„Stebime viešąją erdvę, iš jos matome, kad tas sprendimas atvežti kurą, įkrauti ir paleisti elektrinę vis atidedamas. Manome, kad tie sprendimai turėtų būti visai atidėti iki to, kol bus įgyvendintos visos streso testų rekomendacijos, kurias Europos Sąjungos ekspertai rekomendavo Baltarusijai“, – antradienį Žinių radijui sakė J. Neverovičius.

Jo teigimu, Baltarusija turėtų susirūpinti, jog Astravo AE tampa labiau Rusijos, o ne Baltarusijos projektu ir įrankiu Rusijai turėti daugiau įtakos.

„Manau, kad šitoje vietoje reikėtų pastebėti, kad pačios Baltarusijos interesas yra matyti tą procesą ir jam nepasiduoti“, – sakė J. Neverovičius.

2017 metais Seimas pripažino, kad Astravo AE yra nesaugi ir kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai. Taip pat priimtas įstatymas, draudžiantis pirkti elektrą iš nesaugių jėgainių.

Baltarusija atmeta Lietuvos priekaištus, kad statoma elektrinė yra nesaugi. Minskas teigia, kad branduolinis kuras pirmajam jėgainės reaktoriui bus atgabentas iki šių metų pabaigos, o pati elektrinė bus paleista 2020-ųjų sausį.

Lietuvos banko Riziką ribojančios priežiūros departamento direktorė Renata Bagdonienė teigia, kad Lietuvos bankai, kaip ir Latvijos ar Estijos bankai, atskirai nedalyvavo Europos Centrinio Banko ir Europos bankininkystės institucijos organizuotame bankų testavime nepalankiausiomis sąlygomis, nes europiniu mastu yra per maži.

„Per testą buvo patikrintos Lietuvoje veikiančių bankų „mamos“, tai yra Šiaurės šalių bankų grupės, kurioms priklauso ir mūsų šalyje veikiantys didžiausi bankai. Toks pasirinkimas leidžia konsoliduotai patikrinti visos grupės finansinį tvarumą, identifikuoja silpniausias grupės vietas“, - komentuoja R. Bagdonienė.

Pasak jos, testo rezultatai patvirtino, kad Šiaurės šalių finansų grupės turi stiprų kapitalo šarvą. Pagal nepalankius ūkio raidos scenarijus galimas tų grupių bankų kapitalų mažėjimas būtų gerokai mažesnis nei visų testuotų bankų vidurkis.

„Kiekvienais metais finansų sektorių prižiūrintis Lietuvos bankas atlieka atskirą savarankišką Lietuvos bankų testavimą, kuriame naudojame dar griežtesnius ūkio raidos scenarijus nei bankus vertina Europos bankų institucija. Taip pat Europos Centrinis Bankas kiekvienais metais atlieka atskirą savo prižiūrimų bankų testavimą, į kurį patenka trys didžiausi Lietuvos bankai. Testavimo rezultatai irgi rodo, kad Lietuvos bankinis sektorius yra pakankamai gerai kapitalizuotas ir gali atlaikyti nepalankius scenarijus“, - teigia R. Bagdonienė.

Kaip praneša ECB, nepaisant to, kad testuojant naudotas pesimistiškesnis nepalankusis scenarijus negu 2016 m., visų 33 bankų vidutinis bendro 1 lygio nuosavo kapitalo (CET 1) rodiklis po taikyto trejų metų testavimo laikotarpio būtų 9,9 proc., t. y. didesnis negu prieš dvejus metus (8,8 proc.).

ES mastu vykdytame testavime nepalankiausiomis sąlygomis dalyvavo 48 bankai. Visas šių bankų turtas sudaro 70 proc. viso ES bankų turto.

ECB tiesiogiai prižiūrimų 33 testuotų bankų turtas sudaro 70 proc. viso euro zonos bankų turto.

Dėl bankų pastangų spręsti nuvertėjusio turto problemą bei pastaruosius keletą metų nuosekliai kaupto kapitalo minėtų 33 bankų vidutinė kapitalo bazė, kuria per testavimą nepalankiausiomis sąlygomis remtasi kaip atskaitos tašku, buvo gerokai stipresnė negu 2016 m. - CET 1 padidėjo nuo 2016 m. buvusių 12,2 proc. iki 13,7 proc.

CET 1 rodiklis yra vienas pagrindinių banko finansinės padėties vertinimo matų.

„Rezultatai patvirtina, kad testavime dalyvavę bankai šiuo metu yra atsparesni makroekonominiams sukrėtimams negu prieš dvejus metus. Dėl mūsų vykdomos priežiūros bankai ne tik sukaupė gerokai daugiau kapitalo, bet ir toliau mažina savo neveiksnių paskolų portfelius ir, be kitų dalykų, stiprina vidaus kontrolę ir rizikos valdymą. Šis testavimas padeda mums įvertinti, kuriose srityse atskiri bankai ir bankų grupės yra pažeidžiamiausi ir kokioms rizikoms jautriausi“, - sako ECB priežiūros valdybos pirmininkė Daničle Nouy.

Į EBI testavimo imtį įtrauktų 33 ECB tiesiogiai prižiūrimų bankų kapitalo rodiklis pagal nepalankųjį scenarijų sumažėtų vidutiniškai 3,8 procentinio punkto. Tai yra daugiau negu 2016 m. (3,3 procentinio punkto). Nepalankus scenarijus apima trejų metų laikotarpį. Pagrindinis dėmesys sutelktas į tokius aspektus kaip pasaulio finansų rinkose taikomų rizikos priedų perkainojimas, neigiamas grįžtamasis ryšys tarp nedidelio augimo ir mažo bankų pelningumo, sunkumai dėl valstybės ir privačiojo sektoriaus skolos lygio tvarumo. Praėjusių metų pabaigoje ESRV šias rizikas įvardijo kaip svarbiausias Europos šalims.

Scenarijuje į naujausius įvykius neatsižvelgiama. Pagal jį daroma prielaida, kad euro zonos bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažės 2,4 proc., o nekilnojamojo turto ir akcijų kainos smuks atitinkamai 17 proc. ir 31 proc., tad sukrėtimas beveik visose valstybėse narėse modeliuotas didesnis negu pagal 2016 m. testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijų.

Kapitalo rodiklis labiau sumažėtų ne tik dėl pesimistiškesnio makroekonominio scenarijaus, bet ir dėl 9­ojo tarptautinio finansinės atskaitomybės standarto įgyvendinimo. Pagal šį naująjį apskaitos standartą bankai privalo sudaryti atidėjinius tikėtiniems nuostoliams dėl sumažėjusios vertės paskolų ankstesniame kredito ciklo etape (bent jau tie bankai, kurie neturėjo galimybės pasinaudoti pereinamuoju laikotarpiu). Scenarijaus poveikis didesnis ir dėl testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metodikos pokyčių. Teigiama yra tai, kad sumažinus neveiksnių paskolų apimtis pagerėjo bankų turto kokybė.

Nors euro zonos bankų sistema pasiekė aukštą bendrą atsparumo lygį, nereikėtų pamiršti, kad dar yra neišspręstų problemų ir kad dar reikia padirbėti tokiose srityse kaip verslo modeliai ir nuvertėjęs turtas. ECB atidžiai stebės pokyčius šiose srityse.

Be EBI visoje ES vykdyto testavimo nepalankiausiomis sąlygomis, ECB atliko ir kitų jo tiesiogiai prižiūrimų bankų, nepatekusių į EBI imtį, testavimą nepalankiausiomis sąlygomis.

Anksčiau šiais metais ECB testavo keturis tiesiogiai prižiūrimus Graikijos bankus. Buvo naudota tokia pati metodika ir strategija kaip ir per EBI visoje ES vykdytą testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, tačiau testavimas buvo vykdomas sparčiau, siekiant jį užbaigti iki Graikijai skirtos trečiosios Europos stabilumo mechanizmo finansinės paramos programos pabaigos.

Kaip ir ankstesniais metais, testavimas nepalankiausiomis sąlygomis nėra testas, kurį galima išlaikyti arba neišlaikyti. Jo rezultatai padeda priežiūros institucijai per metinį SREP (priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesą) nustatyti 2 ramsčio kapitalo dydį. Priežiūros institucijos reikalauja, kad bankai turėtų ne tik minimalų teisiškai privalomą kapitalą, bet ir kauptų 2 ramsčio kapitalą kaip prudencinį kapitalo rezervą. 2 ramsčio kapitalo dydis nustatomas atsižvelgiant į banko ypatumus, tokius kaip verslo modelis, bendrojo vidaus valdymo struktūra ar rizikos valdymo sistema.

Šiuo metu ECB rengia 2018 m. SREP sprendimus savo prižiūrimiems bankams.

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) pranešė, kad Lietuva suformulavo daugiau kaip 100 pastabų ir klausimų dėl Astravo AE atsparumo ekstremalių reiškinių poveikiui. Svarbiausias Lietuvos klausimas dėl aikštelės parinkimo ataskaitoje nėra nagrinėjamas, tad jis ir kiti Lietuvai svarbūs klausimai dėl poveikio aplinkai vertinimo, dėl statybos ir būsimos eksploatavimo kokybės, saugos kultūros užtikrinimo, išlieka kol kas neatsakyti, teigiama pranešime.

„Papildomai prie anksčiau Lietuvos iškeltų ir iki šiol Baltarusijos neatsakytų klausimų, streso testų ataskaitos peržiūra parodė, kad ir šioje srityje Baltarusijos atominės elektrinės projektas turi trūkumų, kuriuos būtina pašalinti iki elektrinės pirmojo energijos bloko paleidimo pradžios“, – pranešime spaudai sako darbo grupės vadovas ir VATESI viršininko pavaduotojas branduolinei saugai Sigitas Šlepavičius.

Darbo grupė teigia pasigedusi pagrindimo dėl Astravo AE atsparumo sunkaus komercinio lėktuvo sudužimo poveikiui, taip pat sunkiųjų avarijų valdymo sistemos nepriklausomumo užtikrinimo.

Be to, Lietuvai kelia abejonių jėgainės projekto atsparumo ekstremaliam žemės drebėjimui analizė, nes ji remiasi 1997 metų tyrimais.

„Kelia abejonių ataskaitoje pateikti projektinio ir maksimalaus projektinio žemės drebėjimo įvertinimai. Iš pateiktos informacijos neaišku, ar analizuojant buvo taikytas tikimybinis saugos vertinimas, rekomenduojamas TATENA saugos standartuose. Be to, skirtinguose Baltarusijos pateiktuose dokumentuose ir paaiškinimuose, pateikiamos skirtingos projektinio ir maksimalaus projektinio žemės drebėjimo galingumo vertės. Taip pat ataskaitoje tik svarstoma galimybė stiprinti Baltarusijos atominės elektrinės projekto atsparumą ekstremaliam žemės drebėjimui“, – rašoma VATESI pranešime spaudai.

Teigiama, kad Astravo AE streso testai nevertino šalia jėgainės esančių miškų galimų gaisrų bei kitų pavojų padarinių, taip pat nevertinas galimas potvynis dėl žemės drebėjimo, kuris gali įvykti sugriuvus trims Neries upės dirbtiniams vandens tvenkiniams. Darbo grupė taip pat pasigedo pasirinktų vertinti ekstremalių reiškinių ir įvykių pagrindimo.

Lietuvos institucijų suformuluotos pastabos ir klausimai iki sausio 25 dienos bus pateikti Europos Komisijos ir Europos branduolinę saugą reguliuojančių institucijų grupės (ENSREG) sudarytai tarptautinei ekspertų darbo grupei.

Baltarusijos atominės elektrinės streso testų ataskaitos peržiūroje Lietuvoje dalyvauja VATESI, Lietuvos energetikos institutas, bendrovė „VAE SPB“, Ignalinos atominė elektrinė, Lietuvos geologijos tarnyba, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, Užsienio reikalų ministerija, Energetikos ministerija bei Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūra.

Astravo AE streso testus 2016 metais atliko pagrindinio jėgainės rangovo „Rosatom“ antrinė įmonė „Atomprojekt“. Lietuvos Vyriausybės atstovai yra sakę, kad testai neatsako į visus klausimus, ir reikalauja, kad testai būtų atlikti pagal ES metodologiją.

Jėgainė statoma netoli sienos su Lietuva, apie 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lietuva ketina blokuoti jėgainėje pagamintos elektros energijos importą ir taip apsunkinti jos statybos projektą.

Anksčiau teigta, kad Lietuvos darbo grupė pastabas Europos Komisijai (EK) turi pateikti iki sausio 5 dienos, tačiau VATESI atstovė Birutė Kuklytė-Jonutienė BNS informavo, kad terminas kiek atidėtas.

„Tas darbas dar prasitęsė, šiuo metu darbo grupė dar dirba. Pastabas streso testų ataskaitai numatome atiduoti sausio viduryje. (...) Tai natūralu, nes derinamasi prie bendros tarptautinės ekspertų darbo grupės darbotvarkės“, – BNS sakė B. Kuklytė-Jonaitienė.

Baltarusija pernai lapkritį EK pateikė nacionalinių Astravo AE streso testų ataskaitą, ją šiuo metu nagrinėja tarptautinė branduolinės saugos ekspertų darbo grupė. Galutinį vertinimą Komisija turėtų pateikti birželį.

VATESI viršininko pavaduotojas branduolinei saugai Sigitas Šlepavičius BNS gruodžio viduryje teigė, kad streso testai neatsako į svarbiausius Lietuvos klausimus dėl jėgainės vietos parinkimo, poveikio aplinkai vertinimo, statybų saugos ar kokybės.

Astravo AE streso testus 2016 metais atliko pagrindinio jėgainės rangovo „Rosatom“ antrinė įmonė „Atomprojekt“.

Lietuvos Vyriausybės atstovai yra sakę, kad testai neatsako į visus klausimus, ir reikalauja, kad testai būtų atlikti pagal ES metodologiją. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius lapkritį teigė, kad testai neįrodo, jog jėgainė statoma saugiai.

Astravo AE statoma netoli sienos su Lietuva, apie 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lietuva ketina blokuoti jėgainėje pagamintos elektros energijos importą ir taip apsunkinti jos statybos projektą.

Pastabas ir klausimus testų ataskaitai darbo grupė turės parengti iki sausio 5 dienos.

13–os asmenų darbo grupei vadovaus Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) viršininko pavaduotojas branduolinei saugai Sigitas Šlepavičius.

Joje taip pat dirbs Užsienio reikalų, Aplinkos ir Energetikos ministerijų, VATESI, Lietuvos energetikos instituto, Ignalinos atominės elektrinės, Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūros, Geologijos ir Hidrometeorologijos tarnybų specialistai.

Baltarusija Astravo AE streso testų ataskaitą Europos Komisijai ir viešam svarstymui pateikė lapkričio pradžioje. Testus 2016 metais atliko pagrindinio jėgainės rangovo „Rosatom“ antrinė įmonė „Atomprojekt“.

Lietuvos Vyriausybės atstovai yra sakę, kad testai neatsako į visus klausimus, ir reikalauja, kad testai būtų atlikti pagal ES metodologiją. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius lapkritį teigė, kad testai neįrodo, jog jėgainė statoma saugiai.

Astravo AE statoma netoli sienos su Lietuva, apie 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lietuva ketina blokuoti jėgainėje pagamintos elektros energijos importą ir taip apsunkinti jos statybos projektą.

„Jie žada tuos streso testus atlikti jau šešetą metų ir tas pažadas vis galioja, ir vis prieš Espo konvencijos komitetų posėdį būna nauji pažadai, todėl čia reiktų irgi atsargiai žiūrėti. Aišku, mes reikalaujame tą padaryti pagal Europos Sąjungos metodologiją. Žiūrėsime, jeigu tai bus padaryta, tačiau noriu pabrėžti, kad tai nėra vienintelis prašymas, ar reikalavimas“, - BNS sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Jo teigimu, Lietuva ir toliau kritikuoja aikštelės parinkimą, konsultacijas ir derinimą su kaimynais.  Ministro teigimu, jėgainė 50 kilometrų nuo Vilniaus statoma neįvertinus gyventojų tankį.

Energetikos viceministras Simonas Šatūnas teigia, kad streso testai nesprendžia esminių jėgainės problemų.

„Lietuvos pozicija dėl vadinamųjų streso testo išlieka ta pati – jie privalo būti atlikti pilna apimtimi ir privalo būti įgyvendinti pilna apimtimi, tai yra pagal europinę metodologiją. Tačiau kartu pažymime, kad tai nesprendžia esminės problemos – Astravo AE vietos ir aikštelės parinkimo, nes jos parinktos netinkamai, pažeidžiant tarptautinius reikalavimus“, - BNS teigė S. Šatūnas.

Baltarusija žada spalį Europos Komisijai pateikti Baltarusijos branduolinio ir radiacinio saugumo priežiūros tarnybos „Gosatomnadzor“ Astravo AE testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ataskaitą. Baltarusija tikina, kad patys testai atlikti dar pernai gruodį.

Tai, kad Baltarusija ketina pateikti testų rezultatus EK, teigiamai įvertino Vokietijos ambasadorius Baltarusijoje Peteris Dettmaras (Pėteris Detmaras). „Sveikiname, kad Baltarusija vykdo testavimą nepalankiausiomis sąlygomis“, - P. Dettmarą cituoja naujienų agentūra „Interfax“.

L. Linkevičius, paklaustas, ar tai, kad kitų valstybių diplomatai palaiko streso testus, silpnina Lietuvos pozicijas, teigė atsargiai vertinantis „Interfax“ pranešimus. Anot ministro, tiesiogiai už Astravo AE saugumo klausimus atsakingi pareigūnai situaciją ir Lietuvos nuogastavimus puikiai žino.

„Tie, kurie tiesiogiai turi atsakomybę, pavyzdžiui, komisaras Marošas Šefčovičius yra puikiai informuotas, pats esu su juo susitikęs ne kartą ir ne du, jis puikiai žino mūsų nuogastavimus ir keliamus klausimus. Prieš keletą dienų buvau susitikęs su pirmuoju Komisijos vicepirmininku Fransu Timmermansu, labai detaliai kalbėjom, puikiai informuotas. Manau, kad tie, kurie domisi - puikiai informuoti“, - tikino L. Linkevičius.

Lietuva yra pagrindinė Astravo AE kritikė - ji ketina blokuoti jos gaminamos elektros importą ir taip apsunkinti jos statybos projektą.

65 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog Astravo AE kelia grėsmę šalies saugumui, parodė naujienų agentūros BNS užsakymu rinkos tyrimų bendrovės RAIT atlikta visuomenės apklausa.

"Gruodį gauti streso testų rezultatai dabar tvarkomi elektrinėje ir artimiausiu metu bus perduoti mūsų reguliuotojui ("Gosatomnadzor"). Pagal šiuos duomenis bus parengta nacionalinė ataskaita, kuri bus pateikta Europos Komisija", - sakė Baltarusijos energetikos ministras Vladimiras Potupčikas, kurį cituoja agentūra "Belta".

Jo žodžiais, energetikos viceministras Michailas Michadiukas artimiausiomis dienomis turėtų vykti į Liuksemburgą deryboms su Europos Komisijos atstovais dėl streso testų analizės.

V.Potupčikas pabrėžė, jog Astravo AE testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai taip pat bus paskelbti viešai.

Lietuva reikalauja pagal Europos Sąjungos (ES) metodologiją atlikti elektrinės patikimumo dirbant nepalankiausiomis sąlygomis bandymus. Tuo tarpu Baltarusija tikina elektrinę statanti saugiai.

50 kilometrų nuo Vilniaus Rusijos branduolinės energetikos korporacijos "Rosatom" statomoje Astravo AE bus įrengti du reaktoriai, kurių kiekvieno galia - 1200 megavatų. Pirmąjį reaktorių planuojama įjungti 2019-aisiais, o antrąjį - 2020 metais.

Anot Baltarusijos energetikos ministerijos, pernai branduolinę jėgainę statė apie 5 tūkst. žmonių, o šiemet jų skaičius išaugs iki 8,5 tūkstančio. Praėjusiais metais atlikta darbų už 512 mln. JAV dolerių, šiais metais jų vertė turėtų išaugti iki 580 mln. dolerių.

„Kalbėjome apie konkrečius instrumentus ir vienas iš jų yra streso testai. Susitikimuose išgirdau labai aiškų Komisijos patikinimą ir užtikrinimą, kad atliekant streso testus pagal europinę metodologiją, negali būti jokių kompromisų ir Komisija darys viską, kad tie streso testai būtų atlikti kaip įmanoma greičiau“, - BNS sakė Žygimantas Vaičiūnas, ketvirtadienį Briuselyje susitikęs su EK pirmininko pavaduotoju Marošu Ševčovičiumi, ir Energetikos direktorato vadovu Dominique Ristori (Dominiku Ristori).

Anot jo, jeigu Baltarusija neatliktų streso testų, kurie parodo, ar branduolinė jėgainė pajėgi atlaikyti avarijas ir yra saugi, tuomet rizikuotų, kad dialogas su ES nebūtų atnaujintas.

„Anksčiau mes iš Baltarusijos girdėjome tam tikrų neformalių pareiškimų, kad jie atliktų nepilnos apimties testus. Šiandien patikinimas buvo labai aiškus, kad Komisija stipriai rems ir užtikrins pilna apimtimi ir kaip vienas konkrečių instrumentų tai padaryti yra sąlygiškumas. Kol nebus pažangos ir tų įsipareigojimų dėl streso testų, tol negali būti tikimasi Baltarusijos ir Europos Sąjungos energetinio dialogo atnaujinimo“, - sakė energetikos ministras.

Ž.Vaičiūnas aiškino, kad šylantys santykiai tarp Baltarusijos ir Europos Sąjungos priklausys ir nuo to, kaip bus įgyvendintas Astravo AE projektas. Šis kausimas gali tapti „kliūtimi tuos santykius atnaujinti“.

„Vienas iš tokių Baltarusijos impulsų labai konkretus yra, kad apskritai žiūrint į Europos Sąjungos ir Baltarusijos santykį, jis šiltėja. Iš principo tai reiškia, kad tų santykių atnaujinimo šviesoje energetika taps kliūtimi tuos santykius atnaujinti pilna apimtimi ir tęsti dialogą tol, kol nebus atlikti streso testai“, - sakė jis.

Lietuva reikalauja pagal Europos Sąjungos (ES) metodologiją atlikti elektrinės patikimumo dirbant nepalankiausiomis sąlygomis bandymus, vadinamus stress testais. Baltarusija teigia elektrinę statanti saugiai, atlikusi stress testus ir reikalingus dokumentus Europos Komisijai pateiksianti pavasarį.

50 kilometrų nuo Vilniaus statomoje Astravo atominės elektrinės jėgainėje bus įrengti du reaktoriai, kurių kiekvieno galia – 1200 megavatų. Pirmąjį reaktorių planuojama įjungti 2019-aisiais, o antrąjį – 2020 metais.

„Paprašėmė, kad Baltarusijos pusė galėtų papildomai pateikti informaciją kaip priedą prie poveikio aplinkai dokumentacijos, kad būtų duota laiko visuomenei susipažinti ir ekspertams išanalizuoti. Taipogi paprašėmė kuo greičiau atlikti Tatenos aikštelių įvertinimo misiją, kuo greičiau atlikti streso testus pagal suprantamą metodologiją, paprašėme skaidrumo dėlei, kad Baltarusijos kolegos pakviestų Lietuvos ekspertus dalyvauti Tatenos misijose ir streso testų darbuose dėl skaidrumo ir dėl atvirumo“, - trečiadienį po susitikimo su Baltarusijos atstovais žurnalistams sakė Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys.

„Kol kas nesulaukėme jokio rimo atsakymo. Kol atsakymo nėra, pasiūlėme Baltarusijos pusei stabdyti statybas, kol bus atlikti streso testai ir kol bus atlikti Tatenos misijos tiriamieji darbai. (...) Mes suprantame, kad tai yra sunkus klausimas, mes tikime, kad Baltarusijos pusė įsiklausys į mūsų reikalavimus“, - pridūrė V.Auglys.