Darbo rinkai – profesionalai

Į Klaipėdą susirinkę geriausi profesinių mokymo centrų jaunieji statybininkai iš visos Lietuvos ir užsienio išbandė jėgas visą dieną trukusiame konkurse. Statybininkų profesinio meistriškumo konkursas – puikus verslo, mokslo bendruomenės ir savivaldos pavyzdys.

Kaip sakė Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė dr. Dalia Martišauskienė, konkursas mokiniams padeda suvokti, kad statybos darbai turi būti atliekami profesionaliai, o sukurta konkurencinė aplinka ir darbų kokybė paruošia startui darbo rinkoje – būtent į tai buvo orientuojamos užduotys. Be to, kiekviena komanda galėjo įsivertinti savo gebėjimus ir kompetencijas. Toks konkursas padeda užtikrinti, kad profesinius mokslus baigę auklėtiniai taps savo srities profesionalais. Dalyvavimas jame motyvuoja bei parodo, koks svarbus profesinis meistriškumas, ir primena apie nuolatinį tobulėjimą, nes darbdaviai renkasi iš geriausiųjų, kurie įvaldę naujausias technologijas, puikiai išmano šių dienų statybos tendencijas, darbų technologijas.

Siekis – tapti geriausiais

Klaipėdos miesto vicemerė Vaida Raugelė įsitikinusi, kad profesionalus statybininkas reikalingas kiekvienai šeimai, miestui ir geresnei šalies ekonominei plėtrai. „Pasirinkusieji šią profesiją gyvenime niekada nepražus“, – įsitikinusi savivaldos atstovė.

Mero Arvydo Vaitkaus vardu dalyviams vicemerė palinkėjo, kad konkursas taptų didžiausia motyvacija tolesniame profesiniame kelyje bei siekiu tapti geriausiais. Kaip juokavo konkurso vedėjas Remigijus Žiogas, turėti gero meistro kontaktus prilygsta artimai pažinčiai su žvaigžde.

Klaipėdos universiteto prorektorius, Centro tarybos pirmininkas dr. Benediktas Petrauskas juokavo, kad lietuviai yra ne tik krepšinio ekspertai, bet ir didieji statybų vertintojai. Jauniesiems statybininkams jis palinkėjo dirbti taip, kad jų darbai apie save primintų ir po šimto metų.

Gausiai susirinkę garbingi renginio svečiai jauniesiems specialistams akcentavo, kad konkursas – geriausia galimybė atskleisti savo talentą ir meistriškumą bei taip sudominti potencialius darbdavius.

Galimybės: Klaipėdos E. Galvanausko profesinio mokymo centro mokiniai konkurse kartu su kitais dalyviais galėjo pagilinti profesines žinias. Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Dalyviai – iš visos Lietuvos

Be šeimininkų, konkurse dalyvavo septynios komandos iš Skuodo amatų ir paslaugų mokyklos, Telšių regioninio profesinio mokymo centro, Tauragės profesinio rengimo centro, Ukmergės technologijų ir verslo mokyklos, Verslo ir svetingumo profesinės karjeros centro Pietų Lietuvos filialo, Kauno technologijų mokymo centro ir svečiai iš užsienio – Estijos, Viljandi profesinio mokymo centro.

Prieš renginį pašnekinti dalyviai tikino, kad jaudulio nėra ir visiškai pasitiki savo jėgomis, mokytojų perteiktomis žiniomis. Konkurso komisijos pirmininkas, tarptautinės įmonės „Henkel Balti OU“ atstovas Kęstutis Navickas paaiškino, kad konkurse buvo vertinamas atliktų statybos darbų tikslumas, kokybė, sauga ir tvarka.

Prieš startą ramindamas dalyvius, Lietuvos statybininkų asociacijos Kompetencijų vertinimo skyriaus vadovas Robertas Encius paaiškino, kad statybininko darbe žodis „konkursas“ – labai dažnas, nes visą gyvenimą tęsiasi ne tik geriausiųjų paieška, bet ir nuolatinis mokymasis. Įvertinęs solidžią komisiją, jis net neabejojo, kad konkurse dalyviai parodys ne tik savo meistriškumą, bet ir išmoks naujų dalykų.

Pasidžiaugė klaipėdiečių iniciatyva

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento direktorius Julius Jakučinskas akcentavo švietimo ir verslo bendradarbiavimą, kuris atsipirks geresniais, kvalifikuotesniais darbuotojais.

„Profesinio meistriškumo konkursus matome kaip labai svarbią galimybę profesijos populiarinimui ir šios srities specialistų trūkumui patenkinti. Į šiuos konkursus visada įsitraukia darbdaviai ir verslas, taip padėdamas pažinti šiuolaikinę darbo rinką profesinio rengimo centrams, kurie turi koja kojon žengti su darbo rinka ir atitikti keliamus jos poreikius“, – sakė ministerijos atstovas, pasidžiaugęs klaipėdiečių iniciatyva tokiu būdu populiarinti statybininko profesiją.

Pasak J. Jakučinsko, pastaraisiais dešimtmečiais Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centre statybininko profesija tarp mokinių – stabiliai populiari, nes mokykla garsėja gerų, sėkmingų ir konkurencingų specialistų parengimu, o mokymai vyksta modernioje ir patrauklioje aplinkoje.

Statistikos duomenys patvirtina, kad per pastaruosius porą metų statybininko profesijos prestižas auga – stojančiųjų į šią specialybę kasmet daugėja.

Svečiai: konkurso organizatoriai įsiamžino su garbingais svečiais ir komisija. Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Pralaimėjusiųjų nebuvo

Po visą dieną trukusių rungčių paaiškėjo geriausieji. Konkurse „Statybininkas 2024“ profesionaliausiai pasirodė ir pirmąją vietą pelnė svečiai iš Estijos – Viljandi profesinio mokymo centro, antrąją vietą užėmė Telšių regioninio profesinio mokymo centras, trečioji atiteko Kauno technologijų mokymo centrui.

Konkurso prizininkai buvo apdovanoti vertingais prizais, kuriuos įsteigė konkurso rėmėjai: „Henkel Balti OU“, bendrovės „EJOT Baltic“, „Bauroc“, „Finnfoam“. Komisijos pirmininkas akcentavo, kad šiame konkurse nebuvo nė vieno pralaimėjusio – dalyviai įgijo naujų žinių ir kompetencijų.

Prie šio renginio inicijavimo prisidėję verslų atstovai jaunimui atskleidė nemažai profesinių paslapčių, padėsiančių tapti geresniais specialistais ir eiti koja kojon su darbo rinkos naujovėmis.

Kaip šiandien pranešė Policijos departamentas, įtraukęs šį incidentą į šešių išskirtiniausių praėjusios paros įvykių sąrašą, ketvirtadienį apie 9.15 val. minėtame Kauno pagrindinės policijos būstinės kieme pastebėti apgadinti du jos tarnybiniai automobiliai: 2022 m. gamybos „Toyota Corrola“ ir 2019 m. laidos „Nissan Qashqai“. Buvo suskaldyti abiejų priekiniai stiklai. Ir dėl šio įvykio surinkta medžiaga pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už svetimo turto sugadinimą.

Portalo kauno.diena.lt duomenimis, minėti automobiliai – be skiriamųjų policijos ženklų. Jais naudojasi kriminalinės policijos pareigūnai. O, ar pradėti dėl šio akibrokšto ikiteisminį tyrimą, bus sprendžiama įvertinus patirtus nuostolius.

Galimai pas įtariamuosius atvedė medžio atplaiša, aptikta šalia apgadintų automobilių. Tada akys ir nukrypo į greta – Laisvės alėjoje išdygusį naujos statybos daugiabutį, kuris dar nebaigtas iki galo įrengti.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Įtariamaisiais tapo du šiame pastate tebeplušantys statybininkai, kurie, panašu, kad trečiadienį po darbo jo vietoje tiek prisigėrė, kad sukonfliktavę pradėjo mėtyti vienas į kitą įvairius po ranka pasitaikiusius daiktus. Keli iš jų, portalo kauno.diena.lt žiniomis, – ir tuščias alkoholio butelis, iškrito per pravirą langą. Manoma, kad prie apgadintų automobilių rasta minėta atplaiša gali būti šio butelio apgadintos tebeįrenginėjamo pastato apdailos dalis.

Panašu, kad ieškant įtariamųjų, pasitelkti ir vaizdo kamerų įrašai. Anot Kauno policijos atstovės, minėtas kurioziškai pasibaigęs konfliktas, pirminiais duomenimis, įvyko trečiadienį apie 22 val.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Jau nustatytos ir įtariamųjų asmenybės. Portalo žiniomis, jie rasti kitą rytą savo darbo vietoje. Vienas iš jų – 1997 m. gimimo, kitas – 2002 m. Ir abiem jau įteikti šaukimai atvykti apklausai į policiją. Tik įtariamųjų girtumo tą trečiadienio vakarą jau nepavyks nustatyti.

Šalia gelbėjimo operacijos vietos budėjo skubiosios medicininės pagalbos automobiliai.

Gelbėtojų komandos yra apsirūpinusios specialiais neštuvais su ratukais, kad jėgų netekusius vyrus būtų galima ištraukti 57 metrų ilgio plieniniu vamzdžiu, kai tik jį pavyks nutiesti pro paskutinį gelbėtojus nuo jų skiriantį daugiatonį žemės, betono ir nuolaužų sluoksnį.

Vietoje esantys naujienų agentūros AFP žurnalistai pranešė, kad netoliese budėjo skubiosios medicininės pagalbos automobiliai ir lauko ligoninė, pasirengusi priimti vyrus, po žeme įstrigusius po to, kai prieš dvylika dienų Himalajų Utarachando valstijoje įgriuvo dalis jų statomo tunelio.

„Repetavome, kaip saugiai ištraukti vyrus“, – ketvirtadienį reporteriams sakė Nacionalinės reagavimo į nelaimės pajėgų viršininkas Atulas Karwalis.

„Pirma leisis vaikinai“, – kalbėjo jis. „Prie neštuvų pritvirtinome ratukus, kad, patekę į tunelį, galėtume neštuvais vieną po kito ištraukti žmones – esame viskam pasirengę.“

Tačiau gelbėjimo operaciją teko nuolat vilkinti: tunelį užgriuvo dar daugiau nuolaužų, buvo baiminamasi, kad tunelis gali įgriūti arba gali sugesti gręžiamoji – ketvirtadienį darbai strigo dėl mechaninių problemų.

„Mūsų priešas – Himalajų geologija“

„Tie likę 10 ar 12 metrų... mes nežinome, kas gali nutikti, bet esame viskam pasirengę“, – sakė A. Kerwalis, pridurdamas, kad įstrigę vyrai „stengiasi neprarasti ūpo“.

Vienodą riziką patiria tiek gelbėtojai, tiek įstrigę darbininkai.

Utarachando vyriausiasis ministras Pushkaras Singhas Dhami pasakė, kad dirbama it „karo zonoje“, šalia laukia „gydytojų komanda, greitosios pagalbos automobiliai, sraigtasparniai ir lauko ligoninė“.

Vyresnysis Nacionalinės nelaimių valdymo direkcijos pareigūnas Syedas Ata Hasnainas atsisakė nurodyti, kada vyrai gali būti išvaduoti.

„Tai – kaip mūšis“, – reporteriams sakė atsargos generolas. „Laiko numatyti negali. Mūšyje nežinai, kaip pasielgs priešas.

Čia tavo priešas yra žemė. Mūsų priešas – Himalajų geologija... darbas yra labai sunkus.“

Ekspertai yra perspėję dėl plataus masto statybų poveikio Utarachande, kur dažnai įvyksta nuošliaužų.

„Vienodą riziką patiria tiek gelbėtojai, tiek įstrigę darbininkai“, – pridūrė S. Hasnainas.

Maldos už saugų išgelbėjimą

Naujienų agentūros AFP žurnalistas pranešė, kad įvažiavimo į Silkjaros tunelį viduje virė veikla.

Šalia nelaimės vietos būriavosi sunerimę artimieji, čia buvo įrengta induistų šventykla, dvasininkas meldėsi už saugų įstrigusių vyrų išgelbėjimą.

„Ateis ta diena, kai jie išsivaduos iš tunelio ir tai bus svarbiausia, laimingiausia diena mūsų gyvenime“, – sakė 35 m. Chanchalas Singhas Bishtas, kurio 24 m. amžiaus pusbrolis Pushkaras Singhas Ary yra įstrigęs griuvėsiuose.

Jeigu darbininkų nepavyks išgelbėti pro pagrindinį įvažiavimą į tunelį, gelbėtojai pradėjo sprogdinti bei gręžti ir kitą nebaigto statyti tunelio galą, kurio ilgis – bemaž pusė kilometro.

Pasirengta ir rizikingai operacijai, kai vertikali šachta būtų gręžiama tiesiai virš tunelio.

Pirmą kartą gyvus darbininkus pamatė antradienį – jie žiūrėjo į endoskopo kamerą, kurią gelbėtojai įterpė per siaurą vamzdelį, kuriuo į tunelį patenka oras, maistas, vanduo ir elektra.

Nors vyrai yra po žeme, vietos jiems nestinga – tunelio ertmės aukštis yra 8,5 m, ilgis – maždaug du kilometrai.

Tunelis tiesiamas įgyvendinant ministro pirmininko Narendros Modžio infrastruktūros projektą, kuriuo siekiama sutrumpinti kelionių tarp populiariausių induistų vietovių šalyje laiką, taip pat pagerinti susisiekimą su strateginėmis zonomis, esančiomis šalies konkurentės Kinijos pasienyje.

– Sakykite, kodėl reikia peržiūrėti tvarką, kurios privalo laikytis statybininkai?

– Kaip teigia projektų autoriai, gavome daug skundų iš gyventojų dėl to, kad dažnai po darbų pabaigos keliai arba teritorija lieka nesutvarkyti. Gali atsitikti nelaimių, purvas gali išsinešioti, įvykti eismo įvykis. Yra buvę atvejų, kai maži akmenukai išdaužė automobilių langus. Tai buvo tokių pasiūlymų ir tas projektas pateiktas būtent tam, kad patikslinti tą punktą, kuris sako, kad pasibaigus darbams, bet neapibrėžia, kada pasibaigia – ar po kelių mėnesių, ar į dienos pabaigą. Projekto autoriai siūlo tai patikslinti.

– Bet ar tvarkoje numatyta, kaip bus tikrinama, ar tik atsižvelgiama į skundus?

– Tai iš tikrųjų mes turim nuolat kelius prižiūrinčius asmenis. Tarkim, Seniūnijos seniūnai atsakingi už viešos infrastruktūros priežiūrą, jie yra šeimininkai tos teritorijos, turėtų reaguoti iškart pastebėjus tokius nusižengimus.

– Bet ne tik apie kelius eina kalba? Šaligatviai, tvoros, nežinau, šiukšlės, kas daugiau?

– Apie viską ten kalbam. Iš tikrųjų švaros taisyklės apima ne tik būtent kelių sutvarkymą, bet ir tylos laikymąsi. Tai ten jau įsijungia ir viešoji tvarka. Dėl žolės pjovimo, labai daug ko, kas yra šitos taisyklėse.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip suprantu, didelių diskusijų dėl juos nėra, taryba vieninga?

– Taip, patikimo stadijoje, ką teko girdėti, iš esmės pritarta. Buvo galbūt tokių klausimų, ar tai nesustatys statybos, ar tai bus patogu statytojams ar kitiems asmenims, kurie negali šiuo metu sutvarkyti kelio. Tai rengiant tą tvarką, berašant išvadą mes pažiūrėsime, užklausime partnerių ir greičiausiai gausim pritarimą.

Apie tai, ką apie Vilniaus rajono savivaldybės ruošiamą tvarką mano statybininkai LNK žurnalistė klausė Lietuvos statybininkų asociacijos vadovo Daliaus Gedvilo.

–  Ar labai sudėtinga ne pabaigus projektą susitvarkyti aplinką ir statybų vietą, o kasdien?

– Iš tikrųjų, darbo kultūros turime mokytis dar daug, kadangi mūsų kaimynai, Skandinavijos valstybių statybininkai, iš tikrųjų demonstruoja daug aukštesnį darbų kultūros lygį. Ir manau, kad tie rangovai, kurie yra padirbėję tose valstybėse, grįžę į Lietuvą demonstruoja visai kitą darbų organizavimo tvarką, darbų kultūrą. Ir aš manau, kad mokytis turime ir čia dar daug kur galime tobulėti.

– O kaip nors tokia tvarka, reikalavimas, prievolė susitvarkyti kasdieną pabrangintų patį projektą?

– Reikia pasakyti, kad Lietuvos Respublikos Teisės aktuose statybos įstatymas reglamentuoja, kad prieš pradedant statybos darbus turėtų būti paruošiamas technologijos projektas. Technologijos projektas anksčiau vadinosi darbų organizavimo projektu ir būtent tame projekte reikia numatyti ne tiktai, kaip įgyvendinsi statybos pačius procesus, bet tuo pačiu, kaip savo teritoriją tvarkysi, kaip apsaugosi gretimybes nuo dulkių, nuo triukšmo, nuo kito kažkokio pažeidimo. Ir manau, kad jeigu technologijos projektas yra padarytas atsakingai, apgalvotai, tai neturėtų kilti problemų, kad pasibaigus darbo dienai kažkas lieka nesutvarkyta arba į miesto gatves išvažiuoja purvini sunkvežimiai. Paprastai daugybė priemonių numatoma technologijos projekte.

Yra buvę atvejų, kai maži akmenukai išdaužė automobilių langus.

– Jei kalbėtume apie individualius statytojus, apie individualių namų, rajonų plėtotojus, tai ten vis tiek gal daugiau tvarkos?

– Jeigu stato visą mikrorajoną kažkoks nekilnojimo turto vystytojas, tai pirma klaida, kurią mes pastebime – statybos leidimo, išdavimo dokumentacijoj nematome generalinio rangovo. Atsidarę infostatybos dokumentų visą paketą, mes nerandame, kad būtų įrašyta, kad generalinis rangovas yra kokia bendrovė X. Paprasčiausiai nurodyta, kad toks plėtotojas ir rangovas. Rangovai keičiasi ir kada nenurodomas generalinis rangovas, paprastai nėra atsakomybės nei už aplinką, nei už darbų organizavimą, darbų saugą, teritorijos aptvėrimą. Ir daugybę kitokių dalykų lieka už paraštės. Aš manau, kad pirmiausia turėtų atsirasti reikalavimas, kad kiekvienoj statybvietėj būtų nurodytas generalinis rangovas.

– Jeigu namą stato Antanas Antanaitis...

– Tai mes, statybininkų asociacija, ir sakome, kad jeigu nėra generalinio rangovo, tai būtent tas fizinis asmuo, kuris nepasamdė generalinio rangovo, tampa ne tik užsakovu statytojui, bet tuo pačiu generalinio rangovo funkcijos ir atsakomybės jam yra deleguojamos.

Paaiškėjo, kad ketvirtame šio namo aukšte gyventojai nusprendė imtis remonto.

Pradėta nuo senų langų keitimo naujais darbų.

Žmonės su šiurpu stebėjo, kaip statybininkai laužė langų rėmus ir mėtė tiesiog žemyn.

Langų dalys, skrisdamos iš ketvirto aukšto, galėjo rimtai sužaloti praeivį.

„Ryšininkų 8-ajame name, iš 4 aukšte esančio buto, kuriame vykdomi remonto darbai, pro langą yra mėtomos statybinės atliekos. Nėra nei konteinerio, nei aptvėrimo, viskas metama tiesiog ant žemės“, – tokį skundą savivaldybei surašė gyventojai.

Jokių šiukšlių negalima mėtyti.

Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas patikino, kad darbuotojai penktadienį iš karto nusprendė vykti į įvykio vietą.

„Teks pasiaiškinti, kas ten daro remontą. Miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse neparašyta, kad statybines atliekas galima mėtyti pro langą. Jokių šiukšlių negalima mėtyti. O čia – sunkūs, pavojų aplinkiniams keliantys daiktai“, – stebėjosi L. Lapinskas.

L. Lapinskas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Jei būsto savininkas ar darbus atliekantys rangovai susizgribs ir mikliai susirinks statybinį laužą, gali būti, kad jiems pavyks išvengti bausmės.

„Jei anksčiau nebausti, gali būti apsiribota įspėjimu“, – tvarką priminė L. Lapinskas.

Viešosios tvarkos skyrius dažnai sulaukia gyventojų pranešimų apie nederamai statybines atliekas tvarkančius kaimynus.

Vieni jų sukrauna laužą prie konteinerių, kiti gi sugeba sumesti daugiabučių kiemuose.

Remonto metu susidarančias atliekas privalu sudėti į maišus, jos neturi dulkėti.

Apie tai, kiek kainuotų remontas ir kiek užtruktume laukti meistrų, pokalbis su Lietuvos statybininkų asociacijos vadovu Daliumi Gedvilu.

– Kiek kainuotų susiremontuoti 50–60 kv. m vidutinį būstą?

– Turbūt reikėtų žiūrėti, kiek norite naujų medžiagų arba naujų statybinių elementų į savo būstą įkomponuoti. Labai daug būsto renovacijos ar remonto kainos sudaro medžiagos. Medžiagos paprastai sudaro 60–70 proc. remonto vertės, o visą kitą – darbo užmokestis, transporto išlaidos. Ir jeigu jūs darysite tik apdailą, tai tas procentas yra didesnis, jeigu keistumėt bendrus konstruktyvus, tai yra mažesnė medžiagų kainos įtaka bendroje sąmatos vertėje. Šiandien mes skaičiuojame, kad 1 kv. m vidutiniškai kainuoja apie 500 eurų. Mes matome, kiek investuoja naujo būsto statytojai, kurie perka su daline apdaila, ir manome, kad tie, kurie įsigyja, tai 500 eurų į 1 kv. m turėtų investuoti. Aišku, viskas priklauso nuo medžiagų kokybės, nuo estetikos. Jeigu dizaineris kažką suprojektuoja išraiškingiau, medžiagos gali būti brangesnės. Tada gali kainuoti ir 700 eurų 1 kv. m.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše.

– Kiek dabar tektų laukti meistrų? Ar vis dar yra tas meistrų aukso amžius, kai tenka laukti metus, pusmetį?

– Šiuo metu kaimyninėse, aplinkinėse rinkose – Skandinavijoje, Centrinėje Europoje – statybų apimtys mažėja. Tačiau mes, statybininkai Lietuvoje, džiaugiamės, kad tokio jausmo pas mus, kad kristume – nėra. Kol kas įmonės užsakymų portfelį turi pakankamai neblogai susiformavusios. Ir didelė tikimybė, kad kainos bus koreguotos po Naujų metų. Nes matome, kad projektuojama ir statybos leidimų išimama mažiau. Manome, kad ko gero Lietuvos statybininkai kainų korekciją gali daryti tik kitais metais, nes šiemet darbų turi pakankamai. Kiek reikėtų laukti, priklauso nuo to, kokius darbus norite daryti. Bet, aš manau, kad gali tekti palaukti ir pusę metų, ir truputį daugiau, jeigu ieškote gerų meistrų.

– Jeigu kas nors remontą planuoja rudenį ar žiemą, tai tikrai nebegaus gerų meistrų. Ar galima tik po Naujų metų dabar planuoti?

– Turbūt reikėtų pasakyti, kad Lietuva yra tokioje klimatinėje zonoje, kurioje labai jaučiamas sezoniškumas statybų sektoriuje. Paprastai rugsėjis, spalis yra pats darbymetis statybininkams, nes jie nori, prieš ateinant šaltam sezonui, žiemai užsidaryti pastatus ir pasiruošti, kad darbus galėtų vykdyti žiemos metu. Pats darbymetis pas statybininkus būtent ir yra rugsėjis, spalis. Jau rugpjūčio pabaigoj statybininkai mobilizuojasi ir iš tikrųjų nereikėtų statybininkų ieškoti rugsėjo ar spalio mėnesį, nes tai yra pats pikas, kada statybininkai labai užsiėmę, turi daug darbų. Manau, tuo laiku galite išgirsti kainą, kuri jūsų netenkins.

Manome, kad ko gero Lietuvos statybininkai kainų korekciją gali daryti tik kitais metais, nes šiemet darbų turi pakankamai. Kiek reikėtų laukti, priklauso nuo to, kokius darbus norite daryti. Bet, aš manau, kad gali tekti palaukti ir pusę metų, ir truputį daugiau, jeigu ieškote gerų meistrų.

– Prieš tai minėjote kainų korekcijas, kurias meistrai gali daryti kitąmet. Kokia tai kainų korekcija bus? Į didesnę pusę?

– Aš galvoju, kad paprastai, kada apimtys mažėja, mažėja darbo užmokesčio dedamoji. Nors Lietuvoje darbo užmokestis statybų sektoriuje jau daug mėnesių kyla, tačiau jeigu apimtys pradės mažėti, tai nėra abejonės, kad arba tas darbo užmokesčio kilimas stabilizuosis, arba net gali būti, kad sumažės. Viskas priklauso nuo to, kiek statybos rinka susitrauks. Šiuo metu mes manome, kad statybinės medžiagos nelabai pigs, nes energetika, transporto kaštai, įrengimų vertė ir amortizacijos dydis šiandieną neleidžia statybinių medžiagų gamintojams sumažinti kainos. Bet statybos rangos darbuose yra tikimybė, kad sumažėjus apimtims, įmonės konkuruos ir gali kažkiek kainos būti koreguojamos, bet tai nebus daug.

– Ar kainos skiriasi Vilniuje, Panevėžyje, Šiauliuose? Ar tiesa, kad Vilniuje apdaila kainuoja brangiausiai?

– Taip. Deja, regionuose mes matome ženkliai mažesnes kainas. Ir turbūt ne paslaptis, kad Lietuvoj dar yra didelė tolerancija nelegaliam darbui. Regionuose to nelegalaus darbo yra daugiau. Ir matome, kad, pavyzdžiui, regionuose statybininkai teikia paslaugas ir nesuprantame, kaip galima už tokią nedidelę kainą tą paslaugą suteikti. Darome prielaidą, kad dalis darbų vis dėlto atliekama nelegaliai.

– Ar pastebite kažkokią tendenciją, kad daugiau apdailos dabar reikia naujos statybos butams, o gal atvirkščiai – žmonės savo senus būstus remontuoja, atnaujina?

– Šiuo metu kol kas matome, kad didžioji dalis apdailininkų vis dėlto dirba naujos statybos būstuose. Ir kai pradžioje klausėte, tai būtent tie, kurie sulaukia savo eilės, šiuo metu daro apdailą naujuose būstuose. Senų būstų remontai vyksta, bet ne tokiomis didelėmis apimtimis.

Ketvirtadienį po vidurdienio miesto policijos komisariato pareigūnai gavo pranešimą apie vagystę naujai statomame name Turgaus aikštėje.

Pareiškėjas nurodė, kad iš užrakintų patalpų pavogti oro kondicionavimo įrenginiai – kondicionieriaus komplektas „Mitsubishi“ ir šeši vidinių kondicionierių blokai „Alpicair“. Šie prietaisai galėjo kainuoti apie keturis tūkstančius eurų. Nukentėjusiąja pripažintos įmonės atstovas dar žada patikslinti žalą.

Apžiūrėję įvykio vietą pareigūnai aiškių įsilaužimo žymių neaptiko.

Paskutinį kartą kondicionierius atsakingi asmenys matė dar praėjusių metų gruodžio 20 dieną. Kada tiksliai jie dingo ir kokiomis aplinkybėmis tai atsitiko, kol kas nežinoma.

Pradėję vagystės tyrimą pareigūnai tikisi vertingų žinių sužinoti apklausę kelių bendrovių, dirbančių šioje statybvietėje, darbininkus. Tikėtina, kad ne vienas jų matė, kur laikomi brangūs įrenginiai. Galbūt kažkas pastebėjo juos išnešančius asmenis.

Nusikaltimą išaiškinti tikimasi ir analizuojant vaizdo stebėjimo kamerų įrašus.

Panašias vagystes iš statybviečių tiriantys pareigūnai turi patirties, kad neretai vagių reikia ieškoti tarp pačių statybininkų. Ar šį kartą tokia versija pasitvirtins, parodys tyrimas.

Aktyvi Neveronių bendruomenė pati ėmėsi iniciatyvos sukurti gyventojams erdvę poilsiui ir laisvalaikiui, tam puikiai tiko gyvenvietėje esantys tvenkiniai. „Vos prieš kelerius metus čia viskas buvo apleista, vien brūzgynai, o dabar, vasaros metu, tai lankomiausia neveroniečių vieta“, – tvirtino Neveronių seniūnė Aldona Petkevičienė.

Šalia tvenkinio bendruomenė savo jėgomis įrengė smėlio pliažo zoną, pontoninį lieptą. Šių tvenkinių vanduo – švariausias vanduo pakaunėje, čia smagu ilsėtis, išsimaudyti. Tačiau, kad erdvė taptų traukos centru, šioje vietoje trūko infrastruktūros, todėl Neveronių bendruomenės centras parengė viešų erdvių sutvarkymo projektą.

Kauno rajono savivaldybė, siekdama atliepti gyventojų lūkesčius aktyviai leisti laisvalaikį, ugdyti fizinį pajėgumą, skatinti sveiką gyvenseną, rado lėšų projektui įgyvendinti.

Rangovai „Gruntinvesta“ prie tvenkinio įrengs takų, automobilių stovėjimo ir maisto vagonėlių aikštelių, taip pat bus pastatyta lauko terasa. Aktyviam laisvalaikiui čia atsiras kalnelių trasos dviračiams ir paspirtukams, vaikų žaidimo aikštelė. Prie tvenkinio bus pastatyta persirengimo kabina, suoliukų, šiukšliadėžių. Kad būtų saugu leisti laisvalaikį, teritorija bus apšviesta.

Projekto vadovas Arvaldas Brazas pažadėjo, kad statybininkai dirbs uoliai ir darbus pabaigs per metus.

Viešų erdvių sutvarkymas prie Neveronių tvenkinio kainuos beveik 315 tūkst. eurų.

Tikimasi, kad šie darbai bus tik pradžia, o ateityje tvenkinius sujungs pėsčiųjų tilteliai, čia plaukios vandens transportas.

Vilniaus Naujininkų progimnazijoje vaikų klegesį pakeitė ūžesys pjaustant plyteles. Mokyklos administracija džiaugiasi – šiemet pavyks atnaujinti penkis tualetus. Per vasarą bus atnaujinta aktų salė ir trys klasės.

„Reikės nudažyti, pakloti linoleumą, uždėti šviestuvus ir klasė bus baigta“, – dalijosi Vilniaus Naujininkų progimnazijos direktoriaus pavaduotojas Laimutis Petronis.

Tik lentą apšviečianti lempa dėl tiekimo trukdžių, anot meistrų, atkeliaus mokslo metams prasidėjus. Pernai mokykla atnaujino taip pat tris klases, bet dar daug neremontuotų. Rugsėjį į šias klases sugrįžę vaikai ras, kaip ir paliko išeidami, aptrupėjusias lubas, seną elektros instaliaciją.

„Ką darysi, po renovacijos buvo planuota keisti ir elektros instaliaciją. Renovacija vyko 2014 m., bet, deja, su instaliacija pas mus labai prastai. Tačiau tikimės ateityje“, – nuogąstavo L.Petronis.

1973 m. statyta mokykla ankščiau buvo parodinė. Čia vykdavo delegacijos, dabar – verkiant reikia remonto. Kiek išgali, pasitvarko patys.

Jono Pauliaus II progimnazijoje kelias klases šią vasarą spėjo suremontuoti pačios mokyklos darbuotojai. Remontai atsiėjo apie 50 tūkst. eurų. Dalį pinigų mokykla statybininkams liko skolinga. Turės susimokėti iki gruodžio.

Bibliotekos remontui pinigų skyrė savivaldybė. Jos lėšomis bus suremontuoti ir laiptai. Medžiagų mokykla pirko pati dar mokslo metų pabaigoje. Tačiau plytelėms prie mokyklos atnaujinti pinigų neužteko.

„Tikimės, kad ir grindinys bus atnaujintas kitais metais, tačiau tai didelė finansavimo dalis. Tikimės, kad savivaldybė vėl pagelbės“, – vylėsi Jono Pauliaus II progimnazijos direktorė Janina Vysocka.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Vilniaus savivaldybė sako šiemet jau išdalijusi 6 mln. eurų darželių ir mokyklų remontui.

„Buvo gauta daugiau nei 200 paraiškų. Praktiškai visos įstaigos, ir praktiškai visos gavo finansavimą bent minimaliam remontui. Aišku, finansavimo poreikis žymiai didesnis. Vilniaus miesto savivaldybė planuojasi, bet reikia nepamiršti, kad vyksta ir statybos – statoma Tolminkiemio gimnazija, kuri jau Rugsėjo 1-ąją atvers duris“, – pažymėjo Vilniaus savivaldybės atstovė Alina Kowalewska.

Savivaldybė pripažįsta, kad reikia remontuoti kone visas Vilniaus mokyklas, nes jos seniai statytos, tačiau dalį pinigų – 12 mln. eurų – skyrė ne mokykloms, o aikštynams atnaujinti. Ne tik prie mokyklų, bet ir daugiabučių.

„Jau padaryti ir sutvarkyti 23 aikštynai, šią vasarą tvarkomi dar vienuolika ir artimiausiuose planuose – penki šiek tiek didesni aikštynai. Metus turėtume pabaigti su 39 aikštynais“, – akcentavo Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

Stadionas atnaujintas ir prie Jono Pauliaus II progimnazijos. Anksčiau čia buvo tik futbolo aikštelė ir bėgimo takai. Dabar įrengtos krepšinio ir tinklinio aikštelės. Čia sportuoti galės ne tik moksleiviai, bet ir aplinkinių namų gyventojai. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ugdymo įstaigų remontui ir statyboms šiemet skyrė daugiau nei 10 mln. eurų – panašiai kaip ir pernai. Šie pinigai išdalyti 25 įstaigoms įvairiuose šalies rajonuose.