Rotušėje jiems bus įteiktos sostinės globėjo Šv. Kristoforo statulėlės.

Šiemet savivaldybė kvietė teikiant kandidatus apdovanojimui ypač atkreipti dėmesį į tuos, kurie padėjo Ukrainai ir ukrainiečiams.

„Šie metai buvo labai sudėtingi – gyvenome įtampoje dėl karo, bet tokios situacijos tik dar labiau išryškina tikruosius lyderius, įdomiausius ir labiausiai nusipelniusius įvertinimo vilniečius. Raginu juos įvardyti garsiai, kad galėtume išrinkti verčiausius Kristoforo statulėlės“, – pradėjęs nominantų atranką sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Šv. Kristoforo statulėlės kasmet teikiamos už pasiekimus kultūros ir meno, sveikatos, sporto, verslo, turizmo, teisėsaugos, labdaringos veiklos ir kitose srityse. Tai – žmonės, kurie savo idėjas, darbus ir projektus skiria Lietuvos sostinei, garsina miesto vardą ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.

Šie metai buvo labai sudėtingi – gyvenome įtampoje dėl karo, bet tokios situacijos tik dar labiau išryškina tikruosius lyderius, įdomiausius ir labiausiai nusipelniusius įvertinimo vilniečius.

Šv. Kristoforo apdovanojimai teikiami nuo 1998 metų.

Ketvirtadienį sostinėje taip pat toliau vyks šventiniai gimtadienio renginiai. Valdovų rūmuose bus galima virtualioje realybėje nusikelti į 3D Vilnių ir pamatyti, kaip atrodė Gedimino laikų bokštas.

Virtualioje realybėje žiūrovas nukeliamas į XIII amžiaus pabaigos Vilnių, kai į valdžią atėjus Gediminaičiams dėl valdovų inovatyvumo būsimos Žemutinės pilies teritorijoje „išaugo“ vienintelės to meto Lietuvoje ankstyvosios mūrinės pilies apvalusis bokštas. Žiūrovas patirs, kaip, Vilniui tampant Lietuvos sostine, šis bokštas perstatomas į „ikigotikinį“ gyvenamąjį-reprezentacinį aštuonkampį bokštą.

Parodoje „Gedimino miesto aušra. Seniausias Vilniaus medinis pastatas ir unikaliausi jo radiniai“ eksponuojami prieš 750 metų Pilies kalno pašlaitėje stovėjusio pastato fragmentai, iki mūsų dienų išlikę nežinomo valdovo aplinkos asmens daiktai.

Seimas 2023-iuosius yra paskelbęs Lietuvos sostinės Vilniaus ir Gedimino laiškų metais, pažymint tai, kad 1323 metų sausio 25 dieną Vilniaus miestas pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino rašytame laiške Europai.

Minėtu laišku pirkliai, kariai, amatininkai, žemdirbiai ir dvasininkai iš viso pasaulio, ypač iš Liubeko, Štralzundo, Brėmeno, Magdeburgo ir Kelno, kviesti atvykti ir apsigyventi Lietuvoje.

Reikšmingiausiam miesto apdovanojimui šįmet buvo nominuota per 50 kandidatų.

„Kiekvienas Vilniaus gimtadienis miestui dovanoja naujus Šv. Kristoforo herojus. Tai žmonės, kurie savo talentu ir atkaklumu labiausiai keičia, augina mūsų miestą ir įkvepia mus būti geresniais. 10 naujų herojų iš skirtingų sričių – nuo muzikos iki medicinos, nuo džiazo iki verslo. Didžiulė sėkmė ir garbė Vilniui, kad turime tokių miestiečių. Šventajam Kristoforui buvo sunku, bet jis vis tiek nešė savo kilnią naštą. Toks yra mūsų miesto globėjas, tokie yra ir mūsų iškiliausi vilniečiai“, – sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Antrus metus tęsiantis sudėtingai pandeminei situacijai, Vilnius nenustojo augti, kurti, tyrinėti, tobulėti.

Už viso gyvenimo nuopelnus mokslui Šv. Kristoforo apdovanojimas skirtas prof. Arvydui Janulaičiui. Savo moksline veikla profesorius prisidėjo prie genų inžinerijos išsivystymo pasaulyje, padėjo pagrindus pirmosioms moderniosios biotechnologijos įmonėms „Fermentas“ ir „Biofa“ (dabar – „Sicor Biotech“). Prof. A. Janulaičio vadovaujami Lietuvos mokslininkai atrado trečdalį visų pasaulyje žinomų restrikcijos fermentų, be kurių genų inžinerijos atsiradimas būtų neįmanomas. Dėstydamas Vilniaus universitete, profesorius išugdė pasaulinį pripažinimą pelniusių Lietuvos biotechnologų kartą.

Mindaugas Grabauskas apdovanotas už nuopelnus urbanizmui ir architektūrai. Laureatas ryškiai prisidėjo prie architektūros mokslo bei kūrybinės veiklos plėtros. Paminėtinas ir išskirtinis architekto indėlis į architektūrinės-urbanistinės veiklos kokybės kėlimą. M. Grabauskas – vienas pagrindinių naujojo Vilniaus bendrojo plano rengėjų ir vadovų.

Aušrai Kurienei Šv. Kristoforas įteiktas už nuopelnus švietimui. A. Kurienė kartu su kolegomis įgyvendino programą „Big Brothers Big Sisters“ Lietuvoje, smurto prieš vaikus prevencijos ir intervencijos programas, socialines akcijas, tėvystės įgūdžių mokymo programas, vaikų ir paauglių psichologinių krizių prevencijos programas,  yra nemokamos linijos tėvams bendraautorė. Laureatė dėsto Vilniaus universiteto podiplominių studijų programose, rengiančiose suaugusių ir vaikų psichoterapeutus, nuolat veda supervizijas specialistams.

Už Vilniaus kultūros architektūrinius tyrinėjimus Šv. Kristoforo statulėlė įteikta dr. Marijai Drėmaitei. Architektūros istorikė, Vilniaus universiteto profesorė tyrinėja XX-ojo a. architektūrą, miestų modernizaciją, industrializaciją ir kultūrą, dalyvauja mokslinėse konferencijose visame pasaulyje, rašo knygas savo tyrimų temomis, skaito viešas paskaitas.

„Man priskiria frazę – kalbantys pastatai. Ir iš tiesų – pastatai man kalba. Bet pastatai tėra paviršius. Už jų slypi žmonės, troškimai, idėjos – tai, kas priverčia judėti, dėl ko šis miestas toks gyvas, koncentruojantis idėjas, kuo mes šiek tiek didžiuojamės, būdami vilniečiai. – Ką švęsime šiandien, ką švęsime po metų? Manau, šio jubiliejaus prasmė užkoduota dar Gedimino laiške: orių ir laisvų miestiečių vertybėse – pagarba ir tolerancija įvairovei. Būtent šios vertybės padėjo miestui atsitiesti po įvairių negandų ir kurti jo magiją“, – Rotušėje kalbėjo M. Drėmaitė.

Antanas Gustys apdovanotas už indėlį į Vilniaus džiazo kultūrą. Pirmojo šalyje „Vilnius Jazz“ festivalio įkūrėjas ir nenuilstantis organizatorius išugdė kelias Lietuvos džiazo gerbėjų ir atlikėjų kartas. Festivalio inicijuojamuose projektuose šalia pripažintų pasaulio ir Lietuvos džiazo meistrų groja ir jauni atlikėjai, kuriems festivalio scena dažnai tampa tramplinu į sėkmingiems pasirodymams tarptautiniuose projektuose ir kituose Europos džiazo festivaliuose.

„Šv. Kristoforų apdovanojimuose dalyvauju jau antrą kartą. Pirmasis buvo 2005-aisiais, kai festivalio „Vilnius Jazz“ teikimu apdovanojimą gavo Lietuvos džiazo patriarchas Vladimiras Čekasinas. Niekas negalėjo pagalvoti, kad po 17 metų būsiu apdovanotas tokiu pat apdovanojimu. Didžiulė garbė, labai svarbu tiek man, tiek šiemet savo 35-metį švenčiančiam festivaliui „Vilnius Jazz“. Tikiuosi, kad padedant Vilniui, festivaliui dar pavyks grįžti ten, kur viskas prasidėjo – į buvusių Profsąjungų rūmų vietoje iškilsiančią Nacionalinę koncertų salę“, – sakė A. Gustys.

Už vilniečių sveikos gyvensenos puoselėjimą Šv. Kristoforu apdovanotas Vilius Aleliūnas. Lietuvos orientavimosi sporto federacijos vykdančiojo direktoriaus dėka Vilniuje Vingio parke ir Botanikos sode įrengtos stacionarios orientavimosi sporto trasos. Vaikai ir suaugusieji turi mokomųjų orientavimosi sporto priemonių. Jo pastangomis suorganizuotos virtualios orientavimosi sporto varžybos, sukurta orientavimosi sporto programėlė. Pandemijos sąlygomis ypač reikšmingas darbas – įgyvendintas 100 km tako aplink Vilnių projektas. Sutvarkytu maršrutu jau keletą metų naudojasi daugybė vilniečių, kurių keliones buvo stipriai apribojęs karantinas.

„Vilnius – unikalus, žalias ir sportuojantis. Smagu būti čia, bet dar smagiau matyti augančias  gretas aktyviai laiką gamtoje leidžiančių vilniečių ir miesto svečių – sportuojančių, slidinėjančių, bėgiojančių, važinėjančių dviračiais ar žaidžiančių su vaikais. Džiugu, kad ganėtinai sunkiu laikotarpiu žmonės atrado tai, kas jau seniai atrasta – buvimą gamtoje, sportą“, – atsiimdamas apdovanojimą sakė V. Aleliūnas.

Mariano Andrade Gonzalez apdovanojimams nominuotas už verslo plėtrą Vilniuje. „Moodys's Lithuania“, UAB, tarptautinės kapitalo rinkų bendrovės „Moody's Corporation“ Vilniaus biuro, vadovas beveik šešerius metus dirbo įvairiose už verslo pokyčių įgyvendinimą atsakingose pareigose. Laureato vadovaujama bendrovė bendradarbiauja su Vilniaus mokslo institucijomis, pavyzdžiui, gruodį „Moody's Corporation“ suteikė finansinę paramą Vilniaus Universiteto Verslo mokyklai atlikti Global Entrepreneurship Monitor – analizę apie šalies verslo sektoriaus iššūkius, kurie destabilizuoja verslumo skatinimą ir reguliavimą bei verslo steigimo plėtrą.

Prof. Ligitai Jančorienei apdovanojimas įteiktas už nuopelnus sveikatos apsaugos srityje. Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė visas savo profesines žinias yra sutelkusi į suaugusiųjų ūminius ir lėtinius virusinius hepatitus, ŽIV infekciją, kitas virusines infekcijas, užkrečiamas ligas ir jų profilaktiką, skiepijimą ir kelionių mediciną.

Už Vilniaus vardo garsinimą pasaulio medikų bendruomenėje Šv. Kristoforu apdovanota gydytoja, profesorė, mokslininkė Augustina Jankauskienė. Jos darbas lėmė, kad į sostinę atkeliavo ne viena tarptautinė konferencija. Vilnius laimėjo teisę 2023-iaisiais organizuoti Europos vaikų nefrologų asociacijos metinę konferenciją, į kurią susirinks per 600 srities ekspertų ir mokslininkų.

„Prisipažinsiu, kad šis apdovanojimas man labai brangus. Vilniuj gimiau, mokiausi, dirbu, Vilniuj gyvena mano vaikai ir auga anūkai. Aš tikrai gerbiu ir myliu šį miestą. Man atrodo, kad mano, kaip mokslininkės, galimybė garsinti Vilniaus vardą leidžia pratęsti ir įprasminti Gedimino sapną“, – mintimis dalijosi A. Jankauskienė.

Robertas Povilaitis apdovanotas už emocinę paramą vaikams. 2020-aisiais „Vaikų linija“ atsiliepė į beveik 115 tūkst. vaikų ir jaunuolių skambučių – tai daugiau nei 2700 pokalbių internetu, per 500 laiškų.

Kasmet „Vaikų linija“ šalies darželiuose ir mokyklose inicijuoja sąmoningumo didinimo mėnesį BE PATYČIŲ.

Šv. Kristoforo apdovanojimai teikiami nuo 1998-ųjų. Nominacijas apdovanojimui už nuopelnus mokslui, teisėsaugai, švietimui, kultūrai ir menui, Vilniaus istorinei atminčiai, sportui, verslui, turizmo plėtrai, labdarai, architektūros siūlo vilniečiai. Taip pat galimos ir kitos vilniečių pasiūlytos nominacijos.

Šv. Kristoforo apdovanojimą jau pelnę prof. habil. dr. Vytautas Jonas Sirvydis, prof. habil. dr. Vladas Algirdas Bumelis, mados dizaineris Juozas Statkevičius, operos solistė Asmik Grigorian ir daugybė kitų Vilniui nusipelniusių miestiečių.

„Visų vilniečių vardu turiu privilegiją jums padėkoti, nes jūsų darbas, kartais laisvalaikis, gerumas, praturtina Vilnių. Šiandien noriu pakviesti atsigręžti į mūsų globėją šventąjį Kristoforą, kuriam teko patirti daug ir užgulus naštai jis nesiguodė, kokia našta yra sunki, jis tiesiog darė savo darbus. Kviečiu visus mus pasimokyti iš mūsų laureatų, kurie imasi darbo ir jį padaro, linkiu, kad ši padarymo dvasia būtų dar stipresnė“, – į renginio svečius ir laureatus kreipėsi Vilniaus meras R. Šimašius.

Pandemija ne vienam įrodė, kad visą pasaulį tikrai sustabdyti gali tai, kas ne visada matoma ir pro mikroskopą. Šiemet prestižiniu apdovanojimu už nuopelnus mokslui apdovanotas prof. Daumantas Matulis. Mus privertęs sustoti virusas biochemijos, biofizikos ir molekulinės biologijos mokslų daktarą, profesorių Daumantą Matulį kaip tik įtraukė į nesibaigiančių darbų ir atradimų sūkurį. Nors pastaraisiais metais profesoriui dažniausiai teko tyrinėti COVID-19, tačiau tikimės, kad greitu metu mokslininkas galės grįžti prie to, ką darė visą savo profesinį gyvenimą – vaistų nuo onkologinių ligų paieškos.

Kviečiu visus mus pasimokyti iš mūsų laureatų, kurie imasi darbo ir jį padaro, linkiu, kad ši padarymo dvasia būtų dar stipresnė.

Apdovanojimą už socialiai atsakingą verslą šiemet pelnė UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“. Vienas didžiausių privačių mokslinių tyrimų centrų Rytų ir Vidurio Europos regione kuria ir gamina produktus, skirtus gyvybės mokslų tyrimams ir diagnostikai. Pernai centras stojo į kovą su pandemija ir pradėjo gaminti reagentus COVID-19 testams, taip pat išplėtė gamybą, kad galėtų juos tiekti kompanijoms, vystančioms mRNR technologija grįstas vakcinas ir terapijos preparatus, tarp jų – ir vakcinas nuo COVID-19.

Garbingiausią Vilniaus miesto apdovanojimą už Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui padovanotą savo meno kolekciją gauna Lietuvos džiazo muzikantas, būgnininkas, perkusininkas, instaliacijų autorius, pasaulinio garso eksperimentininkas Vladimiras Tarasovas. Joje 600 tapybos, grafikos, skulptūros darbų, meninių fotografijų, piešinių, tekstilės darbų, sukurtų daugiau kaip 100 autorių.

„Koks aš mecenatas, aš būgnininkas. Kolekcijas kūriau sau, tačiau jos yra viso Vilniaus, visų jūsų“, – sakė V. Tarasovas.

Už Vilniaus bažnytinio meno saugojimą ir modernų atvėrimą visuomenei apdovanojimą atsiėmė Sigita Maslauskaitė-Mažylienė. Ilgus amžius  lankytojams ir restauratoriams buvę užverti Arkikatedros požemiai, po devyniais užraktais laikytas bažnyčios palikimas, Bažnytinio paveldo muziejaus Vilniuje vadovės dėka dabar atveriamas kiekvienam, trokštančiam pažinti praeities vertybes ir tikinčiam ateities didybe.

Marta Finkelštein ir visas ansamblis „Synaesthesis“ statulėlę atsiėmė už Vilniaus vardo garsinimą ir nuopelnus šiuolaikinei muzikai. M. Finkelštein suburta jaunų ir ambicingų muzikantų komanda atskleidžia eksperimentinius Lietuvos ir užsienio kompozitorių kūrinius. Jie, trindami ribas tarp žanrų, Vilnių atskleidžia garsu ir taip priverčia viso pasaulio šiuolaikinės muzikos melomanus išgirsti Lietuvos sostinės skambesį, už kurį 2020 m. gautas Ernsto von Siemenso fondo ansamblių prizas – geriausias, kokį tik gali pasiekti ansamblis.

Šv. Kristoforo apdovanojimas buvo suteiktas pandemijos akivaizdoje darbo valandų neskaičiavusiems ir prieš klastingą koronavirusą kovojusiems Vilniaus medikams.

„Tikrai nebuvo drąsu 2020-ųjų metų kovą-balandį eiti į vėliau pramintą „reaktorių“, kai nežinai, ar tu susirgsi, kas su tavimi bus. Negali tiesiog žiūrėti į kenčiančius žmones, turi imtis priemonių, todėl jaudulys buvo didelis. Dabar aš jau esu rami, kad yra patyrusios komandos, turinčios įdirbį ir manau, kad mes pateisinsime šį apdovanojimą ir ketvirtą bangą tikrai atlaikysim.“, – sakė Vilniaus medikams skirto apdovanojimo atvykusi priimti profesorė Ligita Jančorienė.

Dr. Zitai Žebrauskienei Šv. Kristoforas suteiktas už nuopelnus organizuojant senjorų švietimą. Niekada nebus per vėlu atrasti kažką naujo, pažinti, sužinoti, tobulėti – to įrodymas jau 25 metus veikiantis Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitetas. Jame nuo pat pradžių dirbanti socialinių mokslų daktarė Z. Žebrauskienė telkia ne tik Vilniaus senjorus, bet ir įkvepia kitų miestų garbingo amžiaus žmones turiningai leisti laisvalaikį, išlikti darbingus ir žingeidžius visą gyvenimą.

„Pasenti didelio meno nereikia, bet nugalėti senatvę – yra menas. (...) Daug kas sako, kad senjorams jau nieko nebereikia. Visko mums reikia! Ir galimybių paso, ir kavinių, ir teatrų. Ponas, Mere, kreipkitės į mus, mes dar daug galime padėti Vilniaus miestui.“, – sakė dr. Zita Žebrauskienė.

Už labdaringą veiklą apdovanojimą atsiėmė Renata Marcinkutė-Lesieur. Daugelis vilniečių jau spėjo pamilti vargonininkės bei Religinės muzikos centro vadovės R. Marcinkutės-Lesieur organizuojamus labdaringus koncertus. Pandemijai pradedant trauktis miestiečiai ir vėl laukiami nemokamuose koncertuose Šv. Kazimiero bažnyčioje, kur kiekvienam atėjusiam suteikiama galimybė ne tik iš naujo atrasti sakralinės muzikos grožį, bet ir stiprinti bendruomeniškumą.

Jauniems architektams Onai Lozuraitytei ir Petrui Išorai statulėlė įteikta už meno ir architektūros sintezę. Architektūra mene, o gal menas architektūroje – tai jaunųjų kūrėjų paieškų labirintas. Labirintas, kuriame šie du kūrėjai tikrai nepasiklydo, o į dienos šviesą išnešė naują požiūrį į parodų erdves, meno instaliacijas, pastatus, interjerus, landšaftą. Šie Šv. Kristoforo laureatai po kelerių metų galės pakviesti vilniečius pasivaikščioti ir jų su KILD komanda suprojektuotu Užvingio salos tiltu.

Apdovanojimas už nuopelnus sportui įteiktas Robertui Tvorogal. Lietuvos sportinės gimnastikos lyderiui šių metų olimpinės žaidynės jau antrosios, jis buvo vienas pirmųjų lietuvių, iškovojusių teisę stoti prie starto linijos Tekančios saulės šalyje. O pergalės skonį jis tikrai žino – dar pernai jis tapo pirmuoju šalies gimnastu, tapusiu Europos čempionu.

Šv. Kristoforo apdovanojimai įteikiami jau ketvirtus metus. Garbingiausių Vilniaus apdovanojimų nusipelno tie, kurie savo idėjas, darbus, projektus skiria Vilniui, garsina miesto vardą Lietuvoje ir visame pasaulyje.

Jie įvertinti už nuopelnus menui, mokslui, švietimui, kinui, verslui ir miesto vardo garsinimą, pranešė savivaldybė.

Informatikei, fizinių mokslų daktarė profesorei Valentinai Dagienei Šv. Kristoforo statulėlė skirta už nuopelnus švietimui, visuomenininkei, kultūros aktyvistei Alicijai Marijai Klimaševskai – už ilgametį rūpestį Vilniaus paveldu, kino režisierei Giedrei Žickytei – už Vilniaus garsinimą kino meno darbais.

Šiemet po daugelio metų parodą surengusiam dailininkui Šarūnui Saukai skirtas apdovanojimas, pavadintas „Už Veidą“.

Dailininkas Antanas Kmieliauskas apdovanotas už Vilniui skirtą gyvenimo kūrybą, fotomenininkas Stanislovas Žvirgždas – už Vilniaus įprasminimą fotomeno darbais, istorijos ir kultūros puoselėtojas, videometraštininkas Albinas Kentra – už gyvenimą, skirtą Vilniui.

Istorikė Morta Baužienė Šv. Kristoforo statulėlę gavo už Vilniaus atminties gaivinimą, medikas profesorius Algirdas Utkus – už Vilniaus garsinimą mokslo darbais, finansininkė Arminta Saladžienė – už nuopelnus verslui.

Šiemet 19 kartą vykstantiems apdovanojimams iš viso buvo nominuoti 56 vilniečiai. Juos Vilniaus miesto savivaldybei siūlė įvairios nevyriausybinės organizacijos, gyventojų ar mokslo bendruomenės, bibliotekos ar kitos kultūros įstaigos, Vilniaus meras, tarybos nariai, vilniečiai.

Laureatus Šv. Kristoforo statulėlėms gauti atrenka specialus komitetas, kurį sudaro iškilūs įvairių profesijų atstovai. Jie, susipažinę su visų apdovanojimams pateiktų kandidatų įvairiose veiklos srityse darbais ir nuopelnais, išrenka dešimt, kurie per metus labiausiai nusipelnė Vilniui ir vilniečiams.

Ketvirtadienio vakarą Vilniaus Rotušėje 18 kartą išdalinti apdovanojimai labiausiai nusipelniusiems vilniečiams – šv. Kristoforo statulėlės.

Kaip pranešė Vilniaus miesto savivaldybė, šiemet siūlyta apdovanoti 55 kandidatus, daugiausiai – kultūros ir meno srities atstovus, iš kurių tradiciškai išrinkti 10 lyderių.

„Matydamas ir pažinodamas Kristoforų laureatų darbus, kūrybą, semiuosi iš šių talentingų asmenybių idėjų ir stiprybės. Taip, kaip mūsų miesto globėjas šv. Kristoforas neša savąją sunkią naštą ant pečių, taip ir jūs kiekvienas savo žiniomis ir darbais prasmingai nešate savo didelę svarbią naštą, kuri suteikia Vilniui laimėjimų, meilės. Tegu ji bus džiuginanti ir įkvepianti vilniečius kurti miestui ir garsinti jo vardą“, – sveikino laureatus miesto meras Remigijus Šimašius.

Šiemet šv. Kristoforo statulėle už nuopelnus švietimui apdovanotas žinomas pedagogas, Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorius Miša Jakobas. M.Jakobo vadovaujama gimnazija išsiskiria moksleivių pasiektais aukštais rezultatais ir reitingais.

Už nuopelnus menui apdovanotas muzikos kūrėjas, kompozitorius Kipras Mašanauskas, sukūręs per 200 įvairių žanrų kūrinių. Miuziklas ,,Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“ sulaukė išskirtinio vilniečių bei profesionalių meno vertintojų dėmesio. Jis sudomino ir pasaulinio garso užsienio kompanijų agentus iš Didžiosios Britanijos, JAV.

Už Vilniaus miesto vardo garsinimą apdovanotas jaunasis kompozitorius, dirigentas Gediminas Gelgotas. Simfoninė G.Gelgoto muzika šiemet nuolat skambėjo ir garsino Lietuvos sostinę prestižinėse Europos koncertų salėse Leipcige, Ciuriche, Paryžiuje, Varšuvoje.

Kalinių globos draugijos socialinio centro vadovė Milda Bliumenzonienė apdovanota šv. Kristoforo statulėle už žmogiškumą ir kilnią širdį. Viena iš Lietuvos kalinių globos draugijos steigėjų, Socialinės priežiūros centro vadovė nuolat padeda nuteistiesiems, išėjusiems iš įkalinimo įstaigų, rūpinasi, kad jie gautų ne tik nakvynę ir valgį, bet ir įkvepia pasitikėjimo savimi, motyvuoja dirbti, mokytis, ugdyti kompetencijas.

Už fotografo ištikimybę Vilniui apdovanotas fotomenininkas klasikas Algimantas Kunčius. 2015 m. parodoje „Vaizdaraščiai“ buvo eksponuojama per 500 A.Kunčiaus kūrinių – fotografijos ir kino filmai – sukurtų tarp 1962 ir 2015 metų, apjungtų į nuoseklų pasakojimą.

Už nuopelnus aplinkos apsaugai Šv. Kristoforo statulėlė įteikta Vilniaus Gedimino technikos universiteto Technikos mokslų profesoriui, habilituotam daktarui Pranui Baltrėnui, užterštumo kontrolės bei mažinimo technologijų kūrimo pradininkui, dvidešimt metų vadovaujančiam Vilniaus miesto savivaldybės tarybos visuomeninei Aplinkos apsaugos komisijai.

Architektas, pedagogas Gintaras Čaikauskas pagerbtas Šv. Kristoforo statulėle už nuopelnus sostinės architektūrai. Šiemet užbaigti laureato projektai Vilniuje – Vilniaus universiteto Jungtinis gyvybės mokslų centro projektas, parengtas VU chemijos fakulteto projektas, suformuota nauja viešoji erdvė, baigta dešimtmetį vykdyta Vilniaus universiteto Santariškių klinikų plėtra ir modernizavimas, Edukologijos universiteto renovacija.

Už nuopelnus mokslui apdovanotas Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto mokslo tarybos pirmininkas prof. Virginijus Šikšnys. Laureato vadovaujami mokslininkų komanda viena pirmųjų, atradusių naujos kartos technologiją tiksliam genomo DNR redagavimui. Šios technologijos taikymas žada proveržį moksliniuose ligų tyrimuose, gydant paveldimas ligas ir leis atsirasti naujoms gyvybėms.

Šv. Kristoforo statulėlė už verslo visuomeniškumą įteikta Pramonininkų konfederacijos prezidentui Robertui Dargiui. Jis atsiimdamas statulėlę juokavo gavęs ją avansu su įpareigojimu kurti mūsų miestą.

Už nuopelnus sveikatos apsaugai apdovanotas Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų kardiologas profesorius Pranas Šerpytis. Laureatas masiniuose sveikatingumo renginiuose skleidžia miestiečiams progresyvias medicinos žinias - kaip išvengti širdies kraujagyslių susirgimų.

Kandidatūras kasmet pasiūlo patys vilniečiai: bendruomenės, aktyvūs miesto gyventojai ir buvę laureatai.

Vilniaus rotušėje už nuopelnus miestui geriausiems vilniečiams, įstaigoms ir įmonėms išdalintos Šv. Kristoforo statulėlės.

„Šie metai Vilniui buvo ypatingi, nes į miestą pagaliau grįžo optimizmas. Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, 93 procentai sostinės gyventojų patenkinti gyvenimu. Žmonės pagaliau vėl tiki savo miestu, o kai turi vilties – viskas įmanoma. Gali drįsti svajoti.
Slegiančios mintys gali atimti iš žmogaus daugiau jėgų negu kraujuojanti žaizda. Tad šiandien labiausiai norėčiau palinkėti vidinės ramybės ir daug gražių minčių, svarbiausia – svajonių.   Svajonė įprasmina gyvenimą, o šį vakarą pagerbiame laureatus, kurie savo svajonėmis įprasmina Vilnių“ , – sakė  Vilniaus meras Artūras Zuokas.
Šv. Kristoforo statulėlėmis už nuopelnus miestui apdovanoti šie žmonės:

• „Už didelio Vilniaus viziją“ apdovanotas profesorius, habilituotas daktaras Jurgis Vanagas. Už tai, kad  Vilniaus architektai nupučia žmonijos metraštį storai nugulusias dulkes.

• Už mokslą, tikėjimą ir saugomą gyvybę, apdovanotas profesorius, kunigas Andrius Narbekovas. Dievo paskirtu keliu jau ne vienerius metus žengia chirurgas, profesorius ir kunigas, jo kelias aiškus – gydyti kūną ir sielą, skiepyti tikėjimą. 

• Už erdvę meno idėjoms apdovanotas Užupio meno inkubatoriaus direktorius Giedrius Bagdonas. Šiandien meno inkubatorius – tai tramplinas jauno menininko idėjai, kuri virsta kūnu ir tampa tuo, kuo Vilnius gali didžiuotis.

• Už vargonų gausmą virš Vilniaus apdovanotas Bernardas Vasiliauskas. Vargonininkas, kuris sugeba prakalbinti žmones didinga muzika ir toli už gimtojo krašto ribų.

• Už širdį, kurią mato jaunos akys, apdovanota Violeta Ališauskienė. Kiekvieną auklėtinį lydi nuostabus mokytojų kolektyvas su Vilniaus katalikiškos gimnazijos „Versmė“ direktore Violeta Ališauskienė priešakyje, tikinčia, kad kitokiais galime tapti tik  gerais darbais.

• Už meilę ir dosnumą Vilniaus kultūrai apdovanotas Rolandas Valiūnas ir advokatų kontora „LAWIN“. Sujungti griežtą įstatymo raidę su švelniu potėpiu, sausą iškalbingumą su gebėjimu išvysti grožį – visa tai savo darbuose sujungė advokatas Rolandas Valiūnas.

• Už saugesnį Vilnių apdovanotas Vilniaus apskrities vyriausiasis komisaras Kęstutis Lančinskas. Būkite ramūs, jus saugo, gina ir padeda Vilniaus miesto angelai sargai. 

•   Už nuopelnus Vilniaus kultūrai apdovanota Judita Bartoševičienė. Už muzikuojančios sostinės įgyvendintą idėją festivalyje „Vilnius Mama Jazz“.

• Už teniso akademiją apdovanota uždaroji akcinė bendrovė „Teniso pasaulis“, „MG Baltic“ direktorius Darius Mockus. Akademija sukūrė savo pasaulį, suformavo savas tradicijas, žaidimo kultūrą, kur kasdien einama vis didesnės pergalės link.

• Už ateitį dabartyje apdovanotas Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius. Vilniaus licėjus – tai vieta, pro kurios slenkstį žengus,  pasaulis paklūsta žinojimui, mokslui ir  žingeidumui.

Šv. Kristoforo statulėlė – garbingas Vilniaus miesto apdovanojimas, teikiamas kasmet už praeinančių metų nuopelnus mūsų miestui ir miestiečiams. Šis apdovanojimas teikiamas nuo 1998 metų.