„Bendrovės stebėtojų taryba, susipažinusi su [...] pono Danielio Obajteko laišku, kuriame jis pareiškė, kad „jis atsiduoda stebėtojų tarybai, neviršydamas savo pareigų“, nusprendė atleisti poną Danielį Obajteką“ iš bendrovės vadovo posto.

Kaip pranešama, jis nustos eiti šias pareigas vasario 5 dieną.

Pastaruoju metu buvo spėliojama dėl šešerius metus vadovo poste dirbusio D. Obajteko ateities.

Daugeliui naujosios Lenkijos valdžios narių D. Obajtekas atrodė pernelyg artimas ankstesnei konservatyviajai „Teisės ir teisingumo“ (PiS) vyriausybei, kuri neteko valdžios po spalio rinkimų.

Be to, jį persekiojo kontroversijos dėl jo paties turto ir „Orlen“ parduoto „Lotos“ naftos perdirbimo gamyklos akcijų paketo Saudo Arabijos bendrovei.

Lenkijos žiniasklaidai D. Obajtekas teigė, kad „nėra tokio dalyko kaip apolitiškas „Orlen“ generalinis direktorius“.

„Šios pareigos visada buvo politinės. Nesvarbu, kas buvo valdžioje, sprendimui užimti generalinio direktoriaus pareigas turėjo būti gautas politinis pritarimas. Tame nėra nieko keisto“, – teigė jis portalui „Business Insider“.

Savo šešerių metų darbą jis sakė vertinąs teigiamai, o paklaustas apie tolesnius planus, vyras pabrėžė, kad dar nėra priėmęs „įpareigojančių sprendimų“.

Kas pakeis D. Obajteką prie „Orlen“ vairo, kol kas nėra aišku.

Lenkijos naftos koncernas „Orlen“ valdo Lietuvos naftos importo ir perdirbimo bendrovę „Orlen Lietuva“.

Socialdemokratų politikas, kuris kaltinamas artimais ryšiais su Rusija ir kurį partijos vadovybė paragino trauktis iš partijos, kol kas šios informacijos nekomentuoja, rašo agentūra „Reuters“.

G. Schroederis asmeniškai draugauja su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Buvęs Vokietijos kancleris praėjusią savaitę paliko postą Rusijos energetikos koncerno „Rosneft“ stebėtojų taryboje. 78 metų buvęs politikas Vokietijoje kritikuojamas, kad užima gerai apmokamus postus Rusijos valstybinėse įmonėse, kai Europos Sąjunga (ES) sankcijomis mėgina paveikti Rusijos ekonomiką ir taip pagelbėti Ukrainai.

„Būsima stebėtojų taryba, kadangi jos sudėtis taip pat turėtų keistis, svarstydama galės nustatyti įvairius terminus, galės nustatyti kitus rodiklius ir įvertinti, kiek ta programa yra tikslinga tam tikru laikotarpiu, kada ji galėtų būti tikslinga.

Tokia praktika yra taikoma tokiose įmonėse, tačiau turbūt labai turėtume tiksliai pažiūrėti, už ką tokia paskata yra skiriama, ir kad ji nedubliuotų tų priemonių, kurios yra susijusios su kintamąja darbo užmokesčio dalimi. Manau, kad tikrai svarstysime, žiūrėsime ir grįšime prie to klausimo šiek tiek vėliau“, – Vyriausybės valandoje Seime, socialdemokrato Zigmanto Balčyčio paprašyta įvertinti situaciją, atsakė ministrė.

ELTA primena, kad Seimo Ekonomikos ir Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) nariai penktadienį suabejojo energetikos įmonių grupės „Ignitis grupė“ numatytu vadovų premijavimu akcijomis.

„Gruodžio 4 dieną, kai turėjome tūkstančius naujų COVID–19 atvejų, kai neturėjome patvirtintos nei naujos Vyriausybės, nei Vyriausybės programos, penktadienio vakarą „Ignitis grupė“ paskelbė apie vadovų premijavimą akcijomis. Man atrodo, kad toks veiksmas ne tik neprisideda prie visuomenės pasitikėjimo „Ignitis“ vadovais, bet ir kelia pagrįstų klausimų dėl priimto sprendimo“, – posėdyje sakė Seimo BFK pirmininkas Mykolas Majauskas.

Tuo metu „Ignitis grupės“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Darius Maikštėnas sakė, kad vykdant pirminį viešąjį akcijų siūlymą (IPO), natūrali praktika yra kelti ilgalaikius tikslus įmonės vadovams ir užsitikrinti, kad kompensaciniame mechanizme nedominuotų tik trumpalaikiai tikslai. Jis taip pat pridūrė, kad tokią praktiką taiko dauguma linstinguojamų įmonių, į kurias lygiuojasi „Ignitis grupė“.

„Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 91 straipsnio nuostatų pakeitimus dėl pareigų, nesuderinamų su savivaldybės tarybos nario pareigomis, nuo 2020 m. vasario 26 d. iš bendrovės „Kauno energija“ stebėtojų tarybos nario pareigų atsistatydina Visvaldas Matijošaitis, Andrius Palionis, Visvaldas Varžinskas ir Ramunė Bičkauskienė“, – praneša bendrovė „Nasdaq Baltic“ biržoje.

„Kauno energijos“ stebėtojų tarybą sudaro 7 nariai. Kauno miesto savivaldybė valdo 92,84 proc. bendrovės akcijų.

J. Šlekytė stebėtojų tarybos sprendimu išrinkta „Maxima Grupės“ valdybos nare.

„Maxima Grupės“ stebėtojų tarybos nariais šiuo metu yra Evelina Černienė (pirmininkė), Ignas Staškevičius ir Raimonda Kižienė. Bendrovės valdybos nariai – Meri Navickė (pirmininkė), J. Šlekytė, Jolanta Bivainytė, Edvinas Volkas, Arūnas Zimnickas, Kristina Meidė ir Andris Vilcmeiers.

Tarybos pirmininko pavaduotojas sako, kad į bendrovės valdybą, kurioje dabar dirba tik savivaldybės atstovai, netrukus tikimasi paskirti nepriklausomų narių.

„Pavyko išrinkti pirmininką - juo tapo Valdas Benkunskas“, - BNS sakė liberalas Vincas Jurgutis. Anot jo, naujas pirmininkas gegužės 5 dieną tarybos posėdyje išrinktas vienbalsiai.

„Praėjus dabartiniam politiškai jautriam laikotarpiui, įmonės valdyboje yra penki savivaldybės deleguoti nariai, todėl tikimės, kad iki vasaros pradžios į ją pavyks pritraukti nepriklausomų ekspertų. Jų turėtų būti 3-5. Reikia siekti efektyvumo ir geresnių rezultatų, nes tai yra viena iš paskutinių savivaldybės įmonių, kur nepriklausomų narių nebuvo“, - teigė V.Jurgutis.

Su V.Benkunsku BNS susisiekti nepavyko.

Buvęs energetikos ministras A.Sekmokas balandžio 25 dieną pareiškė atsistatydinantis, nes VŠT stebėtojų taryba nebuvo supažindinta su bendradarbiavimo sutarties tarp savivaldybės, VŠT ir „Lietuvos energijos“ tekstu.

Tą dieną Vilniaus taryba patvirtino šią sutartį - pagal ją „Lietuvos energijos“ iki spalio 1 dienos už 9,935 mln. eurų perims TEC-3, o Europos Komisijai ir kitoms institucijoms leidus, VŠT galės įsigyti iki 5 proc. šiuo metu „Lietuvos energijos“ vystomos 328 mln. eurų vertės Vilniaus kogeneracinės jėgainės akcijų.

A.Sekmokas anksčiau BNS teigė, jog nepriklausomi vertintojai iš „Deloitte“ TEC-3 įvertino apie 6,8 mln. eurų, tačiau įskaičiavus jos naudą ateityje, elektrinei užtikrinant tretinį elektros rezervą bei įgalinant pigiau prie tinklų prijungti „Lietuvos energijos“ statomą kogeneracinę jėgainę, jos vertė galėtų siekti 12-19 mln. eurų.

Europinės vėžės „Rail Baltica“ projektą koordinuojančios bendros Baltijos šalių įmonės „RB Rail“ valdybos formavimas stringa, nesutariant dėl jos narių skyrimo tvarkos. Dėl valdybos narių skyrimo principų bus sprendžiama kovo pradžioje Vilniuje vyksiančiame stebėtojų tarybos posėdyje.

„Steigiant įmonę buvo preliminariai žodžiu susitarta, kad kiekviena šalis galės nominuoti po asmenį į valdybą. Buvo toks džentelmeniškas susitarimas, tačiau jis nebuvo įteisintas raštiškai ir dabar Estija su Latvija su tokiu valdybos narių skyrimo būdu nesutinka“, - BNS sakė „RB Rail“ stebėtojų tarybos pirmininkas ir „Lietuvos geležinkelių“ antrinės įmonės „Rail Baltica statyba“ vadovas Dainius Budrys.

Jo teigimu, Estijos ir Latvijos atstovai siūlo, kad „RB Rail“ valdybos nariai būtų atrinkti paskelbus papildomą konkursą, tačiau su tuo nesutinka Lietuva, kuri į „RB Rail“ valdybą yra pasiūliusi  „Epso-G“ vadovą Virgilijų Poderį. Jis liko antras „RB Rail“ generalinio direktoriaus rinkimuose ir jau yra sutikęs eiti valdybos nario pareigas.

„Mes nenorime to papildomo konkurso, kadangi jau turime žmogų, kuris praėjo atranką ir tiktų į tą poziciją. Šiuo atveju Lietuva yra keliais žingsniais priekyje - mes turime savo kandidatą ir jį siūlome. Latviai ir estai pas save gali pasidaryti (konkursus - BNS) ir siūlyti irgi kandidatus. Čia kiekvienos šalies pasirinkimo laisvė“, - tvirtino D.Budrys.

Pasak jo, dėl Latvijos ir Estijos pozicijų „RB Rail“ valdybos narių paskyrimo procesas yra įstrigęs, todėl sprendžiant šį klausimą gali prireikti trijų šalių politinio sprendimo.

„Jeigu nebus rastas bendras šalių konsensusas, artėjame prie situacijos, kai padėtis taps be išeities ir turės įsikišti politikai. Gali prireikti politinio lygio, nuo susisiekimo viceministrų iki premjerų, sprendimas, kaip turėtų būti sudaroma valdyba“, - sakė D.Budrys.

Šiuo metu „RB Rail“ valdyboje, kurioje turės būti keturi nariai, dirba tik įmonės generalinė direktorė Baiba Rubesa. Antradienį Vilniuje vykusioje tarptautinėje diskusijoje dėl „Rail Baltica“ įgyvendinimo eigos B.Rubesa sakė, kad valdybos narių paskyrimas gali užtrukti ir iki kitų metų.

„Tikiuosi, kad mes pritrauksime profesionalų ir specialistų (...) Tautybė arba atstovavimas šaliai prieštarauja žmogaus teisėms, versle negalima apie tai kalbėti, mes kalbame apie profesionalus ir ekspertus. Mano pozicija tokia, kad aš norėčiau, kad galima būtų atvirai pasirinkti profesionalus visose trijuose Baltijos šalyse nepriklausomai nuo tautybės ar šalies atstovavimo“, - tvirtino B.Rubesa.

Latvijos bendrovės „Eiropas Dzelzcela linijas“ generalinis direktorius Dinsas Merirandsas taip pat teigė, kad „RB Rail“ valdybos nariai turi būti atrinkti surengus viešą atranką.

„Remiantis atvira atrankos procedūra. Turi būti įvertinami visi nariai kandidatai“, - tarptautinėje diskusijoje sakė D.Merirandsas. Pasak jo, kandidatus galėtų vertinti arba „RB Rail“ stebėtojų taryba, arba pačios Baltijos šalys.

Seimo Ekonomikos komiteto narys Jurgis Razma BNS teigė, kad B.Rubesos prognozės dėl valdybos paskyrimo terminų rodo, jog kai kurios šalys baiminasi tiesioginio valdybos narių delegavimo.

„Yra trys šalys, jos ir skiria. Mums neturėtų rūpėti, ką į valdybą deleguoja estai ar latviai, lygiai taip pat jie turėtų gerbti mūsų teikimą (...) Jeigu mūsų atstovai pateikė kandidatūrą, manau, kad kitos dvi šalys neturėtų jos kvestionuoti, neturėtų fantazuoti, kad konkurso būdu atsirenkama būtų. Nes konkurso būdu Lietuva gali valdyboje ir nė vieno atstovo neturėti“, - BNS sakė J.Razma.

Pasak D.Budrio, „RB Rail“ yra registruota Latvijoje, pagal kurios teisę valdybos funkcijos yra panašios į direktorių tarybos funkcijas. Lietuvai valdyboje, pagal ankstesnį žodinį susitarimą, valdyboje turėtų atitekti finansų direktoriaus, Latvijai - administracijos direktoriaus, o Estijai - technikos direktoriaus pareigos.

Pagal „RB Rail“ įstatus stebėtojų tarybos pirmininkas kasmet keičiamas rotacijos principu. Iš kiekvienos šalies stebėtojų taryboje dirba po du atstovus. „RB Rail“ lygiomis dalimis valdo „ Rail Baltica statyba“, Latvijos „Eiropas dzelzcela linijas“ ir Estijos „ Rail Baltic Estonia“.