Tokius pakeitimus numato Šakinis korupcijos prevencijos sveikatos priežiūros sistemoje 2023–2025 metų veiksmų planas, antradienį pranešė ministerija.

Pagal jį, įstaigos turės viešinti daugiau informacijos apie veiklos rezultatus, viešai pateikti atmintines pacientams apie korupcijos prevenciją, teikti informaciją interneto svetainėse, užtikrinti prievolę rodyti visus laisvus laikus pas gydytojus Išankstinėje pacientų registravimo (IPR) informacinėje sistemoje.

Darbuotojams turės būti teikiama daugiau informacijos apie pranešėjų duomenų apsaugą, daugiau dėmesio skiriama interesų konfliktų valdymui, efektyvesnei ūkio subjektų veiklos priežiūrai, sprendimų ir procedūrų skaidrumui. Bus organizuojami darbuotojų mokymai, atvejo analizės, imamasi kitų priemonių.

Pasak pranešimo, veiksmų planą SAM koordinuos ir įgyvendins kartu su pavaldžiomis įstaigomis. Plano priemonės rekomenduojamos ir savivaldybėms bei Vidaus reikalų ministerijai pavaldžioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, prisidėti prie jo įgyvendinimo bus kviečiamos nevyriausybinės organizacijos, suinteresuotos visuomeninės grupės ir privataus sektoriaus.

Rengiant korupcijos prevencijos veiksmų planą SAM sudaryta darbo grupė bendradarbiavo su sveikatos priežiūros sistemos įstaigomis, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija, „Transparency International“ Lietuvos skyriumi ir kitomis institucijomis bei nevyriausybinėmis organizacijomis.

„Visgi karo grėsmė yra labai reali, tegul ir Lietuvai ji yra nedidelė. Visi kiti sektoriai ruošiasi, mes visi pritariame biudžeto didinimui, įsigijimams. Turbūt sutiksite, kad ir ginklai, įranga ji yra skirta iš esmės pasirengti galimam kariniam konfliktui. Tam konfliktui turi būti pasirengęs ir sveikatos sektorius“, – Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos posėdyje teigė Seimo narys Aurelijus Veryga.

„Ar jau yra sudėliotas planas, kaip visi medikai bus apmokomi taktinės medicinos, ar jau yra tai aptarta su universitetais“, – ministro klausė Seimo narys.

A. Veryga ministro taip pat teiravosi, kaip galimoms karo grėsmėms ketinama pritaikyti sveikatos priežiūros infrastruktūrą.

„Tai yra specifiniai dalykai, kurie yra pritaikomi grėsmėms. Jūs dabar jau žinote ir iš Ukrainos, bombarduojamos yra ligoninės, bombarduojami yra vieši objektai, ir Izraelis yra pasirengęs šiai grėsmei. Tai ar jūs jau suplanavote ir tai grėsmei suvaldyti?“ – teiravosi A. Veryga.

A. Dulkys: konkretaus plano, kaip apmokyti medikus taktinės medicinos, dabar nėra

A. Dulkys, atsakydamas į užduotus klausimus, akcentavo, kad gydymo įstaigose šiuo metu yra peržiūrimi mobilizacijos planai, pasirengimas.

„Gydymo įstaigose yra persižiūrimi mobilizacijos planai, yra persižiūrima, kokia yra situacija gydymo įstaigose su telefono ryšiu, su energetikos šaltiniais, su papildomais energetikos šaltiniais, kokia yra realioji situacija“, – sakė A. Dulkys.

„Yra sisteminama, žiūrima, ką galima padaryti trumpuoju periodu ir į ką reikės atkreipti dėmesį ilguoju periodu“, – pridūrė jis.

Visgi ministras atkreipia dėmesį, kad esminė problema, jog Lietuva ir jos sveikatos sistema tokioms situacijoms per daugiau nei 30 nepriklausomybės metų faktiškai nesirengė.

Taip, kad tikrai per šias kelias dešimtis karo dienų, be abejo, Lietuva neturi jau pasidariusi kažko tokio, kas pakeistų tai, ko trisdešimt metų mes galbūt išvis nedarėme arba žiūrėjome nesakau, kad atsainiai, bet taip, kad kai darai ir netiki, kad tau to reikės.

„Taip, kad tikrai per šias kelias dešimtis karo dienų, be abejo, Lietuva neturi jau pasidariusi kažko tokio, kas pakeistų tai, ko trisdešimt metų mes galbūt išvis nedarėme arba žiūrėjome nesakau, kad atsainiai, bet taip, kad kai darai ir netiki, kad tau to reikės“, – sakė ministras.

Visgi LVŽS seniūnės Aušrinės Norkienės ministro pateikti atsakymai netenkino. A. Dulkio paprašyta pateikti konkretų atsakymą apie medikų apmokymo planą.

„Jums reikia pasakyti taip arba ne, ar jūs vis tik jau parengėte tą medikų apmokymo planą dėl taktinės medicinos. Taip arba ne“, – kreipėsi į ministrą A. Norkienė.

Reaguodamas užduotą klausimą, ministras pripažino, kad „tokio konkretaus plano dabar nėra“.

„Valstietė“ Asta Kubilienė taip pat sukritikavo A. Dulkio atsakymus.

„Aš tai labai norėčiau pakviesti ministrą konkrečiam pokalbiui, nes neišgirdome atsakymo nei apie Izraelį, nei apie universitetą, ir pereiti iš tokio, atleiskit man, „paplepėkime“ į rimtą diskusiją“, – sakė ji.

A. Kubilienė taip pat ministrui turėjo klausimą dėl vaistų atsargų kaupimo, rengiantis galimoms karo grėsmėms.

„Dėl šios esamos situacijos įvairūs portalai ir saugos specialistai kviečia mus, visus gyventojus pasiruošti vaistų atsargas. Tai aš norėčiau jūsų paklausti, kaip susiformuoti tą atsargos vaistinėlę, į kurią turi įeiti antibiotikai, kurie išrašomi receptu ir, jeigu tu nesergi, jo neišsirašysi. Arba, pavyzdžiui, kaip sukaupti lėtinėmis ligomis sergant, pavyzdžiui, diabetu, hipertenzija, vaistų paketą, kurį turėtum turėti kaip atsarginį karo atveju?“ – kėlė klausimą A. Kubilienė.

A. Dulkys pripažino, kad gyventojai be recepto pasiimti antibiotikų galimybės neturi.

„Aš nežinau, kas čia tie specialistai. Bet antibiotikų ne, jų negalima kaupti“, – teigė ministras.

Šis A. Dulkio atsakymas sulaukė „valstiečių“ frakcijos posėdyje dalyvaujančių Seimo narių nepasitenkinimo.

Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio teigimu, įvertinus medicininės reabilitacijos poreikį Lietuvos gyventojams, ministerija priėmė sprendimą tęsti šių įstaigų paslaugų teikimą.

Planuojama, kad vykdant reformą šios reabilitacijos įstaigos bus integruotos į Klaipėdos ir Kauno sveikatos priežiūros įstaigų tinklą. Įstaigų pertvarkai numatytas vienerių metų pereinamasis laikotarpis.

„Šiandien įgyvendinamos sveikatos priežiūros įstaigų reformos kontekste siekiame, kad visi Lietuvos gyventojai gautų kuo platesnį medicininės reabilitacijos paslaugų spektrą. Tikime, kad planuojami šiandienos pokyčiai sustiprins ir išplės Klaipėdos ir Kauno sveikatos priežiūros įstaigų tinklą“, – sako ministras.

Tuo metu vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pabrėžia, kad nuo pat VRM įstaigų funkcijų peržiūros pradžios ministerijos siekis buvo pavaldžias reabilitacijos įstaigas perduoti sveikatos apsaugos sistemai, išsaugant šių įstaigų potencialą.

„Vidaus reikalų ministerija yra atsakinga už viešąjį saugumą, o ne sveikatinimo paslaugų teikimą, todėl medicininės reabilitacijos paslaugų perdavimas sveikatos apsaugos sistemai yra nuoseklus ir logiškas žingsnis. Vidaus reikalų ministerija nebevykdys šių jai nebūdingų funkcijų, o „Pušynas“ ir „Dainava“ galės toliau teikti medicininės reabilitacijos paslaugas“, – teigia ji.

Kaip nurodoma pranešime, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) išreiškė norą perimti mokymo centrą „Dainava“, kuris galėtų būti panaudotas mokslinei veiklai ir tolimesniam reabilitacijos ir sanatorinio kurortinio gydymo paslaugų teikimui.

„Efektyviausiai tai būtų galima padaryti VšĮ Valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centrą „Dainava“ integruojant į vienos iš Kauno asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurios dalininkais yra SAM ir LSMU, valdymo struktūrą“, – teigia ministerija.

Pasak A. Bilotaitės, atsisakius nebūdingų funkcijų, VRM prioritetu išlieka aukščiausios kokybės reabilitacijos paslaugų pareigūnams užtikrinimas. Ministerija planuoja didinti finansavimą pareigūnų reabilitacijos paslaugoms ir siekti, jog jų kasmet gautų bent 10 proc. pareigūnų.

Kartu su pareigūnų bendruomene bei profesinių sąjungų atstovais per šiuos metus bus parengtas profesinių ligų prevencijos ir reabilitacijos paslaugų teikimo modelis.

Ministerija pernai gruodžio pradžioje pranešė atsisakanti penkių pavaldžių įstaigų, tarp jų – Druskininkuose esančio valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centro „Dainava“ ir Palangoje veikiančio poilsio ir reabilitacijos centro „Pušynas“. Jų turtą ketinta perduoti Turto bankui.

Pastaruoju metu daugiausia klausimų kelta dėl sprendimo likviduoti „Pušyną“, žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, jog tai gali būti naudinga vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės bendrapartietei.

Ministrė neigia sąsajas su Šventosios seniūne Veronika Skeberdyte ir tikina, kad pavaldžių viešųjų įstaigų atsisakymas nėra susijęs su privačiais asmenimis ar interesais.

Dėl galimos nusikalstamos veiklos likviduojant „Pušyną“ bei galimo valstybinių žemės sklypų privatizavimo Seimo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą, prašydama pradėti ikiteisminius tyrimus.

Paskelbus nepaprastąją padėtį, gydymo įstaigos turi teisę laisviau disponuoti savo ištekliais, kad užtikrintų pagalbos teikimą tiek COVID-19 pacientams, tiek kitiems sunkiems ligoniams. 

„Svarstėme įvairius veiksmų variantus, įskaitant galimybę prašyti tarptautinės pagalbos. Kai intensyviosios terapijos skyriuose baigiasi ištekliai, per trumpą laiką kažką pakeisti jau neįmanoma. Anesteziologų yra tiek, kiek yra, kaip ir slaugytojų. Galime atvežti papildomos įrangos, tačiau negalime padidinti žmonių, galinčių dirbti su ta įranga, skaičiaus“, – anksčiau sakė D. Pavlutas.

Pasak ministro, esant dabartinei padėčiai greitosios pagalbos automobilių netrūksta, tačiau jiems tenka stovėti eilėse prie atskirų ligoninių priėmimo skyrių, todėl jie tuo metu negali reaguoti į kitus skubius iškvietimus.  

Greitosios medicinos pagalbos tarnybos vadovė Lienė Cipulė trečiadienį paragino skelbti sveikatos apsaugos sistemoje nepaprastąją padėtį, nes ligoninės dėl smarkiai išaugusio COVId-19 ligonių srauto nebegali priimti visų pacientų. 

Trečiadienį vakare Greitosios medicinos pagalbos tarnyba pareiškė, jog nuo šiol nuodugniau vertins skambučius dėl greitosios pagalbos iškvietimo, kad užtikrintų būtinosios pagalbos teikimą žmonėms, kurių gyvybei dėl jų būklės kyla grėsmė.

„Kokių nors kitų detalių tikrai nežinau, bet, matyt, lauksime, artimiausiu metu būsime informuoti. Ir čia, aš manau, yra rimtas signalas visai sistemai“, – per spaudos konferenciją trečiadienį teigė jis.

Ministras sakė apie tyrimą žinantis tik bendrą informaciją iš viešosios erdvės – jog tai yra didelis visą Lietuvą apimantis tyrimas dėl medicinos įrangos.

„Bet pasakysiu, kad manęs, kaip buvusio valstybės kontrolieriaus, kažkodėl nestebina ši informacija, nes noriu priminti, kad yra gausa valstybinių auditų pastebėjimų apie tiek neefektyviai naudojamą brangią medicininę įrangą, tiek apie 7 proc. įrangos, kuri nupirkta ar nenaudojama“, – sakė jis.

STT trečiadienį pranešė, kad vykdo didelės apimties ikiteisminį tyrimą dėl įtariamos korupcijos vykdant medicinos įrangos ir kitų medicinos priemonių viešuosius pirkimus skirtingose šalies sveikatos priežiūros įstaigose. Daugiau informacijos apie tai žadama pateikti ketvirtadienį.

„Serga jau labai nemažas medikų skaičius, virš tūkstančio, todėl grėsmė, kad gali perdegti sveikatos apsaugos sistemos veikla, yra gana grėsminga, – šeštadienį LRT radijui sako D. Razmuvienė.

Pasak jos, medicinos įstaigose židiniai, registruoti anksčiau, spalio pabaigoje ar po spalio 20-osios, neslopsta, o iki šiol tebesiplečia, fiksuojami vis nauji atvejai.

D. Razmuvienės teigimu, gydymo įstaigų, kuriose yra koronaviruso židiniai, jau yra visoje Lietuvoje, nepriklausomai nuo jų pavaldumo, lygmens ar profilio.

Per pastarąją parą Lietuvoje patvirtinta daugiausia susirgimų nuo pirmosios pandemijos bangos pavasario – registruoti 1972 nauji koronaviruso atvejai, o mirė 11 žmonių. 

Nuo COVID-19 iš viso mirė  203 žmonės. Dar 67 užsikrėtusieji mirė dėl kitų priežasčių.

„Kodėl mes privalome taip drastiškai mažinti viruso plitimą?

Tam, kad išvengtume sveikatos apsaugos sistemos perdegimo. Daug žmonių Lietuvoje įsitikinę, kad medikai ir SAM galėtų pernelyg daug nekreipti dėmesio į viruso plitimą ir „ramiai“ teikti planines asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Pastarąją tezę aktyviai naudojo politikai rinkimų kampanijoje. Valdžia nemokėjo arba... nenorėjo apsiginti. Prisiminkime, kad pati SAM rinkimų kampanijos įkarštyje ragino didinti planinės pagalbos apimtis. Tai kodėl tuo metu buvę valdantieji nemokėjo ir nenorėjo apsiginti?

Todėl, kad gynyba remtųsi paprasčiausia paradigma – sveikatos apsaugos sistema nėra jokia atspari tvirtovė, o tik kortų namelis, kurį gina ne gerai koordinuota gynyba, o chaotiškai besipriešinantys entuziastai – didvyriai“, – pastebi profesorius.  

Pasak jo, visi medikai atsidūrė fronto linijoje.

Kiekviena viruso ataka ardo ne išorinius įtvirtinimus, o traukia plytas iš pamatų.

„Kiekviena viruso ataka ardo ne išorinius įtvirtinimus, o traukia plytas iš pamatų. Mums nuolat pateikiama informacija apie tūkstančius neužpildytų lovų yra bevertė, kai žinai, kad tuos tūkstančius lovų aptarnauja rizikos grupių medikai, kurie užsikrečia lengvai, o serga sunkiai ir ilgai. Medikai, kurie pirmą kartą gyvenime išgirdo, kas yra infekcijų kontrolė. Arba desperatiškai į mūšį metami naujokai – gydytojai rezidentai, save suvokiantys aiškių taisyklių dalimi, visiškai teisėtai reikalaujantys to, ko mes, „seniai“, jiems niekaip negalime pasiūlyti. Jaunimas norėtų gintis gerai įrengtuose įtvirtinimuose, o mes tegalime pasiūlyti pačiam išsikasti tranšėją. Ir nenuostabu, nes mano karta iš vyresniųjų kolegų irgi gaudavo analogišką pasiūlymą. Taip, tame kare gimsta nauji gydytojai, pridengiantys mūsų visų „užpakalius“. Profesorė Ligita Jančorienė parašė gražų laišką tiems rezidentams, kurie šį mėnesį atėjo į „karą“. Ji ir pati nuolat fronto linijoje. Tikras atsidavimo pavyzdys. Žurnalistai daug rodo Selą su Viktoru, kai realaus pasaulio herojai visai kitur“, – pabrėžia V. Kasiulevičius.

Anot jo, situacija ligoninėse – labai sudėtinga. Pandemija skaudžiai kerta planinei pagalbai.

„Bėda ta, kad kelių šimtų vietų ligoninė įsisukus infekcijai ir nelikus pagrindinių gydytojų ir slaugytojų darbo vietose kaipmat virsta niekuo. Nepamirškite, kad deguonis visur turėjo būti įvestas vasarą!!! Televizijos rodo vaizdus iš Vilniaus miesto (!!!), kur tas deguonis paskubomis įvedamas. Ir visai nesvarbu, kieno tai pavaldumo ligoninė – jau pusmetį besitęsianti pandemija mus kiekvieną savaitę vis užklumpa netikėtai.

Pandemija skaudžiai kerta planinei pagalbai, nes lovų prireikia COVID-19, nes gydytojai, kurie atlieka sudėtingas operacijas ir procedūras, tiesiog suserga. Daug kas sako, kad tų gydytojų per akis Lietuvoje. Gydytojų daug, bet tų, kurie moka ir gali, yra mažai. „Santoruose“ pažįstu kokį tuziną, kuriems susirgus sustos visos transplantacijos, insultų trombų ištraukimas, širdies kraujagyslių koronarografija, stentavimas ar sudėtingos onkologinės operacijos. Gal ir nesustos, bet jų rezultatai bus blogesni. Kažkam tai tik skaičiai, bet sveikatos apsaugos sistema laikosi ant talentų. Tai visas jos „draivas“ ir vertė.

Sudėtinga pagalba daugiausia koncentruota dviejų universitetų ligoninėse ir jų dalyse Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje. Juk ne veltui mūsų LSMU kolegos taip „saugo“ savo universiteto klinikas nuo COVID-19 invazijos – ant šių klinikų „laikosi“ didelis centro ir vakarų Lietuvos pacientų srautas. Daug sudėtingų operacijų ir intervencijų rajone nepadarysi, jau nepykit. Tuo tarpu kita Lietuvos dalis ir Santaros klinikos tokios prabangos neturi ir čia jau tikras sprogstamas mišinys: COVID-19 ir planiniai sudėtingi pacientai vienoje ligoninėje. Sudėtinga Šiauliams ir Panevėžiui, nes šių miestų ligoninės, į kurias suplaukdavo pacientai iš aplinkinių rajonų, irgi tapo COVID-19 gydymo centrais, o planines paslaugas kitomis ligomis sergantiems irgi reikia užtikrinti.

SAM, vasarą taip entuziastingai raginusi įstaigų vadovus teikti kuo daugiau planinių paslaugų, labai paviršutiniškai pasakojo visuomenei, kiek tų planinių paslaugų sveikatos apsaugos sistemoje suteikiama. Daugeliui visuomenės atrodo, kad be COVID-19 nieko medikai nedaro. Bet juk operacijos vyksta, miokardo infarktai ir insultai gydomi, vėžys gydomas pilnu pajėgumu, šeimos gydytojai gyvai ir nuotoliniu būdu atlieka tiek pat konsultacijų, kiek ir iki krizės.

Tačiau infekcijai įsibėgėjant visa tai gali žlugti per akimirką. Todėl mums reikia „supresuoti“ infekcijos plitimą bent iki 200 atvejų per parą. Kad atsektume COVID-19 kontaktus, kad apsaugotume planinę pagalbą, kad užtektų personalo gydyti pacientus intensyviojoje terapijoje.

Pridedu Čekijos grafiką. Pandemijos pradžioje daugiau kaip 10 procentų susirgusių buvo hospitalizuojama, vasarą tas skaičius nukrito iki 2 procentų, mes labai džiaugėmės švelnėjančia pandemija, tačiau dabar vėl skaičiai auga iki 4 procentų. Žiema atneša riziką, kad perdegimas ateis greičiau, negu prognozuojama. Štai todėl turime stabdyti viruso plitimą“, – perspėjo V. Kasiulevičius.

„Facebook“ nuotr.

Fiktyvios paslaugos

Vokietijos ambulatorinė priežiūra – pelninga rinka, todėl joje jau ne vienus metus veikia daug paslaugų teikėjų. Daugybė jų – abejotinos reputacijos. Nusikalstamos grupuotės apgaudinėja Vokietijos sveikatos ir ilgalaikės priežiūros draudimo fondus, režisuodamos spektaklį, kuriame vaidina minia tariamų ligonių ir apsimetėlių slaugytojų.

Ilgus metus nusikaltėliai veikia pagal paprastą schemą: žmonės, kuriems tariamai reikalinga priežiūra, iš tikrųjų sirgdavo gerokai menkiau, nei oficialiai deklaruojama, o nusikaltėliai už šias brangias paslaugas susižeria dideles sumas. Už atlygį asmenys apsimeta turintys didesnių sveikatos problemų nei iš tikrųjų, o į nusikalstamą schemą įtraukti gydytojai išduoda tikrovės neatitinkančias pažymas.

Potencialių klientų nusikaltėliai ieško, be kita ko, ir per dviprasmiškus skelbimus Vokietijos rusakalbei diasporai skirtuose leidiniuose, megzdami ryšius su bažnyčių parapijomis. Daugiau ar mažiau ligotų asmenų šeimos nariams pasiūlomos tarpininkavimo derantis su draudimo bendrovėmis paslaugos ar anksčiau minėtas "verslo planas". Tačiau į "verslo" partnerius įtraukiami ir tiesiog nedideles pajamas gaunantys ar socialiai remtini asmenys.

Taip tarp "ligonių", už kurių prausimą, kompresinių kojinių movimą ar kitokias higienos paslaugas draudimo bendrovės iš viso sumokėdavo dešimtis tūkstančių eurų, vėliau tyrėjai atrasdavo ne tik puikiai savimi pasirūpinančių asmenų – būta ir motorolerį vairuojančių kioskininkų, net ir sunkų fizinį darbą dirbančių vyrų. Kai kuriems esą aplinkos nesuvokiantiems neįgaliesiems tiesiog prieš medikų apžiūrą būdavo sugirdoma slopinančių vaistų.

Palieka likimo valiai

Ilgainiui nusikaltėliai atrado ir ypač sunkių ligonių rinką. Oficialiai deklaruojama, kad ypač sunkios būklės asmenis, pvz., esančius komos būsenos ar prikaustytus prie lovos, priklausomus nuo dirbtinių plaučių ventiliavimo sistemų, visą parą slaugo aukštos kvalifikacijos sveikatos priežiūros specialistai.

Už šias paslaugas iš draudimo bendrovių firmos gauna po keliolika tūkstančių eurų. Tačiau realybėje ligonius ne tik prižiūri gerokai mažesnės kvalifikacijos slaugytojai, bet ir jų darbą medicinos paslaugomis sunku pavadinti: užuot nuolat budėję, jie nelaimėlius aplanko vos kelis kartus per dieną.

Nusikaltėlių nesustabdo ir jų veiklą lydinčios tragedijos: anot "Die Welt", po likimo valiai paliktų sunkių ligonių mirties pradėtas ne vienas tyrimas dėl netyčinės žmogžudystės.

Pelno marža – įspūdinga

Į nusikalstamas schemą įtraukiamos ir ligonių šeimos: joms tenkanti grobio dalis dažnu atveju yra fiksuota. Sveikatos draudimo bendrovės skaičiuoja, kad tokio nesąžiningo verslo pelno marža gali siekti ir 50 proc.

Į nusikalstamas schemą įtraukiamos ir ligonių šeimos: joms tenkanti grobio dalis dažnu atveju yra fiksuota.

Skaičiuota, kad visoje Vokietijoje būta apie 19 tūkst. intensyviosios terapijos pacientų, kurių kiekvienas sveikatos draudimo įmonėms per mėnesį kainavo mažiausiai 22 tūkst. eurų. Bent kas penktas iš šių eurų galimai sumokėtas nepagrįstai – taip per metus sukčiams atitekdavusi įspūdinga suma – apie milijardas eurų. Anot vienoje sveikatos draudimo bendrovėje dirbančio eksperto, šis verslas pelningesnis nei prekyba narkotikais.

Pavyzdžiui, minėtoji "Airomed" visoje šalyje organizavo kvėpavimo takų problemų turinčių sunkių ligonių priežiūrą, oficialiai teigdama, kad tam tikslui pasitelkia aukštos kvalifikacijos specialistus. Tačiau realiai būdavo įdarbinami gerokai menkesnės kvalifikacijos darbuotojai. Skaičiuojama, kad "Airomed" tokiu apgaulės būdu iš sveikatos draudimo kompanijų gavo mažiausiai 443 tūkst. eurų.

2015 m. Berlyne dėl įtarimų sukčiaujant atlikta krata slaugos tarnybos "Möwe" biure, buvo suimti keli iš Ukrainos kilę akcininkai. Tąkart paaiškėjo, kad buvo ne tik pasisavinamos lėšos slaugos paslaugoms teikti, bet ir klastojami slaugytojams išduodami kvalifikaciniai pažymėjimai.

Įdarbina kruvinus pinigus

Tokių slaugos kompanijų savininkai – organizuotos gaujos, dažnai kilusios iš Rytų Europos ir Eurazijos regiono. Įstatinis kapitalas – iš narkotikų prekybos, ginklų kontrabandos ar kitų šešėlinių verslų.

Antai 2015 m. vienos tokios slaugos tarnybos "Airomed" biurą Hildesheime, Žemutinėje Saksonijoje, apieškoję pareigūnai seife rado daugiau nei 200 tūkst. eurų grynųjų. Jų kilmės kompanijos atstovai nesugebėjo paaiškinti.

"Iš verslo patalpų dažnai galite pasakyti, kad jos yra skirtos kam nors užmaskuoti", – sako vienas draudimo bendrovės atstovas, dažnai dalyvaujantis reiduose prieš tokių gaujų įkurtas įmones. Kai kurių slaugos tarnybų darbuotojai oficialius dokumentus laiko automobilyje – kad policija kratų metu biure jų nerastų. Kiti slepia slaugytojų grafikus. Kartą policija bylas rado paslėptas rūsyje.

Bavarijoje aiškinantis nusikalstamą kelių dešimčių asmenų veiklą, atliekant kratas rasta daugybė aukso dirbinių, prabangių laikrodžių, grynųjų – iš viso beveik 8 mln. eurų vertės daiktų. 2,5 mln., 3 mln. grynųjų, 200 tūkst. vertės aukso lydiniai ir laikrodžiai – radiniai priežiūros paslaugas teikiančių įmonių vadybininkų ar vadovų namuose padarytų įspūdį net ir ekonominiais nusikaltimais užsiimantiems pareigūnams.

Išsisuka nuo teisingumo

Prieš keletą metų paaiškėjus, kad Vokietijoje egzistuoja ši šešėlinė sveikatos apsaugos sistema, situaciją bandyta išspręsti priėmus teisės aktus, griežčiau reglamentuojančius ambulatorinę priežiūrą, tačiau nesėkmingai.

Kaip vėliau parodė laikraščio "Die Welt" ir visuomeninio transliuotojo "Bayerischer Rundfunk" žurnalistų tyrimas, net ir vėliau Sveikatos draudimo medicinos tarnybos atlikti daugiau nei 14 tūkst. slaugos paslaugų teikėjų patikrinimai nepadėjo demaskuoti nusikaltėlių, kurie ir toliau pasipelno iš socialinės apsaugos fondų.

2016 m. spalį pradėtų ir 2017 m. paviešintų auditų rezultatai parodė, kad maždaug kas trečioje slaugos tarnyboje esama neatitikimų, tačiau kompanijų, tariamai teikiančių brangias paslaugas, nepavyko susekti: visos vedė dvigubą buhalterinę apskaitą. Neretai nusikaltėliai spėja nutraukti įtarimų sukėlusios įmonės veiklą ir atidarydavo analogišką savo šeimos narių vardu.

Vis dėlto teisėtvarkos pareigūnai nenuleidžia rankų. Žinios apie reidus prieš slaugos agentūras vis patenka į pirmuosius laikraščių puslapius. Kratos atliekamos, milijonai grynųjų randami, asmenys sulaikomi visoje šalyje, nuo Leipcigo iki Augsburgo.

Šiuo metu vien Berlyno prokuratūroje vykdomi 102 su įtarimus keliančiu slaugos verslu susiję tyrimai, Bavarijoje – apie 80. Pastaruoju metu išaugo ir sveikatos draudimo kompanijose atliekamų analogiškų tyrimų. Pavyzdžiui, "AOK Bayern" nuo 2014 m. įtariamų atvejų padaugėjo dvigubai – iki 361 atvejo pernai.

Tiesa, prokurorai ir sveikatos draudimo bendrovių atstovai nusiteikę ne itin optimistiškai: sukčiai pasipelnys net ir iš pasaulyje siaučiančios koronaviruso pandemijos.

Atliepdama visuotinėms kovos su COVID-19 priemonėms Vokietijos sveikatos draudimo bendrovių asociacija yra sustabdžiusi reguliarius patikrinimus asmenų, kuriems reikalinga speciali priežiūra. Pareigūnai neabejoja: tai tik į naudą nusikaltėliams.

"Balandis bus labai sunkus Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai. COVID-19 ligoninėse didėja pacientų srautas ir jie sunkėja. Palaipsniui įeiname į turbulencijos zoną.

Prognozės sunkus dalykas, bet jos svarbios planuojant resursus. JAV Misisipės valstijoje gyvena 2 milijonai 976 tūkstančiai gyventojų, o Kanzaso valstijoje 2 milijonai 913 tūkstančių gyventojų. Šios valstijos pagal gyventojų skaičių artimiausios Lietuvai. COVID-19 pandemijai planuojamas stacionarinių lovų poreikis piko metu nuo 1831 Kanzase iki 3392 Misisipėje, o intensyvios terapijos lovų skaičiaus poreikis piko metu nuo 277 Kanzase iki 512 Misisipėje. Dirbtinės plaučių ventiliacijos (DPV) poreikis piko metu nuo 221 DPV Kanzaso iki 410 DPV Misisipės valstijoje.

Labai pravartu susipažinti ir Lietuvai. Jeigu JAV pandemijos modelis nors kiek atitinka Lietuvos, galima prognozuoti panašų stacionaro, intensyvios terapijos lovų ir DPV poreikį. Sumaniai valdant karantiną ir išsaugant jo efektyviausius elementus iki pandemijos pabaigos galima prognozuoti, kad nors ir sunkiai, bet galime išvairuoti. Bet tam reikia sąlygų - medikai turi būti saugūs. Ir ne tik COVID-19 ligoninėse. Nes DPV gali užtekti, bet neliks kam dirbti", - rašo V.Kasiulevičius.