žmonių tapatybės dar nenustatytos. Žuvusiųjų amžiaus vidurkis siekia 62 m.

Gaisrų statistikoje pažymima, kad 24 žmonės žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 17 – dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, keturi dėl elektros įrenginių ir jų gedimų, trys – dėl krosnių, židinių, dūmtraukių įrengimo ir gedimų, du – dėl tyčinių padegimų, po vieną dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų, keturi – dėl kitų priežasčių. Dar keturių žuvusiųjų žūties priežastys tikslinamos.

Daugiausia gaisrų kilo atvirose teritorijose – 1 676, išdeginusių 570 ha. Klaipėdoje tokių gaisrų šiemet būta 136.

Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovė Aurelija Maslauskienė pasakojo, kad Klaipėdoje šiemet vykusių gaisrų priežastys – panašios kaip ir visoje Lietuvoje.

„Šiemet gaisrų skaičius Klaipėdos mieste – 174 (2022 m. per tą patį laikotarpį – 181), gaisruose žuvo trys žmonės (pernai per tą patį laikotarpį du). Visi trys pražūtingi gaisrai kilo dėl gyventojų neatsargaus elgesio. Gaisrų skaičius Klaipėdos rajone 121 (2022 m. per tą patį laikotarpį – 126), šiemet Klaipėdos rajone gaisruose žuvo du žmonės (pernai per tą patį laikotarpį vienas). Dveji gaisrai kilo dėl neatsargaus rūkymo“, – statistika pasidalijo A. Maslauskienė.

Dažniausios gaisrų priežastys

Neatsargus žmonių elgesys.

Netvarkingos krosnys arba jų nepriežiūra, krosnių, židinių ir dūmtraukių gedimai.

Pašalinis ugnies šaltinis (dėl neužgesintų nuorūkų, degtukų, žvakių ar kt.).

Elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai.

– Pirmiausia, apie patį Lietuvos verslo konfederacijos užsakytą tyrimą. Ką siekta juo apžvelgti?

– Jis yra skirtas apžvelgti, kaip keičiasi suvartojamo alkoholio kiekis Lietuvoje, kaip keičiasi gyventojų nuostatos, kaip jie patys vertina vieną ar kitą niuansą, kuris yra susijęs su šios prekės įsigijimu, paskirstymu ir t. t.

– Vienas įdomus niuansas. Tyrimas parodė, kad žmonės mažiau geria darbe?

– Taip, jeigu mes pažiūrėtume, kaip keitėsi aplinka, kurioje alkoholis vartojamas, tai pagrindinė vieta, kurioje jis vartojamas, kaip ir seniau, taip ir dabar, yra namai. Tačiau, žiūrint, kaip keitėsi dinamika nuo 2017 m. iki dabar, tai galime akivaizdžiai pastebėti keletą pasikeitimų: šiek tiek išaugo alkoholio vartojimo atvejai renginių metu, restoranuose, nes auga ir plečiasi mūsų kulinarinė kultūra, bet paraleliai yra sumažėjęs alkoholio vartojimas darbe, jo beveik yra nelikę.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kaip galvojate, kodėl?

– Vienas dalykas, kad tai tapo nepriimtina bendrąja prasme, taip pat – daugybė įvairiausių sankcijų, kurios gresia darbuotojui, jei jis bus sulaikytas neblaivus.

– Suvartojamo alkoholio kiekis. Per pandemiją stebėjome, kad jis smarkiai išaugo, o kaip viskas atrodo dabar?

Alkoholis ekonomistų yra įvardijamas kaip prabangos prekė, kurios paklausa visada yra auganti gerais laikais, o blogais jo vartojimas yra smunkantis.

– Jis tada nebuvo labai jau smarkiai šoktelėjęs. Yra maždaug taip: nuo 2017 m. tas lygis tai pasmunka, tai padidėja, tai vėl pasmunka. Tai yra susiję ir su bendra ekonomine padėtimi. Paskutiniais metais, taip, pas mus suvartojamo alkoholio kiekis smuko ir, pavyzdžiui, spiritinių gėrimų rinka susitraukė šiek tiek daugiau nei 6 proc., vyno rinka susitraukė maždaug 5,5 proc., alaus rinka – vienintelė rinka, kuri šiek tiek padidėjo, išaugo maždaug 1 proc. Jeigu įvardytume priežastį, kodėl tai įvyko, tai – dėl infliacijos. Bendras kainų augimas nulemia ne pirmo būtinumo prekių paklausos smukimą. Augant bendram kainų lygiui, gyventojai pradeda taupyti ir automatiškai išbraukia iš vartojimo prekių tas prekes, kurių jie nelaiko pirmo būtinumo. Alkoholis ekonomistų yra įvardijamas kaip prabangos prekė, kurios paklausa visada yra auganti gerais laikais, o blogais jo vartojimas yra smunkantis.

– Tačiau čia atsirado viena neraminanti tendencija – žmonės nebeturi pinigų alkoholiui ir ieško pakaitalų.

– Pakaitalų jie ieško jau seniau, nes visus infliacinius nuotykius Lietuva pradėjo 2021 m. pabaigoje, o pilstukas pas mus pasirodo apie 2020 m. Vadinasi, kažkada beveik išnaikinta rinka vėl pas mus sugrįžo. Ir tai turi labai aiškias priežastis – jeigu mes keliame akcizus, tai akcizų kėlimas labai nepaveiks tų asmenų, kurie yra gana arti vidutines ar aukštesnes pajamas gaunančių asmenų, bet tų asmenų, kurie gauna žemiausias pajamas ir kurie visada rinkosi pačius pigiausius produktus, vartojimą jis tikrai gali labai paveikti. Akcizo pakėlimas nulemia labai paprastą dalyką: šiems asmenims pačios pigiausios prekės tampa brangesnės ir tokiu būdu jie yra pastumiami į tą rinką, kur tą prekę gali pasiūlyti pigiau, o tai yra – šešėlis.

– Kaip alkoholį vartoja moterų grupė? Kokias permainas ten pastebėjote?

– Selektyviai moterys kaip grupė nebuvo išskirta, tačiau visi vartotojai pas mus skirstomi pagal tam tikrą vartojimo dažnumą ir vartojimo kiekius. Jie suskirstyti į proginius vartotojus, reguliariai vartojančius, nevartojančius, gana dažnai vartojančius ir tuos, kurie yra linkę į priklausomybes. Tai, jei anksčiau, sakykime, 2018–2019 m. būdavo, kad vienas iš dešimties tokių asmenų būdavo moteris ir devyni vyrai, tai dabar, 2020–2022 m., iš dešimties dvi yra moterys.

Žemiau šios ribos dabar gyvena 2,7 proc. visų šalies gyventojų – iš viso per 77 tūkst. žmonių.

2022 metais tokių žmonių buvo daugiau nei 106 tūkst., arba 3,8 proc. visų gyventojų. Tai reiškia, jog per metus gyvenančių žemiau absoliutaus skurdo ribos mažėjo 1,1 procento.

Absoliutaus skurdo riba pernai buvo laikoma 267 eurų per mėnesį vienam gyventojui ir 561 eurai – keturių asmenų šeimai su dviem vaikais iki 14 metų.

Šiemet tokia riba laikoma 354 eurų per mėnesį vienam gyventojui, o keturių asmenų šeimai – 743 eurai.

„Gera žinia yra ta, jog didėjant absoliutaus skurdo ribai 32,6 proc., absoliutaus skurdo lygis mažėjo“, – pristatydama duomenis kalbėjo Valstybės duomenų agentūros generalinio direktoriaus pavaduotoja Inga Masiulaitytė-Šukevič.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Strateginių sprendimų paramos grupės vadovė Ugnė Užgalė teigė, jog absoliutaus skurdo riba išaugo dėl to, kad rodiklis atspindėjo aukštą infliaciją.

Statistika taip pat rodo, kad kas penktas šalies gyventojas dabar gyvena skurdo rizikoje (daugiau nei 568 tūkst. nuolatinių gyventojų), tačiau skurdo rizikos lygis per metus sumažėjo 1 proc. punktu (2022-aisiais buvo per 586 tūkst. gyventojų).

Vidutinė senatvės pensija yra vis dar mažesnė už skurdo rizikos ribą.

Pasak I. Masiulaitytės-Šukevič, didžiausias skurdo lygis yra 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. 2023 metais jis sudaro 36,5 procento. Palyginti su 2022 metais, šis rodiklis mažėjo 3 procentiniais punktais.

„Didelis skurdo rizikos lygis vis dar išlieka 65 metų bei vyresnių asmenų amžiaus grupėje, nors valstybinio socialinio draudimo vidutinė senatvės pensija didėjo daugiau kaip 14 procentų. Vidutinė senatvės pensija yra vis dar mažesnė už skurdo rizikos ribą“, – kalbėjo ji.

Pavaduotoja pažymėjo, jog žemiau skurdo rizikos ribos atsiduria vieniši pensininkai, gaunantys vidutinę ar šiek tiek didesnę senatvės pensiją ir neturintys kitų pajamų.

Savo ruožtu vaikų iki 18 metų amžiaus skurdo rizikos lygis sudaro 17 proc. (praėjusiais metais buvo 17,8 procento). Tuo metu mažiausia skurdo rizikos gyvenančių asmenų dalis – darbingo amžiaus grupėje nuo 18 iki 64 metų – 14,9 procento.

„Vaikų iki 18 metų amžiaus skurdo rizikos lygio mažėjimui didelės įtakos turėjo piniginės socialinės paramos teikiamas vaikus auginančioms šeimoms augimas“, – sakė I. Masiulaitytė-Šukevič.

2023 metais mažiausias skurdo rizikos lygis yra Vilniaus mieste (13,1 proc.), Neringos savivaldybėje (15,5 proc.) bei Vilniaus rajono savivaldybėje (15,9 procento).

Tuo metu didžiausias skurdo lygis – Kelmės (31,3 proc.), Skuodo (29,7 proc.), Biržų (28,9 proc.) rajonų savivaldybėse.

Pasak agentūros, skurdo statistika buvo parengta eksperimentiniu būdu 2022 metais atlikto statistinio tyrimo duomenimis.

Jos turėjo patikti visiems, nes varžybas puošė neįtikėtino siužeto vingiai, o jų gausą dar padažnino lietus. Net kelis metus iki šiol buvusias „sausas“ lenktynes šįkart ne kartą skalbė lietus, sukėlęs nemažai galvos skausmo ir komandų strategams, ir patiems lenktynininkams.

Pirmą kartą po kelių iš eilės metų komandoms suteikta galimybė laisvai rinktis padangas, o daugeliui ekipų ši galimybė tokiomis sąlygomis tapo tikra loterija.

Išskirtinis pasibaigusių 24-ųjų renginio istorijoje lenktynių bruožas – automobilių techninis parkas ir sportininkų parengties lygis.

Pirmą sykį Palangoje lenktyniavo buvęs „Formulės 1“ pilotas. Tai danas Janas Magnussenas, kuriam draugiją palaikė jo tautietis Andresas Fjordbachas, jau septynerius metus dalyvaujantis įvairiose ilgų distancijų varžybose ir nuolatinis pasaulio ilgų distancijų čempionato dalyvis.

Abi šios žvaigždės atstovavo „Stateta BRO by HMobile“ komandai.

„LGOLED & LKU by Porsche Club Lithuania“ ekipoje švytėjo irgi pirmo ryškumo žvaigždė – ne tik Europos trasose žinomas Anglijos lenktynininkas Benjaminas Barkeris.

Pirmą kartą šių lenktynių istorijoje pirmas finišo liniją kirto „Mercedes-Benz AMG GT3“ automobilis, kurį aptarnauti padėjo viena geriausių Europoje šios markės automobiliais lenktyniaujančių privačių komandų – „Haupt racing team“.

Pirmą kartą lenktynėse buvo įsteigtas „Fair Play“ arba kilnaus elgesio sporte prizas, kurio pirmuoju laureatu komisijos sprendimu tapo Dovilas Čiutelė.

Dalyviai, šalys, automobiliai

· „Aurum“ vardą 1006 km tarptautinės lenktynės turėjo jau šeštą kartą, o jose varžėsi 23 komandos.

· Komandų sudėtyje – 79 vairuotojai, atstovaujantys šešioms šalims – Lietuvai, Latvijai, Ukrainai, Nyderlandams, Anglijai ir Danijai.

· Pirmą kartą lenktynių miestelyje plevėsavo Danijos vėliava.

· Šiemet lenktyniavo vieni vyrai, o dviem komandoms vadovavo moterys: „Sonderus Racing“ – Indrė Senkutė, o „Chemtransa by Juta Racing“ – Inga Kačinskienė.

· „Aurum 1006 km lenktynių“ festivalį papildė „108 km moterų iššūkio“, drago lenktynės, „Technitis“ žiūrovų slalomas, kuriame su mėgėjais varžėsi net šalies slalomo čempionai, „Memel Motor Fest“ automobilių paroda, db dragas ir kiti, kur savo sugebėjimus rodė apie 2000 žmonių.

· Vyriausias lenktynių dalyvis – „DHR-Autovesta RC Cola“ komandos lenktynininkas, 68-erių britas Dave'as Hollandas.

· Jauniausias – 16-metis „Ignera & Bio-Circle by Dynamit“ ekipos narys Aras Kvedaras.

· Populiariausiu lenktynių automobiliu pirmą kartą per visų 24 jau įvykusių lenktynių istoriją tapo „Porsche“ – 8.

· Antroji pagal gausumą vieta atiteko „Audi“ markei – 4.

· Po du automobilius „Aurum 1006 km lenktynėse“ važiavo įvairių modifikacijų „Lamborghini Huracan ST Evo II“, BMW, „Seat Leon“ ir „Ginetta“, po vieną – „Mercedes-Benz AMG GT3 Evo“, „Cupra“ ir „LADA 2104“.

· Antrą kartą lenktynių istorijoje sportininkų laikus matavo tarptautinė kompanija „Time Service BV – The Netherlands“, aptarnaujanti didžiąją dalį Europos ir pasaulio svarbiausių sporto renginių.

· Antrą kartą paeiliui varžybų direktoriumi dirbo užsienietis – Martinas van de Pavertas iš Nyderlandų.

· TV transliacijų vaizdus „gaudė“ 20 kamerų operatoriai.

Rekordai ir rekordininkai

· 2023 m. „Aurum 1006 km lenktynių“ treniruotėse, atrankos ir pagrindinėse lenktynėse trasos rekordai gerinti 4 kartus.

· Treniruočių metu tai padarė „Stateta BRO by HMobile“ lenktynininkas iš Danijos A. Fjordbachas, atėmęs pernai Juliaus Adomavičiaus pasiektą trasos rekordą ir jo kartelę pakėlęs iki 1 min. 05,941 sek.

· TOP 10 kvalifikacijoje šeštajame rate A. Fjordbachas vėl fiksuoja naują rekordą – 1 min. 05, 834 sek.

· TOP 10 vienuoliktajame rate A. Fjordbachas su „Mercedes-Benz AMG GT3 Evo“ „nukerpa“ dar keletą šimtųjų, fiksuodamas per dieną jau trečią trasos rekordą – 1 min. 05,462 sek.

· „Aurum 1006 km lenktynių“ metu A. Fjordbachas 305 rate vėl pagerina savo paties rekordą. Dabar jis vieną ratą nuvažiuoja per 1 min. 05,425 sek.

· LASF prizą už greičiausią lenktynių ratą į Daniją išsiveža A. Fjordbachas.

· Lenktynių nugalėtojos „Stateta BRO by HMobile“ komandos „Mercedes-Benz AMG GT3 EVO“ vairavo danai A. Fjordbachas ir J. Magnusenas bei lietuviai Eimantas Navikauskas ir Edvinas Žadeikis.

· Absoliučios įskaitos ir GT3 klasės nugalėtojai visą 373 ratų, kurių kiekvieno ilgis po 2682 metrus, distanciją įveikė per 8 val. 45 min. 22,118 sek.

· Lenktynių nugalėtojai visą 1006 km distanciją nuvažiavo 114,24 km/val. vidutiniu greičiu.

· Lenktynių nugalėtojui E. Navikauskui tai buvo antroji paeiliui pergalė „Aurum 1006 km lenktynėse“, o visi kiti iškovojo pirmuosius laimėjimus.

· Antrąją bendrosios įskaitos vietą ir pirmąją GT Open klasėje iškovoję „TDS group-TOKS Racing Team“ sportininkai Nemunas Dagilis, Ramūnas Čapkauskas ir į finišą jų „Porsche 911GT3 Cup (992)“ atvairavęs latvis Valteris Zviedris nuo absoliučių nugalėtojų atsiliko ratu.

· Labai atkakli kova vyko dėl trečiosios vietos, o ją „Circle K Miles Plus Racing Team 2“ komandai kartu su Simu Juodviršiu, Arūnu Gečiausku ir Vyteniu Gulbinu padėjo iškovoti vienas jauniausių šių lenktynių sportininkų Justas Jonušis, kuriam su „Audi R8 LMS GT3 Evo II“ buvo patikėta finišo procedūra.

Klasių čempionai

· GT3 klasėje nugalėjo absoliučios įskaitos laimėtoja „Stateta BRO by HMobile“.

· GT Open klasėje pergalę šventė „TDS group-TOKS Racing Team“.

· SP3 klasėje nugalėjo „Breito&Baltic Caps“ lenktynininkai Klaudas Bučinskas, Povilas Gutauskas ir Nyderlandų sportininkas Basas Schoutenas, vairavę „BMW Silhoutte“.

· GT4 klasės laimėtojai, „Ignera Bio-Circle by Dynamit“ lenktynininkai, Mantas Matukaitis, Karolis Gedgaudas, Dovydas Ketvirtis ir Aras Kvedaras vairavo „Ginetta G56“.

· Dyzelių klasėje nugalėjo daugkartiniai šių lenktynių dalyviai ir prizininkai – „Antėja Racing Team“ sportininkai Rimas Cesiulis, Vidas Gedutis ir Vaidotas Mitkus, vairavę „BMW 135D“.

· TC5 klasėje su „Audi S4“ nugalėjo „Nanosun by Trazanija Racing“ lenktynininkai Karolis Blėdis, Tomas Isiūnas ir Evaldas Baciuška.

· TC4 klasėje nugalėjo „Hemi Racing by Statomenas“ sportininkai Henrikas Statkus, Andrius Baublys, Jonas Jancevičius ir Rimvydas Dilys, vairavę „Seat Leon“.

· TCR klasėje aukščiausiąjį nugalėtojų pakylos laiptelį su „Seat Leon Cup Racer“ užėmė „Soderus Racing“ atstovai Justas Grendelis, Darius Žilinskas ir Adomas Petrovas.