„Normalu, kad atliekami įvairūs procesiniai veiksmai, tarp jų ir kratos“, – BNS sakė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) atstovė Modesta Zdanauskaitė.

Ji nedetalizavo, kur konkrečiai atliekamos kratos.

Tyrimą kontroliuojanti Europos prokuratūra BNS patvirtino, kad antradienį atliekamos kratos „keliose Lietuvos įmonėse“.

„Siekiant nepakenkti tyrimui, šiuo metu negalime pasidalinti jokia detalesne informacija“, – teigiama prokuratūros pateiktame atsakyme.

„BaltCap“ atstovai BNS pranešė, kad bendrovės būstinėje jokios kratos nevyksta.

„BaltCap Infrastructure Fund“ valdomos įmonės „Žvirgždaičių energija“ atstovai BNS sakė, jog įmonėje kratų nebuvo, kita fondo įmonė „Nullus“ to nekomentavo. Su dar dviem fondo įmonėmis – „Moelta“ ir „Safe community“ – BNS susisiekti nepavyko. Trims jų vadovauja „BaltCap“ vadovas Simonas Gustainis, o „Nullus“ – Audrius Zukas.

„Žvirgždaičių energija“, „Nullus“ ir „Moelta“ – yra pateikusios ieškinį lošimų bendrovei „Olympic Casino Group Baltija“ bei jos akcininkei Estijos „OB Holding 1“ dėl 16,6 mln. eurų vertės finansinio turto grąžinimo ir žalos atlyginimo.

„Olympic Casino Group Baltija“ ir „Paysera“ – per joje atidarytas sąskaitas Š. Stepukonis pervedinėjo pasisavintus pinigus – BNS informavo, kad kratos įmonėje nebuvo ir nėra vykdomos. Estijos „OB Holding 1“ atsakymo BNS kol kas negavo.

Normalu, kad atliekami įvairūs procesiniai veiksmai, tarp jų ir kratos.

Vilniaus miesto apylinkės teismas pirmadienį leido dviem savaitėms suimti kelių dešimčių milijonų eurų pasisavinimu įtariamą Š. Stepukonį. Jo suėmimo terminas skaičiuojamas nuo vasario 10 dienos, kai jis buvo suimtas FNTT patalpose Vilniuje.

Š. Stepukonis įtariamas pasisavinęs bent 27 mln. eurų iš fondo įmonių, jis sulaikytas Europos prokuratūros prašymu.

Š. Stepukonio atžvilgiu atliekami du ikiteisminiai tyrimai. Viename jų jis pripažintas įtariamuoju dėl neteisėto daugiau nei 27 mln. eurų pasisavinimo, kitas, dar 2022 metais nutrauktas ir praėjusią savaitę atnaujintas ikiteisminis tyrimas  susijęs su 3,9 mln. eurų pervedimu Š. Stepukoniui iš vienos Lenkijos įmonės už neva akcijų pardavimą.

Šiuo metu sprendžiama, ar šiuos tyrimus sujungti. Abu juos atlieka FNTT.

Bent dalį pasisavintų pinigų Š. Stepukonis, spėjama, pralošė lošimų bendrovėse „Olympic Casino Group Baltija“ bei Estijos „OB Holding 1“ lošdamas per „Payseros“ sąskaitas. Teisėsaugos pareigūnai kol kas neatskleidžia, kokią sumą pralošė Š. Stepukonis, ir ar dalį pasisavintų pinigų jis tebeturi.

58-erių vyro kūnas rastas trečiadienio vakarą Zarasų rajono Stačiūnų kaime. Įtariamajam nustatytas sunkus – 2,69 promilės – girtumo laipsnis.

Ikiteisminį tyrimą dėl nužudymo atlieka Utenos apskrities pareigūnai, tyrimui vadovauja Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras.

Suėmimas, kurį tiesiogiai transliavo televizijos kanalai, buvo savaitę trukusio ir žiniasklaidos intensyviai nušviesto tyrimo dėl vieno iš didžiausią žalą padariusių įslaptintos informacijos nutekinimų nuo 2013-ųjų, kai Edwardas Snowdenas (Edvardas Snoudenas) paviešino JAV Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) dokumentus, kulminacija.

Jungtinių Valstijų generalinis prokuroras Merrickas Garlandas (Merikas Garlandas) spaudos konferencijoje įtariamuoju įvardijo JAV oro pajėgų nacionalinės gvardijos darbuotoją Jacką Teixeirą (Džeką Teišeirą), kuris, kaip pranešama, vadovavo internetinei pokalbių grupei, kurioje pirmą kartą buvo nutekinti dokumentai.

„Dėl tyrimo, susijusio su įtariamu neteisėtu įslaptintos nacionalinės gynybos informacijos pašalinimu, laikymu ir perdavimu“, vyras be jokių incidentų buvo sulaikytas FTB agentų, sakė M. Garlandas.

Žiniasklaidos filmuotoje medžiagoje matyti, kaip Masačusetso valstijos Šiaurės Daitono miestelyje raudonus šortus ir marškinėlius vilkintis įtariamasis suimamas ginkluotų, maskuojančius drabužius dėvinčių teisėsaugos pareigūnų.

Šio nedidelio miestelio policija siekė nuraminti bendruomenę dėl vykstančios operacijos ir pareiškime teigė, kad grėsmės visuomenės saugumui nėra.

JAV nacionalinės gvardijos biuro teigimu, J. Teixeira, IT ir ryšių specialistas, į pajėgas buvo priimtas 2019-ųjų rugsėjį. Jis įgijęs pirmos klasės lakūno laipsnį, kuris yra trečias žemiausias tarp oro pajėgų karių.

Buvo tikimasi, kad jau penktadienį vyras pasirodys Masačusetso federaliniame teisme.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas (Loidas Ostinas) paskelbė pareiškimą, kuriame pagyrė Teisingumo departamentą ir FTB „už greitą areštą, susijusį su šiuo tyrimu“.

Jis pridūrė įsakantis „peržiūrėti mūsų (Gynybos) departamento prieigą prie žvalgybos informacijos, atskaitomybės ir kontrolės procedūras, kad būtų atsižvelgta į mūsų pastangas užkirsti kelią tokiems incidentams pasikartoti“.

J. Teixeira buvo suimtas kitą dieną po to, kai laikraštis „The Washington Post“ pranešė, kad vienas JAV karinėje bazėje dirbęs vyras platformoje „Discord“ paskelbė šimtus dokumentų puslapių.

Tai BNS patvirtino tyrimą kontroliuojantis prokuroras Giedrius Tarasevičius.

„Jam pakeista kardomoji priemonė, dabar suėmimas paskirtas, suimtas iki 5 balandžio“, – pirmadienį sakė jis.

Pasak prokuroro, kardomoji priemonė M. Danieliui pakeista praeitą savaitę.

Vasario pradžioje M. Danieliui buvo panaikintas keturis mėnesius trukęs suėmimas ir skirta intensyvi priežiūra – apykojė, iš jo paimti dokumentai.

„Jis pažeidė vienos iš kardomųjų priemonių sąlygas ir įpareigojimus“, – BNS sakė G. Tarasevičius.

Paleidus M. Danielių į laisvę, ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras tos pačios dienos nutarimu įtariamajam paskyrė ir kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant jį nebendrauti bei neieškoti ryšių su proceso dalyviais ir kitais nutarime nurodytais asmenimis.

Pasak prokuratūros pranešimo, byloje gavus duomenų apie tai, kad įtariamasis M. Danielius nuo paleidimo iš suėmimo dienos ne kartą pažeidė švelnesnės kardomosios priemonės sąlygas bei įpareigojimą nebendrauti ir neieškoti ryšių su tam tikrais asmenimis, prokuroras kreipėsi į teismą, prašydamas įtariamajam skirti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Prašyme prokuroras nurodė, jog byloje yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog M. Danielius, būdamas laisvėje, gali slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdyti procesui bei daryti naujas nusikalstamas veikas, o jam skirta švelnesnė kardomoji priemonė neužtikrina baudžiamojo proceso tikslų.

M. Danielius įtariamas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnio dalį, numatančią atsakomybę tiems, „kas vykdydamas kitos valstybės ar jos organizacijos užduotį pagrobė, pirko ar kitaip rinko arba perdavė informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, arba kitą užsienio valstybės žvalgybą dominančią informaciją“. Už tai baudžiama laisvės atėmimu nuo šešerių iki 15 metų.

Nepriklausoma Baltarusijos televizija „Belsat“ skelbė, kad teisėsauga įtaria, jog M. Danielius infiltravosi į baltarusiškas organizacijas Lietuvoje ir perdavinėjo informaciją apie jas Baltarusijos žvalgybai.

Apie įtartiną M. Danieliaus veiklą Lietuvos teisėsaugai pranešė čia veikiančių baltarusiškų organizacijų atstovai.

Ikiteisminis tyrimas atliekamas toliau, prokuratūra jo nekomentuoja. M. Danielius sako, kad kaltės toliau nepripažįsta.

M. Danielius: baltarusių organizacijos kvietė pačios

Vasario pradžioje dar būdamas laisvėje M. Danielius BNS tvirtino, kad baltarusių organizacijų atstovės pačios jį pasikvietė.

„Jos sužinojusios, kad aš teisininkas, jos puolė žadėti aukso kalnus. Nes iš tikrųjų situacija buvo tokia, kad į Lietuvą yra daug atvažiavusių baltarusių“, –  BNS sakė M. Danielius.

Jis teigė, jog organizacijų atstovės nenorėjo su juo pasirašyti sutarčių, esą maniusios, jog yra nevykėlis.

Jos ieškojo durniaus bepročio, kuriam gyvenime būtų taip blogai, kad sutiktų dirbti už dyką. Jos tikėjosi daug paslaugų, bet už dyką.

„Jos ieškojo durniaus bepročio, kuriam gyvenime būtų taip blogai, kad sutiktų dirbti už dyką. Jos tikėjosi daug paslaugų, bet už dyką“, – tvirtino M. Danielius.

Lietuvos pilietis įtariamas Baltarusijos žvalgybai ne tik rinkęs ir galbūt perdavęs informaciją apie Lietuvoje veikiančias baltarusių opozicijos organizacijas, bet ir Ukrainoje esantį baltarusių Konstantino Kalinausko pulką.

M. Danielius įtariamas, kad, būdamas baltarusių organizacijų konsultantu, Vilniuje esančiam ir Baltarusijos režimo persekiojama bataliono kariui melagingai pareiškė, kad jo turima informacija apie batalioną domisi JAV ambasada, nufilmavo buvusio kario pasakojimą.

Vėliau karys filmuotoje medžiagoje dar atsakė į M. Danieliaus klausimus apie batalioną, o M. Danielius per žurnalistę, Baltarusijos pilietę Kseniją Lebedevą, šią filmuotą medžiagą perdavė Baltarusijos saugumui.

„Tai buvo kaip ir labiau keitimasis informacija, nes ir man buvo reikalinga tam tikra jos pagalba. Aš ką mačiau baltarusių opozicijos viduje, tai K. Lebedevos pateikiami faktai apie opoziciją yra objektyvesni nei Lietuvos žiniasklaidos“, – savo ruožtu tvirtino M. Danielius.

Pasak jo, su Kosto Kalinausko bataliono kariu jis bendravo, nes norėjo išsipasakoti.

Naujienų agentūros LETA turimais duomenimis, suimtas propagandinio portalo „Sputnik Litva“ redaktorius Maratas Kasemas.

Teismas jam išdavė arešto orderį.

Jis sulaikytas sausio 3 dieną. Jis įtariamas ekonominių išteklių teikimu Kremliaus propagandos šaltiniui, kuriam taikomos ES sankcijos. Pradėtas baudžiamasis procesas dėl galimo ES sankcijų pažeidimo.

Valstybės saugumo tarnyba pranešė, kad jau ilgą laiką stebėjo šio Latvijos piliečio veiklą.

Kaip pranešama, sulaikytasis keletą metų gyveno ir dirbo Rusijoje, o į Latviją atvyko praėjusių metų pabaigoje.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą prokremliška agentūra „Sputnik“ buvo užblokuota ES šalyse, nes ji pateisino Maskvos karinę agresiją ir siekė destabilizuoti kitas Europos šalis.

Anot „cbsnews“, buvęs profesionalus tenisininkas buvo suimtas praėjusį pirmadienį. Trečiadienį tenisininkas teisme išklausė jam pateiktus kaltinimus.

Anot spaudos, K. Žemaitėlis tebėra suimtas paskyrus 10 mln. dolerių užstatą dėl paleidimo.

Sakramento apygardos šerifo biuras žiniasklaidai pranešė, kad K. Žemaitėlis kaltinamas seksualiniais nusikaltimais, o nukentėję asmenys yra vaikai.

Biuras informavo, jog kol kas į policiją kreipėsi viena apie 15 metų paauglė, tačiau teigiama, kad tarp auklėtinių aukų gali būti ir daugiau.

K. Žemaitėlio advokatas atsisakė komentuoti bylą, nurodydamas, jog laukiama iš Lietuvos atvykstančių tenisininko artimųjų.

Lietuvis nuo 2019 iki 2022 metų dirbo privačiu vaikų teniso treneriu Sakramente, JAV. Prieš tai K. Žemaitėlis valstijoje sportavo profesionaliai, dalyvaudavo rungtynėse.

Anot Lietuvos teniso sąjungos, K. Žemaitėlis yra kilęs iš Kauno ir priklausė šio miesto teniso klubui, vėliau į JAV išvyko studijuoti.

Perspektyvus sportininkas būdamas 17 metų atstovavo Lietuvos rinktinei Deviso taurės mače su Portugalija. K. Žemaitėlis dalyvaudavo Tarptautinės teniso federacijos turnyruose.

Kauno klubas, kuriam priklausė sportininkas, BNS teigė informacijos apie K. Žemaitėlį neteiksiantys.

Noeliui Vidaurre‘ui buvo skirtas namų areštas, apkaltinus jį „kenkiant šalies suverenitetui“. Šį ir ankstesnius suėmimus pasmerkė JAV ir Europos Sąjunga.

Ilgametis Nikaragvos lyderis D. Ortega, manoma, per ateinančius rinkimus sieks ketvirtos iš eilės prezidento kadencijos.

75 metų D. Ortega bus valdančiojo „Sandinistų nacionalinio išsivadavimo fronto“ kandidatas į prezidentus, praėjusią savaitę patvirtino Nikaragvos asamblėjos pirmininkas Gustavo Porrasas.

Birželio 2 dieną prasidėjo susidorojimas su politiniais konkurentais. D. Ortegos vyriausybės nurodymu buvo surengta serija reidų į namus ir naktinių suėmimų, jie apkaltinti tuo, jog esą kelia grėsmę Nikaragvos „suverenitetui“.

Šeštadienį politikos apžvalgininkui Jaime Arellano‘ui taip pat buvo skirtas namų areštas.

Susidorojimas su oponentais lėmė tarptautinį pasmerkimą ir naujas sankcijas, o JAV įvardijo ilgalaikį šalies vadovą „diktatoriumi“.

ES pareiškė, kad „neįmanoma“, jog lapkričio mėnesio rinkimai „būtų bent kiek panašūs į demokratinius“.

Praeityje garsėjęs kaip marksistas, D. Ortega ir jo vadovaujami sandinistai (pagal generolo Sandino, 1927–1933 metais kovojusio partizaninį karą prieš amerikiečius, pavardę) visuomenei pritariant, nuvertė korumpuotą autokratinį režimą ir 1979 metais perėmė šalies kontrolę.

1984 m. jis buvo išrinktas prezidentu ir valdė iki 1990 m., kai jį nugalėjo Violeta Barrios de Chamorro, o 2007 m. vėl grįžo į valdžią. Jis laimėjo dvejus rinkimus iš eilės.

Cristiana Chamorro, buvusios prezidentės V. Chamorro duktė ir daugelio vertinta kaip potencialiausia kandidatė, galinti šiemet nugalėti D. Ortegą, tapo pirmuoju taikiniu. Dabar jai skirtas namų areštas dėl vyriausybės kaltinimų pinigų plovimu.

D. Ortega kaltinamas dėl vis didėjančio autoritarizmo šalyje, ypač po žiaurių represijų prieš antivyriausybines demonstracijas 2018 metais, per kurias žuvo daugiau kaip 300 žmonių, o tūkstančiai žmonių turėjo bėgti iš šalies, teigia žmogaus teisių organizacijos.

Šalies viceprezidentė nuo 2017 metų yra D. Ortegos žmona Rosario Murillo.