Neringos meras Darius Jasaitis sako, kad vokiečių turistai negrįžta dėl karo Ukrainoje, tačiau, anot jo, šią vasarą Neringoje apsilankė daugiau žmonių, o tai rodo ekologinio mokesčio pajamos – jam nepasikeitus automobilių srautai išaugo.

„Automobilių tikrai atvažiavo daugiau nei pernai, tai jau faktas, nes matome jau surinktus pinigus per vasarą –  elektromobilių, kurie įvažiuoja nemokamai, šiai dienai jau įvažiavo daugiau nei per visus praėjusius metus. (...) Tai reiškia, kad automobilių buvo tikrai daugiau, tai faktas, kad ir žmonių daugiau“, – BNS sakė D. Jasaitis.

Anot jo, bendras kurorto verslininkų vasaros vertinimas yra neblogas: „Su kuo tenka kalbėti, tai tikrai nebloga vasara, vieni sako, kad prasta, bet panašu, kad iki vasaros pabaigos dar yra turistų mieste, renginių įvairių, plenerų, kas pritraukia turistus. Ko gero, pajamos bus panašios“.

Meras pastebi, kad į kurortą rinkosi įvairi publika – ir užpildanti prabangius vietos restoranus, ir ieškanti pigesnio maisto.

„Buvo restoranų, kurie tikrai yra nepigūs, bet visada buvo pilni. Žmonės daugiau rinkosi tokius, kur pavalgyti galima pigiau, nes kainos yra sukilusios ir dėl suprantamų priežasčių“, – BNS sakė D. Jasaitis.

Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro vadovas Rimantas Palionis BNS sakė, kad besibaigianti vasara panaši į prieš Covid-19 pandemiją buvusį 2019-ųjų sezoną.

„Kiek kalbėjau su kolegomis, įstaigomis, viešbučiais, sanatorijomis – tai tikrai nebloga, artėjame prie 2019 metų, net kai kur aplenkę. Girdėjau, kad Izraelio turistais tikrai bus pralenkti 2019 metai (...). Kalbėjau su mažaisiais viešbučiais, tai duobė buvo pradžioje liepos, labai geras buvo rugpjūtis. Nežiūrint į statistiką ne tragiška vasara, bet ir ne stebuklinga“, – teigė R. Palionis.

Palangos turizmo informacijos centro vadovė Rasa Kmitienė teigė, kad šiemet itin jautėsi orų įtaka žmonių apsisprendimui atvykti į kurortą.

Su kuo tenka kalbėti, tai tikrai nebloga vasara, vieni sako, kad prasta, bet panašu, kad iki vasaros pabaigos dar yra turistų mieste.

 

„Vasara buvo permaininga, nelepino ir orai – kaip parodė šie metai, tai orai didžiulę įtaką svečių poilsio ir laisvalaikio pasirinkimui turėjo (...). Tikrai pajautėme vieną iš didžiausių faktorių apsisprendimui, tai yra gero oro faktorių“, – BNS teigė R. Kmitienė.

Anot jos, apgyvendinimo įstaigose išankstinės rezervacijos buvo vangios, tačiau laisvos vietos žaibiškai užimtos reaguojant į gerą orų prognozę.

„Mūsų svečio, kliento pasirinkimas buvo toks, galima sakyti, spontaniškas, vos ne paskutinės minutės. Išankstinių rezervacijų tikrai buvo mažokai arba jų kai kuriais atvejais – labai vangios, tik gerai žinant, kad (...) planuojami geri orai, tiesiog žaibo greitumu užsipildydavo viešbučiai“, – kalbėjo R. Kmitienė.

Ji pabrėžė, kad oficialios šio sezono lankytojų statistikos dar nėra, tačiau primena, jog statistiniai duomenys gali ne visiškai tiksliai atspindėti realybę, nes į ją neįtraukiami vienadieniai lankytojai bei tik poilsiui nuosavus būstus Palangoje turintys gyventojai. 

Centro vadovė sako, kad į Palangą grįžta ir užsienio turistai: „Tikrai sugrįžo, užsienio turistų srautai didėja“.

Tuo metu Neringos meras D. Jasaitis teigia, kad vienam kurorto viešbučiams daug problemų sudarė masiškai atšauktos turistų grupių iš Vokietijos kelionės – iš sutartų 130 grupių atvyko mažiau nei 30, likusios keliones atšaukė maždaug mėnesį iki viešnagės. 

„Vieno viešbučio turiu skaičius, kurie tikrai, suprantu, kad sudarė labai daug problemų šiam verslui (...) Atsisakyta rezervacijų, ką tai reiškia viešbučiui – ieškoti pavienių klientų, kas sudaro ir kaitą kitokią, ir planavimą, maitinimą. Turime konstatuoti, kad vokiečių turistas dėl karo Ukrainoje negrįžta, nors pavienių vokiečių ir grupių buvo, bet įsivaizduokite, kokie skaičiai atsisakė“, – kalbėjo D. Jasaitis.

R. Palionis iš Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro sako, jog turistų srautai iš Vokietijos dėl tos pačios priežasties nesugrįžo ir Druskininkus: „Iš Vokietijos jų tikrai yra tik apie pusė. Karo fonas, geopolitinis fonas – Suvalkų koridoriaus fonas smūgiuoja“.

Pasak jo, karas suteikia ir tam tikrų galimybių – į Lietuvą būtų galima pritraukti pigų gydomąjį poilsį Baltarusijoje ir Ukrainoje praradusius kaimyninės Lenkijos gyventojus.

„Labai daug turime rezervų kai kuriose rinkose, neišnaudojame Lenkijos: tokia didelė rinka, jie prarado pigų sanatorinį Ukrainos ir Baltarusijos kurortinį gydymą, turime dėti dideles pastangas, turime paimti tą rinką“, – sakė R. Palionis.

Džiugino šypsenos

Viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ vadovė Eglė Šulskė vienu sakiniu įvertino didžiausią metų renginį. „Jei žmonės laimingi, laimingi ir mes“, – tikino šventės rengėja.

E. Šulskė pritarė klaipėdiečių pastebėjimui, kad šventės dalyviai dabar iš tiesų kitokie.

Jei žmonės laimingi, laimingi ir mes.

„Žmonės tapo šviesesni, mandagesni, atidesni vieni kitiems. Tą ir mes pastebime. Nors išgyvenome sudėtingus metus – vis dar vyksta karas Ukrainoje, prieš tai turėjome pandeminį laikotarpį. Matyt, tai žmones pakeitė į gerąją pusę. Žmonės nori mėgautis, švęsti, jie nori būti vieni kitiems malonūs, nori padėkoti. Matėme daugybę šypsenų, ir tai yra labai nuostabu“, – patikino E. Šulskė.

Jūros šventės organizatoriai pripažino, kad renginių metu įvyko vienas kitas techninis nesklandumas, tačiau juos visus pavyko išspręsti.

„O iššūkių netrūko vien jau dėl jūrinio oro – lietaus ir vėjo. Tačiau sekmadienio rytą mugė vis tiek buvo pilna žmonių. Kas norėjo būti Jūros šventėje, pasiruošė labai rimtai“, – džiaugėsi E. Šulskė.

Eglė Šulskė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Nesklandumus išsprendė

Šventinių koncertų ar kitų renginių organizatoriai nereiškė jokių pastabų Jūros šventės kūrėjams.

„Tai reiškia, kad viskas vyko sklandžiai. Gaila tik dėl oro balionų čempionato starto. Buvome numatę tam kitą vietą, bet oras mums sumaišė kortas. Tačiau oreiviai nesijautė vieni, juos stebėjo specialiai į uostamiesčio prieigas važiavę žiūrovai. Jie dalijosi įspūdingais vaizdais iš skrydžių momentų“, – pasakojo E. Šulskė.

Upė: Dangės upėje šventės metu lankytojus kvietė tradicinių ir istorinių laivų paradas „Dangės flotilė“. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Prie Jono kalnelio penktadienį ir šeštadienį vyko oro balionų, lazerių ir ugnies šou.

Dalis miestiečių skundėsi, kad nepavyko tinkamai pasigrožėti vaizdu.

„Žmonės įvertino tai, kad pasirinkome kitokį šou elementą – vietoje šokančių fontanų buvo pasirinktas oro balionų ir lazerių šou. Galbūt ne visi gerai matė šou, tačiau patys žmonės suprato, ką reikia daryti. Jie ėjo ten, kur vaizdas tikrai buvo geresnis“, – aiškino E. Šulskė.

Sveikino: Jūros šventės eiseną vedė Klaipėdos meras A. Vaitkus (kairėje) ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Eisenoje – tūkstančiai dalyvių

Šiemet šventės organizatoriai fiksavo šventinės eisenos dalyvių rekordą.

Jūros šventės startą davė patys miestiečiai, o į jų eiseną penktadienio vakarą susirinko daugybė žiūrovų.

„Pačioje eisenoje dalyvavo 7 tūkst. dalyvių, rekordinis skaičius įmonių ir įstaigų. Pernai dalyvavo 64 įmonės, o šiemet dalyvavo 70 įmonių ir įstaigų. Kai kurie, tik stebėję eiseną, tą pačią dieną susisiekė ir tikino, kad norės dalyvauti kitų metų eisenoje. Viliuosi, kad kitąmet ji bus dar didesnė“, – stebėjosi E. Šulskė.

Konstrukcija: uostamiesčio įmonės stebino išmone – šventinėje eisenoje riedėjo kateris, tapęs spalvingu jaunavedžių sostu. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Spalvingi apdarai, muzikos garsai, šeši orkestrai, trys muzikinės grupės, 19 važiuojančių muzikinių konstrukcinių platformų – visa tai kūrė išskirtinį reginį.

Iš konstrukcinių platformų rūko dūmai ir kilo ugnis, jos išsiskyrė spalvomis, muzikos ir ritmo garsais.

„Suvaldyti tokią masę yra sudėtinga, todėl kitais metais, jei eisenos dalyvių skaičius augs, turėsime kitaip dėlioti programą, teks derinti laikus. Bet visa tai yra ne negatyvūs, o pozityvūs ženklai. Žmonės nori dalyvauti, ir tai labai svarbu. Patį miestą kuria jo žmonės. Ir pačią šventę kuria žmonės. Juk Jūros šventės tikslas yra švęsti kartu“, – kalbėjo E. Šulskė.

Orkestras: žinomos uostamiesčio įmonės „Bega“ vadovai ir darbuotojai eisenoje žingsniavo lydimi orkestro garsų. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pasveikino Prezidentas

Eisenai pasiekus Kruizinių laivų terminalą, čia suplevėsavo Jūros šventės vėliava, o atidarymo ceremoniją pradėjo šalies Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė.

Ceremonijoje apdovanoti jūrų veteranai, įteikti Lietuvos jūrininkų sąjungos garbės ženklai. Kapitonui Romui Karmazinui atnaujinus „Metų jūrininko“ apdovanojimus, juo išrinktas elektromechanikas Sergejus Paivinas.

Šeštadienio vidurdienį Baltijos jūros bangas papuošė gėlių žiedai.

Šou: uostamiesčio teatralai, muzikai ir atlikėjai – visi jie kūrė neįtikėtiną šventės nuotaiką. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Tęsiant ilgametes tradicijas, dalyvaujant garbingiems svečiams vyko Negrįžusiųjų iš jūros pagerbimo ceremonija. Jos metu į Baltijos jūrą iš laivų nuleisti gėlių vainikai.

30-ies laivų vilkstinę į jūrą vedė Karinių jūrų pajėgų „Vidar“ klasės štabo ir aprūpinimo laivas N42 „Jotvingis“.

Ceremonijoje dalyvavo ir Prezidentas G. Nausėda, ir pirmoji ponia, Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus, kiti svečiai.

Sveikinimas: Kruizinių laivų terminale Jūros šventės atidarymo ceremoniją pradėjo šalies Prezidentas G. Nausėda ir pirmoji ponia D. Nausėdienė. Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Jūriniai akcentai

Buriuotojų krantinėje šeštadienį atidengtas jachtos „Laisvė“ atminimo knechtas.

1993-iųjų vasarą jachta „Laisvė“, išplaukusi iš Klaipėdos į kelionę aplink pasaulį, pirmoji apiplaukė legendinį Horno kyšulį.

Dangės upėje šventės metu lankytojus kvietė tradicinių ir istorinių laivų paradas „Dangės flotilė“.

Unikalus, analogų Lietuvoje neturintis renginys „Ant denio, visa Lietuva!“ tris dienas kvietė šventės dalyvius grožėtis ir lankyti istorinius laivus.

Įsiliejo: į Klaipėdą nuo karo pabėgusios ukrainietės atstovavo savo tautai vilkėdamos vyšyvankas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Į renginių sūkurį įsitraukė ir burlaivių regatos „Baltic Sail“ dalyviai.

Neatsiejama jūros šventės dalimi tapusios varžybos Dangės upėje šiemet vyko jau 13 kartą.

Šiemet pirmąją vietą iškovojo komanda „Trumpai ir aiškiai“, kuriai įteikta lenktynių organizatorės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos nugalėtojų taurė.

Šį kartą jėgas Dangės upėje bandė net 40 „Drakonų“ valčių komandų.

Purslai: įmonės „Klaipėdos vanduo“ darbuotojai originaliai pristatė savo platformą žiūrovams. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Šėlo koncertuose

Kruizinių laivų terminalo muzikinę programą penktadienį vainikavo labiausiai lauktas šios vasaros muzikinis įvykis – „Eurovizijos“ antrosios vietos laimėtojo, britų muzikos ir socialinių tinklų žvaigždės Sam Ryder koncertas.

Žvaigždė: laukiamiausias šios vasaros muzikinis įvykis – „Eurovizijos“ antrosios vietos laimėtojo, britų muzikos ir socialinių tinklų žvaigždės Sam Ryder koncertas. Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Šeštadienio vakarą Teatro aikštėje skambėjo Jurgos Šeduikytės ir Rasos Serra koncertai.

Daugiausiai klausytojų susirinko Kruizinių laivų terminale, kuriame skambėjo Rūtos MUR, Monique, Vaido Baumilos ir John-B koncertai.

Išskirtinis renginys

Arvydas Vaitkus

Klaipėdos meras

Neslėpsiu, turėjau labai daug jaudulio. Todėl, kad šventės organizavimas vyko labai spontaniškai. Aš nepratęs taip dirbti. Jaudulys buvo dėl to, kad, neduok Dieve, kas nors būtų nepavykę. Bet šiandien tikrai esu labai dėkingas visiems organizatoriams – viešajai įstaigai „Klaipėdos šventės“, Karinėms jūrų pajėgoms, jų orkestrui, kuris yra tiesiog išskirtinis miesto švenčių dalyvis. Dėkoju ir Uosto direkcijai, jos vadovui A. Latakui. Negalėčiau net išvardinti visų, kurie prisidėjo prie organizavimo. Šios šventės išskirtinumas tas, kad joje lankėsi daug garbių žmonių. Šventei dėmesį parodė Prezidentas G. Nausėda su žmona. Išskirtinį dėmesį skyrė Susisiekimo ministerija ir ministras Marius Skuodis. Labai džiaugiuosi, kad šie žmonės skyrė savo laiką ir dėmesį uostamiesčiui. Šventėje dalyvavęs Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius liko sužavėtas žmonių kultūra, pačios šventės kultūra.

Skundo autorius nurodė, kad su svečiais pietavo Priešpilio gatvėje esančiame restorane – iš lauko terasos turėjo atsiverti puikus vaizdas į jachtų uostelį.

„Bet, deja, vaizdas atsiveria į plaukiojančias vandenyje nugaišusias žuvis, žalią vandenį, įvairius teršalus. Ateinant link to restorano, pakelėje auga piktžolės, Sosnovskio barščiai. Ir visa tai miesto reprezentacinėje erdvėje, tai yra Klaipėdos piliavietėje. Nejaugi toks vaizdas čia yra normalus ir įprastas? Sėdint su svečiais iš kai kurių ministerijų tikrai vaizdas nebuvo pats maloniausias. Nes lyg ir norėjome parodyti reprezentacines miesto erdves, bet išėjo kaip visada, apėmė gėda“, – jausmingai situaciją aprašė pilietis.

Klaipėdos pilies uosto atstovė Brigita Kulišauskienė patikino, kad spalvos skunde gerokai sutirštintos.

Kiekvieną rytą darbuotojai valo uostą, dumblius graibo. Bet darbuotojai iš pat ankstyvo ryto tai daro, gal svečiai vakare buvo?

„Taip, buvo karšta, galėjo vandenyje padaugėti melsvadumblių. Bet situacija tikrai nėra kritiška. Vadinamasis vandens žydėjimo pikas dažniau būna antroje vasaros pusėje“, – tikino uosto administracijos atstovė.

Pakilusi vandens telkinių temperatūra ir ramios meteorologinės sąlygos sudaro labai gerą terpę mikrodumblių dauginimuisi, kitaip dar vadinamam vandens žydėjimu.

„Kiekvieną rytą darbuotojai valo uostą, dumblius graibo. Bet darbuotojai iš pat ankstyvo ryto tai daro, gal svečiai vakare buvo? Ne tik tai darome, pontonus taip pat plauname. Jei vėjas buvo nuo vandens, gal svečiai ir jautė kokį kvapą“, – svarstė B. Kulišauskienė.

Ji patikino, kad Sosnovskio barščių piliavietėje nėra jai tekę matyti.

„Patį kalną šienauja miestą prižiūrinčios įmonės. Bet nemačiau aš niekada čia barščio, gal su garšva supainiota? Jos dabar žydi“, – stebėjosi B. Kulišauskienė.

B. Kulišauskienė paaiškino, kad dėl meslvadumblių suvešėjimo gali mažėti deguonies vandenyje.

„Pačios smulkiausios žuvys gali neatlaikyti deguonies trūkumo. Bet tai gali būti ir kokio žvejo palikta žuvelė, nes per smulki“, – patikino atstovė.

B. Gatesas suklydo

Noras pažvelgti į žiniasklaidininkų darbą iš arčiau, tiesiogiai paklausti žurnalistų klausimų, kurie kyla kone kiekvienam tiek spausdintinės, tiek radijo ar TV, tiek ir internetinės žiniasklaidos vartotojui, kitaip tariant, jaunatviškas smalsumas ir atviliojo moksleivius į dienraščio redakciją, prieš tai apsilankius radijo stotyje „Laluna“.

„Iš kur gaunate kasdienę informaciją? Kas tie žurnalistiniai tyrimai ir kas juos atlieka? Kuo spausdintas žodis skiriasi nuo verbalinės kalbos?“ – pasipylė klausimai.

Gimnazistai išgirdo, kad korporacijos „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas kone prieš 20 m. kalbėjo, jog dar dešimtmetis ir popierinės spaudos neliks.

Tačiau panašu, kad jis apsiriko, nes spauda, ypač regioninė, tebėra. Ir ji, ko gero, bus dar ilgai.

Tiesa, kai staiga iškilo internetinė žiniasklaida, buvo ryškių ženklų, kad popierinė spauda traukiasi. Nepaisant to, visos šios priemonės dar turi vietą po saulę.

Apie 2010–2011 m. situacija stabilizavosi ir išliko tokiame pačiame lygyje, koks yra ir šiandien.

Tad B. Gateso frazė, kad popierinė spauda esą numirs, buvo pernelyg ankstyva.

Tamsios istorijos – įdomesnės

Gimnazistai sužinojo, kad šnekamoji kalba ir oficialioji, prestižinė, kuri atsispindi spaudoje, skiriasi, ir šito dienraštyje yra laikomasi.

Informacijos šaltinių klausimas buvo vienas aktualesnių.

Moksleiviai išgirdo, kad pagal Visuomenės informavimo įstatymą, visos valstybinės ir savivaldybės įstaigos privalo suteikti informaciją.

Ir bet koks politikas, valdininkas ar tarnautojas į žurnalisto klausimus privalo atsakyti per vieną dieną.

Kad informacijos rinkimas pernelyg neužsitęstų ir pati informacija nepasentų, žurnalistai daug skambina, ieško jos.

„Kaip išsiaiškinate, kas skaitytojams gali būti įdomu?“ – klausė gimnazistai.

Ir jiems pateikus kultūrinio renginio aprašymo bei kriminalinio atvejo pavyzdžius, patys moksleiviai pripažino, kad, kaip bebūtų apmaudu, įdomesnė yra tamsioji istorija.

Nelengva žurnalisto profesija

„Kodėl užuot perskaitęs žinią interneto portale, žmogus turėtų eiti ir pirkti laikraštį?“ – klausė moksleivis.

Ir sužinojo, kad yra žmonių, kurie nesinaudoja internetu, yra tokių, kurie tiesiog įpratę skaityti popierinį laikraštį.

Esą skaitytojams reikia ir to, ir to, jie turi turėti pasirinkimą.

Vaikams buvo įdomu, kaip pavyksta uždirbti iš internetinio laikraščio, ar yra buvę atvejų, kad asmenys darė žurnalistams spaudimą, kad informacija būtų nepaviešinta, ar žurnalistai kada buvo paduoti į teismą, kokios publikacijos daugiausiai patraukia visuomenės dėmesį, ar pašnekovai žurnalistams meluoja, ar pašnekovai noriai suteikia informaciją žurnalistams.

Po daugiau nei valandą trukusio pokalbio, pačių moksleivių paklausus, ar kurį jų sudomino žurnalisto profesija, nė vienas neprasitarė, kad norėtų dirbti šį darbą, tačiau pripažino, jog profesija išties nelengva.

– Kaip ruošiamasi „2023 Turkish Airlines“ Eurolygos finalinio ketverto renginiams?

– Ruošiamės atsakingai, rengiamas priemonių planas. Renkama informacija, kiek žmonių atvyks, kokios galimos grėsmės. Tam numatytos ir papildomos pajėgos.

– Kiek tų pajėgų numatyta?

– Ir policijos pajėgos, ir mūsų kolegos, viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, policijos mokyklos studentai. Taip pat mums talkins mūsų policijos rėmėjai. Erdvę stebi ir informaciją renka kriminalinė policija. Dėmesys sutelktas ir į tai, kaip vyksta bilietų prekyba. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Sulauksite ir kolegų iš užsienio pastiprinimo?

– Taip. Atvyks pastiprinimas iš tų šalių, iš kurių atvyks ir sirgaliai. Iš kiekvienos – po  du ar tris pareigūnus.

– Kokios grėsmės gali kilti prieš renginį ar jo metu?

– Gali būti eitynės, deginami fakelai, taip pat gali atsirasti priešprieša, vienoje ar kitoje pusėje – nepatenkintų sirgalių. Tikėtinos spūstys, sambrūzdis.

Gali būti eitynės, deginami fakelai, taip pat gali atsirasti priešprieša, vienoje ar kitoje pusėje – nepatenkintų sirgalių. Tikėtinos spūstys, sambrūzdis.

 

– Kaip bus keičiamas eismas mieste, ar bus ribojimų?

– Eismas bus apribotas tik vienoje vietoje – Donelaičio gatvės atkarpoje nuo Maironio iki A. Mickevičiaus gatvės – penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį. Nuo 9 valandos iki renginio pabaigos, maždaug 24 val., šioje sirgalių zonoje visuomeniniam transportui bus leidžiama kursuoti, o visas kitas transportas bus nukreipiamas aplinkiniais keliais.

– Per Eurolygos varžybas mums įprasta matyti ir uždarytą eismą Karaliaus Mindaugo prospekte. Ar čia irgi bus pokyčių?

– Mes esame pasiruošę reaguoti pagal situaciją. Jei vienu metu visa masė ateis į Kauno „Žalgirio“ areną arba išeis po renginio, tokiu atveju numatytas trumpalaikis eismo pristabdymas.

– Rekomendacijas teikiate ir patiems sirgaliams. Kokios jos?

– Yra taisyklės, kaip  turi elgtis arenoje. Taip pat per mūsų kolegas perduodama informacija, kaip reikia elgtis mieste, kokie keliami reikalavimai. Taip pat informuojame, kokius leidimus reikia turėti, jeigu jie nori kažką daryti viešoje erdvėje. Rekomenduojama nevažiuoti į miesto centrą nuosavu transportu, būti tolerantiškiems ir pakantesniems. Kreipiamės ir į mūsų miesto gyventojus, kad svetingai sutiktų svečius, kad neieškotų kažkokių priešpriešų, neprovokuotų incidentų. Tikimės iš kauniečių tolerancijos ir mandagumo.  

Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Ingrida Valaitienė teigė, kad penktadienį kurorte vidutiniškai buvo užsakyta 70–80 proc. visų vietų, nors kai kuriuose viešbučiuose, pasak jos, šis rodiklis siekė 95 proc. 

„Užimtumas yra augantis ir manome, kad kitą savaitę turėsime didelį susidomėjimą, nes ir kitos savaitės vaikų atostogų metu yra tas užimtumas pakankamai didelis“, – BNS teigė I. Valaitienė.

„Šiandien (penktadienį) dar nesame išsipardavę ir dar nėra tokio bumo, kad jau nebebūtų vietų“, – pridūrė ji.

Mūsų kurortui būdinga, kad dažniausiai tas užimtumo skirtumas užsipildo paskutinę minutę.

Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro direktorius Rimantas Palionis penktadienį taip pat teigė, kad kurorto įstaigos užpildytos 70–80 proc., nors kai kurie viešbučiai, anot jo, laisvų vietų neturėjo jau visą prieššventinę savaitę.

„Didieji viešbučiai apsikrovę apie 70 procentų, mažesni – 80 procentų, bet šiandien dar yra tų vietų. (...) Bet tikimybė tokia, kad vietos užsipildys pilnai“, – BNS sakė R. Palionis.

„Mes ir taip paprastai savaitgaliais beveik užsipildome“, – pridūrė jis.

Birštono turizmo informacijos centro direktorė Rūta Kapačinskaitė pastebi, kad kurorto viešbučių ir sanatorijų užimtumas artėjant Velykoms yra mažesnis nei ankstesniais metais.

„Dažniausiai savaitę prieš Velykas keletą metų iš eilės užimtumas būdavo apie 80 procentų, šį kartą mes turime apie 70 procentų užimtumą“, – BNS teigė R. Kapačinskaitė.

Pasak jos, užimtumas Velykų metu paprastai nebūna šimtaprocentinis – didesnio svečių srauto tikimasi po švenčių prasidėjus moksleivių atostogoms. 

„Velykos visgi yra labiau sakralinė šventė, o po Velykų jau prasideda intensyvesnis užimtumas vien dėlto, kad moksleiviams yra atostogos ir tinkamas laikas šeimoms praleisti laisvalaikį kurorte“, – sakė R. Kapačinskaitė.

Birštono turizmo informacijos cento vadovė neatmeta, kad per savaitgalį kurorto apgyvendinimo įstaigos užsipildys labiau.

„Mūsų kurortui būdinga, kad dažniausiai tas užimtumo skirtumas užsipildo paskutinę minutę“, – teigė ji.  

– Atkarpa tarp Vilniaus oro uosto ir miesto centro – vis dar yra kur pasitempti ir pasitvarkyti. Ir dar viena atkarpa, kuria važiuos aukšto rango pareigūnai. Čia prie daugiabučių namų – krūva sumestų senų baldų. Kaip žadate paslėpti Naujininkų daugiabučius?

– Lapai paslėps. Savivaldybė planuoja tam tikrus apželdinimo darbus. Kosmetiniai namų darbai, kurie nebrangiai kainuoja, bus atlikti. Tą vaizdelį kai kurių miesto vietų iš tikrųjų pagerinsime.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kurios vietos jums labiausiai rėžia akį? Gal tie apsilupę, nerenovuoti daugiabučiai?

– Čia yra nemažai statinių, kurie iliustruoja mūsų sovietinę praeitį. Na, o visi vandalizmo atvejai, grafiti užrašai, piešiniai bus nuvalyti, panaikinti. Šiai problemai skirsime daugiau dėmesio, nes tai ir kuria miesto įvaizdį.

Vaizdas Naujamiestyje gali sukelti įvairių minčių. Ką apie tai mano kitas kandidatas į merus – Artūras Zuokas?

Į Vilnių atvažiuos ir šimtai žurnalistų iš viso pasaulio. Turime gerą galimybę parodyti pasauliui, kad Lietuva yra saugi vieta.   

 

– Kai Lietuva tapo pirmininkaujančia Europos Tarybai, mes per pusmetį pastatėme naują viaduką ir nutiesėme naują kelią link oro uosto. Tai yra pagrindinis kelias važiuojant pro Liepkalnį. Na, šią atkarpą patvarkyti galima, bet, manau, kad NATO svečiai vyks pagrindiniu keliu pro Liepkalnį.

– Miestas, savivaldybė turės gerai paplušėti?

– Kai vyksta tokie renginiai, miestas su Vyriausybe paruošia veiksmų ir darbų planą, kurį reikia įgyvendinti. Kol kas negirdėjau, kad taip yra, bet neabejoju, kad sugebėčiau paruošti miestą tokio lygio svečiams sutikti. Juolab kad į Vilnių atvažiuos ir šimtai žurnalistų iš viso pasaulio. Turime gerą galimybę parodyti pasauliui, kad Lietuva yra saugi vieta.    

Renginyje varžėsi 4–5 klasių moksleiviai, suskirstyti į DO, RĖ, MI, FA komandas, kurių darbą stygavo išrinktas komandos kapitonas.

Mokiniai grupėse aktyviai aptarinėjo jiems skirtas užduotis ir stengėsi kuo greičiau pateikti atsakymus.

O užduočių būta ir žaismingų, ir verčiančių pamąstyti: reikėjo atspėti muzikinio kūrinio – S. Šimkaus „Lietuviais esame mes gimę“ – metrą, pasirinkti teisingą intervalų seką, vos per dvi minutes pateikti kuo daugiau su muzika susijusių žodžių iš „m“ raidės, surinkti muzikinę dėlionę – sudėti muzikos taktus tam tikru eiliškumu.

Vaikams teko užrašyti lietuviškosios tautosakos „Šarkele varnele“ ritmą, kuriame netrūko ritminių grupių įvairovės.

Na, o sunkiausiai įkandama buvo mįslė „kas slepiasi dėžėje?“. Renginio vedėjai prireikė užduoti ne vieną klausimą, kad išsiaiškintų, jog dėžėje yra dirigento lazdelė.

Konkursą lydėjo smagios, nuoširdžios emocijos – mokytojai dalijosi profesine patirtimi, vaikai rado naujų draugų, šiltai bendravo, po renginio ragavo vaišes, džiaugėsi gautais prizais bei padėkos raštais ir skirstėsi tikėdami netrukus vėl susitikti.

Reguliarusis Lietuvos salės futbolo čempionato sezonas eina į pabaigą, o žalgiriečiai šešioliktam ture sekmadienį sužais dar vienerias rungtynes.

Į atnaujintą Kauno sporto halę atvyks svečiai iš sostinės – Vilniaus „TurboTransfers“ futbolininkai. Paskutinį kartą daugkartiniai Lietuvos salės futbolo čempionai Kauno sporto halėje žaidė tik praeitų metų gruodžio 6 dieną, todėl sugrįžimas į halę yra labai malonus.

Praeitam ture nugalėję Gargždiškius bei sudėtį atnaujinę šalies čempionai nekantrauja namų rungtynėse pristatyti du naujokus iš Brazilijos ir siekti dar vienos pergalės.

Rungtynių pradžia – 15 valandą.

Įėjimas į Kauno sporto halę nemokamas.

Kanados mieste Kvebeke per vestuves vyras užpuolė jaunąją ir jos tėvą. Užpuolikas jiems smogė peiliu, praneša townoflaronge.ca.

Kruvinas incidentas įvyko rugsėjo 17-osios vakarą, šeštadienį. 27-erių metų vyras, kuris buvo vienas iš vestuvių svečių, susipyko su žmona.

Kilus konfliktui, jis netikėtai kažkur išėjo, o vėliau grįžo rankoje laikydamas peilį ir artėdamas prie savo žmonos.

Pakeliui vyras užsipuolė nuotaką ir jos tėvą. Merginai jis smogė peiliu į nugarą, o jos tėvui – į krūtinę. Po išpuolio vyras pabėgo ir pasislėpė.

Sukrėsti vestuvių svečiai iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. Po kelių valandų nusikaltimą įvykdžiusį vyrą pavyko rasti netoliese esančiame miškelyje. Jį sulaikius, pastebėta, kad vyras susižalojęs peiliu.

Nukentėjusią nuotaką ir jos tėvą medikai išvežė į ligoninę ir suteikė pagalbą. Nei tėvo, nei jo dukters gyvybei pavojaus nėra.

Policijos pareigūnai aiškinasi visas įvykio aplinkybes.