Paprastai ir aiškiai apie kosmosą, laiką, fiziką bei mokslą žmonėms pasakoti pradėjo S. Hawkingas, o vėliau jo pėdomis pasekė ir dukra. 2007 m. kartu su tėvu L. Hawking išleido knygą vaikams „Džordžo slaptasis Visatos raktas“. Šiandien novelistė yra išleidusi jau šešias knygas apie Džordžo keliones bei pelniusi ne vieną apdovanojimą už mokslo populiarinimą vaikams.

Unikalią progą iš garsiosios mokslo populiarintojos išgirsti apie kosmoso paslaptis, mokslą bei švietimą turės visi, apsilankę didžiausio Baltijos šalyse progreso ir inovacijų festivalio LOGIN renginiuose rugsėjo 24-25 d. Mokslininkė kalbės „Progress makers“ renginyje, o kitų renginių dalyviai galės matyti jos pranešimo tiesioginę transliaciją. Viena pagrindinių LOGIN pranešėjų L. Hawking pasirodys rugsėjo 25 d.

„Progress makers“ renginio rėmėju šiemet tapo vienas didžiausių Lietuvoje komercinių bankų SEB, tęsiantis bendradarbiavimą su festivaliu LOGIN. „Naujausi mokslo atradimai, technologijos ir jų paprastas ir kūrybiškas pritaikymas kasdienybėje yra labai svarbus šiuo metu. Todėl labai džiaugiamės, kad galime prisidėti prie šio renginio ir supažindinti lankytojus su žmonėmis, kurie yra progreso variklis. Šiemet visi, pasirinkę „Progress makers“ renginį, galės išvysti vieną žinomiausių šių laikų švietėjų, kuri apie progresą sugeba papasakoti paprastai ir lengvai – taip, kad suprastų visi klausantys“, – sako Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė, SEB Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovė.

Novelistė baigė rašyti ir tėvo nebaigtą knygą „Trumpi atsakymai į sudėtingus klausimus (angl. „Brief answers to the big questions“) ir tęsia jo kitus darbus. S. Hawkingas paliko tokią įtaką žmonėms, kad tiek prie knygos užbaigimo, tiek prie kitų jo filantropinių veiklų prisideda ir užtikrina tęstinumą daug kitų žymių žmonių: S. Hawkingą filme vaidinęs Oskaru apdovanotas aktorius Eddie Redmayne, Nobelio fizikos srityje laimėtojas Kip Thorne bei kiti. Dalis pajamų už knygos pardavimus atitenka Motorinių neuronų ligų asociacijai – būtent šia liga ir sirgo S. Hawkingas.

Organizatoriai neseniai skelbė ir apie kitus pranešėjus: „Game changers“ renginyje bus galima išgirsti Markusą Villigą, kuris sėdėdamas mokyklos suole ir būdamas vos 19 m. sugalvojo pavežėjimo platformos „Taxify“ idėją; unikalią progą iš garsiosios neuromokslininkės dr. Urtės Neniškytės išgirsti apie smegenų galimybes ir ne tik, turės visi, apsilankę „Curious minds“ renginyje; Romanas Zontovičius, savaeigių transporto priemonių kūrėjų „Waymo“ inžinierius, „Future creators“ renginio dalyviams pasakos apie transporto rinkos inovacijas.

Knygyną atidariusios leidyklos „Kitos knygos“ projektų vadovė Aira Niauronytė sako, knygoje remiantis mokslo atradimais apmąstomi kiekvienam XXI a. žmogui rūpimi klausimai: ar toliau gyvensime Žemėje, ar turime kolonizuoti kitas planetas, ar dirbtinis intelektas mus pergudraus, kaip kursime ateitį ir pan.

„Nusprendėme atidaryti knygyną, skirtą tik šio ypatingo mokslininko paskutinei knygai, nes turiniu ji viena gali užpildyti visas lentynas“, – sako A. Niauronytė. Be jos, knygos pristatyme dalyvavo astronomas, fizikos dr. Jokūbas Sūdžius, mokslo populiarintoja ir žurnalistė Goda Raibytė, dirbtinio intelekto, kalbos supratimo bendrovės „TokenMill“ vadovas Žygimantas Medelis.

Mokslininko nuopelnai

S. Hawkingas yra kosmologijos mokslo atšakos pradininkas. Jo didžiausias nuopelnas – išvada, kad mūsų Visata prasidėjo tam tikro singuliarumo būsenos apytiksliai prieš 10 milijardų metų. Jo įžvalgos padėjo įrodyti, kad laikas – ir Visata – prasidėjo Didžiojo sprogimo metu.

„S. Hawkingo svarbiausias tyrimų objektas – paslaptingosios juodosios skylės. Jis ieškojo sprendimų, kaip jos sudarytos ir kokios jų savybės. Juodosios skylės – tai singuliarumas, kuriame nėra laiko ir nėra erdvės. Buvo manoma, kad jų gravitacijos laukas toks stiprus, kad iš jų niekas negali ištrūkti. Svarbiausias mokslininko atradimas – Hawkingo spinduliuotė. Jis įrodė, kad vis tik dalelės gali ištrūkta ir ilgainiui juodosios skylės gali išnykti“, – apie S. Hawkingo pasiekimus sako astronomas, fizikos dr. J. Sūdžius.

Žmonijai svarbūs klausimai

Knygoje S. Hawkingas pateikia asmeniškus, tačiau mokslu grįstus atsakymus į dešimt klausimų. Vienas jų – ar dirbtinis intelektas mus pergudraus. Dirbtinio intelekto tema tampa vis labiau aktuali visuomenėje dėl didelio proveržio šiose technologijose. S. Hawkingas įspėja mus dėl dirbtinio intelekto – valdys jis mus arba mes jį.

Dirbtinio intelekto, kalbos supratimo bendrovės „TokenMill“ vadovas Ž. Medelis sako, kad kol kas dirbtinis intelektas visuomenės suvokiamas kaip technologinė problema: „O Hawkingas kelia daug didesnius, gilesnius klausimus, labiau iš filosofinės pusės. Jis kviečia galvoti apie ateitį, ruoštis pokyčiams.“

„Turime tik vieną šansą, jei nepavyksta tikrojo bendrinio intelekto sukurti, potenciali žala – labai didelė. Kad išvengtume destrukcijos – turime galvoti, o ne tiesiog daryti ir tikėtis geriausio. Tai ne kompiuterinių technologijų industrijos, bet visų mūsų problema“, – S. Hawkingo mintims pritaria Ž. Medelis.

Žavinti asmenybė

S. Hawkingas milijonams skaitytojų atvėrė akis pasakodamas apie Visatos kilmę ir juodųjų skylių prigimtį. Nors šoninės amiotrofinės sklerozės diagnozė nežadėjo nieko gero, milijonus įkvėpė jo ryžtas nepasiduoti. Ligai progresuojant mokslininkas tegalėjo pajudinti vos kelis veido raumenis, tačiau ir toliau plėtė savo tyrimų lauką, o paprašytas mielai dalindavosi skvarbiomis įžvalgomis. Taigi S. Hawkingas tapo ir vienu įtakingiausių mūsų laikų mąstytojų.

„Savo charakteriu ir humoro jausmu, sugebėjo paaiškinti sudėtingus dalykus. Dėl sudėtingos ligos negalėjo kitaip patirti gyvenimo džiaugsmo, tad stengėsi surasti jį smalsume, niekada nesustodamas klausti ir ne visada patogių klausimų. Tokios tvirtos asmenybės, kurios niekada nesustoja ir nepasiduoda traukia kitus žmones. Nenuostabu, kad būtent jis tapo tokia asmenybe, daug prisidėjusia prie mokslo populiarinimo“, – apie tai, kodėl S. Hawkingas tapo žinomu ne tik fizikos pasaulyje, sako žurnalistė ir mokslo populiarintoja G. Raibytė.

„Kai išgirdau apie jo mirtį, pasidarė labai liūdna, nes supratau, kad tai paskutinė jo knyga. Galima sakyti, kad jis išėjo su trenksmu, palikdamas mums dvi dovanas – naują teoriją ir šią knygą”, – sako G. Raibytė.

Parduotas disertacijos „Besiplečiančių visatų savybės“ (Properties of Expanding Universes) rankraštis yra viena iš penkių originalių jos kopijų. Per „Christie's“ aukcioną už ją buvo sumokėta 584 750 svarų (670,9 tūkst. eurų), keturiskart daugiau nei buvo prognozuota.

Raudona oda aptrauktas vairalazde valdomas savaeigis neįgaliojo vežimėlis, kuriuo S. Hawkingas naudojosi nuo 9-o dešimtmečio pabaigos iki 10-o dešimtmečio vidurio, buvo parduotas už 296 750 svarų (340,5 tūkst. eurų), o už bestseleriu tapusios jo knygos „Trumpa laiko istorija“ (A Brief History of Time) egzempliorių su autoriaus nykščio atspaudu gauta 68 750 svarų (78,9 tūkst. eurų).

Komiško animacinio televizijos serialo „Simpsonai“ (The Simpsons) vienos dalies, kurioje pasirodė pieštinis S. Hawkingo personažas, scenarijus buvo parduotas už 6 250 svarų (7,2 tūkst. euru).

Per šį aukcioną parduota iš viso 22 daiktai arba jų rinkiniai.

Ši kolekcija atspindėjo S. Hawkingo genialų protą, didžiulį ryžtą ir humoro jausmą. Prie neįgaliojo vežimėlio prikaustytas mokslininkas, visą gyvenimą stengęsis įminti Visatos paslaptis, mirė šių metų kovą, būdamas 76 metų.

S. Hawkingas savo disertaciją paskelbė 1965-asiais, praėjus dvejiems metams po to, kai jam buvo diagnozuota amiotrofine lateralinė sklerozė (ALS) – motorinių neuronų liga, dėl kurios ilgainiui mokslininko kūnas buvo paralyžiuotas.

Pirmuosius 117 puslapių išspausdino jo pirmoji žmona Jane (Džein), bet autorius ranka pasirašė dviejose vietose ir užrašė žodžius „Ši disertacija yra mano originalus darbas.“ S. Hawkingas taip pat ranka parašė kelias matematines lygtis.

Kai šis dokumentas praeitais metais buvo paviešintas internetu Kembridžo universiteto, kuriame S. Hawkingas visą gyvenimą dirbo, jis buvo toks populiarus, kad dėl per didelio skaitytojų skaičiaus netgi sutriko tinklalapio darbas.

Gyvenimo kronika

Aukcione taip pat buvo parduota S. Hawkingo medalių ir apdovanojimų, įskaitant suteiktus Karališkosios astronomijos draugijos, kolekcija.

Už visus daiktus buvo sumokėta iš viso 1 384 625 svarų (1,59 mln. eurų).

„Mums labai malonu, kad „Christie's“ mums padėjo atlikti svarbų darbą, tvarkant mūsų mylimo tėvo archyvus ir jo unikalią, vertingą asmeninių ir profesinių daiktų kolekciją, tapusią jo gyvenimo ir darbo kronika“, – prieš aukcioną sakė astrofiziko duktė Lucy Hawking (Liusi Hoking).

„Taip pat suteikiame jo darbo gerbėjams galimybę įgyti prisiminimą apie mūsų tėvo nepaprastą gyvenimą – nedidelį daug primenančių ir jaudinamų daiktų rinkinį“, – pridūrė ji.

Kvietimas į keliais metais anksčiau įvykusį vakarėlį, išsiųstas kaip humoristinis eksperimentas, siekiant patikrinti, ar į jį atvyks kokių nors keliautojų laiku, buvo parduotas daugiau kaip dešimteriopai brangiau nei prognozuota, už 100 svarų (115 eurų). Tuo tarpu už striukę, kurią mokslininkas vilkėjo kuriant vieną 2016 metais išleistą dokumentinį filmą, buvo sumokėta 40 tūkst. svarų (45,9 tūkst. eurų).

Šie daiktai tėra nedidelė dalis iš S. Hawkingo archyvo, kurį šeima perduoda valstybei, kad nereikėtų mokėti paveldėjimo mokesčio. Vis dėlto kol kas nežinoma, kur ši kolekcija bus laikoma.

Per aukcioną surinktos lėšos atiteks šeimai, išskyrus gautas už parduotą neįgaliojo vežimėlį – šie pinigai bus paaukoti Motorinių neuronų ligos asociacijai ir Stepheno Hawkingo fondui.

Motorizuotas vežimėlis, prie kurio buvo prikaustytas paralyžiuotas kosmologijos grandas, „Christie's“ interneto aukcione buvo parduotas už 296 750 svarų vietoj prognozuotų 10–15 tūkst. svarų.

Už vežimėlio pardavimą gautas pelnas bus paaukotas Stepheno Hawkingo fondui ir Motorinių neuronų ligos asociacijai.

Varžytinėse, kurios baigėsi ketvirtadienį, S. Hawkingo disertacija apie visatos atsiradimą buvo parduota už 584 750 svarų – trigubai brangiau nei numatyta. 

Kai buvo nustatyta, kad S. Hawkingas serga reta amiotrofine lateraline skleroze (ALS), gydytojai prognozavo, kad jam liko gyventi tik keli metai. Vis dėlto jis išgyveno gerokai ilgiau, nors dėl ligos ilgainiui prarado gebėjimą judėti.

S. Hawkingas buvo prikaustytas prie neįgaliojo vežimėlio beveik visiškai paralyžiuotas. Kalbėti jis galėjo tik per kalbos sintezatorių, tapusį neatsiejama šio mokslininko įvaizdžio dalimi.

Vis dėlto liga nepaveikė jo proto, ir S. Hawkingas tapo vienus žinomiausių ir labiausiai įkvepiančių mokslininkų, garsėjančiu savo talentu ir sąmoju.

Dirbdamas jis stengėsi susieti reliatyvumo teoriją, nusakančią erdvės ir laiko prigimtį, su smulkiausių dalelių savybes apibrėžiančia kvantinės mechanikos teorija, kad paaiškintų, kaip susikūrė Visata ir kokie yra ją valdantys dėsniai.

S. Hawkingas mirė kovo 14-ąją, būdamas 76 metų.

Tarp jų yra sudėtingi brito tyrimų darbai, neįgaliojo vežimėlis ir serialo „Simpsonai“ scenarijus .

Ypač didelės pinigų sumos tikimasi už astrofiziko daktaro disertaciją. Ji vertinama 113 000-170 000 eurų.

S. Hawkingas disertaciją apsigynė 1966 metais, būdamas 24-erių. Darbe, pavadintame „Besiplečiančių visatų savybės“ („Properties of expanding universes“), mokslininkas tyrinėjo idėjas apie visatos kilmę.

Aukcione bus parduodamas ir neįgaliojo vežimėlis, kuriame sėdėjo nepagydoma liga amiotrofine lateraline sklerosze (ALS) sirgęs S. Hawkingas. Jis vertinamas 11 000-17 000 eurų. Per aukcioną gautas pelnas atiteks labdaros organizacijoms.

76-erių S. Hawkingas kovo 14-ąją mirė Kembridže. Jis laikomas vienu svarbiausių mūsų laikmečio fizikų.

Knygoje mokslininkas, be kita ko, ieško atsakymų į klausimus: Ar Dievas yra? Ar mes išgyvensime Žemėje? Ar mus pranoks dirbtinis intelektas? Knyga parengta remiantis S. Hawkingo archyvu, kuriame daug jo kalbų, interviu, esė ir kitokių pasisakymų, rašo Londono leidykla „John Murray“.

S. Hawkingas, atsakydamas į daugelį klausimų, pasitelkia humorą – tačiau knyga yra ir perspėjimas. Kadangi žmonija per ateinančius tūkstantį metų veikiausiai sunaikins Žemę, turime rasti būdą, kaip išgyventi už planetos ribų, teigia S. Hawkingas. Ar dirbtinis intelektas mus sunaikins ar ignoruos, mes tam įtakos dabar esą daryti negalime.

76-erių S. Hawkingas mirė kovo 14 dieną Kembridže. Jis sirgo nepagydoma liga amiotrofine lateraline sklerosze (ALS). Astrofizikas dešimtmečius praktiškai visiškai negalėjo judėti ir sėdėjo neįgaliojo vežimėlyje. Jis sukūrė teorijas apie visatos kilę ir juodąsias skyles.

Mokslininkas taip pat domėjosi tokiomis populiariomis temomis, kaip kelionės laiku ir ateiviai. S. Hawkingas buvo laikomas mokslo popžvaigžde, parduota milijonai jo knygos „Trumpa laiko istorija“ egzempliorių.

Laidojant teorinės fizikos žvaigždės pelenus, Europos kosmoso agentūra (ESA) į kosmosą pasiųs specialiai parašytą kompoziciją su jo garsiuoju sintezuojamu balsu.

„Tai gražus ir simbolinis gestas, sukuriantis ryšį tarp mūsų tėvo buvimo šioje planetoje, jo noro skristi į kosmosą ir jo Visatos tyrinėjimų savo prote“, – sakė velionio dukra Lucy Hawking (Liusi Hoking).

Profesorius, kuris buvo prikaustytas prie invalido vežimėlio ir savo gyvenimo darbą paskyrė Visatos paslapčių narpliojimui, bus palaidotas šalia tokių didžių mokslininkų kaip Isaacas Newtonas (Izaokas Niutonas) ir Charlesas Darwinas (Čarlzas Darvinas).

„Transliacija bus nukreipta į artimiausią juodąją skylę, 1A 0620-00, esančią dvinarėje sistemoje su gana paprasta oranžine žvaigžde nykštuke, – sakė S. Hawkingo duktė. – Tai taikos ir vilties žinia apie vienybę ir būtinybę mums drauge darniai gyventi šioje planetoje.

Laukiami ir keliautojai laiku

S. Hawkingas, teikdavęs įkvėpimo milijonų žmonių visame pasaulyje vaizduotei, mirė kovo 14 dieną, būdamas 76 metų amžiaus.

1988 metais išleista jo knyga „Trumpa laiko istorija“ (A Brief History of Time) netikėtai tapo pasauliniu bestseleriu, įtvirtinusiu S. Hawkingo superžvaigždės statusą.

S. Hawkingo genialumas ir sąmojis užtikrino jam daugybę gerbėjų ne tik astrofizikos pasaulyje.

Po jo mirties pagarbą jam pareiškė daugybė žmonių ir organizacijų, nuo karalienės Elizabeth II (Elzbietos II) iki NASA, ir tai atspindi jo, kaip mokslininko ir vilties spindulio motorinių neuronų liga sergantiems žmonėms, įtaką.

Britų vyriausybė pirmadienį paskelbė, kad ypač gabūs matematikos ir fizikos studentai gali varžytis dėl mokslinių darbų stipendijų S. Hawkingo garbei.

Per penktadienio pamaldas, kuriose dalyvaus šeima, draugai ir kolegos, bus pagerbti ne tik jo, kaip mokslininko, laimėjimai, bet ir charakteris bei ištvermė gyvenant su itin sunkia liga.

„Mes labai dėkingi Vestminsterio abatijai, pasiūliusiai mums padėkos už nepaprastą mūsų tėvo gyvenimą pamaldų privilegiją ir už tokios garbingos amžinojo poilsio vietos suteikimą“, – sakė velionio vaikai Lucy, Robertas ir Timas.

Pamaldose taip pat dalyvaus maždaug 1 tūkst. visuomenės narių iš daugiau kaip 100 šalių. Dėl bilietų internete vyko balsavimas; į juos pretendavo 25 tūkst. žmonių.

Pareiškėjams reikėjo nurodyti savo gimimo datą ir įžvalgūs gerbėjai pastebėjo, kad tai galėjo būti bet kuri diena iki 2038 metų gruodžio 31-osios, tad svečiai iš ateities taip pat buvo laukiami.

„Jis mane įkvėpė“

Tarp dalyvaujančiųjų taip pat bus trys jaunuoliai, kalbantys elektroninių bendravimo prietaisų dėka, visai kaip S. Hawkingas.

„Jis mane įkvėpė būti geriausią, kokį tik galiu, ir niekam, įskaitant mano neįgalumą, neleisti manęs sulaikyti“, – sakė 20-metis Jasonas Felce'as (Džeisonas Felsas), kuris savo įrangą kontroliuoja akių judesiais.

20 metų dramos studentę Rose Brown (Rouz Braun) 2009 metais partrenkė girto vairuotojo mašina.

„Būsiu aktorė. Kiekvienas, kuris kam nors nusiteikia, tai ir pasiekia. Stephenas Hawkingas tai įrodo geriau nei bet kas kitas“, – sakė ji.

Pamaldų dalyvius sutiks savanoriai iš Londono 2012 metų parolimpinių žaidynių atidarymo ceremonijos, per kurią pasirodė ir S. Hawkingas.

Graikų kompozitoriaus Vangelio (Vangelis) sukurtame įraše, kuris bus pasiųstas į kosmosą, S. Hawkingo balsas suderintas su muzika.

Kalbas pasakys britų astronautas Timas Peake'as (Timas Pikas), astronomas Martinas Reesas (Martinas Risas) ir aktorius Benedictas Cumberbatchas (Benediktas Kamberbačas), suvaidinęs S. Hawkingą televizijos filme ir skaitęs tekstus jo dokumentiniuose filmuose.

Po pamaldų Vestminsterio abatija bus atverta visuomenei: žmonės galės nemokamai ateiti pareikšti pagarbos prie S. Hawkingo kapo.

Vieni kosmologai teigia, kad kosmosas pradėjo eksponentiškai plėstis po Didžiojo sprogimo. Anot jų, šis plėtimasis arba „infliacija“ trunka amžinai, išskyrus kelias vietas kosmose, kur plėtimasis yra sustojęs. Būtent tokiose „kišenėse“ esą ir susiformavo tokia visata kaip mūsų - šios visatos lyginamos su burbulais nuolatos besiplečiančiame vandenyne, kurį kosmologai praminė multivisata.

Nemažai mokslininkų, įskaitant ir S. Hawkingą, tokia teorija nepatinka. Kaip jis teigė pernai duotame interviu, jis „niekada nebuvo multivisatos teorijos gerbėjas“.

Savo paskutiniame moksliniame darbe kosmologijos tema kartu su belgų mokslininku Thomasu Hertogu garsusis astrofizikas neatmeta multivisatos koncepcijos, bet drastiškai sumažina galimų visatų skaičių.

„Nėra tik viena, unikali visata. Mūsų išvados rodo, kad multivisata gali būti daug mažesnė, su gerokai mažesniu galimų visatų skaičiumi“, - mokslininkų darbą cituoja Kembridžo universitetas. Su kolega parašytą darbą S. Hawkingas įteikė prieš savo mirtį kovo viduryje. Šią savaitę jų straipsnis buvo paskelbtas fizikos žurnale „Journal of High Energy Physics“.

Naujoji hipotezė, pasak kurios visata yra „neabejotinai baigtinė“, remiasi stygų teorija, teoretinės fizikos šaka. 

S. Hawkingas mirė kovo 14-ąją, būdamas 76 metų. Jis garsėjo savo ateistinėmis pažiūromis, bet mokslininko vaikai Lucy (Liusi), Robertas ir Timas pasirinko atsisveikinti su tėvu Kembridžo universiteto miestelyje esančiojoje Didžiojoje Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje.

„Mūsų tėvo gyvenimas ir darbai daug reiškė daugeliui žmonių, tikinčiųjų ir netikinčiųjų. Taigi, ceremonija bus ir visus įtraukianti, ir tradicinė, atspindinti jo gyvenimo plotmę ir įvairovę“, – sakoma jų pareiškime.

S. Hawkingui mirus pagarbos pareiškimai pasipylė iš viso pasaulio – jų atsiuntė ir Didžiosios Britanijos karalienė Elizabeth II (Elzbieta II), ir JAV kosmoso agentūra NASA. Tai atspindėjo šio astrofiziko ir kosmologo darytą didžiulį poveikį ir įkvėpimą, teiktą jo ryžto įveikti savo fizinę negalią.

Tačiau ceremonijoje Švč. Marijos bažnyčioje, esančioje netoli netoli Gonville'io (Gonvilio) ir Caiuso (Kizo) koledžo, kur S. Hawkingas ilgiau kaip 52 metus aiškinosi Visatos paslaptis, galės dalyvauti tik jį pažinoję asmenys. Po šios ceremonijos taip pat bus surengtas privatus priėmimas Kembridžo Švč. Trejybės koledže.

Plačiosios visuomenės nariai birželio 15-ąją galės dalyvauti padėkos pamaldas Vestminsterio abatijoje Londone, kur kremuoti S. Hawkingo palaikai netoli kitų garsių britų mokslininkų Isaaco Newtono (Izaoko Niutono) ir Charleso Darwino (Čarlzo Darvino) kapų.

Paskelbtos naujos nuotraukos

Prieš šias laidotuves Gonville'o ir Caiuso koledžas paskelbė nespalvotų nuotraukų, kuriose S. Hawkingas matyti nufotografuotas 1961 metų vasaros mokykloje jauniesiems astrofizikams vienoje pilyje Sasekse, pietų Anglijoje. Tuo metu būsimajam mokslo korifėjui buvo 19 metų.

Nuotraukose jaunasis mokslininkas matomas žaidžiąs kroketą ir plaukiojantis burvalte. Vėliau jį beveik visiškai paralyžiavusios motorinių neuronų ligos pirmieji simptomai pasireiškė tik po dvejų metų.

Kiti tuomečiai studentai, kalbinti koledžo darbuotojų, prisiminė, kad S. Hawkingas pasižymėjo kairuoliškomis pakraipomis ir pomėgiu krėsti pokštus. Jie pasakojo, kaip jis nukabino nuo pilies stiebo Karališkųjų jūrų pajėgų vėliavą ir pakeitė ją raudonąją komunistų vėliava su pjautuvu ir kūju.

Kai buvo nustatyta, kad S. Hawkingas serga reta amiotrofine lateraline skleroze (ALS), gydytojai prognozavo, kad jam liko gyventi tik keli metai. Vis dėlto jis išgyveno gerokai ilgiau, nors dėl ligos ilgainiui prarado gebėjimą judėti.

S. Hawkingas buvo prikaustytas prie neįgaliojo vežimėlio beveik visiškai paralyžiuotas. Kalbėti jis galėjo tik per kalbos sintezatorių, tapusį neatsiejama šio mokslininko įvaizdžio dalimi.

Vis dėlto liga nepaveikė jo proto, ir S. Hawkingas tapo vienus žinomiausių ir labiausiai įkvepiančių mokslininkų, garsėjančiu savo talentu ir sąmoju.

Dirbdamas jis stengėsi susieti reliatyvumo teoriją, nusakančią erdvės ir laiko prigimtį, su smulkiausių dalelių savybes apibrėžiančia kvantinės mechanikos teorija, kad paaiškintų, kaip susikūrė Visata ir kokie yra ją valdantys dėsniai.

Tačiau S. Hawkingas taip pat buvo tarptautinė garsenybė. Jo 1988 metais išleista knyga „Trumpa laiko istorija“ (A Brief History of Time) netikėtai išpopuliarėjo visame pasaulyje. Jis taip pat pateko į populiariąją kultūrą, pasirodė televizijos serialuose „Žvaigždžių kelias: Kita karta“ (Star Trek: The Next Generation) ir „Simpsonai“ (The Simpsons), jo balsas skambėjo „Pink Floyd“ dainose.

Apie jį taip pat pasakoja 2013 metų dokumentinis filmas „Hawkingas“ (Hawking), kuriame jis apmąsto savo gyvenimą. „Kadangi kiekviena diena man gali būti paskutinė, trokštu išpešti viską iš kiekvienos minutės“, – filme sako jis.

S. Hawkingas gimė 1942 metų sausio 8-ąją, praėjus lygiai 300 metų nuo šiuolaikinio mokslo tėvu laikomo Galileo Galilei (Galilėjo Galilėjaus) mirties. Jis mirė savo namuose Kembridže, per kito fizikos grando – Alberto Einsteino (Alberto Einšteino) – gimimo 139-ąsias metines.

S. Hawkingas 1965 metais vedė Jane Wilde (Džein Vaild), susilaukė su ja trijų vaikų. Po 25 metų pora išsiskyrė ir jis vedė savo buvusią slaugę Elaine Mason (Elein Meison), tačiau ir ši sąjunga iširo – sklandant įtarimams dėl smurtavimo, kuriuos jis pats neigė.

S. Hawkingo ir J. Wilde meilės istorija buvo atpasakota 2014 metų filme „Visko teorija“ (The Theory of Everything), kuris britui Eddie Redmayne'ui (Edžiui Redmeinui) pelnė geriausio aktoriaus „Oskarą“.

1974 metais, būdamas 32-ejų, jis tapo vienu jauniausių prestižiškiausios britų mokslo institucijos, Karališkosios draugijos, narių.

1979-aisiais S. Hawkingas buvo paskirtas Kembridžo universiteto Lucaso (Lukaso) matematikos profesoriumi. Į šį universitetą iš Oksfordo universiteto jis perėjo studijuoti teorinės astronomijos ir kosmologijos.

XVII amžiuje prestižiniame Lucaso profesoriaus poste dirbo britų mokslininkas I. Newtonas.

S. Hawkingo šeima paprašė, kad jo karstą neštų šeši koledžo darbuotojai, kurių daugelis padėdavo mokslininkui, kai šis dalyvaudavo vakarienėse ir kituose renginiuose.