„Apgadinta mano namo tvora, bet ne tai mane liūdina. Ją nesunku perdažyti. Kur kas sunkiau bus Išvaduoti mus nuo neapykantos ir melo“, – parašė Senato pirmininkė.

Ketvirtadienį Varšuvos Ochotos rajono prokuratūra pradėjo tyrimą „dėl viešo fašistinės santvarkos propagavimo ir neapykantos kurstymo“.

Pirmadienį M. Kidawa-Błońska buvo išrinkta 11-osios kadencijos Senato pirmininke. Jos kandidatūrą parėmė 66 senatoriai. Už jos oponentą, Teisės ir teisingumo partijos (PiS) atstovą Mareką Pęką balsavo 33 senatoriai.

Kadangi fašistinė, kaip ir sovietinė, simbolika mūsų šalyje yra draudžiama, prie piketuotojų mikliai prisistatė patruliai.

Veikiausiai į policiją daug nesigilinę kreipėsi tie, kas pamatė viešai demonstruojamus draudžiamus ženklus.

"Kalčiausias tai aš. Juk mano plakatai. Matyt, kai kas iškvietė policiją, gal net konsulato darbuotojai", – įspūdžiais apie įvykusį incidentą dalijosi Virginijus Partaukas.

Tačiau policijos pareigūnams labiau užkliuvo Virginija Jurgelevičienė nei plakatų autorius V.Partaukas.

"Karas Ukrainoje tuo metu jau vyko visą mėnesį. Plakatuose buvo ne tik svastika, bet ir Z ženklas. Tačiau mes juos atsinešėme išreikšdami protestą, o policijos pareigūnai to nesuprato", – kalbėjo V.Jurgelevičienė.

Piketuotojai teko važiuoti į policijos komisariatą pasiaiškinti. Po dokumentų įforminimo, jos plakatai liko policijos pastate.

"Vargšai mūsų plakatai savaitę buvo policijoje", – piktinosi V.Jurgelevičienė.

Klaipėdietės nuomone, pareigūnai turėjo kelti bylą ne piketuotojams, o tiems, kas be reikalo iškvietė policiją.

Pasiėmiau dar ir garsiakalbį.

"Aš nenurimau, pasigaminau dar du plakatus ir nuvažiavau prie komisariato. Paskaičiau įstatymą ir supratau, kad be reikalo buvo atėmę plakatus. Iš viso nusinešiau tris, trečiajame taip pat buvo svastika. Pasiėmiau dar ir garsiakalbį. Pradėjau rėkauti "Atiduokite plakatus", – tikino V.Partaukas.

Policija vis dėlto administracinę bylą nutraukė, bet V.Jurgelevičienė buvo įspėta. Šį įspėjimą moteris nusprendė apskųsti teismui.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose išnagrinėjus skundą konstatuota, kad klaipėdietei administracinė teisena nutraukta pagrįstai, nes nebuvo nustatyta tyčia.

Nebuvo gauta duomenų apie tai, jog V.Jurgelevičienė nacistinę svastiką naudojo propaguodama nacistines idėjas, okupacinį režimą, skatindama nacistinę bei panašią simboliką naudojančių antidemokratines idėjas propaguojančių organizacijų kūrimąsi.

"Tai reiškia, kad jokių neigiamų teisinių pasekmių dėl pradėtos administracinio nusižengimo bylos teisenos pareiškėja negali patirti, nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu ši teisena buvo nutraukta. Be to, oficialus įspėjimas – dokumentas, kuris pagal savo esmę ir paskirtį yra skirtas tik prevenciškai įspėti asmenį, – asmeniui nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl teismas skundą atmetė", – rašoma teismo pranešime.

V.Jurgelevičienė tikino, kad vis tiek bylinėtasi ne veltui.

"Svarbu kontekstas. Svastika pikete prie konsulato atsirado ne be reikalo. Tai yra protesto forma", – pripažino V.Jurgelevičienė.

Anot Policijos departamento pranešimo, apie 17 val. aptikta, kad Bubių kaime, karių kapinėse, ant paminklo žuvusiems sovietų kariams atminti, dažais išpieštas svastikos ženklas.

Šių metų balandį kapinėse esančio memorialo lenta ir kareivio šalmas buvo nudažyti mėlynais ir geltonais dažais.

Šiose kapinėse palaidoti keli šimtai per Antrąjį pasaulinį karą žuvusių Raudonosios armijos karių.

Išpuolių prieš sovietų kariams skirtus paminklus padaugėjo visoje Lietuvoje, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą.

Ministras Geraldas Darmaninas (Žaraldas Damanenas) savo „Twitter“ žinute išreiškė „palaikymą Aženo musulmonams“ ir pabrėžė, kad vandalizmas yra „priešingas respublikos vertybėms“.

Aženo musulmonų asociacijos pirmininkas Messaoudas Settati (Mesaudas Setatis) sakė, kad apie pastato išniekinimą jam buvo pranešta apie 2 val. vietos (3 val. Lietuvos) laiku.

Mečetė perdavė policijai apsaugos vaizdo kamerų įrašus. Juose matyti vienas vyras, įžengęs į maldos namų teritoriją tuojau po vidurnakčio.

Prancūzijos musulmonų teisių organizacijos „National Observatory Against Islamophobia“ vadovas Abdallah Zekri (Abdala Zekri) pasmerkė išpuolį prieš mečetę, įvykdytą likus tik penkioms dienoms iki Id al Adhos – svarbiausios musulmonų religinio kalendoriaus šventės.

Šis incidentas yra „provokacija ir įžeidimas musulmonų tikėjimo Prancūzijos piliečiams“, kalbėjo jis.

Kaip rodo vėliausi tyrimai, Prancūzijoje gyvena 5–6 mln. musulmonų. Ši religija pagal sekėjų skaičių šalyje yra antra didžiausia po krikščionybės. Prancūzijos musulmonų bendruomenė yra didžiausia Europoje.

2019 metų lapkritį daugiau kaip 10 tūkst. žmonių dalyvavo Paryžiuje surengtoje demonstracijoje prieš islamofobiją, kai 84 metų vyras, buvęs kraštutinių dešiniųjų aktyvistas, pašovė du vyrus vienoje mečetėje pietiniame Bajonos mieste.

Portalo teigimu, nacistiniai simboliai ant Alytaus rajono savivaldybei priklausančio informacinio stendo, kuris stovi šalia kelio Alytus-Seirijai, atsirado birželio 22 dieną.

Šią dieną, lygiai prieš 79-erius metus, Vokietija įsiveržė į Lietuvą, Sovietų Sąjungą.

Policija tiria įvykio aplinkybes.

Šiandien ryte sulaikytam politikuojančiam „dailininkui“ inkriminuojamos dvi nusikalstamos veikos: ant elektros skydinės ties Raudondvario plento „Maxima“ kovo 9-sios paryčiais aptikta svastika ir nacistiniai užrašai „Žydai lauk", „Rusai lauk“ bei „Heil Hitler“ ir netoliese esančioje parduotuvėje „Moki-veži“ kovo 10-ąją, apie 10.30 val., ant grindų pastebėta svastika, o dar viena – išpurkšta ant jos lauko fasado. 

Pareigūnų rankose atsidūręs įtariamasis tikina, kad labai gailisi dėl esą neapgalvotų savo poelgių, dėl kurių verčia kaltę alkoholiui. Jis prisipažino „išgražinęs“ parduotuvės „Maxima“ prieigas vėlų kovo 8-osios vakarą. O „Moki-veži“ viduje ir išorėje piešęs svastikas ką tik ten įsigytais purškiamais dažais taip pat būdamas neblaivus.

Kauno policijos nuotr.

Įtariamasis linkęs dievagotis nesantis nacistinių pažiūrų. Tik mėgstantis žiūrėti filmus apie juos.

Šis 25-erių metų kaunietis, gyvenantis netoli jam inkriminuojamų išpuolių vietos, jau buvo žinomas policijai ir iki jų. Jis figūruoja ikiteisminiame tyrime dėl vieno turtiniams priskiriamo nusikaltimo ir yra baustas administracine tvarka.

Portalo kauno.diena.lt žiniomis, išvakarėse buvo sulaikyti dar du asmenys, įtariami ant vienos parduotuvės, įsikūrusios taip pat Raudondvario plente esančiuose buvusiuose įmonės „Inkaras“ pastatuose, išpurškę užrašą „CCCP“ ir žvaigždes. Jie aptikti kovo 11-ąją.

Pirminiais duomenimis, šios teplionės buvo padarytos naktį į kovo 11-ąją – apie pirmą valandą.

Šia nusikalstama veika įtariamo 22-ejų metų Marijampolės apskrities gyventojo pėdsakais buvo atsekta tos pačios kovo 11-osios popietę. Tačiau, į butą Kalnų gatvėje, kuriame jis buvo su dar vienu – 33-ejų metų asmeniu, policijos pareigūnų niekas neįleido. Į vidų patekta, panaudojus laužtuvą. Pastangos pasiteisino su kaupu: šiame bute rasti ne tik rudos spalvos dažai, naudoti minėtoms teplionėms, bet ir kartoninis sovietinės žvaigždės trafaretas.

Kauno policijos nuotr.

Dėl visų minėtų atvejų Santakos policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę.

Už tai gresia bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Apie tai antradienį BNS informavo Kauno apskrities policijos atstovė Justina Kazragytė.

„Tai – svastika ir nacistinis užrašas. Pradėtas tyrimas dėl neapykantos kurstymo“, – sakė policijos atstovė.

Policijos duomenimis, juodos spalvos užrašai ir ženklai pastebėti pirmadienio rytą ant Raudondvario plente esančios elektros skydinės.

Anksti ryte J. Balčikonio gatvėje ant „Technopolio“ pastato sienos pastebėtas dažais išpurkštas užrašas ir svastikos ženklas, o šalia įėjimo durų padėtas plastikinis maišelis su daiktu, panašiu į savadarbį sprogmenį.

Įvestas planas „Skydas“. „Aro“ išminuotojai nukenksmino daiktą ir pristatė jį tyrimui. Ar tai iš tiesų buvo sprogmuo, kol kas nėra nustatyta.

„Lietuvos valstybei ir visuomenei visada buvo ir išliks svarbi tautinė ir religinė tolerancija. Tam bus skiriamas ypatingas dėmesys ir ateityje“, – pranešime spaudai teigė premjeras.

Vilniuje, prie Lietuvos žydų bendruomenės, sekmadienį iš žemių buvo supilta svastika. Netrukus policija pradėjo tyrimą dėl neapykantos kurstymo.

Vyriausybė šį incidentą pavadino vandalizmo išpuoliu, kuris „kenkia ne tik šalies viduje ne vieną dešimtmetį kruopščiai puoselėtoms tarpkultūrinio dialogo tradicijoms, bet ir daro didelę žalą tarptautiniam Lietuvos įvaizdžiui“.

„Todėl galime drąsiai tvirtinti, kad  neapykantą ir nesantaiką kurstantys veiksmai niekada nebus toleruojami ir tiek organizatoriai, tiek vykdytojai bus patraukti atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ir tarptautinės teisės normas“, – rašoma Vyriausybės pranešime.

Vyriausybė paragino „teisėsaugos institucijas operatyviai, atsakingai ir ypač kruopščiai ištirti šį incidentą“.