Kaltinamieji nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis, konfiskuotos nusikalstamos veikos priemonės ir įrankiai. Teismas pripažino, kad sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai buvo padaryti veikiant organizuotoje grupėje. Šios grupės lyderiui E. M. teismas skyrė griežčiausią bausmę – subendrintą 16 metų laisvės atėmimą. Aktyviems grupės dalyviams Latvijos piliečiams R. R. – 14 metų laisvės atėmimo bausmė, o V. A. – 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Itin sudėtingam ikiteisminiam tyrimui padėjęs Latvijos pilietis S. T. nuteistas 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, o Lietuvos Respublikos piliečiams E. Š. teismas skyrė 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, V. K. – 2 metų laisvės atėmimą.

Šį ikiteisminį tyrimą atliko jungtinės kriminalistų pajėgos – Klaipėdos ir Šiaulių apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai. Jungtinei tyrėjų grupei vadovavo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Artūras Urbelis. Valstybinį kaltinimą teisme palaikė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, vieno kaltinamųjų E. M. nurodymu Latvijos pilietis R. R. galimai vykdė neteisėtą užsakovą dominančių asmenų bei jų šeimų sekimą. Nieko neįtariantys žmonės buvo slapta filmuojami, aiškinamasi jų dienotvarkė, judėjimo maršrutai.

Kai kuriuos iš sektų asmenų buvo suplanuota nužudyti, sunkiai sužaloti ar sunaikinti jų turtą. Tačiau kaltinamiesiems nepavyko sėkmingai šių planų įgyvendinti.

2017 metų rugsėjį metaliniais strypais ginkluotų vyrų prie namų užpultas šiaulietis nuo jų sėkmingai apsigynė ir privertė sprukti pačius užpuolikus.

2017 metų lapkritį buvo pasikėsinta visuotinai pavojingu būdu sunaikinti didelės vertės turtą – brangiakailių žvėrelių fermą, įsikūrusią Šiaulių rajone. Ji buvo padegta, tačiau, gaisrą laiku pastebėjus ir užgesinus, daugiau nei 260 tūkst. eurų vertės turtas išsaugotas.

2018 metų sausį Klaipėdoje buvo pasikėsinta į Rusijos piliečio gyvybę – laiptinėje į jį iš pistoleto paleisti ne mažiau kaip 7 šūviai, tačiau į kojas sužeistas vyras sugebėjo pabėgti ir liko gyvas.

Tyrimo duomenimis, dar vieną Šiauliuose gyvenantį vyrą kaltinamieji iš pradžių planavo nušauti, kai jis bėgioja parke, tačiau vėliau planus pakeitė. Prie minėto vyro automobilio slapta buvo pritvirtintas savadarbis sprogmuo, kuris 2018 metų liepą buvo susprogdintas. Tuo metu automobiliu važiavo ne tik šiaulietis, su kuriuo kaltinamieji norėjo susidoroti, bet ir jo žmona bei mažametis vaikas. Tik todėl, kad, nugriaudėjus sprogimui vairuotojas sugebėjo suvaldyti automobilį, jame buvę žmonės nenukentėjo.

Prokuroro A. Urbelio teigimu, tyrėjai atliko sudėtingą darbą, tirdami kruopščiai parengtas ir kryptingai vykdytas nusikalstamas veikas. Prokuroro manymu, profesionalus neatidėliotinų pirminių tyrimo veiksmų atlikimas, glaudus skirtingų policijos padalinių bendradarbiavimas ir sumanus kriminalinės žvalgybos metu gautų duomenų panaudojimas padėjo išaiškinti ne tik nusikalstamų veikų vykdytojus, bet ir užsakovą, padėjo atskleisti virtinę pagal užsakymą vykdytų nusikaltimų.

Atliekant šį ikiteisminį tyrimą Lietuvos pareigūnams teko aktyviai bendradarbiauti su Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos, Vengrijos, Baltarusijos teisėsaugininkais. Šių nusikaltimų išaiškinimui buvo skiriamas ypatingas pareigūnų dėmesys, kuris padėjo užkardyti galimą skirtingų su organizuotu nusikalstamumu susijusių grupuočių priešpriešą.

Klaipėdos apygardos teismo priimtas nuosprendis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

Pasak prokuratūros, R. Zamolskis šiuo metu Rusijoje atlieka 15 metų laisvės atėmimo bausmę, kurią teismas jam skyrė 2016 metais. Jekaterinburge jis buvo pripažintas kaltu dėl nelegalaus ginklo laikymo, vagysčių, plėšimų, kėsinimosi nužudyti.

Anksčiau skelbta, kad nusikaltimai buvo padaryti Sverdlovsko srityje 2003-2006 metais. Kartu su R. Zamolskiu buvo nuteisti ir du bendrininkai.

Lietuva R. Zamolskio tarptautinę paiešką paskelbė 2001 metais, ilgą laiką jis buvo vienas ieškomiausių šalies nusikaltėlių.

Vien Lietuvos iniciatyvos neužteks

Ikiteisminį tyrimą kontroliavęs prokuroras Tomas Uldukis spaudos konferencijoje teigė, kad, jo nuomone, teisme byla galėtų būti nagrinėjama R. Zamolskiui dalyvaujant nuotoliniu būdu arba, jei būtų nustatyta, kad jis vengia dalyvauti procese – už akių.

„Dėl pačios baudžiamosios bylos nagrinėjimo sprendimą turėtų priimti teismas (...) sulaukim teismo sprendimo šioje byloje ir matysime“, – pažymėjo T. Uldukis.

Jis taip pat pabrėžė, kad norint užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese „vien Lietuvos iniciatyvos neužteks“, tam reikia ir Rusijos pagalbos.

„Tas tarptautinis bendradarbiavimas su Rusijos institucijomis vyko nuo 2014 metų, kai asmuo buvo sulaikytas ir suimtas tenai. Reikia atkreipti dėmesį, kad tarptautinis bendradarbiavimas užtrunka ilgą laiką, reikia atkreipti dėmesį į svarbias aplinkybes, kad minėtas asmuo anksčiau buvo teismų pripažintas nepakaltinamu“, – sakė T. Uldukis.

Prokuroro teigimu, tiek Rusijos teismai, tiek Lietuvos prokuratūra priėmė sprendimus, kad R. Zamolskis gali būti laikomas pakaltinamu.

T. Uldukis taip pat atkreipė dėmesį, kad prokuratūra jau anksčiau yra gavusi R. Zamolskio sutikimą būti perduotam į Lietuvą tolimesniam jam skirtos bausmės atlikimui, tačiau Rusijos teismai atsisakė tai padaryti.

Kaltinamas dėl dešimties nusikaltimų

Šioje baudžiamojoje byloje R. Zamolskis yra kaltinamas dėl kvalifikuoto dviejų žmonių nužudymo, kvalifikuotų pasikėsinimų nužudyti 14 asmenų, neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis, plėšimų.

Bylos duomenimis, 2001 metų balandžio 17 dieną R. Zamolskis, veikdamas organizuotoje grupėje ir būdamas ginkluotas, prie sostinėje esančio prekybos centro įvykdė didelės vertės turto plėšimą ir iš savanaudiškų paskatų pasikėsino į tuomečių Lietuvos žemės ūkio banko inkasatorių gyvybes.

Išpuolio metu buvo sunkiai sužeistas vienas inkasatorius, kitus du inkasatorius nuo šūvių apsaugojo šarvuoti automobilio stiklai. Užpuolimo metu buvo pagrobta daugiau nei 20 tūkst. eurų (70 tūkst. litų).

2001-ųjų birželį R. Zamolskis, veikdamas kartu su bendrininkais, pasikėsino į policijos pareigūnus, norėjusius nustatyti jo tapatybę. Vilniaus centre vykusio susišaudymo metu buvo sužeisti du tarnybines pareigas vykdę  pareigūnai.

Iš nusikaltimo vietos įtariamasis paspruko įsėdęs į atsitiktinį automobilį ir grasindamas ginklu privertęs vairuotoją važiuoti norima kryptimi.

R. Zamolskis taip pat yra kaltinamas tų pačių metų liepos 25 dieną Kaune su bendrininku šūviais iš neteisėtų ginklų itin žiauriai nužudęs du vyrus.

Rugsėjo 28 dieną Kaune su bendrininkais jis pasikėsino nužudyti ir šūviais sužeidė du policijos pareigūnus.

Spalio 1-osios naktį R. Zamolskis kaltinamas su bendrininku apiplėšęs vieną Kauno vaikų lopšelį-darželį.

Po savaitės Panevėžyje R. Zamolskis šaudydamas paspruko nuo jį persekiojusių pareigūnų, jo bendrininkas Virginijus Savickis tuomet buvo nukautas "Aro" pareigūnų per įkaitų išlaisvinimo operaciją.

2001-aisiais buvo paskelbta tarptautinė R. Zamolskio paieška, 2014-aisias jis buvo sulaikytas Rusijos Federacijoje.

Dėl perdavimo Rusija kol kas neatsakė

Lietuvos teisingumo ministerija 2017 metais pagal R. Zamolskio prašymą kreipėsi į Rusiją, dėl jo perėmimo į Lietuvą likusiai bausmės daliai atlikti, tačiau Jekaterinburgo miesto Čkalovo rajono teismas tai atsisakė padaryti.

Su pakartotiniu prašymu Teisingumo ministerija į Rusiją kreipėsi ir pernai.

„Faktinio, formalaus atsakymo šiai dienai mes neturime“, – praėjus maždaug pusmečiui nuo šio kreipimosi sakė prokuroras T. Uldukis.

Anksčiau skelbta, kad R. Zamolskis Rusijoje buvo supažindintas su jam Lietuvoje pateiktais įtarimais, savo kaltės jis nepripažino ir atsisakė duoti parodymus.

„Situacija yra nesikeitusi (...) dėl kaltės, minėtas asmuo, savo kaltės jis neprisipažino ir atsisakė duoti parodymus“, – trečiadienį dar kartą patvirtino ikiteisminį tyrimą kontroliavęs prokuroras.

Pagal 2017 metais priimtas Baudžiamojo proceso kodekso pataisas, R. Zamolskis Lietuvoje gali būti teisiamas ir jam nedalyvaujant teismo procese.

T. Uldukio teigimu, jei jo kaltė bus įrodyta teisme, R. Zamolskiui gresia laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Baudžiamąją bylą nagrinės Panevėžio apygardos teismas.

Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė tą numatančioms Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisoms.

Dar vasarą Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kuriuo konstatavo, kad tuo metu galiojęs draudimas teistam asmeniui įsigyti ginklą, net kai pasibaigęs jo teistumas, prieštarauja Konstitucijai.

Savo nutarimo įsigaliojimą KT atidėjo iki praėjusių metų gruodžio 31 dienos, kad įstatymų leidėjai turėtų laiko parengti ir priimti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisas, tačiau jos nepriimtos iki šiol.

„Esame įsitikinę, kad teistumą dėl sunkių nusikaltimų turintiems asmenims galimybė įsigyti ginklus turi būti apribota maksimaliai. Kadangi Konstitucinio teismo išaiškinimu taikyti šio draudimo viso gyvenimo laikotarpiui galimybių nėra, teikėme Vyriausybei patvirtinti 15-kos metų terminą. Manome, kad tai yra pakankamas laiko tarpas ir priemonė užtikrinti visuomenės saugumą,“ – Vidaus reikalų ministerijos pranešime cituojamas viceministras Vitalijus Dmitrijevas.

Įstatymo pakeitimus Seimui svarstyti siūloma skubos tvarka.

Policijos departamento duomenimis, šiuo metu yra apie 400 teistų fizinių asmenų, kurie gali pretenduoti gauti leidimą įsigyti ginklą, ir tai kelia riziką visuomenės saugumui.

Tarp bendrininkų – ir pilnatis

Ne per seniausiai aštuoniolikmečiu tapęs A.K., kaltinamas dalyvavęs visuose nusikaltimuose, su kai kuriais atvejais jam talkinusiais dvidešimtmečiu Š.K. ir penkiolikmečiu A.D. buvo kaimynai. Pastarasis, nepaisant ypač įžūlaus jo išpuolio viešajame transporte, už kurį turės atsakyti tik A.K., šioje byloje nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, nes dar neturėjo šešiolikos. Tačiau, A.D., sulaukęs tokio amžiaus, taip pat buvo suimtas, nes iš paskos velkasi dar viena baudžiamoji byla dėl panašių šios trijulės nusikaltimų.

O netrukus Kauno apylinkės teismą pasieksiančioje A.K. ir Š.K. byloje jiems inkriminuojamų nusikaltimų sąrašą pradeda šių metų sausio 12-osios išpuolis viename Kovo 11-osios gatvės kieme, virš kurio švietė mėnulio pilnatis. Jame A.K., Š.K. ir dar nepilnamečio A.D. taikiniu tapo keleriais metais vyresnis jaunuolis, atvažiavęs tą sekmadienio vakarą į šį kiemą su mergina.

Trijulei nepatiko, kad minėtas jaunuolis rado kur pasistatyti savo automobilį, galimai užimdamas kito čia gyvenančio vairuotojo vietą. Ir nebuvo linkęs reaguoti į nelabai padorias kiemo komendantais pasiskelbusios trijulės pastabas dėl to. Todėl buvo pavytas ir, privertus prisipažinti, kad yra nevietinis, sumuštas. Po kelių trijulės smūgių į veidą atvykėliui ne tik buvo sumušta lūpa, bet ir nuskelti du dantys. Teisine kalba tai įvertinta kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Įtariamieji šiuo išpuoliu, policijai operatyviai sureagavus į pranešimą apie muštynes daugiabučio kieme, buvo sulaikyti beveik nusikaltimo vietoje. Tačiau, atsižvelgus į tai, kad pilnamečiai mušeikos – dar neteisti, o nepilnametis jų bendrininkas net neturi amžiaus, kad galėtų už tai atsakyti, visi buvo paleisti, skiriant jiems tik rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos iki pradėto ikiteisminio tyrimo pabaigos.

Korida troleibuse

Nepraėjus nė savaitei, A.K. V.Krėvės prospekto "Express Market" gana ciniškai – jau draudžiant prekiauti alkoholiu – pardavėjos akyse išsinešė iš šio prekybos centro du butelius degtinės "Auksinė", taip padarydamas jam daugiau kaip 25 eurų žalą. Akiplėšos asmenybė vėliau nustatyta peržiūrint vaizdo kamerų įrašus.

Tą patį sausio 18-osios vakarą, tik po kelių valandų, jis panašiai pasielgė ir su pavėžėju, kurio paslaugomis ką tik pasinaudojo. Išlipdamas iš nukentėjusiojo "Volvo", A.K. pasiėmė ir automobilio peleninėje buvusią 90 eurų vertės elektroninę cigaretę, nors šios savininkas ir prašė jo turtą grąžinti.

Troleibuso vairuotojui kviečiant policiją ir bandant uždaryti duris, smurtautojai jas išlaužė. O po to dar, stvėrę gatvėje akmenį ar kažką panašaus, paleido į troleibuso langą.

A.K. policiją sulaikė tik kitos dienos pavakarę. Po to, kai jis su penkiolikmečiu A.D. surengė įžūlų išpuolį Pramonės prospektu važiavusiame troleibuse. Viskas prasidėjo nuo užgaulios jų replikos vienai iš bendrakeleivių su vaiku. Šią užstojo 45-erių metų vyras, dėl to ir tapo tuo nepatenkintų A.K. ir A.D. auka.

Pirmiausia įtūžęs A.K. jam sudavė mažiausiai dešimt smūgių kumščiais ir alkūne į galvą. O po to dar, užpultajam nesėkmingai bandant apsiginti, su A.D. jį ir apspardė. Galiausiai pastarasis nutempė jam į tėvus tikusią auką nuo sėdynės ant grindų ir ten smurtavo kumščiais bei kojomis ir prieš gulintįjį, kuris dar buvo pakeltas nuo žemės ir vėl sviestas žemyn.

Troleibuso vairuotojui kviečiant policiją ir bandant uždaryti duris, smurtautojai jas išlaužė. O po to dar, stvėrę gatvėje akmenį ar kažką panašaus, paleido tai į troleibuso langą. Sviestas daiktas perskrodė troleibusą kiaurai, išmušdamas net du jo langus. Laimė, jo kelyje nepasitaikė nė vienas iš keleivių.

Kadangi išpuolio liudytojai puikiai apibūdino operatyviai atvykusiai policijai išsišokėlius, šie buvo netrukus ne per toliausiai įvykio vietos sulaikyti. Tačiau ir vėl paleisti, bet jau sugriežtinus ankstesnę jiems skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Prie šio pridedant ir periodinę registraciją policijoje. Kreiptis į teismą bent dėl A.K. suėmimo nebuvo prasmės, nes dėl viešosios tvarkos pažeidimo, kaip teisiškai įvertintas jo su A.D. išpuolis troleibuse, teismai įtariamųjų nesuima.

Du iš trijų nusikaltėlių teismo laukia suimti.

Vardadienis su plėšikais

Galiausiai po kelių savaičių jau su prašymu suimti A.K. į teismą kreiptasi. Nes sulaukęs pirmosios vasario pilnaties, jis su Š.K. įsibrovė į 53-ejų metų kaimyno butą ir šį apiplėšė, pagrobdami viską, ką pastarasis turėjo vertingesnio.

Minėtas kaimynas buvo nusižiūrėtas į aukas per savo vardadienį. Tą vėlų vasario 7-osios vakarą A.K. su Š.K. užkliuvo, kad jis, atlydėtas taip pat gerokai įkaušusio sugėrovo, sunkai pajėgia atsirakinti buto duris. Galiausiai tai pavykus ir jo draugui nuėjus savo keliais, A.K. su Š.K. įsibrovė į nusižiūrėtojo į aukas namus, šiam dar nespėjus užsirakinti durų. Po mažiausiai dešimties įsibrovėlių smūgių rankomis ir kojomis buto šeimininkas liko be viso užgyvento turto. Plėšikai išsinešė ne tik jo nešiojamąjį kompiuterį ir televizorių, bet ir tris mobiliuosius telefonus bei auksinius papuošalus, t.y. turto už daugiau kaip 2,5 tūkst. eurų.

Ir šį kartą įtariamųjų apiplėšimu pėdsakais atsekta padedant visuomenei. Šiuo atveju – budriems bendrabučio, kuriame gyvena apiplėštasis, gyventojams. Šie, atsitiktinai tapę nusikaltimo liudytojais, atpažino įsibrovėlius kaip netoliese gyvenančius mikrorajono kaimynus.

Teisėsaugininkams pavyko rasti ir beveik visus A.K. su Š.K. pagrobtus daiktus, kuriuos jie buvo nunešę į lombardą. Nerastas tik televizorius. Įsibrovėliai linkę versti kaltę dėl jo pasisavinimo vienas kitam.

A.K. su Š.K., kurie teismo laukia suimti, gresia laisvės atėmimas iki septynerių metų. Ir A.Š. tai bus jau antra akistata su Temide, nes sausio pabaigoje, t.y. dar prieš mikrorajono kaimyno apiplėšimą, Jonavos teismas jam paskelbė nuosprendį už nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kadangi iki tol jis buvo neteistas, skirtas tik aštuonių mėnesių laisvės apribojimas.

Visgi Lietuvos policijos vadovas pripažįsta, kad per pastarąsias dvi savaites padidėjo įvykių, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, skaičius.

„Kaip bebūtų keista, gyvendami karantino sąlygomis matome ir tam tikrų teigiamų dalykų. Per tas dvi savaites – minus 55 procentai registruoto sunkaus ir labai sunkaus nusikalstamumo, ženklus minusas dėl nusikalstamų veiklų, įvykdytų viešose vietose, avaringumo skaičiai gerėja“, – Delfi „Dėmesio centre“ kalbėjo R. Požėla.

Visgi Lietuvos policijos vadovas pripažįsta, kad šalyje per karantino laikotarpį padaugėjo įvykių, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje. Todėl. R. Požėlos teigimu, policija ruošiasi galimam dar didesniam nusikaltimų artimoje aplinkoje skaičiaus padidėjimui.

„Tačiau ką prognozavome ir prognozuojame, turime daugiau įvykių, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje. Tai vienas iš labiausiai nerimą keliančių dalykų, nes turime ir užsienio šalių patirtį, pavyzdžiui, Prancūzijoje per pastarąsias savaites tokio pobūdžio nusikalstamų veikų išaugo 30 procentų“, – kalbėjo R. Požėla.

„Mes neatmetame, kad ir Lietuvoje yra galima tokia situacija, todėl ruošiame tam tikrus algoritmus mūsų pareigūnams ir ruošiamės reaguoti ten, kur labiau mūsų reikės“, – pridūrė jis.

Pagal šiuo metu galiojantį Užsieniečių teisinės padėties įstatymą, pabėgėlio statusas arba laikinoji apsauga suteikiami užsieniečiui, jeigu jis nekelia grėsmės valstybės saugumui, nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir nekelia grėsmės visuomenei. Vadinasi, tokie sunkūs nusikalstamai kaip prekyba žmonėmis, išnaudojimas priverstiniam darbui, prekyba narkotinėmis medžiagomis, seksualinis išnaudojimas nėra pakankamas pagrindas nesuteikti pabėgėlio statuso ar laikinosios apsaugos. Kitaip tariant, dabartinis teisinis reguliavimas neužkerta kelio pabėgėlio statusą arba laikinąją apsaugą Lietuvoje gauti užsieniečiams, kurie įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažinti kaltais dėl padaryto sunkaus nusikaltimo. Todėl, Seimo nario teigimu, būtina griežtinti teisinę bazę.

„Imigracija į Lietuvą auga, o jos pasekmės - daugialypis reiškinys. Be ekonominio ir socialinio poveikio, šį reiškinį reikėtų vertinti ir nacionalinio saugumo bei viešosios tvarkos užtikrinimo požiūriu“, - pabrėžė L. Kasčiūnas.

Prieš dvejus metus, migracijos krizės įkarštyje Vokietiją sukrėtė virtinė seksualinio pobūdžio nusikaltimų, kuriuos įvykdė imigrantai iš ne europietiškų valstybių, t. y. tie patys prieglobsčio prašytojai. Tokio pobūdžio nusikaltimai fiksuoti ir Austrijoje bei Suomijoje. Seksualinės prievartos aukomis dažnai tampa jaunos moterys. Tokių nusikaltimų priežastys susijusios su kultūriniais skirtumais, atvykusių žmonių požiūriu į Europą, joje galiojančias elgesio normas. Be to, imigrantai žino, kad net už įvykdytus sunkius nusikaltimus jie nesusilauks griežtos bausmės, pavyzdžiui, iš jų nebus atimtas prieglobstis ar jie nebus grąžinti į šalį, iš kurios atvyko.

„Ekspertų teigimu, būtent perspektyva prarasti pabėgėlio statusą ir leidimą nuolat gyventi, o ne europietiškų teismų bausmės yra geriausia prevencija galimai nusikalstamai imigrantų veikai. Tad ir mums geriau namų darbus pasidaryti iš anksto“, - pabrėžė L. Kasčiūnas.

Priėmus šią įstatymo pataisą pabėgėlio statuso ar laikinosios apsaugos negalės gauti užsieniečiai, kurie įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažinti kaltais ne tik dėl labai sunkaus, bet ir sunkaus nusikaltimo. Lygiai taip pat užsieniečiams, kurie įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažinti kaltais dėl sunkaus susikaltimo, bus panaikinamas leidimas nuolat gyventi, pabėgėlio statusas arba laikinoji apsauga. Tokie užsieniečiai taip pat galės būti deportuojami iš Lietuvos.

Šių metų liepos 24 d. vaikinas, apsimetęs „klientu“ ir susitaręs dėl masažo, pateko į nuomojamą butą sostinės Nidos g., ten dvidešimtmetei masažuotojai įrėmė į smilkinį daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, ir pareikalavo atiduoti pinigus grasindamas, jei neatiduos, tuomet nušaus.

Nusikaltimo metu iš buto buvo pavogta daugiau nei 500 eurų, laikrodis, auskarai ir kiti daiktai. Rugpjūčio 1 d. apie 18 val. Gerosios Vilties g. į masažu užsiimančios moters nuomojamą butą atvyko klientas.

Patekęs į butą, „klientas“ apsidairė ir, įsitikinęs, kad bute nėra kitų asmenų, nieko nelaukdamas, išsitraukė švirkštą, jį įrėmė moteriai į kaklą ir pagrasino, kad įdurs ir užkrės AIDS, pareikalavo atiduoti pinigus. Pavogęs 140 eurų, jis pasišalino.

Dėl šių sunkių, nusikaltimų buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai greitai išsiaiškino, kad plėšimus padarė ankščiau jau ne kartą už vagystes ir plėšimus teistas dvidešimt vienerių metų vilnietis D. M.

Jis kurį laiką slapstėsi nuo policijos, o rugsėjo mėnesį įkliuvo kriminalistams per surengtą pasalą šalia „Siemens“ arenos. Sulaikant jis su savimi turėjo daiktą, specialiai pritaikytą kūnui žaloti, bet juo pasinaudoti nespėjo, nes žaibiškai buvo surakintas antrankiais. Iškart po sulaikymo kriminalistai aptiko ir ginklą, kuriuo buvo grasinama ‒ jis buvo paslėptas statybinių atliekų krūvoje, Vilniaus g. statybvietėje.

Įtariamasis laukia teismo izoliuotas nuo visuomenės Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.

Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas už padarytą ginkluotą plėšimą numato laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki dešimties metų.

Kriminologas Gintautas Sakalauskas sako, kad tai būtų žingsnis atgal link sovietmečio tradicijų - jis pabrėžia, kad Lietuvoje kalinių yra labai daug, ir tai nedidina visuomenės saugumo.

Dabar Baudžiamasis kodeksas numato, kad ne daugiau kaip ketveriems metams už tyčinius nusikaltimus nuteistiems asmenims teismas paskirtos bausmės vykdymą galima atidėti nuo vienų iki trejų metų. Ši nuostata netaikoma padarius labai sunkius nusikaltimus.

V.Bakas siūlo tokią Baudžiamojo kodekso nuostatą koreguoti, kad lygtinai paleidžiami galėtų būti tik iki ketverių metų nelaisvės už nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus gavę asmenys, o padarę sunkiais apibrėžiamus nusikaltimus bausmės atidėjimo tikėtis negalėtų.

Parlamentaras dabartinį reguliavimą, kai už sunkius nusikaltimus nuteisti asmenys gali išvengti realaus jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, sako esant teisine spraga, kurią reikia ištaisyti.

„Mes kalbame apie sunkius nusikaltimus, kurie daro didžiausią žalą visuomenei, kur keliamas pavojus visuomenei, aš manyčiau, kad tai, jog padarę sunkius nusikaltimus paleidžiami į laisvę, iš esmės deformuoja patį teisingumą“, – BNS sakė V.Bakas.

Tai, jog padarę sunkius nusikaltimus paleidžiami į laisvę, iš esmės deformuoja patį teisingumą.

Jis pabrėžė, kad siūlo braukti galimybę nuteistus dėl sunkių nusikaltimų paleisti teismo salėje, o ne vėliau atlikus tam tikrą bausmės laiką juos paleisti lygtinai.

„Iš principo tai buvo tam tikra spraga Baudžiamojo kodekso, ir ją reikia pašalinti. Situacija, kai sunkius nusikaltimus padarę žmonės, keliantys grėsmę visuomenei, paleidžiami teismo salėje, yra nenormali“, – sakė komiteto vadovas.

Ekspertas: tai sovietinės, ne Vakarų tradicijos

Kriminologijos ekspertas, Vilniaus universiteto docentas Gintautas Sakalauskas sako esąs nustebintas tokios pataisos, ypač turint mintyje, jog nuostata, leidžianti atidėti bausmę už sunkius nusikaltimus, veikia tik dvejus metus.

„Bausmės vykdymo atidėjimas už sunkų nusikaltimą įteisintas palyginti neseniai, tokią galimybę numatanti pataisa priimta 2015 metais. Diskusija, ar už sunkų nusikaltimą būtų galima atidėti bausmę, vyko gana ilgai, netgi Aukščiausiojo Teismo teisėjai pateikė įvairių pavyzdžių, pvz., kai už sunkų sveikatos sutrikdymą, nusikaltimas sunkus, bet būna įvairiausių aplinkybių, kyla klausimas, ar yra prasmės iškart žmogų įkalinti“, – BNS sakė G.Sakalauskas.

„Mano matymu, tas pakeitimas, kuris numato galimybę bausmę atidėti už sunkų nusikaltimą, tikrai yra geras, nes mes tikrai turime labai daug kalinių, jei valstybė rūpintųsi ir savo tarptautiniu įvaizdžiu, ir tikru socialiniu saugumu, ji darytų viską, kad kalinių būtų kuo mažiau. Kodėl staiga reikia praėjus labai nedaug laiko vėl tą nuostatą panaikinti – man sunkiai suvokiama, tai būtų žingsnis atgal. Mes ir Europos Sąjungoje pirmi pagal kalinių skaičių, nors nusikalstamumas nėra nei didžiausias, nei sunkiausias“, – komentavo teisininkas.

Griežtų bausmių siekį kriminologas sieja su sovietinio mąstymo palikimu, nors kuo daugiau laiko žmogus praleidžia kalėjime, tuo sunkiau jį po to grąžinti į visuomenę.

„Mes esame nuo sovietinės kultūros laikų pripratę, kad laisvės atėmimas turi būti 5–8–10 metų, tada yra bausmė. Jei pažiūrėtume į kitų šalių statistiką, net už sunius nusikaltimus ne visi yra įkalinami. Yra atveju, kai nėra tikslinga žmogų įkalinti, jis turi šeimą, vaikus“, – sakė G.Sakalauskas.

Pataisą teikiantis Seimo komiteto vadovas V.Bakas teigia, kad galimybe atidėti laisvės atėmimo bausmę praktikoje pasinaudojama vis dažniau, bet „lygtinai nuteisti asmenys nevertina valstybės suteiktos galimybės pasitaisyti būnant ne laisvės atėmimo vietoje, o namų aplinkoje, bet priešingai – vėl daro nusikaltimus“.

Pirmos instancijos teismų duomenimis, asmenų, kuriems bausmės vykdymas atidedamas, skaičius didėja: 2014 metais tokių asmenų buvo 1 tūkst. 278, 2015 metais – 1 tūkst. 375, 2016 metais – 1 tūkst. 473.

Tuo tarpu iš 3 tūkst. probacijos tarnybų prižiūrimų asmenų 2015 metais 115 buvo nuteisti už priežiūros laikotarpiu padarytas nusikalstamas veikas, iš viso šiuo metu 221 asmeniui pradėti ikiteisminiai tyrimai.

Tarptautinio įkalinimo studijų centro duomenimis, Lietuva pagal kalinių skaičių gyventojų daliai Europoje pernai užėmė ketvirtą vietą.

Jau reikia bijoti vaikų, kurie suaugusius žmones skriaudžia net dienos metu. Tokia mintis peršasi žinant, kad uostamiesčio gatvėse plėšikauja paaugliai.

Sekė nuo parduotuvės

Uostamiesčio policijos Smurtinių nusikaltimų tyrimų skyriaus pareigūnai buvo priversti vaikytis 15-mečius, kurie pričiupti ašarojo lyg pradinukai ir žadėjo niekada daugiau nenusikalsti.

Tačiau gyvenimas parodė, kad šių nepilnamečių vykdomi nusikaltimai tik sunkėja, pastaruoju metu jie jau griebėsi peilio.

Praėjusią savaitę pareigūnai grąžino į socializacijos centrą klaipėdietį paauglį, kuris jau dukart buvo pabėgęs iš šios auklėjimo įstaigos. Kaskart pasprukęs vaikas įsipainiodavo vis į naują nemalonią istoriją.

Vasario mėnesį šis nepilnametis su bendraamžiu Vingio gatvėje esančioje parduotuvėje pastebėjo apgirtusį senolį ir pamatė, kad jo piniginėje esama pinigų.

Paaugliai aukai iš paskos ėjo iki pat senolio namų, paskui įsiveržė į vidų ir išnešė viską, ką rado vertingo: televizorių, mobiliojo ryšio telefoną, šiek tiek pinigų.

Įrėmė į pilvą peilį

Nusikaltimas buvo išaiškintas, o vienas bendrininkų, anksčiau įvykdęs ne vieną vagystę, iškeliavo į vaikų socializacijos centrą.

Gegužės pradžioje šis vaikinas pabėgo iš valdiškų namų ir jau netrukus su draugu ėmėsi naujų žygių.

Gegužės 11-osios vakare Paryžiaus Komunos gatvės viename namų neblaivus vyras įžengė į liftą, o jam iš paskos – du paaugliai.

Vienas jų įrėmė žmogui į pilvą peilį ir atėmė iš jo 2 tūkst. litų.

Nukentėjusysis bandė sugėdinti vaikus: "Vyrai, ar suprantate, ką jūs darote?!"

Tačiau paaugliai nepersigalvojo. Nežinia, ar jaunieji nusikaltėliai žinojo, kad vyras ruošėsi remontui ir buvo pasiėmęs iš banko sąskaitos grynųjų, ar pasirinko auką atsitiktinai.

Vienas jų gyveno aukos kaimynystėje.

Patikėjo paauglio ašaromis

15-mečiai tą pačią dieną suskubo leisti pagrobtus pinigus, vienas nusipirko išmanųjį telefoną, kitas įsigijo drabužių, abu pramogavo.

Liepos viduryje pareigūnai išsiaiškino kaltininkus ir vieną jų sulaikė. Vaikinas nuoširdžiai papasakojo visas nusikaltimo aplinkybes, todėl jam iki teismo buvo leista gyventi namuose.

Antrasis, kuris jau anksčiau buvo patekęs į socializacijos centrą, sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Nors iš valdiškų namų jis jau buvo pabėgęs dukart, Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja patikėjo šio paauglio ašaromis ir neskyrė jam suėmimo.

Tai vėl atrišo nusikalsti linkusiam nepilnamečiui rankas, jis neateidavo į policijos apklausas, visais būdais vengė susitikimo su pareigūnais.

Pas močiutę gyvenantis paauglys pirmadienį nenorėjo atidaryti durų, tad policininkams teko sugudrauti. Net sučiuptas jis bandė išsiveržti iš tvirtų pareigūnų rankų ir bėgti, bet buvo pagautas ir trečią kartą išsiųstas į valdiškus namus.

Šiuos nusikaltimus tyrę pareigūnai pažymi, kad jaunieji nusikaltėliai tebėra tikri vaikai: emocingi, jautrūs, nusikalsta norėdami pasipelnyti paprasčiausiu būdu, tačiau kartu darosi vis pavojingesni, nes dėl menkos sumos gali įvykdyti nepataisomų pasekmių turintį nusikaltimą.

Po beveik penkerius metus trukusio nagrinėjimo Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį paskelbė nuosprendį didelės apimties baudžiamojoje byloje dėl žmogžudysčių, banditizmo ir kitų sunkių nusikaltimų.

Trys asmenys už itin sunkius nusikaltimus kalės iki gyvos galvos. Tokia bausmė skirta Audriui Skėriui, Markui Kardišauskui ir Šarūnui Juodžbaliui.

Nuosprendį skelbusi teisėja Audronė Kartanienė pažymėjo, kad šių asmenų įvykdyti nusikaltimai rodo jų cinišką požiūrį į žmogaus gyvybę.

Valstybės kaltintojas Generalinės prokuratūros prokuroras Artūras Urbelis nuosprendį įvertino labai palankiai.

"Šis teismas parodė, kad įstatymai yra ir jie taikomi, kad už apgalvotus ir šaltakraujiškus nusikaltimus taikomos griežtos bausmės. Tai žinios visuomenei", - po nuosprendžio paskelbimo žurnalistams sakė prokuroras. Jis pridūrė, kad mažamečio vaiko akivaizdoje įvykdytą tėvo nužudymą teismas pripažino kvalifikuojančia aplinkybe ir būtent už tai skyrė griežčiausią bausmę.

"Dvi žinios visuomenei - kad artimųjų akivaizdoje įvykdomas nužudymas pripažįstamas itin pavojingu", - sakė A.Urbelis.

Tarp bylos kaltinamųjų - vienas iš Palangos verslininkų Gediminas Jacka, su Kauno nusikalstamu pasauliu siejami Arikas Pastuškovas ir Jonas Bielskis. Pastarasis dabar bendradarbiauja su teisėsauga ir yra saugomas valstybės. J.Bielskiui teismas skyrė penkerius metus nelaisvės, pataisos namuose.

Teismas jam šią bausmę skyrė atsižvelgęs, kad jis padėjo išaiškinti sunkių nusikaltimų aplinkybes, pagalbą pareigūnams, o tai rodo jo norą keisti gyvenimo būdą. Tačiau J.Bielskiui teks atlyginti Policijos departamentui jo pargabenimo iš Rusijos išlaidas - teismas priteisė 12,5 tūkst. litų.

Prokuroras A.Urbelis šį nuosprendį išskyrė ir kaip parodžiusį, kad asmenims, bendradarbiaujantiems su teisėsauga, gali būti skiriama švelnesnė bausmė.

"Niekas kitas negali paaiškinti tų dalykų iš vidaus, kaip tas, buvęs nusikalstamame susivienijime", - sakė A.Urbelis.

G.Jackos atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas suėjus senaties terminui. Jam grąžinamas piniginis užstatas. Žurnalistai prokuroro teiravosi, kodėl kiti asmenys, priešingai nei G.Jacka, bausmės neišvengė suėjus senaties terminui, nors nusikaltimai buvo vykdyti tuo pačiu metu. Prokuroras atsakė, kad kiti kaltinamieji ir po šių nusikaltimų padarymo vykdė kitus nusikaltimus, už tai buvo nuteisti. Skaitydama nuosprendį, teisėja vardijo ilgą sąrašą bausmių, kurias kaltinamiesiems įvairiais metais skyrė kiti teismai už kitus nusikaltimus. Įvykdžius naują nusikaltimą, kito nusikaltimo senatis nutrūksta.

"Teismas nekomentuoja kaltumo nutraukdamas dėl senaties, nes svarbi nekaltumo prezumpcija. Todėl teismas nekomentavo jo atžvilgiu priimto teismo sprendimo", - sakė A.Urbelis.

A.Pastuškovas kalės 14 metų ir šešis mėnesius, Gintautas Žukauskas - 10  metų ir 6 mėnesius.

Pirmasis šios bylos posėdis įvyko 2009 vasarį. Byla ilgai nagrinėjima dėl savo sudėtingumo ir teisėjų kolegijos kaitos. Pirmąjį jos nagrinėjimą sužlugdė dėl girtumo teisme darbo netekęs teisėjas Zenonas Birštonas. Kitą kartą procesas sugriuvo, kai kaltinimų paėmus kyšį sulaukė tuometinei teisėjų kolegijai vadovavęs Ryšardas Skirtunas.

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento ir kriminalinės policijos ištirtoje byloje yra 12 nusikalstamos veikos epizodų. Nusikaltimai padaryti 1992-2001 metais įvairiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Palangoje, Raseiniuose, Telšiuose. Kaltinimai dėl sunkių nusikaltimų padarymo pateikti 13 asmenų, 5 iš jų kaltinami buvę ginkluotos banditų gaujos nariai.

Visi kaltinamieji anksčiau teisti, kai kurie - daug kartų. Gaujos nariai kaltinami dėl trijų nužudymų, pasikėsinimų nužudyti visuomenei pavojingu būdu, didelės vertės turto prievartavimais neteisėtai atimant nukentėjusiesiems laisvę.

"Jų padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai - tai gyvenimo būdo rezultatas. Nusikaltimai buvo gerai organizuoti, įvykdyti dėl žemų paskatų, keršto", - sakė teisėja A.Kartanienė.

Kaltinamajame akte buvo rašoma, kad G.Jacka ir J.Bielskis dar 1993-aisiais organizavo I.Žukovskio Zilberio pagrobimą, o vėliau už verslo partnerio išlaisvinimą iš Ekspres" banko prezidento Vladimiro Naidūno reikalavo 200 tūkst. JAV dolerių. Tiesa, bankininkui šią sumą pavyko sumažinti iki 150 tūkst. JAV dolerių.

G.Jacka taip pat buvo kaltinamas, kad už nepalankų liudijimą teisme organizavo Telšių verslininko Hiliarijaus Gedimino Sasnausko nužudymą.

Verslininkas buvo nušautas 1993-ųjų sausį. Banke pinigus iškeitęs ir į su mažamečiu sūnumi į namus grįžęs verslininkas buvo užpultas vos išlipęs iš automobilio VAZ 2109. Vienas  užpuolikų iš nupjautavamzdžio medžioklinio šautuvo paleido šūvį, o paskui dar kartą metaliniu daiktu sudavė per galvą.

Po kelių valandų H.Sasnauskas mirė ligoninėje. Vienintelis žudikus matęs mažametis verslininko sūnus negalėjo nurodyti jų požymių, nes jau buvo tamsu.

2000-ųjų birželio 16 dieną Kaune, kieme prie Laisvės alėjos, buvo nušautas Ramūnas Kuzminas, pravarde Ramaškė. Dienos metu aukos tykojęs žudikas šaudė vyrui į galvą, stebint jo mažam vaikui. Buvo teigiama, kad vyras nužudytas dėl skolų nusikalstamo pasaulio autoritetams.

Tų pačių metų balandžio 11 dieną namuose Šiauliuose buvo nužudyta verslininko Sigito Bielskio žmona  Snieguolė Bielskienė. Užpuolikams nesipriešinusi moteris buvo surišta ir uždusinta paklode. Nusikaltėliai išnešė auksą, pinigus ir kitus daiktus.

Bylos duomenimis, dabar jau miręs Saulius Skėris ir Viktoras Mula 1992 metais organizavo ginkluotą gaują, kurios tikslas buvo pulti asmenis, be to, jie patys dalyvavo gaujoje ir jos daromuose užpuolimuose. Ginkluota gauja veikė dviem etapais iki 2000-ųjų pabaigos. Nusikaltimams vykdyti kaltinamieji buvo įsigiję policininkų uniformas, labai didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ir sprogstamųjų medžiagų.

Šią bylą tyrė Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo vyriausiosios valdybos pareigūnai, priklausantys policijos generalinio komisaro sudarytai specialiai grupei, tiriančiai Kauno miesto organizuotų nusikalstamų susivienijimų padarytus nusikaltimus.

Per tyrimą konfiskuotas didelis kiekis šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ir sprogstamųjų medžiagų.